Baudžiamoji
byla Nr. 2K-490/2010
Procesinio
sprendimo kategorijos:
1.2.17.6;
2.1.7.5; 2.3.6.4.5.1
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS
TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2010 m. gruodžio 21 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto
Piesliako, Rimanto Baumilo ir pranešėjo Benedikto Stakausko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso
tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. ir
nuteistosios uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovo
V. S. kasacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m.
gruodžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. pripažintas kaltu ir nuteistas
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 202 straipsnio 1 dalį 30 MGL
(3900 Lt) dydžio bauda, pagal BK 223 straipsnio 1 dalį 20 MGL (2600 Lt)
dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šios bausmės
subendrintos ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 60 MGL (7800 Lt) dydžio
bauda, nustatant ją sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo
dienos; UAB (duomenys neskelbtini) pripažinta kalta ir nuteista
pagal BK 202 straipsnio 1 dalį 200 MGL (26 000 Lt) dydžio bauda, nustatant ją
sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Lietuvos Respublikos aplinkos
ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento civilinis
ieškinys paliktas nenagrinėtas.
Taip pat skundžiamas Klaipėdos
apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio
6 d. nuosprendis, kuriuo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 11
d. nuosprendžio dalis dėl V. S. paskirtų bausmių bendrinimo pakeista ir dėl
šios dalies priimtas naujas sprendimas: panaikinta nuosprendžio dalis dėl
nuteistajam V. S. paskirtų bausmių bendrinimo ir vadovaujantis BK 63
straipsnio 1, 4 dalimis, jam pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, 223
straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu
ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 40 MGL (5200 Lt) dydžio bauda. Kita Klaipėdos
rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio dalis palikta
nepakeista.
Teisėjų kolegija,
išklausiusi teisėjo pranešėjo pranešimą ir susipažinusi su baudžiamąja byla,
n u s t a t ė :
V. S. ir UAB (duomenys neskelbtini)
nuteisti už tai, kad neteisėtai vertėsi ūkine, komercine veikla: V. S.,
būdamas UAB (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini),
registruotos 2006 m. balandžio 3 d. Klaipėdos rajono savivaldybėje, adresu: (duomenys
neskelbtini), direktorius, atsakingas už įmonės veiklą, pažeisdamas 2003
m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. IX-1889
37 straipsnio 5 dalį (bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais,
kitais teisės aktais),
1995 m. liepos 5 d. Lietuvos
Respublikos žemės
gelmių įstatymo
Nr. I-1034 12 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos žemės gelmių
išteklius ir ertmes, išskyrus angliavandenilius, geriamąjį gėlą ir gamybinį
požeminį vandenį bei šiluminę energiją, gali naudoti juridiniai asmenys bei šių
asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, gavę leidimą,
išduotą Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos, ir sudarę su
Vyriausybės įgaliota institucija išteklių ar ertmių naudojimo sutartį), 13
straipsnio 3 dalį (Lietuvos geologijos tarnyba Vyriausybės ar jos įgaliotos
institucijos nustatyta tvarka išduoda leidimus naudoti žemės gelmių išteklius),
laikotarpiu nuo 2006 m. balandžio 4 d. iki 2006 m. gruodžio 1 d., neturėdamas Lietuvos
geologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau –
LGT) leidimo naudoti žemės gelmių išteklius, versliškai ir stambiu mastu UAB (duomenys
neskelbtini) vardu, Klaipėdos rajone, Kojelių kaime, organizavo kasimo
darbus, jų metu buvo iškasta 36 867 t grunto (smėlio, žvyro) ir 180 kub. m
gruntinio žvyro, kurį UAB (duomenys neskelbtini) už 236
636,12 Lt pardavė kitoms įmonėms:
pagal 2006 m. balandžio
30 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija SIM Nr. 0002, pardavė 2 853 t smėlio už 19
971,00 Lt UAB „Pamario tiekėjai“;
pagal 2006 m. balandžio
30 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija SIM Nr. 0003, pardavė 11 477 t grunto už 38
792,26 Lt UAB „Alfva“;
pagal 2006 m. balandžio 29
d. PVM sąskaitą faktūrą, serija SIM Nr. 0004, pardavė 400 t smėlio už 2700,00
Lt A. Šatkaus įmonei;
pagal 2006 m. gegužės 19
