Civilinė byla Nr. e2-6057-1171/2025
Teisminio proceso 2-68-3-25434-2024-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.5.5; 1.3.5.9; 1.3.2.9.13; 3.2.6.1; 3.4.1.7
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. balandžio 29 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilma Brazinskienė,
sekretoriaujant Kristinai Murauskienei,
dalyvaujant ieškovui E. E. ir jo atstovei advokatei Mildai Laurinavičei,
atsakovės atstovui J. V. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. E. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltic projects company group“ dėl atleidimo pripažinimo neteisėtu ir išmokų susijusių su darbo sutarties nutraukimu priteisimo.
Teismas
nustatė:
ieškovas E. E. per atstovę kreipėsi į teismą pareikšdamas ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Baltic projects company group“, kuriame prašo: 1) atnaujinti terminą ieškiniui pateikti; 2) pripažinti E. E. 2024 m. rugsėjo 6 d. atleidimą neteisėtu; 3) priteisti iš atsakovės ieškovo naudai išeitinę išmoką –15 996 Eur neatskaičius mokesčių); 4) pripažinti atsakovės veiksmus neteisėtais suteikiant ieškovui neapmokamas atostogas laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės iki 2023 m. liepos mėn.; 5) priteisti iš atsakovės ieškovui likusią neišmokėtą sumą už priverstinės pravaikštos laiką – 3 910,04 Eur (neatskaičius mokesčių); 6) priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 3554,60 Eur (neatskaičius mokesčių) dydžio piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas: 7) priteisti iš atsakovės ieškovo naudai netesybas už 6 mėnesius – 15 996 Eur (neatskaičius mokesčių); 8) priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 9) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, jog 2023 m. kovo 30 d. E. E. sudarė darbo sutartį su darbdaviu UAB „Baltic projects company group“. Darbo sutartimi buvo sutarta dėl 1 386 Eur dydžio darbo užmokesčio, atskirai mokant komandiruotės išlaidas. Numatyta darbo pradžia 2023 m. balandžio 1 d. 2023 m. kovo 31 d. atsakovė įsakymu Nr. 20230331 komandiravo ieškovą į Daniją. 2023 m. gegužės 19 d. atsakovė priėmė dar vieną įsakymą Nr. 2023-05-19, kuriuo nurodė, jog ieškovas iš komandiruotės Danijoje siunčiamas į Lietuvą, nurodant, kad komandiruotės laikas nuo 2023 m. balandžio 3 d. iki 2023 m. gegužės 20 d. skaičiuojant, jog buvo dirbtos 48 dienos. Nurodyta priskaityta dienpinigių suma 3 840 Eur. 2023 m. birželio 12 d. atsakovė priėmė įsakymą Nr. 2023 m. birelio 12 d., kuriuo komandiravo ieškovą į Daniją laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 13 d. iki kol bus atlikti darbai. 2023 m. birželio 12 d. priimtu įsakymu Nr. 20230312 buvo nurodyta, jog ieškovas komandiruojamas iš Danijos į Lietuvą, nurodant komandiruotės laiką nuo 2023 m. birželio 3 d. iki 2023 m. liepos 30 d., nurodant, jog buvo išdirbtos 48 dienos. Ieškovas visą rugpjūčio mėnesį komunikavo su atsakove, klausiant kada bus paskirta sekanti komandiruotė, tačiau joks konkretus terminas nebuvo nurodytas. Sutrikus ieškovo sveikatos būklei, 2023 m. rugsėjo 7 d. ieškovui buvo paskirta operacija. Ieškovas nepertraukiamai nedarbingas buvo nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 27 d. Ieškovas 2023 m. rugsėjo 12 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, prašydamas pripažinti jo atleidimą neteisėtu, kadangi jam nežinant ieškovas buvo atleistas pagal DK 55 straipsnį. Atsakovė pagal Darbo ginčų komisijos sprendimą pervedė ieškovui 3 070,91 Eur sumą. 2024 m. lapkričio 5 d. ieškovas dar kartą kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, tačiau prašymą atsisakyta nagrinėti. Paaiškino, kad remiantis 2023 m. spalio 4 d. Darbo ginčų komisijos sprendimu darbo sutartis turėjo būti nutraukta jo įsiteisėjimo dieną 2023 m. lapkričio 5 d. Dėl šios priežasties buvo paskaičiuotas vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2023 m. rugpjūčio 3 d. iki 2023 m. lapkričio 6 d. Reikalavimą dėl suteiktų neapmokamų atostogų pripažinimo neteisėtomis atmetė, nors atsakovas ir nepateikė duomenų, patvirtinančių ieškovo valią dėl atostogų suteikimo. Reikalavimas dėl neturtinės žalos taip pat buvo atmestas. Pažymėjo, jog Darbo ginčų komisijos sprendimu, kuriuo sprendžiamas ieškovo atleidimo iš darbo pagrįstumas ir nustatoma atleidimo data, atitinkamai turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl kitų neišmokėtų išmokų. Darbo ginčų komisijos sprendimu numatyto atleidimo dieną ieškovas buvo nedarbingas, todėl darbo sutarties nutraukimas turėjo būti perkeltas į pirmą ieškovo darbo dieną, pasibaigus laikinam nedarbingumui. Tačiau VSDFV darbdavys apie darbo sutarties nutraukimą pranešė 2024 m. rugsėjo 6 d., t. y. ieškovo nedarbingumo laikotarpiu. Todėl ieškovo atleidimas turi būti pripažintas neteisėtu. Išreiškė nuomonę, kadangi Darbo ginčų komisijos 2023 m. spalio 4 d. sprendime nebuvo įvardintas konkretus DK įtvirtintas darbo sutarties nutraukimo pagrindas, nesant ieškovo sutikimo ar prašymo dėl darbo sutarties nutraukimo, atsižvelgiant į faktines aplinkybes dėl darbo sutarties nutraukimo, laiko, kad ieškovo ir atsakovės darbo sutartis buvo nutraukta DK 59 straipsnio pagrindu. Todėl pagal DK 59 straipsnio 1 dalį ieškovui turi būti išmokama ne mažesnė nei 6 mėnesių vidutinė darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka – 15 996 Eur. Ieškovas taip pat prašo atsakovės veiksmus pripažinti neteisėtais suteikiant ieškovui neapmokamas atostogas laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės –2023 m. liepos mėn. Sudėjus darbo užmokestį ir dienpinigius, gaunama, kad ieškovo darbo užmokestis liepą buvo 3786 Eur, birželį –2826 Eur, rugpjūtį –1386 Eur, viso –7998 Eur už 63 dienas, todėl gaunama, kad vidutinis vienos dienos darbo dienos užmokestis neatskaičius mokesčių yra 126 Eur, vidutinis vieno mėnesio darbo užmokestis –2 666 Eur neatskaičius mokesčių. Teigia, jog atsakovė su ieškovu atleidimo iš darbo dieną turėjo atsiskaityti už 28 d. d. nepanaudotų kasmetinių atostogų, kurias skaičiuoja už 17 mėnesių ir 20 dienų laikotarpį. Kadangi atleidimo metu su ieškovu nebuvo pilnai atsiskaityta, prašo priteisti netesybas už 6 mėn. laikotarpį. Dėl neteisėto atleidimo ieškovas pasijuto sukrėstas, pažemintas. Pažymėjo, kad iš darbo atleistas nebuvo nedarbingumo laikotarpiu, neteko pajamų itin sudėtingu laikotarpiu, kuomet sirgo, dėl to patyrė dvasinius ir emocinius išgyvenimus, įtampą bei stresą. Dėl ko kreipėsi į gydymo įstaigą. Mano, kad vien neteisėto atleidimo konstatavimas iš darbo nėra pakankama satisfakcija, todėl prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą.
