Civilinė byla Nr. e2-117-773/2019
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01336-2015-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.6.3.; 2.2.2.3.2.7.; 2.6.29.2.; 2.1.1.3.9.; 3.1.3.3.; 3.2.4.9.3.3.; 3.2.4.11.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. lapkričio 29 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Mindaugas Šimonis,
sekretoriaujant Vaidai Litvaitei,
dalyvaujant
ieškovo Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus atstovei pagal įgaliojimą D. O.,
atsakovės 38-osios GNSB atstovams advokatei Gitanai Gudaitei ir bendrijos pirmininkui G. I.,
atsakovo S. K. atstovui advokatui Andriui Juoniui,
atsakovės D. M. atstovei advokatei Singridai Samoškienei,
trečiojo asmens L. P. atstovui advokatui Edmundui Budvyčiui,
nedalyvaujant
atsakovei D. M.,
atsakovui S. K.,
atsakovė R. S.,
atsakovei V. R.,
atsakovui K. R.,
trečiajam asmeniui L. P.,
trečiajam asmeniui D. P.,
trečiajam asmeniui D. R., ir jo atstovui advokatui Aurimui Keidūnui,
trečiajam asmeniui J. R.,
trečiajam asmeniui I. L.,
trečiajam asmeniui R. K.,
trečiajam asmeniui J. G.,
trečiajam asmeniui R. V. (B.),
trečiajam asmeniui Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui,
trečiajam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybės atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, patikslintą ieškinį atsakovams 38-ajai gyvenamojo namo statybos bendrijai, D. M., R. S., V. R., K. R., S. K., tretiesiems asmenims L. P., R. K., J. G., I. L., D. R., J. R., D. P., R. V., Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, Vilniaus miesto savivaldybei dėl skolos išieškojimo, išieškojimą nukreipiant į įkeistą nekilnojamąjį turtą, atsakovo S. K. ieškinį atsakovei 38-ajai gyvenamojo namo statybos bendrijai, akcinei bendrovei Luminor bank dėl piniginės prievolės pripažinimo įvykdyta, asmeninės nuosavybės teisės į butą pripažinimo, hipotekos pripažinimo pasibaigusia ir atsakovės D. M. ieškinį atsakovei 38-ajai gyvenamojo namo statybos bendrijai, akcinei bendrovei Luminor bank, trečiajam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybei dėl įpareigojimų atlikti tam tikrus veiksmus ir prievolės dydžio nustatymo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovas Luminor Bank AS, Lietuvoje, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašo priteisti ieškovo naudai iš atsakovės 38-osios gyvenamojo namo statybos bendrijos 215 983,36 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas pagal 1994 m. rugpjūčio 16 d. ilgalaikio kredito sutarties Nr. 1 1.2 punktą, skaičiuojamas nuo negrąžintos kredito sumos (183 201,05 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki visiško kredito grąžinimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, išieškojimą nukreipiant į ieškovui įkeistą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), parduodant iš viešųjų varžytynių butą Nr. 76, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), butą Nr. 77, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), butą Nr. 84, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), butą Nr. 90, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (21 t., e. b. l. 18-25). Ieškinys grindžiamas šiomis aplinkybėmis:
1.1. Tarp ieškovo ir atsakovės kredito gavėjos 38-osios gyvenamojo namo statybos bendrijos (toliau – 38-oji GNSB) 1994 m. rugpjūčio 16 d. buvo sudaryta ilgalaikio kredito sutartis Nr. 1 (toliau – Kredito sutartis), kurios pagrindu ieškovė suteikė 38-ajai GNSB 86 886,01 Eur (300 000,00 Lt) paskolą, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybai. Tarp šalių prie 1994 m. rugpjūčio 16 d. Kredito sutarties Nr. 1 1994 m. spalio 13 d. buvo pasirašytas Priedas Nr. 1, kurio pagrindu ieškovas suteikė 38-ajai GNSB 57 924 Eur (200 000 Lt) paskolą, 1995 m. balandžio 4 d. Priedas Nr. 2, kurio pagrindu ieškovas suteikė 38-ajai GNSB 115 848,01 Eur (400 000,00 Lt) paskolą, 1995 m. liepos 14 d. Priedas Nr. 3, kurio pagrindu ieškovas suteikė 38-ajai GNSB 115 848,01 Eur (400 000 Lt) paskolą, 1995 m. rugsėjo 25 d. Priedas Nr. 4, kurio pagrindu ieškovas suteikė 38-ajai GNSB 130 329,01 Eur (450 000,00 Lt) paskolą, 1995 m. lapkričio 8 d. Priedas Nr. 5, kurio pagrindu ieškovas suteikė 38-ajai GNSB 144 810,01 Eur (500 000 Lt) paskolą, 1996 m. birželio 14 d. Priedas Nr. 6, kurio pagrindu ieškovas suteikė 38-ajai GNSB 86 886,01 Eur (300 000 Lt) paskolą, 1996 m. liepos 18 d. Priedas Nr. 7, kurio pagrindu ieškovas suteikė 38-ajai GNSB 4 481 Eur (50 000 Lt) paskolą, gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), statybai. Pažymėjo, kad ieškovas, atsižvelgęs į atsakovės 38-osios GNSB prašymą, priėmė sprendimą nuo 2014 m. spalio 16 d. sumažinti padidintų metinių palūkanų dydį nuo 35 proc. iki 6 proc. ir delspinigių dydį iki 0,05 proc. už kiekvieną uždelstą dieną.
1.2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. balandžio 19 d. nutarimo Nr. 274 „Dėl gyvenamųjų namų, butų statybos arba pirkimo lengvatinio kreditavimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – Nutarimas) 13 punktu, pastačius gyvenamąjį namą ir nustatytąja tvarka patvirtinus jo priėmimo naudoti aktą, bendrija, laikydamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatų, su tais bendrijos nariais, kurie pasinaudojo paskola butui statyti, sudaro skolos perkėlimo sutartį (kreditoriui sutikus) tomis pačiomis sąlygomis ir terminais, kurie buvo numatyti bendrijos sudarytoje paskolos sutartyje, ir surašo buto perdavimo aktą. Skola gali būti grąžinama iš karto arba dalimis sutartyje nustatyta tvarka. Skolos perkėlimo sutartyje turi būti nurodyta, kad įkeitimo teisė pagal CK lieka galioti bendrijos nariui. Bendrijos narys, sudaręs skolos perkėlimo sutartį ir pasirašęs buto perdavimo aktą, įgyja nuosavybės teisę į butą, įregistravęs šį butą bei nuosavybės teisę į jį Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre. Šiais atvejais Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, vadovaudamasis CK, kartu padaro žymą Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre apie buto hipoteką. Atsižvelgiant į šį teisinį reguliavimą, ieškovė sutiko, kad 38-osios GNSB nariai perimtų iš bendrijos skolinius įsipareigojimus pagal 1994 m. balandžio 16 d. Kredito sutartį su visais vėlesniais šios sutarties pakeitimais ir papildymais. 2004 m. buvo sudarytos dvi skolos perkėlimo sutartys, kurių pagrindu 38-oji GNSB perkėlė dalį savo skolos bendrijos nariams B. D. ir R. U.. Kiti bendrijos nariai nėra sudarę skolų perkėlimo sutarčių su 38-ąja GNSB.
1.3. Atsakovė kredito gavėjas 38-oji GNSB Kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus vykdė netinkamai, t. y. nesilaikė Kredito sutartimi nustatytų tarpinių kredito grąžinimo terminų, nemokėjo palūkanų ir delspinigių. Skola ieškovui pagal Kredito sutartį su visais vėlesniais šios sutarties pakeitimais ir papildymais 2015 m. birželio 8 d. dienai sudarė: 183 201,05 Eur negrąžintas kreditas, 3 939,64 Eur palūkanos, 28 842,67 Eur padidintos palūkanos.
1.4. Be to, tarp ieškovo ir atsakovės 38-osios GNSB 1994 m. rugpjūčio 16 d. buvo sudaryta turto įkeitimo sutartis, kurios sąlygos buvo pakeistos 1998 m. kovo 4 d. sutartimi (toliau – Turto įkeitimo sutartis). Turto įkeitimo sutartimi 38-oji GNSB, užtikrindama įsipareigojimų pagal Kredito sutartį su vėlesniais šios sutarties pakeitimais ir papildymais tinkamą įvykdymą, įkeitė ieškovui statomą gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini). Įkeisto turto nuosavybės teisei perėjus iš įkaito turėtojo kitam asmeniui, įkeitimo teisė lieka galioti (CK 4.170 straipsnio 6 dalis). Ieškovas neatsisakė hipotekos, todėl nėra CK 4.197 straipsnio 3 dalyje nustatyto pagrindo hipotekai gyvenamajam namui baigti. Be to, CK 4.172 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, padalijus įkeistą nekilnojamąjį daiktą, hipotekos reikalavimas nedalijamas ir lieka galioti visiems po padalijimo suformuotiems nekilnojamiems daiktams. Taigi, įkeistą gyvenamąjį namą suskaldžius į atskirus nekilnojamojo turto objektus (butus) ir pasikeitus nekilnojamojo turto savininkams, hipotekos reikalavimas nedalijamas ir lieka galioti visiems po padalijimo suformuotiems nekilnojamiems daiktams, todėl net nesudarius skolos perkėlimo sutarčių, taip pat šiame name esančių atskirų butų neįkeitus ieškovui ir nesudarius įkeitimo sutarčių, hipoteka šiuo metu galioja daliai butų, esančių gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Atsakovė 38-oji GNSB nurodo, kad ieškovui įkeisto nekilnojamojo turto savininkai D. M., Vilma ir K. R., R. S., S. K. nėra atsiskaitę už būsto kreditą, todėl išieškojimas priverstine tvarka nukreiptinas į butą Nr. 76, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), butą Nr. 77, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), butą Nr. 84, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), butą Nr. 90, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
1.5. Šį reikalavimą ieškovas grindžia CK 4.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teise gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto, jei per įkeitimo sutartyje nustatytą terminą skolininkas neįvykdo įkeitimu apsaugoto skolinio įsipareigojimo. Pažymėjo, kad ieškovas tinkamai informavo skolininkus apie vėluojamas grąžinti įmokas, netinkamą kreditavimo sutarčių vykdymą bei ne kartą ragino sudaryti skolos perkėlimo sutartis, kaip tai yra numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. balandžio d. 19 nutarime, kuriuo patvirtinta „Gyvenamųjų namų, butų statybos arba pirkimo lengvatinio kreditavimo tvarka“ (toliau – Tvarkoje). Atsižvelgiant į tai, kad įsipareigojimai ieškovui pagal Kredito sutartį pilnai neįvykdyti, ieškovas turi teisę nukreipti visos skolos išieškojimą į įkeistą turtą (CK 4.196 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pažymėjo, kad ta aplinkybė, jog nagrinėjamu atveju ne su visais gyventojais buvo sudarytos skolos perkėlimo sutartys, neeliminuoja pareigos atsiskaityti pagal Kreditavimo sutartis pilna apimtimi. Atkreipė dėmesį, kad 38-ojoje GNSB buhalterinė apskaita nebuvo tvarkoma tinkamai (Bendrijos pirmininkė už tokius veiksmus patraukta baudžiamojon atsakomybėn), todėl sudėtinga nustatyti, kokia konkrečiai skolos dalis nepadengta konkretaus gyventojo. Tai konstatuota ir 2006 m. birželio 27 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos specialisto išvadoje Nr.5-1/37 „Dėl 38-osios gyvenamųjų namų statybos bendrijos ūkinės-finansinės veiklos“.
1.6. Vadovaujantis Kredito sutarties su visais vėlesniais šios sutarties pakeitimais ir papildymais 1.2 punktu už suteiktą paskolą iki visiško paskolos sumos grąžinimo ieškovui turi būti mokamos fiksuotos 5 proc. palūkanos (CK 6.872 straipsnis). Tokiu būdu atsakovė 38-oji GNSB yra atsakinga už Kredito sutartyje nustatytų palūkanų nuo negrąžinto kredito (183 201,05 Eur) iki visiško jo grąžinimo mokėjimą, todėl šios palūkanos atitinkamai priteistinos iš atsakovės.
1.7. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį bei 6.210 straipsnį skolininkas privalo mokėti įstatymų ar sutarties nustatyto dydžio palūkanas už priteistiną sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl iš atsakovės 38-osios GNSB priteistinos įstatyme nustatytos 6 proc. dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos (215 983,36 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Atsakovė 38-oji GNSB pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame prašo ieškovo patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, o jo tenkinimo atveju – sumažinti Kredito sutartyje su vėlesniais jos pakeitimas ir papildymais nustatytas padidintas palūkanas bei delspinigius, atsižvelgiant į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus ir taikyti ieškinio senatį reikalavimui priteisti skolos dalį, kurią sudaro delspinigiai ir palūkanos, taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (21 t., e. b. l. 123-135). Atsiliepimas į ieškinį grindžiamas šiomis aplinkybėmis:
2.1. Šalis siejantis teisinis santykis nėra klasikinis kreditavimo santykis, nes ieškovas kreditavo atsakovę 38-ąją GNSB ne savomis lėšomis, o valstybės lėšomis, pagal specialią lengvatinio kreditavimo programą. Specifinis šiuo atveju yra ir kredito subjektas (kredito gavėjas), nes lengvatinis kreditavimas valstybės lėšomis buvo skirtas ne 38-osios GNSB tikslams įgyvendinti, o 38-osios GNSB narių, turinčių teisę gauti lengvatinį kreditą, poreikiui apsirūpinant būstu patenkinti. Tokių narių buvo 55. Ieškovas prašo reikalaujamos priteisti skolos išieškojimą nukreipti tik į keturi butus, kurie naudojasi lengvatiniu kreditu t. y. į butą Nr. 76, kuris priklauso D. M.; Nr. 77, kuris priklauso R. S.; Nr. 84, kuris priklauso V. R. ir K. R.; butą Nr. 90, kuris priklauso S. K.. Taigi, iš esmės ieškovas patvirtino, jog visi kiti asmenys, kurie naudojosi lengvatiniu kreditu buto statybai su juo yra pilnai atsiskaitę ir jiems bankas jokių pretenzijų neturi. D. M. buvo priskirta mokėti 56 826 Lt, R. S. 66 096 Lt, S. K. 74 320 Lt ir Vilmai bei K. R. 86 023 Lt, kredito, viso bendrai šie asmenys turėjo būti sumokėję 82 039,21 Eur (283 265 Lt) kredito. Minėti asmenys dalį kredito (18 834,80 Eur (65 032,79 Lt)) iki 2005 m. gegužės 1 d. jau yra grąžinę. Tuo tarpu ieškovas nurodo, kad pagal jo skaičiavimus negrąžinto kredito skolos suma yra 183 201,05 Eur (632 556,59 Lt). Ši suma yra ženkliai didesnė nei nurodytiems asmenims tenkanti mokėtina suma, kuri iš dalies yra padengta. Pažymėjo, kad Kredito sutartis buvo nutraukta 2014 m. gegužės 22 d., tačiau ieškovas ieškinio reikalavime neatsižvelgė į tai, kad 38-osios GNSB nariai pervedė ieškovui dalinius kredito ir palūkanų mokėjimus po Kredito sutarties nutraukimo.
2.2. Atsakovė 38-oji GNSB yra atsiskaičiusi su ieškovu, nes per laikotarpį nuo 1994 m. rugpjūčio 16 d. iki 2016 m. vasario mėn. yra sumokėjusi ieškovui 1 171 360 Eur (4 044 471,82 Lt), t. y. pilnai padengiant 2 600 000 Lt dydžio kreditą bei 5 proc. dydžio palūkanas. Ieškovo pateikti duomenys apie kredito grąžinimą yra prieštaringi, neinformatyvūs, paremti ieškovo vienašališkai nurodytais, objektyvaus pagrindo stokojančiais skaičiais, jokių duomenų apie tokių skaičių pagrįstumą į bylą nebuvo pateikta, todėl negali būti nelaikytini pakankamais, prašomos priteisi skolos atžvilgiu. Ieškovas nėra susisteminęs ir išsaugojęs tikslių ir neginčijamų duomenų apie atsakovės atsiskaitymus bei vėluojančius palūkanų mokėjimus, nes ieškovo pateikti didžiulės apimties (apie 2000 puslapių) rašytiniai įrodymai, skolų mokėjimo grafikai, sudaryti nuo priskaičiuotų delspinigių skaičiuojant dar ir papildomus delspinigius, ko šiuo atveju ieškovas pagal ilgalaikio kredito sutartį neturėjo teisės daryti. Aplinkybę, kad ieškovo pateikiami duomenys yra netikslūs patvirtina ir baudžiamojoje byloje Nr. 1-21/2012 pateikta 2007 m. spalio 18 d. specialisto išvada dėl 38-osios gyvenamojo namo statybos bendrijos ūkinės finansinės veiklos Nr. 5-1/60, kur užfiksuota, kad iš viso pagal tyrimui bendrijos pateiktus dokumentus negrąžinto kredito likutis 2007 m. sausio 31 d. – 1 095 249,00 Lt. Tuo tarpu bankas nepateikė patikimų duomenų.
2.3. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad skirtumai apskaitant paskolos ir palūkanų grąžinimo aplinkybes galėjo susidaryti dėl to, jog nuo pat kredito grąžinimo pradžios t. y. nuo 1999 metų iki šios dienos šalys skirtingai apskaičiuodavo grąžinto kredito dydį. Ieškovas atsakovės 38-osios GNSB nariams įnešus pinigus į sąskaitą pirmiausia dengė priskaičiuotus delspinigius ir palūkanas, o vėliau mažino kredito likutį, suma, kuri turėjo būti sumokėta pagal kredito grąžinimo grafiką. Tuo tarpu atsakovė narių grąžintus pinigus užskaitydavo taip, kai buvo nurodyta mokėjimo paskirtyje. Ieškovas niekada neteikė atsakovei pinigų įmokų paskirstymo ataskaitų ir apie tokią pinigų nurašymo tvarką neinformavo, į bylą tokių duomenų taip pat nepateikė. Pažymėjo, kad Kredito sutarties 1.2 punkte nurodyta, kad kreditas grąžinamas į banko sąskaitą Nr. 607139, o šios sutarties 2.2 punkte numatyta, kad palūkanos ir netesybos mokamo ir nurašomos nuo sąskaitos Nr. 617139. Todėl, ieškovas neturėjo teisės nurašyti palūkanų ir netesybų nuo kredito grąžinimo sąskaitos, tame tarpe ir joje esančių grąžinto kredito sumų. Ieškovui netinkamai kontroliuojant Kreditavimo sutarties vykdymą ir nesilaikant Kredito sutartyje nustatytos atliktų mokėjimų įskaitymo tvarkos, turi būti vadovaujamasi atsakovės duomenimis, patvirtinančiais, kad paskola yra grąžinta.
2.4. Dėl ieškovo argumento, kad nebuvo sudarytos skolos perkėlimo sutartys su atskirais 38-osios GNSB nariais, nurodė, kad kreditas buvo paskirstytas 38-osios GNSB nariams ir prievolę dengti kreditą ir palūkanas ieškovui pagal jiems priskirtą dalį vykdė atskiri 38-osios GNSB nariai. Taigi, de facto atsakovės skola buvo perkelta atskiriems 38-osios GNSB nariams. Atsakovė ėmėsi visų juos jos valios priklausančių veiksmų, kad jos nariai sudarytų skolos perkėlimo sutartis su ieškovu. Pagal 38-osios GNSB 1997 m. birželio 13 d. visuotinio narių susirinkimo protokolą Nr. 7 pirmininkė D. P. kreipėsi į bendrijos narius prašydama iki visuotinio narių susirinkimo sunešti pažymas iš valdos tiems, kurie yra gavę lengvatinius kreditus. Lietuvos Žemės ūkio bankas 2001 m. kovo 6 d. raštu paprašė iš atsakovės duomenų apie lengvatinio kredito paskirstymą, patvirtintą kiekvieno bendrijos nario, pasinaudojusio lengvatiniu kreditu parašais. Atsakovė 2004 m. kovo mėnesį ieškovui pateikė bendrijos narių, besinaudojančių lengvatiniu kreditu, paskirstyto kredito sumas su kiekvieno nario parašais. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė buvo sudariusi visas sąlygas sudaryti skolos perkėlimo sutartis su visais jos nariais, kurie naudojosi lengvatiniu kreditu. Be to, ieškovui kaip finansų įstaigai pigiau ir racionaliau buvo kontroliuoti kaip kreditorinius įsipareigojimus vykdo atsakovė 38-oji GNSB, o ne atskiri jos nariai, todėl ieškovas pats nesiėmė reikalingos iniciatyvos sudaryti skolos perkėlimo sutartis, o informaciją dėl šių sutarčių sudarymo teikė tik atsakovės prašymu.
3. Atsakovas S. K. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame prašo ieškovo patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, o jo tenkinimo atveju – sumažinti Kredito sutartyje su vėlesniais jos pakeitimas ir papildymais nustatytas padidintas palūkanas bei delspinigius, atsižvelgiant į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus ir taikyti ieškinio senatį reikalavimui priteisti skolos dalį, kurią sudaro delspinigiai ir palūkanos (7 t., e. b. l. 169-171). Atsiliepimas į ieškinį grindžiamas šiomis aplinkybėmis:
3.1. 38-osios GNSB nare buvo atsakovo S. K. sutuoktinė R. K., kuri 2000 m. lapkričio 24 d. mirė. S. K. po sutuoktinės mirties atsiradusį palikimą priėmė tik 2015 m. spalio 21 d. Širvintų rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-908-880/2015 nustačius juridinę reikšmę turinti faktą, kad S. K. palikimą, atsiradusį po sutuoktinės R. K. mirties, priėmė pradėjęs jį faktiškai valdyti. Būtent R. K. ir naudojosi lengvatiniu kreditu buto, esančio (duomenys neskelbtini), statybai, mokėjo 38-ajai GNSB įmokas. Po R. K. mirties dalį įmokų 38-ajai GNSB mokėjo ir S. K., tačiau jokių pranešimų apie būtinybę mokėti įmokas iš 38-osios GNSB gavęs nebuvo. Iki 2016 m. vasario 1 d. bendra skola 38-ajai GNSB už butą (duomenys neskelbtini), įskaitant ieškiniu reikalaujamas priteisti iš 38-osios GNSB palūkanas sudaro 10 354,70 Eur.
3.2. Atsakovas S. K., atsakovės 38-osios GNSB ir ieškovo sutikimu, yra pasirengęs nedelsiant tik gavęs tokį sutikimą sumokėti likusią už nesumokėtą 10 354,70 Eur dydžio skolos sumą tiesiogiai ieškovui, kaip atsakovės 38-osios GNSB skolinio įsipareigojimo ieškovui dalinį įvykdymą ir taip visiškai atsiskaityti su atsakove 38-ąja GNSB už butą bei iš dalies sumažinti atsakovės 38-osios GNSB skolą ieškovui. Atsakovui S. K. nurodyta apimtimi ir būdu sumokėjus skolos sumą ieškovas turėtų atsisakyti reikalavimo nukreipti atsakovės 38-osios GNSB skolos išieškojimą į butą, o 38-oji GNSB turėtų išduoti atsakovui S. K. pažymą apie visišką atsiskaitymą su ja už butą.
3.3. Pažymėjo, kad byloje nėra patikimų ir leistinų įrodymų, pagrindžiančių kredito išmokėjimą, grąžinimą bei palūkanų, padidintų palūkanų ir delspinigių mokėjimų faktines aplinkybes. Tik leistinomis ir patikimomis įrodinėjimo priemonėmis nustačius byloje kredito išmokėjimo 38-ajai GNSB faktą bei atlikus kredito, palūkanų, padidintų palūkanų ir delspinigių mokėjimų analizę būtų galima byloje nustatyti santykinę tiesą – įsitikinti ieškovo reikalavimų pagrįstumu.
4. Atsakovė D. M. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame prašo ieškovo patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą (7 t., e. b. l. 181-186). Atsiliepimas į ieškinį grindžiamas šiomis aplinkybėmis:
4.1. Atsakovė D. M. yra pasinaudojusi lengvatiniu kreditu ir sutinka perimti iš 38-osios GNSB jai tenkančią pagrįstą skolos dalį, todėl labai svarbu, kad būtų nustatytos visos bylai reikšmingos aplinkybės susijusios su lengvatinio kredito suteikimu 38-ajai GNSB bei šio kredito grąžinimu ieškovui. Aplinkybė, kad atsakovė D. M. nėra visiškai atsiskaičiusi su 38-ąja GNSB ir/ar sudariusi skolos perkėlimo sutarties nėra pagrindas pradėti skolos išieškojimą iš buto Nr. 76 esančio (duomenys neskelbtini), kadangi atsakovė D. M. vykdo savo įsipareigojimus GNSB, ir sutinka perimti jai tenkančią skolos dalį bei įsipareigojimus toliau vykdyti ieškovui. Nurodė, kad 1992 m. įstojo į 38-ąją GNSB, kadangi buvo įrašyta į Vilniaus miesto valdybos patvirtintą eilę valstybės paramai gauti apsirūpinant gyvenamosiomis patalpomis ir turėjo teisę į valstybės paramą, jai buvo skirtas 16 457,95 Eur (56 826,00 Lt) dydžio lengvatinis kreditas bei papildoma lengvata – už suteiktą lengvatinį kreditą atleista nuo 5 proc. dydžio palūkanų mokėjimo. Vilniaus miesto valdybos 1998 m. birželio 25 d. sprendimu Nr. 1259V iš vietos savivaldybės paramos gyvenamiesiems namams, butams statyti arba pirkti fondo atsakovei D. M., kaip 38-osios gyvenamųjų namų statybos bendrijos narei, buvo suteikta dar viena papildoma lengvata – negrąžinti 10 proc. lengvatinio kredito. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė D. M. buvo atleista nuo palūkanų mokėjimo ir 10 proc. jai skirto lengvatinio kredito grąžinimo, atsakovė D. M., ieškovui ir atsakovei 38-ajai GNSB sutinkant, sutinka perimti jai tenkančią kredito ir palūkanų/padidintų palūkanų dalį, tačiau jai tenkanti padidintų palūkanų dalis turi būti sumažinta iki protingo dydžio.
4.2. Ieškovo nurodyta negrąžinto kredito suma (183 201,05 Eur) yra ženkliai didesnė nei faktiškai buvo panaudota lėšų butų, į kuriuos prašo ieškovas nukreipti išieškojimą, statybai. Juolab, kad skirtas lengvatinis kreditas, atsakovės D. M. buvo ir yra grąžinamas. Atkreiptinas dėmesys, kad 2014 m. vasario 27 d. Banko rašte Nr 30.56-37/1210 nurodyta, kad negrąžinta kredito dalis yra 83 201,05 Eur (632 556,58 Lt), tačiau nuo 2014 m. vasario mėn. atsakovė D. M. į 38-osios GNSB sąskaitą yra įnešusi lėšų kredito dengimui, todėl nėra aišku, kodėl šios lėšos nebuvo nukreiptos ieškovui.
4.3. Ieškovui ir atsakovei 38-ajai GNSB pasirašius Priedą Nr. 2 palūkanų norma už laiku nesugrąžintą kreditą buvo sumažinta nuo 120 proc. iki 35 proc. metinių palūkanų normos, tačiau ir tokio dydžio palūkanos akivaizdžiai buvo neprotingos. Nustatydamas tokio dydžio metines palūkanas (120 proc., 35 proc.) bei 0,5 proc. dydžio netesybas ieškovas nepagrįstai nustatė nelygią sandorio šalių padėtį ekonomiškai silpnesnės šalies – 38-osios GNSB, kurios nariai yra fiziniai asmenys, nenaudai ir pažeidė sutartinės pusiausvyros principą. Ieškovo ir atsakovės 38-osios GNSB sudarytose sutartyse nustatytos palūkanos už laiku negražintą kreditą ženkliai viršijo Lietuvos banko nustatytąsias vidutines metines palūkanas, kurios nuo 1994 metų laipsniškai mažėjo. Nors ieškovas 2014 m. spalio 16 d. sprendimu (jau po Kredito sutarties nutraukimo) sumažino padidintų metinių palūkanų dydį nuo 35 proc. iki 6 proc., o 0,5 proc. delspinigių dydį iki 0,05 proc. už kiekvieną uždelstą dieną, tai nepaneigia aplinkybės, kad iki 2014 m. spalio 14 d. ekonomiškai silpnesnes šalies (38-osios GNSB) padėtis akivaizdžiai buvo nelygi, kad ieškovo ir atsakovės 38-osios GNSB susitarimai dėl padidintų palūkanų ir delspinigių dydžio iš esmės pažeidė šalių interesų pusiausvyrą ir yra prieštaraujantys sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (CK 6.228 straipsnio 1 dalis, 1.5 straipsnio 4 dalis, 6.37 straipsnio 3 dalis). Nors sutarčių pasirašymo metu galiojusio CK 185 straipsnis (1964 m. redakcija) nedraudė procentų pagal prievoles dydį nustatyti šalių susitarimu, tačiau toks susitarimas neturėjo prieštarauti įstatymams ir neturėjo pažeisti šalių interesų pusiausvyros bei sąžiningumo principo. Be to, tiek 1964 m. CK 84 straipsnio 2 dalies 1 punktas, tiek 2000 m. CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas numatė/numato sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo, todėl ieškovo reikalavimui priteisti palūkanas už negrąžintą kreditą turėtų būti taikoma senatis.
5. Atsakovas K. R. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame prašo ieškovo patikslintą ieškinį dalyje dėl skolos išieškojimo nukreipimo į ieškovui įkeistą nekilnojamąjį turtą, tame tarpe ir atsakovams V. R. ir K. R. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atmesti kaip nepagrįstą, kitą ieškinio dalį nagrinėti teismo nuožiūra (11 t., e. b. l. 20-23). Atsiliepimas į ieškinį grindžiamas šiomis aplinkybėmis:
5.1. Atsakovas ir jo buvusi sutuoktinė V. R. pasinaudojo banko suteiktu lengvatiniu kreditu buto, esančio (duomenys neskelbtini), statybai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. balandžio 19 d. nutarimo Nr. 274 „Dėl gyvenamųjų namų, butų statybos arba pirkimo lengvatinio kreditavimo tvarkos patvirtinimo“ 13 punktu, pastačius gyvenamąjį namą ir nustatytąja tvarka patvirtinus jo priėmimo naudoti aktą, bendrija, laikydamasi CK nuostatų, su tais bendrijos nariais, kurie pasinaudojo paskola butui statyti, sudaro skolos perkėlimo sutartį (kreditoriui sutikus) tomis pačiomis sąlygomis ir terminais, kurie buvo numatyti bendrijos sudarytoje paskolos sutartyje, ir surašo buto perdavimo aktą. Skola gali būti grąžinama iš karto arba dalimis sutartyje nustatyta tvarka. Skolos perkėlimo sutartyje turi būti nurodyta, kad įkeitimo teisė pagal CK lieka galioti bendrijos nariui. Bendrijos narys, sudaręs skolos perkėlimo sutartį ir pasirašęs buto perdavimo aktą, įgyja nuosavybės teisę į butą, įregistravęs šį butą bei nuosavybės teisę į jį Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre. Šiais atvejais Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, vadovaudamasis CK, kartu padaro žymą Nekilnojamojo turto registre apie buto hipoteką. Skolų perkėlimo sutartis su atsakovais K. R. ir V. R. nebuvo sudaryta, tačiau pagal 2010 m. kovo 24 d. patikslintą pažymą- aktą Nr. 0711222/97 atsakovams V. R. ir K. R. buvo perduotas bendrosios jungtinės nuosavybės teise butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir jiems priskirtas 77 540,71 Eur ( 267 732,57 Lt) galutinis negrąžinto kredito likučio 2010 m. kovo 1 d. įsiskolinimas, paskaičiuotas kartu su delspinigiais, palūkanomis, padidintomis palūkanomis. Šiame akte nurodyta, kad negrąžinto kredito likutis tenkantis butui (be delspinigių ir palūkanų) yra 21 640,03 Eur (74 718,70 Lt). Butas Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas atsakovų nuosavybės teise pagal šią 38-osios GNSB 2010 m. kovo 24 d. pažymą ir įrašas galioja nuo 2010 m. gegužės 13 d.
