Civilinė byla Nr. 3K-3-261/2007
Procesinio sprendimo
kategorijos: 16.2.4; 113.6.1.3; 113.6.1.4 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. birželio 22 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos
pirmininkas), Dangutės Ambrasienės (pranešėja) ir Antano Simniškio,
rašytinio proceso tvarka teismo
posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. D. kasacinį
skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2007 m. sausio 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal
ieškovo K. D. ieškinį atsakovui AB „Ukmergės gelžbetonis“ dėl
neturtinės žalos, susijusios su sveikatos sužalojimu, atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas 2006 m.
kovo 28 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą ir ieškinio pareiškime nurodė, kad nuo
1980 m. dirbo atsakovo įmonėje. 2003 m. liepos 16 d. viename įmonės gamybos
ceche įvyko sprogimas, per kurį ieškovas apdegė 80–90 proc. kūno paviršiaus ir
kvėpavimo takų. Ieškovas taip pat nurodė, kad jis dėl šoko, kvėpavimo takų
nudegimo, kvėpavimo funkcijos nepakankamumo, plaučių edemos, pneumonijos,
inkstų funkcijos nepakankamumo, širdies ritmo sutrikimo du mėnesius buvo
gydomas Kauno medicinos universiteto klinikų Reanimacijos skyriuje, po to
daugiau kaip mėnesį – Plastinės chirurgijos ir nudegimų skyriuje (jam atliktos
šešios plastinės operacijos), vėliau gydėsi Kardiologijos skyriuje, po to – vėl
Plastinės chirurgijos ir nudegimų skyriuje, daugiau kaip tris mėnesius – sanatorijoje,
Ukmergės centrinės ligoninės Traumatologijos skyriuje; dėl įvykio pablogėjus
širdies veiklai, jam buvo atlikta širdies operacija. Ieškovo teigimu, po
nudegimų liko randai, pažeista oda labai jautri ir skausminga, sutriko klausa,
jis negali normaliai valdyti rankų, jam reikalinga nuolatinė kitų asmenų
pagalba, vaistai. Dėl šio įvykio ieškovas tapo neįgalus, neteko 100 proc.
darbingumo, nors iki įvykio jis buvo sveikas. Ieškovas nurodė, kad dėl visų šių
pasekmių jis patyrė ir patiria daug fizinio skausmo, dvasinių išgyvenimų, todėl
atsakovas, neužtikrinęs saugių darbo sąlygų, turi atlyginti ieškovui padarytą neturtinę
žalą. Ieškovas, remdamasis DK 245, 246, 250 straipsniais, CK 6.250, 6.263,
6.283 straipsniais, prašė teismą priteisti iš atsakovo 300 000 Lt neturtinei
žalai atlyginti.
II. Pirmosios ir
apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Vilniaus apygardos
teismas 2006 m. rugsėjo 26 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino iš dalies –
priteisė iš atsakovo AB „Ukmergės gelžbetonis“ ieškovui 130 000 Lt neturtinės žalos
atlyginimo. Teismas sprendime nurodė, kad nelaimingo atsitikimo metu ginčo
šalis siejo darbo teisiniai santykiai. DK 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo
sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą, kurios
dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis CK. Neturtinė žala
atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai
arba dėl asmens gyvybės atėmimo, o nustatant neturtinės žalos dydį,
atsižvelgiama į žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį
bei kitus įstatyme nurodytus kriterijus (CK 6.283 straipsnio 1 dalis, 6.250 straipsnis).
Teismas pažymėjo, kad pagal DK 260 straipsnį kiekvienam darbuotojui turi būti
sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos;
užtikrinti darbuotojams saugias ir sveikas darbo sąlygas privalo darbdavys.
