Civilinė byla Nr. e2A-359-912/2023
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01306-2022-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.8; 2.6.8.9; 2.6.8.10; 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.2; 3.3.1.18.3
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. birželio 15 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Laimos Ribokaitės ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gevalda“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Patrauka“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 18 d. sprendimo ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gevalda“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 1 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gevalda“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Patrauka“ dėl darbų kainos sumažinimo ir nuostolių priteisimo bei pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Patrauka“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Gevalda“ dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu, skolos ir netesybų priteisimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Gevalda“ prašė sumažinti atsakovės UAB „Patrauka“ atliktų 20 050 kub. m grunto kasimo darbų kainą nuo 76 190 Eur iki 0 Eur, priteisti iš atsakovės 309 331,98 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas (civilinė byla Nr. e2-313-565/2022).
2. UAB „Patrauka“ kitoje civilinėje byloje taip pat pareiškė ieškinį ir prašė pripažinti negaliojančiu UAB „Gevalda“ 2022 m. spalio 12 d. pranešimu atliktą įskaitymą, priteisti iš pastarosios 155 867,26 Eur už atliktus darbus pagal rangos sutartį, 553,39 Eur netesybas, 8 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas (civilinė byla Nr. e2-3187-580/2022).
3. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas 2022 m. lapkričio 14 d. nutartimi sujungė nurodytas bylas, t. y. civilinę bylą Nr. e2-3187-580/2022 prijungė prie civilinės bylos Nr. e2-3113-565/2022 (civilinė byla Nr. e2KT-74-854/2022). Dėl to nagrinėjamoje byloje UAB „Patrauka“ laikoma atsakove, jos pareikštas ieškinys – priešieškiniu.
4. Ieškovė nurodė, kad šalys 2022 m. birželio 9 d. sudarė rangos sutartį, 2022 m. liepos 5 d. – susitarimą Nr. 1 prie rangos sutarties. Rangos sutartimi atsakovė įsipareigojo ieškovės objekte Šiauliuose, Pakruojo g. 47, už 66 975 Eur kainą ekskavatoriais iškasti 17 625 kub. m augalinio grunto (gali būti su statybinėmis priemaišomis), pakrauti į savivarčius ir išvežti į atsakovės pasirinktą vietą. Atsakovė 2022 m. rugpjūčio 4 d. informavo ieškovę, kad objekte likusio augalinio grunto kiekis viršija rangos sutartyje sutartą darbų apimtį. Šalys susitarė, kad atsakovė pagal rangos sutartyje nustatytą įkainį iškas ir išveš papildomą augalinio grunto kiekį. Atsakovė nurodė ieškovei, kad papildomai iškasė ir išvežė 23 392,70 kub. m grunto už 88 892,25 Eur kainą. Atsakovė už 41 017,70 kub. m iškasto ir išvežto grunto išrašė ieškovei PVM sąskaitas faktūras, kurių suma – 155 867,26 Eur. Ieškovė, patikrinusi iš objekto išvežtą gruntą, nustatė, kad atsakovė iškasė ir išvežė ne augalinį gruntą, bet mineralinį gruntą. Mineralinis gruntas turėjo būti paliktas objekte ir panaudotas ieškovės statybos darbams. Ieškovei užsakius ir gavus išpildomąją geodezinę nuotrauką, paaiškėjo, kad atsakovė iškasė ir išvežė mažiau negu nurodė, t. y. ne 41 017,70 kub. m, bet 37 676 kub. m grunto. Atsakovė išvežė ir iškasė 20 050 kub. m (37 676 – 17 625 = 20 050) ne augalinio grunto. Jo iškasimo ir išvežimo iš objekto kaina pagal rangos sutartį būtų 76 190 Eur. Atsakovė papildomus darbus atliko netinkamai, jų rezultato neįmanoma naudoti pagal paskirtį, todėl papildomų darbų kaina mažintina iki 0 Eur. Atsakovei atsisakius grąžinti 20 050 kub. m mineralinio grunto, ieškovė sudarė sutartis su trečiaisiais asmenimis dėl 20 050 kub. m mineralinio grunto pirkimo, atvežimo ir įrengimo objekte. Už tai ieškovė sumokėjo 376 306,98 Eur. Tai yra ieškovės nuostoliai. Ieškovė 2022 m. spalio 12 d. pranešimu įskaitė dalį nuostolių – 66 975 Eur – į atsakovei mokėtiną kainą už tinkamai atliktus darbus.
5. Atsakovė nurodė, kad ieškovės atstovas tikrino, kontroliavo ir davė nurodymus dėl papildomų darbų atlikimo. Jis nereiškė atsakovei pretenzijų, kad iškasamas ir išvežamas gruntas neatitinka rangos sutarties sąlygų. Ieškovės atstovas matė, iš kurios objekto vietos ir koks gruntas iškastas ir išvežtas, pasirašė visus krovinio važtaraščius. Atsakovė darbus baigė 2022 m. rugsėjo 8 d. ir apie tai informavo ieškovę elektroniniu laišku. Atsakovė nurodė ieškovei, kad bendra darbų apimtis – 41 017,70 kub. m, prašė pasirašyti atliktų darbų aktus. Ieškovė 2022 m. rugsėjo 13 d. rašte iškėlė klausimus dėl darbų apimties ir kainos, bet nenurodė, kad atsakovė iškasė ir išvežė ne augalinį, bet mineralinį gruntą. Ieškovė tik 2022 m. rugsėjo 26 d. pretenzijoje nurodė, kad neva jai tapo žinoma, jog atsakovė iškasė ir išvežė dalį mineralinio grunto. Atsakovė teigia, kad iškasė ir išvežė tik augalinį gruntą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir papildomo sprendimo esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 18 d. sprendimu atmetė ieškovės ieškinį ir iš dalies patenkino atsakovės priešieškinį: 1) pripažino negaliojančiu ieškovės 2022 m. spalio 12 d. pranešimu atliktą įskaitymą; 2) priteisė atsakovei iš ieškovės 143 165 Eur skolą už atliktus darbus, 553,59 Eur delspinigius, 8 proc. metines palūkanas už priteistą 143 718,59 Eur sumą nuo 2022 m. lapkričio 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 802,89 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas atmetė kitą priešieškinio dalį.
7. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. vasario 1 d. papildomu sprendimu priteisė atsakovei iš ieškovės 3 993 Eur bylinėjimosi išlaidų.
8. Teismas konstatavo, kad iškasto ir išvežto grunto tūris (kiekis) apskaičiuojamas pagal išvežtų savivarčių kiekį, nuo suderinto išvežto kiekio atėmus 1 000 kub. m augalinio grunto. Darbų pabaigoje atliktoje išpildomoje geodezinėje nuotraukoje užfiksuoti kiekiai (duomenys) lyginami su kiekiu, išvežtu savivarčiais, t. y. išpildomoji geodezinė nuotrauka skirta galutiniam iškasto grunto kiekiui nustatyti. 2022 m. spalio mėn. išpildomosios geodezinės nuotraukos duomenimis, iškasto grunto kiekis mažesnis apie 10 proc. negu užfiksuotas atliktų darbų aktuose. Teismas nusprendė, kad atsakovė iškasė ir išvežė 37 675 kub. m grunto.
9. Atsakovė, pagal rangos sutartį perduodama atliktus darbus, neprivalėjo pateikti objekte iškasto ir išvežto grunto bandymų rezultatų bei išpildomosios geodezinės nuotraukos. Ieškovė kontroliavo ne tik iškasamo ir išvežamo grunto kiekį, bet taip pat ir jo kategoriją.
10. Atsakovė neįsipareigojo nustatyti, kiek objekte yra augalinio grunto ir kiek jo reikia iškasti, kad ieškovė galėtų vykdyti suplanuotus statybos darbus, bet įsipareigojo iškasti ir išvežti ieškovės nurodytą augalinio grunto kiekį. Ieškovė 2022 m. rugpjūčio 8 d. raštu „Dėl darbų vykdymo“ nurodė atsakovei toliau iškasti ir išvežti ne mažiau kaip po 1 000 kub. m per dieną augalinio grunto, taip pat nurodė, jog grunto pakrovimą į savivarčius kontroliuos ieškovės atstovas.
11. Ieškovė – atestuota statybos projektus įgyvendinanti bendrovė. Ji turėjo ir galėjo įvertinti, ar be objekto techniniuose dokumentuose nurodyto 17 625 kub. m augalinio grunto, kuris turėjo būti iškastas ir išvežtas, yra daugiau augalinio grunto, kuris netinkamas suplanuotiems statybos darbams vykdyti, todėl ir jis turi būti iškastas ir išvežtas.
12. Ieškovė 2022 m. rugsėjo 13 d. elektroniniame laiške nurodė atliktų darbų aktuose įrašytos darbų apimties ir kainos neatitiktis kaip priežastį, dėl kurios ji atsisakė priimti atsakovės atliktus darbus. Ieškovė nenurodė, kad jai kilo abejonių dėl iškasto ir išvežto grunto kategorijos, nors tą pačią dieną pateikė grunto mėginius bandymams atlikti.
