Civilinė byla Nr. e2A-263-516/2025
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00415-2024-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.3; 2.1.5.3; 2.6.11.4; 2.6.18.1; 2.6.18.3; 3.1.14.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. birželio 19 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Žilvino Terebeizos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Informacinių technologijų pasaulis“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 30 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės viešosios įstaigos Kupiškio rajono savivaldybės pirminės asmens sveikatos priežiūros centro ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Informacinių technologijų pasaulis“ dėl baudos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) Kupiškio rajono savivaldybės pirminės asmens sveikatos priežiūros centras kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Informacinių technologijų pasaulis“ 14 935,39 Eur baudą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2022 m. balandžio 6 d. ieškovė ir atsakovė sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. CPO205853-23553 (toliau – Sutartis) dėl saulės elektrinių projektavimo, įrangos darbų, priežiūros ir aptarnavimo, pagal kurią atsakovė įsipareigojo parengti ieškovės pateiktoje projektavimo užduotyje nurodytų darbų projektą, atlikti tyrimus, gauti projekto rengimo dokumentus, vykdyti projekto vykdymo priežiūrą, atlikti statybos rangos darbus, teikti paslaugas, nurodytas techninėje specifikacijoje ir Sutartyje, o ieškovė įsipareigojo priimti tinkamai atliktus darbus bei paslaugas ir atsiskaityti Sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka.
3. Sutartyje buvo numatyta šalių atsakomybė, įsipareigojimai ir reikalavimai saulės elektrinių kokybei bei našumui. Sutarties priedo Nr. 1 lentelės 9 punkte buvo numatyti reikalavimai saulės elektrinės galiai – 85kW, o tame pačiame priede nurodomas ir energijos gamybos įsipareigojimas kWh per metus, t. y. 80 870 kWh. Atsakovė, sudarydama Sutartį, garantavo ir turėjo užtikrinti saulės elektrinės efektyvumą bei užtikrinti gamybos įsipareigojimo įvykdymą, t. y. suprojektuota ir pastatyta saulės elektrinė per paslaugų teikimo laikotarpį faktiškai turi pagaminti ir į elektros tinklus patiekti ne mažesnį kaip Sutarties priede Nr. 1 nurodytą elektros energijos kiekį, perskaičiuotą pagal Sutarties 6.6 papunktyje nurodytas sąlygas – 80 870 kWh per metus. Atsakovė įrengė saulės elektrines ir atliktus darbus ieškovei perdavė 2022 m. spalio 24 d. priėmimo–perdavimo aktu Nr. 221024/1.
4. Iš apskaitos prietaisų, t. y. inverterių parodymų matyti, kad per 2023 m. saulės elektrinė sugeneravo iš viso 56 169 kWh elektros energijos. Saulės elektrinė nepagamino sutartyje numatyto elektros energijos kiekio, t. y. 80 870 kWh per metus. Sutarties 9.12.2 papunktyje numatyta, kad tuo atveju, jei saulės elektrinės per metus pagamina mažiau kaip 80 proc. gamybos įsipareigojimo, atsakovei taikoma 20 proc. dydžio bauda nuo darbų kainos su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM). Saulės elektrinių 2023 m. pagamintas elektros energijos kiekis sudaro 69,5 proc. Sutartimi garantuoto pagaminti energijos kiekio, todėl atsakovei kyla Sutartyje numatyta atsakomybė. Ieškovė už saulės elektrinių įrengimą yra sumokėjusi atsakovei 60 753,82 Eur (50 209,77 Eur be PVM). Įvertinus Sutarties 9.12.2 papunkčio sąlygas ir atsakovei sumokėtą kainą už saulės elektrines ir jų įrengimą, atsakovės mokėtinas baudos dydis sudaro 12 150,76 Eur.
5. Sutarties 9.13 papunktyje numatyta, kad saulės elektrinei faktiškai per metus pagaminus ir į elektros tinklus patiekus mažiau elektros energijos nei Sutarties priede Nr. 1 nurodyta, atsakovė moka baudą už nepagamintą energiją, kuri skaičiuojama pagal formulę: B=(Ep x 95%- Ef)x Pv (80 870 (gamybos įsipareigojimas) x 95 proc. – 56 169 (faktiškai pagaminta) x 0,1348 (vidutinė energijos kaina) = 2 784,63 Eur). Vadovaujantis Sutarties 9.13 papunkčiu, mokėtina bauda sudaro 2 784,63 Eur. Iš viso už sutartinių įsipareigojimą nesilaikymą ir Sutarties pažeidimus atsakovė turi ieškovei sumokėti 14 935,39 Eur baudą.
6. Kauno apygardos teismas 2024 m. rugpjūčio 26 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir priteisė ieškovei VšĮ Kupiškio rajono savivaldybės pirminės asmens sveikatos priežiūros centrui iš atsakovės UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ 14 935,39 Eur baudą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (14 935,39 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 168 Eur žyminį mokestį už ieškinį.
7. Atsakovė UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ 2024 m. rugsėjo 20 d. pateikė prieštaravimus dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 26 d. preliminaraus sprendimo, prašydama preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti.
8. Prieštaravimuose nurodė, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl baudos priteisimo pareikšti, o atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį. Pažymėjo, kad reikalaujamų priteisti baudų dydžiai yra nepagrįsti, nes jie apskaičiuoti įrodymais nepagrįstų duomenų pagrindu, t. y. pagal ieškovės vienašališkai fiksuotus elektros gamybos kiekių rodiklius, nepateikus į bylą jokių objektyvių įrodymų, jog tai yra būtent atsakovės ieškovei įrengtos saulės elektrinės inverterių rodmenys ir kokia yra tikroji šių rodmenų fiksavimo data. Be to, ieškovė nepateikė teismui įrodymų, kokiu pagrindu ji skaičiavimui naudoja 0,1348 Eur/kWh vidutinę elektros energijos kainą. Atsakovės manymu, ieškovės prašomos priteisti netesybos yra baudinio, o ne kompensacinio pobūdžio, todėl nepriteistinos vien šiuo pagrindu, jei ieškinys nebūtų atmestas kitais pagrindais. Pažymėjo ir tai, kad Sutartimi nustatytas elektros energijos gamybos kiekis yra nepasiekiamas ne dėl atsakovės kaltės, o dėl aplinkybių, kurių atsakovė nekontroliuoja – gretimame žemės sklype augančių medžių, kurie užstoja saulę ant ieškovės pastato sumontuotiems saulės elektrinės fotomoduliams ir taip mažina gaminamos elektros energijos kiekį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Kauno apygardos teismas 2025 m. sausio 30 d. galutiniu sprendimu atnaujino praleistą ieškinio senaties terminą; pakeitė Kauno apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 26 d. preliminarų sprendimą, ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovei VšĮ Kupiškio rajono savivaldybės pirminės asmens sveikatos priežiūros centrui iš atsakovės UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ 12 150,76 Eur baudą, 6 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 738,57 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitą ieškinio dalį atmetė.
