Administracinė byla Nr. eAS-238-575/2025
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02448-2024-0
Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2025 m. kovo 26 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. K. (V. K.) atskirąjį skundą administracinėje byloje dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos priteisimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba) Pravieniškių 1-ojo kalėjimo (toliau – ir Kalėjimas) 2024 m. spalio 22 d. sprendimą Nr. NSN-22-1509; 2) panaikinti Kalėjimo 2024 m. spalio 2 d. raštą Nr. SN-22-2633; 3) panaikinti Tarnybos 2024 m. lapkričio 21 d. sprendimą Nr. 2S-6626; 4) įpareigoti Kalėjimo viršininką vykdyti pareiškėjui suteiktą teisę naudotis „RIP“ ne tik grafike nurodytu laiku, bet ir kiekvieną dieną nuo 17.30 iki 19.30 val. ar kitu tokios pat trukmės laiku; 5) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, 2 000 Eur ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pareiškėjas taip pat prašė atleisti jį nuo žyminio mokesčio dėl sunkios finansinės padėties.
Pareiškėjo skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24, 25 straipsniuose nustatytus reikalavimus, todėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 2 d. nutartimi pareiškėjui nustatytas terminas iki 2024 m. gruodžio 9 d. nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytiems skundo trūkumams pašalinti.
Regionų administracinis teismas 2024 m. gruodžio 2 d. nutartimi nustatė šiuos skundo trūkumus: 1) pateikti Kalėjimo 2024 m. spalio 2 d. raštą Nr. SN-22-2633 arba patikslinti šį reikalavimą; 2) pareiškėjui su įpareigojimu susijusį reikalavimą formuluoti prašant įpareigoti atsakovą pareiškėjo prašymą išnagrinėti iš naujo; 3) nurodyti prašomos priteisti iš atsakovo 2000 Eur sumos pagrindą, kodėl reiškia tokį reikalavimą, pateikti įrodymus, iš kurių būtų matyti atsakovo pareiga sumokėti pareiškėjui tokio dydžio sumą; 4) sumokėti 22,50 Eur už skundą mokėtino žyminio mokesčio (ABTĮ 35 str. 1 d.).
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, tačiau teismas nurodė, jog pareiškėjas nepateikė duomenų apie skundo pateikimo metu esamą jo turtinę padėtį, t. y. sąskaitų likučio, buvusio skundo pateikimo dieną. Teismas taip pat vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-82-525/2020, kurioje pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ duomenis įvertinęs pareiškėjo kreipimųsi į teismą dažnumą pastaraisiais metais sprendė, jog yra pagrindas konstatuoti jo piktnaudžiavimą teisminės gynybos teise, ir atkreipė dėmesį, jog pareiškėjo skundo priėmimo metu duomenys apie pareiškėjo kreipimųsi į teismus dažnumą nėra sumažėję. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio netenkino ir, kaip minėta, įpareigojo sumokėti 22,50 Eur už skundą mokėtino žyminio mokesčio.
Regionų administraciniame teisme 2024 m. gruodžio 3 d. gauti pareiškėjo paaiškinimai, kad teismo nustatytu terminu jis bus nepajėgus pašalinti skundo trūkumų, turi daug kitų bylų, prašė pratęsti terminą skundo trūkumams pašalinti iki 2025 m. sausio 14 d. Pareiškėjas taip pat prašė išreikalauti iš atsakovo duomenis, iš kurių būtų galima matyti, koks pareiškėjo sąskaitos likutis buvo skundo padavimo dieną ir prašymo pateikimo dieną.
Regionų administracinio teismo teisėjos 2024 m. gruodžio 5 d. rezoliucija pareiškėjo prašymas nebuvo patenkintas, kadangi argumentas, jog pareiškėjas turi daug bylų, nėra pagrindas pratęsti terminą trūkumams pašalinti, nes konstatuota, kad pareiškėjas piktnaudžiauja procesu. Dėl negalėjimo teismo nustatytu terminu sumokėti žyminį mokestį jokie įrodymai nepateikti.
II.
Regionų administracinis teismas 2024 m. gruodžio 18 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu (ABTĮ 33 str. 1, 4 dalys).