13. Teismas nustatė, kad 2022 m. rugsėjo 14 d. bandymų protokoluose ir 2022 m. spalio 11 d. rašte „Dėl grunto kategorijos“ užfiksuota, kad keturiuose ieškovės pateiktuose grunto mėginiuose nustatyta iki 2 proc. organinių priemaišų, o penkiuose – nuo 2 iki 6 proc. organinių priemaišų; tirtas gruntas nėra augalinis gruntas. Teismas įvertino tai, kad ieškovė nepranešė atsakovei, jog ketina apžiūrėti iškastą ir išvežtą gruntą jo buvimo vietoje, neprašė nurodyti, kur išvežtas iškastas gruntas, nesudarė atsakovei galimybės dalyvauti ieškovei šį gruntą apžiūrint bei imant jo mėginius bandymams. Ieškovė, gavusi bandymų protokolus, apie juos neinformavo atsakovės, nesudarė galimybės atsakovei kartu su ieškove apžiūrėti iškastą gruntą ir atlikti jo bandymus.
14. Nors ieškovės nurodytos kelios grunto mėginių ėmimo vietos (žemės sklypų adresai) sutapo su atsakovės nurodytais žemės sklypų, į kuriuos ji išvežė objekte iškastą gruntą, adresais, nėra galimybės nustatyti, kad bandymams pateikti grunto mėginiai paimti iš tų žemės sklypų, į kuriuos atsakovė išvežė iškastą gruntą (t. y. žemės sklypai Šiauliuose, Tilžės g. 311, Laisvosios minties g. 2, 2A, 2B, 4 ir 4A). Be to, į tuos pačius žemės sklypus gruntą atvežė ir išpylė ne tik atsakovė, bet taip pat ir kiti asmenys. Dėl to bandymų protokolai nėra tinkamas įrodymas, patvirtinantis ieškovės nurodytą aplinkybę, kad 20 050 kub. m apimties darbai atlikti netinkamai. Ieškovė neįrodė, kad 20 050 kub. m apimties darbai atlikti netinkamai, neatitinka rangos sutarties sąlygų (iškastas gruntas yra ne augalinis, bet mineralinis), todėl nėra pagrindo sumažinti darbų kainą iki 0 Eur priteisti nuostolius (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai).
15. Ieškovė, neturėdama teisės reikalauti, kad atsakovė atlygintų 376 306,98 Eur nuostolius, neturėjo pagrindo jų įskaityti į atsakovei mokėtiną kainą už 17 625 kub. m apimties darbus (CK 6.130 straipsnio 1 dalis).
16. Teismas papildomame sprendime priteisė padarė išvadą, kad atsakovė, nepateikdama bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų iki bylos išnagrinėjimo 2023 m. sausio 5 d. teismo posėdyje iš esmės pabaigos, nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ir neturėjo galimybės šiame teismo posėdyje pateikti visų bylinėjimo išlaidų sumokėjimą pagrindžiančių įrodymų, nes iki šio teismo posėdžio dar nebuvo suėjęs PVM sąskaitoje faktūroje nustatytas apmokėjimo terminas, be to, atsakovė galėjo manyti, kad byla šiame teismo posėdyje nebus išnagrinėta iš esmės, prašė kviesti liudytojus. Atsakovės atstovas informavo teismą ir ieškovę apie išrašytą sąskaitą. Kadangi teismas atmetė ieškovės ieškinį, o priešieškinį iš esmės patenkino atsakovės– 92,21 proc., todėl nusprendė, kad nėra pagrindo mažinti atsakovei priteisiamų bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1, 2, 4 dalys, 98 straipsnio 1 dalis).
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
17. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Gevalda“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškovės ieškinį ir atmesti atsakovės priešieškinį, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
17.1. Šalių ginčas kilo dėl to, atliko atsakovė sutartyje nustatytus darbus ar ne (išvežė augalinį gruntą ar ne). Ieškovė pasitikėjo atsakove, todėl sutiko, kad ši atliktų papildomus darbus ir pateiktų įrodymus apie galutinį reikalingą atlikti darbų kiekį.
17.2. Atsakovė pažeidė sutartį, nes išvežė 20 050 kub. m ne augalinės, bet mineralinės kilmės grunto. Atsakovė neperdavė išpildomosios dokumentacijos, nustatytos Sutarties bendrųjų sąlygų 7.2, 7.3, 7.5 papunkčiuose (objekte iškasto ir išvežto grunto tyrimų rezultatų, išpildomosios geodezinės nuotraukos), todėl ieškovė negalėjo įvertinti, atitiko atlikti darbai sutartį ar ne. Ieškovė galėjo atsisakyti priimti darbus.
17.3. Atsakovė – savo srities profesionalė, todėl suprato, kad sutartyje įtvirtinta prievolė perduoti ieškovei išpildomąją dokumentaciją su atliktų darbų aktais. Teismas, netaikydamas sutarties nuostatų, paneigė sutarties laisvės principą, apribojo ieškovės teisę remtis sutartimi.
17.4. Teismo argumentai, kad ieškovė nenurodė teisės aktų, pagal kuriuos iškasto grunto kategorija (mineralinis ar organinis (augalinis) sutarties atveju privalėjo būti patvirtinta (patikrinta) bandymų rezultatais, nereikšminga, nes toks reikalavimas nustatytas sutartyje, kuri šalims turi įstatymo galią.
17.5. Ieškovė priėmė atsakovės atliktų darbų dalį – 17 625 kub. m be išpildomosios dokumentacijos, nes toks augalinio grunto kiekis nustatytas pirminėje objekto techninėje dokumentacijoje. Teismas atsisakė priimti objekto techninį ir darbo projektus, pagrindžiančius aplinkybes, dėl kurių ieškovė nereikalavo, kad atsakovė pateiktų išpildomąją dokumentaciją ir priėmė dalį darbų. Ieškovė grąžino atliktų darbų aktus atsakovei 2022 m. spalio 14 d. pranešimu – teismas atsisakė priimti šį įrodymą. Teismas, atsisakydamas priimti rašytinius įrodymus, nenustatė reikšmingų aplinkybių, todėl neteisingai aiškino sutarties nuostatų privalomumą atsakovei, apribojo ieškovės teisę įsitikinti atsakovės atliktų darbų tinkamumu ir juos užtikrinti. Atsakovė netinkamai įvykdė sutartinius įsipareigojimus, todėl pažeidė ieškovės interesus.
17.6. Atsakovė turėjo prievolę pateiki ieškovei atliktų darbų išpildomąją dokumentaciją, patvirtinančią koks gruntas objekte iškastas, todėl šalys susitarė, kad atsakovė nurodys papildomai atliktinų darbų galutinį kiekį. Atsakovė, nustatydama atliktinų darbų kiekį vizualiai, netinkamai įvykdė sutartį.
17.7. Išvežtas gruntas neatitiko sutarties objekto. Grunto bandymų protokoluose nurodytos mėginių paėmimo vietos sutapo su atsakovės nurodytomis vietomis, į kurias ji vežė iškastą gruntą. Įrodymai turėjo būti įvertinti pagal tikėtinumo taisyklę. Teismas neteisingai nusprendė, kad pateiktų įrodymų nepakanka konstatuoti, jog atsakovė atliko darbus netinkamai.
17.8. Teismas nepagrįstai nesumažino atsakovės atliktų papildomų darbų kainos iki 0 Eur. Atsakovė siekė perduoti ieškovei didesnį kiekį darbų negu atliko. Atsakovė iš viso iškasė ir išvežė 37 675 kub. m grunto. Atsakovė dalį darbų atliko netinkamai (iškasė 20 050 kub. m). Atsakovės atliktų papildomų darbų negalima naudoti pagal paskirtį. Atsakovė išvežė mineralinį gruntą, kuris turėjo likti objekte ir būti panaudotas statyboms. Išvežus gruntą, turėjo būti grąžintas atgal toks pat jo kiekis. Dėl to ieškovė patyrė išlaidų – 376 306,98 Eur (su PVM). Ieškovė įskaitė dalį nuostolių sumos į atsakovei mokėtiną sumą – 66 975 Eur – už 17 625 kub. m kiekį darbų.
17.9. Atsakovė papildomus darbus atliko netinkamai, todėl ieškovė turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius. Teismas neteisingai pripažino įskaitymą negaliojančiu.
18. Atsiliepime atsakovė UAB „Patrauka“ prašo atmesti ieškovės UAB „Gevalda“ apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą teismo sprendimą. Atsiliepime atsakovė nurodo tokius argumentus:
18.1. Ieškovė neįrodė, kad atsakovė iškasė ir išvežė ne augalinės, bet mineralinės kilmės gruntą. Ieškovė nenurodė, kada neva paaiškėjo, kad kasamas ne augalinis gruntas. Jeigu tokios aplinkybės būtų buvusios, būtų sustabdyti grunto kasimo darbai ir užfiksuoti konkretūs duomenys: data, savivartis; padarytos nuotraukos, surašyti aktai. Sutarties vykdymą kontroliavo ieškovė.