d. PVM sąskaitą faktūrą, serija SIM Nr. 0005, pardavė 1 318 t grunto už 5256,71
Lt UAB „Alfva“;
pagal 2006 m. gegužės 25
d. PVM sąskaitą faktūrą, serija SIM Nr. 0006, pardavė 6 006 t smėlio už 49
609,56 Lt UAB „Pamario tiekėjai“;
pagal 2006 m. gegužės 25
d. PVM sąskaitą faktūrą, serija SIM Nr. 0007, pardavė 675 t smėlio už 5177,25
Lt G. Neimanto individualiai įmonei;
pagal 2006 m. birželio 2
d. PVM sąskaitą faktūrą, serija SIM Nr. 0010, pardavė 950 t smėlio už 7286,50
Lt G. Neimanto individualiai įmonei;
pagal 2006 m. liepos 14
d. PVM sąskaitą faktūrą, serija SIM Nr. 0011, pardavė 1 320 t smėlio už 10
669,56 Lt G. Neimanto individualiai įmonei;
pagal 2006 m. liepos 31
d. PVM sąskaitą faktūrą, serija SIM Nr. 0012, pardavė 2 631 t smėlio už 21
732,06 Lt UAB „Pamario tiekėjai“;
pagal 2006 m. liepos 31
d. PVM sąskaitą faktūrą, serija SIM Nr. 0013, pardavė 1 305 t smėlio už 10
548,31 Lt G. Neimanto individualiai įmonei;
pagal 2006 m. liepos 31
d. PVM sąskaitą faktūrą, serija SIM Nr. 0014, pardavė 1 000 t smėlio už 5900,00
Lt A. Šatkaus įmonei;
pagal 2006 m. rugpjūčio 12
d. PVM sąskaitą faktūrą, serija SIM Nr. 0018, pardavė 831 t smėlio už 6716,97
Lt G. Neimanto individualiai įmonei;
pagal 2006 m. rugpjūčio 31
d. PVM sąskaitą faktūrą, serija SIM Nr. 0017, pardavė 5 932 t smėlio už 48
998,32 Lt UAB „Pamario tiekėjai“;
pagal 2006 m. rugpjūčio 31
d. PVM sąskaitą faktūrą, serija SIM Nr. 0019, pardavė 169 t smėlio už 1366,02
Lt G. Neimanto individualiai įmonei;
pagal 2006 m. lapkričio 2
d. PVM sąskaitą faktūrą, serija SIM Nr. 0020, pardavė 180 m3 gruntinio žvyro už 1911,60 Lt B. Mirauskienės individualiai įmonei.
Be to, V. S. nuteistas
už tai, kad jis, būdamas UAB (duomenys
neskelbtini) direktorius ir atsakingas už bendrovės buhalterinės apskaitos
organizavimą, laikotarpiu nuo 2006 m. balandžio 4 d. iki 2006 m.
gruodžio 1 d., Klaipėdos rajone, Kojelių kaime, pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6
d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio
2 dalį (į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius
įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba
struktūros pasikeitimu), 12 straipsnio 1 dalį (visos ūkinės
operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie
surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus),
veikdamas per nusikalstamų veiksmų esmės nesuvokusią buhalterę N. N., aplaidžiai tvarkė teisės
aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, t. y. neužtikrino prekių – 36 867 t smėlio ir
žvyro bei 180 kub. m gruntinio žvyro – įsigijimo dokumentų surašymo ir jų
nepateikė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterei N. N., dėl to
ji neįtraukė šių ūkinių įvykių į buhalterinę apskaitą. Dėl šių pažeidimų
laikotarpiu nuo 2006 m. balandžio 4 d. iki 2006 m. gruodžio 1 d. nebuvo galima
iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto,
įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Kasaciniu skundu nuteistasis
V. S. ir nuteistosios UAB (duomenys neskelbtini)atstovas V. S. prašo panaikinti
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nuosprendį bei Klaipėdos
apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio
6 d. nuosprendį ir jį išteisinti pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, 223 straipsnio
1 dalį, o UAB (duomenys neskelbtini)išteisinti pagal BK 202 straipsnio
1 dalį nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių ir bylą nutraukti. Kasatoriai,
nesutinka su teismų procesiniais sprendimais, nes, jų nuomone, buvo netinkamai
pritaikytas baudžiamasis įstatymas, padaryti esminiai BPK pažeidimai, byla
išnagrinėta neišsamiai, šališkai, neaptarti ir neįvertinti administracinės
teisės reguliuojami santykiai tarp šalių, subjektyviai vertinti įrodymai,
nepagrįstais motyvais atmesti neaptarti teisiamųjų parodymai, vadovautasi tik suinteresuotų
bylos baigtimi liudytojų (užsakovų) parodymais (BPK 20 straipsnis, 20
straipsnio 5 dalis, 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kasatoriai nurodo,
kad teismai nuosprendžiuose neteisingai jų veikoje nustatė BK 202 straipsnio
1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties subjektyviuosius požymius. Aptardami
nusikalstamos veikos sudėties subjektyviuosius požymius (kaltės pasireiškimą
tiesiogine tyčia ir veiklos neteisėtumą) kasatoriai teigia, kad UAB (duomenys
neskelbtini) veiklą vykdė ir vykdo oficialiai ir legaliai (T. 2, b. l.