5.2. Nurodytas įsiskolinimas už butą buvo priteistas pagal 38-osios GNSB pateiktą ieškinį atsakovams V. R. ir K. R. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 18 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-2997-803/2015. Šiuo metu sprendimas yra vykdomas antstolio ir išieškojimas yra nukreiptas į nurodytą butą. Taigi, įvykdžius sprendimą atsakovė 38-oji GNSB gaus iš trečiųjų asmenų jai priteistą 77 540,71 Eur skolą už jiems perduotą nuosavybėn su įsiskolinimu butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir galės šią sumą sumokėti ieškovui pagal Kredito sutartį. Todėl ieškinio tenkinimo atveju nukreipus išieškojimą dar kartą į trečiųjų asmenų turtą – butą, iš trečiųjų asmenų butų atliekamas išieškojimas pagal du teismo sprendimus, o atsakovė 38-oji GNSB nepagrįstai praturtėtų. Toks skolos bankui padengimas pagal Kredito sutartį neatitinka jokių teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų atsakovų atžvilgiu (CK 1.5 straipsnis).
6. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašo tenkinti ieškovo ieškinį (13 t., e. b. l. 77-82). Atsiliepimas į ieškinį grindžiamas šiomis aplinkybėmis:
6.1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo (1993 m. gruodžio 23 d. redakcija) (toliau - Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymas) 13 straipsnio 1 dalimi, piliečiams, turintiems teisę į valstybės paramą, lengvatinėmis sąlygomis kreditas suteikiamas gyvenamajam namui, butui pasistatyti arba nusipirkti. Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo 13 straipsnio 4 dalis nustato, kad kreditų suteikimo tvarką ir sąlygas, palūkanų dydžius nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
6.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. balandžio 19 d. nutarimu Nr. 274 „Dėl Bendrojo vietos ir savivaldybių paramos gyvenamiesiems namams, butams statyti arba pirkti fondų bei lengvatinių kreditų gyventojams“ (toliau - Vyriausybės nutarimas Nr. 274) buvo patvirtinti Bendrojo ir vietos savivaldybių paramos gyvenamiesiems namams, butams statyti arba pirkti fondų nuostatai ir Gyvenamųjų namų, butų statybos arba pirkimo lengvatinio kreditavimo tvarka. Vadovaujantis Vyriausybės nutarimu Nr. 274 patvirtintos Gyvenamųjų namų, butų statybos arba pirkimo lengvatinio kreditavimo tvarkos (toliau - lengvatinio kreditavimo tvarka) 4-5 punktais, laikantis Statybos ir urbanistikos ministerijos ir Finansų ministerijos nustatomų metinių limitų, kredito ištekliai būdavo pervedami atitinkamoms bankų įstaigoms ir naudojami pagal miestų (rajonų) valdybų sprendimus. Lengvatinio kreditavimo tvarkos 10-11 punktuose nustatyta, kad tiesiogines lengvatinio kreditavimo operacijas atlieka banko įstaigos, kurios pagal metinius limitus iš bendrų ir kitų kredito išteklių, Bendrojo paramos fondo lėšų teikia gyventojams lengvatinius kreditus iki 25 metų laikotarpiui gyvenamiesiems namams, butams statyti ar pirkti. Remiantis lengvatinio kreditavimo tvarkos 14 punktu, banko įstaiga teikia gyventojams kreditus pagal kredito sutartis, kurios yra pasirašomos taip banko ir kredito gavėjų. Lengvatinio kreditavimo tvarkos 15-16 punktai nustato, kad kreditas apdraudžiamas jo gavėjo turtu (įskaitant kredituojamą objektą) arba už jį laidavusio asmens turtu, o banko įstaiga gali pirma laiko išieškoti paskolintą sumą imdama rinkos dydžio palūkanas, susidariusias tame banke, jei suteikti lengvatiniai kreditai naudojami ne pagal paskirtį, pažeidžiant kredito sutartyje aptartas finansavimo sąlygas bei jo grąžinimo garantijas. Tad lengvatinio kreditavimo tvarka įtvirtina pagrindines nuostatas, kuriomis turi vadovautis banko įstaigos, teikiančios lengvatinius kreditus, o bankas, suteikęs lengvatinį kreditą, yra įgaliotas kontroliuoti, kad lengvatinis kreditas būtų naudojamas pagal paskirtį, vadovaujantis kredito sutartyje nustatytomis finansavimo sąlygomis, užtikrinant jo grąžinimo garantijas. Paminėtina, kad remiantis lengvatinio kreditavimo tvarkos (Vyriausybės nutarimo Nr. 274 1994 m. gegužės 31 d. redakcija) 15 punktu, gyvenamųjų namų statybos bendrijai pastačius namą, kiekvienas jos narys, pasinaudojęs lengvatiniu kreditu butui statyti, privalo perimti jos lengvatinio kredito įsiskolinimo dalį ir sudaryti lengvatinio kredito sutartis su banku. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė nagrinėjamoje byloje (savininku) yra 38-oji gyvenamojo namo statybos bendrija, t. y. šios sutartys iki šiol dar nėra sudarytos.
6.3. Atsižvelgiant į tai, kad lengvatiniams kreditams teikti naudojamos valstybės biudžeto lėšos ir siekiant užtikrinti tinkamą lengvatinių kreditų panaudojimą, Finansų ministerija su banku sudarė sutartis dėl lengvatinių kreditų administravimo. 1999 m. rugsėjo 30 d. Pavedimo sutartimi Nr. 353 (2000 m. birželio 15 d. redakcija) (toliau - Pavedimo sutartis), AB Lietuvos Žemės ūkio bankas (2003 m. gegužės 2 d. pakeitęs pavadinimą į AB bankas „NORD/LB Lietuva“, 2006 m. gegužės 12 d. - AB DnB Nord bankas, o 2011 m. lapkričio 11 d. pakeitęs pavadinimą j AB DNB bankas) įsipareigojo Finansų ministerijos vardu ir sąskaita atlikti juridinius ir kitus veiksmus, susigrąžinant per banką suteiktas paskolas, tame tarpe, iš fizinių ir juridinių asmenų, gavusių lengvatines paskolas gyvenamiesiems namams, butams statyti arba pirkti pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 13 d. nutarimą Nr. 101 „Dėl Lietuvos valstybės ir vietos savivaldybių paramos fondų gyvenamiesiems namams, butams statyti ir lengvatinių kreditų gyventojams 1992-1995 metais“ (toliau - Vyriausybės nutarimas Nr. 101) ir aukščiau minėtą Vyriausybės nutarimą Nr. 274, taip pat fizinių ir juridinių asmenų, perėmusių iš aukščiau nurodytų asmenų paskolos sutartyse nurodytas prievoles (toliau - paskolų gavėjai). Paminėtina, kad 1999-2012 m. Pavedimo sutarties šalimi buvo Finansų ministerija. Remiantis 2012 m. gegužės 2 d. papildomu susitarimu Nr. (1) D4-262 Finansų ministerijos įsipareigojimai pagal Pavedimo sutartį buvo perleisti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Vadovaujantis Pavedimo sutarties 2.2 punktu, ši sutartis taikoma visoms paskoloms, suteiktoms paskolų gavėjams pagal tarp banko ir Ministerijos remiantis Vyriausybės nutarimais Nr. 101 ir Nr. 274 sudarytas sutartis, nurodytas Pavedimo sutarties 2.2 punkte, t. y. Pavedimo sutarties nuostatos taikomos šioje byloje nagrinėjamoms paskoloms.
6.4. Vadovaudamasis Pavedimo sutartimi bankas administruoja paskolas, t. y. pasirašo su paskolų gavėjais sutartis, susitarimus, hipotekos ir kilnojamojo turto įkeitimo lakštus bei šių dokumentų pakeitimus ir papildymus, suteikia leidimus perkelti skolas, parduoti įkeistą turtą (3.2.1 punktas), pakeičia paskolų sutartyse numatytus paskolų sugrąžinimo terminus, jeigu paskolų terminai Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu atidedami (3.2.2 punktas), vertina, įkeičia bei tikrina vietoje paskolų gavėjų turtą (3.2.5 punktas), imasi banko nuožiūra reikalingų priemonių susigrąžinti / išieškoti paskolas bei palūkanas (3.2.7 punktas) ir kt. Remiantis Pavedimo sutarties 3.4 punktu bankas santykiuose su paskolų gavėjais turi visas įstatymuose ir sutartyse su paskolų gavėjais bei trečiaisiais asmenimis, užtikrinusiais paskolų gavėjų prievolių įvykdymą, nustatytas kreditoriaus / įkaito turėtojo teises. Pagal Pavedimo sutarties 3.1.3 punktą bankas įsipareigoja imtis Pavedimo sutarties 4 punkte nustatytų priemonių susigrąžinti paskolas, tame tarpe, remiantis 4.1 punktu, bankas įsipareigoja savo nuožiūra imtis visų įstatymų ir / arba sutartyse su paskolų gavėjais nustatytų priemonių paskoloms išieškoti ar kitokiu būdu susigrąžinti. Pagal Pavedimo sutarties 4.2 punktą bankas įsipareigoja iš paskolų gavėjų per mėnesį susigrąžintas (išieškotas) paskolas iki kito mėnesio 25 dienos pervesti į ministerijos sąskaitą, prieš tai atskaičius bankui pagal Pavedimo sutartį priklausančias sumas, o remiantis Pavedimo sutarties 4.3 punktu, jeigu susigrąžinant / išieškant paskolos gavėjo įsiskolinimą, bankas įstatymų nustatyta tvarka visą ar dalį paskolos gavėjo įsiskolinimo padengia perimtu turtu, tai bankas parduoda perimtą turtą ir gautas lėšas, atskaičius bankui pagal Pavedimo sutartį priklausančias sumas bei pagal įstatymus privalomus mokėti mokesčius, susijusius su perleidžiamu turtu, perveda ministerijai. Vadovaujantis Pavedimo sutarties 4.4 punktu, be raštiško ministerijos sutikimo bankas neturi teisės visiškai ar iš dalies atsisakyti nuo ieškininių reikalavimų bei perduoti bylą trečiųjų teismui (arbitražui), o pagal 3.5.1 punktą bankas be raštiško ministerijos sutikimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybei priėmus atitinkamą sprendimą, neturi teisės visiškai ar iš dalies atsisakyti teisės reikalauti iš paskolų gavėjų sugrąžinti paskolas bei sumokėti palūkanas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad bankas pagrįstai kreipėsi į teismą, siekdamas susigrąžinti paskolas.
6.5. Išskyrus aukščiau aptartus lengvatinėje kreditavimo tvarkoje ir pavedimo sutartyje nustatytus reikalavimus, ministerija palieka sutartis su paskolų gavėjais bankui sudaryti savo nuožiūra, t. y. bankas, sudarydamas kredito sutartis, turi vadovautis galiojančiais teisės aktais, tačiau konkrečių kredito sutarčių nuostatos suderinamos šalių sutarimu. Pažymėtina, kad valstybės biudžeto lėšos turi būti naudojamos racionaliai ir efektyviai, o valstybė atsakinga už tai, kad įstatymų nustatyta tvarka būtų teikiama įvairių formų socialinė pagalba to reikalingiems asmenims. Valstybės socialinės paramos sistemos paskirtis – ne vien teikti įvairią socialinę paramą, išmokėti pašalpas ir kompensacijas, bet ir surinkti visas įstatymų numatytas lėšas. Atsižvelgiant į valstybės jau įgyvendinamas socialinės paramos formas, manytina, kad atvejai, kai suteikta socialinė parama naudojama pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, galėtų sukelti neigiamus padarinius valstybės biudžetui, esamų, jau prisiimtų įsipareigojimų vykdymui, pažeistų asmenų, turinčių teisę į socialinę paramą ir jos laukiančių, bet kol kas negalinčių ja pasinaudoti, teisėtus lūkesčius. Todėl manytina, kad iš valstybės biudžeto lėšų suteikti lengvatiniai kreditai, kurie yra naudojami ne pagal paskirtį, pažeidžiant kredito sutartyje aptartas finansavimo sąlygas bei jo grąžinimo garantijas, turi būti grąžinami į valstybės biudžetą.
7. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje L. P. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašo jį pašalinti iš bylos (13 t., e. b. l. 96-99). Nurodė, kad L. B., kuri yra L. P. dukra, šiuo metu yra buto (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė, tačiau ji Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 6 d. nutartimi buvo pašalinta šioje byloje iš trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų. Trečiasis asmuo L. P. butą (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdė nuo 1998 m. birželio 25 d. iki 2002 m. spalio 8 d. L. P. 2002 m. spalio 8 d. išstojo iš 38-osios GNSB, savo pajų perleisdamas V. R., savo sutuoktinės motinai, kuri įstojo į bendriją. L. P. atžvilgiu ieškovas nereiškia reikalavimo nei dėl skolos priteisimo, nei dėl priteistos skolos, jeigu bus priteista, išieškojimo nukreipimo į jo turtą. Pateiktų aplinkybių kontekste lieka nesuprantama atsakovės 38-osios GNSB pozicija trečiuoju asmeniu šioje byloje įtraukti L. P. tuo pagrindu, kad jis tariamai neatsiskaitęs su 38-ąja GNSB už suteiktą kreditą bei priskaičiuotas palūkanas, nors jo dukrai, t. y. dabartinei buto savininkei atsakovė 38-oji GNSB jokių pretenzijų neturi. Trečiasis asmuo L. P. nesinaudojo banko kreditu buto statybai, neturi jokio turto, į kurį bankas siektų nukreipti priteistos skolos išieškojimą, jam nepareikšti jokio konkretūs reikalavimai, o teismo sprendimas, nepriklausomai koks jis bebūtų, neįtakotų L. P. interesų ir/arba turtinių teisių, nesukurtų nei teisių nei pareigų.
8. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje D. R. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašo ieškovo reikalavimą priteisti skolą spręsti teismo nuožiūra (11 t., e. b. l. 24-26). Nurodė, kad būdami 38-osios GNSB nariais, statė keturių kambarių butą, (duomenys neskelbtini), su garažo boksu. Suteikto lengvatinio kredito suma – 27 020,68 Eur (93 297 Lt), kredito grąžinimo terminas 2019 m. III ketvirtis. Per laikotarpį nuo 1997 m. sausio mėn. iki 2011 m. gruodžio mėn. už butą su garažo boksu sumokėjo 56 960,51 Eur (196 673,24 Lt), iš kurių 27 020,68 Eur (93 297 Lt) grąžintas suteiktas lengvatinis kreditas, 15 563,59 Eur (53 392,69 Lt) sumokėtos palūkanos, 12 058,62 Eur (41 636 Lt) sumokėta už statybą pagal pateiktus papildomus bendrijos reikalavimus, bei 2 417,62 Eur (8 347,55 Lt) papildomai padengta bendrijos įsiskolinimai kreditoriams. Taigi, trečiųjų asmenų prievolė atsiskaityti su 38-aja GNSB yra įvykdyta ir šias aplinkybes patvirtina 38-osios GNSB 2003 m. balandžio 30 d. išduota pažyma apie trečiųjų asmenų prievolės dydį.
9. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje R. V. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašo pašalinti ją iš trečiųjų asmenų (4 t, 83-85; 6 t., e. b. l. 117-118). Nurodė, kad R. V. visa apimtimi yra gražinusi turėtą kreditą ir su ieškovu yra visiškai atsiskaičiusi, nes yra sumokėjusi ieškovui visą 7 693,18 Eur (26 563 Lt) kredito sumą ir visas 5 221,95 Eur (18 030,36 Lt) palūkanas.
10. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje Vilniaus miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašo tenkinti ieškovo ieškinį (13 t., e. b. l. 123-126). Nurodė, kad Vilniaus miesto valdybos 1998 m. birželio 25 d. sprendimu Nr. 1259V „Dėl papildomų lengvatų suteikimo socialiai remtinoms L. M., R. K. ir D. M., gavusioms lengvatinius kreditus gyvenamųjų namų statybos bendrijoje“, vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymu (Žin., 1992, Nr. 14-378, Nr. 98- 2483) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. balandžio 19 d. nutarimu Nr. 274 „Dėl Bendrojo ir vietos savivaldybių paramos gyvenamiesiems namams, butams statyti arba pirkti fondų bei lengvatinių kreditų gyventojams“ (Žin., 1993, Nr. 14-364, 1998, Nr. 3-58), buvo nuspręsta suteikti iš vietos savivaldybės paramos gyvenamiesiems namams, butams statyti arba pirkti fondo 38-osios GNSB narėms papildomas lengvatas – nemokėti palūkanų ir negrąžinti 10 procentų lengvatinio kredito, kol jos turės į jas teisę, t. y. R. K. grąžinant lengvatinio kredito likutį 21 524,56 Eur (74 320 Lt) nuo 1998 m. balandžio 27 d., D. M. grąžinant lengvatinio kredito likutį 16 457,95 Eur (56 826 Lt) nuo 1998 m. balandžio 30 d.
11. Atsakovas S. K. pareiškė ieškinį, kuriuo prašo pripažinti S. K. skolinį įsipareigojimą 38 – ajai gyvenamojo namo statybos bendrijai, sumokėti buto, esančio (duomenys neskelbtini), kainą, įvykdytu, pripažinti S. K. asmeninės nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini), panaikinti buto, esančio (duomenys neskelbtini), hipoteką (įkeitimą pagal 1994 m. rugpjūčio 16 d. įkeitimo sutartį, reg. Nr. 1-4402) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (13 t., e. b. l. 14-24). Ieškinys grindžiamas šiomis aplinkybėmis:
11.1. 1975 m. liepos 25 d. atsakovas S. K. ir R. K. sudarė santuoką. Santuokos metu R. K. tapo 181 – ojo gyvenamojo namo kooperatyvo nare, pirmąjį įnašą įnešdama 1992 metais. 1993 m. birželio 10 d. 181-ojo gyvenamojo namo kooperatyvo nariai įsteigė 38 –ąją gyvenamojo namo statybos bendriją, kurios nare tapo ir R. K.. R. K. buto, esančio (duomenys neskelbtini), statybai viso buvo suteiktas 21 524,56 Eur (74 320 Lt) dydžio lengvatinis kreditas, likusi buto statybos kaina turėjo būti apmokama iš R. K. asmeninių lėšų įneštų į bendriją (pajaus). 1998 m. birželio 25 d. Vilniaus miesto valdybos sprendimu Nr. 1259V, R. K. buvo suteikta papildoma lengvata nuo 1998 m. balandžio 27 d. nemokėti palūkanų ir negrąžinti dešimt procentų lengvatinio kredito, sudariusio 21 524,56 Eur (74 320 Lt). Pagal 38-osios GNSB vyr. finansininkės V. Š. išduotą bendrijos nario R. K. buto kainos ir atsiskaitymo žiniaraštį 2001 m. sausio 1 d. bendra buto kaina su šildymo skaitikliais sudarė 35 531,74 Eur (122 684 Lt). Taigi, bendrai R. K. turėjo į bendriją įnešti ne mažesnį nei 14 007,18 Eur (48 364 Lt) dydžio pajų, skirtą skirtumui tarp buto kainos ir lengvatinio kredito padengti.
11.2. R. K. mirė 2000 m. lapkričio 24 d. Po jos mirties atsakovas S. K. iš savo asmeninių lėšų R. K. vardu bei savo vardu mokėdamas už R. K. mokėjo 38-ajai GNSB: (i) įnašus už butą (pajaus dalis), (ii) buto eksploatacines išlaidas, (iii) palūkanas už naudojimąsi R. K. suteiktu kreditu ir (iv) dalimis grąžindavo lengvatinį kreditą mokėdamas pinigų sumas grynaisiais pinigais 38-osios GNSB pirmininkei ar kitiems 38-osios GNSB įgaliotiems asmenims bei įnešdamas pinigų sumas į 38-osios GNSB atsiskaitomąją sąskaitą banke. Širvintų rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-908-880/2015 nustatė juridinę reikšmę turinį faktą, kad po R. K. mirties, atsakovas S. K. faktiniu valdymu priėmė palikimą.
11.3. Atsakovui S. K. po R. K. mirties mokant R. K. vardu įnašus bendrai S. K. ir jo sutuoktinės į bendriją įnešto pajaus dalis yra nurodyta 2016 m. vasario 12 d. 38-osios GNSB išduotoje pažymoje ir sudaro 14 685 Eur. Neatitikimai 38-osios GNSB apskaitoje dėl R. K. skolos susidarė dėl to, kad 38-oji GNSB nepripažino atsakovo S. K. 2004 m. kovo 4 d. atlikto 5 792,40 Eur (20 000 Lt) mokėjimo grynaisiais pinigais, įskaitant tokį mokėjimą lygiomis dalimis palūkanų ir lengvatinio kredito dengimui, dokumentuoto 38-osios GNSB pirmininkės 2004 m. kovo 4 d. išduotu ir bendrijos antspaudu patvirtintu pakvitavimu. Mokėjimo įskaitymas lygiomis dalimis į palūkanų mokėjimą ir kredito grąžinimą yra sąlygotas tuo, kad 2004 m. kovo 4 d. atsakovas S. K. jau turėjo kredito grąžinimo ir palūkanų permoką, o galiausiai tokio mokėjimo įskaitymo pageidavo ir pats S. K., mokėjimo metu žodžiu tai nurodydamas 38-osios GNSB pirmininkei. Toks 38-osios GNSB narių mokėjimų dokumentavimas buvo įprasta praktika bendrijoje. Įprastai 38-osios GNSB nariams mokant grynaisiais pinigų sumas bendrijai, bendrijos pirmininkė D. P. kiekvieną mokėjimą patvirtindavo paprastos formos pakvitavimu, o vėliau tuo pačiu metu grąžinus bendrijos pirmininkei pakvitavimą, pastaroji pateikdavo bendrijos kasos pajamų orderį su bendrijos pirmininkės ir vyr. finansininkės parašais. Šiuo konkrečiu atveju bendrijos pirmininkei D. P. nepateikus atsakovui S. K. kasos pajamų 5 792,40 Eur (20 000 Lt) sumai, jam liko tik 38-osios GNSB pirmininkės ranka surašytas pakvitavimas, patvirtintas jos parašu ir bendrijos antspaudu. Atsakovas S. K. nei teisiniu, nei socialiniu požiūriais negali būti atsakingas už tai, kad 38-osios GNSB pirmininkės 2004 m. kovo 4 d. pakvitavime nurodytą ir atsakovo S. K. sumokėtą 5 792,40 Eur (20 000 Lt) dydžio pinigų suma galimai nebuvo oficialiai apskaityta 38-osios GNSB buhalterinėje apskaitoje, už kurios organizavimą yra atsakinga bendrijos pirmininkė. Pažymėjo, kad 2004 m. kovo mėn. taip pat atliko 4 344,30 Eur (15 000 Lt) grynųjų pinigų mokėjimą ir 2004 m. balandžio mėn. 1 448,10 Eur (5 000 Lt) mokėjimą, turi šias aplinkybes patvirtinančius 38-osios GNSB pirmininkės išduotus kasos pajamų orderius.
11.4. Pripažinus faktinę aplinkybę, kad 2004 m. kovo 4 d. išduotame pakvitavime nurodytą pinigų sumą atsakovas S. K. 38-ajai GNSB sumokėjo, 2014 m. gegužės 31 d. (Kreditavimo sutarties nutraukimo dienai) S. K. skola 38-ajai GNSB, įskaitant palūkanas, padidintas palūkanas ir delspinigius sudarė 8 981,12 Eur. Ieškovui patikslintu ieškiniu prašant iš atsakovės 38-osios GNSB priteisti penkių procentų kompensuojamas palūkanas nuo kreditavimo sutarties nutraukimo dienos ir šešių procentų procesines palūkanas nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, S. K. apskaičiavo, kad 2016 m. kovo 4 d. tokios palūkanos nuo viso S. K. įsiskolinimo 38-ajais GNSB sumos (8 981,12 Eur) sudarė 790,84 Eur ir 300,87 Eur. 2016 m. kovo 4 d. atsakovas S. K. mokėjimo pavedimu sumokėjo į 38-osios GNSB atsiskaitomąją sąskaitą 10 072,82 Eur (8 981,12 Eur + 790,84 Eur +300,87 Eur), tokiu būdu galutinai įvykdydamas savo skolinius įsipareigojimus grąžinant 38-ajai GNSB buto statybai suteiktą lengvatinį kreditą bei sumokėdamas ieškovo prašomas priteisti palūkanas, skaičiuotinas nuo kreditavimo sutarties nutraukimo dienos iki faktinio atsakovo S. K. mokėjimo dienos. Taip atsakovas S. K. į 38-ąją GNSB viso įnešė 36 209,56 Eur (14 685 Eur + 21 524,56 Eur (74 320 Lt)) dydžio pajų buto statybai. Vertinant tai, kad 38-osios GNSB duomenimis 2001 m. sausio 1 d. buto statybos kaina su karšto vandens skaitliukais sudarė 35 531,74 Eur, laikytina, kad atsakovas S. K. visa apimtimi yra įvykdęs piniginę prievolę sumokėti buto statybos kainą 38-ajai GNSB, atsižvelgiant į R. K. 1998 m. birželio 25 d. Vilniaus miesto valdybos sprendimu Nr. 1259V suteiktą lengvatą. Teismui pripažinus, kad S. K. visa apimtimi įvykdė piniginę prievolę sumokėti buto statybos kainą 38-ajai GNSB (įmokėjo pajų bei grąžino bendrijai S. K. ir jo sutuoktinei skirtą lengvatinį kreditą), šio fakto pripažinimas sukuria 38-ajai GNSB pareigą perduoti atsakovui S. K. butą asmeninės nuosavybės teise. Atitinkamai buto hipoteka turėtų būti laikoma pasibaigusia ir panaikintina.
12. Ieškovas Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, pateikė atsiliepimą į atsakovo S. K. ieškinį, kuriame prašo ieškinio reikalavimą dėl hipotekos panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą, kitus ieškinio reikalavimus tenkinti teismo nuožiūra (13 t., e. b. l. 175-177). Atsiliepimas į S. K. ieškinį grindžiamas šiomis aplinkybėmis:
12.1. Negavus iš 38-osios GNSB duomenų apie S. K. įsipareigojimų visišką įvykdymą, dėl šio reikalavimo ieškovas negali išsamiai pasisakyti. Bankui nėra žinomos aplinkybės dėl S. K. ir 38-osios GNSB tarpusavio finansinių prievolių vykdymo apimties ir terminų. Atsakovui S. K., teigiančiam, kad prievolė baigėsi įvykdymu (CK 6.123 straipsnis), nagrinėjamoje byloje tenka pareiga įrodyti šį ieškinio pagrindą, t. y. kad jis tinkamai įvykdė prievolę – grąžino visą skolą. Iš S. K. pateiktų duomenų aišku, kad prievolės 38-ajai GNSB buvo vykdomos vėluojant, o pateiktuose skaičiavimuose neatsispindi netesybų apmokėjimas. Įmokas 38-ajai GNSB atsakovui S. K. apskaitant kaip pajaus dengimą, bet ignoruojant prievolę dengti palūkanas ir delspinigius kyla pagrįstos abejonės dėl prievolės įvykdymo visa apimtimi.
12.2. 38-oji GNSB, baigus statyti gyvenamąjį namą, turi surinkti tiek lėšų, kad užtektų atsiskaityti su kreditoriais. Nagrinėjamu atveju nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) kaina galimai padidėjo dėl sutrikusių lėšų iš 38-osios GNSB narių surinkimo, mokėtinų netesybų. Byloje nėra įrodymų, kad 38-oji GNSB būtų surinkusi papildomus įnašus, siekdama padengti įsipareigojimus ieškovui, atsižvelgiant į ženklias palūkanų ir delspinigių sumas, kurios galimai susidarė ir dėl S. K. vėluojamų mokėti įmokų. Todėl S. K. reikalavimai dėl prievolės pripažinimo pasibaigusia ir nuosavybės teisės pripažinimo spręstini pagal byloje esančius įrodymus ir 38-osios GNSB paaiškinimus.
12.3. Esant abejonių dėl prievolės įvykdymo tinkamumo, nėra pagrindo naikinti hipoteką butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Panaikinus hipoteką butui, už kurį nėra pilnai atsiskaityta, būtų pažeistas gyvenamojo namo statybos bendrijos narių lygybės principas, kadangi, patenkinus ieškovo reikalavimus, ieškovas įgytų teisę nukreipti atsakovei 38-ajai GNSB suteiktos ir negrąžintos paskolos dalies išieškojimą į atsakovę, o kartu – į gyvenamojo namo butų savininkus, kurie nebeturi jokių turtinių įsipareigojimų nei atsakovei 38-ajai GNSB, nei ieškovui. Įkeitimo sutartis lieka galioti iki atsakovė 38-oji GNSB galutinai atsiskaitys su ieškovu ir ieškovas turi teisę nukreipti skolos išieškojimą į įkeistą turtą (CK 4.196 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl nėra jokio teisinio pagrindo hipoteką butui, esančiam (duomenys neskelbtini), pripažinti pasibaigusia.
