Byla Nr. e1-1366-486/2022

              Proceso Nr. 1-01-1-08442-2022-7

              Procesinio sprendimo kategorija

              1.2.25.6

                                                          (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 11 d.

Vilnius

           Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3 skyriaus prokurorės Lilijos Ambrulevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. bei deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) rajono sav., (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) neteistas,

       kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

       Teismas

n u s t a t ė :

                   J. K. 2022 m. kovo 11 d., apie 22.38 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu Nr.(duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (LR Vyriausybės 2014-10-03nutarimo Nr. 1086 redakcija) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volvo XC 90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 2,79 promilių girtumas. Šiais savo veiksmais J. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

       Kaltinamojo J. K. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.

                   Apklaustas įtariamuoju J. K. parodė, kad kaltę pripažįsta, gailisi. Jo sugyventinės O. J. vardu yra registruotas automobilis „Volvo XC 90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pats turi vairuotojo pažymėjimą nuo  (duomenys neskelbtini) metų, tačiau kur dokumentas šiuo metu negali pasakyti, nes labai retai vairavo automobilį. Jei suras pateiks. 2022-03-11, apie 21.00 val., jis atvažiavo prie nurodyto automobilio, kad automobilį užvesti, į (duomenys neskelbtini)  g. 2, Vilniuje. Atvažiavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes dienos metu su draugais gėrė alkoholį nuo 19.00 val. Automobilis užsivedė ir jis sėdėdamas prie automobilio vairo, laukė iš darbo sugyventinės. Tuo metu prie jo priėjo moteris, kuri už pinigus pasiūlė intymias paslaugas. Jis atsisakė. Tada ši moteris pradėjo jam grasinti, kad jam bus blogai. Kadangi jis bijojo, kad ši moteris numes į automobilio langą kokį akmenį, nutarė automobilį perstatyti, todėl išvažiavo ir važiavo į kitą aikštelę. Važiuojant  (duomenys neskelbtini) g., prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), jį sustabdė policija. Po to jam davė pasitikrinti blaivumą bei nustatė, kad jis vairavo neblaivus, pripūtė apie 3,00 promilės. Po to policija iškvietė jo sugyventinę, kad pastaroji pasiimtų savo automobilį.

                   Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. J. parodė, kad 2022-03-11, apie 22.38 val., patruliavimo metu, buvo gautas pranešimas iš Vilniaus aps. VPK OVS budėtojo, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g., automobilio „Volvo“ vairuotojas vartoja alkoholinį gėrimą, vairuodamas. Vykstant į vietą, pastebėjo stovintį automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ties  (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), tačiau automobilyje nieko nebuvo, todėl nusprendė palaukti vairuotojo. Kelių minučių bėgyje pastebėjo, kad šis automobilis „Volvo“ pajudėjo ir nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje. (duomenys neskelbtini)g., (duomenys neskelbtini) pastebėjo, kad automobilis „Volvo“ pasuko į (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) todėl automobilis „Volvo“ buvo sustabdytas ties (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini). Priėjus prie „Volvo“ automobilio, vairuotojo vietoje sėdėjo J. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., nuo kurio sklido alkoholio kvapas, kuris paaiškino, kad alkoholinių gėrimų nevartojo. Patikrinus alkotesteriu „Drager Alcotest 7510“, Nr. ARKB 0191 (sertifikato Nr. 1540412 ), pirmuoju pūtimu buvo nustatytas 2,79 promilių girtumas (laikas 22:48 val.), o antruoju pūtimu buvo 2:97 promilių girtumas (laikas 23:11 val.). Po to J. K. teigė, kad alkoholį vartojo apie 07:00 val. ryto. J. K. dėl neblaivumo akto ir alkotesterio parodymų nesutiko, todėl pasirašyti atsisakė. Automobilis „Volvo“ buvo perduotas savininkei O. J.