10. Teismas nurodė, kad kilus abejonių dėl laikotarpio, už kurį prašo priteisti baudą, ieškovė patikslino laikotarpį, nurodydama, jog baudą prašo priteisti už pirmąjį ataskaitinį laikotarpį, t. y. nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. spalio 31 d. Teismas įvertino, kad toks laikotarpio patikslinimas yra tik ieškinio faktinių aplinkybių patikslinimas, kuris nelaikytinas ieškinio pagrindo pakeitimu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 430 straipsnio 4 dalies prasme, kadangi ieškovei patikslinus laikotarpį, ieškinio reikalavimas nepasikeitė.
11. Teismas pažymėjo, kad techninėje užduotyje yra nurodyti ieškovės tikslai, t. y. sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir kaip galima daugiau elektros energijos, naudojamos įstaigos veikloje naudojamų įrenginių maitinimui, pasigaminti iš saulės energijos, todėl nusprendė, jog ieškovė tikėjosi, kad bus įrengta saulės elektrinė, kuri realiai generuos 80 870 kWh per metus.
12. Teismas nurodė, kad tarp šalių nekilo ginčo, jog pagrindinė priežastis, dėl kurios saulės elektrinės 2023 m. pagamintas elektros energijos kiekis sudaro 69,5 proc. Sutartimi garantuoto pagaminto energijos kiekio, yra medžių, augančių šalia pastato, ant kurio stogo įrengta elektrinė, metamas šešėlis. Tarp šalių nekilo ginčo, kad įrengtos saulės elektrinės nominali galia yra 85 kw, ir, nesant medžių šešėlio, tokia saulės elektrinė, esant įprastoms meteorologinėms sąlygoms, generuotų 80 870 kWh per metus. Be to, tarp šalių nėra ginčo, kad įrengta saulės elektrinė būtų nekokybiška, sugedusi ar pan. Taigi, ginčas tarp šalių iš esmės kilo dėl to, ar rangovas, įrengdamas elektrinę, turėjo įvertinti tuo metu jau buvusių medžių metamą šešėlį ir tokios faktinės aplinkybės pasekmes.
13. Teismas, įvertinęs Sutarties turinį, nusprendė, kad, nepriklausomai nuo pavadinimo, Sutartis turi mišrios, t. y. pirkimo–pardavimo bei statybos rangos sutarties požymių, kadangi atsakovė ne tik pardavė ieškovei saulės elektrinės elementus, bet ir turėjo pareigą parengti projektą bei įrengti saulės elektrinę, todėl konstatavo, jog Sutarčiai taikytinos ir statybos rangą reglamentuojančios teisės normos.
14. Pažymėjo, kad atsakovė, kaip rangovė, vykdydama statybos rangos sutartyje nurodytus darbus, turėjo imtis visų reikalingų priemonių tam, kad šie statybos darbai būtų atlikti tinkamai ir būtų pasiektas statybos rangos sutartyje nurodytas darbų rezultatas. Teismas nesutiko su atsakovės teiginiais, kad medžių metamas šešėlis, kuris yra pagrindinė nustatyto elektros energijos kiekio nesugeneravimo priežastis, yra ne nuo atsakovės priklausanti aplinkybė, todėl atsakovei, kuri įrengė saulės elektrinę pagal techninius reikalavimus, dėl tokių nuo jo nepriklausančių aplinkybių negali kilti neigiamos pasekmės. Teismo vertinimu, atsakovė, būdama profesionalė, prieš sudarydama Sutartį, turėjo įvertinti visas aplinkybes (ne)leisiančias tinkamai įvykdyti Sutarties. Kadangi Sutarties sudarymo metu medžiai augo, atsakovė turėjo įvertinti, kad jie iš dalies sudarys šešėlius, kurie neleis saulės elektrinei maksimaliai generuoti elektros energijos, tačiau, kaip nurodė pati atsakovė, iki Sutarties sudarymo jų atstovai objekto apžiūrėti neatvyko, objektą įsivertino tik pažiūrėdami situaciją pagal žemėlapius, todėl liko neįvertintas medžių metamas šešėlis. Teismas nusprendė, kad atsakovei, kuri nesiėmė visų reikalingų priemonių tam, kad statybos rangos sutarties rezultatas būtų pasiektas, turi tekti neigiami tokio jos elgesio padariniai.
15. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjant ginčą teismo posėdžio metu iškilo klausimas dėl ieškovės paskelbto viešojo konkurso sąlygų įrengti 85 kW saulės elektrinę (didesnės galios įrengti negalima, nes bus pažeistos ESO nustatytos sąlygos) ir pasiekti energijos gamybą 80 870 kWh per metus. Teismo vertinimu, ši aplinkybė neturi teisinės reikšmės ginčo baigčiai. Net ir tuo atveju, jei konkurso sąlygos neįgyvendinamos, atsakovė, spręsdama ar dalyvauti konkurse, turėjo visas sąlygas įsivertinti ir nuspręsti, kad tokių sąlygų negalės išpildyti. Taip turėtų elgtis visi potencialūs rangovai, kad konkursas neįvyktų. Tokiu atveju perkančioji organizacija turėtų pakeisti konkurso sąlygas į įvykdomas. Šiuo atveju, dalyvaudama konkurse ir pasirašydama Sutartį, atsakovė prisiėmė ir Sutarties neįvykdymo riziką.
16. Nustatęs, kad ieškovė atsakovei už saulės elektrinių įrengimą yra sumokėjusi 60 753,82 Eur (50 209,77 Eur be PVM) ir įvertinęs Sutarties 9.12.2 papunkčio sąlygas bei atsakovei sumokėtą kainą už saulės elektrines ir jų įrengimą, teismas nustatė, jog atsakovės mokėtina bauda pagal Sutarties 9.12.2 papunktį sudaro 12 150,76 Eur.
17. Įvertinęs Sutarties 9.13 papunkčio sąlygą pagal nustatytą formulę, teismas nurodė, kad mokėtina bauda yra (80 870 kWh per metus (gamybos įsipareigojimas) x 95 proc. – 56 169 kWh per metus (faktiškai pagaminta) x 0,1123 Eur/kWh (vidutinė energijos kaina)) 2 319,84 Eur, todėl ieškovės reikalavimas dėl 2 784,63 Eur baudos priteisimo pagal Sutarties 9.13 papunktį galėtų būti tenkinamas tik iš dalies, nes ieškovė, apskaičiuodama baudos dydį, nurodė netikslią vidutinę elektros energijos kainą.
