Civilinė byla Nr. e2S-845-661/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08480-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.10; 3.3.2.5

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 11 d.

Vilnius

Vilniaus

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. C. skundą dėl antstolio A. B. veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis I. G., V. G..

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Byloje yra sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių – vykdymo veiksmų sustabdymo taikymo klausimas.

2.       Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjo A. C. skundas dėl antstolio A. B. veiksmų. Kartu su skundu, pareiškėjas pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdomųjų bylų (Nr. 0042/20/00237 ir Nr. 0042/20/00238) vykdymą iki skundo ir skunde nurodytų ginčo bylų (c.b. Nr. e2-1223-864/2020, teisminio proceso Nr. 2-55-3-00517-2018-9, c.b. Nr. e2-2892-794/2020, teisminio proceso Nr. 2-55-3-00407-2020-0, eA2-6953-819/2020, teisminio proceso Nr.2-68-3-30130-2015-1) išnagrinėjimo pabaigos, nes tuose teisiniuose procesuose priimti procesiniai sprendimai gali turėti esminę prejudicinę galią vykdomosiose bylose, ir iki nepaprastosios padėties, pandemijos ir karantino atšaukimo; taip pat pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones hipoteka įkeistam turtui (butui (duomenys neskelbtini) ir automobilių stovėjimo aikštelės daliai (duomenys neskelbtini)), ir sustabdyti visus priverstinio veiksmus (iškeldinimo, turto perdavimo) iki šio skundo ir šios ir kitų skunde nurodytų ginčo bylų išnagrinėjimo pabaigos.

3.       Pareiškėjas nurodė, kad 2020-03-17 gavo antstolio A. B. raginimą įvykdyti sprendimą 2020-03-10 Nr. S-20-42-2193, patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti 2020-03-10 Nr. S-20-42-2183, vykdymo išlaidų apskaičiavimą 2020-03-10 Nr. S-20-42-2194 vykdomojoje byloje Nr. 0042/20/00237, raginimą įvykdyti sprendimą 2020-03-10 Nr. S-20-42-2195, patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti 2020-03-10 Nr. S-20-42-2182, vykdymo išlaidų apskaičiavimą 2020-03-10 Nr. S-20-42-2196 vykdomojoje byloje Nr. 0042/20/00238. Pareiškėjas su minėtais antstolio dokumentais nesutinka, kadangi jie nepagrįsti ir neteisėti, pažeidė pareiškėjo teises. Pareiškėjas nurodė, kad tik išnagrinėjus pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų bus atsakyta į klausimą ar tolesni antstolio sprendimai ir priverstiniai vykdymai yra teisėti, todėl siekiant išvengti galimų nuostolių, pareiškėjo skundo prašymas dėl vykdymo sustabdymo vykdomojoje byloje teismo turi būti skubiai tenkintinas, nes antstolis gali nurašyti ne tik pinigines lėšas iš pareiškėjo sąskaitų ir apskaičiuoti neteisėtas vykdymo išlaidas, bet ir dar jį priverstinai iškeldinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 30 d. nutartimi atmestas 

5.       Teismas preliminariai įvertinęs pateiktą skundą, padarė išvadą, jog pareiškėjas nepateikė pagrįstų įrodymų, kad antstolis A. B. neteisėtai ir nepagrįstai priėmė raginimą įvykdyti sprendimą 2020-03-10 Nr. S-20-42-2193, patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti 2020-03-10 Nr. S-20-42-2183, vykdymo išlaidų apskaičiavimą 2020-03-10 Nr. S-20-42-2194 vykdomojoje byloje Nr. 0042/20/00237, raginimą įvykdyti sprendimą 2020-03-10 Nr. S-20-42-2195, patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti 2020-03-10 Nr. S-20-42-2182, vykdymo išlaidų apskaičiavimą 2020-03-10 Nr. S-20-42-2196 vykdomojoje byloje Nr. 0042/20/00238. Todėl teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė pirmos sąlygos taikant laikinąsias apsaugos priemones, t. y. neįrodė, kad skundas yra tikėtinai pagrįstas. Kadangi teismas nenustatė, kad antstolis būtų pažeidęs vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, todėl nėra pagrindo išvadai, kad nesustabdžius vykdymo veiksmų bus pažeisti pareiškėjo interesai. Pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė objektyvių duomenų, leidžiančių daryti prielaidą, kad antstolio atlikti veiksmai yra neteisėti ir nepagrįsti, ir jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, todėl prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6.       Pareiškėjas A. C. atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 30 d. nutartį panaikinti ir tenkinti jo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.  