13. Atsakovė 38-oji GNSB pateikė atsiliepimą į atsakovo S. K. ieškinį, kuriame prašo atsakovo S. K. ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (14 t., e. b. l. 32-39). Atsiliepimas į S. K. ieškinį grindžiamas šiomis aplinkybėmis:
13.1. S. K. iš 21 524,60 Eur (74 320 Lt) jo sutuoktinei suteikto lengvatinio kredito, atliekant mokėjimus nurodydamas, jog atsiskaitoma už suteiktą lengvatinį kreditą, buto statybai nuo 1997 m. sausio 1 d. iki 2016 m. kovo 4 d. buvo padengęs tik 5 945,40 Eur (20 528,26 Lt). Paskutinis S. K. mokėjimas atsakovei 38-ajai GNSB nurodant, kad gražinamas suteiktas lengvatinis kreditas atliktas 2004 m. rugsėjo mėnesį, nuo to laiko iki 2016 m. kovo 4 d. daugiau jokių mokėjimų kredito dengimui S. K. neatliko. Tuo pačiu laikotarpiu S. K. atsakovei taip pat atliko mokėjimus mokėjimo paskirtyje nurodydamas palūkanos už naudojimąsi suteiktu lengvatiniu kreditu 6 961,91 Eur (24 038,08 Lt) sumai, be to laikotarpiu nuo 1998 m. gegužės mėn. iki 2000 m. lapkričio mėn. palūkanas už naudojimąsi lengvatiniu kreditu mokėjo savivaldybė. Nuo 2004 m. rugsėjo mėn. iki 2016 m. kovo 4 d. S. K. daugiau mokėjimų palūkanų už suteiktą lengvatinę kreditą dengimui neatliko. Viso S. K. ir jo sutuoktinės vardu 38-ajai GNSB sumokėta suma susijusi su buto statybai suteiktu lengvatiniu kreditu iki 2016 m. kovo 4 d. atlikto mokėjimo pavedimo į 38-osios GNSB banko sąskaitą arba įnešant į 38-osios GNSB kasą sudarė 12 907,30 Eur (44 566,34 Lt). Pažymėjo, jog ieškovas jam mokamas pinigų sumas nuskaitydavo ne mokėjimo paskirtyje nurodytos prievolės dengimui, o visai kitoms prievolėms dengti, todėl atsakovė 38-oji GNSB negali atsakyti kaip banke buvo paskirstyta S. K. vardu sumokėta suma 12 907,30 Eur suma, t. y. kiek iš jos buvo panaudota kredito, palūkanų, delspinigių ir padidintų palūkanų dengimui.
13.2. Atsakovė nesutinka su tuo, jog 2004 m. pirmą ketvirtį S. K. kredito ir palūkanų mokėjimui atliko mokėjimus 11 584,80 Eur (40 000 Lt) sumai, nes minėta pinigų suma nei į atsakovės 38-osios GNSB kasą, nei į banko sąskaitą kredito ar palūkanų dengimui nebuvo įnešta. Taigi, be S. K. pateikiamo pakvitavimo minėtos pinigų sumos daugiau niekur neatsispindi, todėl nėra aišku, ar jie iš viso buvo perduoti pirmininkei. Todėl nesant jokių duomenų, kad minėti pinigai buvo sumokėti, atsakovė 38-oji GNSB nesutinka mažinti S. K. skolos jo prašoma 11 584,80 Eur (40 000 Lt) suma. Šiuo atveju visi S. K. atlikti mokėjimai kredito ir palūkanų dengimui sudaro 12 907,30 Eur (44 566,34 Lt). Pradėjus ikiteisminį tyrimą Nr. 10-1-70322-05 dėl atsakovės 38-osios GNSB buvusios pirmininkės D. P. veiksmų galimai pasisavinus didelės vertės svetimą turtą 2007 m. spalio 18 d. specialisto išvadoje Nr. 5-1/160 taip pat nenustatyta, jog į bendrijos kasą arba banko sąskaitas būtų įnešta kredito ir palūkanų dengimui S. K. nurodoma 11 584,80 Eur (40 000 Lt) suma.
13.3. Atsakovė 38-oji GNSB nesutinka su tuo, jog atlikus 2016 m. kovo 4 d. mokėjimo pavedimą S. K. su ja galutinai atsiskaitė. Pagal atsakovės 38-osios GNSB duomenis S. K. iki 2016 m. kovo 4 d. atlikto mokėjimo pavedimo atsakovei buvo skolingas 23 215 Eur kredito ir palūkanų (80 157 Lt, kuriuos sudaro 53 738 Lt kredito, 27 410 Lt palūkanų) bei 10 202 Eur padidintų palūkanų ir delspinigių (35 224 Lt, kuriuos sudaro 34 229 Lt padidintų palūkanų ir 995 Lt delspinigių, paskaičiuotų už 6 mėnesius), viso galutinė suma sudarytų 34 580 Eur. Po atlikto 2016 m. kovo 4 d. mokėjimo pavedimo 10 072,82 Eur sumai, S. K. dar liko skolingas atsakovei 24 507,18 Eur. Be to, S. K. pervedė pinigus į atsakovės 38-osios GNSB sąskaitą, kuri yra areštuota ir buvo skirta atsiskaityti su statybininkais ir trečiaisiais asmenimis, bet ne kreditui grąžinti, todėl S. K. pervestus pinigus paskirstė sąskaitą areštavęs antstolis susidariusioms skoloms padengti. S. K. šią aplinkybę žinojo, tačiau nepagrįstai pervedė pinigus ne į tą sąskaitą. S. K., būdamas galutinis kredito gavėjas, privalėjo, sumokėdamas dalį skolos, ją pervesti tiesiogiai bankui į kredito grąžinimo sąskaitą. Tokių veiksmų neatlikęs jis privalo priimti riziką, kad atliktas mokėjimas tiek atsakovės 38-osios GNSB, tiek ir ieškovo gali būti neužskaitytas kaip dalies lengvatinio kredito ir skolos gražinimas.
13.4. Esant šioms aplinkybėms, kad atsakovas S. K. nėra tinkamai atsiskaitęs su atsakove 38-ąją GNSB, atsakovė nesutinka su reikalavimu perduoti S. K. butą, esantį (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise. Atitinkamai nėra jokio teisinio pagrindo išregistruoti hipoteką butui S. K. nurodomu pagrindu. Hipotekos sandoris turėtų būti pripažintas negaliojančiu, nes pagal atsakovės 1993 m. birželio 10 d. įstatus nei atsakovė 38-oji GNSB, nei jos vardu veikiantis – pirmininkas, sudaryti įkeitimo sandorio neturėjo teisės.
14. Atsakovė D. M. pareiškė ieškinį, kuriuo prašo: 1) pripažinti, kad D. M. prievolė 2016 m. liepos 1 d. yra 13 963,88 Eur, iš jų 10 820,47 Eur negrąžinta kredito dalis, 3 143,41 Eur nesumokėta palūkanų suma; 2) reikalavimui priteisti padidintas palūkanas, taikyti ieškinio senatį, o netaikius senaties pripažinti nesąžininga Kredito sutarties sąlygą, kurioje numatyta, kad už termino grąžinti kreditą praleidimą mokamos 35 proc. dydžio palūkanos nuo laiku negrąžintos sumos, sumažinant šias palūkanas nuo 35 proc. iki 5 proc. dydžio, ir perskaičiuotas palūkanas įskaityti į sumokėtų palūkanų sumą; 3) įpareigoti atsakovę 38-ąją GNSB ir ieškovą sudaryti su atsakove D. M. skolos perkėlimo sutartį, jos nesudarius skirti ieškovui baudą; 4) atleisti atsakovę D. M. nuo prievolės mokėti kreditą palūkanas ir kitas mokėtinas sumas nuo ieškinio padavimo dienos iki skolos perkėlimo sutarties sudarymo dienos; 5) įpareigoti atsakovę 38-ąją GNSB perduoti atsakovės D. M. nuosavybėn butą Nr. 76, esantį (duomenys neskelbtini); 6) priteisti bylinėjimosi išlaidas (17 t., e. b. l. 58-65). Ieškinys grindžiamas šiomis aplinkybėmis:
14.1. Atsakovė D. M. į 38-ąją GNSB įstojo 1992 m. birželio mėn., turėdama tikslą statybos būdu įsigyti bustą. Kadangi atsakovė turėjo teisę į valstybės paramą, buto Nr.76, esančio (duomenys neskelbtini), statybai be asmeninių jos lėšų buvo panaudotos ir bendrijai suteikto lengvatinio kredito lėšos. Iš viso buto statybai buvo panaudota 16 47,95 Eur (56 826,00 Lt) kredito. Už naudojimąsi lengvatiniu kreditu reikėjo mokėti 5 proc. dydžio palūkanas, tačiau atsakovė D. M. kaip socialiai remtinas asmuo nuo šių palūkanų mokėjimo buvo atleista. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad 1996 m. sausio 29 d. nutarimu Nr.147 bei Vilniaus miesto valdybos 1996 m. kovo 14 d. sprendimu Nr.353 V atsakovė D. M. buvo įrašyta į Vilniaus miesto valdybos patvirtintą eilę valstybės paramai gauti apsirūpinant gyvenamosiomis patalpomis ir turi teisę į valstybės paramą – naudotis kreditu be palūkanų. Vilniaus miesto valdybos 1998 m. birželio 25 d. sprendimu Nr. 1259V iš vietos savivaldybės paramos gyvenamiesiems namams, butams statyti arba pirkti fondo atsakovei D. M. buvo suteikta dar viena papildoma lengvata – negrąžinti 10 proc. lengvatinio kredito, grąžinant 16 457,95 Eur (56 826 Lt) lengvatinį kreditą nuo 1998 m. balandžio 30 d. ). Iš į bylą pateikto Terminuoto pasižadėjimo Nr. l. matyti kad kreditą, 38-oji GNSB buvo įsipareigojusi grąžinti nuo 1999 m. trečio ketvirčio, kas ketvirtį mokant įmokas lygiomis dalimis. Galutinis kredito grąžinimo terminas – 2019 m. Atitinkamai, ir atsakovė D. M. kreditą turėjo dengti kas ketvirtį mokant, išskyrus pirmą ir paskutinę įmoką po 205,91 Eur (711 Lt). Nors atsakovė mokėjo visus mokesčius už butą ir, pagal savo finansines galimybes, visada dengė kreditą, tačiau su ja iki šiol nėra sudaryta skolos perkėlimo sutartis. Ieškovas neprieštarauja, kad atsakovė D. M. perimtų jai tenkančią skolos dalį, tačiau iš atsakovės 38-osios GNSB nepavyksta gauti pažymos apie atsakovės D. M. skolinius įsipareigojimus nesuderinant įsiskolinimo dydžio ir atsakovė D. M. negali sudaryti skolos perkėlimo sutarties.
14.2. Atsakovė D. M. iki 2016 m. birželio 30 d. yra grąžinusi 5 637,47 Eur (19 465,05 Lt) kredito. Atsakovė 38-oji GNSB pripažįsta, kad laikotarpiu nuo 1999 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. birželio 28 d. atsakovė D. M. yra grąžinusi 5 344,82 Eur (18 454,59 Lt), tačiau nepripažįsta iki 1999 m. rugsėjo 1 d. atliktų mokėjimų, t. y. 1999 m. sausio 31 d. atlikto 210,47 Eur mokėjimo. Šį mokėjimą atsakovė 38-oji GNSB ginčija remdamasi 2007 m. spalio 18 d. specialisto išvada Nr. 5-1/160, tačiau laikotarpis iki 1999 m. rugsėjo 1 d. nebuvo minėtos specialisto išvados tyrimo objektas. Be to, 1998 m. rugsėjo 9 d. atliktą 800 Lt mokėjimą 38-oji GNSB pripažįsta, tačiau nepagrįstai jį įskaitė palūkanoms dengti, nes nuo 1998 m. balandžio 30 d. palūkanas už atsakovę D. M. mokėjo Vilniaus miesto savivaldybė. Taigi, atsakovė D. M. iki 1999 m. rugsėjo 1 d. yra padengusi ir 292,65 Eur (1 010,47 Lt) kredito. Esant šioms aplinkybėms atsakovė D. M. prašo pripažinti, kad negrąžinto kredito dydis 2016 m. liepos 1 d. yra 10 820,47 Eur. Ši suma nustatyta, neatsižvelgiant į Vilniaus miesto valdybos 1998 m. birželio 25 d. sprendimą Nr. 1259V, kadangi ieškovas nenurodo D. M. sumokėtų sumų kredito dengimui ir palūkanoms ir nėra galimybės įrodyti, kokią dalį lengvatinio kredito už atsakovę yra padengusi Vilniaus miesto savivaldybė, nors sprendimas dengti 10 proc., kredito buvo priimtas.
14.3. Vilniaus miesto valdybos 1998 m. birželio 25 d. sprendimu Nr. 1259V suteikus atsakovei D. M. lengvatą nemokėti palūkanų grąžinant lengvatinį kreditą, 5 proc. dydžio palūkanos už atsakovę D. M. buvo mokamos laikotarpiu nuo 1998 m. balandžio 30 d. iki 2009 m. birželio 1 d. Atsakovei D. M. nėra žinoma dėl kokių priežasčių nuo 2009 m. birželio 1 d. buvo nutrauktas palūkanų mokėjimas už atsakovę D. M., nes ji apie tai nebuvo informuota. Jei palūkanų dengimas nutrauktas pagrįstai, pareiga mokėti 5 proc. dydžio palūkanas tektų atsakovei D. M., jei su ja būtų sudaryta skolos perkėlimo sutartis, nes ji neturi pareigos mokėti Kredito sutartyje nustatyto dydžio palūkanas. Jos pareiga mokėti palūkanas šiuo atveju gali būti kildinama tik iš įstatymo. Atsižvelgiat į tai, kad apie palūkanų mokėjimo nutraukimą atsakovė D. M. nebuvo informuota ir nebuvo iš jos reikalaujama mokėti palūkanas, todėl priskaičiuotos mokėtinos palūkanos turi būti mažinamos atsižvelgiant į palūkanų išieškojimui taikytiną penkerių metų senaties terminą. Šiuo atveju nuo 2016 m. liepos 1 d. ieškovui priskaičiuotų ir nesumokėtų palūkanų suma yra 3 143,41 Eur. Nesant sudarytos skolos perkėlimo sutarties nėra pagrindo atsakovei D. M. mokėti padidintas palūkanas ir delspinigius, nes pretenzijų dėl nesumokėtų palūkanų ir padidintų palūkanų atsakovei D. M. nereiškė nei 38-oji GNSB, nei ieškovas. Šios aplinkybės yra pagrindas konstatuoti atsakovės 38-osios GNSB ir ieškovo pareigos bendradarbiauti (CK 6.64 straipsnis) pažeidimą ir atleisti atsakovę D. M. visiškai ar iš dalies nuo prievolės mokėti padidintas palūkanas ir delspinigius vykdymo iki su atsakove D. M. bus sudaryta skolos perkėlimo sutartis. Be to, padidintų palūkanų dydis yra aiškiai neprotingas, šios palūkanos laikytinos netesybomis ir joms taikytinas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas.
14.4. Teismui nustačius atsakovės D. M. skolos dydį, ieškovas ir atsakovė 38-oji GNSB įpareigotini sudaryti su atsakove D. M. skolos perkėlimo sutartį bei perduoti jai nuosavybės teises į butą Nr. 76, esantį (duomenys neskelbtini), buto priėmimo - perdavimo akto pagrindu (CK 4.49 straipsnio 1 dalis).
15. Ieškovas Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, pateikė atsiliepimą į atsakovės D. M. ieškinį, kuriuo su pareikštu ieškiniu nesutiko dalyje dėl Kredito sutarties sąlygos dėl padidintų palūkanų pripažinimo nesąžininga, baudos ieškovui skyrimo nesudarius skolos perkėlimo sutarties ir atsakovės D. M. atleidimo nuo prievolių vykdymo ginčo nagrinėjimo laikotarpiu (17 t., e. b. l. 149-152). Atsiliepimas į D. M. ieškinį grindžiamas šiomis aplinkybėmis:
15.1. Atsakovės 38-osios GNSB ir gyvenamojo namų gyventojų tarpusavio įsipareigojimai yra administruojami 38-osios GNSB, todėl ieškovas negali pasisakyti dėl 38-osios GNSB ir bendrijos narių, įskaitant ir D. M., tikslios tarpusavio įsipareigojimų apimties. Taigi, reikalavimas dėl D. M. prievolės dydžio nagrinėtinas pagal D. M. ir 38-osios GNSB pateiktus įrodymus ir kitą bylos medžiagą ir sprendimas priimtinas teismo nuožiūra.
15.2. Atsakovei D. M. su 38-ąja GNSB suderinus skolos dydį, ieškovas svarstytų skolos perkėlimo sutarties sudarymo galimybes šalims priimtinomis sąlygomis, tačiau remiantis sutarties laisvės principu, reikalavimas įpareigoti ieškovą ir 38-ąją GNSB sudaryti skolos perkėlimo sutartį, o jos nesudarius – už kiekvieną dieną skirti baudą negali būti tenkinamas.
15.3. Atsakovė D. M., remdamasi CK 6.64 straipsniu, prašo nuo ieškinio padavimo dienos iki skolos perkėlimo sutarties sudarymo dienos atleisti ją nuo prievolės mokėti kreditą, palūkanas ir kitas sumas, vykdymo. Skolininkas siekdamas pasinaudoti teisių gynimo būdu, numatytu CK 6.64 straipsnyje, turi įrodyti prievolės pažeidimą dėl kreditoriaus kaltės, ir kad dėl tokio kreditoriaus elgesio skolininkas negali (negalėjo) vykdyti savo prievolės. Bendradarbiavimas negali būti suprantamas kaip kredito davėjo pareiga leisti skolininkui nevykdyti savo sutartinių įsipareigojimų. Todėl atsakovė D. M. negali būti atleista nuo įsipareigojimų vykdymo iki kol bus sudaryta skolos perkėlimo sutartis.
15.4. Atsakovė D. M. neturi teisės reikšti reikalavimo dėl Kreditavimo sutarties sąlygos dėl padidintų palūkanų pripažinimo nesąžininga, nes ji negali reikšti reikalavimų dėl sutarties, kurios šalimi ji nėra, sąlygų, vykdymo ir teisinių pasekmių. Net ir laikant, kad atsakovė D. M. turi tokią teisę, toks reikalavimas yra nepagrįstas, nes 38-oji GNSB delspinigius/palūkanas sumokėjo nurašant lėšas nuo sąskaitos, t. y. įsiskolinimai nebuvo priverstinai išieškomi. 38-oji GNSB apie tokius mokėjimus žinojo, jų iki šiol neginčijo. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo perskaičiuoti palūkanas nuo Kredito sutarties sudarymo momento. Reikalavimas sumažinti palūkanas įvykdytas nuo 2014 m. spalio 16 d. Nėra pagrindo šalių sutartas palūkanas pripažinti neprotingomis ar aiškiai per didelėmis, nes sutartinių netesybų atveju nėra ir negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, jog netesybos yra aiškiai per didelės, todėl turėtų būti mažinamos, taip pat nėra ir negali būti konkretaus dydžio, kuris reikštų protingas netesybas visiems galimiems atvejams. Be to, visiškai logiška, kad padidinta kompensacinių palūkanų norma turi būti didesnė nei rinkoje tuo metu esanti pelno palūkanų norma, nes priešingu atveju minėtos palūkanos negalėtų atlikti joms nustatytų funkcijų – bausti skolininką už prievolės laiku neįvykdymą ir kartu skatinti jį kuo greičiau įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus.
16. Atsakovė 38-oji GNSB pateikė atsiliepimą į atsakovės D. M. ieškinį, kuriuo prašo tenkinti ieškinį dalyje dėl Kredito sutarties sąlygos dėl padidintų palūkanų pripažinimo nesąžininga, dėl įpareigojimo sudaryti skolos perkėlimo sutartį, ieškovo ieškinio tenkinimo atveju, ir perduoti nuosavybės teise butą Nr. 76, adresu (duomenys neskelbtini) ir dėl atleidimo nuo prievolės vykdymo iki skolos perkėlimo sutarties sudarymo, kitoje dalyje ieškinį atmesti (17 t., e. b. l. 153-161). Atsiliepimas į D. M. ieškinį grindžiamas šiomis aplinkybėmis:
16.1. Atsakovė D. M. nuolat vėluodavo mokėti įmokas ir kartu su ieškiniu pateiktuose dokumentuose pripažįsta, kad 2016 m. liepos 1 d. greta jos nurodomo įsipareigojimo dydžio papildomai yra praleidusi prievolės įvykdymą 8 433,71 Eur (29 199,95 Lt) sumai, nors šių aplinkybių ieškinyje nenurodė.
16.2. Nuo 2009 m. gegužės mėn. Vilniaus miesto savivaldybei nutraukus 5 proc. palūkanų už D. M. mokėjimą, prievolė nuo šios dienos dengti palūkanas teko pačiai D. M.. Iki pat Kredito sutarties nutraukimo dienos, galiojo 35 proc. padidintų palūkanų norma, taikoma praleidus prievolės dengti kreditą įvykdymo terminą, o praleidus terminą gražinti palūkanas turi būti mokami 0,5 proc. dydžio delspinigiai. Esant šioms aplinkybėms, atsakovė 38-oji GNSB yra priversta nuo 2009 m. gegužės mėn. skaičiuoti D. M. 5 proc. palūkanas, už prievolės dengti kreditą praleidimo laikotarpį 35 proc. dydžio padidintas palūkanas bei už prievolės laiku mokėti palūkanas praleidimą 0,5 proc. dydžio delspinigius. Teismui tenkinus atsakovės 38-osios GNSB reikalavimus, atsakovė atitinkamai sutinka perskaičiuoti ir D. M. skolos dydį. Atsakovės 38-osios GNSB vertinimu D. M. negražinto kredito suma sudaro 11 113,13 Eur.
16.3. Dėl atsakovės D. M. nurodomų nepagrįstai neįskaitytų mokėjimų kreditui dengti, pažymėjo, kad iki 1999 m. rugsėjo 1 d. D. M. atlikti mokėjimai 210,47 Lt bei 800 Lt sumoms buvo užskaityti palūkanų dengimui. Pirma, iš valstybės skolinamasi pinigų suma pagal Kredito sutartį buvo išmokėta 1994 m. rugpjūčio 16 d. Taigi, nuo tada ieškovas ėmė skaičiuoti 5 proc. palūkanas ir nuo šios dienos D. M. atsirado pareiga dengti 5 proc. dydžio palūkanas. Nuo šių palūkanų dengimo D. M. atleista tik 1998 m. balandžio 30 d., taigi ji beveik keturis metus turėjo pareigą mokėti 5 proc. dydžio palūkanas, už kurių mokėjimą ir užskaitytos minėtos sumos.
16.4. Atsakovė 38-oji GNSB nesutinka su atsakovės D. M. vertinimu, kad ji neturi pareigos mokėti palūkanų, padindintų palūkanų ir delspinigių, nes kreditas buvo suteiktas 38-osios GNSB nariams tikslu pasistatyti butą. Atsakovė 38-oji GNSB taip pat nesutinka su D. M. teiginiu, jog reikalavimui mokėti 5 proc. dydžio palūkanas turi būti taikomas 5 metų ieškinio senaties terminas, o padidintos palūkanos turėtų būti vertinamos kaip netesybos, kurių išieškojimui taikytinas sutrumpintas šešių mėnesių terminas. D. M. arba Vilniaus miesto savivaldybei nevykdant pareigos mokėti 5 proc. dydžio palūkanas šios sumos buvo padengtos 38-osios GNSB / kitų lengvatiniu kreditu pasinaudojusių asmenų sąskaita. Taigi, atsakovei 38-ajai GNSB įvykdžius prievolę už D. M., ji remiantis CK 6.50 str. nuostatomis įgijo regreso teisę reikalauti gražinti sumokėtas sumas. Remiantis CK 1.125 straipsnio 1 dalimi regresinei prievolei turi būti taikomas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas. Todėl ieškinio senaties terminas reikalauti už D. M. sumokėtų palūkanų sumų nėra praleistas ir D. M. teismo prašoma nustatyti nesumokėtų palūkanų suma 3 143,41 Eur 2016 m. liepos 1 d. yra aiškiai nepagrįsta ir neteisinga. Be to, atsakovė 38-oji GNSB šioje byloje įrodinėja aplinkybę, kad skolą ieškovui yra sumokėjusi, todėl laikytina, kad atsakovė D. M. skolinga ne ieškovui, bet atsakovei 38-ajai GNSB ir tokiu atveju nebūtų pagrindo sudaryti skolos perkėlimo sutartį
16.5. Atsakovė 38-oji GNSB su D. M. teiginiu, jog ji netinkamai vykdė savo bendradarbiavimo pareigą, taip pat nesutinka. Skirtingai nei nurodo D. M., atsakovė 38-oji GNSB nuolatos žodžiu ir raštu primindavo D. M. apie jos pareigą gražinti lengvatinį kreditą ir palūkanas nustatyta tvarka ir terminais, informuodavo apie tai, kad ji šios savo prievolės nevykdo.
Teismas
konstatuoja:
17. Civilinėje byloje kilo ginčas dėl atsakovės 38-osios gyvenamojo namo statybos bendrijos (toliau – 38-oji GNSB) skolos pagal suteiktą gyvenamojo namo statybos lengvatinį kreditą grąžinimo ieškovei Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių (toliau – Bankas), bendrijos nario atsakovo S. K. reikalavimus dėl piniginės prievolės pripažinimo įvykdyta, asmeninės nuosavybės teisės į butą pripažinimo, hipotekos pripažinimo pasibaigusia, ir atsakovės D. M. reikalavimus dėl įpareigojimų atlikti tam tikrus veiksmus ir prievolės dydžio nustatymo. Teismas iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatė žemiau nurodytas teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes.
18. Teismas nustatė, kad atsakovė kredito gavėja 38-oji GNSB 1994 m. rugpjūčio 16 d. sudarė Ilgalaikio kredito sutartį Nr. 1 (toliau – Kredito sutartis), su Valstybiniu akciniu Lietuvos žemės ūkio banku (banko pavadinimas nuo 1995 m. birželio 1 d. iki 2003 m. gegužės 2 d. 2 d. pasikeitė į AB Lietuvos žemės ūkio bankas, nuo 2003 m. gegužės 2 d. iki 2006 m. gegužės 12 d. pasikeitė į AB bankas „NORD/LB Lietuva“, nuo 2006 m. gegužės 12 d. iki 2011 m. lapkričio 11 d. pasikeitė į AB DnB NORD bankas, nuo 2011 m. lapkričio 11 d. iki 2019 m. pasikeitė į AB DNB bankas, nuo 2019 m. į Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiantį per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių). Šios sutarties pagrindu Bankas suteikė atsakovei 38-ajai GNSB viso 300 000 Lt paskolą, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybai šiomis sąlygomis:
18.1. Už suteiktą paskolą mokant 5 proc. metinių palūkanų (Kredito sutarties 1.1 p., 1.2 p.), už laiku nesugrąžintą kreditą taikant 120 proc. metinių palūkanų, už laiku nesumokėtas Bankui palūkanas skaičiuojant 0,5 % dydžio netesybas už kiekvieną pradelstą dieną nuo laiku nesumokėtos palūkanų sumos (Kredito sutarties 2.2 p.);
18.2. Kreditas pradedamas grąžinti 1997 m. III ketvirtį, galutinis kredito grąžinimo terminas 2019 m. III ketvirtis; sugrąžinimo kredito periodiškumas kiekvieną ketvirtį lygiomis dalimis;
18.3. Suteikta paskola pervedama į skolininko atsiskaitomąją sąskaitą, apmokamos tiekėjų ir rangovų sąskaitos, apmokėti už medžiagas, faktiškai atliktus darbus pagal formą Nr. 3;
18.4. Skolininkas įsipareigoja sugrąžinti gautą kreditą iš savo atsiskaitomosios sąskaitos Nr. 607139, kuri atidaryta Žemės ūkio banko operacinėje banko skyriuje, kodas 260101424, sumomis ir terminais, numatytais terminuotose pasižadėjimuose;
18.5. Pati pradelsta skola ir priskaičiuotos palūkanos, netesybos nurašomos nuo skolininko atsiskaitomosios sąskaitos 617139 ne ginčo tvarka. Už likučius atsiskaitomoje sąskaitoje mokėti 20 proc. metinių palūkanų;
18.6. Skolininkui laiku negrąžinus paskolos ar nesumokėjus priskaičiuotų palūkanų, bankas įsipareigoja iškelti į pradelstų paskolų sąskaitas, o gautas įplaukas pirmumo tvarka nukreipti šios sąskaitos dengimui.
(el. b. 1 t., b. l. 11-13)
19. Bankas ir 38-oji GNSB 1994 m. spalio 13 d. sudarė Priedą Nr. 1 prie 1994 m. rugpjūčio 16 d. Kredito sutarties (toliau – Priedas Nr. 1), kurio pagrindu Bankas įsipareigojo suteikti 38-ajai GNSB 200 000 Lt lengvatinį kreditą gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybai šiomis sąlygomis:
19.1. kreditas suteikiamas 25 metų laikotarpiui su lengvatine 5 proc. metine palūkanų norma;
19.2. už likučius atsiskaitomojoje sąskaitoje mokamos 10 proc. metinių palūkanų norma;
19.3. kreditas pradedamas grąžinti 1997 m. III ketvirtyje, galutinis kredito grąžinimo terminas 2019 m. III ketvirtis; sugrąžinimo kredito periodiškumas kiekvieną ketvirtį lygiomis dalimis;
19.4. kredito gavėjas įsipareigoja už naudojimąsi kreditu mokėti 5 proc. metinių palūkanų, laiku negrąžinus paskolos skaičiuoti 120 proc. metinių palūkanų.
(el. b. 1 t., b. l. 14)
20. Bankas ir 38-oji GNSB 1995 m. balandžio 4 d. sudarė Priedą Nr. 2 prie 1994 m. rugpjūčio 16 d. Kredito sutarties (toliau – Priedas Nr. 2), kurio pagrindu Bankas įsipareigojo suteikti 38-ajai GNSB 400 000 Lt lengvatinį kreditą gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybai šiomis sąlygomis:
20.1. kreditas suteikiamas 25 metų laikotarpiui su lengvatine 5 proc. metine palūkanų norma;
20.2. už likučius atsiskaitomojoje sąskaitoje mokamos 2 proc. metinių palūkanų norma;
20.3. kreditas pradedamas grąžinti 1997 m. III ketvirtyje, galutinis kredito grąžinimo terminas 2019 m. III ketvirtis; sugrąžinimo kredito periodiškumas kiekvieną ketvirtį lygiomis dalimis;
20.4. kredito gavėjas įsipareigoja už naudojimąsi kreditu mokėti 5 proc. metinių palūkanų, laiku negrąžinus paskolos skaičiuoti 35 proc. metinių palūkanų.
(el. b. 1 t., b. l. 15)
21. Bankas ir 38-oji GNSB 1995 m. liepos 14 d. sudarė Priedą Nr. 3 prie 1994 m. rugpjūčio 16 d. Kredito sutarties (toliau – Priedas Nr. 3), kurio pagrindu Bankas įsipareigojo suteikti 38-ajai GNSB 400 000 Lt lengvatinį kreditą gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybai šiomis sąlygomis:
21.1. lengvatinį kreditą suteikia lygiomis dalimis pagal paskaičiuotą procentą nuo tuo metu faktiškai Finansų ministerijos pervestų lėšų bankui; kreditas suteikiamas 25 metų laikotarpiui;
21.2. metinė palūkanų norma 5 proc., laiku negrąžinus kredito skaičiuoti 35 proc.;
21.2. kredito gavėjas kiekvieną mėnesį (21-22 dienomis) moka bankui 5 proc. metines palūkanas. Laiku negrąžinus paskolos moka bankui 35 proc. metinių palūkanų. Laiku nesumokėjus priskaičiuotų palūkanų moka bankui 0,5 proc. delspinigių už kiekvieną pradelstą dieną;
21.3. kreditas pradedamas grąžinti po trijų metų nuo pirmo kredito gavimo dienos, t. y. 1997 m. III ketvirtį, ir baigiamas grąžinti 2019 m. III ketvirtį, sumomis ir terminais numatytais terminuotuose pasižadėjimuose;
21.4. pastačius namą kredito gavėjas perduoda lengvatinio kredito įsiskolinimo dalį kiekvienam bendrijos nariui, pasinaudojusiam lengvatiniu kreditu butui statyti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. 428.