Teismo nuomone, atsakovo argumentai dėl kitų jo darbuotojų veiksmų ar
neveikimo, galėjusių turėti didesnės ar mažesnės įtakos sprogimui įvykti, gali
turėti reikšmės atsakovo ir nurodytų trečiųjų asmenų tarpusavio santykiams, bet
nėra pagrindas atleisti atsakovą nuo atsakomybės už pareigos garantuoti
darbuotojams saugias darbo sąlygas netinkamą įvykdymą. Teismas pažymėjo, kad ieškovas
sprogimo metu apdegė net 90 proc. kūno odos, gydymo procesas buvo ilgas ir
skausmingas, be to, sužalojimas paliko itin sunkių pasekmių: ieškovas neteko
100 proc. darbingumo, o tai reiškia, kad negrįžtamai sužalota sveikata, prarasta
galimybė užsiimti bet kokiu darbu. Be to, po nudegimų ir odos persodinimo
operacijų pasikeitė ieškovo išvaizda, jam reikalingas tolesnis gydymas, nuolatinė
pagalba. Teismas konstatavo, kad iš byloje surinktų duomenų galima daryti
išvadą, kad ieškovui teko kęsti ypač didelius fizinius skausmus, ištverti
sudėtingas odos persodinimo operacijas, tai, be abejonės, sukėlė ir didelių dvasinių
išgyvenimų. Teismo nuomone, įvertinus visas nustatytas aplinkybes, ieškovui padaryta
neturtinė žala negali būti įvertinta atsakovo pasiūlyta ieškovui suma – 10 000
Lt, o turi būti gerokai didesnė. Kartu teismas nurodė, kad neabejotina, jog žala
buvo padaryta ne tyčia, šis atvejis netipiškas, sunkiai numanomas. Teismo
nuomone, atsižvelgtina ir į tai, kad dėl turtinės žalos atlyginimo ieškovas
neturi pretenzijų atsakovui, taip pat į tai, kad atsakovas dėl sprogimo patyrė didelių
nuostolių, be to, turi pareigą atlyginti žalą keliems nukentėjusiesiems. Dėl
nurodytų motyvų teismas nusprendė, kad būtų teisinga ir sąžininga priteisti ieškovui
130 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Lietuvos apeliacinio teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. sausio 29 d. nutartimi sustabdė
civilinės bylos pagal ieškovo ir atsakovo apeliacinius skundus nagrinėjimą iki
bus išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1-77-36/2005. Kolegija nutartyje nurodė,
kad 2003 m. liepos 16 d. AB „Ukmergės gelžbetonis“ gamybinėse patalpose įvyko
sprogimas, per kurį buvo sužaloti penki atsakovo darbuotojai, tarp jų ir
ieškovas, vienas darbuotojas žuvo, o du mirė nuo sprogimo metu patirtų
nudegimų. Atsakovui dėl sprogimo padaryta 1 529 685 Lt turtinės žalos. Teisėjų
kolegija taip pat nurodė, kad dėl šio įvykio iškeltoje baudžiamojoje byloje
Ukmergės rajono apylinkės teismas 2005 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu pripažino
kaltais dėl darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų
reikalavimų pažeidimo ir nuteisė tris atsakovo darbuotojus. Šis nuosprendis
apskųstas apeliacine tvarka. Kolegija pažymėjo, kad jeigu įsiteisėjusiu teismo
nuosprendžiu būtų nustatyti ir nuteisti asmenys, dėl kurių kaltės atsakovo
gamybinėse patalpose įvyko sprogimas, per kurį žuvo ar buvo sužaloti
darbuotojai, atsakovas, atlyginęs žalą ieškovui, įgytų į šiuos asmenis regreso
teisę (CK 6.264, 6.280 straipsniai; DK 255 straipsnio 2 punktas). Taigi, jeigu
baudžiamojoje byloje apeliacinės instancijos teismas paliktų galiotų pirmosios
instancijos teismo nuosprendį, ieškovo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą
išsprendimas galėtų turėti įtakos nuteistų asmenų teisėms ir pareigoms (CPK 47
straipsnis). Kolegija taip pat pažymėjo, kad teismas, nustatydamas neturtinės
žalos dydį, turi atsižvelgti ne tik į pasekmes, bet ir žalą padariusio asmens
kaltę, todėl svarbu nustatyti ir kaltus asmenis, ir jų kaltės dydį, o baudžiamojoje
byloje nagrinėjamas ne tik atsakovo, bet ir sprogusio objekto statybos bei
įrengimų projektuotojų darbų neteisėtų veiksmų (neveikimo) klausimas. Teisėjų
kolegija konstatavo, kad pagrindiniai įrodymai dėl atsakovo kaltės yra surinkti
baudžiamojoje byloje ir dar yra renkami, nagrinėjant baudžiamąją bylą
apeliacinės instancijos teisme, todėl civilinės bylos dėl neturtinės žalos
atlyginimo nagrinėjimas turi būti sustabdytas iki bus išnagrinėta baudžiamoji
byla apeliacinės instancijos teisme (CPK 163 straipsnio 3, 4 punktai).