Pirmosios instancijos teismas įvertinęs, kad Regionų administracinis teismas 2024 m. gruodžio 2 d. nutartimi pareiškėjui nustatė terminą iki 2024 m. gruodžio 9 d. nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytiems skundo trūkumams pašalinti, pareiškėjas 2024 m. gruodžio 3 d. pateikė paaiškinimus ir prašymą pratęsti terminą skundo trūkumams pašalinti, teisėjos 2024 m. gruodžio 5 d. rezoliucija pareiškėjo prašymas nebuvo patenkintas, – pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjui išaiškino, kad teismo atsisakymas priimti skundą (prašymą, pareiškimą) nekliudo vėl teikti to paties skundo (prašymo, pareiškimo) teismui, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti skundą (prašymą, pareiškimą) (ABTĮ 33 str. 1, 4 d.).
III.
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nutartį ir grąžinti pirmosios instancijos teismui skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo. Pareiškėjas taip pat prašo atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.
Regionų administracinis teismas 2024 m. gruodžio 2 d. nutartimi nurodė, kad pareiškėjas prašo panaikinti Kalėjimo 2024 m. spalio 2 d. raštą Nr. SN-22-2633, tačiau prie skundo pridėjo Tarnybos 2024 m. spalio 2 d. raštą Nr. SN-22-2633. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas įpareigotas teismo nustatytu terminu pateikti Kalėjimo 2024 m. spalio 2 d. raštą Nr. SN-22-2633 arba patikslinti skundą. Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad toks raštas pridėtas į bylą kartu su pateiktu skundu.
Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad gerai suformulavo ketvirtąjį skundo reikalavimą – įpareigoti Kalėjimo viršininką vykdyti pareiškėjui suteiktą teisę naudotis „RIP“ ne tik grafike nurodytu laiku, bet ir kiekvieną dieną nuo 17.30 iki 19.30 val. ar kitu tokios pat trukmės laiku.
Pirmosios instancijos teismas 2024 m. gruodžio 2 d. nutartyje nurodė, kad pareiškėjas turi nurodyti prašomos priteisti iš atsakovo 2000 Eur sumos pagrindą, kodėl reiškia tokį reikalavimą, pateikti įrodymus, iš kurių būtų matyti atsakovo pareiga sumokėti pareiškėjui tokio dydžio sumą. Pareiškėjas su tokiu teismo vertinimu nesutinka ir teigia, kad skunde nurodė, jog dėl neteisėtai skirtos baudos visą mėnesį (nuo 2024 m. spalio 22 d. iki 2024 m. lapkričio 22 d.) negalėjo nusipirkti svarbių ir trūkstamų maisto produktų, vaisių, daržovių, kavos, tabako gaminių, todėl patyrė didelių nepatogumų, dvasinę ir emocinę kančias, nepilnavertiškumo jausmą. Pareiškėjas iki esamos nuobaudos neturėjo nei vienos galiojančios nuobaudos, todėl esamos nuobaudos paskyrimas užkirto kelią į tam tikras teises pasinaudoti lengvatomis, pablogino charakteristikos duomenis, teisinę padėtį. Pareiškėjas teigia, kad skunde aiškiai nurodė aplinkybes, su kuriomis sieja netinkamą Tarnybos pareigų vykdymą ir dėl to pareiškėjui kilusią neturtinę žalą.
Pirmosios instancijos teismas neatleido pareiškėjo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir įpareigojo sumokėti 22,50 Eur už skundą mokėtino žyminio mokesčio. Pareiškėjas teigia, kad pareiškėjas prašė teismo išreikalauti iš atsakovo duomenis, iš kurių galima matyti, koks pareiškėjo sąskaitos likutis buvo skundo padavimo dieną (2024 m. lapkričio 16 d.) ir yra dabar. Akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas apsiribojo statistiniais duomenimis iš Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ ir pareiškėjo piktnaudžiavimą teisminės gynybos teise grindė tik pareiškėjo Regionų administraciniam teismui pateiktų skundų skaičiumi, nevertindamas keliamų ginčų bei siekiamų apginti asmens teisių pobūdžio. Pareiškėjas siekia pripažinti savo sunkią finansinę padėtį, kad būtų atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu ABTĮ 33 straipsnio 1 ir 4 dalių pagrindais, pagrįstumas ir teisėtumas.
Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2025 m. vasario 7 d. ir 2025 m. kovo 18 d. gauti papildomo dokumentai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje eAS-58-662/2025, Tarnybos Finansų skyriaus raštą ,,Dėl atsakymo į nuteistojo prašymą pateikimo“, Nuteistojo pinigų apskaitos žiniaraštį už laikotarpį nuo 2024 m. lapkričio 1 d. iki 2025 m. kovo 12 d.). Teisėjų kolegijos vertinimu, nauji įrodymai yra susiję su byla, todėl apeliacinės instancijos teismas, siekdamas visapusiškai išsiaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes, naujus įrodymus prideda prie bylos.