7.       Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Nutartis priimta neįsigilinus į bylos faktines ir teisines esmines aplinkybes ir šalių tarpusavio ginčo esmę. Nors vykdymo veiksmų sustabdymui būdingas išimtinis pobūdis, tačiau pagrindu sustabdyti vykdymo veiksmus galėjo būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, žalos, galinčios atsirasti vykdymo veiksmų nesustabdžius, dydis, ir kitos esminės aplinkybės (jų visuma), kurias teismas turėjo pripažinti reikšmingomis, todėl skundo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti vykdymą vykdomojoje byloje turėjo būti patenkintas, nes kituose teisiniuose procesuose priimti procesiniai sprendimai gali turėti esminę prejudicinę galią šioje vykdomojoje byloje, todėl teismas turėjo sustabdyti išieškojimą vykdymo procese (CPK 145 str. 1 d. 10 p.) ir sustabdyti visus išieškojimo veiksmus (patvarkymų vykdymą, išieškojimą) vykdomojoje byloje iki šio ginčo išnagrinėjimo pabaigos, tačiau tai nepagrįstai nebuvo padaryta šioje byloje, todėl tokia nutartis turi būti panaikinta (arba pakeista) kaip nepagrįsta ir neteisėta.

8.       Išieškotojas V. G. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė jį atmesti, o nutartį palikti nepakeistą, skirti pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais: A. C. savavališkai paskyrė save buto, esančio (duomenys neskelbtini)  (toliau – ir Butas) valdytoju. Nėra jokių duomenų, kurie pagrįstų A. C. teisę naudotis Butu (nėra nustatyta aplinkybių, jog jis gyventų Bute, teisėtu pagrindu, t. y. jis nėra pateikęs jokio dokumento į bylą, kuris patvirtintų esant tarp šalių susiklosčius tarpusavio teisinius santykius. Bet kokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pablogins situaciją, ypač savininko (išieškotojo). A. C., naudodamasis nesumoka komunalinių paslaugų mokesčių. A. C. elgiasi nesąžiningai, vilkina procesą, nes vis teikia nepagrįstu ieškinius, skundžia antstolio veiksmus, bet skundai būna atmetami. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė laikinųjų apsaugos priemonių, o A. C. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis turi būti paskirta bauda.

9.       Antstolis A. B. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė jį atmesti, o nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais: Pareiškėjas nurodo aplinkybes visiškai nesusijusias su šia byla, pvz. aplinkybes, kurios susijusios su antstolio V. M. vykdoma vykdomąją byla Nr. 0240/14/03883, t. y. išieškojimas pagal hipoteką (įkeitimą) ir prašo pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones hipoteka įkeistam turtui, o tai neturi nieko bendro su antstolio A. B. vykdomomis bylomis. Antstolio veiksmai yra pagrįsti, teisingi ir neprieštarauja CPK normoms, o A. C. piktybiškai vengia sumokėti skolą ir išsikelti iš ieškovui V. G. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto buto ir automobilių stovėjimo aikštelės, esančių adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas A. C. piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, tyčia vilkina teismo sprendimo vykdymą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

11.       Vilniaus apygardos teisme 2020 m. birželio 8 d. gautas pareiškėjo A. C. papildomas prašymas prie atskirojo skundo. Nors pareiškėjas nurodo, kad po atskirojo skundo pateikimo paaiškėjo naujos aplinkybės, tačiau įvertinus prašymo turinį matyti, jog pareiškėjas dėsto jau seniai žinomas kitų bylų aplinkybes, t. y. tos aplinkybės apeliantui turėjo būti žinomos ir atskirojo skundo surašymo metu, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisako (CPK 314 str.).

12.       Šioje byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-15076-816/2018 buvo nuspręsta iškeldinti atsakovus A. C. ir J. C. iš ieškovui V. G. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – buto (duomenys neskelbtini)  ir automobilių stovėjimo aikštelės (duomenys neskelbtini); iš atsakovų ieškovui priteista 950 Eur bylinėjimosi išlaidų. Panevėžio apygardos teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-143-425/2020 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas paliktas nepakeistas.

13.       Antstolio A. B. kontoroje 2020 m. kovo 9 d. buvo priimti vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 6 d. išduoti vykdomieji raštai Nr. e2-15076-816/2018 iškeldinti atsakovus A. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovui V. G. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – buto (duomenys neskelbtini), ir automobilių stovėjimo aikštelės, (duomenys neskelbtini) ir dėl 475 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš A. C. išieškotojo V. G. naudai. Antstolio A. B. kontoroje 2020 m. kovo 10 d. buvo užvestos dvi vykdomosios bylos: vykdomoji byla Nr. 0042/20/00237 dėl A. C. iškeldinimo ir vykdomoji byla Nr. 0042/20/00238 dėl 475 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš A. C. išieškotojo V. G. naudai.