18.2. Ieškovė neteisingai nurodo, kad ji turėjo teisę atsisakyti priimti darbus, nes atsakovė nepateikė iškasto ir išvežto grunto tyrimų duomenų. Sutarties 7.2, 7.3, 7.5 papunkčiai vertintini kartu su šalių elgesiu sutarties vykdymo metu. Atsakovė 2022 m. liepos 25 d., 2022 m. rugpjūčio 31 d. ir 2022 m. rugsėjo 9 d. pateikė ieškovei atliktų darbų aktus. Ieškovė nepareiškė dėl jų pretenzijų atliktų darbų aktai buvo be trūkumų. Sutarties sąlygos bendrosios, neindividualizuotos, skirtos visiems ieškovės rangovams. Sutartyje yra sąlygų dėl darbų, kurių atsakovė neatliko. Teismas padarė teisingą išvadą, kad atsakovė įvykdė sutartinius įsipareigojimus.
18.3. Teismas teisingai nustatė, kad ieškovė kontroliavo ne tik objekte iškasamo ir išvežamo grunto kiekį, bet ir jo kategoriją. Atsakovė užfiksavo važtaraščiuose išvežtą gruntą. Ieškovė patikrino visus atsakovės važtaraščius ir priėmė atsakovės darbus.
18.4. Ieškovė neginčijo, kad atsakovė iškasė ir išvežė 17 625 kub. m augalinio grunto. Atsakovė nepateikė bandymų rezultatų šio grunto kategorijai pagrįsti, ieškovė jų nereikalavo. Ieškovė nereikalavo, kad atsakovė atliktų išvežto grunto tyrimus, apie tai neužsiminė savo elektroniniuose laiškuose.
18.5. Atsakovė 2022 m. rugpjūčio 4 d. raštu informavo ieškovę apie išvežtus 17 661 kub. m grunto, nurodė, kad įvertino vizualiai likusio augalinio grunto kiekį, kuris viršija 10 proc. sutartinių darbų apimties. Atsakovė paprašė parengti susitarimą dėl papildomų darbų atlikimo. Ieškovė patikrino atsakovės nurodytas aplinkybes ir pareikalavo, kad atsakovė išvežtų per dieną ne mažiau kaip 1 000 kub. m grunto.
18.6. Teismas teisingai nurodė, kad ieškovė net po 2022 m. rugsėjo 8 d. kėlė klausimą tik dėl darbų apimties, bet ne dėl grunto rūšies. Ieškovė tik 2022 m. rugsėjo 26 d. pretenzijoje nurodė, kad atsakovė neva išvežė iš objekto kažkokį kiekį mineralinio grunto.
18.7. Atsakovė tinkamai įvykdė sutartį. Ieškovė 2022 m. spalio 12 d. neturėjo reikalavimo teisės į atsakovę, todėl neteisėtai atliko įskaitymą.
18.8. Atsakovė pateikė įrodymus, kiek iškasė ir išvežė grunto iš objekto, kur jį supylė. Iš atsakovės gautame leidime atvežti iš ginčo objekto iškastą augalinį gruntą, nurodyta, kad gruntą pila ir kitos bendrovės. Teismas teisingai nustatė, kad ieškovės pateikti bandymų protokolai nepagrindžia, kad ieškovė 20 050 kub. m darbus atliko netinkamai. Ieškovė neinformavo atsakovės apie grunto mėginių ėmimą, neaišku, iš kokios vietos jie paimti.
19. Atsakovė UAB „Patrauka“ prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 18 d. sprendimą, padidinti atsakovei priteistą skolą, t. y. priteisti atsakovei iš ieškovės 152 067,26 Eur skolą ir 8 proc. procesines palūkanas, kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
19.1. Atsakovė iškasė ir išvežė 41 017,70 kub. m grunto. Atlikusi darbus, atsakovė išrašydavo PVM sąskaitas faktūras. Ieškovė priėmė atsakovės atliktus darbus pagal 193 krovinio važtaraščius.
19.2. Ieškovė 2022 m. rugpjūčio 8 d. rašte nurodė, kad atliktų darbų kiekis bus skaičiuojamas pagal išvežtus savivarčius, kurių krovimą kontroliuos jos atstovas. Visas augalinio grunto kiekis – 41 017,70 kub. m – iškastas, pakrautas ir išvežtas iš objekto pagal ieškovės atstovo nurodymus. Atsakovė atliktų darbų aktuose nurodė tikslius iškasto ir išvežto augalinio grunto kiekius. Dėl to atsakovei turi būti sumokėta už 40 017,70 kub. m (41 017,70 – 1 000).
19.3. Teismas, spręsdamas dėl išvežto grunto kiekio, neteisingai rėmėsi išpildomąja geodezine nuotrauka. Krovinio važtaraštyje užfiksuotą kiekį patvirtino ne tik atsakovės, bet ir ieškovės atstovas. Dėl to važtaraščiuose nurodytas teisingas grunto kiekis. Ieškovė nereiškė atsakovei pretenzijų dėl iškasto ir išvežto grunto kiekio (41 017,70 kub. m). Šį kiekį ieškovė nurodė ir ieškinyje.
19.4. Ieškovė pateikė išpildomąją geodezinę nuotrauką su dubliku – 2022 m. gruodžio 5 d. Nuotrauka daryta 2022 m. spalio mėn. Atsakovė baigė darbus objekte 2022 m. rugsėjo 8 d. Nuo 2022 m. rugsėjo 9 d. iki 2022 m. spalio mėn. objekte buvo įrengiami lauko inžineriniai tinklai. Ieškovė nepakvietė ieškovės, kai buvo daroma išpildomoji geodezinė nuotrauka.
20. Atsiliepime ieškovė UAB „Gevalda“ prašo atmesti atsakovės UAB „Patrauka“ apeliacinį skundą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime ieškovė nurodo tokius argumentus:
20.1. Sutartyje nustatyta atsakovės pareiga perduodant darbus kartu pateikti išpildomąją dokumentaciją. Atsakovė nepateikė ieškovei dokumentacijos, pagal kurią būtų galima patikrinti atliktų darbų kiekius ar kokybę. Dėl to ieškovė nepriėmė atsakovės atliktų darbų aktų.
20.2. Ieškovė pati surinko duomenis apie atsakovės atliktus darbus ir tik tada galėjo pareikšti dėl jų pretenzijas. Atsakovei atliekant darbus, ieškovė kontroliavo tik preliminarų iškasamo ir išvežamo grunto kiekį pagal išvežamus savivarčius. Galutinis atliktų darbų kiekis apskaičiuotas pagal išpildomąją geodezinę nuotrauką. Atsakovės atliktų darbų kiekis apie 10 proc. mažesnis negu nurodė atsakovė.
20.3. Atsakovė nepagrįstai į atliktų darbų aktus įtraukė 3 342,70 kub. m grunto. Ji negali reikalauti atlygio už darbus, kurių neatliko.
21. Ieškovė UAB „Gevalda“ antrame apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 1 d. papildomą sprendimą ir priimti naują sprendimą – netenkinti atsakovės prašymo priimti papildomą sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
21.1. Byla išnagrinėta iš esmės 2023 m. sausio 5 d. teismo posėdyje. Atsakovė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas ir jas pagrindžiančius įrodymus pateikė 2023 m. sausio 25 dieną.
21.2. Atsakovės advokatas 2022 m. lapkričio 9 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą už teisines paslaugas. Dalinis mokėjimas – 2 000 Eur – pagal šią sąskaitą gautas 2022 m. lapkričio 22 d. Atsakovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos turėjo rašytinius įrodymus, pagrindžiančius patirtas išlaidas, ir galėjo juos pateikti į bylą. Tai, kad atsakovė tikėjosi, jog byla nebus išnagrinėta 2023 m. sausio 5 d. teismo posėdyje, nepašalina pareigos laiku teikti procesinius prašymus. Šios pareigos nepaneigia atsakovės ir jos atstovo susitarimas dėl apmokėjimo už teisines paslaugas terminų. Teismo sprendimas priimtas 2023 m. sausio 18 d., bet atsakovė prašymą pateikė tik 2023 m. sausio 25 d. Atsakovė nepateikė prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos dėl neatidumo ir nerūpestingumo.
21.3. Teismas patenkino 92,21 proc. atsakovės reikalavimų. Dėl to bylinėjimosi išlaidos turėjo būti paskirstytos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas, pažeisdamas CPK nuostatas.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos – apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar ne (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ar būtinybės peržengti apeliacinių skundų ribas.
23. Apeliaciniame skunde keliamas darbų, atliktų pagal statybos rangos sutartį, apimties ir apmokėjimo už juos klausimai.
Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme
24. Ieškovė pateikė naujus įrodymus: 2022 m. spalio 12 d. lokalinę sąmatą Nr. 22/10/12, 2022 m. lapkričio 30 d. atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 1, 2022 m. gruodžio 30 d. atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 2, 2022 m. spalio 18 d. krovinių vežimo vidaus keliais sutartį Nr. TR20221018-1, 2022 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą N r. 000425, 2022 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 000436, 2022 m. spalio 18 d. krovinių vežimo vidaus keliais sutartį Nr. TR20221018-3, 2022 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1041497, 2022 m. lapkričio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1042082, 2022 m. spalio 24 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0013142, 2022 m. spalio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0013166, 2022 m. lapkričio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0013214, 2022 m. lapkričio 21 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0013225, 2022 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0013244, statybos darbų žurnalo išrašą, techninį projektą, darbo projektą, 2022 m. spalio 14 d. pranešimą dėl dokumentų grąžinimo su priedais, viešą informaciją apie atsakovės veiklą (2021 m. balandžio 28 d. interneto portale „15min.lt“ paskelbtą straipsnį „Šiaulių įmonė „Patrauka“ Žemių gelmių įstatymo ir aplinkosaugos normų mokosi teisme“), Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-6639-279/2021, 2020 m. balandžio 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-2883-283/2020, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-476-438/2018, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-1038-281/2021).
25. Ieškovė nurodė, kad ji pateikė įrodymus, kuriais grindė patirtus nuostolius (sutartis su kitais rangovais, sąskaitas), taip pat, kad atsakovė netinkamai atliko darbus (objekto techninę dokumentaciją dėl atliktinų darbų kiekių, ieškovės pranešimus atsakovei dėl atliktų darbų aktų grąžinimo). Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti įrodymus, nes jie pateikti prieš teismo posėdį. Teismas neįvertino, ar jų priėmimas būtų užvilkinęs bylos nagrinėjimą. Ieškovė nesiekė vilkinti proceso, nesiekė su procesinėmis teisėmis nesusijusių tikslų. Pateikti įrodymai pagrindžia esmines byloje nustatytinas aplinkybes.
26. Atsakovė prašo atmesti ieškovės prašymą priimti naujus įrodymus. Pirmosios instancijos teismas rengėsi nagrinėti bylą iš esmės paruošiamųjų dokumentų būdu. Ieškovei atstovavo profesionalūs teisininkai – advokatai. Ieškovė turėjo pateikti pirmosios instancijos teismui dokumentus nustatyta tvarka ir terminais. Vilniaus apygardos teismas atsisakė priimti dokumentus, nes ieškovė juos pateikė likus 5 min. iki teismo posėdžio pradžios. Dokumentų priėmimas būtų užvilkinęs bylos nagrinėjimą. Ieškovė galėjo dokumentus pateikti teismui anksčiau. Be to, ieškovė su apeliaciniu skundu pateiktais naujais įrodymais negrindė savo procesinių dokumentų.
27. Pagal CPK 314 straipsnyje įtvirtintą bendrą taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus. Nurodytoje normoje nustatytos dvi išimtys, kada nauji įrodymai bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gali būti priimti: kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Tik nustačius bent vieną iš įstatyme nurodytų išimtinių sąlygų, nauji įrodymai gali būti priimti.
28. Kasacinis teismas išaiškino, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Pirmiau nurodyta, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis), bet ne iš naujo išnagrinėti bylą. Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas)
29. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).
30. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas rengėsi nagrinėti bylą iš esmės paruošiamųjų dokumentų būdu. Ieškovę atstovavo profesionalūs teisininkai – advokatai. Pasirengimo bylą nagrinėti iš esmės metu ieškovė nepateikė prašomų priimti įrodymų. Ieškovė nenurodė aplinkybių, dėl kokių priežasčių, ji negalėjo pateikti šių įrodymų kartu su procesiniais dokumentais pirmosios instancijos teismui. Vilniaus apygardos teismas atsisakė priimti dokumentus, nes ieškovė juos pateikė prieš pat teismo posėdžio pradžią. Priėmus naujus įrodymus būtų užvilkintas bylos nagrinėjimas, pažeistas CPK 7 straipsnyje įtvirtintas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas. Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios būtų pagrindas konstatuoti, jog ieškovė negalėjo pateikti dokumentų pirmosios instancijos teismui anksčiau. Be to, dalis pateiktų rašytinių įrodymų: kitų teismų priimti procesiniai sprendimai, interneto portale paskelbtas straipsnis neturi sąsajumo su nagrinėjama byla (CPK 180 straipsnis). Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes ir nenustačiusi būtinybės pateikti naujus įrodymus vėliau, atsisako juos priimti.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
31. Ieškovė ir atsakovė 2022 m. birželio 9 d. sudarė rangos sutartį. Rangos sutartyje šalys susitarė, kad atsakovė nuo 2022 m. birželio15 d. iki 2022 m. liepos 29 d. vykdys rangos darbus žemės sklype Šiauliuose, Pakruojo g. 47 (sutarties 2.1, 4.1, 4.2 papunkčiai). Darbų pobūdis – augalinio grunto (gali būti su statybinėmis priemaišomis) kasimas ekskavatoriais, pakraunant į savivarčius, ir išvežimas iš objekto į rangovės pasirinktą vietą (sutarties 3.1 papunktis). Darbų kaina – 66 975 Eur be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) arba 74 641,88 Eur su PVM, taikomas paslaugos įkainis – 3,5 Eur už kub. m (be PVM) (sutarties 5.1, 5.2 papunkčiai). Darbai perduodami iki kiekvieno mėnesio 25 dienos (sutarties 4.3 papunktis). Šalys susitarė, kad PVM sąskaitos faktūros apmokamos per 45 kalendorines dienas po to, kai sąskaitą patvirtina užsakovės atsakingas asmuo (sutarties 5.3 papunktis).
32. Šalys 2022 m. liepos 5 d. sudarė susitarimą Nr. 1 prie rangos sutarties, pakeitė sutarties 5.1 ir 5.2 papunkčius, t. y., ieškovė ir atsakovė susitarė, kad darbų kaina – 66 975 Eur be PVM arba 81 039,75 Eur su PVM, taikomas paslaugos įkainis – 3,8 Eur už kub. m (be PVM) (susitarimo 1.1 papunktis).
33. Atsakovė 2022 m. rugpjūčio 4 d. pranešimu informavo ieškovę, kad atliko darbus pagal sutartį: iškasė, pakrovė ir išvežė savivarčiais iš objekto 17 661 kub. m grunto. Objekte likusio neiškasto augalinio grunto kiekis, vertinant tik apžiūrėjus, viršijo 10 proc. sutartinių darbų apimties, todėl atsakovė paprašė parengti susitarimą dėl papildomų darbų atlikimo. Atsakovė nurodė, kad darbų įkainis nesikeis – 3,80 Eur už 1 kub. m (be PVM), planuojamas darbų atlikimo terminas – 2022 m. rugpjūčio 26 d. (jeigu darbų eiga nebus sustabdyta dėl nepalankių oro sąlygų).
34. Ieškovė 2023 m. rugpjūčio 8 d. rašte sutiko pakeisti sutarties specialiosios dalies 4.2 papunktį – pratęsti darbų pabaigą iki 2022 m. rugpjūčio 19 d. (įskaitytinai). Ieškovė nurodė, kad atsakovė turi atnaujinti darbus 2022 m. rugpjūčio 9 d. ir išvežti ne mažiau negu 1 000 kub. m augalinio grunto per dieną, darbų atlikimo kiekiai bus skaičiuojami išvežtų savivarčių kiekiais, kurių krovimą kontroliuos ieškovės atstovas ir į jo pastabas turės atsižvelgti atsakovė. Aptariamame rašte ieškovė nurodė, kad atsakovė (rangovė) įsipareigojo nuo suderinto savivarčiais išvežto kiekio atimti 1 000 kub. m augalinio grunto, kuris ir bus galutinis kiekis. Ieškovė įsipareigojo darbų pabaigoje atlikti išpildomąją geodezinę nuotrauką, kurios kiekiai bus palyginti su savivarčiais išvežtu kiekiu.
35. Atsakovė 2022 m. rugsėjo 9 d. elektroniniame laiške nurodė, kad 2022 m. rugsėjo 8 d. užbaigė grunto išvežimo darbus, iš viso išvežė 41 017,7 kub. m grunto, ieškovės paprašė atsiųsti pasirašytus 2022 m. liepos ir rugpjūčio mėn. aktus. Atsakovė išrašė ieškovei PVM sąskaitas faktūras, pagal kurias ieškovė turėjo sumokėti 155 867,26 Eur už iškastą ir išvežtą gruntą.
36. AB „Viamatika“ laboratorijos 2022 m. rugsėjo 14 d. bandymų protokoluose Nr. P79508 ir Nr. P79602 bei ieškovės 2022 m. spalio 11 d. rašte „Dėl grunto kategorijos“ nurodyta, kad keturiuose ieškovės pateiktuose grunto mėginiuose nustatyta iki 2 proc. organinių priemaišų, o penkiuose– nuo 2 iki 6 proc. organinių priemaišų. Tirtas gruntas nėra augalinis gruntas.