III. Kasacinio skundo
ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas K. D. prašo
panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2007 m. sausio 29 d. nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais
argumentais:
Apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino
ir taikė CPK 163 straipsnio 3, 4 punktus ir nepagrįstai sustabdė civilinės
bylos dėl neturtinės žalos atlyginimo nagrinėjimą. Nuosprendis baudžiamojoje
byloje neturės prejudicinės galios nagrinėjamoje civilinėje byloje, nes ieškovo
reikalavimo atsakovui AB „Ukmergės gelžbetonis“ dėl neturtinės žalos atlyginimo
patenkinimas nepriklauso nuo konkretaus atsakovo darbuotojo kaltės nustatymo
baudžiamojoje byloje. Šie faktai reikšmingi, kai darbdavys reikalauja žalos
atlyginimo regreso tvarka iš kalto darbuotojo (DK 254, 255 straipsnis). Tuo
atveju, kai darbuotojas reikalauja iš darbdavio neturtinės žalos atlyginimo,
baudžiamosios bylos, kurioje sprendžiama dėl konkretaus darbuotojo (darbuotojų)
atsakomybės dėl nelaimingo atsitikimo, nagrinėjimas negali būti privalomas
pagrindas sustabdyti civilinės bylos dėl neturtinės žalos atlyginimo
nagrinėjimą, nes darbdavys privalo atlyginti neturtinę žalą, kai yra nelaimingo
atsitikimo darbe faktas, nepaisant baudžiamosios bylos baigties ir jo
konkretaus darbuotojo (darbuotojų) kaltės.
Atsakovas UAB
„Ukmergės gelžbetonis“ pateikė atsiliepimą į ieškovo kasacinį skundą, tačiau
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija
2007 m. kovo 13 d. nutartimi atsisakė priimti nurodytą atsiliepimą kaip
neatitinkantį įstatymo keliamų reikalavimų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Byloje teismų
nustatytos aplinkybės
2003 m. liepos
16 d. AB „Ukmergės gelžbetonis“ viename gamybos cechų įvyko sprogimas, per kurį
buvo sužaloti penki atsakovo darbuotojai, tarp jų ir ieškovas, vienas
darbuotojas žuvo, o du mirė dėl sprogimo metu patirtų sužalojimų. Ieškovas
apdegė 80–90 proc. kūno paviršiaus ir kvėpavimo takų. Ieškovo gydymo procesas
buvo ilgas ir skausmingas, be to, sužalojimas paliko itin sunkių pasekmių – ieškovas
tapo neįgalus, jam reikalingas tolesnis gydymas, nuolatinė pagalba. Dėl
nurodyto įvykio iškelta baudžiamoji byla ir Ukmergės rajono apylinkės teismo
2005 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu trys atsakovo darbuotojai pripažinti
kaltais pažeidę darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus darbų
saugos reikalavimus bei nuteisti. Šis nuosprendis yra apskųstas apeliacine
tvarka Vilniaus apygardos teismui.
V. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai
Kasaciniame skunde keliami proceso teisės normų, reglamentuojančių
privalomąjį civilinės bylos sustabdymą CPK 163 straipsnio 3, 4 punktuose
nurodytais pagrindais, aiškinimo ir taikymo klausimai.
Pagal CPK 163
straipsnio 3 punktą teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos
bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar
administracine tvarka. Negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos tol, kol nebus
išnagrinėta kita byla, reiškia, kad teismui, siekiančiam išspręsti byloje
pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kurie yra nustatinėjami
kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Teisėjų
kolegija pažymi, kad įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo pareiga tokiu atveju
sustabdyti bylą paaiškinama siekiu išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje
susijusiose bylose, taip pat tuo, kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti
kelis kartus, būtų taupoma tiek byloje dalyvaujančių asmenų, tiek teismo lėšos
ir laikas. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad civilinio proceso tikslai
reikalauja, kad teismas rūpintųsi greitu bylos išnagrinėjimu ir asmenų pažeistų
teisių apgynimu (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos
konvencijos 6 straipsnis, CPK 2, 7, kiti straipsniai). Dėl to teismas neturi taikyti
bylos sustabdymo pagrindų formaliai ir kiekvienu konkrečiu atveju privalo
įsitikinti, kad yra pagrindas privalomajam bylos sustabdymui.
Pagal Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką CPK 163
straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo
pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio
rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra tiesioginis prejudicinis ryšys, t.
y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinės reikšmės priimant teismo
sprendimą nagrinėjamoje byloje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000
m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje N. S. v.