18. Teismas nurodė, kad Sutartyje netesybos aptartos labai detaliai ir apima įvairius Sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atvejus. Be to, numatytos netesybos yra ir delspinigiai, ir bauda, todėl nusprendė, kad baudos išskyrimas į skirtingus punktus yra tikslingas ir skirtas skirtingiems netinkamo Sutarties įvykdymo atvejams kompensuoti. Kaip matyti iš Sutarties 9.12 papunkčio, jame numatyta bauda yra siejama su pirmaisiais ataskaitiniais saulės elektrinės veikimo metais, todėl nusprendė, kad teismas, nagrinėjantis ieškovės reikalavimą, kuris apima pirmuosius ataskaitinius saulės elektrinės veikimo metus, turi taikyti šį papunktį, nes jis yra specialus likusių Sutarties vykdymo laikotarpių atžvilgiu. Atsižvelgdamas į tai, teismas Sutarties 9.12 papunkčio sąlygą vertino kaip specialią 9.13 papunkčio sąlygos atžvilgiu. Nurodė, kad ieškovė turi teisę reikalauti baudos pagal Sutarties 9.12.2 papunktį už pirmus ataskaitinius metus, taip pat teisę reikalauti baudos pagal Sutarties 9.13 papunktį už antrus ir visus paskesnius ataskaitinius metus. Kadangi ieškovės reikalavimas yra susijęs tik su pirmaisiais ataskaitiniais metais, teismas nusprendė, kad reikalavimo dalis priteisti baudą pagal Sutarties 9.13 papunktį nepatenka į laikotarpį, už kurį prašoma priteisti baudą, todėl šią ieškinio dalį atmetė.
19. Teismas pažymėjo, kad ieškovė prašo priteisti 12 150,76 Eur baudą, kartu pateikdama įrodymus, jog per pirmąjį ataskaitinį laikotarpį ji iš UAB „Ignitis“ pirko 55 004,02 kWh elektros energijos ir iš viso sumokėjo 10 962,25 Eur (DOK-1021). Nurodė, kad sudarydama Sutartį ieškovė tikėjosi, jog jai nereikės papildomai pirkti elektros energijos, nes reikiamą kiekį ji pasigamins pati. Taigi, išlaidos už papildomai perkamą elektros energijos kiekį laikytinos nuostoliais, patirtais dėl netinkamo prievolės įvykdymo. Atsižvelgdamas į sutartimi apskaičiuojamą baudos dydį pagal sutarties 9.12.1–9.12.3 papunkčius ir ieškovės realiai patirtas išlaidas, teismas nusprendė, kad toks baudos apskaičiavimas yra susijęs su tikėtina elektros energijos kaina šalyje, t. y. jeigu elektrinė būtų pagaminusi dar mažiau elektros energijos, ieškovė būtų turėjusi jos pirkti daugiau pagal tokią pačią vidutinę elektros energijos kainą ir jos patirti nuostoliai (o kartu ir Sutartyje numatyta bauda) būtų didesni. Atsižvelgdamas į tai, kad santykis tarp prašomos priteisti baudos ir įrodytų patirtų nuostolių yra 9,78 proc., teismas nusprendė, jog prašomos priteisti netesybos yra protingo dydžio, todėl nėra pagrindo jas pripažinti baudinėmis.
20. Spręsdamas ieškinio senaties (ne)taikymo klausimą, teismas pažymėjo, kad ieškovės prašoma priteisti bauda Sutartyje išskirta į baudą už skirtingus su Sutarties pažeidimais numatytus laikotarpius. Pirmiausia, Sutarties 9.12 papunktyje numatyta bauda už pirmuosius vienerius ataskaitinius metus. Antra, Sutarties 9.13 papunktyje numatyta bauda už nepagamintą energiją. Kadangi nustatyta, kad Sutarties 9.13 papunktyje numatyta bauda taikytina už visus paskesnius, pasibaigus pirmiesiems vieneriems ataskaitiniams metams, metus, teismas priėjo prie išvados, jog ir ieškinio senaties pradžia baudai už skirtingus laikotarpius prasideda skirtingu momentu. Atsižvelgiant į tai, kad Sutarties 9.13 papunktyje numatyta bauda yra už antrus ir visus paskesnius ataskaitinius laikotarpius, o ieškovė už šiuos laikotarpius baudos priteisti neprašo, teismas nusprendė, jog ieškinio senaties klausimas dėl baudos pagal sutarties 9.13 papunktį nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
21. Pažymėjo, kad Sutarties 9.12 papunktyje numatyta bauda už pirmuosius ataskaitinius metus. Sutarties 5.7 papunktyje numatyta, kad elektros energijos gamybos įsipareigojimo ataskaitinio laikotarpio pradžia – pirmo mėnesio pirmoji diena nuo užsakovo tapimo gaminančiu vartotoju dienos. Gamybos įsipareigojimo ataskaitinis laikotarpis – 1 metai. Kadangi atsakovė įrengė saulės elektrinę ir atliktus darbus ieškovei perdavė 2022 m. spalio 24 d. priėmimo–perdavimo aktu Nr. 221024/1, ataskaitinio laikotarpio pradžia laikytina kito mėnesio pirma diena, t. y. 2022 m. lapkričio 1 d., o ataskaitinio laikotarpio pabaiga – 2023 m. spalio 31 d. Teismo vertinimu, ieškovė, pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, turėjo nedelsdama įsivertinti ar saulės elektrinė sugeneravo sutartyje nustatytą kiekį elektros energijos, ir suprasti turi ar neturi teisę reikalauti iš rangovo netesybų dėl netinkamai įvykdytos Sutarties, todėl nusprendė, kad ieškinio senaties termino pradžia dėl sutarties 9.12 papunktyje numatytos baudos prasidėjo 2023 m. lapkričio 1 d. Teismo vertinimu, tai, kad ieškovė suvokė savo teisių pažeidimą, įrodo ieškovės jau 2023 m. spalio 16 d., t. y. dar neprasidėjus ieškinio senaties termino eigai, kreipimasis į atsakovę raštu, nurodant, jog baigiasi pirmieji vieneri ataskaitiniai saulės elektrinės eksploatacijos metai, tačiau Sutarties priede Nr. 1 nurodyti įsipareigojimai nebus įvykdyti, nes pagaminta tik apie 66 proc. įsipareigoto pagaminti elektros kiekio. Aplinkybės, susijusios su tarp šalių vykusiomis derybomis dėl sutarties įvykdymo, nekeičia objektyviais kriterijais apibrėžto ieškinio senaties pradžios momento ir turi reikšmės tik vertinant, ar yra pagrindas ieškinio senaties terminą atnaujinti, jei jis praleistas.
22. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad nuo pat ieškinio senaties eigos pradžios tarp šalių vyko derybos, kurių metu šalys bandė išspręsti ginčą. Šalys siekė išspręsti ginčą pašalinant medžių šešėliavimo priežastį, tačiau paaiškėjo, kad medžių pašalinti nepavyks. Vėliau šalys bandė ginčą išspręsti susitardamos dėl papildomų saulės modulių pastatymo, taip užtikrinant didesnio elektros energijos kiekio sugeneravimą. Intensyviai derybos vyko ir 2024 m. birželio–rugsėjo mėn., t. y. iki pat ieškinio pateikimo.
23. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, aktualius klausimui dėl ieškinio senaties praleidimo termino atnaujinimo, nusprendė, kad ieškovė pagrįstai tikėjosi ginčą išspręsti ne teisminiu keliu, taip siekdama mažinti šalių išlaidas ir atkurdama teisinę taiką.
24. Teismas įvertino aplinkybes, kad ieškinio senaties terminas pasibaigė 2024 m. balandžio 30 d., o ieškovė su ieškiniu į teismą kreipėsi 2024 m. rugsėjo 24 d., t. y. praėjus beveik penkiems mėnesiams nuo ieškinio senaties termino pabaigos. Teismo vertinimu, toks terminas, nepriklausomai nuo to, kad praleistas sutrumpintas ieškinio senaties terminas, nėra nepagrįstai didelis.
25. Atsižvelgęs į tai teismas nusprendė, kad ieškovė veikė pakankamai atidžiai ir rūpestingai. Nurodė, kad toks ieškovės teisių įgyvendinimas laikytinas pakankamu pagrindu nuspręsti, jog ieškinio senaties terminas praleistas esant svarbiai priežasčiai – vykstant šalių deryboms, todėl yra pagrindas jį atnaujinti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
26. Atsakovė UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 30 d. galutinio sprendimo dalį, kuria teismas atnaujino ieškovei praleistą ieškinio senaties terminą ir priteisė ieškovei iš atsakovės 12 150,76 Eur baudą, 6 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 738,57 Eur bylinėjimosi išlaidas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
28.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl baudos priteisimo pareikšti, tačiau nepagrįstai praleistą ieškinio senaties terminą atnaujino ir ieškinio senaties netaikė. Sprendžiant ar yra pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą šioje byloje, teisiškai reikšmingos ir vertintinos yra tik tos aplinkybės, kurios egzistavo ieškinio senaties termino eigos metu, t. y. nuo 2023 m. lapkričio 1 d. iki 2024 m. balandžio 30 d. Pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai nepagrįstai pagrindu atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą laikė aplinkybes, įvykusias jau po ieškinio senaties termino pasibaigimo, t. y. 2024 m. birželio–rugsėjo mėnesiais vykusią šalių komunikaciją, kurią teismas įvardijo kaip intensyvias derybas.
28.2. Net jei teismo nurodytos aplinkybės – 2024 m. birželio–rugsėjo mėnesiais vykusi šalių komunikacija, kurią teismas įvardijo kaip intensyvias derybas, būtų vykusios ieškinio senaties eigos metu, net ir tokiu atveju jos nesudarytų pagrindo ieškinio senaties atnaujinimui, nes atsakovė šios komunikacijos su ieškove metu visą laiką laikėsi nuoseklios pozicijos, kad atsakovė nėra atsakinga už saulės elektrinės nepagaminamą elektros energijos kiekį ir nesutinka mokėti ieškovui baudą.
28.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad Sutartimi nustatytas gamybos įsipareigojimas kyla iš statybos rangos teisinių santykių, ir neįvertino, jog Sutartis yra mišri – turinti net tik pirkimo–pardavimo ir rangos, bet dar ir paslaugų teikimo sutarčių požymių bei, kad gamybos įsipareigojime nustatyto elektros energijos kiekio saulės elektrinė nepagamina ne dėl savo trūkumų, kylančių iš atsakovės atliktų rangos darbų ar parduotų saulės elektrinės įrenginių, o dėl saulės elektrinės eksploatavimo trūkumų, kurių pašalinimas nepatenka į atsakovės teikiamų paslaugų apimtį, todėl atsakovė nėra atsakinga už tai, kad saulės elektrinė pagamina mažiau elektros energijos nei yra nustatyta gamybos įsipareigojime.
28.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovės atliktas laikotarpio, už kurį ieškovė prašo priteisti baudą, patikslinimas, nurodant, jog ieškovė prašo baudą priteisti už pirmąjį ataskaitinį laikotarpį, t. y. nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. spalio 31 d., o ne už 2023 m., kaip yra nurodyta ieškinyje, nereiškia ieškinio pagrindo pakeitimo CPK 430 straipsnio 4 dalies prasme. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. sausio 14 d. gavo ir priėmė ieškovės pateiktą prašymą dėl papildomų dokumentų prijungimo, kuriuo ieškovė pripažino, kad Sutarties 6.7 papunktyje nurodytas gamybos įsipareigojimo ataskaitinis laikotarpis prasidėjo 2022 m. lapkričio 1 d. ir baigėsi 2023 m. spalio 31 d. Prašymo 7 punkte ieškovė nurodė, kad esą ji ieškiniu prašo priteisti baudą už pirmąjį ataskaitinį 1 metų laikotarpį, trukusį nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. spalio 31 d. Šie ieškovės teiginiai akivaizdžiai prieštarauja byloje pareikštame ieškinyje nurodytam ieškinio pagrindui – kaip matyti iš ieškinio 5 ir 7 punktų, ieškiniu ieškovė prašė priteisti baudą ne už gamybos įsipareigojimo ataskaitinį laikotarpį nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. spalio 31 d., o už 2023 m., o tai prieštarauja Sutarties 6.7 papunkčio nuostatoms.
28.5. Pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai ir nepagrįstai konstatavo, kad santykis tarp ieškovės prašomos priteisti 12 150,76 Eur baudos ir įrodytų patirtų ieškovės nuostolių yra 9,78 proc., todėl nepagrįstai nusprendė, jog ieškovės prašoma priteisti 12 150,76 Eur bauda yra protingo dydžio ir nėra pagrindo ją pripažinti neprotingai didele, baudinio pobūdžio bei mažinti. Tokia teismo išvada yra akivaizdžiai nepagrįsta, nes jei santykis tarp prašomos priteisti 12 150,76 Eur baudos ir įrodytų patirtų nuostolių būtų 9,78 proc., tai ieškovės nuostoliai (išlaidos) dėl mažiau už gamybos įsipareigojimą pagaminto elektros energijos kiekio pirkimo turėtų sudaryti 124 240 Eur (12 150,76 / 9,78 x 100), o pagal bylos medžiagą vienareikšmiškai aišku, kad taip nėra. Be to, teismo priteista 12 150,76 Eur bauda yra beveik 4 kartus didesnė už ieškovės 3 329,69 Eur išlaidas saulės elektrinės nepagaminto elektros energijos kiekio pirkimui. Tai įrodo, kad teismo priteista bauda yra neproporcinga santykyje su nuostoliais, jos dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę ieškovei nepagrįstai praturtėti.