(el. b. 1 t., b. l. 16)
22. Bankas ir 38-oji GNSB 1995 m. rugsėjo 25 d. sudarė Priedą Nr. 4 prie 1994 m. rugpjūčio 16 d. Kredito sutarties (toliau – Priedas Nr. 4), kurio pagrindu Bankas įsipareigojo suteikti 38-ajai GNSB 450 000 Lt lengvatinį kreditą gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybai šiomis sąlygomis:
22.1. lengvatinį kreditą suteikia lygiomis dalimis pagal paskaičiuotą procentą nuo tuo metu faktiškai Finansų ministerijos pervestų lėšų bankui; kreditas suteikiamas 25 metų laikotarpiui;
22.2. metinė palūkanų norma 5 proc., laiku negrąžinus kredito skaičiuoti 35 proc.;
22.2. kredito gavėjas kiekvieną mėnesį (21-22 dienomis) moka bankui 5 proc. metines palūkanas. Laiku negrąžinus paskolos moka bankui 35 proc. metinių palūkanų. Laiku nesumokėjus priskaičiuotų palūkanų moka bankui 0,5 proc. delspinigių už kiekvieną pradelstą dieną;
22.3. kreditas pradedamas grąžinti po trijų metų nuo pirmo kredito gavimo dienos, t. y. 1997 m. III ketvirtį, ir baigiamas grąžinti 2019 m. III ketvirtį, sumomis ir terminais numatytais terminuotuose pasižadėjimuose;
22.4. pastačius namą kredito gavėjas perduoda lengvatinio kredito įsiskolinimo dalį kiekvienam bendrijos nariui, pasinaudojusiam lengvatiniu kreditu butui statyti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. 428.
(el. b. 1 t., b. l. 17)
23. Bankas ir 38-oji GNSB 1995 m. lapkričio 8 d. sudarė Priedą Nr. 5 prie 1994 m. rugpjūčio 16 d. Kredito sutarties (toliau – Priedas Nr. 5), kurio pagrindu Bankas įsipareigojo suteikti 38-ajai GNSB 500 000 Lt lengvatinį kreditą gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybai šiomis sąlygomis:
23.1. lengvatinį kreditą suteikia lygiomis dalimis pagal paskaičiuotą procentą nuo tuo metu faktiškai Finansų ministerijos pervestų lėšų bankui; kreditas suteikiamas 25 metų laikotarpiui;
23.2. metinė palūkanų norma 5 proc., laiku negrąžinus kredito skaičiuoti 35 proc.;
23.3. kredito gavėjas kiekvieną mėnesį (21-22 dienomis) moka bankui 5 proc. metines palūkanas. Laiku negrąžinus paskolos moka bankui 35 proc. metinių palūkanų. Laiku nesumokėjus priskaičiuotų palūkanų moka bankui 0,5 proc. delspinigių už kiekvieną pradelstą dieną;
23.4. kreditas pradedamas grąžinti po trijų metų nuo pirmo kredito gavimo dienos, t. y. 1997 m. III ketvirtį, ir baigiamas grąžinti 2019 m. III ketvirtį, sumomis ir terminais numatytais terminuotuose pasižadėjimuose;
23.5. pastačius namą kredito gavėjas perduoda lengvatinio kredito įsiskolinimo dalį kiekvienam bendrijos nariui, pasinaudojusiam lengvatiniu kreditu butui statyti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. 428.
(el. b. 1 t., b. l. 18)
24. Bankas ir 38-oji GNSB 1996 m. birželio 14 d. sudarė Priedą Nr. 6 prie 1994 m. rugpjūčio 16 d. Kredito sutarties (toliau – Priedas Nr. 5), kurio pagrindu buvo padaryti šie Kredito sutarties papildymai:
24.1. Bankas įsipareigoja suteikti 38-ajai GNSB 300 000 Lt lengvatinį kreditą gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybai;
24.2. kreditas suteikiamas 25 metų laikotarpiui su lengvatine 5 proc. metine palūkanų norma;
24.3. kreditas pradedamas grąžinti 1997 m. III ketvirtyje, galutinis kredito grąžinimo laikas 2019 m. III ketvirtis, grąžinimo suma pagal terminuotą pasižadėjimą;
24.4. kredito gavėjas įsipareigoja už naudojimąsi kreditu mokėti 5 proc. metinių palūkanų, laiku negrąžinus paskolos skaičiuoti 35 proc. metinių palūkanų.
(el. b. 1 t., b. l. 19)
25. Bankas ir 38-oji GNSB 1996 m. liepos 18 d. sudarė Priedą Nr. 7 prie 1994 m. rugpjūčio 16 d. Kredito sutarties (toliau – Priedas Nr. 7), kurio pagrindu buvo padaryti šie Kredito sutarties papildymai:
25.1. Bankas įsipareigoja suteikti 38-ajai GNSB 50 000 Lt lengvatinį kreditą gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybai;
25.1. kreditas suteikiamas 25 metų laikotarpiui su lengvatine 5 proc. metine palūkanų norma;
25.3. kreditas pradedamas grąžinti 1997 m. III ketvirtyje, galutinis kredito grąžinimo laikas 2019 m. III ketvirtis, grąžinimo suma pagal terminuotą pasižadėjimą;
25.4. kredito gavėjas įsipareigoja už naudojimąsi kreditu mokėti 5 proc. metinių palūkanų, laiku negrąžinus paskolos skaičiuoti 35 proc. metinių palūkanų.
(el. b. 1 t., b. l. 20)
26. Bankas ir 38-oji GNSB, kaip įkaito davėjas, 1996 m. rugpjūčio 16 d. sudarė Turto įkeitimo sutartį (toliau – Turto įkeitimo sutartis), kuria užtikrindamas 300 000 Lt 25 metams kredito grąžinimą sutartais terminais 38-oji GNSB įkeičia statomą 5-ių aukštų gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), įkeistas turtas abipusiai įvertintas 400 000 Lt, abipusiu sutarimu paliekamas įkeitėjui arba perduodamas bankui; laiku negrąžinus skolos, ji dengiama iš lėšų, gautų pardavus įstatymų nustatyta tvarka įkeistą turtą.
(el. b. 1 t., b. l. 21-22)
27. Bankas ir 38-oji GNSB, kaip įkaito davėjas, 1998 m. kovo 4 d. sudarė Sutartį dėl 1994 m. rugpjūčio 16 d. Turto įkeitimo sutarties sąlygų pakeitimo (toliau – Turto įkeitimo sutarties pakeitimas), pagal kurį:
27.1. užtikrinant 1994 m. rugpjūčio 16 d. kredito sutarties Nr. 1 su visais galimais pakeitimais ir papildymais įvykdymą, pagal kurią įkaito davėjui bankas suteikė 2 600 000 Lt paskolą iki 2019 m. kovo 1 d., Įkaito davėjas įkeičia bankui namą, pastatytą 73 proc., kurio bendras plotas 8 606,42 kv. m. pažymėtą indeksu 1 A5/p, esantį (duomenys neskelbtini);
27.2. Įkeičiamas gyvenamasis namas priklauso įkaito davėjui pagal 1998 m. vasario 17 d. Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro Valstybės įmonės pažymą Nr. 016517, 1997 m. (taisyta 1996 m.) liepos 23 d. įsakymą Nr. 887-01, 1996 m. rugsėjo 10 d. leidimą Nr. GN 96-19, 1993 m. birželio 10 d. potvarkį Nr. 1133 V.
(el. b. 1 t., b. l. 23-24)
28. Byloje nėra ginčo, kad Bankas, atsižvelgęs į Bendrijos prašymą, priėmė sprendimą nuo 2014 m. spalio 16 d. sumažinti padidintų metinių palūkanų dydį nuo 35 proc. iki 6 proc. ir delspinigių dydį iki 0,05 % už kiekvieną uždelstą dieną.
29. Bankas sutiko, kad 38-osios GNSB nariai perimtų iš bendrijos skolinius įsipareigojimus pagal 1994 m. rugpjūčio 16 d. Kredito sutartį su visais vėlesniais šios sutarties pakeitimais ir papildymais. 2004 m. buvo sudarytos dvi Skolos perkėlimo sutartys, kurių pagrindu 38-oji GNSB perkėlė dalį savo skolos bendrijos nariams B. D. ir R. U.. Kiti bendrijos nariai nėra sudarę skolų perkėlimo sutarčių su 38-ąja GNSB.
30. Bankas patikslinęs ieškinį 2017 m. rugpjūčio 23 d. pateikė 2017 m. kovo 28 d. paskaičiavimą, kokio dydžio palūkanos pagal Kreditavimo sutartį turėtų būti sumokėtos tuo atveju, jeigu sutartis būtų vykdoma pagal grafiką (be kredito pradelsimų) nuo 1994 m. rugpjūčio 17 d. iki 2014 m. gegužės 24 d. Kredito sutarties nutraukimo. Pagal šį Banko paskaičiavimą:
30.1. kredito išduota 2 600 000 Lt;
30.2. kredito grąžinimai pagal grafiką (galimai būtų) – 1 887 750 Lt;
30.3. palūkanų už laikotarpį priskaičiavimas (galimai būtų) Formulė: Kredito likutis x Palūkanų norma (5 %) x Dienų skaičiaus / 360 dienų metuose) – 1 784 480,61 Lt;
30.4. viso turėtų būti sumokėta Bankui tuo atveju, jeigu sutartis būtų vykdoma pagal grafiką (be pradelsimų) nuo 1994 m. rugpjūčio 17 d. iki 2014 m. gegužės 24 d. Kredito sutarties nutraukimo:
30.4.1. kredito – 1 887 750 Lt (546 730,19 Eur);
30.4.2. palūkanų – 1 784 480,61 Lt (516 821,31 Eur);
30.4.3. kredito ir palūkanų – 3 672 230,61 Lt (1 063 551,50 Eur).
(el. b. 21 t., b. l. 26-32)
31. Bankas patikslinęs ieškinį 2017 m. rugpjūčio 23 d. taip pat pateikė 2017 m. kovo 28 d. paskaičiavimą, kokio dydžio palūkanos pagal Kreditavimo sutartį turėtų būti sumokėtos tuo atveju, jeigu sutartis būtų vykdoma pagal grafiką (be kredito pradelsimų) nuo 1994 m. rugpjūčio 17 d. iki 2019 m. rugpjūčio 30 d. iki sutarties visiško įvykdymo. Pagal šį Banko paskaičiavimą:
31.1. kredito išduota 2 600 000 Lt;
31.2. kredito grąžinimai pagal grafiką (galimai būtų) – 2 600 000 Lt;
31.3. palūkanų už laikotarpį priskaičiavimas (galimai būtų) Formulė: Kredito likutis x Palūkanų norma (5 %) x Dienų skaičiaus / 360 dienų metuose) – 1 884 155,14 Lt;
31.4. viso turėtų būti sumokėta Bankui tuo atveju, jeigu sutartis būtų vykdoma pagal grafiką (be pradelsimų):
31.4.1. kredito – 2 600 000 Lt (753 012,05 Eur);
31.4.2. palūkanų – 1 884 155,14 Lt (545 689,05 Eur);
31.4.3. kredito ir palūkanų – 4 484 155,14 Lt (1 298 701,09 Eur).
(el. b. 21 t., b. l. 33-40)
32. Pagal 38-osios GNSB pateiktus įrodymus, per laikotarpį nuo 1994 m. rugpjūčio 16 d. iki 2016 m. vasario mėn. 38-oji GNSB yra sumokėjusi ieškovui 1 171 360 Eur (4 044 471,82 Lt), t. y. visiškai padengusi 2 600 000 Lt dydžio kreditą bei 5 proc. dydžio palūkanas (e. b. 18 t., b. l. 1-7). Atsakovė yra pateikus šiuos Bankui apmokėjimą patvirtinančius įrodymus:
32.1. laikotarpiu nuo 1994 m. spalio 1 d. iki 1999 m. sausio 1 d. atsakovė Bendrija 38-oji GNSB Bankui yra sumokėjusi 418 881,94 Lt palūkanų. Tai patvirtina mokėjimo bankui paskaičiavimo lentelė (e. b. 16 t., b. l. 8);
32.2. laikotarpiu nuo 1998 m. balandžio 27 d. iki 1998 m. rugpjūčio 10 d. 148 000 Lt kredito, kuris buvo pervestas į Bendrijos banko sąskaitą Nr. 607139. Tai patvirtina pridėta 1998 m. balandžio 23 d. Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią 38-oji GNSB pardavė nebaigtą statyti priestatą, už kurį pagal 1998 m. balandžio 27 d., 1998 m. balandžio 28 d., 1998 m. gegužės 27 d., 1998 m. rugpjūčio 10 d. mokėjimo pavedimus (priedas Nr. 1) 148 000 Lt suma skirta dengti kreditui buvo pervesta į Bendrijos banko sąskaitą Nr. 607139 (e. b. 16 t., b. l. 9, e. b. 21 t., b. l. 136-138);
32.3. laikotarpiu nuo 1994 m. balandžio 22 d. iki 1999 m. birželio 18 d. 50 006 Lt kredito sumokėta iš 38-osios GNSB banko sąskaitos Nr. 607082, esančios SEB banke (e. b. 16 t., b. l. 20-21);
32.4. laikotarpiu nuo 1999 m. rugsėjo 1 d. iki 2005 m. balandžio 30 d. sumokėta 1 074 115,06 Lt kredito, šios aplinkybės yra užfiksuotos specialisto išvadoje, atliekant Bendrijos ūkinės finansinės veiklos tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 1-21/2012 (e. b. 16 t., b. l. 27-30);
32. 5. laikotarpiu nuo 1999 m. sausio 1 d. iki 2005 m. gegužės 30 d. yra sumokėta 614 298,77 Lt palūkanų. Tai patvirtina 38-osios GNSB į bylą pateiktos specialios banko sąskaitos Nr. 97271439 skirtos mokėti palūkanas išrašas ir atliktas bendrijos ūkinės finansinės veiklos tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 1-21/2012, sąskaitoje atlikto pinigų judėjimo susisteminimas (e. b. 16 t., b. l. 31-198);
32.6. laikotarpiu nuo 2005 m. balandžio 30 d. iki 2014 m. gegužės 30 d. yra sumokėta 1 664 867,23
Lt atskirai neišskiriant kredito, palūkanų, padidintų palūkanų ir delspinigių (e. b. 16 t., b. l. 200-245; popieriniai priedai bylos medžiagos dviejuose raudonuose segtuvuose (e. b. 15 t., b. l. 1-3);
32.7. laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 30 d. iki 2016 m. vasario 17 d. yra sumokėta 19 650,80 Lt palūkanų (e. b. 11 t., b. l. 45);
32.8. laikotarpiu nuo 2001 m. rugsėjo 27 d. iki 2005 m. balandžio 30 d. yra sumokėta 44 447, 04 Lt
delspinigių (e. b. 11 t., b. l. 46-48);
32.9. 2014 m. gegužės 30 d. iki 2015 m. gegužės 31 d. yra sumokėta 10 165,98 Lt delspinigių (e. b., 11 t. b. l. 46-48).
33. Teismas, tirdamas aplinkybes ir šalių pateiktus įrodymus bei duomenis, ar atsakovė 38-oji GNSB yra skolinga, ar visiškai atsiskaičiusi su Banku, Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 4 d. nutartimi byloje paskyrė ekonominę (finansinę) ekspertizę, ją pavedė atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centrui. Teismas 2018 m. rugsėjo 14 d. ir 2018 m. spalio 17 d. teismo posėdžiuose tyrė Lietuvos teismo ekspertizės centro pateiktą 2018 m. gegužės 3 d. ekspertizės aktą, teismo posėdžio metu apklausė teismo ekspertę T. Zeniakiną. Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartimi konstatavęs, kad ekspertizės išvados yra nepagrįstos bei šališkos, skyrė pakartotinę ekonominę (finansinę) ekspertizę, pavedant ją atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centrui, kitam ekspertui (e. b. 25 t., b. l. 110-115). Kauno apygardos teisme 2019 m. kovo 8 d. gautas Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. kovo 4 d. ekspertizės aktas Nr.11-2351(18) (toliau – Ekspertizės aktas), sudarytas ekspertizę atlikusio teismo eksperto Jurijaus Vinikovo, kurį CPK 217 straipsnyje nustatyta tvarka teismas apklausė teismo posėdžių metu (e. b. 26 t., b. l. 1-41).
34. Teismas, tirdamas Ekspertizės aktą, 2019 m. balandžio 12 d. apklausė teismo ekspertą J. Vinikovą, kuris parodė, kad ekspertizė atlikta pagal pateiktus dokumentus, papildomus dokumentus iš Banko, 38-osios GNSB, Vilniaus miesto savivaldybės, ekspertas atliko dokumentų patikrinimą ir apskaičiavimus, nustatytas rezultatas tiek, kiek pagal banko duomenis bendrija negrąžino kredito, apskaičiuotų palūkanų ir padidintų palūkanų. Dokumentinio patikrinimo metodu buvo ištirti 38-osios GNSB pateikti dokumentai: kasos knygos, kasos pajamų išlaidų orderiai, kvitai apie pinigų įnešimą, suvestinės kredito ir palūkanų apskaičiavimo žiniaraščiai, kuriuose apskaičiuojama, kiek konkretus bendrijos narys įnešė pinigų, kiek bendrija užskaito kredito padengimą, kiek konkretus bendrijos narys turi sumokėti palūkanų, grąžino kredito už tam tikrą laikotarpį, kiek negrąžinta kredito. Atsakant į teisėjo klausimą, ar ekspertizei užteko duomenų, teismo ekspertas paaiškino, kad iš banko nebuvo pateikti memorialiniai orderiai, kur būtų nurodytas palūkanų, delspinigių, padidintų palūkanų apskaičiavimas, koks atsakingas darbuotojas juos atliko, tuo tarpu Bendrija nepateikė 2004 m. kasos knygos, nebuvo galima nustatyti pinigų judėjimo; Bankas kiekvieną mėnesį nuo 1997 m. nuo skolos skaičiavo palūkanas, kredito grąžinimas nuo 1999 m.; memorialinis orderis – pirminis dokumentas, kuriame banko darbuotojas nurodo apskaičiavimą palūkanų, kredito, padidintų palūkanų pagal kiekvieną apskaičiuotą sumą, kiekvieną mėnesį apskaičiuotą sumą, Bankas pateikė banko kredito komiteto protokolus, sprendimus, atskirų sąskaitų judėjimo ataskaitas, pagal kuriuos buvo galima nustatyti operacijų pagrįstumą; pateikti operacijų patvirtino dokumentai; pagal sutarties sąlygas memorialinis orderis surašomas vieną kartą per mėnesį apskaičiuojant palūkanas, kreditą, padidintas palūkanas, tačiau bankas pateikė tik suvestines; eksperto tvirtinimu, ekspertizei atlikti duomenų pakako; kasos knygos trūkumą atstojo kiti esami dokumentai. Ekspertizės akto 28 puslapyje nurodyta, kad ekspertiniam tyrimui pateikti 1997 – 2004 m. „Apyvartos žiniaraščiai“, tačiau į segtuvus įdėti atskiri mokėjimo dokumentai, kasos knygos atskiri lapai; taip pat segtuvuose yra „Kitų operacijų apskaitos žiniaraščiai“, iš kurių neaišku, kokios buhalterinės operacijos ten atvaizduotos; kasos kvitai ir banko išrašai neapibendrinti apskaitos registruose ir suvestinėse; taigi, iš tvarkomos apskaitos negalima nustatyti, kiek gauta kredito, kiek grąžinta, kiek priskaičiuota ir sumokėta palūkanų, padidintų palūkanų, delspinigių. Ekspertas J. Vinikovas papildomai paaiškino, kad dėl šios kasos operacijos negalima nustatyti apskaičiavimų už 1997 – 2004 m. laikotarpį; ar teisingai Bankas apskaičiavo palūkanas buvo galima nustatyti, ekspertas patikrino banko apskaičiavimus, tačiau Banko apskaičiavimai pirminiais dokumentais nebuvo pagrįsti; teismo ekspertas patikrino paskolinių sąskaitų duomenis, tačiau turi būti memorialiniai orderiai kredito sprendimas ir protokolas; nesant memorialinių orderių suvestinių pagrįstumą ir teisėtumą patikrinti negalima, turi būti pirminis dokumentas; ekspertas patvirtino, kad Bankas pirminių dokumentų nerado už laikotarpį nuo 1994 m.; ekspertas paaiškino, kad ekspertizės akte išvados nurodytos pagal Banko suvestines ir 38-osios GNSB; jei pakvitavimas turėjo būti įtrauktas į kasos knygą ekspertas negalėjo nustatyti dėl S. K. mokėjimo, jei finansinė operacija faktiškai įvykdyta, tai galima užskaityti; ekspertizės akte 12 lapo priešpaskutinėje pastraipoje nurodyta, kad trūksta 7 metų išrašų, ekspertas paaiškino, kad nurodytas laikotarpis, už kokį buvo tikrinta pagal pateiktus dokumentus; Ekspertizės akte ekspertas konstatavo faktą, kas buvo pateikta Banko išrašuose. Advokatė G. Gudaitė klausė, kaip buvo tikrinamas delspinigių paskaičiavimo pagrįstumas nesant pirminių mokėjimo dokumentų, pavyzdžiui 29 755,48 Lt delspinigių mokėjimas 2002 m. sausio 31 d. nors sąskaitos išrašo nėra (popierinės bylos 7 t., b. l. 134). Ekspertas paaiškino, kad pagal pateiktus Banko išrašus už tam tikrą laikotarpį delspinigių suma sudaro 119 000 Lt. Pirminis šaltinis yra Banko išrašas, už 8 metus nesant mokėjimų pagrindas paskaičiuoti delspinigius buvo pagal Banko išrašas; pažyma nėra Banko dokumentas, suvestinė nėra Banko dokumentas. Atsakovės atstovė advokatė G. Gudaitė paklausė, kuo remiantis padaryta išvada dėl delspinigių mokėjimo, jei nėra dokumentų už 2002 m., 2005 m., 2006 m. pabaigą, 2007 m., 2008 m., 2009 m., 2010 m., 2012 m., kuo remiantis buvo padaryta išvada, kad per visą laikotarpį buvo sumokėta tik tiek delspinigių. Ekspertas paaiškino, kad vertino dokumentus, į teisėjo klausimus dėl prieštaravimų, ekspertas paaiškino, kad konstatavo delspinigių apskaičiavimą pagal Banko išrašus, nes memorialinių orderių ar kitų dokumentų nebuvo, objektyvią tiesą negali nustatyti, nes negali išimti iš Banko dokumentus; į advokato A. Juonio klausimą ekspertas atsakė, kad patikrinti laikotarpiai, už kuriuos pateikti banko išrašai, tačiau už laikotarpius, kurie nepateikti paskaičiavimų nedaryta, nes nebuvo finansinių operacijų. Atsakant į advokatės S. Samoškienės klausimą, ar atliko prieštaravimų tyrimą, ar tik matematinius skaičiavimus, ekspertas nurodė, kad pagal pateiktus dokumentus buvo atlikti paskaičiavimai. Į advokato E. Budvyčio klausimą, ar galima sistemiškai išanalizuoti visą abiejų kredito šalių įsipareigojimų vykdymą visos sutarties vykdymo metu, jei epizodiškai nėra pirminių dokumentų nuo tada, kada kreditas turėjo būti pradėtas grąžinti 1999 metais, o palūkanos dar anksčiau, ar galima sistemiškai įvertinti sutarties vykdymo tinkamumą, teismo ekspertas paaiškino, kad jei neužtenka visų dokumentų, tai sistemiškai nustatyti negalima. Į teisėjo klausimą dėl teismo ekspertizės išvadų tikėtinumo teismo ekspertas paaiškino, kad išvados yra kategoriškos pagal ekspertizei pateiktus banko ir bendrijos dokumentus skirtingomis sumomis; ekspertizės akte nurodyta, kad pagal bendrijos ir banko dokumentus tiksliai atsakyti negalima. Bankas ir teismo ekspertas nurodo, kad palūkanos mokamos nuo 1997 m., tačiau 701 000 Lt bendrijos nariai įnešė grynus pinigus į banko sąskaitą, bet kur jie buvo panaudoti: palūkanoms, kreditui ar delspinigiams nustatyti negali. Teismo ekspertas paaiškino, kad pagal Banko duomenis yra viena suma, pagal bendrijos duomenis yra kita suma, ekspertas negali pasakyti, kuri suma yra teisinga. Bendrija nežinojo, kad iš jos Bankas nurašė 119 000 Lt delspinigių, padidintų delspinigių, kiek kredito grąžinimo, padidintų palūkanų. Bendrijoje apskaita nebuvo tvarkoma tinkamai, nuo 1994 m. iki 2015 m., memorialinių orderių nebuvimas yra nesilaikymas bendrųjų reikalavimų, Bankas skolų likučių nederino. Ekspertas nurodė, kad Ekspertizės akto 8 lapo 3 pastraipoje nurodyta, jog pagal Banko išrašus yra pervestos lėšos į nebalansinę sąskaitą, kur ji panaudota nėra žinoma, yra tik prielaida. Ekspertas nurodė, kad ištyrė 38-osios GNSB pirminius ir suvestinius dokumentus: banko išrašai, kasos pajamų išlaidų orderiai, kasos knygos, kreditų apskaičiavimo ir apskaitos žiniaraščiai, tiriami buvo šie dokumentai savarankiškai, pagal kiekvieną bendrijos narį, kokią sumą už kokį laikotarpį įnešė, neatitikimų yra, bet nedaug, ekspertizės akte nurodyta, kad nesutampa apie 43 tūkst. Antra grupė yra AB DnB bankas pateiktos dokumentai: banko išrašai, kreditavimo bylos, sąskaitų atskirai su paskolos su bendrijos nariais nesudarytos sutartys, buvo visos bendrijos kreditavimo byla: kiek suteikta kredito, kiek grąžinta, kiek negrąžinta, už kiek dienų buvo apskaičiuotos palūkanos, palūkanų suma, padidintos palūkanos, procentas kiek dienų ir delspinigiai. Ekspertizei iš Vilniaus miesto savivaldybės buvo pateikti sprendimai, potvarkiai lengvatinio kredito daugiabučių namų statybos bendrijai. Ekspertas patvirtino, kad tiek Banke, tiek bendrijoje nebuvo laikytasi buhalterinės apskaitos taisyklių. Ekspertas nurodė, kad paskola suteikta 1994-1995 metais, todėl pirminiai narių įnašai neatsispindi, jie buvo prie bendrijos dokumentų ir eksperto įvertinti. Ekspertas paaiškindamas ekspertizės tyrimo metodą nurodė, kad vadovavosi tiek Banko, tiek bendrijos duomenimis atskirai, negali jų patikrinti. Ekspertas nurodė, kad buvo kredito permoka tam tikrais laikotarpiais, Bankas turėjo nurašyti sumą kiek priklauso. Į teisėjo klausimą, kurie duomenys tikslesni tarp Banko ir bendrijos duomenų ekspertas atsakė, kad yra apskaičiavimas vienas logiškas ir kitas logiškas, Bankas galėjo ne tiek nurašyti ir delspinigių, padidintų palūkanų, bet tai tik prielaida, tiksliai pasakyti nėra galimybės. Palūkanas, padidintas palūkanas ir delspinigius negalėjo patikrinti, nes pirminių dokumentų nėra. Ekspertas paaiškino, kad realiai bankas gavo 596 000 Lt. Ekspertas nurodė, kad ekspertizės akte 7 lape nurodyta, jog pagal sutartį ir priedus turėjo mokėti palūkanas nuo 1997 m. gegužės 30 d., o kreditą grąžinti nuo 1999 m. rugsėjo 30 d. Nustatyta ekspertizės akte esanti klaida dėl laikotarpio ir palūkanų pirmame klausime, ekspertas įpareigotas į kitą teismo posėdį patikslinti duomenis dėl palūkanų paskaičiavimo dydžio, šaltinių ir terminų; teismas įpareigojo detalizuoti kredito grąžinimą, iš kurios sąskaitos kiek buvo nurašyta. Ekspertas nurodė, kad L. P. atsiskaitė su Banku, jam paskola buvo išskirta (2019 m. balandžio 12 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 20 min. 00 sek. iki 3 val. 17 min. 00 sek.).
35. Teismo ekspertas J. Vinikovas 2019 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdyje nurodė, kad padaryta techninė klaida dėl bendrijos sumokėtų palūkanų sumos, išvadoje netiksliai nurodyta sumokėta palūkanų suma 379 953,49 Eur, turi būti 234 997,63 Eur, kitos sumos dėl grąžinto kredito, sumokėtų padidintų palūkanų ir delspinigių ekspertui nekelia abejonių. Kitų duomenų negauta, sumos netikslinamos. Pagal Banko duomenis apskaičiavimas nuo 1999 m. dėl paskolos grąžinimo, palūkanų paskaičiavimo, padidintų palūkanų ir delspinigių, ekspertas sulygino duomenis. Pagal Bendrijos pateiktus dokumentus nustatyta suma, kiek Bendrija sumokėjo palūkanų ir negrąžinto kredito suma, šie duomenys skiriasi, ekspertas negali atsakyti, nes nėra pirminių dokumentų, yra tik suvestinės, šie duomenys nepatvirtinti norminių aktų reikalavimais, nėra inventorizacijos, suderinimo aktų, negalima atsakyti, kokios skolos kokiais terminais, negalima patikrinti, nes nėra pirminių dokumentų; grąžinto kredito suvestinė pagal Banko išrašo duomenis, sąskaitų, kiek Bankas nurašė paskolos dengimui, kiek palūkanų, duomenys perkelti iš Banko lentelės, ekspertas lygino lentelė su Banko išrašais; sąskaitos numerį išanalizavo visiškai, Banko išrašai pateikti nuo 1997 m. iki sutarties nutraukimo; sąskaitos Nr. 607139 išrašas nuo 1998 m. gruodžio 21 d. iki 2013 m. rugpjūčio 25 d., realiai yra išrašas iki 2003 m. gruodžio 2 d., tačiau ekspertas paaiškino, kad buvo atidaryta kita sąskaita, yra inkasiniai, palūkanos apskaičiuotos, yra kitų sąskaitų 2010 m. gegužės 10 d. nurašyta 40 000 Lt, tačiau sąskaitos išrašas baigiasi 2003 m. gruodžio 2 d. Ekspertas nurodė, kad pirminių dokumentų neturėjo, kur 2007 m. rugpjūčio 31 d. – 131 000 Lt suma buvo panaudota, paaiškinti negali. Ekspertas paaiškino, kad pakartotinė ekspertizė yra pirminės ekspertizės pakartotinis patikrinimas, Bankas kai kurių sumų neįvertino, pirminiai dokumentai nepateikti, todėl ekspertas negali patikrinti; pagal Banko duomenis, pagal bendrijos duomenis, kurie duomenys teisingi nežino, galima tik paskaičiuoti pagal suvestines lenteles; išvados atskirai pagal Banko ir pagal bendrijos duomenis.