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jos su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas komandiruotėje buvo iš viso 96 dienas, todėl jam iš viso priklauso 7680 Eur dienpinigių ir 6 686,86 Eur darbo užmokesčio. Tuo tarpu bankiniais pavedimais ieškovui yra iš viso pervesta 15448,91 Eur, t. y. permoka sudaro 1082,05 Eur. Vykdydama Darbo ginčų komisijos 2023 m. spalio 4 d. sprendimą atsakovė informavo VSDFV, kad ieškovo darbo teisiniai santykiai pas atsakovę pasibaigė 2023 m. lapkričio 6 d. DK 218 straipsnio pagrindu. Nesutinka su ieškovo reikalavimu pripažinti, kad darbo santykiai pasibaigė DK 59 straipsnio pagrindu. Paaiškino, kad darbo sutarties nutraukimo pasekmes pilna apimtimi reglamentuoja DK 218 straipsnis, todėl ieškovo reikalavimas atmestinas kaip absoliučiai nepagrįstas ir priešingas teisiniam reglamentavimui. Atsakovė nurodo, kad su ieškovu yra pilnai atsiskaityta, ir darbo teisiniai santykiai nutraukti tinkamai ir pilnai įvykdžius Darbo ginčų komisijos sprendimą datuotą 2023 m. spalio 4 d., darbo byloje Nr. APS-131-18218/2023. Akivaizdu, kad 2023 m. lapkričio 6 d. su ieškovu buvo pilnai atsiskaityta - sumokėtos absoliučiai visos sumos priklausančios ieškovui kaip darbuotojui, kilusios iš buvusių tarpusavio darbo teisinių santykių, bei Darbo ginčų komisijos sprendimo: darbo užmokestis, dienpinigiai, piniginė kompensacija už nepanaudotas atostogas, bei darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką. Iš viso ieškovui išmokėta bankiniais pavedimais 15 448,91 Eur. Viso darbo užmokesčio, piniginės kompensacijos už nepanaudotas atostogas bei dienpinigių 6686,86 + 7680 bus 14 366,86 Eur. Todėl ieškovui iš viso permokėta suma yra 15 448,91 – 14366,86 bus 1 082,05 Eur. Kadangi darbo teisinių santykių pasibaigimo momentu su ieškovu buvo pilnai atsiskaityta, ieškovui nepriklauso netesybos. Pažymėjo, kad ieškovas tyčia klaidingai nurodo, kad skaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, į jį reikia įskaičiuoti ir dienpinigius. Tai akivaizdus ir agresyvus priešingas teisei veikimas siekiant neteisėto praturtėjimo. Šiuo atveju, ieškovas nurodo patyręs „dvasinių išgyvenimų ir streso, skauda smilkinius“, tačiau, vertinant byloje esančius duomenis, atsakovės nuomone, jų nėra pakankama ieškovo reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįsti ir patenkinti, nes: atsakovės įsitikinimu, ji negali būti atsakinga už tokias vidutinio jautrumo žmogaus kriterijaus neatitinkančias ieškovo emocijas, kadangi ieškovui buvo laiku sumokėtos visos Darbo ginčų komisijos sprendimu datuotu 2023 m. spalio 4 d., darbo byloje Nr. APS-131-18218/2023, priteistos pinigų sumos, ieškovui atsakovė taip pat liko sumokėjusi daugiau nei 1000 Eur, nei ieškovui priklauso iš šalis siejusių darbo teisinių santykių. Kritiškai vertintini ieškovo argumentai apie jo patirtus dvasinius išgyvenimus, nes ieškovas nuo pat pradžių nori prisiteisti ypatingai dideles sumas, kurios akivaizdžiai argumentuotos melagingu įstatymų aiškinimu. Atsakovės nuomone, taip pat yra nepagrįstos ieškovo pretenzijos dėl nemokamų atostogų, nes net ir laikant, kad tarkim ieškovas jų neprašė suteikti žodžiu, ieškovui jos apskaitytos 8 darbo dienos 2023 m. gegužės mėn. ir 8 darbo dienos 2023 m. birželio mėn. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui viso permokėta suma yra 15 448,91 – 14366,86 yra 1 082,05 Eur, o vienos ieškovo darbo dienos darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių yra 66,80 Eur, tai 66,8 x 16 d. d. bus 1 068,8 neatskaičius mokesčių. Tad vėl akivaizdu, kad ir šios kvestionuojamos nemokamos atostogos, taip pat yra faktiškai apmokėtos darbo užmokesčio dydžiu. Todėl nėra absoliučiai jokio pagrindo priteisti ieškovui neturtinės žalos atlyginimą.