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą laikė nepaduotu, nustatęs, kad pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nepašalino Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 2 d. nutartyje nustatytų skundo trūkumų.
Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Teisė kreiptis į administracinį teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.
ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną. Teismo nutartis, kuria konstatuojami skundo trūkumai ir nustatomas terminas jiems pašalinti, taip pat ir teismo nutartis, kuria konstatuojama, kad nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti, turi būti aiškios, t. y. teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo priimti skundą ir pradėti administracinės bylos teiseną, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą (žr., pvz., 2024 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-649-442/2024, ir kt.). Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, yra tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-49-822/2025). Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju bus vertinama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nustatė pareiškėjo skundo trūkumus ir įpareigojo pareiškėją juos pašalinti.
Nagrinėdama pirmosios instancijos teismo nustatyto skundo trūkumo dėl žyminio mokesčio nesumokėjimo pagrįstumą ir teisėtumą, teisėjų kolegija pirmiausiai atkreipia dėmesį, kad ABTĮ 25 straipsnio 2 dalyje nustatytas reikalavimas prie skundo pridėti žyminio mokesčio kvitą arba motyvuotą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio, išskyrus ABTĮ 36 straipsnyje nustatytus atvejus.
ABTĮ 37 straipsnyje numatyta administracinio teismo teisė, atsižvelgiant į turtinę fizinio asmens padėtį, visiškai ar iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas atleisti fizinį asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais.
Pareiškėjas į teismą su skundu kreipėsi 2024 m. lapkričio 26 d. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas pateikė Kalėjimų tarnybos Finansų skyriaus pareiškėjo asmeninės sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2024 m. spalio 15 d. Regionų administracinis teismas 2024 m. gruodžio 2 d. nutartimi nurodė, jog pareiškėjas nepateikė duomenų apie skundo pateikimo metu esamą jo turtinę padėtį, t. y. sąskaitų likučio, buvusio skundo pateikimo dieną ir konstatavęs pareiškėjo piktnaudžiavimą teisminės gynybos teise, pareiškėjo prašymo atleisti jį nuo žyminio mokesčio netenkino ir įpareigojo sumokėti 22,50 Eur už skundą mokėtino žyminio mokesčio. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas iš tiesų nepateikė duomenų apie skundo pateikimo metu esamą jo turtinę padėtį, t. y. sąskaitų likučio, buvusio skundo pateikimo dieną. Tačiau šiame kontekste teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad administracinėse bylose Nr. eI2-18349-426/2024, kurioje pareiškėjas į teismą kreipėsi 2024 m. lapkričio mėn., ir Nr. eI1-20995-809/2024, kurioje pareiškėjas į teismą kreipėsi gruodžio mėn., pareiškėjas buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2025 m. kovo 18 d. gauti pareiškėjo pateikti papildomi dokumentai – Tarnybos Finansų skyriaus raštas ,,Dėl atsakymo į nuteistojo prašymą pateikimo“, kuriame nurodoma, jog pareiškėjas nuo 2024 m. lapkričio 1 d. nedirbo ir darbinių pajamų negavo. Prie minėto rašto pridėtas Nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraštis už laikotarpį nuo 2024 m. lapkričio 1 d. iki 2025 m. kovo 12 d., kuris patvirtina, jog pareiškėjo asmeninių pinigų likutis 2024 m. lapkričio 27 d. sudarė 11,46 Eur.
Teisėjų kolegija, be kita ko, nustatė, kad pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui administracinėje byloje Nr. eAS-58-662/2025 2025 m. vasario 3 d. pateikė Lietuvos kalėjimų tarnybos Finansų skyriaus raštą „Dėl duomenų pateikimo“, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas, atlikdamas bausmę Pravieniškių 1-ajame kalėjime, nuo 2024 m. spalio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. negauna su darbo santykiais susijusių pajamų, pajamos iš trečiųjų asmenų nuo 2024 m. spalio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. sudarė 144,99 Eur, išlaidos nuo 2024 m. spalio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. – 142,84 Eur. Asmeninių pinigų likutis 2025 m. sausio 7 d. sudarė -6,42 Eur. Teismui taip pat pateiktas Nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraštis už 2024 m. spalio 1 d. – 2024 m. gruodžio 31 d. laikotarpį.