36. Teismo ekspertizės 2019 m. kovo 4 d. akto Nr.11-2351 (18) išvadų pirmuoju klausimu padaryta išvada (e. b. 26 t., b. l. 31), kad pagal 38-osios GNSB apskaitos dokumentus AB DNB bankui pagal 1994 m. rugpjūčio 16 d. tarp Lietuvos žemės ūkio banko (teisių perėmėjas ieškovas AB DNB bankas) ir 38-osios GNS bendrijos sudarytą ilgalaikio lengvatinio kredito sutartį ir jos priedus yra:
- grąžinta kredito – 686 245,85 Eur (2 369 469,67 Lt);
- sumokėta palūkanų – 379 953,49 Eur (1 311 903,41 Lt);
- sumokėta padidintų palūkanų – 5 693,86 Eur (19 659,76 Lt);
- delspinigių – 34 468,01 Eur (119 011,16 Lt).
Pagal AB DNB banko dokumentus:
- grąžinta kredito – 569 811,00 Eur (1 967 443,41 Lt);
- sumokėta palūkanų – 234 997,63 Eur (811 399,81 Lt);
- sumokėta padidintų palūkanų – 5 693,86 Eur (19 659,76 Lt);
- delspinigių – 34 468,01 Eur (119 011,16 Lt).
Vilniaus miesto savivaldybė socialiai remtiniems žmonėms 1999 m. sausio 1 d. – 2003 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu pervedė į 38-osios GNSB sąskaitas 23 309,31 Eur (80 482,38 Lt) kaip palūkanų už lengvatinę paskolą dengimas. AB DNB bankas iš 38-osios GNSB sąskaitų nurašė 34 468,01 Eur (119.011,61 Lt) delspinigių ir 117 902,91 Eur (407.095,17 Lt) įsiskolinimų pagal inkasinius pavedimus. Šios sumos nebuvo atvaizduota bendrijos apskaitoje. Pagal bendrijos apskaitos duomenis 2005 m. balandžio 1 d. 12 539,02 Eur (43 294,72 Lt) sumažintas negrąžinto kredito likutis.
Ekspertas patvirtino, kad kategoriškos išvados, kiek grąžinta kredito ir palūkanų, kiek negrąžinta duoti negali, nes nėra pirminių dokumentų, negalima pasakyti tiksliai, ar bankas teisingai nurašė; Bankas netvarkė apskaitos pagal kiekvieną bendrijos narį; ekspertizė atliekama remiantis pirminiais dokumentais, tačiau teigia, kad vadovaujasi Banko ir bendrijos paskaičiavimais; ekspertizės išvadoje nurodyta, pagal kuriuos duomenis yra išvados, papildomai atlikti apskaičiavimai dėl teismo antstolių nurašymo, Vilniaus miesto savivaldybės pervestų lėšų, papildomai tirti dokumentai dėl pinigų nurašymų; ekspertizės tiriamoje dalyje nurodyta, kad buvo ištirti byloje nurodyti dokumentai; ypatingų tyrimų nebuvo, nes nebuvo galima patikrinti Banko ir bendrijos duomenis, nebūtų problemos, jei bankas pasakytų, kiek buvo gauta pajamų; nėra pirminių dokumentų, todėl negalima palyginti Banko ir bendrijos duomenis, viskas kas galima buvo padaryta; Bankas netinkamai vedė kredito apskaitą, nėra pirminių dokumentų, netinkamai vedė ir bendrija; Buvo apskaičiuojamos palūkanos nuo 1994 metų, buvo apskaitoje pagal bendrijos kredito grąžinimo suvestines, tačiau Banko suvestinė tvirtino, kad palūkanos mokamos vadovautasi tik Banko duomenimis; Banko išrašų už 1994-1996 metus nėra nurodyta, kiek sumokėta nėra galima nustatyti.
37. Teismo ekspertizės 2019 m. kovo 4 d. akto Nr.11-2351 (18) išvadų antruoju klausimu padaryta išvada (e. b. 26 t., b. l. 32), kad pagal 38-osios GNSB dokumentus negrąžinto kredito likutis 2015 m. birželio 1 d. sudaro 66 766,20 Eur (230 530,33 Lt), nesumokėtų palūkanų 14 188,19 Eur (48 988,98 Lt), padidintų palūkanų 0,00 Lt, delspinigių 542,16 Eur (1 871,97 Lt). Pagal AB DNB banko pateiktas suvestines 1994 m. rugpjūčio 16 d. – 2016 m. vasario 29 d. laikotarpiu bankui negrąžinta 183 201,05 Eur (632 556,59 Lt) kredito, nesumokėta 3 939,73 Eur (13 603,10 Lt) palūkanų už kreditą ir nesumokėta 31 399,14 Eur (108 414,96 Lt) palūkanų už pradelstą kreditą. Priskaičiuoti delspinigiai pilnai apmokėti.
38. Teismo ekspertas 2019 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdyje pažymėjo, kad tikėtina, jog teisinga suma pagal bendrijos duomenis 66 766,20 Eur (230 530,33 Lt), atsižvelgiant į visą sumokėtą sumą, į tai, kad sumokėta teismo antstoliams (400 000 Lt) ir nurašyta delspinigių suma 119 011,61 Lt, tikėtina, kad teisinga ir tikslesnė suma yra 38-osios GNSB, nes buvo atstatyta apskaita pagal kiekvieną pavardę, nors buvo nepatvirtinti pirminiais dokumentais, neįtraukta į kasą, neatlikta inventorizacija, tačiau apskaita atlikta rankiniu būdu, apskaičiuota pagal kiekvieną butą, kiekvieno gyventojo pavardę. Ekspertas papildomai nurodė, kad 38-osios GNSB nurodyta suma dar gali mažėti, nes yra dar asmenų, kurie kredito grąžinimui sumokėjo ženklias sumas Bankui, tačiau jos nebuvo įvertintos, pavyzdžiui, 2005 m. gegužės 11 d. D. P. sumokėjo 80 000 Lt 38-ajai GNSB kredito dengimui į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2007 m. rugpjūčio 31 d. Dieninis Laimas sumokėjo 131 337,02 Lt 38-ajai GNSB įsiskolinimo dengimą už butą, esantį (duomenys neskelbtini), 2008 m. vasario 19 d. E. B. sumokėjo 27 447 Lt kredito dengimą ir palūkanas už butą, esantį (duomenys neskelbtini); 2008 m. vasario 20 d. sumokėjo E. B. sumokėjo 15 967,67 Lt įsiskolinimą Bankui už butą, esantį (duomenys neskelbtini); 2008 m. vasario 26 d. J. B. sumokėjo 20 000 Lt R. B. kredito ir palūkanų mokėjimą Banku; 2008 m. kovo 19 d. Z. Z. sumokėjo 10 000 Lt lengvatinio kredito dengimas Banku; 2008 m. balandžio 7 d. L. M. sumokėjo 34 171,32 Lt lengvatinio kredito, gauto iš 38-osios GNSB, galutinis atsiskaitymas; 2008 m. balandžio 1 d. D. M. sumokėjo 22 661 Lt kredito dengimui 22 660 Lt, palūkanos – 1 Lt, Bankui už butą, esantį (duomenys neskelbtini); 2008 m. balandžio 4 d. V. M. sumokėjo 22 741,07 Lt kredito dengimui Bankui už butą, esantį (duomenys neskelbtini), sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), išrašas už laikotarpį 2004 m. rugsėjo 30 d. iki 2013 m. rugpjūčio 25 d. (CD diske esantys duomenys). Advokatė G. Gudaitė nurodė, kad bendrija įskaitė šias sumas, tačiau reikia įvertinti Bankui pervestą 148 000 Lt pinigų sumą už parduotą priestatą, kuri pateko į sąskaitą Nr. 607139 (e. b. 21 t., b. l. 136-138). Eksperto suvestinėje šių sumų nėra, nėra įtraukta į kredito gražinimą, ekspertas paaiškina, kad nebuvo banko dokumentų. Atsakydamas į advokato E. Budvyčio klausimą ekspertas nurodė, kad Banko pateiktas apskaičiavimas turėtų būti mažinamas, nes šios sumos Banko dokumentuose neatsispindi (2019 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 00 val. 10 min. 00 sek. iki 02 val. 28 min.).
39. Teismo ekspertizės 2019 m. kovo 4 d. akto Nr.11-2351 (18) išvadų trečiuoju klausimu nurodyta (e. b. 26 t., b. l. 32), kad atsižvelgiant į AB DNB banko kredito, palūkanų, delspinigių mokėjimo eiliškumo tvarką bankas iš 38-osios GNSB gautas pinigines lėšas paskirstė prisilaikant 1994 m. rugpjūčio 16 d. ilgalaikio kredito sutarties Nr.1 sąlygomis ir banko nustatyta informacine sistema. Pagal AB DNB banko nustatytas informacines sistemas įsipareigojimų eiliškumas buvo toks:
Laikotarpis | 1-os eilės įsipareigojimai | 2-os eilės įsipareigojimai | 3-os eilės įsipareigojimai | 4-os eilės įsipareigojimai |
1994-09-16 – 2003-12-30 | padidintos palūkanos | palūkanos | paskola | delspinigiai |
2003-12-31 – 2013-08-23 | padidintos palūkanos | palūkanos | paskola | delspinigiai |
2013-08-24 – 2017-05-03 | delspinigiai | padidintos palūkanos | palūkanos | paskola |
40. Teismo ekspertas 2019 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdyje dėl trečio ekspertizės klausimo paaiškino, kad kadangi bankas pateikė tik 2019 m. sausio 7 d. Nr. 2019 K.19.-L27-1 raštą (CD diske esantis antras dokumentas), tačiau įsipareigojimų vykdymo eiliškumo taisyklių nepateikė, todėl ekspertas negali atsakyti, ar Bankas teisingai atliko kredito, palūkanų, padidintų palūkanų ir delspinigių įskaitymą, nebuvo pateikta Banko tvarka. Ekspertas nurodė, kad mokėjimo eiliškumas buvo atliktas pagal Banko pateiktą paskaičiavimą, tačiau nesant pirminių dokumentų ekspertas negalėjo patikrinti tinkamumo; ekspertas paaiškino, kad Bankui iš pradžių nurašius delspinigius, padidintas palūkanas tai galėjo ir turėjo turėti įtakos galutiniam atsiskaitymui už kreditą, nes kad turėjo būti kredito grąžinimas, tai paskirčiai nepateko, tačiau norminiuose aktuose nebuvo nurodyta, kaip turi būti paskirstyti mokėjimai, Kredito sutartyje tik nurodyta, kad paskola grąžinama ir palūkanos skaičiuojamos, Bankas turėjo atsižvelgti į permoką, kodėl neužskaito, teismo ekspertas negali pasakyti, kredito grąžinimo permoka buvo visada. Banko atstovė negalėjo paaiškinti, kodėl Bankas neįvertino permokos. Teismo ekspertas pažymėjo, kad tikėtina, jog Banko mokėjimų skirstymas buvo neteisingas, ne pagal terminuotą pasižadėjimą, dėl to, kad palūkanos buvo skaičiuojamos atskiroms dienoms, nebuvo atsižvelgta į permoką. Teismo ekspertas paaiškino, kad Banke nėra pirminių dokumentų, iš kurių galima būtų nustatyti, už kokį mėnesį, už ketvirtį, kaip buvo nustatyta nurašoma kredito palūkanų suma, o kadangi tokio skaičiavimo nėra teismo ekspertas sudarė tik lentelę. Teismo ekspertas pažymėjo, kad logiškiau, jog 38-osios GNSB apskaičiavimas buvo tikslesnis, jeigu atsižvelgiant į neužskaitytas sumas apskaita yra tikslesnė (2019 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 02 val. 29 min. 30 sek. iki 02 val. 58 min. 40).
41. Tretysis asmuo D. P. 2019 m. rugsėjo 6 d. teismo posėdyje paaiškino, kad bendrijos nariams kreditai nebuvo perkelti, nes Bankas nepriėmė, nes buvo įsiskolinimas, įvyko nesusipratimai dėl turimų skolų, skolų perkėlimo sutartys nebuvo sudarytos dėl to, kad Bankas nesutiko, nes laikė, kad turi padengti daugiau, buvo susirinkimai dėl perkėlimo, buvo išduodamos pažymos, ėjo į banką, buvo išduodamos pažymos dėl likučių, bendrijos nariai sumokėdavo tą pačią dieną, tačiau yra nesumokėjusių, buhalterė išrašydavo pažymas ir ateidavo pas pirmininkę parašo, ar palūkanos buvo vertinamos pasakyti negali. Tretysis asmuo D. P. laiko, kad Bankas reikalauja papildomų palūkanų, 2005 m. balandį jai išeinant iš bendrijos įsiskolinimas buvo, Bankas palūkanas nusiskaičiavo, kredito dengimui buvo atidaryta nuo 1999 m., palūkanų dengimui nuo 1997 m., pirmiausia buvo bendrijos sąskaita statybai ir nuo tos sąskaitos buvo nurašomi palūkanos nuo 1994 m., o nuo 1997 m. buvo atidaryta sąskaita palūkanų dengimui ir paskaičiuojama kiekvienam gyventojui, bankas atsiųsdavo bendrą sumą ir buhalterė paskaičiuodavo kiekvienam nariui, buhalterė paskaičiuodavo ir grąžintiną kredito dalį; jei Bankui trukdavo nusirašyti pinigų, jei sąskaitoje būdavo laisvų pinigų Bankas nusirašydavo, buhalterė tikrindavo, išrašai buvo kiekvieno mėnesio gale, išeinant žmonės buvo skolingi (2019 m. rugsėjo 6 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 01 val. 42 min. 00 sek. iki 01 val. 55 min. 10 sek.).
42. Advokatė G. Gudaitė papildomai dėl lengvatinio kredito, kurį mokėjo savivaldybė, nurodė, kad ekspertizės akto 11 puslapyje konstatuota, jog ekspertas nustatė, kad pagal AB DNB banko išrašus 1998 m. gruodžio 1 d. – 2009 m. gegužės 31 d. Vilniaus miesto savivaldybė 38-jai GNSB sumokėjo 1 100,70 Lt 10% nuo lengvatinio kredito, dengė 79 381,68 Lt palūkanų ir 2006 m. gruodžio 12 d. į 38-osios GNSB atsiskaitomąją sąskaitą Nr.607139 pervedė 6 583,00 Lt kaip Z. Z. 20% subsidiją kredito grąžinimui, t. y. viso 87 065,38 Lt, tačiau nei Bankas, nei bendrija šių grąžintų sumų neįvertino. Ekspertas teismo posėdžio metu paaiškino, kad šios sumos nepateko į Banko apskaičiavimus grąžinant kreditą, delspinigius ar palūkanas, nors pinigai Bankui buvo pervesti. Bendrija teikia duomenis savivaldybei, todėl turėjo mažinti skolos sumas Bankui, bendrija neįvertino narių atžvilgiu. Banko atstovė patvirtino, kad Bankas gavo šias lėšas ir nurašė, nurodė, kad duomenis patikrins (2019 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 04 val. 01 min. 10 sek. iki 04 val. 35 min. 50 sek.).
43. Teismo ekspertizės 2019 m. kovo 4 d. akto Nr.11-2351 (18) išvadų dešimtuoju klausimu nurodyta (e. b. 26 t., b. l. 34), kad R. S., buto, esančio (duomenys neskelbtini), statybai buvo suteiktas 66 096 Lt (19 142,72 Eur) kreditas. Negrąžinto kredito dalis sudaro 34 618,57 Lt (10 026,06 Eur), negrąžintų palūkanų suma sudaro 5 604,30 Lt (1 623,12 Eur), padidintų palūkanų suma sudaro 23 636,84 Lt (6 845,70 Eur) ir delspinigių suma sudaro 8 416,72 Lt (2 437,65 Eur). Negrąžinto kredito suma ir delspinigiai yra paskaičiuoti pagal bendrijos duomenis, delspinigių suma, kurią Bankas nusirašė mažintinas kredito įsiskolinimas. Advokatė G. Gudaitė nurodė, kad bendrijos nariams delspinigiai neturi būti taikomi, Banko imami delspinigiai iš bendrijos buvo neprotingi, nesąžiningi ir nepagrįsti, be teisinio pagrindo, nesilaikant užskaitymo eiliškumo, kredito įsiskolinimas turi būti mažinamas nuskaičiuota delspinigių suma (2019 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 04 val. 36 min. 00 sek. iki 04 val. 42 min. 10 sek.).
44. Teismo ekspertizės 2019 m. kovo 4 d. akto Nr.11-2351 (18) išvadų vienuoliktu klausimu nurodyta (e. b. 26 t., b. l. 34), kad V. R. ir V. R., buto, esančio (duomenys neskelbtini), statybai buvo suteiktas 24 913,98 Eur (86 023,00 Lt) kreditas; pagal pateiktus dokumentus nustatyta, kad bankui negrąžinta 21 929,61 Eur (75 718,56 Lt) kredito, 4 835,00 Eur (16 694,28 Lt) palūkanų, 17 614,96 Eur (60 820,95 Lt) padidintų palūkanų ir 30 821,12 Eur (106 419,16 Lt) delspinigių. Teismo ekspertas nurodė, kad šios sumos yra priteistos, advokatė G. Gudaitė ir pirmininkas nurodė, kad teismo sprendimai įsiteisėję, su R. pasirašytas sutikimo sandoris, tačiau nesumokėjo, todėl teismas priteisė (2019 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 04 val. 42 min. 10 sek. iki 04 val. 44 min. 50 sek.).
45. Teismo ekspertizės 2019 m. kovo 4 d. akto Nr.11-2351 (18) išvadų dvyliktuoju klausimu (e. b. 26 t., b. l. 34), ar visos bendrijos ir jos narių (gyventojų) lėšos, pervestos į AB DNB bankas sąskaitas ginčo kredito sutarties vykdymui buvo nukreiptos kredito, palūkanų ar delspinigių pagal kredito sutartį dengimui? Jeigu ne, kokia suma buvo nukreipta kitų įsipareigojimų, nesusijusių su kredito sutarties vykdymu, dengimui? Ekspertizės akto išvadose nurodyta, kad bendrijos ir jos narių (gyventojų) lėšos, pervestos į AB DNB banko sąskaitas pagal 1994 m. rugpjūčio 16 d. kredito sutartį buvo nukreiptos ne tik kredito, palūkanų ar delspinigių pagal kredito sutartį dengimui, bet ir kitų įsipareigojimų dengimui, t. y. teismo antstolių ir Sodros dengimui pagal inkasinius pavedimus 117 860,34 Eur (406.948,19 Lt) sumai. Advokatė G. Gudaitė nurodė, kad ši išvada nėra pagrįsta, nes nėra aišku, kurios lėšos buvo pervestos kredito dengimui, kurios kitai paskirčiai, tas žmogus, kuris įneša nurodo tikslinę paskirtį, jei žmogus įnešęs ne kreditui, o nurašė kreditui, negalima teigti, kad įnešta kreditui dengti; pagal 5 priedo punktus 41832,94 Lt skirta kreditui, palūkanoms ir delspinigiams dengti, tačiau bankas jų neįskaitė, tačiau nurašė kiti: Sodra, antstolis. Advokatė G. Gudaitė taip pat nurodė, kad esminės reikšmės neturės, nes Bankas pripažįsta, kad gavo 3 mln., tuo tarpu kreditas buvo 2,6 mln., nes nei delspinigiai, nei palūkanos nepaaiškina. Advokatė G. Gudaitė pažymėjo, kad Ekspertizės akto 9 lape nurodyta, jog dalis bendrijos narių pasirašė negrąžinto kredito perkėlimo sutartis su AB DNB banku ir šiai sumai turėjo sumažėti bendrijos skola bankui, kokia suma, kokie asmenys, kokius kredito dydžius jie pasirašė? Bankas grąžinta kreditą gavo, tačiau nepateikė duomenų (2019 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 04 val. 45 min. 10 sek. iki 04 val. 58 min. 00 sek.).
46. Teismo posėdyje 2019 m. rugsėjo 6 d. tretysis asmuo D. P. paaiškino, kad nuo 1994 m. Bankas (Žemės ūkio bankas) nusiskaičiuodavo palūkanas nuo bendrijos sąskaitos, bendrija mokėjo. Teismo ekspertas nurodė, kad palūkanos buvo apskaičiuotos nuo 1994 m. Ekspertizės akto 26 lape, priskaityta palūkanų suma, tačiau tarp pateiktų ekspertizei dokumentų nebuvo 1994-1996 metų pirminių dokumentų, banko išrašų, memorialinių orderių, dėl to ekspertas negalėjo pasisakyti dėl palūkanų sumokėtos sumos, nurodant palūkanų mokėjimą tik nuo 2001 m., nes bankas nepateikė tokių duomenų (7 metų palūkanų), palūkanų mokėjimas nuo 2001 m. apskaičiuojamos pagal bendrijos duomenis, pagal Banko duomenis nuo 2007 m., iki 2001 m. priskaičiuota palūkanų 672 071,08 Lt.
47. Teismo ekspertizės 2019 m. kovo 4 d. akto Nr.11-2351 (18) išvadų penkioliktu klausimu (e. b. 26 t., b. l. 36), teismo ekspertas atsakydamas į advokato E. Budvyčio klausimus paaiškino, kad duomenys apie delspinigius L. P. 1955 Lt už laikotarpį nuo 1997 m. sausio 1 d. iki 2005 m. rugsėjo 1 d., L. P. įsiskolinimas buvo pagal bendrijos duomenis, apie tai, ar L. P. buvo bendrijos narys ekspertas netikrino, duomenų apie tai, kad L. P. bendrijos nariu buvo nuo 1998 m. iki 2002 m. ekspertas nevertino, nes pirminių dokumentų nebuvo (2019 m. rugsėjo 6 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 03 val. 11 min. 30 sek. iki 03 val. 19 min. 00 sek.).
48. Teismo ekspertizės 2019 m. kovo 4 d. akto Nr.11-2351 (18) išvadų tryliktu klausimu, teismo ekspertas paaiškino, kad ekspertizės išvadoje tryliktu klausimu nurodyti Banko ir bendrijos duomenys apie negrąžinto kredito likučius pagal atskiras datas, dėl neapmokėtų palūkanų ir priskaičiuotų delspinigių. Duomenys pateikti iš Banko duomenų ir bendrijos apyvartos žiniaraščių, nustatytos bendros sumos pagal atskirus metus sausio 1 d., ieškinio pateikimo datai, sutarties nutraukimo datai ir 2016 m. vasario 28 d., datai, kuriai pateikti dokumentai. Kategoriškai tvirtinti išvadų negali, nes atsižvelgiant į nustatytas sumas gali būti keičiamos, arčiau prie bendrijos apskaičiavimo, sumos 13 klausime turi būti koreguojama; per visą laikotarpį buvo kredito permoka, todėl reikia atsižvelgti vertinant įsipareigojimus (2019 m. rugsėjo 6 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 03 val. 20 min. 00 sek. iki 03 val. 45 min. 15 sek.).
49. Teismo ekspertizės 2019 m. kovo 4 d. akto Nr.11-2351 (18) išvadų keturioliktu klausimu, teismo ekspertas paaiškino, kad ekspertas remiasi Banko apskaičiavimu ir nustatė, kad nuo 1997 m. sausio 1 d. iki 2016 m. vasario 28 d. viso grąžinta paskolos 569 811 Eur (1 967 443,41 Lt ), išvada padaryta Banko padarytu apskaičiavimu; teismo metu nustatytos sumos pervestos už statybas atsiskaitant už butus ir atsižvelgta į kredito grąžinimo permoką; jei suskaičiuoti visas sumas, kurias nustatėm, kurios buvo pervestos į banką reikia daryti apskaičiavimus. Teismo ekspertas nurodė, kad 4-5 skaičiai ir permoka galima nustatyti, ar lieka įsiskolinimas, atsakymas turi būti koreguojama. Banko atstovė nurodė, kad žmonės mokėjo į sąskaitą, tačiau ne visada jie keliavo kredito grąžinimui, todėl reiktų apskaičiuoti, ar likusi skola, reiktų įvertinti, ar teisingi skolos dengimo prasme gyvenamojo namo statybai, Bankas mato, kad reikia tikslintini (2019 m. rugsėjo 6 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 03 val. 45min. 08 sek. iki 03 val. 52 min. 36 sek.).
50. Teismo ekspertizės 2019 m. kovo 4 d. akto Nr.11-2351 (18) išvadų penkioliktu klausimu, teismo ekspertas paaiškino, kad ekspertas vadovavosi bendrijos duomenimis ir atliko apskaičiavimus už atskirus laikotarpius, viso apskaičiuota 81 924,41 Eur (282 868,61 Lt) padidintų palūkanų ir 178 831,26 Eur (617 468,59 Lt) delspinigių. Teismo ekspertas nurodė, kad kadangi teismo metu buvo nustatyta, jog padidintos palūkanos ir delspinigių suma neturėjo būti skaičiuojama, tai išvadą reikia keisti; duomenys paimti iš bendrijos sudarytos lentelės, kurie vėluodavo mokėti palūkanas, padidintas palūkanas už pradelstą paskolą ir delspinigius už nesumokėtas padidintas palūkanas. Teismo ekspertas nurodė, kad šioje išvadoje perkėlė bendrijos duomenis, tačiau nustačius, kad Bankas netinkamai paskaičiavo, koreguojamos ir šios išvados. Teismo ekspertas nurodė, kad tai tik kiek paskaičiuota, tačiau nesant pirminių dokumentų negalima nustatyti, kiek sumokėta (2019 m. rugsėjo 6 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 03 val. 52 min. 40 sek. iki 03 val. 59 min. 36 sek.).
51. Teismo ekspertizės 2019 m. kovo 4 d. akto Nr.11-2351 (18) išvadų šešioliktu klausimu, teismo ekspertas paaiškino, kad šešioliktas klausimas dubliuoja penkioliktą klausimą, padidintas palūkanas paėmė iš Bendrijos apskaičiavimo, ar mokėjo pasakyti negali (2019 m. rugsėjo 6 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 03 val. 59 min. 37 sek. iki 04 val. 00 min. 40 sek.).
52. Teismo ekspertizės 2019 m. kovo 4 d. akto Nr.11-2351 (18) išvadų septynioliktu klausimu, teismo ekspertas paaiškino, kad klausimas kartojamas ir sąlyginis, jeigu delspinigius skaičiuoti ne 0,5%, o 0,02%, tai ieškovui AB DNB bankui delspinigių permoka sudarytų 33 089,30 Eur (114 250,72 Lt), jeigu delspinigius skaičiuoti ne 0,5%, o 0,04%, tai ieškovui AB DNB bankui delspinigių permoka sudarytų 31710,57 Eur (109 490,27 Lt) (2019 m. rugsėjo 6 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 04 val. 00 min. 40 sek. iki 04 val. 01 min. 45 sek.).
53. Teismo ekspertizės 2019 m. kovo 4 d. akto Nr.11-2351 (18) išvadų aštuonioliktu klausimu, teismo ekspertas paaiškino, kad padarė išvadą, jog bendrija sumokėjo daugiau kredito nei priklausė pagal grafiką, o palūkanas Bankas skaičiavo ne prie kiekvieno mėnesio 21-22 dienomis kaip nurodyta prieduose prie sutarties, o kiekvieno mėnesio 30 d., ir pagal apskaitos dokumentus nėra galimybės nustatyti, ar bendrija, jos nariai vėlavo sumokėti kreditą ir palūkanas, kadangi bendrijos apskaitoje nebuvo fiksuojamos atskirų bendrijos narių mokėjimų į kasą ir į Banką datos, pagal Banko duomenis nėra galimybės nustatyti, ar skirtingais laikotarpiais įneštos atskirų narių piniginės lėšos buvo nurašomos kredito grąžinimui, palūkanų ir padidintų palūkanų mokėjimui ir delspinigių mokėjimai, nes Banko dokumentuose nebuvo nurodomos narių pavardės, buvo nurašomos bendrijos vardu, nurašyta daugiau nei pagal grafiką, pagal Banko duomenis yra kredito permokos (2019 m. rugsėjo 6 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 04 val. 01 min. 46 sek. iki 04 val. 04 min. 46 sek.).
54. Teismo ekspertizės 2019 m. kovo 4 d. akto Nr.11-2351 (18) išvadų devynioliktu klausimu, teismo ekspertas paaiškino, kad atsakant vadovavosi Banko pateikta lentele, pagal kurią AB DNB bankas papildomai 38-ajai GNSB priskaičiavo 37 092,92 Eur (128 074,72 Lt) padidintų palūkanų ir nurašė 5 693,86 Eur (19 659,76 Lt) padidintų palūkanų, taip pat priskaičiavo ir nurašė 34 468,01 Eur (119 011,16 Lt) delspinigių. Šios sumos nebuvo atvaizduotos bendrijos apskaitoje. Pagal 38-osios GNSB buhalterinės apskaitos dokumentus nėra galimybės nustatyti, ar bendrija, jos nariai vėlavo mokėti kreditą ir palūkanų įmokas, jeigu taip, kokias įmokas ir kiek buvo vėluojama mokėti bei kokiomis sumomis, kadangi bendrijos apskaitoje nebuvo fiksuojamos atskirų narių mokėjimo į kasą ir į banką datos. Teismo ekspertas paaiškino, kad ši išvada turi būti koreguojama atsižvelgiant į nustatytą faktą, kad buvo permokėta padidintų palūkanų ir delspinigių neturėjo būti nurašoma (2019 m. rugsėjo 6 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 04 val. 04 min. 47 sek. iki 04 val. 07 min. 02 sek.).
55. Teismo ekspertizės 2019 m. kovo 4 d. akto Nr.11-2351 (18) išvadų dvidešimtuoju klausimu teismo ekspertas paaiškino, kad teismo ekspertas nesprendė šio klausimo, nes jis hipotetinis ir nereikalaujantis skaičiavimo; jei bus nustatyta suadministruota kredito suma tai padidintos palūkanos ir delspinigiai neturėjo būti apskaičiuojami. Advokatė G. Gudaitė pažymėjo, kad pagal Lietuvos apeliacinio teismo nutartį palūkanos galėjo būti skaičiuojamos tik nuo suadministruotos kredito sumos, tačiau Bankas jas nurašinėjo nuo kredito įmokų (2019 m. rugsėjo 6 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 04 val. 07 min. 02 sek. iki 04 val. 10 min. 35 sek.).