Teismo posėdyje ieškovas E. E. palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, jog su darbdaviu buvo susitarta dėl 12 Eur dydžio darbo užmokesčio už valandą mokėjimo, tačiau sutartyje yra įrašyta mažesnė suma, kad reikėtų mokėti mažiau mokesčių. Teigia, jog ant jokių dokumentų nėra pasirašęs, vienintelis jo parašas yra ant darbo sutarties. Iš darbdavio nėra gavęs atsiskaitymo lapelių. Ant įsakymų dėl komandiruočių nepasirašinėjo. Kadangi buvo atleistas iš darbo atbuline data, prarado socialines garantijas, teko mokėti už operacijas. Patyrė stresą. Atsakovė Lietuvoje darbų neturėjo. Apie tai, kad buvo atostogose, sužinojo tik Darbo ginčų komisijos posėdyje. Paaiškino, jog už būstą komandiruotoje nereikėjo mokėti, kaip ir už keltą. Tačiau teko mokėti už kurą ir maistą. Teigia, jog darbo užmokestis buvo mokamas toks, koks sutartas. Anksčiau yra dirbęs užsienyje ir gaudavo dienpinigius. Tačiau dabar nežinojo, jog jam priklauso dienpinigiai. Į darbdavį dėl atsiskaitymo lapelių nesikreipė. Darbdavys pats turi pateikti atsiskaitymo lapelius.
Teismo posėdyje ieškovo atstovė advokatė Milda Laurinavičė palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad ieškovas pareiškimo dėl atleidimo iš darbo nerašė, prašymų dėl nemokamų atostogų suteikimo taip pat. Neapmokamų atostogų suteikimas iškraipo atostogų dydį.
Teismo posėdyje atsakovės atstovas J. V. P. ieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai paaiškino, kad su ieškovu buvo sutarta dėl nemokamų atostogų. Pažymėjo, jog ieškovas teigė, jog su juo buvo tinkamai atsiskaityta. Nežino, ar atsakovė ieškovui siųsdavo atsiskaitymo lapelius. Pastebėjo, jog teisės aktuose nėra nustatytos prievolės darbdaviui pavedimo paskirtyje išskirstyti sumas su pavadinimais, rašoma galutinė atsiskaitymo paskirtis „atlyginimas“.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatyta, jog 2023 m. kovo 30 d. tarp ieškovo E. E. ir atsakovės UAB „Baltic Projects Company Group“ buvo sudaryta darbo sutartis, kuria ieškovas nuo 2023 m. balandžio 1 d. atsakovės bendrovėje įdarbintas šaltkalvio pareigose. Minėta sutartimi šalys sutarė, jog darbdavys darbuotojui moka 1386 Eur dydžio darbo užmokestį per mėnesį, mokant jį vieną kartą per mėnesį, 30 kalendorinę mėnesio dieną. Šalys taip pat sutarė, kad darbuotojo komandiruotės, trunkančios ilgiau nei vieną darbo dieną metu, darbuotojui taip pat mokamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. balandžio 29 d. nutariu Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo nustatytas maksimalus dienpinigių dydis, sumažintas 50 proc. Darbo sutartimi sulygta, jog dienpinigiai darbuotojui išmokami vieną kartą per mėnesį, ne vėliau kaip darbo užmokesčio mokėjimo dieną. Dienpinigių avansas prieš komandiruotę nemokamas (T.1, e. b. l. 13–15). Pirmą kartą ieškovas iš darbo atleistas 2023 m. rugpjūčio 2 d. DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu. Nesutikdamas su atleidimu, ieškovas kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, kuri 2023 m. spalio 4 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-131-18218/2023 iš dalies tenkino E. E. prašymą: jo 2023 m. rugpjūčio 2 d. atleidimą iš darbo UAB „Baltic Projects Company Group“ pagal DK 55 straipsnio 1 dalį pripažino neteisėtu, laikant, kad darbo sutartis nutraukta Darbo ginčų komisijos sprendimu jo įsiteisėjimo dieną pagal DK 218 straipsnio 6 dalį. Minėtu sprendimu taip pat nuspręsta išieškoti E. E. naudai 4341,35 Eur sumą, neatskaičius mokesčių vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką. Likusioje dalyje prašymas atmestas kaip nepagrįstas (T. 1, e. b. l. 43–45). Vykdydama Darbo ginčų komisijos sprendimą, atsakovė 2024 m. rugsėjo 6 d. ieškovą dar kartą atleido iš darbo. Nesutikdamas su atleidimu, ieškovas kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, tačiau 2024 m. lapkričio 5 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-3-23653/2024 E. E. prašymą atsisakyta nagrinėti, praleidus DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą – Darbo ginčų komisija jo neatnaujino. Nesutikdamas su pastaruoju Darbo ginčų komisijos sprendimu ir iš dalies su 2023 m. spalio 4 d. sprendimu ieškovas realizavo savo teisę į teisminę gynybą, tuo pačiu prašo atnaujinti terminą ieškiniui pareikšti. Šis prašymas tenkintas 2024 m. gruodžio 23 d. teismo nutartimi –terminas ieškiniui priimti atnaujintas, nes E. E. nedarbingumo laikotarpis be pertraukos tęsėsi nuo 2023 m. spalio 28 d. iki 2024 m. rugsėjo 12 d.
Taigi ginčas šioje byloje yra kilęs dėl ieškovo 2024 m. rugsėjo 6 d. atleidimo iš darbo teisėtumo bei iš to kilusio teisinių padarinių.