14.       Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai netaikė laikinųjų apsaugos priemonių apeliacinės instancijos teismas su šiais atskirojo skundo teiginiais nesutinka.

15.       Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalis). Laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, kaip numato ši procesinės teisės norma, yra būtinos dvi sąlygos: 1) ieškinio tikėtinas pagrindimas; 2) būsimo teismo sprendimo neįvykdymo / vykdymo pasunkėjimo rizika (grėsmė). Asmuo, reikalaujantis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, privalo pagrįsti šias sąlygas (Civilinio proceso kodekso 12 ir 178 straipsniai). Bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę.

16.       Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra savitikslis procesinis veiksmas. Šių procesinių priemonių taikymo tikslas – užtikrinti tinkamą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, jeigu egzistuoja faktinės aplinkybės, kurios preliminariai patvirtina, jog būsimas teismo sprendimas galimai nebus tinkamai įvykdytas be teismo įsikišimo, realizuojamo per šių užtikrinimo priemonių taikymą. Toks teismo įsikišimas yra galimas, jeigu, kaip minėta, egzistuoja būsimo teismo sprendimo neįvykdymo / vykdymo pasunkėjimo rizika (grėsmė).

17.       Laikinosios apsaugos priemonės taikomos vadovaujantis ekonomiškumo ir proporcingumo principais, o tai reiškia, kad laikinųjų apsaugos priemonių neturi būti taikoma daugiau nei reikia būsimo ieškovui (šiuo atveju – pareiškėjui) palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymo užtikrinimui, jos neturi nepagrįstai varžyti kitos šalies, o juo labiau byloje nedalyvaujančių asmenų teisių, laikinosios apsaugos priemonės neturi vienai šaliai suteikti nepagrįsto pranašumo prieš kitą šalį.

18.       CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi buti įvykdytas per kiek įmanoma trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Vykdymo proceso metu asmuo, įgyvendinęs savo teisę į teisminę gynybą ir turėdamas galutinį teismo sprendimą, turi teisę reikalauti šį sprendimą įvykdyti. Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas ir turi būti vykdomas (CPK 18 str.).

19.       Pareiškėjas nurodo kitų bylų aplinkybes, susijusias su buto, esančio (duomenys neskelbtini) įkeitimu hipoteka, pardavimu iš varžytinių, kredito sutarties nutraukimu ir kt., tačiau tai nėra šios bylos dalykas. Šioje byloje yra vykdomas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-15076-816/2018, kuriuo buvo nuspręsta iškeldinti atsakovus A. C. ir J. C. iš ieškovui V. G. priklausančio Buto. Jokie kiti klausimai minėtame sprendime sprendžiami nebuvo. Minėtas sprendimas įsiteisėjo Panevėžio apygardos teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartimi palikus jį nepakeistą. Taigi, šios bylos nagrinėjimo dalykas yra labai aiškiai apibrėžtas – ar buvo pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir stabdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą vykdymą (pareiškėjo iškeldinimą iš Buto). Pareiškėjo nurodomi klausiamai dėl Buto įkeitimo hipoteka, jo pardavimo iš varžytynių ir kt. jau yra išnagrinėti kitose bylose, procesiniai sprendimai yra įsiteisėję.  Dėl išvardintų priežasčių, apeliacinės instancijos teismas nepasisakys dėl apelianto nurodomų aplinkybių, nustatytų kitose bylose.  

20.       Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas vertina realią, šiuo metu esančią situaciją, o ne tą, kuri būtų, jeigu visi pareiškėjo nurodomi kitų teismų sprendimai būtų panaikinti ir visi klausimai būtų iš naujo išspręsti taip kaip nori pareiškėjas. Kaip matyti iš nekilnojamojo turto registro duomenų, pagal dabartinę situaciją pareiškėjui butas (duomenys neskelbtini), nebepriklauso, jo savininkas yra trečiasis asmuo V. G.. Būtent V. G., o ne apeliantas dabar turi teisę valdyti, naudotis ir disponuoti Butu, priimti dėl jo sprendimus, leisti ar neleisti jame gyventi kitiems asmenims. Šiuo metu yra įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas iškeldinti pareiškėją ir, remiantis CPK 18 straipsniu, jis privalo būti vykdomas.