56. Teismo ekspertizės 2019 m. kovo 4 d. akto Nr.11-2351 (18) išvadų dvidešimt pirmuoju klausimu nurodyta (e. b. 26 t., b. l. 40), kad 1997 – 2004 metais tvarkant 38-osios GNS bendrijos apskaitą buvo nesilaikyta: 1) nuo 1997 m. iki 2001 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo (1992 m. birželio 18 d. Nr.I-2654) 12, 19 str. – ūkinės operacijos neapibendrintos apskaitos registruose (12 str.), dokumentų taisymai atliekami nesilaikant aukščiau nurodytų reikalavimų (19 str.); 2) nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 4 ir 16 punktų – informacija yra netinkama, nepalyginama ir neišsami (4 p.), nebuvo sudaromi apskaitos registrai (16 p.); 3) nuo 1997 m. iki 2001 m. gruodžio 31 d. Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (patvirtintos LRV 1994 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr.336) 21 punktų – narių mokesčiai užpajamuojami bendra suma, o ne pagal kiekvieną kasos pajamų orderį; 4) nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d. Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (patvirtintos LRV 2000-02-17 nutarimu Nr.179) 16 punkto - narių mokesčiai užpajamuojami bendra suma, o ne pagal kiekvieną bendrijos narį išrašant jiems kasos pajamų orderį už įneštą pinigų sumą; 5) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr.719 patvirtintos „Dėl inventorizacijos tvarkos“ 50 ir 60 punktų - 38-jai GNSB 1999-2017 metų laikotarpyje nebuvo atliekamas skolų suderinimas su AB DNB banku.
57. Teismo ekspertas paaiškino, kad norminių aktų reikalavimų nesilaikymo atvejai, ekspertas atliko 38-osios GNSB apskaitos medžiagą ir nustatė, kad suvestinės buvo taisomos, didžioji knyga neatitinka, nebuvo duomenų kas įnešė, nebuvo atliekamos inventorizacijos, nesilaikyta apskaitos reikalavimų nustatytai laikotarpiais. Advokatas A. Juonys pažymėjo, kad nebuvo derinami skolų likučiai buhalterinių metų pabaigoje, skolos inventorizavimas, Bankas šios pareigos neatliko, o specialisto išvada padaryta tik iš dokumentų, kuriuos jis turėjo. Advokatas E. Budvytis atkreipė dėmesį, kad ko gero niekada nesuskaičiuosime, kam kiek reikėjo mokėti, nes tai neįmanoma, nes aš sumokėjau tiesiogiai Bankui, o Bankas užskaitė bendrijai, reikia fiksuoti, kad Bankas pripažįsta nuo 1999 m. permoką (2019 m. rugsėjo 6 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 04 val. 10 min. 36 sek. iki 04 val. 21 min. 20 sek.).
Dėl ieškovo Luminor Bank AS ieškinio atsakovei 38-ajai GNSB dėl skolos, palūkanų ir padidintų palūkanų priteisimo
58. Teismas, vertindamas ieškinio pagrįstumą ir teisėtumą, ištyrė šalių byloje pateiktus aukščiau nurodytus įrodymus dėl 38-ajai GNSB suteikto kredito grąžinimo, palūkanų, padidintų palūkanų ir delspinigių mokėjimo. Teismas konstatuoja, kad byloje pateikti ieškovo Luminor Bank AS ir atsakovės 38-osios GNSB duomenys apie sumokėtą kreditą, palūkanas, padidintas palūkanas ir delspinigius skiriasi tiek sumomis, tiek mokėjimo terminais, todėl būtina įvertinti, kurios iš šalių kredito grąžinimo paskaičiavimai ir pateikti įrodymai yra patikimesni ir pakankami teisinėms išvadoms padaryti. Teismas teismo posėdžiuose ištyrė ir įvertino Banko pateiktus įrodymus, kredito grąžinimo apskaičiavimus, ekspertizei pateiktus papildomus duomenis (CD diske) jų patikimumo ir pakankamumo aspektais. Iš teismo posėdžių metu ištirtų teismo ekspertizės akto ir šalių pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad Banko pateikti kredito grąžinimo apskaičiavimai remiasi ne pirminiais mokėjimo dokumentais, kuriose nurodyta bendrijos ar jos nario atliktas mokėjimas ir paskirtis, o paties Banko atliktomis suvestinėmis, kurios buvo parengtos teismui ir bylos nagrinėjimo metu keitėsi. Teismas įvertina tai, kad Bankas neišsaugojo ir nepateikė pirminių dokumentų apie kredito ir palūkanų grąžinimą nuo 1994 m. iki 2001 m., nepateikė įrodymų, kaip buvo paskirstyti 38-osios GNSB ir jos narių atlikti mokėjimai kredito grąžinimui, palūkanoms, padidintoms palūkanoms ir delspinigiams. Kaip nurodyta aukščiau esančiose teismo sprendimo pastraipose, teismo ekspertas J. Vinikovas teismo posėdžių metu patvirtino Banko duomenų nepatikimumą, nurodė, kad Banko dokumentuose nebuvo nurodomos narių pavardės, lėšos buvo nurašomos bendrijos vardu, nurašyta daugiau nei pagal grafiką, pagal Banko duomenis yra kredito permokos, buvo permokėtos padidintų palūkanų ir delspinigių sumos. Ekspertas pažymėjo, kad pagal Banko duomenis nėra galimybės nustatyti, ar skirtingais laikotarpiais įneštos atskirų narių piniginės lėšos buvo nurašomos kredito grąžinimui, palūkanų, padidintų palūkanų ar delspinigių mokėjimui, o nesant Banko pirminių dokumentų negalima nustatyti, kiek kredito ir palūkanų sumokėta. Teismas įvertina, kad teismo ekspertas pažymėjo, jog iš banko nebuvo pateikti memorialiniai orderiai, kur būtų nurodytas palūkanų, delspinigių, padidintų palūkanų apskaičiavimas, koks atsakingas darbuotojas juos atliko. Teismas atsižvelgia į nustatytą faktinę aplinkybę, kad tarp Banko pateiktų ekspertizei dokumentų nebuvo nuo 1994 m. pirminių dokumentų, banko išrašų, memorialinių orderių, dėl to ekspertas negalėjo pasisakyti dėl palūkanų sumokėtos sumos, nurodant palūkanų mokėjimą tik nuo 2001 m., nes bankas nepateikė duomenų apie palūkanų mokėjimą ir įskaitymą nuo 1994 m. iki 2001 m. Dar daugiau, teismas įvertina teismo eksperto nustatytas faktines aplinkybes, kad bendrijos ir jos narių (gyventojų) lėšos, pervestos į Banką, pagal 1994 m. rugpjūčio 16 d. kredito sutartį buvo nukreiptos ne tik kredito, palūkanų ar delspinigių pagal kredito sutartį dengimui, bet ir kitų įsipareigojimų dengimui, t. y. teismo antstolių, Sodros ir kitiems reikalavimams vykdyti. Teismas pažymi, kad Bankas nepateikė įrodymų, kaip faktiškai buvo pasiskirstomos bendrijos ir jos narių kredito grąžinimui skirtos piniginės lėšos, kurios buvo įmokėtos į skirtingas sąskaitas, nurodant skirtingą mokėjimo paskirtį. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visetą teismas laiko, kad Banko pateikti apskaičiavimai yra nepatikimi ir nepakankami, kad būtų nustatytos sumos, kiek 38-oji GNSB ir jos nariai yra grąžinę kredito, palūkanų, padidintų palūkanų ir delspinigių už laiku nesumokėtas palūkanas. Teismas įvertino 38-osios GNSB pateiktus įrodymus, kurie buvo ištirti teismo ekspertizės metu: kasos knygas, kasos pajamų išlaidų orderius, kvitus apie pinigų įnešimą, suvestines, kredito ir palūkanų apskaičiavimo žiniaraščius, kuriuose apskaičiuojama, kiek konkretus bendrijos narys įnešė pinigų, kiek bendrija užskaito kredito padengimą, kiek konkretus bendrijos narys turi sumokėti palūkanų, kiek grąžinta kredito už tam tikrą laikotarpį, kiek negrąžinta kredito. Teismo ekspertas J. Vinikovas atsakovės 38-osios GNSB pateiktus įrodymus ir apskaičiavimus dėl kredito grąžinimo, palūkanų ir delspinigių mokėjimo laikė labiau patikimais, nes jie yra paremti pirminiais dokumentais, kiekvieno bendrijos nario pagal pavardę atliktais faktiniais mokėjimais.
59. Teismas konstatuoja, kad šioje byloje esančių įrodymų apimtis, sudėtingumas ir jų pakankamumas lemia galutinę įrodymų tyrimo ir vertinimo problematiką, todėl būtina atsižvelgti į teismų praktiką taikant ir aiškinant įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias CPK nuostatas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
60. Tuo tarpu dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008; 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-1075/2019).
61. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu (tikimybių balansu). Tai reiškia, jog nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Kartu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Muaro krautuvė“ v. Vilniaus m. valstybinė mokesčių inspekcija, Nr. 3K-3-31/1999; 1999 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje A. B. personalinė įmonė (duomenys neskelbtini) v. Vilniaus m. valstybinė mokesčių inspekcija, Nr. 3K-3-945/1999; 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje B. B., R. Ž. v. AB „Panevėžio duona“ , Nr. 3K-3-513/2004; 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005).
62. Teismas šioje byloje įrodymų pakankamumo klausimą sprendžia vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, atsižvelgęs į šios bylos specifines aplinkybes. Bylos pobūdį – byla yra dėl lengvatinio kredito, išduoto prieš 25 metus, valstybės socialiai remtiniems žmonėms būstui statyti grąžinimo. Ieškovas yra Bankas, kuriam sutartimi valstybė pavedė administruoti valstybės lėšomis išduotą lengvatinį kreditą, tačiau Bankas duomenų ir dokumentų už visą kredito administravimo laikotarpį neišsaugojo. Bankas, kaip profesionali finansinė įstaiga, valstybės lengvatinį kreditą administravo netinkamai, nes: 1) neužtikrino imperatyvių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gegužės 31 d. nutarimo Nr. 428 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 25 d. nutarimo Nr. 383 ir 1993 m. balandžio 19 d. nutarimo Nr. 274 dalinio pakeitimo“ (Žin., 1994, Nr. 43-794) 15 punkto 2 pastraipoje numatytų nuostatų vykdymo, pagal kurias bendrijai pastačius namą, kiekvienas jos narys, pasinaudojęs lengvatiniu kreditu butui statyti, privalėjo perimti jos lengvatinio kredito įsiskolinimo dalį ir sudaryti lengvatinio kredito sutartis su banku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2007); 2) Bankas, veikdamas kaip profesionalus finansų rinkos dalyvis, informaciją apie kiekvieną bendrijos narį galėjo gauti ir turėjo pareigą kontroliuoti, kaip yra vykdomi iš kreditavimo santykių kylantys įsipareigojimai, tačiau to neatliko; 3) Bankas, kaip profesionalas, neįvykdė savo pareigos pasirūpinti, kad būtų išsaugoti Kredito sutartimi sumokėtų kredito grąžinimo, palūkanų, padidintų palūkanų ir delspinigių faktui ir dydžiui įrodyti reikšmingi duomenys, pirminiai mokėjimo dokumentai, memorialiniai orderiai.
63. Teismas įvertino 38-osios GNSB pateiktus įrodymus, kurie buvo ištirti teismo ekspertizės metu: kasos knygas, kasos pajamų išlaidų orderius, kvitus apie pinigų įnešimą, suvestines, kredito ir palūkanų apskaičiavimo žiniaraščius, kuriuose apskaičiuojama, kiek konkretus bendrijos narys įnešė pinigų, kiek bendrija užskaito kredito padengimą, kiek konkretus bendrijos narys turi sumokėti palūkanų, kiek grąžinta kredito už tam tikrą laikotarpį, kiek negrąžinta kredito. Teismo ekspertas J. Vinikovas atsakovės 38-osios GNSB pateiktus įrodymus ir apskaičiavimus dėl kredito grąžinimo, palūkanų ir delspinigių mokėjimo laikė labiau patikimais, nes jie yra paremti pirminiais dokumentais, kiekvieno bendrijos nario pagal pavardę atliktais faktiniais mokėjimais.
64. Pagal Ekspertizės akte nurodytus atsakovės 38-osios GNSB apskaitos dokumentus Bankui pagal 1994 m. rugpjūčio 16 d. sudarytą Kredito sutartį ir jos priedus yra grąžinta kredito – 686 245,85 Eur (2 369 469,67 Lt), sumokėta palūkanų – 379 953,49 Eur (1 311 903,41 Lt), sumokėta padidintų palūkanų – 5 693,86 Eur (19 659,76 Lt), delspinigių – 34 468,01 Eur (119 011,16 Lt), viso sumokėta 1 106 361,1 Eur arba 3 820 044 Lt. Atsakovė 38-oji GNSB kartu su atsiliepimu yra pateikusi įrodymus, kad yra atsiskaičiusi su ieškovu, nes per laikotarpį nuo 1994 m. rugpjūčio 16 d. iki 2016 m. vasario mėn. yra sumokėjusi ieškovui 1 171 360 Eur (4 044 471,82 Lt), t. y. visiškai padengiant 2 600 000 Lt dydžio kreditą bei 5 proc. dydžio palūkanas. Teismas, tirdamas atsakovės 38-osios GNSB pateiktus įrodymus, įvertina advokatės G. Gudaitės baigiamosiose kalbose nurodytus suvestinius duomenis, ištirtus teismo posėdžių metu ir tikėtinai patvirtinančius bendrija yra sumokėjusi Bankui grąžinant kreditą, sumokant palūkanas, padidintas palūkanas ir delspinigius:
ü 19 659,80 Lt (5 693,87 Eur) padidintų palūkanos (Ekspertizės akto lapas 8);
ü 264 517,04 Lt (76 609,43 Eur) delspinigių, 2019 m. rugsėjo 13 d. teismo posėdyje banko darbuotoja suskaičiavo ir patvirtino pagal banko pateiktą suvestinę;
ü 1 658 559,41 Lt (480 352,00 Eur) palūkanų Banko nurodyta suma nuo 1994 m. rugpjūčio 17 d. iki 2016 m. vasario 7 d., 2019 m. rugsėjo 13 d. teismo posėdyje banko darbuotoja suskaičiavo ir patvirtino, kad nurodyta palūkanų suma visiškai apmokėta;
ü 2 369 469,67 Lt (686 245,85 Eur) kredito – sumokėta pagal bendrijos skaičiavimus, nes ekspertas bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad bendrijos skaičiavimai labiau tikėtini;
ü 148 000 Lt (42 863,76 Eur) į kredito sąskaitą Nr. 607131 sumokėti pinigai Bendrijai atlikus pardavimą, kuri nebuvo atvaizduota bendrijos apskaitoje, todėl pridedama prie grąžintos bankui kredito sumos;
ü 69 057,96 Lt (20 000,57 Eur) – kredito dengimui sumokėta, bet trečiųjų asmenų nurašyta suma, todėl ja mažinamas grąžintos bankui kredito sumos dydis;
ü 71 498,00 Lt (20 707,25 Eur) – perkelta kredito dalis nariams, šiai sumai turi sumažėti bendrijos skola bankui (Ekspertizės akto lapas 9), todėl ja mažinama likusi grąžinti kredito suma (D. 45 439 Lt, e. b. 1 t., b. l. 65, U. 26 059 Lt, e. b. 1 t., b. l. 68; 9 t. 4 b. l.);
ü Kredito sumokėta iš viso 2 448 411,71 Lt (709 109,05 Eur), kurie susidaro iš 2 369 469,67 Lt +148 000 = 2 517 469,67; 2 517 469,67 - 69 057,96 Lt.=2 448 411,71;
ü Nesumokėtas kredito likutis – 80 090,29 Lt (23 195,75 Eur), kuri apskaičiuojama 2 600 000 Lt – 2 448 411,71 Lt = 151 588,29 Lt; 151 588,29 Lt - 71 498,00 Lt = 80 090,29 Lt;
ü Bankui iš viso sumokėta 4 410 807,76 Lt. (1277 458,23 Eur), kurie susideda iš 19 659,80 Lt (padidintų palūkanų), 264 517,04 Lt delspinigių, 1 658 559,41 Lt palūkanų, 2 448 411,71 Lt kredito;
ü Nepagrįstai bankui sumokėta 284 176,83 Lt (82 303,30 Eur.), 19 659,80 Lt (5 693,87 Eur), padidintos palūkanos, po sutarties nutraukimo, 264 517,04 Lt (76 609,43 Eur) delspinigiai, neturint pirminių duomenų įrodančių vėlavimą.
65. Teismas įvertina, kad Ekspertizės akte Bankas pripažįsta, jog 2017 m. gegužės 3 d. 38-oji GNSB buvo grąžinusi kredito – 569 811,00 Eur (1 967 443,41 Lt), sumokėjusi palūkanų –379 953,49 Eur (1 311 903,41 Lt), sumokėjusi padidintų palūkanų – 5 693,86 Eur (19 659,76 Lt), sumokėjusi delspinigių – 34 468,01 Eur (119 011,16 Lt), viso gavusi 989 926,36 Eur arba 3 418 017,74 Lt. Teismas įvertina, kad byloje nustatyta, jog bendrija visada turėjo kredito permoką, todėl Bankui nebuvo pagrindo skaičiuoti padidintų palūkanų ir delspinigių, nes palūkanos galėjo būti nurašomos iš bendrijos permokėtos sumos. Teismas taip pat įvertina, kad 2019 m. rugsėjo 13 d. teismo posėdžių metu ieškovo atstovės pagal įgaliojimą D. O. ir I. S. pripažino, kad bendrija pardavusi priestatą gavo nurodomą 148 000 Lt (42 863,76 Eur) pinigų sumą į banko sąskaitą ir ta suma turėjo būti įskaityta į grąžintiną kreditą, tačiau Bankas jų į grąžintiną kreditą neįskaitė, kur pinigai buvo panaudoti Bankas duomenų neturi. Banko atstovės paaiškino, kad pirminių dokumentų neturi, todėl tiksliau negali pasakyti, ar buvo, ar ne įskaitymai. Banko atstovė D. O. pripažino, kad nuo 1994 m. rugpjūčio 17 d. iki 2014 m. balandžio 30 d. iš bendrijos Banke gauta ir priskaičiuota viso 1 658 559,41 Lt (480 352,00 Eur) palūkanų, visos jos apmokėtos (2019 m. rugsėjo 13 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 00 val. 3 min. 00 sek. iki 00 val. 49 min. 20 sek.).
66. Teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visetą pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais sprendžia, kad yra pakankamai įrodymų teisinei išvadai, kad 38-oji GNSB yra visiškai atsiskaičiusi su Banku, grąžinusi kreditą ir palūkanas, nėra skolinga nurodomų 183 201,05 Eur kredito sumos, 3 939,64 Eur palūkanų ir 28 842,67 Eur padidintų palūkanų (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismui atmetus ieškinį dėl skolos Bankui iš bendrijos priteisimo atmestini ir išvestiniai ieškinio reikalavimai priteisti iš 38-osios GNSB 5 proc. dydžio metines palūkanas pagal Kredito sutarties 1.2 p., skaičiuojamas nuo negrąžintos kredito sumos (183 201,05 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki visiško kredito grąžinimo, ir priteisti Bankui iš atsakovės 38-osios GNSB 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei skolos išieškojimą nukreipti į Bankui įkeistą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), parduodant šį turtą iš viešųjų varžytynių (CPK 260, 265, 270 straipsniai).
67. Teismas papildomai pažymi, kad pagal formuojamą teismų praktiką bylose, kuriose valstybės lengvatinis kreditas būstui įsigyti buvo išduotas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. balandžio 19 d. nutarimu Nr. 274 patvirtintą Gyvenamųjų namų, butų statybos arba pirkimo lengvatinio kreditavimo tvarką, ir lengvatinis kreditas po to kai namas yra pastatytas ir priduotas nėra grąžintas, gyvenamųjų namų statybos bendrijos nėra tinkamai atsakovas byloje. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai, jog su fiziniais asmenimis formaliai nebuvo sudarytos skolos bankui perkėlimo sutartys, negali būti pagrindas reikalauti skolos priteisimo iš bendrijos, nes ne bendrija, o bendrijos narys, nors ir nesudaręs skolos perkėlimo sutarties, tačiau pasinaudojęs lengvatiniu kreditu butui įsigyti, turi pareigą įvykdyti jam dėl pasinaudojimo lengvatiniu kreditu atsiradusią prievolę. Nagrinėjamu atveju pripažinus, kad bendrija turi pareigą atlyginti savo narių, neįvykdžiusių jiems tenkančios prievolės grąžinti kredito skolą ir palūkanas, prievolę, ją turėtų įvykdyti sąžiningi bendrijos nariai, kurie elgėsi teisėtai – sudarė paskolos perkėlimo sutartis ir atsiskaitė (atsiskaito mokėdami dalimis) už jiems tenkantį butą. Tai prieštarautų CK 1.5 įtvirtintų teisingumo ir protingumo principams (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. e2A-226-516/2017; 2019 m. balandžio 30 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. e2A-723-790/2019; Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 3 d. sprendimas, priimtas byloje Nr. e2-362-480/2019).
68. Teismas teismo posėdžių metu vadovaujantis CPK 42 straipsnio 1 ir 3 dalimis ne kartą klausė Banko atstovų dėl procesinės padėties tikslinimo pakeičiant netinkamą atsakovą tinkamu, tačiau ieškovė teise tikslinti atsakovus, kuriems reiškiamas reikalavimas dėl skolos grąžinimo nepasinaudojo. Banko atstovė pagal įgaliojimą D. O. nurodė, kad Bankas papildomų įrodymų neteiks ir šalių padėčių netikslins (2019 m. spalio 4 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 05 val. 27 min. 00 sek. iki 05 val. 27 min. 25 sek.). Tai sudaro papildomą pagrindą atmesti Banko ieškinį pareikštą 38 – ajai gyvenamojo namo statybos bendrijai kaip pareikštą netinkamam atsakovui.
Dėl S. K. ieškinio reikalavimų dėl piniginės prievolės pripažinimo įvykdyta, asmeninės nuosavybės teisės į butą pripažinimo, hipotekos pripažinimo pasibaigusia
69. Atsakovas S. K. pareiškė ieškinį (savarankiškus reikalavimus), kuriuo prašo pripažinti S. K. skolinį įsipareigojimą 38 – ajai gyvenamojo namo statybos bendrijai, sumokėti buto, esančio (duomenys neskelbtini), kainą, įvykdytu, pripažinti S. K. asmeninės nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini), panaikinti buto, esančio (duomenys neskelbtini), hipoteką (įkeitimą pagal 1994 m. rugpjūčio 16 d. įkeitimo sutartį, reg. Nr. 1-4402) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (13 t., e. b. l. 14-24). S. K. nurodė, kad iš viso bendrijai 2004 m. vasario ir kovo mėnesiais sumokėjo 40 000 Lt, tačiau bendrijos pirmininkei D. P. nepateikus atsakovui S. K. kasos pajamų orderio 5 792,40 Eur (20 000 Lt) sumai, jam liko tik 38-osios GNSB pirmininkės ranka surašytas pakvitavimas, patvirtintas jos parašu ir bendrijos antspaudu, tačiau jis negali būti atsakingas už tai, kad 38-osios GNSB pirmininkės 2004 m. kovo 4 d. pakvitavime nurodyta ir atsakovo S. K. sumokėta 5 792,40 Eur (20 000 Lt) dydžio pinigų suma galimai nebuvo oficialiai apskaityta 38-osios GNSB buhalterinėje apskaitoje, už kurios organizavimą yra atsakinga bendrijos pirmininkė. Nurodė, kad 2004 m. kovo mėn. jis atliko 4 344,30 Eur (15 000 Lt) grynųjų pinigų mokėjimą ir 2004 m. balandžio mėn. 1 448,10 Eur (5 000 Lt) mokėjimą, turi šias aplinkybes patvirtinančius 38-osios GNSB pirmininkės išduotus kasos pajamų orderius. Atsakovas nurodė, kad 2016 m. kovo 4 d. S. K. mokėjimo pavedimu sumokėjo į 38-osios GNSB atsiskaitomąją sąskaitą 10 072,82 Eur (8 981,12 Eur + 790,84 Eur +300,87 Eur), tokiu būdu galutinai įvykdydamas savo skolinius įsipareigojimus grąžinant 38-ajai GNSB buto statybai suteiktą lengvatinį kreditą bei sumokėdamas ieškovo prašomas priteisti palūkanas, skaičiuotinas nuo kreditavimo sutarties nutraukimo dienos iki faktinio atsakovo S. K. mokėjimo dienos. Atsakovas teigė, kad teismui pripažinus, jog S. K. visa apimtimi įvykdė piniginę prievolę sumokėti buto statybos kainą 38-ajai GNSB, šio fakto pripažinimas sukuria 38-ajai GNSB pareigą perduoti atsakovui S. K. butą asmeninės nuosavybės teise, o buto hipoteka turėtų būti laikoma pasibaigusia ir panaikintina.
70. Atsakovė 38-oji GNSB nesutikdama su atsakovo S. K. ieškiniu prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė nesutiko su tuo, kad 2004 m. pirmą ketvirtį S. K. kredito ir palūkanų mokėjimui atliko mokėjimus 11 584,80 Eur (40 000 Lt) sumai, nes minėta pinigų suma nei į atsakovės 38-osios GNSB kasą, nei į banko sąskaitą kredito ar palūkanų dengimui nebuvo įnešta. Pažymėjo, kad be S. K. pateikiamo pakvitavimo minėtos pinigų sumos daugiau niekur neatsispindi, todėl nėra aišku, ar jie iš viso buvo perduoti pirmininkei. Ikiteisminio tyrimo Nr. 10-1-70322-05 dėl atsakovės 38-osios GNSB buvusios pirmininkės D. P. veiksmų galimai pasisavinus didelės vertės svetimą turtą 2007 m. spalio 18 d. specialisto išvadoje Nr. 5-1/160 nenustatyta, jog į bendrijos kasą arba banko sąskaitas būtų įnešta kredito ir palūkanų dengimui S. K. nurodoma 11 584,80 Eur (40 000 Lt) suma. Atsakovė 38-oji GNSB nesutinka su tuo, jog atlikus 2016 m. kovo 4 d. mokėjimo pavedimą S. K. su ja galutinai atsiskaitė. Pagal atsakovės 38-osios GNSB duomenis S. K. iki 2016 m. kovo 4 d. atlikto mokėjimo pavedimo atsakovei buvo skolingas 23 215 Eur kredito ir palūkanų (80 157 Lt, kuriuos sudaro 53 738 Lt kredito, 27 410 Lt palūkanų) bei 10 202 Eur padidintų palūkanų ir delspinigių (35 224 Lt, kuriuos sudaro 34 229 Lt padidintų palūkanų ir 995 Lt delspinigių, paskaičiuotų už 6 mėnesius), viso galutinė suma sudarytų 34 580 Eur. Po atlikto 2016 m. kovo 4 d. mokėjimo pavedimo 10 072,82 Eur sumai, S. K. dar liko skolingas atsakovei 24 507,18 Eur. Atsakovas S. K. nėra tinkamai atsiskaitęs su atsakove 38-ąją GNSB, atsakovė nesutinka su reikalavimu perduoti S. K. butą, esantį (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise. Atitinkamai nėra jokio teisinio pagrindo išregistruoti hipoteką butui S. K. nurodomu pagrindu.
71. Teismui tiriant atsakovo S. K. ieškinį esmine faktine aplinkybe, kurią pagal faktinį ieškinio pagrindą reikia nustatyti, yra ta, kokią pinigų sumą atsakovas S. K. laikytinas sumokėjęs 38-ajai GNSB 2004 m. vasario ir kovo mėnesiais: 20 000 Lt ar 40 000 Lt. Šioms aplinkybėms išsiaiškinti teismas ištyrė rašytinius įrodymus: Kasos pajamų orderius Kvitus, laisvos rašytinės formos kvitą, apklausė atsakovą S. K., išklausė jo atstovo advokato Andriaus Juonio paaiškinimų, apklausė liudytoją S. K., buvusią bendrijos pirmininkę D. P..
72. Teismas nustatė, kad pagal byloje esančius rašytinius įrodymus: 38-osios GNSB 2004 m. kovo 4 d. Kasos pajamų orderį Kvitą Nr. 3496383 K. bendrijai perdavė 15 000 Lt, pagal 38-osios GNSB 2004 m. balandžio mėn. Kasos pajamų orderį Kvitą Nr. 3496386 S. K. perdavė 5000 Lt, o pagal 38-osios GNSB pirmininkės D. P. išduotą laisvos rašytinės formos 2004 m. kovo 4 d. kvitą S. K. perdavė 20 000 Lt (e. b. 17 t., b. l. 49-50).