134–172). 2006 m. kovo 29 d. ir 2006 m. birželio 10 d. rangos sutartyse
tarp bendrovės ir žemės sklypų savininkų A. Č. ir R. Ž. nurodyti darbai (tvenkinių
kasimas ir grunto naudojimas savo nuožiūra) buvo teisėti, nes to nedraudė tuo
metu galioję teisės aktai. Ir tik 2007 m. gruodžio 29 d. įsigaliojęs
statybos techninis reglamentas STR 1.01.07:2002
reglamentavo kitokią grunto naudojimo būklę (iškasto grunto negalima parduoti,
perleisti, išnuomoti, įkeisti, keisti jo teisinę būklę), tačiau, kaip nurodo
kasatoriai, šio teisinančio motyvo teismai neaptarė ir dėl jo nepasisakė
(BPK 20 straipsnio 5 dalis). Kasatoriai nurodo,
kad tvenkiniai iškasti ir gruntas panaudotas nepažeidžiant galiojančių
teisės aktų (2004 m. birželio 16 d. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21
straipsnis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. kovo 14 d. nutarimas Nr.
264 ,,Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo”. Tai
patvirtina specialistė, vyr. architektė Vida Vytienė, savininkų žemės
nepriskyrimas naudingųjų išteklių teritorijai, esant suderintam leidimui kasti
tvenkinius, žemės savininkams netaikytos administracinės nuobaudos. Kasatoriai
taip pat nurodo, kad apeliacinio teismo motyvas, jog nėra leidimo eksploatuoti
naudingąsias iškasenas, nenustačius veikos objekto pagal 2006 m. balandžio 29
d. ir 2006 m. gegužės 19 d. sąskaitas, yra nepagrįstas, nes nėra nustatyta, kad
gruntas – naudingoji iškasena. Juolab kad LGT 2009 m. spalio 27 d. raštu Nr. 1.7-2523
patvirtinta, kad neišžvalgytas gruntas nėra pripažįstamas žemės gelmių
ištekliumi. Kasatoriai taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad parduoto už 1911,6
Lt gruntinio žvyro kiekis nesudaro stambaus masto požymių. Taip pat kasatoriai
nesutinka su UAB „Perdanga“ 2006 m. kovo 20 d. atliktu „Bandymo protokolu“ (T. 2, b. l. 183),
kuriame nurodyta, kad bandinys paimtas iš UAB (duomenys neskelbtini) karjero
yra skiedinių gamybai tinkamas smėlis, nes ši UAB neturi LGT leidimo tyrimui
atlikti. Motyvas, kad tvenkinių kasimas buvo tik priedanga realiai
vykdomai bendrovės veiklai, yra nepagrįstas, nes įmonė būtent ir užsiima
šia veikla. Kasatoriaus nuomone, teismai nenustatė įmonės kaip šios veiklos
subjekto nusikalstamos veikos sudėties subjektyviųjų ir objektyviųjų požymių
visumos. Kasaciniame skunde cituojamas Lietuvos Respublikos žemės gelmių
įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 10 punktas, 12 straipsnio 2 dalis dėl žemės
gelmių išteklių naudojimo, nurodant, kad kasatorius turėjo tikslą tik
iškasti tvenkinius, o ne išgauti naudingąsias iškasenas. Kasatorius, remdamasis
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 55 „Dėl
teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose (BK
214, 215, 219, 220, 221, 222, 223 straipsniai)“ 27 punktu, pažymi, kad teismai
neteisingai nustatė, kad jo veikoje yra BK 223 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos
nusikalstamos veikos sudėties subjektyviųjų požymių. Teismai vadovavosi
prielaidomis dėl neva neginčijamai nustatytos ir įrodytos nusikalstamos veikos
sudėties požymių visumos ir veikimo tiesiogine tyčia, taip pat iki bendrovės
įregistravimo turėtos susiformavusios tyčios užsiimti karjerų eksploatavimu,
analizavo tik dalį parodymų, nepagrindė ir nenurodė, kodėl kaltinantys įrodymai
priimti, o teisinantys atmesti, nesukonkretino atsiradusių padarinių.