37. Ieškovė 2022 m. rugsėjo 26 d. pretenzijoje nurodė sužinojusi, kad atsakovė iškasė ir išvežė dalį mineralinio grunto, todėl pareikalavo jį grąžinti.
38. Atsakovė 2022 m. rugsėjo 28 d. rašte nurodė, kad augalinio grunto iškasimą, pakrovimą ir išvežimą kontroliavo ieškovės atstovas. Jis nustatė, kad atsakovė iki 2022 m. rugpjūčio 3 d. iškasė, pakrovė ir išvežė 17 661 kub. m augalinio grunto, taip pat, kad likęs augalinio grunto kiekis didelis ir jį reikia išvežti. Visą išvežtą grunto kiekį patvirtino ieškovės atstovas. Atsakovė nurodė, kad ji neišvežė mineralinio grunto, todėl negali jo grąžinti.
39. Ieškovė 2022 m. spalio 3 d. atsiliepime į atsakovės 2022 m. rugsėjo 28 d. raštą nurodė, kad nei rangovė, ne užsakovė nepatvirtino, kad iš objekto išvežtas augalinis gruntas. Atsakovė nepateikė išpildomosios dokumentacijos, tikslių apskaičiavimų bei bandymų aktų. Ieškovė teigė, kad atsakovė nepagrįstai išvežė 23 392,70 kub. m grunto. Ieškovė pareikalavo, kad atsakovė ne vėliau kaip iki 2022 m. spalio 14 d. grąžintų visą išvežtą neaugalinį gruntą, o jei atsisakytų jį grąžinti, tai atlygintų užsakovės patirtus nuostolius – 31 81,45 Eur (be PVM).
40. Atsakovė 2022 m. spalio 13 d. vienašališkai pasirašė atliktų darbų aktus už 2022 m. liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėn. ir pažymas apie atliktų darbų ir išlaidų vertę, nurodydama, kad ieškovė nepagrįstai atsisakė juos pasirašyti. Atsakovė išsiuntė nurodytus aktus ir pažymas ieškovei elektroniniu laišku.
41. Atsakovė 2022 m. gruodžio 19 d. pažymoje nurodė, kad: 2022 m. birželio 30 d. į bendrovės sandėlį išvežta 954 kub. m grunto; 2022 m. liepos 1–29 d. – 16 089 kub. m: 9 454 kub. m – į bendrovės sandėlį; 3 850 kub. m – į R. M. sklypą (duomenys neskelbtini); 27 785 kub. m – į V. P. sklypus (duomenys neskelbtini); rugpjūčio 1–31 d. – 19 035 kub. m: 6 245 kub. m – į bendrovės sandėlį; 2 495 kub. m. – į R. M. sklypą (duomenys neskelbtini); 8 942 kub. m – į V. P. sklypus (duomenys neskelbtini); 2022 m. rugsėjo 1–8 d. – 4 940 kub. m: 2 445 kub. m – į bendrovės sandėlį, 2 495 kub. m. – į R. M. sklypą (duomenys neskelbtini).
42. R. M. 2022 m. liepos 1 d. leido atsakovei išpilti gruntą jo žemės sklype Šiauliuose, Tilžės g. 11. Nurodytas asmuo leidime nurodė, kad gruntą sklype pila ir kitos įmonės: UAB „Strektė“, UAB „Inroma“, UAB „Šiaulių ryšių statyba“, AB „Šiaulių dujotiekio statyba“. R. M. nurodė, kad atsakovė piltų augalinį gruntą tarp kitų įmonių grunto ir lygintų krūvas.
43. Ieškovė pateikė į bylą 2022 m. spalio mėn. išpildomąją geodezinę nuotrauką, kurioje užfiksuota, kad atsakovė iškasė ir išvežė 37 676 kub. m grunto.
Dėl iškasto ir išvežto grunto kiekio apskaičiavimo
44. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais, kad ji iškasė ir išvežė ne 41 017,70 kub. m grunto, kaip nurodyta atliktų darbų aktuose, bet 37 676 kub. m grunto, taip pat, kad išpildomoji geodezinė nuotrauka skirta galutiniam iškasto grunto kiekiui nustatyti.
45. Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Bendrosios sutarčių aiškinimo taisyklės suformuluotos CK 6.193 straipsnyje. UNIDROIT Tarptautinių komercinių sutarčių principų 4.1, 4.4, 4.5 straipsniuose nurodytos taisyklės atitinka įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje. Kasacinio teismo praktika dėl sutarčių aiškinimo yra išplėtota ir nuosekli. Kasacinio teismo praktikoje sutarčių aiškinimo klausimu yra nurodyta, kad kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-695/2018 23 punktą; 2019 m. balandžio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019 30, 31 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2020 m. balandžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-823/2020 29 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Šalių tikrųjų ketinimų nustatymas yra praktiškai neįmanomas, kai tarp šalių yra ginčas dėl tikrosios sutarties teksto prasmės ir kai šalys skirtingai interpretuoja sutarties tekstą, tokiais atvejais taikytinas objektyvusis sutarties aiškinimo metodas – jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, t. y. taikoma sisteminė-lingvistinė sutarties teksto analizė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-403/2019, 28, 31 punktai).
46. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad šalys rangos sutartyje susitarė, kaip bus apskaičiuojamas objekte iškasto, pakrauto ir išvežto grunto kiekis. Ieškovė 2022 m. rugpjūčio 8 d. rašte, kuriame nustatytos papildomų darbų atlikimo sąlygos, nurodė, kad darbų kiekiai bus skaičiuojami išvežtų savivarčių kiekiais; atsakovė įsipareigojo nuo suderinto savivarčiais išvežto kiekio atimti 1 000 kub. m augalinio grunto, ir tai bus galutinis kiekis. Be to, darbų pabaigoje ieškovė įsipareigojo atlikti atliktų darbų išpildomąją geodezinę nuotrauką, kurios kiekiai (duomenys) bus palyginti su savivarčiais išvežtu kiekiu.
47. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad išpildomoji geodezinė nuotrauka skirta galutiniam (tikrajam) iškasto grunto kiekiui nustatyti. Pirmiau nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė 2022 m. rugpjūčio 8 d. rašte nurodė, kaip bus apskaičiuojamas iškasto grunto kiekis. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovės vadovas paaiškino, kad grunto tūris iki jo iškasimo ir iškasto bei į savivartį pakrauto grunto tūris skiriasi. Kasamas ir kraunamas į savivarčius gruntas išpurenamas, todėl iškasto grunto tūris maždaug 10 proc. didesnis negu buvo prieš iškasant. Dėl to grunto kiekis pagal išpildomosios geodezinės nuotraukos duomenis gali būti apie 10 proc. mažesnis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šalys susitarė, jog grunto kiekis bus apskaičiuojamas savivarčiais, bet jis bus sumažintas 1000 kub. m augalinio grunto. Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, jog šalys susitarė, kad išpildomoji geodezinė nuotrauka skirta galutiniam iškastam grunto kiekiui nustatyti. Ieškovė – savo srities profesionalė, todėl ji, kaip ir atsakovė, žinojo, kad iškasto grunto tūris, kuris paskaičiuotas savivarčiais, ir išpildomosios geodezinės nuotraukos duomenys skirsis. Jeigu iškasto grunto kiekis būtų nustatomas pagal išpildomąją geodezinę nuotrauką, šalys nebūtų susitarusios, kad grunto kiekis bus apskaičiuojamas savivarčiais, iš galutinio kiekio atimant 1 000 kub. m.
48. Atsakovė apskaičiavo, kad ji iškasė, pakrovė ir išvežė 41 017,70 kub. m grunto. Pagal ieškovės pateiktos 2022 m. spalio mėn. išpildomosios geodezinės nuotraukos duomenis, atsakovė iškasė 37 675 kub. m. Aplinkybė, kad iškasto grunto tūris skiriasi apie 10 proc., nėra pagrindas konstatuoti, kad šalys susitarė, jog grunto tūris bus apskaičiuojamas pagal išpildomosios geodezinės nuotraukos duomenis. Priešingai – ieškovė 2022 m. rugpjūčio 8 d. rašte ne tik nurodė, kad grunto kiekis apskaičiuotinas savivarčiais, bet taip pat ir tai, jog jos darbuotojas kontroliuos grunto pakrovimo į savivarčius procesą. Atsakovė iškasto, pakrauto ir išvežto grunto kiekį užfiksavo krovinio važtaraščiuose, kuriuos patikrino ir patvirtino ieškovės atstovas. Taigi, ieškovė, vykdydama sutartį, savo patvirtino, kad iškasto ir išvežto grunto kiekis apskaičiuojamas savivarčiais.