73. Advokatas A. Juonys 2019 m. spalio 4 d. teismo posėdyje nurodė, kad S. K. palaiko bendrijos poziciją tais pačiais argumentais. Advokatas dėl atstovaujamojo S. K. reikalavimų nurodė, kad kaip matyti iš bendrijos skaičiavimo ieškinio dalyje kyla ginčas tik dėl 20 000 Lt, kurie buvo dokumentuoti bendrijos pirmininkės paprastu rašytiniu kvitu (e. b. 17 t., b. l. 50). Advokatas pažymėjo, kad jei šie pinigai, kurie buvo sumokėti 2004 m. kovo 4 d. būtų įtraukti į apmokėjimus, tai ginčo iš esmės nebėra. Nurodydamas, ar S. K. visa apimtimi sumokėjo pajų už butą, nurodo, kad yra bendrijos pažyma, kad R. K. įnešusi 14 805 Eur (e. b. 10. t, b. l. 50) Advokatas pažymėjo, kad apskaita pačioje bendrijoje buvo su trūkumais, 38-osios GNSB 2000 m. gruodžio 5 d. pažymoje nurodyta, kad R. K. kredito likutis 2000 m. gruodžio 1 d. sudaro 70 669,49 Lt (e. b. 20 t., b. l. 75), tačiau kitoje 38-osios GNSB pirmininko G. I. pasirašytoje S. K. ir R. K. kredito grąžinimo istorijoje matoma, kad 2000 m. gruodžio mėn. jų skola sudaro 69 720 Lt (e. b. 20 t., b. l. 8), 38-osios GNSB 2015 m. gegužės 31 d. suvestiniame skolos skaičiavime 2000 m. gruodžio 1 d. nurodyta, kad S. K. skolos likutis – 73442 Lt (e. b. 20 t., b. l. 41), 38-osios GNSB pirmininko pažyma apie kredito apskaitą R. K. 2000 m. gruodžio 1 d. negrąžinta kredito suma 69 444,74 Lt (e. b. 14 t., b. l. 46-47), Banko į bylą pateikta pažyma susisteminti duomenys už trečiąjį asmenį S. K. sumokėtą į DnB banko sąskaitas per laikotarpį nuo 1998 m. gruodžio 21 d. iki 2016 m. kovo 29 d. šioje pažymoje atsispindi tik dalis mokėjimų, kuriuos atliko S. K. ir R. K.; pirminė 38-osios GNSB pirmininko lentelė, kuri pateikta kartu su ieškiniu S. K. – 69444,74 Lt; 38-osios GNSB pirmininko lentelė, kurioje nurodyta, kad negrąžinta kredito 34 513 Lt (20 t., b. l. 8); byloje esanti Specialisto išvada, lentelės 34 eilutėje nurodyta, kad negrąžinta kredito dalis 2005 m. balandžio 1 d. 35 549,74 Lt, ir 34 999,23 Lt (e. b. 14 t., b. l. 20). 2000 m. gruodžio 1 d. suvestinis skolos skaičiavimas 2000 m. gruodžio 1 d. S. K.69 444,74 Lt (e. b. 14 t., b. l. 46-47). Advokatas A. Juonys pažymi, kad byloje esantys duomenys yra skirtingi, bendrijoje buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai, skaičiai nėra esmingai skirtingi, tačiau yra skirtingi. Kaip priedas prie ieškinio yra pateikta lentelė, 10 priedas, kredito ir palūkanų skaičiavimo lentelė 2016 m. kovo 4 d., parengta pagal bendrijos pirmininko 2015 m. gruodžio 2 d. e-laiške pateiktoje lentelėje (priedas Nr. 9) (10 t. b. l. 8), su ja S. K. sutinka, tačiau jei į pirmininko lentelę įdėjus 20 000 Lt mokėjimą, kuris buvo dokumentuotas paprastos rašytinės formos lapeliu, yra matyti, kad S. K. skola bendrijai 2016 m. kovo mėn. sudarė 10 072,72 Eur, šią pinigų sumą S. K. sumokėjo prieš teikdamas ieškinį, tokiu būdu įvykdydamas savo prievoles bendrijai. D. P. buvo bendrijos pirmininkė ir jai buvo tikslas ir valia sumokėti kreditą jai perduodant 40 000 Lt, tai jis įrodinėja lapeliu. Advokatas pažymėjo, kad 2004 m. vasario mėn. S. K. sakė, jog davė 15 000 Lt, tai dengė 2004 m. kovo 4 d. atneštas kasos pajamų orderis, tą pačią dieną 2004 m. kovo 4 d. sumokėjo dar 20 000 Lt, atidavė 15 000 Lt kasos pajamų orderį ir gavo paprastos rašytinės formos lapelį 15 000 Lt, vėliau balandžio mėnesį perdavė dar 5 000 Lt, tada S. K. 5 000 Lt lapelį grąžino ir pateikė jam 2004 m. balandžio mėn. kasos pajamų orderį, tokiu būdu pas S. K. liko paprastos formos rašytinis lapelis, dokumetuojantis, kad pirmininkė pinigus gavo. Advokatas pažymėjo, kad S. K. reikalavimai yra pripažinti skolinius įsipareigojimus įvykdytais, pripažinti nuosavybės teises į butą, nes S. K. yra sumokėjęs visą pajų, o tai nuosavybės atsiradimas, pripažinti hipoteką pasibaigusia, nes visiškai atsiskaityta. Bendrijos pirmininkas G. I. teismo posėdžio metu paaiškino, kad S. K. įsiskolinimą skaičiavo pagal turimus kvitus. Trečiasis asmuo D. P. paaiškino, kad ji gavo tik 20 000 Lt, ji pinigų nepaliko ir išvažiavo pas buhalterę, kasos pajamų orderius išdavė kelis, orderius atidavė, o lapelio S. K. negrąžino (2019 m. spalio 4 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 04 val. 49 min. 50 sek. iki 05 val. 25 min. 45 sek.)
74. Teismas nustatė, kad byloje esanti 38-osios GNSB nario R. K. Buto kainos ir atsiskaitymo žiniaraštis 2001 m. sausio 1 d., buto Nr. 90, plotas 115,62 m2, bendra buto kaina su šildymo skaitikliais 122 684 Lt, priskaityta teismo priteisti delspinigiai 2854 Lt, viso priklauso mokėti 125 538 Lt, kreditas 68 894,23 Lt, įnašai 42 328,77 Lt, viso atsiskaityta 111 223 Lt, įsiskolinimas 14 315 Lt, pasirašė bendrijos pirmininkė V. Š. (e. b. 13 t., b. l. 28). 38-osios GNSB nario R. K. Paskolos grąžinimo sumos (litais) ir terminai Terminuotas pasižadėjimas Nr. 1 išskirta lengvatinio kredito sumoje 74 320 Lt (e. b. 13 t., b. l. 36). 38-osios GNSB pažymoje nurodyta, kad R. K. pirmą nario įnašą įmokėjo 1992 m. gegužės mėn., lengvatinį kreditą gavo 1995 m. viso 54 336 Lt, 1996 m. I pusmetį 11 760 Lt (e. b. 13 t., b. l. 63). Vilniaus miesto savivaldybės mero pavaduotojas R. S. 1996 m. birželio 14 d. rašte nurodė, kad Vilniaus miesto valdybos patvirtinta eilė valstybės paramai gauti aprūpinant gyvenamosiomis patalpomis ir turi teisę į valstybės paramą, todėl prašo nustatyta tvarka forminti lengvatinį kreditą su nurodyta lengvata: 1) D. M., šeimos narių skaičius 6, statomo buto bendras plotas 65,25, kredituojamas plotas 59,61, taikoma lengvata – be palūkanų; 5) R. K., šeimos narių skaičius 4, statomo buto bendras plotas 99,15, kredituojamas plotas 72,00, taikoma lengvata – be palūkanų ir 10 proc. negrąžinti (e. b. 13 t., b. l. 147).
75. Teismo ekspertizės 2019 m. kovo 4 d. akto Nr.11-2351 (18) išvadų ketvirtuoju-šeštuoju klausimais nurodyta (e. b. 26 t., b. l. 32, 33), kad S. K. sutuoktinei R. K. buto, esančio (duomenys neskelbtini), statybai buvo suteiktas 21 524,56 Eur (74 320,00 Lt) lengvatinis kreditas. Pagal Bendrijos dokumentus už 1997 m. sausio 31 d. – 2014 m. gegužės 31 d. laikotarpį grąžinta 11 753,43 Eur (40 582,26 Lt) kredito ir 2014 m. gegužės 31 d. dienai negrąžinta 9 771,11 Eur (33 737,70 Lt) kredito, nesumokėta 4 978,48 Eur (17 189,69 Lt) palūkanų ir 65,71 Eur (226,90 Lt) delspinigių. Nuo 2014 m. birželio 1 d. iki 2015 m. liepos 31 d. priskaičiuota 569,98 Eur (1 968,04 Lt) palūkanų ir viso nesumokėtų palūkanų suma sudaro 5 548,46 Eur (19 157,73 Lt); 2004 m. kovo 4 d. 38-osios GNSB pirmininko vardu išrašytas laisvos formos pakvitavimas dėl S. K. sumokėtų 5 792,40 Eur (20 000,00 Lt). Kadangi ekspertiniam tyrimui nepateikta 38-osios GNSB 2004 metų kasos knyga, tai nėra galimybės nustatyti, ar ši pinigų suma atvaizduota buhalterinėje apskaitoje; 2004 m. kovo 4 d. 38-osios GNSB pirmininko vardu išrašytas laisvos formos pakvitavimas dėl S. K. sumokėtų 5 792,40 Eur (20 000,00 Lt); kadangi ekspertiniam tyrimui nepateikta 38-osios GNSB 2004 metų kasos knyga, tai nėra galimybės nustatyti, ar ši pinigų suma atvaizduota buhalterinėje apskaitoje; 38-osios GNSB suvestinėje „Kredito grąžinimo apskaita“ (pagal bendrijos metodiką) neatvaizduotas 2016 m. kovo 4 d. mokėjimo nurodymas Nr.0508720160304003000000009 10.072,82 Eur sumai.
76. Atsakydamas į advokato A. Juonio klausimą, ar į skaičiavimus įtraukė laisvos formos ranka surašytą bendrijos pirmininkės D. P. pakvitavime nurodytą sumą, kurioje nurodyta, kad 20 000 Lt yra gavusi, teismo ekspertas paaiškino, kad šis klausimas išnagrinėtas 6 klausime, yra nurodyta, kad neįtraukti, nes neturint kasos knygos negalima patikrinti, ar į apskaitą ši suma yra įtraukta. Teismo ekspertas nurodė, kad delspinigius apskaičiavo pagal bendrijos duomenis. Advokatas A. Juonys nurodė, kad šiuos pinigus D. P. perdavė S. K. sūnus S. K., teismo ekspertas paaiškino, kad 20 000 Lt suma į bendrijos apskaitą nebuvo įtraukta, banko sąskaitos išrašo netikrino. Advokatas A. Juonys nurodė, kad kvitai yra byloje, vienas kasos pajamų orderis balandžio mėn. 5 000 Lt, išrašytas griežtos atskaitomybės formos dokumentas, tame pačiame lape pakvitavimas D. P. 20 000 Lt, ir dar vienas kasos pajamų orderis kovo 4 d. 15 000 Lt (e. b. 14 t., b. l. 99-100). S. K. sumokėjo 2016 m. kovo 4 d. mokėjimo nurodymas 10 072,82 Eur sumai taip visiškai atsiskaitydamas (e. b. 10 t., b. l. 60) (2019 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 02 val. 58 min. 45 sek. iki 03 val. 22 min. 05).
77. Teismo posėdyje 2019 m. rugsėjo 6 d. tretysis asmuo D. P. dėl S. K. mokėjimų paaiškino, kad žmogus atėjo pas ją į namus, atnešė 20 000 Lt, ta patį vakarą nuvežė juos pas buhalterę ir išdavė du kvitus 15 000 Lt ir 5 000 Lt, dėl ko vėlesne data kvitą išdavė nežino, jos kaltė, kad priimdavo iš žmonių piniginius mokėjimus, visi nešdavo įnašus ir kitus mokėjimus grynais, nešdavo ir į ligoninę ir į namus, kiek viso atnešė S. K. negali prisiminti, šių pinigų perdavimo faktą gerai prisimena, lapelius išrašė buhalterė, kuriai perduoti pinigai, pinigai išvežti tuoj pat, kad nelaikyti pinigų namie, pinigus perdavė 2004 m. kovo 4 d., kitų mokėjimų tokiomis sumomis nebuvo, žmogus gavęs kvitus negrąžino lapo, tačiau turėjo grąžinti, 2004 m. kovo 4 d. gavo pinigus iš vieno iš K., iš S. K. parašė, nes butas buvo jo vardu, pinigus atnešė S. K., paprastą lapelį išrašė tą pačią dieną, kuriuos perdavė pinigus, nuvežus pinigus buhalterei perdavė kvitelius pagal tai, kaip grąžinamas kreditas, kaip palūkanas (nors kvituose nurodyta kredito grąžinimas); pinigų perdavimo orderius Nr. 386 turbūt mėnesio gale atidavė 2004 m. balandžio mėn., visus piniginius dalykus tvarko buhalterė 2004 m. kovo 4 d. kasos pajamų kvito orderio Nr.6, o balandžio mėnesio Nr. 3, antras egzempliorius turi būti didžiojoje knygoje, orderius grąžino, tačiau lapelių atgal nepareikalavo. Tretysis asmuo D. P. paaiškino kaip rinko pinigus ir vežė buhalterei, iš S. K. gauti pinigai pagal buhalterę rodė kredito dengimui, tačiau kaip Bankas apskaitė nežino; ar S. K. gavo dokumentus iš buhalterės neprisimena, juos išdalindavo susirinkimo metu, būdavo lapuose nurodyta; 2004 m. kovo 4 d. gavo pinigus, tą patį vakarą nuvežė buhalterei, kasos pajamų orderis 2004 m. balandžio mėn. Nr. 3, o kovo mėn. Nr. 6, kodėl tokia numeracija nežino, 20 000 Lt buvo kredito dengimui, tačiau kaip bankas panaudojo negali pasakyti; iki R. K. mirties lengvatines palūkanas mokėjo savivaldybė, iki 1999 m. ketvirčiais tiesiai į Banką, kredito grąžinimas prisidėjo 2000 m., kad kompensuoti kredito dalį bendrija teikdavo duomenis savivaldybei; 10 proc. pradėtas grąžinti tik nuo 2000 metų, 5 metus nieko negrąžino, nes buvo atidėtas grąžinimas (2019 m. rugsėjo 6 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 01 val. 11 min. 10 sek. iki 01 val. 28 min. 28 sek.).
78. Atsakovas S. K. 2019 m. rugsėjo 6 d. teismo posėdyje paaiškino, kad taip kaip patvirtino pirmininkė taip ir buvo, iš pradžių duodavo lapelį, kvito iš karto neišrašydavo, 2004 m. vasario mėn. pirmininkė pasakė, kad yra didelė skola ir gali būti, kad neteks buto, tada visas pastangas padarė ir sūnui S. K. gyvenančiam bute perdavė 20 000 Lt, kad sumokėtų, ir jis įteikė, ir kažkur vėl po mėnesio sūnui perdavė dar 20 000 Lt surinkęs, ar sūnus perdavė nežino, tai sūnaus reikalas, sūnus brendo, jis buvo jaunas, nebuvo apgaudinėjimo, jis vienintelis likęs, buvo sunkus laikotarpis, tikėjo sūnumi, kad jis sumokėjo, iš pradžių buvo pasakyta nors 20 000 Lt sumokėti 2004 m., o po to Saulius atėjo ir paprašė pinigų ir sumokėjo, jis skaičiuoti neskaičiavo, žinojo, kad buvo nemažai pinigų, sūnus dirbo Kelių policijoje, sūnus paprašė dar 20 000 Lt, nebuvo nepasitikėjimo su sūnumi, atsiskaitymo su bendrija nekontroliavo, atėjus į susirinkimą visi pasakė, kad yra didelė skola, pirmininkas Indriūnas šoką įvarė, yra baigęs technikumą, inžinierius, mano, kad buvo sumokėti ir tie ir tie, nes Saulius sakė, kad viskas tvarkoje, kaip netikėsi sūnumi, sūnus nieko neturėjo, elementarias mašinas, senas. Atsakovas S. K. patvirtino, kad byloje esanti 90 buto Kredito ir palūkanų apskaita K. nėra jo pasirašyta (e. b. 13 t., b. l. 37); sūnus bute gyveno su moterimi R. Č., ar ji nešdavo dokumentus ir pasirašinėjo nežino, turėjo domėtis dėl skolų, surinko 20 000 Lt, dirbo visą gyvenimą ir užsidirbo, pinigų kiek pasakydavo, tiek įnešdavo, dirbo du darbus ir pinigų užteko, 40 000 Lt turėjo grynais ir sąskaitoje turėjo, netektys labai buvo sunkios ir pasitikėjo sūnumi, paskutinius 10 000 Lt sumokėjo sūnus, Saulius atnešė lapelį ir parodė, kad įnešė pinigus, parodė ne tą pačią dieną, dėl kitų 20 000 Lt neprisimena, į piniginius reikalus nelabai domėjosi, pasitikėjo sūnumi, tai, kad pirmininkė D. P. negavo 20 000 Lt negali paaiškinti (2019 m. rugsėjo 6 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 02 val. 28 min. 12 sek. iki 02 val. 45 min. 22 sek.).
79. Liudytojas S. K. 2019 m. rugsėjo 6 d. teismo posėdyje paaiškino, kad „tėtis leido gyventi bute, su namo pirmininke gyveno vienoje laiptinėje, dėl atsiskaitymų pirmininkė sakė, kad jei turite galimybę sumokėkite didesnę sumą, mažai ką suprato, pasakė tėčiui, vieną kartą davė tėtis 20 000 Lt, jam parašė raštelį ir uždėjo spaudą, kad pinigus gavo, praėjus kiek laiko gal porą trejetą savaičių, praėjo gal dvi trys savaitės, buvo kaip tik gal tie atsiskaitymai rūsyje už butą ar kažkas tokio, aš nunešiau dar pinigėlių, kad nes nes pasitikėjau pilnai, dar 20 000 Lt, kuriuos davė tėvas ir man išrašė po tą raštelį raštelį man tada išrašė dar raštelį 20 000 Lt, o šitą raštelį paėmė atgal, aš dar kartą padėliosiu, buvo taip, kad išrašė, bet neišrašė jokių dokumentų, lapelį tiesiog, kad gavę tuos pinigus, po to gal po trijų savaičių gal po mėnesio buvo taip, kad aš dar nunešiau pinigų lygiai tokią pačią sumą, o man išrašė čekį 15 000 Lt, gavosi tokia situacija, kad aš likau su 15 000 Lt lapeliu, ir su rašteliu su 20 000 Lt, o tą 20 000 Lt pasiėmė pirmininkė, nes ten buvo nu aš prisimenu, kad ten buvo neatitikimas, ji išrašė 15 000 Lt nežinau dėl ko, tai yra jų reikalai, o 5 000 Lt pasakė, kad parašysiu vėliau, atidavė čekį čekiuką dar už mėnesio, o 20 000 Lt lapukas liko gulėti, aš nereagavau, tas lapiukas gulėjo su pirmininkės antspaudu; perdaviau du kartus po 20 000 Lt, savo pinigų neturėjo, tėčiui užsiminiau, kad su pirmininke buvo tokia kalba, jis padavė, perdavė, aš neturėjau, tėtis buvo susitaupęs aš neturėjau, pinigų perdavimo akto nereikalavo, nes gavo raštelį su bendrijos spaudu, nes buvo pirmininkė, manė, kad išrašys. Pirmas pinigų perdavimas galėjo būti arba sausio galas arba vasario pradžia, pinigus užnešė pas pirmininkę namo, ji spaudą turėjo, dėl popierių pasakė, kad išrašys, kai atnešiau kitus 20 000 Lt gavo kitus kvitus, kai atėjo išrašė už 15 000 Lt, neprisimena, ar paruošta buvo, negali atsakyti, ar būtų reikalavęs, ar prisiminęs, kai perdavė 15 000 Lt pasakė, kad likučiui 5000 Lt išrašys vėliau, tą už 20 000 Lt pasiėmė, o tą atidavė ir išrašė, turėjo įmautę, kur visi dokumentai gulėjo, žinojo, kad įsiskolinimas buvo apie septyniasdešimt keli tūkstančiai litų, bet kai padavė 40 000 Lt pasakė, kai reiks mokėti pasakysiu; prieš tiek metų buvo jaunas su mažamečiais vaikais, tiek ir žino, kad buvo kvitas ką pasiėmė ką išrašė tą ir turi iki šiol; 2007 m. gyveno su sūnumi ir dviem trimis vaikais, gyveno su R. Č., kuri nueidavo mokėti už komunalines paslaugas, negali atsakyti ar parašas Češkauskaitės, mato, kad ne tėčio, tuomet buvo mano draugė, pirmininkė pasakė, kad tai yra didelė suma, mokėdavo tik už komunalines paslaugas, kažkada bandė pasiskaičiuoti pats, kiek yra likutis, sueidavo, bet jis toks ir buhalteris, Češkauskaitė per pusę užeidavo, ataskaitą galbūt ir galėjo įteikti, gyvena kartu 15 metų, bet parašo neatpažįsta, negali pasakyti, ar tas parašas, ar ne, nemano, kad panašus, neturėjo reikalų, kad pasirašinėtų dokumentus prie jo ar kažkur eitų kažkaip ir neteko, nebent neatsimena po 15 metų, negali atsiminti tas ar ne tas parašas, 11 000 Lt sumokėjo pats, neprisimena į kokią sąskaitą pervedė, banke nei karto nėra buvęs, aplinkybė, kad pinigai nepasiekė kredito dengimo nežino; ne tiesa, kad bendrijos pirmininkė gavo tik 20 000 Lt, nes pati pirmininkė siūlė, kuo daugiau sumokės, tuo ilgiau nereiks mokėti, nereiks nešioti tų pinigėlių, aš manau, kad pagavo jauną kvailą be išsilavinimo žmogų ir prasuko tuo metu, dabar tai nepasielgtų; parašė raštelį ant lovos tikruosius orderius gavo po mėnesio ir kitą, kai pirmą popieriuką išrašė gavo dar kartą išrašytą, raštelius gavo vieną kovą, o kitus dar po mėnesio, kitus 20 000 Lt gavo gal rūsyje, ten nebuvo daugiau žmonių skolų neturėjo, iš banko neturėjo kreditų, visada gyveno iš tos kapeikos“ (2019 m. rugsėjo 6 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 02 val. 46 min. 35 sek. iki 03 val. 11 min. 30 sek.).
80. Teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visetą pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais sprendžia, kad taikant tikimybių pusiausvyros principą yra pakankamas pagrindas laikyti, kad S. K. iš viso bendrijai 2004 m. vasario ir kovo mėnesiais sumokėjo 40 000 Lt. Teismas pažymi, kad vis tik jam išlieka abejonių dėl advokato Andriaus Juonio ir liudytojo S. K. pateiktų įvykių interpretacijų apie tai, kiek viso pinigų 2004 m. vasario – kovo mėnesiais buvo perduota tuometiniai bendrijos pirmininkei D. P.. Tačiau teismo galutinį apsisprendimą dėl šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės nustatymo lėmė tai, kad byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai, kurie patvirtina, kad už S. (nurodyta – S.) K. bendra sumokėtų pinigų suma yra 40 000 Lt, t. y. pagal byloje esantį 38-osios GNSB 2004 m. kovo 4 d. Kasos pajamų orderį Kvitą Nr. 3496383 K. bendrijai perdavė 15 000 Lt, pagal 38-osios GNSB 2004 m. balandžio mėn. Kasos pajamų orderį Kvitą Nr. 3496386 S. K. perdavė 5000 Lt, o pagal 38-osios GNSB pirmininkės D. P. išduotą laisvos rašytinės formos 2004 m. kovo 4 d. kvitą S. K. perdavė 20 000 Lt (e. b. 17 t., b. l. 49-50).
81. Kaip nurodyta ištirtuose 38-osios GNSB pirmininkės D. P. paaiškinimuose, jai pinigus perdavė atsakovo S. K. sūnus S. K., kuris į butą atnešė 20 000 Lt grynais pinigais 2004 m. kovo 4 d., todėl ji išrašė laisvos formos kvitą, nes vyko pas buhalterę, kuri bendrijos vardu išrašė kasos pajamų orderį-kvitą. Teismui D. P. negalėjo paaiškinti, kodėl gavus 20 000 Lt buvo išrašyti du kasos pajamų orderiai-kvitai skirtingomis datomis: 2004 m. kovo 4 d. ir 2004 m. balandžio mėn., tačiau nurodė, kad juos perdavus S. K. nesusigrąžino laisvos formos 2004 m. kovo 4 d. išrašyto kvito. Teismas laiko, kad tokia įvykių seka ištikrųjų galėjo būti, tačiau yra kitos papildomos aplinkybės, į kurias teismas privalo atsižvelgti darydamas galutinę išvadą. Pirma, liudytojas S. K. savo parodymuose nurodė, kad trečiajam asmeniui D. P. mokėjo du kartus po 20 000 Lt, vieną kartą pas D. P. namuose, kitą sumą – rūsyje esant vienai D. P.. Ir nors šie liudytojo S. K. parodymai yra abejotino patikimumo, nes duodamas juos S. K. nebuvo nuoseklus ir, kaip pats nurodė, dėliojo įvykių seką, t. y. stengėsi pateisinti savo paaiškinimus, kad perdavė visus 40 000 Lt, tačiau teismas vis tik atsižvelgia ir į paties atsakovo S. K. paaiškinimus, kad jis sūnui S. K. 2004 m. vasario – kovo mėnesiais perdavė du kartus po 20 000 Lt kredito už butą grąžinimui. Teismas atkreipia dėmesį, kad tiek atsakovas S. K., tiek liudytojas S. K. prisiekė teisme sakyti tiesą, todėl esant šiems parodymams melagingiems šie asmenys prisiima dėl to galimai kilsiančią teisinę atsakomybę. Teismas taip pat atsižvelgia į tai kad byloje yra nustatytos faktinės aplinkybės, jog bendrijos buhalterinė apskaita buvo vedama netinkamai, iš S. K. pinigus priėmusi D. P. yra teista už veiką vykdant bendrijos pirmininkės funkcijas, todėl esant prieštaringiems parodymams vadovautis trečiojo asmens parodymais nėra pagrįsta. Kita vertus, teismas atlikdamas galutinį įrodymų vertinimą ir apsispręsdamas dėl teisinės išvados, įvertina ir tas aplinkybes, kad teismas šioje byloje yra pripažinęs, jog 38-oji GNSB yra laikytina visiškai atsiskaičiusi su Banku pagal 1994 m. Kredito sutartį, tuo tarpu Bankas ieškinio reikalavimų sumokėti įsiskolinimą S. K. šioje byloje nereiškia. Atsižvelgiant į tai, kad pateikus ieškinį atsakovas S. K.
2016 m. kovo 4 d. mokėjimo pavedimu sumokėjo 10 072,82 Eur sumą, ir tai, kad nėra ginčo, jog nustačius, jog 2004 m. vasario – kovo mėnesiais buvo sumokėta viso 40 000 Lt laikytina, kad S. K. yra visiškai atsiskaitęs, todėl teismas ieškinį tenkina visiškai. Teismui pripažinus, kad S. K., skolinis įsipareigojimas 38 – ajai gyvenamojo namo statybos bendrijai sumokėti buto, esančio (duomenys neskelbtini), kainą, yra įvykdytas, siekiant efektyviai apginti jo teises esant ginčui pripažįstama S. K. asmeninės nuosavybės teisė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir panaikinama šio buto hipoteka, taikyta pagal pagal 1994 m. rugpjūčio 16 d. įkeitimo sutartį, reg. Nr. 1-4402.
Dėl D. M. ieškinio reikalavimų dėl prievolės dydžio nustatymo, įpareigojimo atsakovę 38-ąją GNSB ir Banką sudaryti skolos perkėlimo sutartį, atleidimo nuo dalies prievolės vykdymo, įpareigojimo perduoti atsakovei nuosavybėn butą
82. Atsakovė D. M. pareiškė ieškinį ieškovui Luminor Bank AS, Lietuvoje, ir atsakovei 38-ajai GNSB kuriuo prašė: 1) pripažinti, kad D. M. prievolė 2016 m. liepos 1 d. yra 13 963,88 Eur, iš jų 10 820,47 Eur negrąžinta kredito dalis, 3 143,41 Eur nesumokėta palūkanų suma; 2) reikalavimui priteisti padidintas palūkanas, taikyti ieškinio senatį, o netaikius senaties pripažinti nesąžininga Kredito sutarties sąlygą, kurioje numatyta, kad už termino grąžinti kreditą praleidimą mokamos 35 proc. dydžio palūkanos nuo laiku negrąžintos sumos, sumažinant šias palūkanas nuo 35 proc. iki 5 proc. dydžio, ir perskaičiuotas palūkanas įskaityti į sumokėtų palūkanų sumą; 3) įpareigoti atsakovę 38-ąją GNSB ir ieškovą sudaryti su atsakove D. M. skolos perkėlimo sutartį, jos nesudarius skirti ieškovui baudą; 4) atleisti atsakovę D. M. nuo prievolės mokėti kreditą, palūkanas ir kitas mokėtinas sumas nuo ieškinio padavimo dienos iki skolos perkėlimo sutarties sudarymo dienos; 5) įpareigoti atsakovę 38-ąją GNSB perduoti atsakovės D. M. nuosavybėn butą Nr. 76, esantį (duomenys neskelbtini).
83. Teismas, tirdamas atsakovės D. M. ieškinio reikalavimus, atsižvelgia į tai, kad atsakovė 38-oji GNSB atsiliepime į atsakovės D. M. ieškinį prašė tenkinti ieškinį dalyje dėl Kredito sutarties sąlygos dėl padidintų palūkanų pripažinimo nesąžininga, dėl įpareigojimo sudaryti skolos perkėlimo sutartį, ieškovo ieškinio tenkinimo atveju, ir perduoti nuosavybės teise butą Nr. 76, adresu (duomenys neskelbtini), ir dėl atleidimo nuo prievolės vykdymo iki skolos perkėlimo sutarties sudarymo, kitoje dalyje ieškinį atmesti (e. b. 17 t., b. l. 153-161). Bendrija nurodė, kad atsakovė D. M. nuolat vėluodavo mokėti įmokas ir kartu su ieškiniu pateiktuose dokumentuose pripažįsta, kad 2016 m. liepos 1 d. greta jos nurodomo įsipareigojimo dydžio papildomai yra praleidusi prievolės įvykdymą 8 433,71 Eur (29 199,95 Lt) sumai, nors šių aplinkybių ieškinyje nenurodė. Tuo tarpu ieškovas nurodė, kad atsakovės 38-osios GNSB ir gyvenamojo namų gyventojų tarpusavio įsipareigojimai yra administruojami 38-osios GNSB, todėl ieškovas negali pasisakyti dėl 38-osios GNSB ir bendrijos narių, įskaitant ir D. M., tikslios tarpusavio įsipareigojimų apimties, sprendimas priimtinas teismo nuožiūra. Bankas nurodė, kad atsakovei D. M. su 38-ąja GNSB suderinus skolos dydį, ieškovas svarstytų skolos perkėlimo sutarties sudarymo galimybes šalims priimtinomis sąlygomis, tačiau remiantis sutarties laisvės principu, reikalavimas įpareigoti ieškovą ir 38-ąją GNSB sudaryti skolos perkėlimo sutartį, o jos nesudarius – už kiekvieną dieną skirti baudą negali būti tenkinamas. Banko nuomone, atsakovė D. M. negali būti atleista nuo įsipareigojimų vykdymo iki kol bus sudaryta skolos perkėlimo sutartis (CK 6.64 straipsnis).
84. Teismo ekspertizės 2019 m. kovo 4 d. akto Nr.11-2351 (18) išvadų septintuoju-devintuoju klausimais nurodyta (e. b. 26 t., b. l. 33), kad D. M. buto, esančio (duomenys neskelbtini), statybai 1997 m. kovo 26 d. buvo suteiktas 14 253,36 Eur (49 214,00 Lt) kreditas; nuo 1999 m. rugsėjo 1 d. kreditas buvo padidintas iki 16 457,94 Eur (56 826 Lt). 2016 m. vasario 28 d. negrąžinto kredito likutis sudarė 11 044,36 Eur (38 134,00 Lt); pagal D. M. paaiškinimus (e. b. 16 t., b. l. 18) 1998 m. rugsėjo 9 d. bendrijos pirmininkei buvo sumokėta 800 Lt grynais pinigais. Jeigu bus nustatyta, kad D. M. sumokėjo 800 Lt (231,70 EUR) į kasą, tai šiai sumai turi sumažėti negrąžinto kredito likutis arba palūkanos; pagal atliktą tyrimą D. M. 2016 m. birželio 30 d. negrąžinto kredito suma sudaro 9 398,69 Eur (32 451,81 Lt); 2016 m. vasario 28 d. D. M. nesumokėtų palūkanų suma sudaro 3 301,81 Eur (11 400,48 Lt); 2016 m. vasario 1 d. delspinigių suma nuo nesumokėtų palūkanų sudaro 6 101,39 Eur (21 066,87 Lt); pagal tyrimui pateiktus 38-osios GNSB dokumentus ir, atsižvelgiant į D. M. suteiktas lengvatas, nustatyta, kad D. M. negrąžinto kredito ir priskaičiuotų palūkanų suma pagal atskirus laikotarpius sudaro: 2009 m. birželio 19 d. – 11 074,03 Eur (38 236,40 Lt) kredito ir 620,64 Eur (2 142,93 Lt) palūkanų (lengvatinių palūkanų už D. M. nutraukimo dienai); 2011 m. birželio 30 d. – 11 074,03 Eur (38 236,40 Lt) kredito ir 620,64 Eur (2 142,93 Lt) palūkanų (atsižvelgiant į reikalavimą taikyti senatį); 2016 m. birželio 30 d. – 9 398,69 Eur (32 451,81 Lt ) kredito ir 620,64 Eur (2 142,93 Lt) palūkanų (D. M. savarankiškų reikalavimų pareiškimo dienai); pagal Vilniaus miesto valdybos 1998 m. birželio 25 d. sprendimą Nr.1259 V „Dėl papildomų lengvatų suteikimo socialiai remtinoms L. M., R. K. ir D. M., gavusioms lengvatinius kreditus gyvenamųjų namų statybos bendrijoje“ D. M. nebuvo suteikta lengvata negrąžinti 10% lengvatinio kredito.