2. Ieškovė VšĮ Kupiškio rajono savivaldybės pirminės asmens sveikatos priežiūros centras pateikė atsiliepimą, prašydama apeliacinį skundą atmesti, Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 30 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
29.1. Atsakovė, kaip savo srities profesionalė, prisiimdama įsipareigojimą suprojektuoti ir įrengti saulės elektrinę, garantuojant minimalų jos metinės generacijos kiekį, turėjo įvertinti visas aplinkybes, kurios turės įtakos saulės elektrinės funkcionalumui ir generacijai. Jei atitinkamos aplinkybės, atsakovės manymu, trukdė saulės elektrinės efektyvumui ir galimybei sugeneruoti minimalų garantuojamą elektros energijos kiekį, ji Sutarties turėjo arba nesudaryti, arba saulės elektrinę turėjo projektuoti kitaip, galiausiai apie šias aplinkybes turėjo informuoti ieškovę ne po to, kai tarp šalių jau kilo ginčas, o būtent iki Sutarties sudarymo.
29.2. Atsakovės teiginiai apie baudinį netesybų pobūdį yra deklaratyvūs ir klaidinantys. Ieškovė prašė priteisti tik baudą, dėl kurios dydžio šalys susitarė Sutartimi, todėl prašoma priteisti bauda negali būti vertinama kaip baudinio pobūdžio. Ieškovė, matydama per mažą elektros energijos generaciją ir siekdama taupyti lėšas, sąmoningai ribojo savo elektros energijos suvartojimą, todėl papildomai nupirktas elektros energijos kiekis yra mažesnis, nei turėtų būti iš tikrųjų.
29.3. Ieškovės pareikštame ieškinyje buvo suformuluotas faktinis ieškinio pagrindas dėl baudos priteisimo iš atsakovės pagal Sutartį, šis klausimas buvo civilinės bylos nagrinėjimo dalykas pagal pareikšto ieškinio faktinį pagrindą bei ieškinio dalyką ir viso proceso metu nebuvo keičiamas, todėl apeliacinio skundo argumentai, susiję su ieškinio pagrindo pakeitimu nepagrįsti.
29.4. Civilinės bylos medžiagoje esantys šalių elektroniniai laiškai patvirtina, kad šalys derėjosi dėl ginčo išsprendimo, įskaitant baudų sumokėjimo aplinkybes. Juo labiau, 2024 m. balandžio pabaigoje vykusio susitikimo su atsakovės direktoriumi T. L. metu, šis patvirtino, kad nevengia atsakomybės ir siekia susitarti dėl netesybų mokėjimo. Netgi 2024 m. liepos 16 d. atsakovės atstovas elektroniniame laiške patvirtino, kad baudų mokėti neatsisako, tačiau kvestionavo jos dydį. Pirmosios instancijos teismas sprendime yra padaręs rašymo apsirikimą ir nurodęs, kad ieškinio senaties terminas pasibaigė 2024 m. balandžio 30 d., o ieškovė su ieškiniu į teismą kreipėsi 2024 m. rugsėjo 24 d., t. y. praėjus beveik penkiems mėnesiams ieškinio senaties termino pabaigos, tačiau ieškovė į teismą kreipėsi 2024 m. rugpjūčio 20 d., praėjus ne penkiems, o trims mėnesiams nuo senaties termino pabaigos.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Byloje reikšmingos faktinės aplinkybės
4. Byloje nustatyta, kad ieškovė VšĮ Kupiškio rajono savivaldybės pirminės asmens sveikatos priežiūros centras (perkančioji organizacija) ir atsakovė UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ (tiekėja) 2022 m. balandžio 6 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį dėl saulės elektrinių projektavimo, įrangos darbų, priežiūros ir aptarnavimo, pagal kurią atsakovė įsipareigojo parengti ieškovės pateiktoje projektavimo užduotyje nurodytų darbų projektą, atlikti tyrimus, gauti projekto rengimo dokumentus, vykdyti projekto vykdymo priežiūrą, atlikti statybos rangos darbus, teikti paslaugas, nurodytas techninėje specifikacijoje ir Sutartyje, o ieškovė – priimti tinkamai atliktus darbus bei paslaugas ir atsiskaityti Sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka.
5. Sutartyje buvo numatyta šalių atsakomybė, įsipareigojimai ir reikalavimai įrengtų saulės elektrinių kokybei bei našumui. Sutarties priedo Nr. 1 lentelės 9 punkte buvo nurodyti reikalavimai saulės elektrinės galiai – 85 kW, o tame pačiame Sutarties priede buvo nurodytas energijos gamybos įsipareigojimas kWh per metus – 80 870 kWh. Sutarties 5.7 papunktyje nustatyta, kad elektros energijos gamybos įsipareigojimo ataskaitinio laikotarpio pradžia – pirmo mėnesio pirmoji diena nuo užsakovo tapimo gaminančiu vartotoju dienos. Gamybos įsipareigojimo ataskaitinis laikotarpis – 1 (vieneri) metai. Sutarties 9.12 papunktyje buvo nustatyta tiekėjos (atsakovės) atsakomybė, jei per pirmuosius vienerius ataskaitinius metus saulės elektrinė į elektros tinklus patieks mažiau elektros energijos, nei nurodyta Sutarties priede Nr. 1. Vienas iš atvejų buvo aptartas Sutarties 9.12.2 papunktyje – jeigu energijos (kWh/metus) pagaminama mažiau kaip 80 proc., bet ne mažiau kaip 65 proc. gamybos įsipareigojimo, tiekėjui taikoma 20 proc. dydžio bauda nuo darbų kainos su PVM. Sutarties 9.13 papunktyje nustatyta, kad tuo atveju, jei saulės elektrinei faktiškai per metus pagaminus ir į elektros tinklus patiekus mažiau elektros energijos nei Sutarties priede Nr. 1 nurodyta, tiekėjas moka baudą už nepagamintą energiją, kuri skaičiuojama pagal formulę: B=(Ep x 95 proc. - Ef)x Pv (80 870 (gamybos įsipareigojimas) x 95 proc. - 56 169 (faktiškai pagaminta) x 0,1348 (vidutinė energijos kaina).
6. Atsakovė įrengė saulės elektrinę ir atliktus darbus 2022 m. spalio 24 d. priėmimo–perdavimo aktu perdavė ieškovei. Ieškovė atsakovei už saulės elektrinių įrengimą sumokėjo 60 753,82 Eur su PVM.
7. Iš apskaitos prietaisų (inverterių parodymų) nustatyta, kad per laikotarpį nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki 2024 m. sausio 2 d. (duomenų fiksavimo data) saulės elektrinė sugeneravo iš viso 56 169,00 kWh elektros energijos.