V. M., bylos Nr. 3K-3-942/2000; 2002 m. sausio 29 d.
nutartį civilinėje byloje UAB „Naujasis turgus“ v. UAB „Kauptė“ ir kt.,
bylos Nr. 3K-7-248/2002, 2006 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje UAB
„Vaivorykštė“ v. L. G., G. G., D. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-238/2006, kt.). Lietuvos
Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, galima ar ne išnagrinėti
civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje civiline,
baudžiamąja ar administracine tvarka nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju
nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz.,
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje
AB „Geonafta“, Svenska Petroleum Exploration AB v. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
bylos Nr. 3K-7-268/2005, kt.).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas, spręsdamas dėl bylos
sustabdymo pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą, kiekvienu atveju turi nustatyti,
kad pagal konkrečiu atveju civilinėje byloje pareikštus reikalavimus tarp
nagrinėjamos bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar
administracine tvarka yra toks teisinis ryšys, kad kitoje byloje nustatyti
faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai. Teisėjų
kolegija taip pat pažymi, kad civilinei bylai prejudicinę reikšmę turi ne visi,
o tik tam tikri faktai, nurodyti įsiteisėjusiame teismo nuosprendyje, priimtame
baudžiamojoje byloje. Civilinę bylą dėl nusikalstamų nuteisto asmens veiksmų
civilinių teisinių padarinių nagrinėjančiam teismui nereikia iš naujo
nustatyti, ar buvo atlikti veiksmai, konstatuoti nuosprendyje, ir ar juos
atliko nuteistasis. Tuo tarpu kiti nuosprendyje nurodyti faktai neturi
civilinei bylai prejudicinės galios.
Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, remdamasis CPK 163
straipsnio 3 punktu, sustabdė civilinę bylą pagal darbuotojo ieškinį darbdaviui
dėl neturtinės žalos, patirtos sunkiai sužalojus jo sveikatą per įmonėje
įvykusį sprogimą, atlyginimo dėl to, kad yra nagrinėjama baudžiamoji byla,
kurioje sprendžiamas kelių atsakovo darbuotojų baudžiamosios atsakomybės už
darbų saugos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų pažeidimą
klausimas.
Teisėjų kolegija nurodo, kad apeliacinio teismo argumentai, jog
ieškovo reikalavimo dėl neturtinės žalos išsprendimas gali turėti įtakos
atsakovo darbuotojų, dėl kurių baudžiamosios atsakomybės sprendžiama
baudžiamojoje byloje, teisėms, yra nepagrįsti. Nurodyti atsakovo darbuotojai
nedalyvauja civilinėje byloje dėl neturtinės žalos atlyginimo, taigi šioje
byloje priimtas teismo sprendimas neturės jiems nei prejudicinės, nei res
judicata galios (CPK 182 straipsnio 2 punktas, 279 straipsnio 4 dalis). Dėl
to, jeigu baudžiamojoje byloje būtų nustatyta konkrečių atsakovo darbuotojų
kaltė ir darbdavys pareikštų šiems regresinį reikalavimą dėl žalos, patirtos
sumokant neturtinės žalos atlyginimą per sprogimą nukentėjusiam darbuotojui,
šie turėtų teisę įrodinėti kitokį iš jų priteistinos žalos dydį.
Apeliacinis teismas apskųstoje nutartyje taip pat nurodė, kad,
spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, teismas turi atsižvelgti ne tik į
pasekmes, bet ir žalą padariusio asmens kaltę, todėl svarbu nustatyti ir kaltus
asmenis, tai yra sprendžiama baudžiamojoje byloje.
Teisėjų kolegija pažymi, kad darbdavio atsakomybė už darbuotojo patirtą
neturtinę žalą dėl jo sveikatos vykdant darbo pareigas sužalojimo kyla dėl to, jog
būtent darbdavys privalo užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą (DK 248
straipsnio 4 punktas, 250 straipsnis, 260 straipsnis). Taigi pagal civilinėje
byloje pareikštą reikalavimą teisinis santykis dėl neturtinės žalos, patirtos ieškovo
sužalojus jo sveikatą, atlyginimo sieja ieškovą, kaip darbuotoją, ir atsakovą,
kaip darbdavį. Nurodytoje baudžiamojoje byloje sprendžiama dėl konkrečių atsakovo
darbuotojų baudžiamosios atsakomybės už įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų
darbų saugos reikalavimų pažeidimą, taigi baudžiamojoje byloje nustatinėjama
būtent šių asmenų, o ne atsakovo civilinėje byloje AB „Ukmergės gelžbetonis“ kaltė,
kaip nurodyta apeliacinio teismo nutartyje. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad tuo
atveju, kai žala darbuotojui atsiranda dėl kitų darbuotojų kaltės, tai už šią
žalą nukentėjusiam darbuotojui atsako darbdavys, nes būtent jam, kaip samdančiam
darbuotojus asmeniui, kyla atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų
kaltės (CK 6.264 straipsnis). Baudžiamojoje byloje nustatinėjami faktai dėl
nurodytų darbuotojų kaltų veiksmų turėtų teisinės reikšmės, jeigu būtų
sprendžiamas darbdavio, atlyginusio žalą nukentėjusiam darbuotojui, regresinis
reikalavimas dėl žalos atsiradimo kaltiems darbuotojams, taip pat, pavyzdžiui,
darbdavio reikalavimas dėl turtinės žalos, padarytos įmonei per sprogimą,
atlyginimo (DK 254, 255 straipsniai).