Dėl atleidimo iš darbo
Atsakovės paaiškinimais, ieškovas iš darbo atleistas vykdant Darbo ginčų komisijos 2023 m. spalio 4 d. sprendimą, kuriame nurodyta „Laikyti, kad darbo sutartis tarp ieškovo E. E. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Projects Company Group“ (j. a. k. 306205431) nutraukta darbo ginčų komisijos (darbo ginčus nagrinėjančio organo) sprendimu jo įsiteisėjimo dieną pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 218 straipsnio 6 dalį“. Tačiau ieškovas su tokia darbdavio pozicija nesutiko, mano, jog darbo sutarties nutraukimas turėjo būti perkeliamas į pirmą ieškovo darbo dieną, pasibaigus laikinajam nedarbingumui.
Sprendžiant ieškovo atleidimo iš darbo teisėtumo klausimą yra aktuali DK 65 straipsnio nuostata nustatanti, jeigu darbo sutarties pasibaigimo dieną (išskyrus, kai darbo sutartis nutraukiama šalių susitarimu arba darbuotojo iniciatyva, suėjus terminuotos darbo sutarties terminui arba pasibaigus darbdaviui) darbuotojas yra laikinai nedarbingas arba išėjęs jam suteiktų atostogų, darbo santykių pasibaigimo diena nukeliama iki laikinojo nedarbingumo arba atostogų pabaigos, o darbuotojams, slaugantiems vaiką iki šešiolikos metų, sergantį sunkiomis ligomis, kurių sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras, dar du mėnesius po laikinojo nedarbingumo pabaigos. Tokiu atveju darbo santykių pasibaigimo diena atitinkamai laikoma pirmoji darbo diena po laikinojo nedarbingumo ar atostogų pabaigos arba pirmoji diena pasibaigus dviejų mėnesių laikotarpiui po laikinojo nedarbingumo pabaigos (6 dalis). Pasibaigus darbo sutarčiai, apie tai daromas įrašas darbo sutartyje. Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po darbo santykių pasibaigimo dienos darbdavys privalo apie darbo sutarties pasibaigimą pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui (7 dalis).
Pažymėtina, jog Darbo ginčų komisijos sprendimas įsiteisėja, jeigu nė viena šalis darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos nepareiškia ieškinio teisme (DK 229 straipsnio 1 dalis, 231 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju nustatyta, kad DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu dėl Darbo ginčų komisijos 2023 m. spalio 4 d. sprendimo jokių duomenų apie tai, jog teismui būtų buvęs pareikštas ieškinys byloje nėra, todėl formaliai darbo sutartis su ieškovu turėjo būti nutraukta Darbo ginčų komisijos sprendimu jo įsiteisėjimo dieną. Iš medicininio dokumento išrašo matyti, jog paskutinis E. E. nedarbingumo laikotarpis be pertraukos tęsėsi nuo 2023 m. spalio 28 d. iki 2024 m. rugsėjo 12 d. (T. 1, e. b. l. 25). Tai reiškia, jog Darbo ginčų komisijos 2023 m. spalio 4 d. sprendimo įsiteisėjimo metu, ieškovas buvo laikinai nedarbingas. Todėl vadovaujantis DK 65 straipsnio 6 dalimi, ieškovo darbo santykių pasibaigimo diena turėjo būti nukelta iki laikinojo nedarbingumo pabaigos, t. y. ieškovo darbo sutartis turėjo būti nutraukta 2024 m. rugsėjo 13 d. Tokia išvadą teismas daro vadovaudamasis DK 65 straipsnio 6 dalimi, kadangi minėtoje įstatymo nuostatoje yra įtvirtintos išimtys, kuomet ji netaikoma, t. y. išskyrus, kai darbo sutartis nutraukiama šalių susitarimu arba darbuotojo iniciatyva, suėjus terminuotos darbo sutarties terminui arba pasibaigus darbdaviui. Tuo tarpu Darbo ginčų komisijos sprendimas nepriskirtinas į DK 65 straipsnio 6 dalyje nustatytoms išimtims, todėl spręstina, jog 2024 m. rugsėjo 6 d. ieškovas iš darbo atleistas neteisėtai. Pastebėtina, jog atsakovė savo sprendimą atleisti ieškovą iš darbo jo nedarbingumo laikotarpiu grindžia aplinkybe, jog ji tokį sprendimą priėmė vykdydama Darbo ginčų komisijos sprendimą. Tačiau akivaizdu, jog toks atsakovės argumentas ne tik prieštarauja DK 65 straipsnio 6 dalies nuostatai, tačiau netgi neatitinka ir faktinių bylos aplinkybių, nes 2023 m. spalio 4 d. sprendimas įsiteisėjo 2023 m. lapkričio 6 d., tuo tarpu ieškovas iš darbo atleistas ne iš karto po jo įsiteisėjimo, tačiau praėjus dešimčiai mėnesių, t. y. 2024 m. rugsėjo 6 d.
Apibendrinant tai, kas aptarta, darytina išvada, jog ieškovas iš darbo 2024 m. rugsėjo 6 d. atleistas nepagrįstai ir neteisėtai, pažeidžiant DK 65 straipsnio 6 dalies nuostatas, todėl pripažintina, jog jo atleidimo iš darbo data, vykdant Darbo ginčų komisijos 2023 m. spalio 4 d. sprendimą darbo byloje Nr. APS-131-18218/2023 yra pirma ieškovo darbo diena, pasibaigus laikinajam nedarbingumui 2024 m. rugsėjo 12 d., t. y. 2024 m. rugsėjo 13 d.
Dėl 15 996 Eur (neatskaičius mokesčių) išeitinės išmokos priteisimo
Ieškovas prašo priteisti 15 996 Eur (neatskaičius mokesčių) išeitinę išmoką, šį savo reikalavimą grįsdamas faktine aplinkybe, jog Darbo ginčų komisija 2023 m. spalio 4 d. sprendime nebuvo įvardinusi konkretaus DK įtvirtinto darbo sutarties nutraukimo pagrindo, nesant ieškovo sutikimo ar prašymo dėl darbo sutarties nutraukimo, atsižvelgiant į faktines aplinkybes dėl darbo sutarties nutraukimo, laiko, kad darbo sutartis buvo nutraukta DK 59 straipsnio 1 dalimi. Dėl šios priežasties mano, kad turi būti išmokama ne mažesnė kaip 6 mėnesių vidutinė darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
Kaip jau minėta, Darbo ginčų komisijos 2023 m. spalio 4 d. sprendime yra nurodyta „Laikyti, kad darbo sutartis tarp ieškovo E. E. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Projects Company Group“ (j. a. k. 306205431) nutraukta darbo ginčų komisijos (darbo ginčus nagrinėjančio organo) sprendimu jo įsiteisėjimo dieną pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 218 straipsnio 6 dalį“.