                   Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja O. J. parodė, kad turi automobilį „Volvo XC 90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pirktas prieš metus ir registruotas jos vardu. 2022-03-11, apie 14.00 val., ji atvažiavo į automobilio aikštelę (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje ir paliko automobilį, pati išėjo dirbti. Apie 23.30 val. baiginėjo darbą, tuo metu paskambino policijos pareigūnai, kurie pasakė, kad (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, buvo sustabdytas neblaivus sugyventinis J. K., kuris vairavo jos automobilį. Pareigūnai pasiūlė atvažiuoti prie automobilio ir pasiimti. Ji atvažiavo ir su J. K. išvažiavo namo. J. K. paaiškino, kad norėjo perstatyti automobilį, nes (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, pastarajam grasino kažkokia moteris.

                   Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. J. parodė, kad 2022-03-11 apie 22:38 val. patruliavimo metu, buvo gautas pranešimas iš Vilniaus aps. VPK OVS budėtojo, kad Vilniuje, Pylimo g., automobilio „Volvo“ vairuotojas vartoja alkoholinį gėrimą, vairuodamas. Vykstant į vietą, pastebėjo stovintį automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tačiau automobilyje nieko nebuvo, todėl nusprendė palaukti vairuotojo. Kelių minučių bėgyje pastebėjo, kad šis automobilis „Volvo“ pajudėjo ir nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, pastebėjo, kad automobilis „Volvo“ pasuko į (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, todėl automobilis „Volvo“ buvo sustabdytas ties (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) Vilniuje. Priėjus prie „Volvo“ automobilio, vairuotojo vietoje sėdėjo J. K., gim.(duomenys neskelbtini)  m., nuo kurio sklido alkoholio kvapas, kuris paaiškino, kad alkoholinių gėrimų nevartojo. Patikrinus alkotesteriu „Drager Alcotest 7510“, Nr. ARKB 0191 (sertifikato Nr. 1540412), pirmuoju pūtimu buvo nustatytas 2,79 promilių girtumas (laikas 22.48 val.), o antruoju pūtimu buvo 2:97 promilių girtumas (laikas 23.11 val.). Po to J. K. teigė, kad alkoholį vartojo apie 07.00 val. ryto. J. K. dėl neblaivumo akto ir alkotesterio parodymų nesutiko, todėl pasirašyti atsisakė. Automobilis „Volvo“ buvo perduotas savininkei O. J.

                   VĮ „Regitra“ duomenimis automobilis „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini)  priklauso O. J.,  gim (duomenys neskelbtini).

                   VšĮ „Emprekis“ duomenimis Volvo XC90“, 2003 m. gamybos vidutinė rinkos kaina Lietuvoje 2022 m. kovo mėnesį yra  3500 Eurų.

                   2022-03-11 neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad kaltinamajam 2022-03-11 22.48 val. buvo nustatytas 2,79 promilių girtumas, 23.12 val.   2,97 promilių girtumas. Prie patikrinimo akto pridėtas alkotesterio  patikros sertifikatas Nr. 1540412, bei patikros rezultatai. 

                   2022-03-11 apžiūrėtas automobilis „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

                    Vaizdo įrašų apžiūros protokolais buvo apžiūrėti body kamerų vaizdo įrašai.

                    Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad  J. K. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta. Pažymėtina, jog pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Kaltinamasis J. K. savo kaltę pripažino visiškai, jo kaltę įrodo ir liudytojų O. J. parodymai, D. J. parodymai, neblaivumo nustatymo aktas, kita bylos medžiaga. Minėtais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, nustatyta, kad J. K. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore buvo 2,79 promilės etilo alkoholio koncentracija. Kaltinamojo J. K. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal  2811 straipsnio 1 dalį.  

        Kaltinamojo J. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). 

        Kaltinamojo J. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.  

        Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį, į tai, kad padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytas sunkus girtumo laipsnis, 2.79 promilės. Transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia realų pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio   1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį, kad jis neteistas, baustas administracine tvarka, dirbantis, duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje nėra.  