Kasatorius nurodo, kad buvo pažeistos tik buhalterinės apskaitos taisyklės,
todėl, jo nuomone, taikytina administracinė atsakomybė pagal Lietuvos
Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 1731 straipsnį, o ne BK 223 straipsnio 1 dalį (BPK 1
straipsnis, BPK 20 straipsnis).
Atsiliepimu į nuteistojo
V. S. ir nuteistosios UAB (duomenys neskelbtini) atstovo V. S. kasacinį
skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras prašo skundą
atmesti. Prokuroras nurodo, kad byloje esminių BPK pažeidimų nepadaryta,
tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BK 202 straipsnio 1 dalis, 223
straipsnio 1 dalis), o teismų procesiniai sprendimai yra teisėti ir pagrįsti. Prokuroras
pastebi, kad yra nustatyti visi būtini nusikalstamos veikos požymiai, pateikti
išsamūs motyvai, pagrindžiantys tyčinį V. S. veiksmų pobūdį (BK 202
straipsnio 1 dalis). Prokuroras, remdamasis byloje surinktų duomenų visuma,
tvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) vykdė ūkinę, komercinę
veiklą, susijusią su smėlio ir žvyro kasimu bei pardavimu, o kasatoriai
neteisingai aiškina teisės aktus, reglamentuojančius žemės gelmių išteklių
naudojimo tvarką. Prokuroras nurodo, kad V. S. nesilaikė veikos padarymo metu
galiojusių norminių aktų reikalavimų, nesikreipė dėl leidimų atlikti,
organizuoti žemės gelmių išteklius; juos eksploatuoti, naudoti. Taip pat
prokuroras pastebi, kad V. S. dar iki UAB (duomenys neskelbtini) įregistravimo
turėjo susiformavusią tyčią eksploatuoti karjerus, o ne kasti tvenkinius. Iškastų
žemės gelmių išteklių kiekis, ilgas veiklos laiko tarpas bei gautų iš
neteisėtos veiklos pajamų dydis patvirtina verslo ir stambaus masto požymių,
numatytų BK 202 straipsnio 1 dalyje, buvimą tiek V. S., tiek ir jo
vadovaujamo juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini) veikloje. Anot prokuroro,
teismas, priešingai negu tvirtina kasatorius, argumentuotai nustatė būtinus
padarinius baudžiamajai atsakomybei už aplaidų apskaitos tvarkymą kilti, kai
negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo
kapitalo, įsipareigojimų dydžio, struktūros (BK 223 straipsnio 1 dalis).
Prokuroro manymu, atmestini kasatoriaus V. S. argumentai dėl administracinės,
o ne baudžiamosios atsakomybės kilimo už buhalterinės apskaitos taisyklių
pažeidimus, nes teismai, remdamiesi specialistės išvada nustatė, jog padaryti
pažeidimai sukėlė BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytus padarinius.
Kasacinis skundas
atmestinas.