Teisėjų kolegijos vertinimu, šie pareiškėjo duomenys, kurių teismas nepareikalavo, yra pakankami blogai pareiškėjo finansinei būklei kreipimosi į pirmosios instancijos teismą metu pagrįsti.
Pirmosios instancijos teismas 2024 m. gruodžio 2 d. nutartyje taip pat nurodė, kad pareiškėjas 2024 m. lapkričio mėn. Regionų administraciniam teismui pateikė tris skundus, 2024 m. spalio mėn. – taip pat tris skundus. Iš viso 2024 metais Regionų administraciniame teisme gauta 19 pareiškėjo skundų. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. vasario 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-82-525/2020 pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ duomenis įvertinęs pareiškėjo kreipimųsi į teismą dažnumą pastaraisiais metais nusprendė, jog yra pagrindas konstatuoti jo piktnaudžiavimą teisminės gynybos teise. Pareiškėjo skundo priėmimo metu duomenys apie pareiškėjo kreipimųsi į teismus dažnumą nėra sumažėję. Esant šioms aplinkybėms, teismas pareiškėjo prašymo atleisti jį nuo žyminio mokesčio netenkino ir įpareigojo pareiškėją sumokėti 22,50 Eur už skundą mokėtino žyminio mokesčio (ABTĮ 35 str. 1 d.).
ABTĮ 36 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas turi teisę pareikalauti iš asmenų, kurie piktnaudžiauja teisminės gynybos teise (tai yra kreipiasi į teismą be rimto pagrindo arba dažniau kaip vieną kartą per mėnesį), sumokėti žyminį mokestį. Aiškindama šią nuostatą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. AS822-759/2011 pabrėžė, kad įstatymai garantuoja asmenims teisę kreiptis teisminės gynybos, tačiau šia teise turi būti naudojamasi sąžiningai ir ja neturi būti piktnaudžiaujama. Teismų sistema yra skirta realiai apginti asmenų pažeidžiamas teises, išspręsti tarp asmenų kylančius ginčus ir ja neturi būti naudojamasi nepagrįstam ir vien formaliam bylinėjimuisi (žr., pvz., 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-861/2011). Kita vertus, vien tik intensyvus (kiekybiniu aspektu) asmens bylinėjimasis teismuose per se (savaime) nereiškia piktnaudžiavimo teisminės gynybos teise. Priešingu atveju asmuo galėtų patirti neigiamų procesinių pasekmių net ir tuo atveju, kai jis pagrįstai kreiptųsi dėl teisminės gynybos, ir tai nebūtų teisinga, sąžininga ir protinga, neatitiktų teisės į teisminę gynybą paskirties ir tikslų. Todėl vien tik statistiniai duomenys iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ nepatvirtina pareiškėjo piktnaudžiavimo administraciniu procesu, turi būti vertinamas ir keliamo ginčo bei siekiamų apginti asmens teisių pobūdis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-180/2010, 2016 m. lapkričio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-752-662/2016; 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-506-662/2023;2024 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-723-968/2024; 2025 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-58-662/2025).
Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas 2024 m. gruodžio 2 d. nutartyje apsiribojo tik statistiniais duomenimis iš Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ ir pareiškėjo piktnaudžiavimą teisminės gynybos teise grindė tik pareiškėjo Regionų administraciniam teismui pateiktų skundų skaičiumi, nevertindamas keliamų ginčų bei siekiamų apginti asmens teisių pobūdžio.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ duomenis ir pirmosios instancijos teismo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės šiuo metu nepatvirtina, jog pareiškėjas piktnaudžiauja teisminiu procesu. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, iš teismų informacinėje sistemoje ,,Liteko“ esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas 2024 m. lapkričio mėn. Regionų administraciniam teismui pateikė tris skundus, 2024 m. spalio mėn. – taip pat tris skundus. Iš viso 2024 metais Regionų administraciniame teisme gauta 19 pareiškėjo skundų, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjas savo teisių pažeidimus kildino iš skirtingų aplinkybių.
Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į skirtingą pareiškėjo inicijuotų ginčų bei siekiamų apginti asmens teisių pobūdį, nėra pagrindo teigti, kad vien pareiškėjo atitinkamą mėnesį pateiktų skundų skaičius sudaro pagrindą konstatuoti jo piktnaudžiavimą teisminės gynybos teise. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrindė, jog pareiškėjo kreipimaisi į teismą buvo be rimto pagrindo (taip pat žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-58-662/2025).