Pažymėtina, jog DK 218 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, jog šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytais atvejais laikoma, kad darbo sutartis nutraukta darbo ginčus nagrinėjančio organo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną. Minėta įstatymo nuostata reiškia, kad be kitų DK įtvirtintų darbuotojo atleidimo iš darbo pagrindų, įsiteisėjęs darbo ginčus nagrinėjančio organo sprendimas yra savarankišku darbuotojo atleidimo pagrindu. Taip pat pastebėtina, jog DK nėra numatyta darbo ginčus nagrinėjančio organui kompetencija pačiam nustatyti darbo sutarties su darbuotoju nutraukimo pagrindo – tai išimtinė darbdavio prerogatyva, DK įtvirtintų pagrindų kontekste. Todėl akivaizdu, jog nesant įstatyminio pagrindo, ieškovo manymo dėl DK 59 straipsnio 1 dalimi atleidimo pagrindo taikymo nepakanka. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas DK 59 straipsnio taikymą, yra nurodęs, kad DK 59 straipsnio 1 dalyje nustatytu darbo sutarties nutraukimo pagrindu darbo sutartis gali būti nutraukta, kai: tam yra darbdavio iniciatyva, išreikšta DK 64 straipsnio nustatyta tvarka; egzistuoja teisėta, pakankama priežastis (viena ar kelios), lemianti konkretaus darbdavio poreikį nutraukti darbo sutartį; ši priežastis nėra nurodyta DK 57 straipsnio 1 dalyje ir nepatenka tarp nurodytų DK 59 straipsnio 2 dalyje draudimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-199-701/2020). Šiuo atveju akivaizdu, jog darbo ginčus nagrinėjantis organas negali už darbdavį nuspręsti dėl egzistuojančių teisėtų, pakankamų priežasčių, lemiančių darbdavio poreikį nutraukti darbo sutartį. Kadangi ginčo situacijoje darbo sutartis su ieškovu yra nutraukiama darbo ginčus nagrinėjančio organo sprendimu (DK 218 straipsnio 6 dalis), ieškovo reikalavimas priteisti 15 996 Eur (neatskaičius mokesčių) išeitinę išmoką, kuri priklausytų darbo sutartį nutraukus DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu, yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Šioje vietoje būtina pažymėti, jog Darbo ginčų komisija 2023 m. spalio 4 d. sprendimu išsprendė klausimą dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo, priteisdama 4341,35 Eur sumą (neatskaičius mokesčių), kuri ieškovui yra 2023 m. lapkričio 3 d. vykdant Darbo ginčų komisijos sprendimą pervesta (T.1, e. b. l. 38). Dėl vidutinio darbo už mokesčio dydžio teismas pasisakys vėliau.
Dėl likusios neišmokėtos 3910,04 Eur (neatskaičius mokesčių) sumos
Ieškovas taip pat kelia klausimą dėl likusios neišmokėtos 3910,04 Eur (neatskaičius mokesčių) sumos už priverstinės pravaikštos laiką, kuri susidarė dėl netinkamai apskaičiuoto vidutinio darbo užmokesčio dydžio, kadangi, pasak ieškovo, apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, į šią sumą turėjo būti įskaičiuoti dienpinigiai.
Vertinant šį ieškinio reikalavimą, visų pirma, pasisakytina dėl vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo.
DK 139 straipsnio 1 dalyje darbo užmokesčio samprata yra apibrėžta kaip atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį. DK 139 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbuotojo darbo užmokestį sudaro: 1) bazinis (tarifinis) darbo užmokestis (valandinis atlygis arba mėnesinė alga, arba pareiginės algos pastovioji dalis); 2) papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta šalių susitarimu ar mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą; 3) priedai už įgytą kvalifikaciją; 4) priemokos už papildomą darbą ar papildomų pareigų ar užduočių vykdymą; 5) premijos už atliktą darbą, nustatytos šalių susitarimu ar mokamos pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą; 6) premijos, darbdavio iniciatyva skiriamos paskatinti darbuotoją už gerai atliktą darbą, jo ar įmonės, padalinio ar darbuotojų grupės veiklą ar veiklos rezultatus. DK 139 straipsnio 4 dalyje yra nurodyta, kad tais atvejais, kai darbuotojui pagal šį kodeksą ar kitas darbo teisės normas ar darbo sutartį turi būti mokamas vidutinis darbo užmokestis (arba jo dalis), priklausantis (priklausanti) nuo anksčiau gauto darbo užmokesčio, tokiam darbo užmokesčiui apskaičiuoti taikomos šio straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nustatytos darbo užmokesčio dalys Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtinto Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo 5 punkte nustatyta, kad apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, laikomasi šių nuostatų: skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš skaičiuojamojo laikotarpio užmokesčio, apskaičiuoto už atliktą darbą ar dirbtą laiką (jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip), įskaitant visas darbo apmokėjimo rūšis, nurodytas Aprašo 3.1–3.5 papunkčiuose. To paties aprašo 3 punkte įtvirtinta, kad į darbuotojo vidutinį darbo užmokestį įskaitoma: bazinis (tarifinis) darbo užmokestis už atliktą darbą, apskaičiuotas pagal įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje (toliau – įmonė) taikomas darbo apmokėjimo formas ir sistemas: mėnesines algas ir pareigines algas (toliau – mėnesinės algos) bei valandinius atlygius ir dieninius atlygius; didesnis apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandinį darbą, darbą naktį, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, kai padidinamas darbuotojo darbo mastas, ir kitais darbo ar tarnybos santykius reglamentuojančiuose įstatymuose (toliau – įstatymai), kolektyvinėje ir darbo sutartyse numatytais atvejais; papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta šalių susitarimu arba mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą; priedai ir priemokos prie valandinių atlygių, dieninių atlygių ir mėnesinių algų, mėnesinės premijos, mokamos už mėnesio darbo rezultatus, kiti mokėjimai už atliktą darbą, numatyti darbo teisės normose, kolektyvinėje ir darbo sutartyse; premijos (išskyrus mėnesines premijas, numatytas Aprašo 3.4 papunktyje) ir kitos pinginės išmokos už atliktą darbą, nustatytos šalių susitarimu arba mokamos pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą, išskyrus pinigines išmokas (premijas), mokamas Darbo kodekse nustatytų švenčių dienų progomis, gyvenimo ir tarnybos metų jubiliejinių sukakčių progomis, įgijus teisę gauti socialinio draudimo senatvės pensiją, pareigūnų ir karių valstybinę pensiją arba kompensacinę išmoką (profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniams darbuotojams) ir savo noru nutraukiant darbo sutartį, atsistatydinant iš pareigų arba atleidžiant iš pareigų dėl amžiaus, tarnybos pratęsimo termino pabaigos arba negalėjimo dirbti pagal įgytą specialybę.