Dėl BK 202 straipsnio 1
dalies taikymo
BK 202 straipsnio 1
dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas versliškai ar stambiu mastu
ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos, neturėdamas licencijos
(leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga, ar kitokiu neteisėtu būdu. Iš
šio straipsnio dispozicijos matyti, kad juridiniam ar fiziniam asmeniui
baudžiamoji atsakomybė atsiranda, esant tokioms sąlygoms:
1) kaltininkas neturi
licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga, ar ėmėsi šiame
straipsnyje numatytos veiklos kitokiu neteisėtu būdu. Šios sąlygos yra
alternatyvios, baudžiamajai atsakomybei atsirasti užtenka bent vienos iš jų.
Kitokių neteisėtų veiklos būdų įstatymas neatskleidžia, tačiau, sistemiškai
aiškinant nagrinėjamo nusikaltimo sudėties požymius, šiuo atveju neteisėtumas
taip pat sietinas ne su atskirais pažeidimais, pasitaikančiais ekonominės
veiklos vykdymo metu, be su nelegaliu šios veiklos pobūdžiu;
2) versliškas veiklos
pobūdis ar stambus jos mastas. Šios sąlygos taip pat alternatyvios,
baudžiamajai atsakomybei atsirasti užtenka bent vienos iš jų, esant bent vienai
iš pirmame punkte numatytų sąlygų. Versliškumas šioje nusikaltimo sudėtyje
reiškia, kad ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla minėtais būdais
užsiimama sistemingai (paprastai ne mažiau kaip tris kartus) ar nuolat ir tokia
veikla yra nuolatinis, pagrindinis ar papildomas kaltininko pajamų šaltinis.
Stambus mastas – vertinamasis požymis, kuris nustatomas, kiekvienu individualiu
atveju, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.
Ūkinės, komercinės,
finansinės ar profesinės veiklos neteisėtumas pagal BK 202 straipsnio 1 dalį
pirmiausia siejamas su vertimusi licencijuojama veikla, neturint galiojančios
licencijos (leidimo) tokiai veiklai. Nagrinėjamu atveju pirmosios ir
apeliacinės instancijų teismai nustatė, kad UAB (duomenys neskelbtini),
vadovaujama direktoriaus V. S., neturėdama Lietuvos geologijos tarnybos prie
Aplinkos ministerijos leidimo naudoti žemės gelmių išteklius, versliškai ir
stambiu mastu vykdė žemės grunto (smėlio, žvyro) kasimo darbus, žemės gelmių
išteklius parduodama kitoms įmonėms.
Kasaciniame skunde
nurodoma, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai neteisingai nustatė, jog
nuteistųjų veikoje yra BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos
veikos subjektyviųjų ir objektyviųjų požymių. Anot kasatorių, veikos padarymo
metu (2006 m.) galioję teisės aktai nedraudė žemės sklypų savininkams ir darbų
atlikėjams naudoti iškastą gruntą (žvyrą, smėlį) savo nuožiūra, nes toks
draudimas atsirado 2007 m. gruodžio 29 d. įsigaliojus statybos techninio
reglamento 1.01.07:2002 pakeitimams. Skunde ginčijama apeliacinės instancijos
teismo išvada, kad kasatoriai privalėjo gauti leidimą eksploatuoti naudingąsias
iškasenas, nes byloje nenustatyta, jog gruntas yra žemės gelmių išteklis, o V.
S. turėjo tikslą tik iškasti tvenkinius, bet neišgauti naudingųjų iškasenų. Šie
kasatorių argumentai nepagrįsti, todėl atmestini. Kasatoriai neteisingai
aiškina teisės aktus, reglamentuojančius žemės gelmių išteklių naudojimo
tvarką. Ji buvo nustatyta Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymu (1995 m.
liepos 5 d. Nr. I-1034 nauja redakcija, galiojusi nuo 2004 m. m. lapkričio 17
d.), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 198
„Dėl leidimų naudoti naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius),
požeminio pramoninio bei mineralinio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes
išdavimo taisyklių patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir
žemės ūkio ministro 2002 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. 393/285 „Dėl
naudingųjų iškasenų mažųjų karjerų, esančių žemės savininkų, valdytojų ir
naudotojų sklypuose, įrengimo, naudojimo ir rekultivavimo tvarkos“. Remiantis
šiais teisės aktais, smėlis ir žvyras priskiriami prie žemės gelmių išteklių ir
yra išimtinė valstybės nuosavybė. Teisę juos išžvalgyti, nustatyti ir naudoti
turi juridiniai asmenys, gavę Lietuvos geologijos tarnybos leidimą (Žemės
gelmių įstatymo 6 straipsnio 1, 3 dalys, 12 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnio 3
dalis). Pagal Žemės gelmių įstatymo 15 straipsnio 1 dalį žemės gelmių išteklius
ir ertmes galima naudoti tik nustatyta tvarka juos ištyrus, aprobavus ir
įvertinus jų gavybos poveikį aplinkai. Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2002 m. vasario 11 d. nutarimo Nr. 198 (nauja redakcija, patvirtinta 2005 m.