Pareiškėjas skunde prašė: ,,panaikinti Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 2024 m. spalio 2 d. raštą Nr. SN-22-2633“, pirmosios instancijos teismas 2024 m. gruodžio 2 d. nutartyje nurodė, kad pareiškėjas prašo panaikinti Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 2024 m. spalio 2 d. raštą Nr. SN-22-2633, tačiau prie skundo pridėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos 2024 m. spalio 2 d. raštą Nr. SN-22-2633. Atsižvelgęs į tai, teismas įpareigojo pateikti Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 2024 m. spalio 2 d. raštą Nr. SN-22-2633 arba patikslinti šį reikalavimą.
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundo turinį ir suformuluotą reikalavimą, pažymi, kad pareiškėjas prašo panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos 2024 m. spalio 2 d. raštą Nr. SN-22-2633, kurį pasirašė Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininkas. Pareiškėjas pateikė į bylą minėtą raštą, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė šį skundo trūkumą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka tam tikrų veiksmų pagal savo kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti (žr., pvz., 2006 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-351/2006; 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-849-968/2018). Prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti pateikiamas pagrindas, remiantis kuriuo reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ar juos atsisakyta atlikti (žr., pvz., 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012; 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-545-629/2018). Kartu atkreiptinas dėmesys, jog pagal ABTĮ 88 straipsnio 2 punktą, teismas turi teisę panaikinti skundžiamą teisės aktą arba įpareigoti jį priėmusį viešojo administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą.
Įvertinusi tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas su įpareigojimu susijusį reikalavimą turėtų formuluoti prašant įpareigoti atsakovą pareiškėjo prašymą išnagrinėti iš naujo. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsižvelgiant į ABTĮ 88 straipsnio 2 dalį administracinis teismas turi įgaliojimų įpareigoti ar duoti kitokio pobūdžio patvarkymus viešojo administravimo subjektui, netinkamai vykdančiam savo funkcijas, vilkinančiam ar atsisakančiam atlikti veiksmus, kuriuos privalo atlikti.
Atkreiptinas dėmesys, jog kreipdamasis į teismą, pareiškėjas pasinaudojo teise formuluoti pasirinktą skundo reikalavimą ir prašyti teismo įpareigoti atsakovą atlikti pareiškėjo nurodomus veiksmus, dėl kurių pareiškėjas inicijavo administracinį ginčą. Taigi, pirmosios instancijos teismas 2024 m. gruodžio 2 d. nutartyje šiuo aspektu nepagrįstai pasiūlė pareiškėjui tikslinti skundo reikalavimą būtent pagal teismo formuluotę, t. y. prašyti teismo įpareigoti atsakovo prašymą išnagrinėti iš naujo. Pareiškėjo teisės reikalauti įpareigoti atsakovą sudaryti atitinkamas sąlygas pagrįstumas, t. y. ar pareiškėjo nurodomos faktinės aplinkybės ir teisės aktų nuostatos sudaro pagrindą teismui tenkinti pareiškėjo reikalavimą, turėtų būti vertinama, nagrinėjant bylą iš esmės.
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundo turinį, sprendžia, kad pareiškėjas pakankamai aiškiai nurodė, iš kokių atsakovo atstovo veiksmų kildina neturtinę žalą, t. y. dėl to, jog dėl neteisėtai skirtos nuobaudos visą mėnesį (nuo 2024 m. spalio 22 d. iki 2024 m. lapkričio 22 d.) negalėjo nusipirkti svarbių ir trūkstamų maisto produktų, vaisių, daržovių, kavos, tabako gaminių ir todėl pareiškėjui teko patirti didelių nepatogumų, dvasinę ir emocinę kančias, nepilnavertiškumo jausmą. Pareiškėjas nurodė, kad iki nuobaudos paskyrimo neturėjo nei vienos galiojančios nuobaudos, todėl esamos nuobaudos paskyrimas užkirto kelią į tam tikras teises pagal įstatymą pasinaudoti esančiomis lengvatomis, pablogino charakteristikos duomenis, teisinę padėtį.
Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, nepagrįstai pareiškėjo skundą laikė nepaduotu, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. K. (V. K.) atskirąjį skundą tenkinti.
Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo V. K. (V. K.) skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Jolanta Malijauskienė
Ričardas Piličiauskas
Arūnas Sutkevičius