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad dėl neturtinės žalos, padarytos
vieno darbo teisinių santykių subjekto kitam, dydžio teismas sprendžia,
atsižvelgdamas kiekvienu atveju į ginamos neturtinės vertybės specifiką,
vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įvardytų, taip pat teismo konkrečiu
atveju reikšmingais pripažintų kriterijų visuma. Žalą padariusio asmens kaltė
yra tik vienas iš CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytų neturtinės žalos dydžio
nustatymo kriterijų. Pažymėtina, kad pagal teisės normų dėl neturtinės žalos
sveikatos sužalojimo atveju atlyginimo aiškinimo ir taikymo praktiką ypač
svarbus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus yra šios žalos pasekmės
(žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartį
civilinėje byloje A. Ž. v. UAB „Ranga IV“, bylos
Nr. 3K-3-450/2006, kt.).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo
teigti, jog baudžiamojoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę civilinėje
byloje dėl neturtinės žalos atlyginimo, nėra tiesioginio prejudicinio šių bylų
ryšio, nes ieškovo pareikštas reikalavimas atsakovui, t. y. darbdaviui, dėl
neturtinės žalos atlyginimo bei jo patenkinimas nepriklauso nuo baudžiamojoje
byloje nustatinėjamų aplinkybių ir konkrečių atsakovo darbuotojų kaltės
nustatymo. Teisėjų kolegija taip pat nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis
Teismas, spręsdamas panašaus pobūdžio bylą, jau yra pažymėjęs, kad
„baudžiamasis tyrimas, kuriame sprendžiamas konkretaus darbuotojo atsakomybės
dėl nelaimingo atsitikimo klausimas, negali būti privalomo civilinės bylos dėl
neturtinės žalos atlyginimo sustabdymo pagrindas, nes darbdavys privalo
atlyginti neturtinę žalą esant nelaimingo atsitikimo darbe faktui
nepriklausomai nuo baudžiamosios bylos baigties ir jo konkretaus darbuotojo
kaltės“ (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartį
civilinėje byloje I. T., R. T.,
M. T., A. T. v. UAB „Plungės lagūna“,
AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-27/2006).
Apeliacinis teismas, sustabdydamas bylą, rėmėsi ir CPK 163 straipsnio
4 punkte įtvirtintu pagrindu. Teisėjų kolegija pažymi, kad nurodytas
privalomojo bylos sustabdymo pagrindas yra specialioji norma palyginti su CPK
163 straipsnio 3 punktu. Pagal CPK 163 straipsnio 4 punktą civilinė byla
sustabdoma, jeigu baudžiamojoje ir civilinėje bylose yra pareikšti tapatūs
turtiniai reikalavimai. Tuo tarpu pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą civilinė
byla sustabdoma, kai baudžiamojoje byloje nustatytini faktai turės jai
prejudicinę galią, tačiau baudžiamojoje byloje nepareikšta reikalavimų, tapačių
pareikštiems civilinėje byloje. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal
nagrinėjamos bylos aplinkybes apeliacinis teismas neturėjo pagrindo spręsti dėl
šios bylos sustabdymo CPK 163 straipsnio 4 punkte nurodytu pagrindu, nes
nagrinėjamoje civilinėje byloje ir baudžiamojoje byloje nėra pareikšta tapačių
turtinių reikalavimų.
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės
instancijos, spręsdamas nagrinėjamos bylos šalių ginčą dėl neturtinės žalos
atlyginimo, netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias privalomąjį civilinės
bylos sustabdymą (CPK 163 straipsnio 3, 4 punktai), ir nepagrįstai sustabdė šios
bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla dėl atsakovo
darbuotojų baudžiamosios atsakomybės už darbų saugos įstatymų ir kitų teisės
aktų nustatytų reikalavimų pažeidimą. Dėl to apeliacinės instancijos teismo
nutartis naikintina ir byla perduotina nagrinėti apeliacine tvarka iš esmės.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 362
straipsniu,
n u t a r i a:
Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2007 m. sausio 29 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš esmės apeliacine
tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai: Česlovas
Jokūbauskas
Dangutė
Ambrasienė
Antanas
Simniškis