birželio 6 d. nutarimu Nr. 621) 2 punkte nurodyta, kad tik žemės savininkas ar
naudotojas priklausančiame jam nuosavybės teise, suteiktame naudoti ar nuomojamame
žemės sklype esančius žemės gelmių išteklius turi teisę naudoti savo ūkio
reikmėms (ne pardavimui) be leidimo kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos
geologijos tarnybos rašte Nr. 1.7-1567 „Dėl UAB (duomenys neskelbtini)
nurodyta, kad tvenkinių kasimo darbai turi būti vykdomi pagal suderintą ir
patvirtintą statinio projektą, o tvenkinių kasimo metu išgautas gruntas turi
būti naudojamas pagal statybos projekto sąlygose nurodytą grunto panaudojimą.
Jei tvenkinių kasimo metu išgautas gruntas naudojamas pardavimui, tokia veikla
laikoma grunto išteklių (žemės gelmių išteklių) naudojimu. Šią veiklą taip pat
reglamentuoja grunto geologinio tyrimo ir grunto išteklių naudojimo tvarkos
apraše bei kituose teisės aktuose nustatytos taisyklės (T. 1, b. l. 60, 61).
Beje, šis raštas surašytas, remiantis Aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d.
įsakymu Nr. D1-708 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005
„Statinio projektavimas“ bei Aplinkos ministro 2005 m. balandžio 13 d. įsakymu
Nr. D1-200 patvirtinto „Dėl statinio projektavimo sąlygų rengimo“ nuostatomis. Taigi,
remiantis teisės aktų nuostatomis, UAB (duomenys neskelbtini) žemės
gelmių ištekliais (smėliu, žvyru) galėjo disponuoti, tik nustatyta tvarka žemės
sklypus ištyrus, aprobavus ir ūkinei komercinei veiklai gavus Lietuvos
geologijos tarnybos leidimą.
Tai, kad UAB (duomenys
neskelbtini), vadovaujama V. S., A. Č. ir R. Ž. priklausančiuose žemės
sklypuose kasė smėlį, žvyrą ir jį kitoms įmonėms atlygintinai realizavo,
nustatyta visuma duomenų, kurių šaltiniai buvo liudytojų R. Ž., A. Č., G. N.,
A. Š., G. K., V. J., S. R., S. S., kaltinamojo V. S. parodymai, specialistų
išvados, PVM sąskaitos-faktūros ir kt. Šie duomenys, kaip įrodymų šaltinis,
gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų
patikimumas BPK nustatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu (BPK
20 straipsnio 1, 4 dalys, 301 straipsnio 1 dalis). Teismas nustatė, kad UAB (duomenys
neskelbtini) daugiau kaip šešis mėnesius užsiėmė smėlio, žvyro gavyba bei
šių žemės išteklių pardavimu. Bendrovė iš šios veiklos gavo 236 636, 12 Lt pajamų, o
tvenkinių kasimas tebuvo priedanga realiai vykdytai jos veiklai. Ši veikla
nebuvo įregistruota teisės aktų nustatyta tvarka, nebuvo gautas Lietuvos
geologijos tarnybos leidimas. Teismas pagrįstai nurodė, kad V. S., kaip UAB (duomenys
neskelbtini) direktorius, privalėjo užtikrinti, kad jo įmonė veiktų
nepažeisdama teisės aktų, o UAB (duomenys neskelbtini) įstatuose
įtvirtinta nuostata įpareigojo bendrovę turėti visas licencijas (leidimus),
kurios įstatymuose numatytos, kaip būtinos jos veiklos sąlygos (Įstatų 8
punktas). Nuteistasis turėjo žinoti ir žinojo, kad leidimas žemės gelmių
išteklių (smėlio, žvyro) pardavimui reikalingas, nes, kaip nustatyta teismo,
kartu su kūdrų kasimo veikla naujai kuriamos įmonės įstatuose nurodė ir karjerų
kasimo veiklą, dėl karjerų eksploatavimo sąlygų teiravosi kompetentingose
institucijose. Įmonei pradedant žemės kasimus, jau galiojo žemės gelmių
išteklių naudojimo tvarką reglamentuojantys teisės aktai, kuriuose aiškiai
nurodyta, kokias teises ir pareigas turi žemės gelmes eksploatuojantys
subjektai, kokius reikalavimus turi atitikti kūdrų kasimas, neišvežant iš jų
žemės išteklių, ir kokius – karjerų eksploatavimas, kurio tikslas būtent ir yra
tokių išteklių išvežimas. Teismas taip pat nustatė, kad V. S. dar iki UAB (duomenys
neskelbtini)įregistravimo turėjo susiformavusią tyčią užsiimti karjerų
eksploatavimu ir žemės gelmių išteklių (smėlio, žvyro) pardavimu, o ne
tvenkinių kasimu.