85. Teismo ekspertas paaiškino, kad į D. M. 2016 m. birželio 30 d. negrąžinto kredito sumą 9 398,69 Eur (32 451,81 Lt) neįeina grąžinta 231 Eur suma, palūkanų 3301,81 Eur suma nebuvo atsižvelgta į sumą, laikotarpis nuo 1997 metų, kai pradėjo skaičiuoti palūkanas, tiksliai negali nurodyti, į Žemės ūkio banko 1996 m. birželio 14 d. raštą (e. b. 19 t., b. l. 96), kad D. M. suteikiama paskola be palūkanų neatsižvelgta, palūkanų lentelė nuo 1998 m., ekspertas paaiškino, kad palūkanos skaičiuojamos tam, kad jas perduoti Vilniaus miesto savivaldybei; palūkanas nuo 1998 m. D. M. palūkanos paskaičiuotos tinkamai, nes Vilniaus miesto savivaldybė palūkanų mokėjimą už D. M. nutraukė 1999 m. (2009 m.); palūkanų suma 3 301,81 Eur yra pateikta bendrijos, tai bendrijos duomenys, Bankas atskirai D. M. neskaičiavo; delspinigiai paskaičiuoti pagal bendrijos duomenis, teismo ekspertas negali detalizuoti dėl 6 101,39 Eur (21 066,87 Lt) delspinigių paskaičiavimų, ši suma buvo pagal sudarytą priedą, delspinigiai nuo nesumokėtų palūkanų; teismo ekspertas paaiškino, kad delspinigių suma yra iš bendrijos apskaičiavimų, ar teisingas atsakyti negali, nes nėra pirminių dokumentų. Advokatė G. Gudaitė paaiškino, kad bendrijoje visi pirminiai dokumentai yra, D. M. palūkanos nebuvo skaičiuojamos nuo 1998 m. rugsėjo mėn. iki 2009 m., tačiau palūkanos skaičiuojamos nuo 1994 m. iki 1998 m. rugsėjo mėn., ir nuo 2009 metų; dėl 10 proc. paskolos lengvatos D. M. ją gavo, nes turėjo neįgalų asmenį (sūnaus), bet tam, kad taikyti lengvatą asmuo buvo įpareigotas pateikti neįgalumą patvirtinantį dokumentą, kadangi jis nebuvo pateiktas, savivaldybė netaikė šios lengvatos. Advokatė S. Samoškaitė paaiškino, kad pareiga teikti duomenis savivaldybei dėl palūkanų ir 10 proc. nemokėjimo priklausė bendrijos pirmininkei. D. M. suteikta viena lengvata nemokėti palūkanų ir nemokėti 10 proc.; D. M. teisinė situacija tokia, kad nežino kam ir kiek duoti, Bendrija neduoda pažymos dėl skolos likučio ir perkėlimo. Advokatė S. Samoškaitė taip pat paaiškino, kad ginčas dėl 231 Eur skolos ir paskaičiuotų 6 101,39 Eur (21 066,87 Lt) delspinigių. Advokatė G. Gudaitė nurodė, kad 800 Lt įneštų į bendrijos kasą nebuvo rasti, dėl delspinigių bendrija juos paskaičiavo, kad matytų kiti nariai, kokią žalą padarė nemokėjimas laiku kredito, nes tokios sumos buvo nuskaitytos Banko, o kokia nurodyta D. M. suma tam yra ekspertas (2019 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 03 val. 22 min. 35 sek. iki 04 val. 01 min. 09 sek.).
86. Teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo pripažinti, kad D. M. prievolė 2016 m. liepos 1 d. yra 13 963,88 Eur, iš jų 10 820,47 Eur negrąžinta kredito dalis, 3 143,41 Eur nesumokėta palūkanų suma, atsižvelgia į byloje pateiktus bendrijos paskaičiavimus ir pagal juos atliktas teismo ekspertizės išvadas. Teismo ekspertas nurodė, kad D. M. 2016 m. birželio 30 d. negrąžinto kredito suma 9 398,69 Eur (32 451,81 Lt ) kredito, o 2016 m. vasario 1 d. nesumokėtų palūkanų suma 3 301,81 Eur, t. y. prašoma pripažinti negrąžinta kredito dalis yra 1421,78 Eur (10 820,47 Eur – 9 398,69 Eur = 1421,78 Eur) didesnė, o prašoma pripažinti nesumokėtų palūkanų dalis yra tik 158,40 Eur mažesnė (3 301,81 Eur – 3 143,41 Eur = 158,40 Eur). Teismas įvertina D. M. ieškinyje nurodytas aplinkybes dėl palūkanoms taikytino penkerių metų ieškinio senaties termino, kuris yra taikytinas (CK 1.125 straipsnio 9 dalis). Esant šioms aplinkybėms teismas, siekdamas stabilizuoti šalių civilinius teisinius santykius, užtikrinti jų apibrėžtumą, sprendžia tenkinti šiuos D. M. ieškinio reikalavimus dėl negrąžinto kredito dalies ir nesumokėtų palūkanų nustatymo. Teismas, ištyręs įrodymų ir faktinių aplinkybių visetą, laiko, kad ieškovės reikalavimų patenkinimui nėra teisiškai reikšminga ginčo 231,70 Eur (800 Lt) pinigų sumokėjimas, nes teismas pagal ekspertizės išvados duomenis nustatė pakankamą faktinį ir teisinį pagrindą tenkinti D. M. reikalavimus dėl finansinės prievolės dydžio nustatymo pareikštų reikalavimų ribose (CK 1.138 straipsnio 5 punktas).
87. Teismas šiame teismo sprendime yra nustatęs, jog Bankui atsakovė 38-oji GNSB nėra skolinga padidintų palūkanų, nes nebuvo pagrindo jų skaičiuoti, kadangi bendrija Bankui buvo tinkamai įvykdžiusi kredito ir palūkanų mokėjimą. Teismas taip pat nustatęs, kad buvo susidariusios kredito permokos, 38-oji GNSB yra sumokėjusi visas pagal Kredito sutartį priklausančia mokėti palūkanas, todėl atsakovės D. M. prašymas reikalavimui priteisti padidintas palūkanas taikyti ieškinio senatį, o netaikius senaties pripažinti nesąžininga Kredito sutarties sąlygą, kurioje numatyta, kad už termino grąžinti kreditą praleidimą mokamos 35 proc. dydžio palūkanos nuo laiku negrąžintos sumos, sumažinant šias palūkanas nuo 35 proc. iki 5 proc. dydžio, neturi teisinės reikšmės. Teismui pripažinus, kad atsakovė 38-oji GNSB neturi prievolės mokėti padidintas palūkanas ir delspinigius Bankui, tokiu būdu apginta ir atsakovės D. M. teisės nuo per didelių ir nepagrįstų padidintų palūkanų ir delspinigių mokėjimo. Vis tik teismas įvertina atsakovės D. M. ieškinyje nurodytus argumentus dėl CK 6.64 straipsnyje įtvirtintų teisinių pagrindų, kai skolininkas gali kreiptis į teismą ir prašyti visiškai ar iš dalies, su sąlyga ar besąlygiškai atleisti jį nuo prievolės vykdymo kreditoriui pažeidus prievolę kai skolininkas negali įvykdyti prievolės dėl nepakankamo kreditoriaus bendradarbiavimo su skolininku arba dėl kitokios kreditoriaus kaltės. Teismas laiko, kad atsakovė D. M. pagrįstai nurodė, jog tiek Bankas, tiek 38-oji GNSB, Kredito sutartyje nustatydami 120 proc. dydžio palūkanas už terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidimą, vėliau jas sumažindami iki 35 proc. dydžio, jas nustatė aiškiai neprotingas ir nesąžiningas, ypač socialiai remtinų asmenų 38-oji GNSB narių atžvilgiu. Esant šioms teisinėms išvadoms teismas sprendžia, kad savo turinio esme atsakovės D. M. ieškinio dalis yra pagrįsta, tik jos teisės yra apgintos kitu būdu.
88. Teismas ištyrė ieškinio reikalavimus įpareigoti atsakovę 38-ąją GNSB ir ieškovą sudaryti su atsakove D. M. skolos perkėlimo sutartį, jos nesudarius skirti ieškovui baudą, ir įpareigoti atsakovę 38-ąją GNSB perduoti atsakovės D. M. nuosavybėn butą Nr. 76, esantį (duomenys neskelbtini). Šį reikalavimą D. M. grindžia Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. balandžio 19 d. nutarimu Nr. 274 patvirtinta Gyvenamųjų namų, butų statybos arba pirkimo lengvatinio kreditavimo tvarka“, numatančia, kad pastačius gyvenamąjį namą, bendrija su tais bendrijos nariais, kurie pasinaudojo lengvatiniu kreditu butui statyti, turi sudaryti skolos perkėlimo sutartį (kreditoriui sutikus) ir surašyti buto perdavimo-priėmimo aktą, kurio pagrindu bendrijos narys įgyja nuosavybes teisę į butą, įregistravęs į butą ir nuosavybės teises į jį nekilnojamojo turto registre.
89. Teismas konstatuoja, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), ir jame esantis butas Nr. 76, pastatytas 2007 metais (e. b., 1 t., b. l. 163-164). Tuo metu galiojusios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. balandžio 19 d. nutarimu Nr. 274 patvirtintos Gyvenamųjų namų, butų statybos arba pirkimo lengvatinio kreditavimo tvarkos 16 punkto redakcija (1997 m. liepos 26 d.) numatė, kad siekdama užtikrinti lengvatinio kredito grąžinimą, gyvenamųjų namų statybos bendrija turi įkeisti statomą namą. Kai statomas gyvenamasis namas įkeičiamas bankui, visuotinis bendrijos narių susirinkimas priima sprendimą imti lengvatinį kreditą, įkeisti statomą namą su sąlyga, kad bendrijos nariai, perėmę bendrijos skolinius įsipareigojimus bankui, įgis nuosavybės teises į pastatytus butus. Pastačius gyvenamąjį namą bei nustatytąja tvarka patvirtinus jo priėmimo naudoti aktą, bendrija, laikydamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso dvidešimtojo skirsnio nuostatų, sudaro su tais bendrijos nariais, kurie pasinaudojo lengvatiniu kreditu butui statyti, skolos perkėlimo sutartį (kreditoriui sutinkant) tomis pačiomis sąlygomis ir terminais, kurie buvo numatyti bendrijos sudarytoje kredito sutartyje, ir surašo buto perdavimo-priėmimo aktą. Skolos perkėlimo sutartyje turi būti nurodyta, kad įkeitimo teisė pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 211 straipsnį lieka galioti bendrijos nariui. Bendrijos narys, sudaręs skolos perkėlimo sutartį, pasirašęs buto perdavimo-priėmimo aktą ir teisiškai įregistravęs šį butą teritoriniame valstybiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure, įgyja nuosavybės teisę į butą.
90. Šiuo metu nuo 2015 m. balandžio 17 d. galiojančios aktualios Gyvenamųjų namų, butų statybos arba pirkimo lengvatinio kreditavimo tvarkos redakcijos (nauja redakcija priimta 2001 m. rugpjūčio 18 d.) 12-14 punktai numato, kad siekdama užtikrinti paskolos grąžinimą, bendrija turi įkeisti bankui už šią paskolą statomą namą, sudarydama su banku hipotekos sandorį, kuris registruojamas Lietuvos Respublikos hipotekos registre. Kai statomas gyvenamasis namas įkeičiamas bankui, visuotinis bendrijos narių susirinkimas priima sprendimą įkeisti statomą namą su sąlyga, kad bendrijos nariai, perėmę bendrijos skolinius įsipareigojimus bankui, įgis nuosavybės teises į pastatytus butus (12 punktas). Pastačius gyvenamąjį namą ir nustatytąja tvarka patvirtinus jo priėmimo naudoti aktą, bendrija, laikydamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatų, su tais bendrijos nariais, kurie pasinaudojo paskola butui statyti, sudaro skolos perkėlimo sutartį (kreditoriui sutikus) tomis pačiomis sąlygomis ir terminais, kurie buvo numatyti bendrijos sudarytoje paskolos sutartyje, ir surašo buto perdavimo aktą. Skola gali būti grąžinama iš karto arba dalimis sutartyje nustatyta tvarka. Skolos perkėlimo sutartyje turi būti nurodyta, kad įkeitimo teisė pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą lieka galioti bendrijos nariui. Bendrijos narys, sudaręs skolos perkėlimo sutartį ir pasirašęs buto perdavimo aktą, įgyja nuosavybės teisę į butą, įregistravęs šį butą bei nuosavybės teisę į jį Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre.
91. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 gegužės 31 d. nutarimo Nr. 428 2.1 punkte, kuriuo pakeistas Vyriausybės 1993 m. balandžio 19 d. nutarimo Nr. 274 15 punkte, nustatyta, kad, bendrijai pastačius namą, kiekvienas jos narys, pasinaudojęs lengvatiniu kreditu butui statyti, privalo perimti jos lengvatinio kredito skolos dalį ir sudaryti lengvatinio kredito sutartis su banku. Taigi pagal tokį teisinį reglamentavimą bendrijos narys neatleidžiamas nuo skolos grąžinimo pagal bendrijos kredito sutartis, sudarytas su banku. Kasacinis teismas pažymėjo, kad ši Vyriausybės nutarimo norma yra imperatyvi ir jos turi būti laikomasi. Atmetus ieškinį, atsakovei tenkančią kredito skolos dalį tektų grąžinti Bendrijai, t. y. kitiems jos nariams. Tokiu atveju teismo sprendimas neatitiktų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo ir protingumo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2008). Lietuvos apeliacinis teismas aiškindamas pagal aptartą tvarką pareigas perimti bendrijos lengvatinio kredito skolos dalį ir sudaryti lengvatinio kredito sutartis su banku, pažymėjo, kad ne tik bendrija, bet ir bankas turėjo inicijuoti skolos perkėlimo konkretiems bendrijos nariams procesą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. e2A-226-516/2017; 2019 m. balandžio 30 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. e2A-723-790/2019). Teismas konstatuoja, kad esant šiam teisiniam reglamentavimui ir nei Bankui, nei 38-ajai GNSB neiniciavus, kad atsakovė D. M. perimtų lengvatinį kreditą ir sudarytų lengvatinio kredito sutartį su banku, esant konstatuotai D. M. negrąžintai kredito daliai ir imperatyvioms teisės normoms sudaryti lengvatinio kredito sutartį su banku, teismas šį ieškinio reikalavimą tenkina. Teismas nelaiko, kad yra pagrindas spręsti dėl baudos ieškovui skyrimo, nes nėra nurodyta aplinkybių, kurios patvirtintų Banko nesąžiningą elgesį, piktnaudžiavimą savo teisėmis ar sąmoningą vengimą vykdyti teisės aktų reikalavimus sudarant skolos perkėlimo sutartį, juo labiau, kad kilo ginčas dėl šios sutarties sąlygų (CPK 95, 106, 771 straipsniai).
92. Teismas išaiškina, kad šioje byloje teismo sprendimu nustačius D. M. negrąžinto kredito ir palūkanų dalį, kuri buvo 2016 m. liepos 1 d. 13 963,88 Eur, iš jų 10 820,47 Eur negrąžinta kredito dalis, 3 143,41 Eur nesumokėta palūkanų, esant šiam įsiskolinimui nepakitus, Bankas ir 38-oji GNSB turi sudaryti su D. M. skolos perkėlimo sutartį tomis pačiomis sąlygomis ir terminais, kurie buvo numatyti bendrijos sudarytoje Kredito sutartyje, atsižvelgiant į pakitusią teisinę ir faktinę situaciją, teismo nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas šiame teismo sprendime. Bankas, 38-oji GNSB turi su D. M. surašyti buto, esančio (duomenys neskelbtini), Nr. 76, perdavimo D. M. aktą. Teismas pažymi, kad D. M. sudarius skolos perkėlimo sutartį ir pasirašius buto perdavimo aktą, ji įgis nuosavybės teisę į butą, įregistravusi šį butą bei nuosavybės teisę į jį Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre.
93. Ieškiniu atsakovė D. M. taip pat prašo atleisti ją nuo prievolės mokėti kreditą, palūkanas ir kitas mokėtinas sumas nuo ieškinio padavimo dienos iki skolos perkėlimo sutarties sudarymo dienos. Šis reikalavimas grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis, kad iki kol D. M. nėra sudariusi skolos perkėlimo sutarties, ji nėra įsipareigojusi mokėti palūkanas, padidintas palūkanas ir delspinigius, nes dėl jų susitarimas turi būti išreikštas raštu. Atsakovė teigė, kad ji nėra gavusi jokių pretenzijų dėl nesavalaikio palūkanų ar delspinigių mokėjimo nei iš Banko, nei iš 38-osios GNSB, jos niekas neinformavo, kad palūkanų mokėjimas už ją nutrauktas 2009 m. gegužės 30 d. Atsakovė laiko, kad tai patvirtina atsakovų bendradarbiavimo stoką ir sudaro CK 6.64 straipsnyje įtvirtintą pagrindą atleisti ją nuo prievolės vykdymo, nuo ieškinio padavimo dienos iki bus sudaryta skolos perkėlimo sutartis. Bankas atsiliepime nurodė, kad atsakovė D. M. negali būti atleista nuo įsipareigojimų vykdymo iki kol bus sudaryta skolos perkėlimo sutartis. Bendradarbiavimas negali būti suprantamas kaip kredito davėjo pareiga leisti skolininkui nevykdyti savo sutartinių įsipareigojimų. Atsakovė 38-oji GNSB nesutiko su D. M. teiginiu, jog ji netinkamai vykdė savo bendradarbiavimo pareigą, nes skirtingai nei nurodo D. M., atsakovė 38-oji GNSB nuolatos žodžiu ir raštu primindavo D. M. apie jos pareigą gražinti lengvatinį kreditą ir palūkanas nustatyta tvarka ir terminais, informuodavo apie tai, kad ji šios savo prievolės nevykdo.
94. Teismas sprendžia, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog atsakovė D. M. nežinojo apie savo prievoles mokėti kreditą ir palūkanas, ir kas patvirtina, kad Bankas ir 38-oji GNSB nebendradarbiavo lengvatinio kredito administravimo srityje. Tai, kad atsakovė teigė, jog nėra gavusi jokių pretenzijų dėl nesavalaikio palūkanų ar delspinigių mokėjimo nei iš Banko, nei iš 38-osios GNSB, jos niekas neinformavo, kad palūkanų mokėjimas už ją nutrauktas 2009 m. gegužės 30 d., galimai yra bendradarbiavimo pareigos civiliniuose teisiniuose santykiuose stygius. Tačiau tai nesudaro pakankamo teisinio pagrindo atleisti atsakovę nuo prievolės mokėti kreditą, palūkanas ir kitas mokėtinas sumas nuo ieškinio padavimo dienos iki skolos perkėlimo sutarties sudarymo dienos, nes tai būtų tiek nepagrįsta, tiek neproporcinga (CK 6.64 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
95. CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
96. Šioje civilinėje byloje ieškovo ieškinys yra atmestas. Todėl spręstinas klausimas dėl atsakovės 38-osios GNSB patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir trečiojo asmens L. P. bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsižvelgiant į aukščiau nurodytas teisės normas, reglamentuojančias patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimą.
97. Atsakovė 38-oji GNSB prašo atlyginti visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai. Viso atsakovė 38-oji GNSB patyrė 11 445,67 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurias sudaro 5 100 Eur išlaidos ieškovo pateiktų dokumentų analizei ir teisiniam vertinimui bei atsiliepimams į ieškovo ieškinį ir patikslintus ieškinius parengti, 1 400 Eur išlaidos atsiliepimams į atsakovų S. K. ir D. M. ieškinius parengti, 700 Eur išlaidos rengiant klausimus teismo ekspertams, 499 Eur išlaidos pasiūlymams dėl taikos sutarties parengti ir atstovavimas derybose dėl taikos sutarties, 26,67 Eur išlaidos dokumentų kopijoms parengti ir 3 720 Eur išlaidos atstovaujant atsakovę 38-ąjąj GNSB 22 teismo posėdžiuose (el. b. 28 t., b. l. 47-53). Atsakovė 38-oji GNSB taip pat patyrė išlaidas ekspertės T. Zeniakinos kelionės išlaidoms į teismo posėdžius (16,40 Eur) (el. b. 25 t., b. l. 108-109) ir eksperto J. Vinikovo kelionės išlaidoms į teismo posėdžius padengti (14 Eur).
98. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Teismas, vertindamas atsakovės 38-osios GNSB pateiktus įrodymus dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio advokato pagalbai apmokėti, nustatė, kad bendra atsakovės patirtų išlaidų advokato pagalbai suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatyto maksimalaus galimo išlaidų dydžio įvertinus šioje byloje atsakovei suteiktas teisines paslaugas. Todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byla laikytina sudėtinga dėl jos faktinių aplinkybių apimties ir įrodymų kiekio bei neaiškumo, įvertinęs atsakovės atstovavimo apimtis ir bylos trukmę, rengtų procesinių dokumentų kokybę, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, sprendžia, kad atsakovei 38-ajai GNSB iš ieškovo priteistinos visos jos patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, išskyrus išlaidas, patirtas už atsiliepimų į atsakovų S. K. ir D. M. ieškinius parengimą, t.y. 10 045,67 Eur (11 445,67 Eur – 1 400 Eur) (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys). Atsakovės 38-osios GNSB bylinėjimosi išlaidos, patirtos rengiant atsiliepimus į atsakovų S. K. ir D. M. ieškinius, nėra atlyginamos, kadangi šiuo sprendimu iš esmės patenkinami atsakovų S. K. ir D. M. ieškiniai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
99. Kadangi atsakovė 38-oji GNSB papildomai patyrė bylinėjimosi išlaidas ekspertų kelionės išlaidoms apmokėti, šios išlaidos taip pat priteistinos atsakovės naudai iš ieškovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Viso atsakovei 38-ajai GNSB iš ieškovo priteistina 10 076,07 Eur (10 045,67 Eur + 16,40 + 14 Eur).
100. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje L. P. taip pat pateikė prašymą atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro tik 1 000 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, kurias sudaro atsiliepimo į ieškinį parengimas, teisinės konsultacijos ir trečiojo asmens atstovavimas teismo posėdžiuose (el. b. 17 t., b. l. 1-2; el. b. 25 t., b. l. 80-81). Atmetus ieškinį, taip pat spręstinas trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pagrįstumo klausimas CPK 98 straipsnyje nustatyta tvarka. Teismas, įvertinęs, kad prašomas priteisti išlaidų dydis neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių išlaidų advokato pagalbai dydžių, atsižvelgdamas į atstovavimo apimtis ir bylos trukmę, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, sprendžia, kad trečiajam asmeniui L. P. iš ieškovo priteistinos visos jo patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti 1 000 Eur (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).
101. Prašymus atlyginti bylinėjimosi išlaidas taip pat pateikė atsakovai S. K. ir D. M., šioje civilinėje byloje pareiškę ieškinius. Teismui iš esmės tenkinus atsakovų S. K. ir D. M. ieškinius, spręstinas jų patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir atlyginimo klausimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
102. Atsakovo S. K. patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 811 Eur žyminis mokestis už pareikštą ieškinį (el. b. 10 t., b. l. 21). Įrodymų, pagrindžiančių išlaidas advokato pagalbai apmokėti atsakovas S. K. nepateikė, jų dydžio nenurodė. Atsakovas S. K. patirtas bylinėjimosi išlaidas prašo priteisti iš ieškovo ir atsakovės 38-osios GNSB. Kadangi tiek ieškovas, tiek atsakovė 38-oji GNSB ginčijo jų atžvilgiu reiškiamus atsakovo S. K. reikalavimus, todėl teismas sprendžia, kad atsakovui S. K. atlygintinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiant jas lygiomis dalimis po 405,50 Eur iš ieškovo ir atsakovės 38-osios GNSB.
103. Atsakovės D. M. patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 341 Eur žyminis mokestis už pareikštą ieškinį (el. b. 17 t., b. l. 74) ir 6 915 Eur išlaidos advokato pagalbai, kurias sudaro 2 400 Eur už pateiktų dokumentų teisinį vertinimą, konsultacijas, atsiliepimo į ieškinį ir ieškinio parengimą, 4 090 Eur išlaidos pateiktų dokumentų teisiniam vertinimui, konsultavimui, pasirengimui teismo posėdžiams ir atstovavimui juose, 400 Eur už atsakovės atstovavimą mediacijos procese ir 25 Eur už įrodymų rinkimą (el. b. 28 t., b. l. 20-35). Atsakovė D. M. viso patyrė 7 256,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šias išlaidas atsakovė D. M. prašo priteisti iš ieškovo. Teismas pažymi, kad atsakovė D. M. ieškinį reiškė tiek ieškovui, tiek atsakovei 38-ajai GNSB, kurie ginčijo jų atžvilgiu reiškiamus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad atsakovės D. M. patirtas bylinėjimosi išlaidas, įvertinus jų pagrįstumą ir atitikimą CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatytiems reikalavimams, lygiomis dalimis turi atlyginti ieškovas ir atsakovė 38-oji GNSB. Teismas, įvertinęs, kad bendras atsakovės D. M. prašomas priteisti išlaidų advokato pagalbai dydis neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių išlaidų advokato pagalbai dydžių, atsižvelgdamas į atstovavimo apimtis ir bylos trukmę, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, sprendžia, kad atsakovei D. M. atlygintinos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiant jas lygiomis dalimis po 3 682 Eur iš ieškovo ir atsakovės 38-osios GNSB.
104. Lietuvos teismo ekspertizės centras 2019 m. rugsėjo 27 d. pateikė prašymą byloje dėl eksperto J. Vinikovo kelionės išlaidų apmokėjimo, kurias sudaro 14 Eur (reg. Nr. DOK-27932). Kauno apygardos teismas 2019 m. spalio 3 d. nutartimi įpareigojo ieškovą ir atsakovę 38-ąją GNSB įmokėti avansą eksperto kelionės išlaidoms apmokėti (el. b. 28 t., b. l. 2-3). Kadangi tik atsakovė 38-oji GNSB sumokėjo avansą pagal minėtą teismo nutartį, eksperto J Vinikovo kelionės išlaidos (14 Eur) apmokėtinos iš atsakovės 38-osios GNSB į teismo depozitinę sąskaitą sumokėto avanso, likusi suma (11 Eur) grąžintina atsakovei (CPK 91 straipsnis).
105. Nagrinėjant bylą patirta 356,56 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (pop. bylos 21 t., b. l. 2), kurios atmetus ieškinį priteistinos iš ieškovo valstybės naudai (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 3 dalis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalimi, 93 straipsniu, 259, 263 straipsniais, 269 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškovo Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, patikslintą ieškinį atsakovei 38-ajai Gyvenamojo namo statybos bendrijai atmesti.
Atsakovo S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinio savarankiškus reikalavimus tenkinti.
Pripažinti S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) skolinį įsipareigojimą 38 – ajai gyvenamojo namo statybos bendrijai, j. a. k. 124779970, sumokėti buto, esančio (duomenys neskelbtini), kainą, įvykdytu.
Pripažinti S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir panaikinti buto, esančio (duomenys neskelbtini), hipoteką (įkeitimą pagal 1994 m. rugpjūčio 16 d. įkeitimo sutartį, reg. Nr. 1-4402).
Atsakovės D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinio savarankišką reikalavimą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) prievolė už lengvatinį kreditą butui statyti 2016 m. liepos 1 d. yra 13 963,88 Eur (trylika tūkstančių devyni šimtai šešiasdešimt trys eurai, 88 ct), iš jų 10 820,47 Eur (dešimt tūkstančių aštuoni šimtai dvidešimt eurų, 47 ct) negrąžinta kredito dalis, 3 143,41 Eur (trys tūkstančiai vienas šimtas keturiasdešimt trys eurai, 41 ct) nesumokėtų palūkanų.
Įpareigoti atsakovę 38 – ąją gyvenamojo namo statybos bendriją, j. a. k. 124779970, ir ieškovą Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiantį per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, j. a. k. 304870069, sudaryti su atsakove D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) skolos perkėlimo sutartį.
Įpareigoti atsakovę 38 – ąją gyvenamojo namo statybos bendriją, j. a. k. 124779970, perduoti atsakovės D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybėn butą esantį (duomenys neskelbtini).
Priteisti atsakovei 38-ajai gyvenamojo namo statybos bendrijai, , j. a. k. 124779970, iš ieškovo Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, j. a. k. 304870069, 10 076,07 Eur (dešimt tūkstančių septyniasdešimt šešis eurus 7 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, j. a. k. 304870069, 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti atsakovui S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, j. a. k. 304870069, 405,50 Eur (keturis šimtus penkis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti atsakovui S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės 38-ajai gyvenamojo namo statybos bendrijos, j. a. k. 124779970, 405,50 Eur (keturis šimtus penkis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti atsakovei D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, j. a. k. 304870069, 3 682 Eur (tris tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti atsakovei D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės 38-osios gyvenamojo namo statybos bendrijos, j. a. k. 124779970, 3 682 Eur (tris tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš ieškovo Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, j. a. k. 304870069, 356,56 Eur (tris šimtus penkiasdešimt šešis eurus 56 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, mokamų į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Iš teismo depozitines sąskaitos pervesti Lietuvos teismo ekspertizės centrui, juridinio asmens kodas 111952632, banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Luminorbank, 14 Eur (keturiolika eurų ct) už teismo eksperto Jurijaus Vinikovo atvykimą į 2019 m. rugsėjo 4, 11 d. teismo posėdžius.
Grąžinti atsakovei 38-ajai gyvenamųjų namų statybos bendrijai, j. a. k. 124779970, banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), 11 Eur (vienuolika eurų).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.
Teisėjas Mindaugas Šimonis