49. Sutiktina su atsakovės argumentu, kad išpildomoji geodezinė nuotrauka padaryta ne pabaigus darbus (ieškovė apie 2022 m. rugsėjo 8 d. pabaigtus darbus informuota 2022 m. rugsėjo 9 d.), bet tik 2022 m. spalio mėn. Per tą laiką objekte buvo vykdomi kiti darbai (įrengti inžineriniai tinklai), todėl pasikeitė situacija. Taigi yra pagrindas daryti išvadą, kad išpildomoje geodezinėje nuotraukoje užfiksuoti taip pat ir 2022 m. spalio mėn., bet ne tik 2022 m. rugsėjo mėn. (kai atsakovė užbaigė grunto kasimo darbus) duomenys, todėl jie nelaikytini tiksliais. Akcentuotina tai, kad ieškovė neginčija atsakovės iškasto ir išvežto iki 2022 m. rugpjūčio 4 d. grunto kiekio – 17 661 kub. m. Nurodytą grunto kiekį atsakovė taip pat apskaičiavo išvežtais savivarčiais, dėl šių kasimo darbų nebuvo padaryta išpildomoji geodezinė nuotrauka. Nustatytos aplinkybės yra pagrindas konstatuoti, kad išpildomoji geodezinė nuotrauka skirta ne galutiniam iškasto grunto kiekiui nustatyti, bet duomenims palyginti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė įrodė, jog iškasė ir išvežė iš objekto 40 017,70 kub. m grunto (41 017,70 – 1 000).
Dėl rangos darbų kokybės ir apimties
50. Ieškovė teigia, kad 17 625 kub. m iškasto ir išvesto grunto atitinka rangos sutarties sąlyga, t. y. šis gruntas yra augalinis. Pasak ieškovės, kita grunto dalis – mineralinis gruntas, reikalingas ieškovei statybos darbams atlikti. Toks gruntas turėjo likti objekte. Atsakovė teigia, kad ji iškasė ir išvežė tik augalinį gruntą.
51. Pagal CK 6.644 straipsnio 1 dalį, rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti.
52. CK 6.658 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta užsakovo teisė bet kuriuo metu tikrinti darbų atlikimo eigą ir kokybę, nesikišant į rangovo ūkinę komercinę veiklą.
53. Užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą. Darbų perdavimo ir priėmimo sąlygas nustato įstatymai ir šalių sudaryta rangos sutartis (CK 6.694 straipsnio 1 dalis).
54. Užsakovas privalo rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą). Užsakovas, pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančius darbų rezultato kokybę, ar kitus trūkumus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti rangovui (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje numatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą (CK 6.663 straipsnio 1 dalis). Įstatymų ar statybos rangos sutarties numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja darbų pobūdis, prieš priimant darbų rezultatą turi būti atlikti bandymai bei kontroliniai matavimai. Tokiais atvejais darbai gali būti priimami tik esant teigiamiems bandymų bei kontrolinių matavimų rezultatams (CK 6.694 straipsnio 5 dalis).
55. Rangos sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 papunktyje šalys susitarė, kad rangovė perduoda užsakovei darbų rezultatą etapais. Darbų priėmimą organizuoja ir atlieka rangovė (atsakovė) savo lėšomis. Apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą rangovė įsipareigojo informuoti užsakovę raštu ne vėliau kaip per 3 darbo dienas.
56. Pagal rangovė, prieš perduodama darbus, privalo atlikti visus privalomus ir (ar) naudingus atliktų darbų rezultato bandymus (rangos sutarties bendrųjų sąlygų 7.2 papunktis). Atliktų darbų perdavimui–priėmimui įforminti rangovė parengia ir pateikia užsakovui tarpinius atliktų darbų aktus bei kitus užsakovei pateiktinus dokumentus, patvirtinančius atliktų darbų kiekį ir vertę (rangos sutarties bendrųjų sąlygų 7.3 papunktis). Atsižvelgdama į atliktų darbų pobūdį, užsakovė turi teisę reikalauti, o rangovė privalo pateikti atliktų darbų atitiktį sutarties reikalavimams patvirtinančius dokumentus. Su galutiniu atliktų darbų aktu rangovė privalo pateikti užsakovei visą išpildomąją dokumentaciją. Šiame sutarties punkte numatytų pareigų nevykdymas yra pagrindas užsakovei atsisakyti priimti darbus (rangos sutarties bendrųjų sąlygų 7.5 papunktis). Užsakovė, gavusi rašytinį rangovės pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą, apžiūri darbus, patikrina dokumentaciją ir pasirašo pateiktame atliktų darbų akte (su pastabomis arba be jų) arba grąžina nepasirašytą atliktų darbų aktą rangovui, nurodydamas akto nepasirašymo priežastis (darbų kokybė, netinkamai įforminta dokumentacija ir kt. priežastys) (rangos sutarties bendrųjų sąlygų 7.6 papunktis). Rangos sutarties bendrųjų sąlygų 7.7 papunktyje įtvirtinta užsakovės teisė atsisakyti priimti darbus, jeigu nustatyti trūkumai, dėl kurių darbų rezultatas neatitinka sutartyje ir teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir (ar) darbų rezultato neįmanoma naudoti pagal sutartį arba sutartyje nurodytą paskirtį.
57. Ieškovė teigia, kad atsakovė neįvykdė rangos sutarties 7.2, 7.3, 7.5 papunkčių, t. y. neperdavė ieškovei išpildomosios dokumentacijos, t. y. objekte iškasto ir išvežto grunto tyrimų rezultatų, išpildomosios geodezinės nuotraukos. Anot ieškovės, ji negalėjo įvertinti atsakovės atliktų darbų, todėl turėjo teisę atsisakyti juos priimti (7.5 papunktis).
58. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė pateikė ieškovei 2022 m. liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėn. atliktų darbų aktus, pažymas apie atliktų darbų ir išlaidų vertę, išrašė PVM sąskaitas faktūras. Ieškovė neginčijo 17 625 kub. m iškasto ir išvežto augalinio grunto kiekio. Atsakovė, atlikusi darbus pagal rangos sutartį, 2022 m. rugpjūčio 4 d. pranešimu informavo ieškovę, kad savivarčiais išvežė iš objekto 17 661 kub. m grunto ir pasiūlė parengti susitarimą dėl papildomų darbų atlikimo, nes objekte likusio neiškasto augalinio grunto kiekis, vertinant jį apžiūrėjus, viršijo 10 proc. sutartinių darbų apimties. Abi bylos šalys – verslininkės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovės darbuotojas visą laiką kontroliavo atsakovės atliekamą darbą (tai nustatyta rangos sutarties bendrųjų sąlygų 10.1.9 papunktyje, kuriame užsakovė įsipareigojo užtikrinti darbų techninės priežiūros vykdymą). Taigi ieškovė, būdama savo srities profesionalė, galėjo įvertinti ne tik objekte esantį gruntą, bet ir būtinybę sudaryti papildomą susitarimą dėl jo išvežimo. Ieškovės nurodytas argumentas, kad ji pasitikėjo atsakove, nėra pagrindas sudaryti susitarimą papildomiems darbams atlikti, nepasidomėjus jų būtinybe, ypač tada, kai ieškovės darbuotojas kontroliavo atsakovės atliekamus darbus.
59. Pirmosios instancijos teismas, įvertindamas rangos sutarties bendrąsias sąlygas, taip pat ir 7.2 papunktį, kuriame įtvirtintas rangovės įpareigojimas perduodant darbus atlikti visus privalomus ir (ar) naudingus atliktų darbų rezultato bandymus, teisingai nustatė, kad jos yra bendro pobūdžio, neindividualizuotos, skirtos visoms ieškovės su rangovais sudaromoms rangos sutartims. Rangos sutarties bendrųjų sąlygų 2.2 papunktyje nustatyta, kad rangos sutarties objektas – sutarties specialiosios dalies 2 punkte nurodytas pastatas, statinys, įrenginys ar kita konstrukcija, kuri statoma, remontuojama ar rekonstruojama pagal statytojo ar užsakovo užduotį. Rangos sutarties specialiosios dalies 2 punkte nustatyta darbų vykdymo vieta: objektas – žemės sklypas Šiauliuose, Pakruojo g. 47, kurio plotas 7,7800 ha.
60. Pagal rangos sutarties bendrųjų sąlygų 2.5 papunktį, darbai reiškia visa tai, ką rangovas privalo atlikti, patiekti, pagaminti, sumontuoti, įrengti ar pastatyti objekte pagal sutarties sąlygas. Rangovo atliekamų darbų pobūdis ir apimtis detalizuoti sutarties priede Nr. 1 (lokalinė sąmata) ir nurodyti sutarties specialiosios dalies 3.1 papunktyje. Darbams priskirti ir tie darbai bei veiksmai, kurie nors ir tiesiogiai nenustatyti sutarties dokumentuose, bet yra būtini vykdant sutartį, kuriuos rangovė, sudarydama sutartį galėjo ir privalėjo numanyti bei įvertinti, ir kuriuos rangovė privalo atlikti už sutarties kainą. Leidimų ir licencijų, reikalingų sutarčiai vykdyti, gavimas, reikalingos išpildomosios dokumentacijos įforminimas ir jos perdavimas užsakovei, taip pat ir būtini bandymai, reikalingi ir (ar) naudingi žymėjimo, matavimo darbai pagal darbų pobūdį ir paskirtį priskiriami rangovo atliekamiems darbams pagal sutartį. Rangos sutarties specialiosios dalies 3.1 papunktyje nurodytas atsakovės atliekamų darbų pobūdis – augalinio grunto (gali būti su statybinėmis priemaišomis) kasimas ekskavatoriais, pakraunant į savivarčius, ir išvežimas iš objekto į rangovės pasirinktą vietą.
61. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad, ieškovei neperdavus išpildomosios dokumentacijos – išvežto grunto tyrimų rezultatų, išpildomosios geodezinės nuotraukos – ji negalėjo įvertinti, atitinka atsakovės atlikti darbai sutarties reikalavimus, ar ne.
62. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino specialiosiose rangos sutarties sąlygose nustatytus konkrečius darbus, kuriuos rangovė (atsakovė) įsipareigojo atlikti, taip pat tai, kad ieškovė nenurodė teisės aktų, pagal kuriuos iškasto grunto kategorija (mineralinis ar augalinis) privalėjo būti patvirtinta (patikrinta) bandymų rezultatais. Byloje nėra duomenų, kad rangovė negalėjo atlikti darbų, neatlikusi tam tikrų bandymų ar kad bandymai turėjo būti atlikti pabaigus darbus. Rangos sutartyje nėra nuostatų, įpareigojančių atsakovę atlikti grunto bandymus (tyrimus). Ieškovė teigia, kad ji priėmė dalį atsakovės atliktų darbų pagal rangos sutartį (17 625 kub. m) be išpildomosios dokumentacijos, nes toks augalinio grunto kiekis buvo nustatytas pirminėje techninėje dokumentacijoje. Jeigu iš sutarties nuostatų būtų galima spręsti, kad rangovė privalėjo ištirti gruntą, ieškovė (užsakovė) taip pat nebūtų galėjusi priimti rangovės atliktų darbų, susijusių su 17 625 kub. m iškasto ir išvežto augalinio grunto (CK 6.694 straipsnio 5 dalis).
63. Atsakovė vykdė darbus (kasė ir išvežė iš objekto gruntą) 2022 m. liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėn. Išvežto grunto kiekis užfiksuotas važtaraščiuose, kuriuos patvirtino ne tik atsakovės, bet ir ieškovės atstovai. Ieškovė aktyviai naudojosi CK 6.658 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise tikrinti darbų atlikimo eigą ir kokybę. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovės atstovas paaiškino, kad augalinis gruntas turi humuso, todėl jis yra juodos ar pilkos spalvos – taigi grunto kategorija gali būti nustatyta jį apžiūrėjus. Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, kad ieškovės atstovas, pasirašydamas krovinio važtaraščius, būtų užfiksavęs, jog iš objekto išvežamas ne augalinis, bet mineralinis gruntas, kad jam kilo kokių nors abejonių dėl išvežamo grunto kategorijos. Tai, kad krovinio važtaraščiuose nurodyta, jog išvežamas gruntas (nenurodyta, kad augalinis), savaime nepagrindžia, kad ieškovės atstovas, kontroliavęs atsakovės atliekamus darbus, nežinojo, kokios kategorijos gruntą turi išvežti atsakovė ir koks gruntas turi likti objekte. Šalių sudarytoje rangos sutartyje neaptarta, kokie dokumentai yra išpildančiosios dokumentacijos dalis. Nesant duomenų, kad atsakovė privalėjo perduoti ieškovei išvežto grunto tyrimus, negalima konstatuoti, kad atsakovė neperdavė ieškovei išpildančiosios dokumentacijos. Ieškovė patvirtino visus krovinio važtaraščius, atsakovė taip pat pateikė jai atliktų darbų aktus, pažymas, PVM sąskaitas faktūras. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė 2022 m. rugpjūčio 8 d. rašte nurodė, jog darbų pabaigoje pati atliks išpildomąją geodezinę nuotrauką. Taigi ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovė turėjo pateikti jai išpildomąją geodezinę nuotrauką.
64. Atsakovė 2022 m. rugsėjo 9 d. elektroniniu laišku informavo ieškovę, kad 2022 m. rugsėjo 8 d. užbaigė grunto išvežimo darbus. Atsakovė išsiuntė ieškovei atliktų darbų aktus, ieškovė pažadėjo juos pasirašyti, bet nepasirašė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė, gavusi atliktų darbų aktus, nereikalavo pateikti išvežto grunto tyrimų iki 2023 m. spalio 3 d. Pirmiau nustatytos aplinkybės pagrindžia, kad atsakovė, perduodama ieškovei darbus pagal rangos sutartį, neprivalėjo pateikti iškasto ir išvežto grunto bandymų rezultatų, išpildomosios geodezinės nuotraukos. Taigi ieškovė neteisingai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino sutartį, apribojo jos teisę įsitikinti atsakovės darbų tinkamumu ir priimti tik tuos darbus, kurie atitiko rangos sutarties sąlygas. Atsakovė 2022 m. liepos 25 d. pateikė ieškovei 2022 m. liepos mėn. atliktų darbų aktą Nr. 1, 2022 m. rugpjūčio 31 d. – 2022 m. rugpjūčio mėn. atliktų darbų aktą Nr. 2, 2022 m. rugsėjo 9 d. – 2022 m. rugsėjo mėn. atliktų darbų aktą Nr. 3. Atsakovė nuolat primindavo ieškovei pasirašyti atliktų darbų aktus, bet ši jų nepasirašė, nenurodė nepasirašymo priežasčių. Ieškovė, atsakydama į atsakovės 2022 m. rugpjūčio 31 d. elektroninį laišką, kuriuo ieškovė ragino pasirašyti atliktų darbų aktą, nurodė, kad atsiųs atliktų darbų aktus, atsakovė gali išrašyti PVM sąskaitas faktūras. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė, gavusi atliktų darbų aktus, būtų nurodžiusi kokius nors darbų trūkumus (CK 6.694 straipsnio 6 dalis).
65. Ieškovė teigia, kad atsakovė, vykdydama rangos sutartį, veikė neprofesionaliai, neprotingai neužtikrino tinkamo sutarties įvykdymo, nes objekte iškastiną augalinį gruntą įvertino tik ji apžiūrėjus. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad ieškovė, gavusi atsakovės 2022 m. rugpjūčio 4 d. pranešimą, turėjo įsitikinti, kiek ir kokios kategorijos grunto liko objekte, turėjo gruntas likti objekte ar reikėjo jį išvežti. Tai, kad ieškovė patikrino atsakovės nurodytas aplinkybes, pagrindžia faktas, jog ji 2022 m. rugpjūčio 9 d. raštu pareikalavo, kad atsakovė įsipareigotų per dieną išvežti ne mažiau negu 1 000 kub. m grunto. Ieškovė teigia, kad sustabdė grunto išvežimo darbus, nes jai kilo abejonių dėl grunto kategorijos. Vis dėlto, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieškovė nenurodė, kada ir kokiu būdu jai kilo abejonių dėl grunto ir ji sustabdė darbus. Tai, kad ieškovė sustabdė darbus, nors dar objekte buvo augalinio grunto, nereiškia, kad atsakovė atliko darbus netinkamai, nes likusį augalinį gruntą ieškovė ketino panaudoti aplinkai sutvarkyti.
66. Ieškovė teisingai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pateiktuose grunto bandymų protokoluose grunto mėginių paėmimo vieta sutapo su atsakovės nurodytomis vietomis, į kurias ji vežė iškastą gruntą, t. y. žemės sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Vis dėlto svarbu tai, kad ieškovė neinformavo atsakovės apie tai, kada bus paimti išvežto grunto mėginiai, ir jos nepakvietė. Atsakovė pateikė į bylą duomenų, kad nurodytuose žemės sklypuose atvežtą gruntą išpylė ne tik atsakovė, bet taip pat ir kiti asmenys, išpiltas gruntas buvo lyginamas. Byloje nėra duomenų, kokiu būdu ieškovė nustatė, kad paimti tik atsakovės, bet ne kitų asmenų, atvežto grunto mėginiai. Ieškovė neįvykdė CK 6.662 straipsnyje nustatytos pareigos dalyvaujant atsakovei apžiūrėti ir priimti jos atliktą darbą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad taip pat svarbi grunto paėmimo vieta žemės sklype, nes turėjo būti identifikuota, kad paimtas būtent atsakovės iškastas ir iš ginčo objekto išvežtas gruntas, bet ne kitomis aplinkybėmis atvežtas ar natūraliai esantis gruntas. Dėl to ieškovės pateikti bandymų protokolai nepagrindžia, kad atsakovė atliko darbus netinkamai (iškasė ir išvežė ne augalinį, bet mineralinį gruntą). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė, gavusi grunto bandymų protokolus, apie bandymų rezultatus neinformavo atsakovės.