Pagal nustatytas
faktines bylos aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai padarė
pagrįstą ir teisėtą išvadą, kad V. S. neteisėtai vertėsi ūkine, komercine
veikla. Iškastų žemės gelmių išteklių kiekis, pakankamai ilgas veiklos
laikotarpis ir gautų iš neteisėtos veiklos pajamų dydis akivaizdžiai patvirtina
versliškumo ir stambaus masto požymių, numatytų BK 202 straipsnio 1 dalyje,
buvimą kasatoriaus veikloje. Kadangi nusikalstamą veiką, numatytą BK 202
straipsnio 1 dalyje, V. S. padarė juridinio asmens naudai, eidamas
vadovaujančias pareigas ir turėdamas teisę jam atstovauti, todėl už šią
nusikalstamą veiką pagrįstai baudžiamojon atsakomybėn patraukta ir nubausta UAB
(duomenys neskelbtini). Baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai.
Aplaidus apskaitos
tvarkymas
BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta
baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamai aplaidų buhalterinės apskaitos
tvarkymą. Šio straipsnio dispozicija yra blanketinė, nes jos tekste
yra nuorodos į įstatymus ir teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinę
apskaitą. Tai reiškia, kad BK 223 straipsnyje nustatyta nusikaltimo
sudėtis išaiškinama, remiantis ne vien baudžiamojo įstatymo tekstu, bet ir
kitais teisės šaltiniais. Buhalterinės apskaitos sąvokos turinys atskleistas
Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 5 punkte. Jis apibūdinamas kaip
ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo,
grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams
sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. Šio įstatymo
21 straipsnyje nurodyta, kad ūkio subjekto vadovas atsakingas už apskaitos
organizavimą. Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalis įpareigoja į
apskaitą įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su
turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros
pasikeitimu, o 16 straipsnyje nustatyta, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių
duomenys registruojami apskaitos registruose pagal apskaitos dokumentus. Pagal
šio įstatymo 9 straipsnio 2 punktą ūkio subjekto vadovas turi
parinkti apskaitos politiką ir ją įgyvendinti, 19 straipsnyje nurodyta,
kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės
patvirtinimo ir po jos saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi
numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. Nagrinėjamoje byloje tiek
pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismas Buhalterinės
apskaitos įstatymo nuostatas aiškino sistemiškai kartu su baudžiamuoju
įstatymu ir, remdamasis ištirtais bylos faktiniais duomenimis (specialisto
išvada, liudytojos N. N., kaltinamojo V. S. parodymais, kitais duomenų
šaltiniais), nustatė, kad V. S., dirbdamas UAB direktoriumi, aplaidžiai tvarkė
įmonės buhalterinę apskaitą. Kolegijos nuomone, tokia teismo išvada kasacinio
skundo argumentais nepaneigta. Pirmosios instancijos teismo išvados motyvuotos,
nurodant nustatytus jas pagrindžiančius faktinius bylos duomenis. Ištirtų
įrodymų viseto pagrindu teismas nustatė, kad UAB (duomenys neskelbtini)
15 atvejų apskaitos dokumentais nepagrindė ir apskaitos registruose
neužregistravo 36 867 t smėlio, žvyro bei 180 kub. m gruntinio žvyro už
236 636,12 Lt įsigijimo fakto. Šie žemės gelmių ištekliai buvo atlygis
bendrovei už atliktus darbus, t. y. pajamos, kurios turėjo būti parodytos
apskaitos registruose. V. S. neužtikrino smėlio ir žvyro įsigijimo pirminės
apskaitos dokumentų surašymo bei jų nepateikė buhalterei, dėl to pastaroji
neturėjo galimybės ūkinių įvykių įtraukti į apskaitą. Taip UAB (duomenys
neskelbtini) vadovas pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2
dalies, 12 straipsnio 1 dalies nuostatas ir dėl šių pažeidimų už 2006 m.