Vis dėlto aptartose nuostatose nėra nustatyta, kad dienpinigiai nėra įskaitomi į darbo užmokestį. Savo ruožtu DK 139 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir atitinkamai Aprašo 3.3 papunktyje yra nurodyta, kad darbo užmokesčio sudėtine dalimi yra pripažįstama papildoma darbo užmokesčio dalis, mokama, be kita ko, pagal kitas darbo teisės normas. Dėl to nustatant, kokios darbdavio darbuotojui mokamos išmokos gali būti laikomos sudėtine darbo užmokesčio dalimi, turi būti vertinamos ir kituose tokius teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodytos išmokos.
1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos Nr. 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje (toliau – Direktyva dėl komandiravimo) 3 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad pagal šią direktyvą minimalaus darbo užmokesčio dalimi yra laikomi komandiruotpinigiai, nebent jie yra mokami kompensuojant su komandiruote susijusias faktiškąsias kelionės, buto ir maisto išlaidas. Taigi, pagal direktyvoje, reglamentuojančioje komandiruojamiems darbuotojams taikomas garantijas dėl darbo sutarties sąlygų, išdėstytą reguliavimą, dienpinigiai (komandiruotpinigiai) gali būti vertinami dvejopai – kaip minimalaus komandiruojamam darbuotojui mokamo darbo užmokesčio dalis arba kaip darbdavio mokama suma, atliekanti komandiruojamo darbuotojo kelionės, apgyvendinimo ir maitinimo išlaidų kompensavimo funkcijas. Tuo atveju, jeigu darbuotojui mokėti dienpinigiai neatliko jo išlaidų kompensavimo funkcijos ir buvo įskaitomi į minimalų komandiruojamam darbuotojui mokėtą darbo užmokestį, dienpinigiai turėtų būti įtraukiami ir skaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį. Dėl to siekiant nustatyti, ar dienpinigiai gali būti įskaitomi į darbuotojui mokėtiną darbo užmokestį, turi būti įvertinta konkrečiu atveju darbuotojui mokėtų dienpinigių paskirtis.
Teismas, vertindamas į bylą pateiktus atsakovės UAB „Baltic projects company group“ įsakymus dėl ieškovo komandiruočių, visų pirma, pastebi, jog atsakovė pateikė šių dokumentų kelias versijas, kas kelia pagrįstas abejones dėl tokių dokumentų patikimumo ir neabejotinai autentiškumo, tačiau kadangi šio ginčo išsprendimui skirtingų įsakymų esminiai duomenys – komandiruočių bendra trukmė ir laikotarpiai, mokėtina dienpinigių suma, sutampa ir dėl to ginčo byloje nėra, teismas vadovaujasi šiais duomenimis. Taigi, apibendrintais, duomenimis nustatyta, kad ieškovas į Daniją buvo komandiruotas laikotarpiu nuo 2023 m. balandžio 3 d. iki 2023 m. gegužės 20 d., dienpinigiai priskaityti už 48 dienas x 80 Eur (vieno dienos dienpinigiai Danijoje) x 100 proc. =3840 Eur. Taip pat ieškovas buvo komandiruotas į Daniją laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 13 d. iki 2023 m. liepos 30 d., dienpinigiai priskaityti už 48 dienas x 80 Eur (vieno dienos dienpinigiai Danijoje) x 100 proc. =3840 Eur. Abiejų komandiruočių atveju įsakymuose nurodyta apmokėti kelionės išlaidas pagal pateiktus dokumentus ir 100 proc. dienpinigių. Iš banko išrašų matyti, jog ieškovui mokėjimo pavedimai buvo atlikti 2023 m. gegužės 3 d. pervesta 3456 Eur, 2023 m. birželio 3 d. pervesta 2736 Eur, 2023 m. liepos 3 d. 2304 Eur, 2023 m. rugpjūčio 1 d. 3882 Eur, visais atvejais nurodant mokėjimo paskirtyje „atlyginimas“ . Paskutinis mokėjimo pavedimas 3070,91 Eur atliktas 2023 m. lapkričio 3 d., nurodant, jog tai yra išmokėjimas pagal Darbo ginčų komisijos sprendimą Nr. APS-131-182118/2023 (T.1, e. b. l .26–38).