        Teismas, atsižvelgdamas į bylos duomenis ir esant visiems Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, daro išvadą, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. J. K. sutinka su tuo, kad procesas šioje baudžiamojoje byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokurorės siūloma bausme. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis dirba, leistina jam baudą sumokėti per 24 mėnesių laikotarpį. Akcentuotina ir ta aplinkybė, kad baudžiamasis įstatymas nenumato galimybės išdėstyti konfiskuotino turto vertės išmokėjimo.

        Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą. Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. 

        Kaltinamasis J. K. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti transporto priemonę. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, jog kaltininkas sistemingai pažeidinėja kelių eismo taisykles, nusikaltimą padaro šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis vairavo transporto priemonę miesto teritorijoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas sunkus  girtumo laipsnis 2,79 promilių, jis vairavo vietoje kur intensyvus eismas, tik atsitiktinumo dėka išvengta didesnės nelaimės. Šie  kaltinamojo veiksmai neabejotinai kėlė realų pavojų tiek jo paties, tiek ir kitų eismo dalyvių saugumui. Skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui galimybę toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones, kurio terminas nustatytinas mažesnis nei vidurkis (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis). 

                    Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). Nagrinėjamu atveju transporto priemonė, automobilis registruotas O. J. vardu, automobilio savininkas nežinojo, kad asmuo vairuos transporto priemonę neblaivus. Todėl vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi taikytinas konfiskuoto turto vertės priteisimas, priteisiant šią sumą iš kaltinamojo. Tačiau kaltinamajam paaiškintina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas nenumato galimybės išdėstyti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos mokėjimo, ar nustatyti mokėjimo terminą. To nenumato ir  Lietuvos bausmių vykdymo kodeksas. Įsiteisėjus nuosprendžiui ši baudžiamojo poveikio priemonė vykdoma priverstinai, pateikiant ją vykdyti antstoliui ((duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalies 7 punktas). Pagal BPK 357 straipsnio 6 dalį, BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytu atveju teismui nusprendus išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, teismo baudžiamąjį įsakymą paskelbęs teismas baudžiamojo įsakymo nuorašą, <...> vykdomąjį raštą išsiunčia baudžiamojo įsakymo vykdymo vietos antstoliui. Taigi, įsiteisėjęs baudžiamasis įsakymas  dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės perduodamas bausmę vykdančiai institucijai – antstoliui, kuris baudžiamąjį įsakymą vykdo vadovaudamasis atitinkamomis CPK nuostatomis (CPK 584 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl to, J. K. neturint galimybės iš karto sumokėti visos iš jo priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, jis gali kreiptis į antstolio kontorą dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko sudarymo vykdomojoje byloje.

                     Kardomoji priemonė - specialiosios teisės sustabdymas paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikintina.

                     Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.

            Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

          J. K., gim. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir nuteisti 75 MGL, 3750 (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties) eurų dydžio baudą.

          Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 vienu trečdaliu ir paskirti J. K. galutinę bausmę - 50 MGL, 2500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) eurų dydžio baudą.

                      Įpareigoti  J. K. paskirtą baudą sumokėti per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (Laisvės pr. 79A, Vilnius).

                      Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti  J. K. baudžiamojo poveikio priemonę - teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimą 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. kovo 18 d.

                      Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi priteisti iš J. K. konfiskuotino turto  „Volvo XC 90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio  vertę - 3500 (tris tūkstančius penkis šimtus) eurų su PVM. Šią sumą reikia sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6610, mokėjimo paskirtis – turto konfiskavimas, ir nurodyti bylos numerį. Geranoriškai nesumokėta suma bus išieškoma priverstinai, pateikiant vykdomąjį raštą antstoliui.

                      Kardomąją priemonę - specialiosios teisės sustabdymą palikti nepakeistą iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.

                      Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.

          Išaiškinti kaltinamajam, kad:

          1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

          2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

          3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

          4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

          5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas                                                                                                                  Jeugenijuš  Jaglinski