Dėl darbų kainos sumažinimo, nuostolių atlyginimo priteisimo, įskaitymo pripažinimo negaliojančiu, rangos darbų kainos priteisimo
67. Nenustačiusi aplinkybių, kad atsakovė netinkamai atliko rangos darbus, atliko juos su trūkumais ar jie neatitinka rangos sutarties sąlygoms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovė nepagrįstai nepasirašė atsakovės parengtų atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktų. Ieškovė neįrodė, kad yra pagrindas mažinti atsakovės atliktų darbų kainą iki 0 Eur ar spręsti ieškovės prašymą atlyginti 376 306,98 Eur nuostolius (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 punktas).
68. Prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą (CK 6.130 straipsnio 1 dalis).
69. Kasacinis teismas, aiškindamas įskaitymo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas (CK 6.130, 6.131 straipsniai), yra nurodęs tokias įskaitymo sąlygas: 1) prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; 2) šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; 3) šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); 4) abu reikalavimai turi galioti; 5) abu reikalavimai turi būti vykdomi; 6) abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors įskaitymas atliekamas nepaisant to, sutinka kita prievolės šalis su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-219/2018, 32 punktas).
70. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįgijo teisės reikalauti atlyginti nuostolius, todėl ji negalėjo jų įskaityti į atsakovei mokėtiną kainą už atliktus rangos darbus (CK 6.130 straipsnio 1 dalis).
71. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad užsakovė turi atlyginti atsakovei už iškastą ir išvežtą iš objekto augalinį gruntą, kurio kiekis nustatytinas pagal savivarčiais išvežto grunto kiekį (2022 m. rugpjūčio 8 d. susitarimas). Dėl to atsakovei iš ieškovės priteistina 152 067,26 Eur už objekte iškastą ir išvežtą augalinį gruntą (40 017,70 kub. m x 3,8 Eur) (CK 6.644 straipsnio 1 dalis).
72. Padidinus atsakovei iš ieškovės priteistiną rangos darbų kainą, nurodytina, kad nuo šios sumos skaičiuotinos 8 proc. procesinės palūkanos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis, 3 straipsnio 2 dalis).
Dėl papildomu sprendimu atsakovei priteistų bylinėjimosi išlaidų
73. Pagal CPK 277 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktus, teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas; teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo.
74. Kasacinis teismas išaiškino, kad tais atvejais, kai asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, toks klausimas gali būti išspręstas taikant papildomo sprendimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-684/2018).
75. CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
76. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismui baigiant bylą išnagrinėti iš esmės, atsakovės atstovas informavo teismą, jog už suteiktas teisines paslaugas yra išrašęs atsakovei sąskaitą, kurios suma – 3 993 Eur. Atsakovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė duomenų, pagrindžiančių sąskaitos apmokėjimą. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 5 d. išnagrinėjo bylą iš esmės, 2023 m. sausio 18 d. priėmė ir paskelbė sprendimą. Atsakovė prašymą priimti papildomą sprendimą, kuriuo prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, pateikė pirmosios instancijos teismui tik 2023 m. sausio 25 d. Atsakovė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas grindė aplinkybėmis, kad pirmame teismo posėdyje nebus išnagrinėta byla iš esmės, nes ji prašys teismo apklausti liudytojus. Dėl to laiku ji neparengė prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
77. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovės atstovas išrašė sąskaitą 2022 m. lapkričio 9 d., jos apmokėjimo terminas – iki 2023 m. sausio 20 d. pagal nurodytą sąskaitą atsakovė 2022 m. lapkričio 22 d., t. y., iki teismo posėdžio, sumokėjo 2 000 Eur. Šias bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius duomenis atsakovė galėjo pateikti laiku.
78. CPK 7 straipsnyje įtvirtinti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai įpareigoja teismą ir šalis siekti, kad byla būtų išnagrinėta vieno posėdžio metu. Atsakovę atstovavo profesionalus teisininkas, kuris turėjo būti pasirengęs bylos nagrinėjimui, taip pat įvertinti aplinkybes, kad pirmosios instancijos teismas gali netenkinti prašymo atidėti bylos nagrinėjimą ir atsisakyti apklausti liudytojus.
79. Nustatytos aplinkybės pagrindžia, kad atsakovė nepateikė prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, jas pagrindžiančių duomenų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, nes nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga. Atsakovės nurodytos aplinkybės nėra pagrindas daryti išvadai, kad atsakovė laiku nepateikė prašymo dėl objektyvių priežasčių. Dėl to pirmosios instancijos teismo 2023 m. vasario 1 d. papildomas sprendimas, kuriuo atsakovei iš ieškovės priteista 3 993 Eur bylinėjimosi išlaidų, naikintinas ir klausimas išspręstinas iš esmės – atsakovės prašymas priimti papildomą sprendimą atmetamas.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
80. Teisėjų kolegija, apibendrindama pirmiau nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, kuriose reglamentuoti rangos, įskaitymo ir civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, bet neteisingai aiškino šalių sudarytą susitarimą dėl iškasto augalinio grunto kiekio apskaičiavimo, pažeidė proceso teisės normas, kuriose reglamentuotas papildomo sprendimo priėmimas ir patirtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su teisinėmis paslaugomis, atlyginimas. Dėl to ieškovės apeliacinis skundas dėl teismo 2023 m. sausio 18 d. sprendimo atmetamas; atsakovės apeliacinis skundas tenkinamas, teismo 2023 m. sausio 18 d. sprendimas pakeičiamas, nurodant, kad atsakovei iš ieškovės priteisiama 152 067,26 Eur už objekte iškastą ir išvežtą augalinį gruntą ir nuo šios sumos skaičiuotinos 8 proc. procesinės palūkanos; ieškovės apeliacinis skundas dėl teismo 2023 m. vasario 1 d. papildomo sprendimo tenkinamas, papildomas sprendimas panaikinamas ir atsakovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai).
81. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
82. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 1 punkte nustatyta, kad šios Rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį.
83. Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 4 944 Eur žyminį mokestį. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmestas, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
84. Atsakovė pateikė į bylą duomenis, kad už apeliacinį skundą sumokėjo 200 Eur žyminio mokesčio, taip pat patyrė 484 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo ir 2 904 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.
85. Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 7 punktas). Iš atsakovės pateiktų mokėjimo dokumentų nustatyta, kad ji patyrė bylinėjimosi išlaidų 2023 m. I ketvirtį. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2022 m. III ketvirtį buvo 1 799 Eur.
86. Atsakovė prašo priteisti jai 2 904 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, bet maksimalus priteistinas dydis už jo parengimą būtų 2 338,70 Eur (1 799 x 1,3) (Rekomendacijų 8.11 papunktis). Teisėjų kolegija, vertindama priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžius, atsižvelgia į Rekomendacijose įtvirtintus kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamus teisinius klausimus, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes; taikytiną užpraėjusio ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (be individualių įmonių) ir Rekomendacijose nustatytus koeficientus (Rekomendacijų 2, 7, 8 punktai). Dėl to atsakovei už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą atlygintinos išlaidos mažinamos iki 2 000 Eur.
87. Kitų atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis pagrįstas, todėl jai jos priteistinos iš ieškovės. Iš viso atsakovei priteistina 2 684 Eur bylinėjimosi išlaidų (200 + 484 + 2 000 = 2 684) (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis; Rekomendacijų 2, 7 punktai, 8.10, 8.11 papunkčiai).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktais, 331 straipsniu,
nutaria:
pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 18 d. sprendimo dalį, kuria priteista skola už atliktus darbus, ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Atmesti ieškovės ieškinį ir patenkinti atsakovės priešieškinį.
Pripažinti negaliojančiu įskaitymą, atliktą ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gevalda“ 2022 m. spalio 12 d. pranešimu Nr. 22/10-12/1.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Patrauka“ (juridinio asmens kodas 144929648) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gevalda“ (juridinio asmens kodas 302592895) 152 067,26 Eur (vieno šimto penkiasdešimt dviejų tūkstančių šešiasdešimt septynių eurų 26 ct) skolą už atliktus darbus, 553,59 Eur delspinigius, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 152 620,85 Eur (vieno šimto penkiasdešimt dviejų tūkstančių šešių šimtų dvidešimt eurų 85 ct) sumą nuo 2022 m. lapkričio 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 2 802,89 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų dviejų eurų 89 ct) bylinėjimosi išlaidas“.
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 1 d. papildomą sprendimą ir klausimą išspręsti ir iš esmės – atmesti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Patrauka“ prašymą priimti papildomą sprendimą.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Patrauka“ (juridinio asmens kodas 144929648) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gevalda“ (juridinio asmens kodas 302592895) 2 684 Eur (du tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai
|
| Marius Bajoras
Laima Ribokaitė
Tomas Venckus
|