1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Kemas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Brolenta“, kuriuo prašė dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovės 95 331,13 Eur skolą, 5 275,10 Eur palūkanas, 10,5 proc. metines palūkanas už priteistą skolos sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, t. y.  920 Eur žyminį mokestį ir 700 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

2.       Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė prašymą nepranešus atsakovei taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas šioje civilinėje byloje areštuoti atsakovei priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kitą turtą ar turtines teises, esančias pas atsakovę ir trečiuosius asmenis, o tokio turto nesant ar esant nepakankamai – atsakovei priklausančias lėšas, esančias bankų ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, 100 606,23 Eur ieškovės ieškinio reikalavimų sumai užtikrinti.

3.       Ieškovės vertinimu, atsakovės finansiniai duomenys patvirtina, kad atsakovės finansinė padėtis nėra pakankamai gera. Dėl to, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, kyla abejonių, kad teismui priėmus ieškovei palankų sprendimą, tokio sprendimo įvykdymas dėl atsakovės nesąžiningumo ir (ar) prastos finansinės padėties, gali pasunkėti arba jo įvykdymas gali tapti neįmanomas – atsakovė nebeturės turto, iš kurio būtų galimas ieškovės naudai priteistų sumų išieškojimas. 

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones.

5.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad įstatyme įtvirtintos dvi privalomosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti prima facie (preliminariai) pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Preliminariai įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, teismas nutarė, kad ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus.

6.       Vertindamas, ar yra antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga, teismas nutarė, kad ieškovės reikalavimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžiamas didele ieškinio suma, bet tik asmens turtinė padėtis ir (ar) didelė ieškinio suma nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, joms taikyti nėra pagrindas taip pat ir asmens finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimą.

7.       Teismas įvertino tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų praktikoje pasisakoma, jog laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai. Aplinkybė, kad atsakovės turtinė padėtis galbūt yra prasta, nepatvirtina jos nesąžiningo elgesio. Ieškovė nenurodė objektyvių argumentų, pagrindžiančių atsakovės nesąžiningumą, o teismas taip pat to nenustatė.

III.                      Atskirojo skundo argumentai

8.       Ieškovė UAB „Kemas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutartį ir priimti naują procesinį sprendimą – iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas šioje civilinėje byloje areštuoti atsakovei priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kitą turtą ar turtines teises, esančias pas atsakovę ir trečiuosius asmenis, o tokio turto nesant ar esant nepakankamai – atsakovei priklausančias pinigines lėšas, esančias bankų ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, 100 606,23 Eur dydžio ieškovės ieškinio reikalavimų sumai užtikrinti, taip pat priteisti ieškovės dėl šio atskirojo skundo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

8.1.                      Ieškovė atskirąjį skundą grindžia blogėjančia atsakovės finansine padėtimi, nesąžiningais jos veiksmais, kreditoriams siūlant įsigyti turtą.

8.2.                      Ieškovė nurodo, kad atsakovė neregistruoja įsigyto turto, siekia išvengti arešto ar išieškojimo.

Teismas

konstatuoja:

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Apeliantė atskiruoju skundu skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. areštuoti atsakovei priklausantį turtą. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad civilinė byla, kurioje ieškovė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išspręsta Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 28 d. preliminariu sprendimu, kuriuo teismas patenkino ieškovės ieškinį.

10.       Preliminarus sprendimas atsakovei įteiktas 2023 m. rugpjūčio 31 d.. Ji per 20 dienų nuo preliminaraus sprendimo įteikimo nepareiškė motyvuotų prieštaravimų, preliminarus sprendimas įsiteisėjo 2023 m. rugsėjo 21 d. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 428 straipsnio 8 dalis, 430 straipsnio 1 dalis). 2023 m. rugsėjo 27 d. preliminariam sprendimui įvykdyti Klaipėdos apygardos teismas išdavė vykdomąjį raštą.

11.       Pagal CPK 144 straipsnio 2 dalį, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje CPK penktajame skirsnyje nustatyta tvarka. Ši sąvoka „bet kurioje civilinio proceso stadijoje“ aiškintina kaip asmens teisė pateikti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tiek iki ieškinio pareiškimo teismui dienos (CPK 147 straipsnio 3 dalis), tiek kartu su ieškiniu, tiek ir vėliau – iki to momento, kai byla nagrinėjama visų instancijų teismuose (CPK 147 straipsnio 2 dalis), bet ne tada, kai įsiteisėja dėl ginčo dalyko priimtas sprendimas ir, reikiamais atvejais, prasideda jo priverstinis vykdymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1054-302/2021, 16 punktas). Vykdymo veiksmus atlieka antstolis. Tais atvejais, kai yra pavojus, kad skolininkas gali turtą paslėpti, antstolis turi teisę, įteikęs ar išsiuntęs raginimą, areštuoti skolininko turtą (CPK 658 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-279-943/2020).

12.       Apeliantė skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria nepritaikytos laikinosios apsaugos priemones civilinėje byloje, kurioje priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas (preliminarus sprendimas) ir išduotas vykdomasis raštas, spręstina, kad išnyko poreikis spręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teisme. Šio klausimo sprendimas priskirtas antstolio, vykdančio vykdomąjį dokumentą, kompetencijai. Taigi, atskiruoju skundu apeliantė skundžia apeliacijos objektu negalinčią būti nutartį.

13.       CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas. Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apskųsta nutartis nebegali būti apeliacijos objektu. Tokia aplinkybė nustatyta apeliacinės instancijos teisme, todėl apeliacinis procesas nutraukiamas, apeliantei grąžinamas už atskirąjį skundą sumokėtas 55 Eur žyminis mokestis.