8. Ieškovė 2023 m. spalio 16 d. raštu kreipėsi į atsakovę, nurodydama, kad baigiasi pirmieji vieneri ataskaitiniai saulės elektrinės eksploatacijos metai, tačiau pirkimo sutarties priede Nr. 1 nustatyti įsipareigojimai nebus įvykdyti, nes pagaminta tik apie 66 proc. įsipareigoto pagaminti elektros kiekio. Ieškovė paprašė nurodyti priežastis, dėl kurių elektros energijos pagaminta mažiau, negu nurodyta sutarties priede Nr. 1 bei pašalinti trūkumus. Atsakovė 2023 m. lapkričio 20 d. raštu atsakė, kad atvykęs specialistas atliko apžiūrą ir gedimų nenustatė, tačiau pastebėjo, jog šalia pastatų yra aukštų medžių, metančių šešėlį ant saulės elektrinės, todėl rekomendavo pašalinti medžius ir kitas kliūtis arba rasti papildomą plotą saulės fotomoduliams iš šešėliuojamų vietų perkelti.
9. Ieškovės pateikti mokėjimo už elektros energiją dokumentai patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. spalio 31 d. ieškovė iš UAB „Ignitis“ pirko papildomai 55 004,02 kWh elektros energijos už vidutinę 0,1113 Eur/kWh kainą ir iš viso sumokėjo 10 962,25 Eur.
10. Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl skundžiamu galutiniu sprendimu ieškovei priteistų 12 150,76 Eur netesybų (baudos) pagal Sutarties 9.12.2 papunktį.
11. Apeliantė, nesutikdama su tokiu sprendimu, visų pirma įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atnaujino ieškovei praleistą ieškinio senaties terminą, neįvertino to, kad ieškovė, patikslinusi ieškinį dėl netesybų laikotarpio, pakeitė ieškinio pagrindą. Be to, apeliantės teigimu, ji nėra atsakinga už tai, kad saulės elektrinė nepagamina nustatyto elektros energijos kiekio, įrodinėja, jog priteista bauda yra neprotingai didelė.
Dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo
12. Minėta, kad ginčas nagrinėjamoje byloje pirmiausia kilo dėl ieškovės praleisto ieškinio senaties termino, kurį, apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas atnaujino nepagrįstai.
13. Ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.124 straipsnis).
14. CK 1.125 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų, tačiau atskirų rūšių reikalavimams CK bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nustato sutrumpintus ieškinio senaties terminus (CK 1.125 straipsnio 2 dalis). CK 1.125 straipsnio 5 dalis nustato, kad sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo.
15. Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).
16. Ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sąrašo, taip pat neįvardyta kriterijų, kuriais remdamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių pripažinimo svarbiomis termino praleidimo priežastimis. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių svarbos vertinimas yra fakto klausimas, kurį, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Teismas, spręsdamas svarbių priežasčių konstatavimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, išsilavinimas ir pan.) kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012; 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-916/2020, 28 punktas). Be to, svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-687/2017, 56 punktas; 2025 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-1120/2025, 68 punktas).
17. Nagrinėjamoje byloje nė viena iš šalių neginčijo pirmosios instancijos teismo nustatyto momento, nuo kada skaičiuotina ieškinio senatis (2023 m. lapkričio 1 d.) ir to, kad CK 1.125 straipsnio 5 dalyje nustatytas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas ieškovės reikalavimui dėl baudos priteisimo baigėsi 2024 m. balandžio 30 d. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovė su ieškiniu į teismą kreipėsi tik 2024 m. rugsėjo 24 d., konstatavo, jog ieškinio senatis buvo praleista beveik penkis mėnesius, tačiau nusprendė, kad yra pagrindas šį terminą atnaujinti. Teisėjų kolegija visų pirma atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas padarė rašymo apsirikimo klaidą, nes, remiantis teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, ieškinys teismui buvo pateiktas ne 2024 m. rugsėjo 24 d., o 2024 m. rugpjūčio 20 d., t. y. praėjus ne penkiems, o nepilniems keturiems mėnesiams nuo ieškinio senaties termino pabaigos.
18. Bylos duomenys patvirtina, kad nuo pat ieškinio senaties eigos pradžios tarp šalių vyko derybos, kurių metu šalys bandė išspręsti ginčą dėl atsakovės įrengtos saulės elektrinės nepasiekto elektros energijos kiekio bei netesybų (baudos) atlyginimo. Minėta, kad ieškovė jau 2023 m. spalio 16 d. raštu kreipėsi į atsakovę, nurodydama, jog baigiasi pirmieji vieneri ataskaitiniai saulės elektrinės eksploatacijos metai, tačiau pirkimo sutarties priede Nr. 1 nustatyti įsipareigojimai nebus įvykdyti, nes pagaminta tik apie 66 proc. įsipareigoto pagaminti elektros kiekio. Bylos duomenys (šalių susirašinėjimas el. laiškais) patvirtina, kad iš pradžių šalys siekė išspręsti medžių šešėliavimo priežastį, bet, paaiškėjus, jog medžių pašalinti nepavyks, bandė tartis dėl papildomų saulės modulių pastatymo, be to, tarp šalių vyko derybos dėl baudos sumokėjimo. Susirašinėjimas el. laiškais patvirtina, kad atsakovei sutikus sumontuoti papildomą įrangą, tačiau atsisakius mokėti baudas už tą laikotarpį, kuomet jos sumontuota saulės elektrinė nepasiekė reikiamo elektros energijos kiekio, kurį atsakovė pasiekti garantavo tiek pačios pateiktu pasiūlymu, tiek ir sudarydama Sutartį, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl baudos pagal Sutartį priteisimo.
19. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad iki pat ieškinio pateikimo ieškovė dėjo pastangas ginčą išspręsti taikiai derybų būdu, be to, atsižvelgdama į tai, jog praleistas ieškinio senaties terminas nebuvo nepagrįstai ilgas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą yra teisėtas ir pagrįstas.
Dėl faktinio ieškinio pagrindo keitimo
20. Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo ir dėl ieškinio pagrindo keitimo. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovės atliktas laikotarpio, už kurį prašo priteisti baudą, patikslinimas (nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. spalio 31 d., o ne už 2023 m., kaip buvo nurodyta ieškinyje), nereiškia ieškinio pagrindo pakeitimo CPK 430 straipsnio 4 dalies prasme.
21. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką. Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką. Proceso įstatyme nustatytas reikalavimas ieškinyje nurodyti faktines aplinkybes, kurių pagrindu reiškiamas reikalavimas, bei šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 425 straipsnio 1 dalis).
22. Teismas, priimdamas sprendimą, yra saistomas ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių ir negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali savo nuožiūra nustatyti ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo) ir faktinio pagrindo (negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis, reikšdamas reikalavimą, nesirėmė ieškovas, negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-378/2021, 2024 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024, 61 punktas).
23. CPK 430 straipsnio 4 dalis nustato, kad dokumentiniame procese negalima pakeisti ieškinio dalyko ir pagrindo, padidinti ieškinio reikalavimus.