balandžio 4 – gruodžio 1 d. laikotarpį nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB (duomenys
neskelbtini) veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Pagal tuos faktus,
kuriuos byloje yra konstatavęs pirmosios instancijos teismas, baudžiamasis
įstatymas pritaikytas tinkamai. Nuteistojo nusikalstama veika teisingai
kvalifikuota pagal BK 223 straipsnio 1 dalį.
Dėl BPK pažeidimų
Baudžiamojo proceso
kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra
įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Vis
dėlto baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų
patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus
loginis procesas, kuris reiškiasi BPK normų sistemos nustatytose ribose, o
teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos
atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis
reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos
aplinkybių išnagrinėjimas, vadovaujantis įstatymu. Išsamus bylos aplinkybių
išnagrinėjimas suponuoja reikalavimą indukuoti į šį procesą visas reikšmingas
bylai aplinkybes, išnaudojant baudžiamojo proceso numatytas priemones joms
gauti, nuosekliai sujungiant visus faktus į loginę visumą, ir po to daryti
apibendrinančias išvadas. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios ir apeliacinės
instancijų teismai išsamiai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino byloje
gautus duomenis, nepažeisdami įrodymų vertinimo taisyklių (BPK 20 straipsnio 5
dalis). Argumentai, kuriais kasatoriai ginčija faktines aplinkybes, įrodymų
vertinimą, nesudaro bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų (BPK 376
straipsnio 1 dalis).
Kasatoriai
laiko, kad apkaltinamasis nuosprendis nepakankamai motyvuotas, pagrįstas
prielaidomis ir abejones keliančiomis formuluotėmis, dėl to šis procesinis
dokumentas neatitinka BPK 305 straipsnio reikalavimų. Toks nuosprendžio
vertinimas neteisingas. Nuosprendžio išvados padarytos remiantis ne
prielaidomis, bet išsamiai ištirtais ir įvertintais įrodymais, atskleistas
jų turinys, patikrinta nuteistųjų ginta versija dėl veiksmų teisėtumo. Teismo
išvados dėl įrodymų įvertinimo, faktinių aplinkybių kategoriškos, logiškos,
apibrėžtos, be prieštaravimų. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje aiškiai
išdėstyta įrodytomis pripažintos nusikalstamų veikų aplinkybės. Nusikalstamų
veikų aprašymas atitinka baudžiamojo įstatymo dispozicijos turinį, atsispindi
veikų sudėčių elementai ir visa, kas reikšminga kvalifikavimui. Nurodyta,
kokios teisės normos pažeistos, koks tai buvo pažeidimas. Apeliacinės
instancijos teismas išsamiai atsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus.
Teismo nuosprendžio motyvai atitinka teisiamajame posėdyje išnagrinėtus bylos
duomenis, jų vertinimą. Kolegijai jie priimtini, todėl nekartojami.
Nenustačius BPK 369 straipsnyje
numatytų pagrindų, apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiui panaikinti,
kasacinis skundas laikytinas nepagrįstu, o skundžiamas procesinis sprendimas
pripažintinas teisėtu (BPK 384 straipsnio 3, 5 dalys).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n
u t a r i a :
Nuteistojo V. S. ir nuteistosios
uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovo V. S.
kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Vytautas
Piesliakas
Rimantas
Baumilas
Benediktas
Stakauskas