Pirmiau nurodyti įrodymai bei bylos medžiagos visapusiškas įvertinimas leidžia teismui prieiti prie išvados, kad darbdavė ieškovui mokėdama darbo užmokestį, neišskyrė dienpinigių, mokėjimo paskirtyse nurodydama „atlyginimas“, o dienpinigiai sudarė esminę ieškovo darbo pajamų dalį. Atsakovė į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad iš mokėtinų dienpinigių ieškovas turėjo padengti apgyvendinimo ir kelionės išlaidas (CPK 178 straipsnis). Iš darbdavės įsakymų dėl komandiruotės aiškiai matyti, kad kelionės išlaidos ieškovui turėjo būti kompensuojamos atskirai nuo dienpinigių. Be to, ieškovo paaiškinimais, už keltą ir apgyvendinimą mokėjo darbdavys, jis pats turėjo išlaidų dėl maisto ir kuro, kas leidžia dienpinigius priskirti prie darbo pajamų. Dėl to spręstina, kad ieškovui dienpinigiai buvo mokami kaip papildomos su darbo teisiniais santykiais susijusios pajamos ir buvo įskaitomi į ieškovui komandiruotėje mokėtą minimalų darbo užmokestį, todėl dienpinigiai yra įskaičiuotini į ieškovo vidutinį darbo užmokestį. Ieškovo paskaičiavimais, vidutinis vienos darbo dienos užmokestis neatskaičius mokesčių yra 126,95 Eur, o vidutinis vieno mėnesio darbo užmokestis – 2666 Eur, neatskaičius mokesčių. Atsakovas šių paskaičiavimų dydžio neginčijo. Kadangi Darbo ginčų komisijos sprendimu priverstinė pravaikšta yra paskaičiuota už laikotarpį nuo 2023 m. rugpjūčio 3 d. iki 2023 m. lapkričio 6 d., t. y. už 65 darbo dienas, atsakovė turėjo sumokėti 8251,75 Eur (126,95 Eur x 65 d.d.). Kadangi atsakovė dalį lėšų (4341,35 Eur) jau yra sumokėjusi, iš jos ieškovui priteistina likusi nesumokėta 3910,04 Eur (neatskaičius mokesčių) suma už priverstinės pravaikštos laiką.
Dėl atostogų
Ieškovas prašo priteisti 3554,60 Eur (neatskaičius mokesčių) dydžio piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas. Nurodė, jog atsakovės įmonėje pradėjo dirbti nuo 2023 m. balandžio 1 d., o nedarbingumo laikotarpis baigėsi 2024 m. rugsėjo 12 d., todėl kasmetinės atostogos turi būti skaičiuojamos už 17 mėnesių ir 20 dienų, kas ieškovo paskaičiavimais sudaro 28 d. d. Domenų, jog ieškovas būtų pasinaudojęs savo teise į kasmetines atostogas byloje nėra pateikta. Todėl nutraukus darbo santykius, ieškovui turi būti sumokėta kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, todėl šis ieškovo pašymas tenkinamas – ieškovui priteistina 3554,60 Eur (126,95 Eur x 28 d.d.) dydžio piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas.
Kadangi neapmokamos atostogos darbuotojui, vadovaujantis DK 137 straipsnio nuostatomis, yra suteikiamos darbuotojo prašymu, o nagrinėjamu atveju darbdavys nepateikė įrodymų, jog ieškovas tokius prašymus atsakovei būtų teikęs, todėl darbdavys, kaip stipresnioji darbo teisinių santykių pusė, turi prisiimti tokių veiksmų pasekmes – teismas atsakovės veiksmus suteikiant neapmokamas atostogas laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės mėn. iki 2023 m. liepos mėn. pripažįsta neteisėtais.
Dėl netesybų priteisimo
Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės netesybas už 6 mėnesius –15 996 Eur.
Pastebėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iki įsigaliojant 2017 m. liepos 1 d. Darbo kodeksui buvo suformavęs nuoseklią teisės aiškinimo taisyklę, kad šios sankcijos (ir už vėlavimą atsiskaityti atleidžiant iš darbo, ir už neteisėtą priverstinę pravaikštą), kaip ir bet kurios kitos, gali būti efektyvios ir pasiekti tikslus, dėl kurių jos yra nustatytos, tik tuo atveju, jeigu jos proporcingos teisės pažeidimams, už kuriuos yra skiriamos. Proporcingumo principas reikalauja, kad sankcijos dydis būtų adekvatus pažeidimo pobūdžiui ir jo padariniams. Proporcingumas yra neatskiriamas teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų aspektas. Šie principai reikalauja, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebūtų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų. Kompetencija įvertinti proporcingumą bei su tuo susijusi teisė sankcijos dydį mažinti yra suteikiama teismui (su sankcijos už priverstinės pravaikštos laiką mažinimo galimybe susiję teismų praktikos pavyzdžiai – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėse byloje Nr. 3K-3-37-469/2016, 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2015 ir kt.; su sankcijos už vėlavimo atsiskaityti laiką mažinimo galimybe susiję teismų praktikos pavyzdžiai – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501-701/2016, 2015 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350-469/2015, 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2014 ir kt.).
Po teisinio reglamentavimo pasikeitimų Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas klausimą dėl teismų teisės mažinti išmokos už priverstinės pravaikštos laiką dydį laikėsi nuoseklios pozicijos, kad vien maksimalaus sankcijos termino nustatymas nereiškia, jog teismas, siekdamas užtikrinti interesų pusiausvyrą, negali jos mažinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-248/2020, 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-684/2019, 2019 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-701/2019). Gi vėliau nagrinėdamas ginčus dėl DK 147 straipsnio 2 dalies taikymo maksimalaus sankcijos termino nustatymą kasacinis teismas ėmėsi aiškinti kaip eliminuojantį teismo kompetenciją taikyti proporcingumo principą ir mažinti darbuotojui priteisiamų netesybų sumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-684/2023, 2022 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-684/2022, 2022 m. gegužės 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-684/2022, 2022 m. vasario 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-684/2022). Kitaip tariant, teismų praktika susiklostė nevienoda. Įvertindamas čia paminėtus precedentus, teismas ir šios bylos situacijoje laikosi nuomonės, kad įstatyme nustatytas maksimalus netesybų skaičiavimo terminas negali būti vertinamas kaip visais atvejais užtikrinantis darbo santykių šalių interesų pusiausvyrą, proporcingumo ir tuo pačiu teisingumo principus.