24. Byloje nustatyta, kad ieškovės pareikštame ieškinyje buvo suformuluotas reikalavimas dėl baudos priteisimo iš atsakovės pagal šalių 2022 m. balandžio 6 d. sudarytos viešojo pirkimo sutarties 9.12.2 ir 9.13 papunkčius, nes atsakovės įrengta saulės elektrinė nepagamino Sutartyje numatyto elektros energijos kiekio. Grįsdama ieškinį, ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius saulės elektrinės pagamintą elektros energijos kiekį bei nuostolius patvirtinančius įrodymus, ieškovės teigimu, už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. Pirmosios instancijos teismui kilus abejonių dėl laikotarpio, už kurį prašoma priteisti baudą, ieškovė šį laikotarpį patikslino, nurodydama, kad baudą prašo priteisti už pirmąjį ataskaitinį laikotarpį nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. spalio 31 d.
25. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad naujų įrodymų, patikslinančių faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes, pateikimas teismui nelaikomas ieškinio pagrindo pakeitimu, nes tai yra savarankiška ieškovo procesinė teisė. Šiuo atveju ieškinio dalykas arba pagrindas nesikeičia, o tik padidėja jų pagrįstumas ir įrodytumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-687/2019, 31 punktas).
26. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškovė tik patikslino laikotarpį, už kurį prašė priteisti netesybas, tačiau nei ieškinio dalykas, t. y. reikalavimas dėl baudos pagal Sutartį priteisimo, nei faktinis ieškinio pagrindas – aplinkybės, kuriomis ieškovė grindė savo reikalavimą dėl baudos priteisimo – viso proceso metu nebuvo keičiami. Atsižvelgiant į tai, pripažįstama pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad toks laikotarpio, už kurį prašoma priteisti netesybas (baudą), patikslinimas laikytinas tik ieškinio faktinių aplinkybių patikslinimu, bet ne ieškinio pagrindo keitimu CPK 430 straipsnio 4 dalies prasme.
Dėl atsakomybės už elektrinės pagaminamą mažesnį elektros energijos kiekį
27. Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl to, ar apeliantė yra atsakinga už tai, kad jos įrengta saulės elektrinė pagamino mažesnį elektros energijos kiekį, nei buvo numatyta šalių pasirašytoje Sutartyje. Apeliantės teigimu, saulės elektrinė mažesnį nei Sutartyje numatytą elektros energijos kiekį pagamino ne dėl jos kaltės, o dėl aplinkybių, kurių ji negali kontroliuoti, t. y. dėl šalia ieškovės pastatų, ant kurių buvo įrengta saulės elektrinė, esančių medžių ir jų metamo šešėlio, kuris sumažina saulės elektrinės generuojamą elektros energijos kiekį.
28. Kaip jau buvo minėta, ieškovės ir atsakovės viešojo pirkimo būdu sudarytoje Sutartyje buvo numatyta šalių atsakomybė, įsipareigojimai ir reikalavimai įrengtų saulės elektrinių kokybei bei našumui. Sutarties priedo Nr. 1 lentelės 9 punkte buvo nustatyti reikalavimai saulės elektrinės galiai – 85 kW, o tame pačiame Sutarties priede buvo nurodytas ir energijos gamybos įsipareigojimas kWh per metus – 80 870 kWh. Sutarties 6.5 papunktyje šalys susitarė, kad atsakovė garantuoja saulės elektrinės efektyvumą bei užtikrina gamybos įsipareigojimo įvykdymą, t. y. kad suprojektuota ir pastatyta saulės elektrinė per paslaugų teikimo laikotarpį faktiškai turi pagaminti ir į elektros tinklus patiekti ne mažesnį kaip pirkimo sutarties priede Nr. 1 nurodytą elektros energijos kiekį.
29. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė, kaip savo srities profesionalė, prieš sudarydama viešojo pirkimo sutartį ir prisiimdama įsipareigojimą suprojektuoti bei įrengti saulės elektrinę, garantuojant minimalų jos metinės generacijos kiekį, tuo pačiu turėjo įvertinti ne tik normatyvinius statybos dokumentus, techninėje specifikacijoje ir Sutarties nuostatuose įtvirtintus reikalavimus, bet ir visas kitas aplinkybes, kurios turės įtakos saulės elektrinės funkcionalumui ir generacijai, t. y. saulės modulių montavimo vietas bei kitus aplinkos veiksnius (medžius, jų metamą šešėlį ir pan.). Kaip nurodė atsakovė, iki sutarties sudarymo jos atstovai objekto apžiūrėti neatvyko, objektą įsivertino tik pažiūrėdami situaciją pagal žemėlapius, todėl liko neįvertintas medžių metamas šešėlis.
30. CK 6.659 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad rangovas privalo nedelsdamas įspėti užsakovą ir, kol gaus nurodymus, sustabdyti darbą, kai yra kitų nuo rangovo nepriklausančių aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ar darbo saugumui. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad rangovas, neįspėjęs užsakovo apie šio straipsnio 1 dalyje numatytas aplinkybes, arba tęsia darbą nelaukdamas, kol užsakovo atsakymas bus gautas per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu jis nenustatytas, – per protingą terminą, arba, jeigu neįvykdo laiku gautų užsakovo nurodymų, neturi teisės remtis šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis aplinkybėmis ir atsako už daikto trūkumus.
31. Byloje nekilo ginčo, kad Sutarties sudarymo metu šalia pastatų augo medžiai, todėl, kaip jau buvo minėta, atsakovė, jau projektuodama, o po to ir montuodama įrangą, turėjo įvertinti, jog šalia augantys medžiai mes šešėlį ir tai turės (gali turėti) įtakos montuojamos įrangos efektyvumui. Nepaisant to, atsakovė darbų nestabdė, apie šias aplinkybes ieškovės neinformavo (tokių įrodymų nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui pateikta nebuvo) ir nesiėmė veiksmų, kuriais būtų galima užkirsti kelią veiksniams, galinčiams turėti įtakos montuojamos įrangos efektyvumui, pašalinti. Atsižvelgiant į tai, pripažįstama pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad rangovei (atsakovei) UAB „Informacinių technologijų pasaulis“, kuri nesiėmė visų reikalingų priemonių tam, kad statybos rangos sutarties rezultatas būtų pasiektas, turi tekti neigiami tokio jos elgesio padariniai.
32. Konstatavus, kad dėl netinkamo Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo yra atsakinga atsakovė, toliau spręstinas netesybų (baudos) dydžio klausimas.
Dėl netesybų (baudos) dydžio
33. Nustatyta, kad ieškovė prašė priteisti baudą pagal Sutarties 9.12.2 papunkčio ir 9.13 papunkčio nuostatas. Pirmosios instancijos teismas, patenkinęs ieškinį iš dalies, priteisė ieškovei 12 150,76 Eur baudą pagal Sutarties 9.12.2 papunktį, o ieškinio reikalavimą dėl baudos priteisimo pagal Sutarties 9.13 papunktį atmetė. Kadangi ginčo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies atmesti ieškinio reikalavimą dėl baudos priteisimo pagal Sutarties 9.13 papunktį nekilo, toliau teisėjų kolegija vertina ir pasisako tik dėl skundžiamos sprendimo dalies, kuria ieškovei iš atsakovės buvo priteista bauda pagal Sutarties 9.12.2 papunktį, nustatantį, kad tuo atveju, jei saulės elektrinė per pirmuosius vienerius ataskaitinius metus pagamina mažiau kaip 80 proc., bet ne mažiau kaip 65 proc. gamybos įsipareigojimo, tiekėjui taikoma 20 proc. dydžio bauda nuo darbų kainos su PVM (ieškovės sumokėta darbų kaina – 60 753,82 Eur).
34. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismo priteista 12 150,76 Eur bauda (netesybos) yra neprotingai didelė, net keturis kartus viršija ieškovės išlaidas nepagaminto elektros energijos kiekio pirkimui, yra akivaizdžiai baudinio, o ne kompensuojamojo pobūdžio.
35. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko), dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).
36. Formuodamas teismų praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-95-313/2020, 51 punktas; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-187-378/2021, 24 punktas). CK 6.73 straipsnio 1 dalyje, 6.258 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad netesybos įskaitomos į nuostolius. Tai reiškia, kad netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, jomis siekiama atlyginti nukentėjusiai šaliai nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-95-313/2020, 51 punktas; 2021 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-916/2021, 28 punktas).
37. Šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma, ir įpareigoja sutartį pažeidusią šalį sumokėti kitai šaliai sutartas netesybas, o šiai nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 65 punktas; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-187-378/2021, 25 punktas).
38. Įstatyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) įstatyme nesukonkretintos, todėl nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-187-378/2021, 26 punktas).
39. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-823/2021, 46 punktas; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-187-378/2021, 27 punktas).
40. Teisėjų kolegija, vertindama kriterijus, pagal kuriuos nusprendžiama, ar netesybos nėra per didelės, atkreipia dėmesį į tai, kad Sutartis sudaryta laisva šalių valia, pačiai apeliantei pateikus pasiūlymą ieškovės vykdytame viešajame pirkime ir garantavus, jog ji sumontuos įrangą (saulės elektrinę), kuri per metus sugeneruos 80 870 kWh elektros energijos. Be to, atsakovė – juridinis asmuo, siekiantis pelno, turintis patirties derybų sferoje, kuriai taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, todėl laikytina, kad atsakovė, sudarydama Sutartį, turėjo ir galėjo įsivertinti tiek pirkimo sąlygų, tiek ir pasirašomos Sutarties nuostatas bei savo galimybes vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, o jų pažeidimo atveju – galimas Sutarties nevykdymo teisines pasekmes. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliantė nepateikė įrodymų, jog, prieš sudarydama Sutartį, ji neturėjo galimybės įvertinti viešojo pirkimo būdu sudarytos Sutarties bei ginčyti jos sąlygų, įskaitant ir sąlygų dėl netesybų (baudos) mokėjimo sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju.
41. Be to, vertindama ieškovės reikalavimą priteisti 12 150,76 Eur baudą pagal Sutarties 9.12.2 papunktį, teisėjų kolegija atsižvelgia ir į byloje esančius įrodymus, kurie patvirtina, kad ieškovė per pirmąjį ataskaitinį laikotarpį iš UAB „Ignitis“ papildomai nupirko 55 004,02 kWh elektros energijos, už kurią iš viso sumokėjo 10 962,25 Eur. Šių išlaidų ieškovė nebūtų patyrusi, jei atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi savo sutartinius įsipareigojimus sumontuoti įrangą, kuri per metus sugeneruotų 80 870 kWh elektros energijos. Taigi, sudarydama sutartį dėl saulės elektrinės įsigijimo, ieškovė tikėjosi, kad jai nereiks papildomai pirkti elektros energijos ir reikiamą jos kiekį galės pasigaminti pati. Įvertinęs paminėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas priėjo prie pagrįstos išvados, kad šios ieškovės patirtos išlaidos už papildomai nusipirktą elektros energijos kiekį laikytinos nuostoliais, patirtais dėl netinkamo atsakovės prievolės vykdymo.
42. Įvertinusi prieš tai aptartus kriterijus, reikšmingus, sprendžiant netesybų dydžio klausimą, t. y. atsakovės laisva valia prisiimtus įsipareigojimus, galimybę įsivertinti viešojo pirkimo ir Sutarties sąlygas, ieškovės patirtų nuostolių dydį dėl atsakovės netinkamo prievolių vykdymo, teisėjų kolegija laiko pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovės prašomos priteisti netesybos yra protingo dydžio, todėl, priešingai nei teigia apeliantė, nėra pagrindo jų pripažinti baudinio pobūdžio ir mažinti.
43. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija nusprendžia, kad apeliantės skundo argumentai nepagrindžia, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl netesybų priteisimo, netinkamai aiškino ir taikė netesybų mažinimą reglamentuojančias materialiosios teisės normas ar nukrypo nuo šiuo klausimu formuojamos kasacinio teismo praktikos, todėl skundžiamo sprendimo dalis dėl baudos priteisimo, netenkinant atsakovės prašymo ją sumažinti, pripažįstama teisėta ir pagrįsta.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
44. Apeliantės UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ apeliacinį skundą atmetus, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
45. Ieškovė VšĮ Kupiškio rajono savivaldybės pirminės asmens sveikatos priežiūros centras, pateikusi atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašė priteisti jos apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Byloje esantys duomenys (2025 m. kovo 31 d. sąskaita faktūra ir 2025 m. balandžio 7 d. AB SEB banko mokėjimo patvirtinimas) patvirtina, kad ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtos advokato pagalbos išlaidos sudarė 1 306,80 Eur.
46. Pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas turi atsižvelgti į 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į 2 punkte nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas valstybės įmonės Valstybės duomenų agentūros skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
47. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės išlaidos už advokato pagalbą, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, buvo patirtos 2025 m. balandžio mėn. (apmokėta sąskaita faktūra), remiantis Rekomendacijų 7 punktu, taikytinas 2024 m. IV ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 2 335,90 Eur. Rekomendacijų 8.11 papunktis nustato, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikytinas 1,3 koeficientas, todėl maksimali priteistina suma sudarytų 3 036,67 Eur (1,3 x 2 335,90 Eur). Ieškovės prašomos priteisti 1 306,80 Eur advokato pagalbos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, todėl, apeliacinį skundą atmetus, priteisiamos iš atsakovės UAB „Informacinių technologijų pasaulis“.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 30 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei viešajai įstaigai Kupiškio rajono savivaldybės pirminės asmens sveikatos priežiūros centrui (juridinio asmens kodas 164831720) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Informacinių technologijų pasaulis“ (juridinio asmens kodas 135928725) 1 306,80 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus šešis eurus ir 80 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Rasa Gudžiūnienė
Antanas Rudzinskas
Žilvinas Terebeiza