21.       Kaip minėta, laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos tokios, kad jos užtikrintų būsimo ieškovui (pareiškėjui) palankaus teismo sprendimo įvykdymą, t. y. jos turi būti susijusios su nagrinėjama byla, be to, jos turi būti proporcingos siekiamam tikslui, jos negali neadekvačiai varžyti kitos šalies teisių, neturi vienai šaliai suteikti nepagrįsto pranašumo prieš kitą šalį.

22.       Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai nurodė, kad jog jo skundas dėl antstolio veiksmų yra tikėtinai, nepagrįstas, nes anot apelianto jis pateikė pakankamai duomenų įrodančių savo skundo dėl antstolių veiksmų pagrįstumą. Pažymėtina, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą ieškinio (šiuo atveju – skundo dėl antstolio veiksmų) pagrįstumas nėra nustatinėjamas, jis būna nustatomas tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Teismas tik preliminariai įvertina skundo pagrįstumą. Tai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą nurodė, jog skundas dėl antstolio veiksmų yra tikėtinai nepagrįstas, dar nereiškia, kad tokia pati išvada bus padaryta ir išnagrinėjus bylą iš esmės.

23.       Tačiau, šiuo atveju jau yra  įsiteisėjęs teismo sprendimas iškeldinti pareiškėją iš Buto ir šis sprendimas turi būti įvykdytas. Taigi, net jeigu ir kokie nors antstolio veiksmai ir būtų pripažinti neteisėtais, pareiškėjas bet kokiu atveju turės išsikraustyti iš Buto. Todėl vien tik dėl to, kad, pareiškėjo manymu, tam tikri antstolio veiksmai gali būti neteisėti, nėra pagrindo stabdyti vykdymą, nes taip pažeidžiamas įsiteisėjusio sprendimo privalomumo principas. Be to, taip būtų pažeisti dabartinio Buto savininko V. G. interesai – kad jam priklausantis butas būtų kuo greičiau atlaisvintas ir jis nevaržomai galėtų disponuoti savo nuosavybe. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo prašomos laikinosios apsaugos priemonės būtų pažeisti ekonomiškumo ir šalių interesų pusiausvyros principai, nes laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos siekiamiems tikslams, jos nepagrįstai suvaržytų suinteresuoto asmens V. G. teises ir jos nėra būtinos galimai pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti. Taigi, nėra bent vienos iš sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, t. y., kad jų nepritaikius teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar taps neįmanomas.

24.       Apeliantas nurodo, kad šiuo metu dėl COVID-19 pandemijos paskelbto karantino jis negali įvykdyti antstolio reikalavimų ir išsikraustyti iš buto, esančio (duomenys neskelbtini). Toks apelianto teiginys yra nepagrįstas. Sprendimas iškeldinti apeliantą iš Buto buvo priimtas 2018 m. rugpjūčio 18 d. ir nors jis buvo apskųstas, pareiškėjas  turėjo žinoti, kad apeliacinės instancijos teismui šį sprendimą palikus nepakeistą, privalės jį vykdyti,  taigi, turėjo pakankamai laiko pasiruošti ir susirasti kitą gyvenamąją vietą. Be to, net ir apeliacinės instancijos teismo sprendimas buvo priimtas 2020 m. kovo 4 d., t. y. dar prieš karantino Lietuvos Respublikoje paskelbimą.

Dėl procesinės bylos baigties

25.       Iš to, kas išdėstyta darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CPK normas, reglamentuojančias, klausimų, susijusių su laikinosiomis apsaugos priemonėmis sprendimą, todėl pagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl skundžiama nutartis yra teisėta, pagrįsta, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jos naikinti. Dėl išvardintų priežasčių atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

26.       Kiti apelianto skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

27.       Teismas atmeta išieškotojo V. G. prašymą skirti A. C. baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Kiekvienas asmuo, kuriuo atžvilgiu yra atliekami vykdymo veiksmai, turi teisę skųsti antstolio veiksmus, taip pat prašyti laikinųjų apsaugos priemonių sustabdyti vykdymo procesą. A. C. šia teise ir pasinaudojo. Kadangi vykdomosios bylos Nr. 0042/20/00237 ir Nr. 0042/20/00238 užvestos tik 2020 m. kovo 10 d. ir A. C. tik pirmą kartą šiose vykdomosiose bylose skundžia antstolio veiksmus, negalima teigti, kad jis piktnaudžiauja savo teisėmis. Todėl nėra pagrindo A. C. skirti baudą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                 Alvydas Barkauskas