Šios bylos situacijoje įvertintina, kad ieškovas atsakovės įmonėje realiai dirbo tik 65 darbo dienas, todėl maksimalus terminas skaičiuojant netesybas nevisiškai atitiktų proporcingumo, šalių interesų pusiausvyros ir teisingumo principą. Be to, Darbo ginčų komisijai priėmus 2023 m. spalio 4 d. sprendimą, kuriuo buvo priteistos su darbo teisiniais santykiais susijusios išmokos ieškovui, darbdavys po jo įsiteisėjimo pilnai įvykdė sprendimą ir jam negalėjo būti žinoma, jog ieškovas reikš papildomus reikalavimus. Todėl priteistina netesybų suma mažintina iki vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio, kas sudaro 2666 Eur (neatskaičius mokesčių).
Dėl neturtinės žalos priteisimo
Ieškovas paaiškino, jog dėl neteisėto atleidimo ir neinformavo apie atleidimą, pasijuto sukrėstas, pažemintas. Pas atsakovę buvo įsidarbinęs neterminuotos darbo sutarties pagrindu, todėl buvo įsitikinęs finansinės padėties stabilumu. Pažymėjo, jog šiai dienai, dar nėra sumokėta kompensacija už kasmetines atostogas, be to, sužinojo apie neapmokamų atostogų žymėjimą, nors tokio prašymo niekada neišreiškė. Be to, nurodė, jog buvo atleistas nedarbingumo metu. Dėl to patyrė dvasinius ir emocinius išgyvenimus, įtampą, stresą, negalėjo gauti visų išmokų susijusių su nedarbingumu.
DK 151 straipsnyje yra įtvirtinta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą. Darbo kodekso normos nereguliuoja neturtinės žalos nustatymo sąlygų, todėl pasisakant dėl neturtinės žalos atlyginimo sąlygų vadovaujamasi CK nuostatomis (DK 4 straipsnio 2 dalis).
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog: i) patvirtinančiomis darbuotojo teisę į neturtinės žalos atlyginimą aplinkybėmis teismų praktikoje pripažįstamas padaryto darbuotojo teisių pažeidimo šiurkštumas, neteisėtas atleidimas iš darbo itin kompromituojančiu pagrindu, prieš darbuotoją naudotas psichologinis spaudimas siekiant nulemti jo apsisprendimą išeiti iš darbo, pakenkimas dalykinei reputacijai, galimybių konkuruoti darbo rinkoje sumažėjimas, šeimos santykių pablogėjimas, dėl neteisėtų darbdavio veiksmų atsiradęs sveikatos sutrikimas, sunkūs pragyvenimo šaltinio praradimo turtiniai padariniai; ii) situacijose, kai padaryta neturtinė žala nežymi (darbuotojo atleidimo pagrindas nediskredituojantis, nepakenkta darbuotojo reputacijai, nesumažėja galimybės konkuruoti darbo rinkoje, pažeidimas nelemia neigiamos aplinkinių nuomonės, paties darbuotojo veiksmai nėra nepriekaištingi ir kt.), pažeidimo konstatavimas gali būti pripažintas pakankama satisfakcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-615-469/2015).
Ieškovo paaiškinimais, 2024 m. rugsėjo 20 d. jis kreipėsi į medicinos įstaigą, kad patiria įtampą, kad skauda smilkinius. Teismas sutinka, kad darbo sutarties nutraukimas nėra malonus dalykas ir įtakoja žmogaus emocinę būklę, juolab kai tai yra siekiama padaryti skubos tvarka. Be to, atleidimas iš darbo nedarbingumo laikotarpiu lemia ir kitus praradimus, nes darbuotojas tokiu atveju netenka ir socialinių garantijų. Tačiau sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą būtina pastebėti, jog ieškovo atleidimo iš darbo pagrindas nebuvo kompromituojantis, dėl to ieškovas negalėjo jaustis pažemintas. Todėl šiuo konkrečiu atveju pats neteisėto atleidimo konstatavimas nėra pakankama satisfakcija, tačiau reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintinas iš dalies – ieškovui priteistinas 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Teismo vertinimo toks žalos dydis šiuo atveju atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Kiti klausimai
Pažymėtina, kad pagal DK nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis), bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Ieškovas pateikė teismui įrodymus, jog patyrė 1029,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (jas patvirtina sąskaita ir mokėjimas, pinigų priėmimo kvitai), atsakovė nepateikė įrodymų, jog būtų patyrusi bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovo ieškinys yra tenkinamas iš dalies: tenkinta 26,27 proc. turtinių reikalavimų ir du neturtiniai reikalavimai. Atsižvelgus į tai, kad atleidimas pripažintas neteisėtu, teismas savo nuožiūra taiko DK 218 straipsnio 4 dalyje nustatytus teisių gynimo būdus, jam suteikta teisė viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 414 straipsnio 3 dalis), spręstina, kad didžioji dalis ieškovo reikalavimų patenkinta, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ieškovui priteisiama 700 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Byloje iš viso patirta 8,08 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Šios išlaidos nepriteistinos iš šalių, nes neviršija priteistino dydžio.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti ieškovo E. E. 2024 m. rugsėjo 6 d. atleidimą iš darbo uždarojoje akcinėje bendrovėje „Baltic projects company group“ neteisėtu.
Pripažinti, kad ieškovas E. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš darbo uždarojoje akcinėje bendrovėje „Baltic projects company group“ atleistas šiuo teismo sprendimu 2024 m. rugsėjo 13 d.
Pripažinti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic projects company group“ veiksmus neteisėtais suteikiant ieškovui E. E. neapmokamas atostogas laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės iki 2023 m. liepos mėn.
Priteisti ieškovui E. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic projects company group“, juridinio asmens kodas 306205131, 3 910,04 Eur (trijų tūkstančių devynių šimtų dešimt eurų 04 ct) vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą, 3554,60 Eur (trijų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt keturių eurų 60 ct) dydžio piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, 2666 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų šešiasdešimt šešių eurų) netesybas (sumos nurodytos neatskaičius mokesčių), 500 Eur (penkių šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimą ir 700 Eur (septynių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Dėl kitų reikalavimų ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Vilma Brazinskienė