LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. gegužės 31 d.

Vilnius

              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Marytės Mitkuvienės ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. R. teisių perėmėjo L. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gruodžio 29 d. nutarties dalies, kuria nutraukta civilinė byla dėl neturtinės žalos atlyginimo, civilinėje byloje Nr. 2-1196-38/2006 pagal ieškovės S. R. ieškinį atsakovui S. G. (S. G. ) įmonei, trečiajam asmeniui A. A. (A. A. ) dėl turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

Ieškovė S. R. iš atsakovo S. G. įmonės ieškiniu prašė priteisti: 1) periodines išmokas po 300 Lt kas mėnesį nuo 2004 m. liepos 4 d. iki ieškovės mirties, kaip turtinės žalos atlyginimą; 2) 400 000 Lt neturtinę žalą. Ieškovė nurodė, kad 2004 m. liepos 4 d., apie 20 val. 18 min., Vilniuje, Liepkalnio-Žirnių-Minsko pl. sankryžoje trečiasis asmuo A. A. , vairuodamas atsakovui priklausantį vilkiką MAN 18-372, (duomenys neskelbtini), su puspriekabe Schmitz, (duomenys neskelbtini), prikrautą šaldytuvais, pažeidė kelių eismo taisykles ir susidūrė su ieškovės dukters L. R. vairuojamu automobiliu VW GOLF, (duomenys neskelbtini), dėl ko ieškovės duktė nuo gautų sužalojimų mirė įvykio vietoje. Dėl šio autoįvykio trečiasis asmuo buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir pripažintas kaltu bei nuteistas. Kadangi trečiasis asmuo nusikaltimo padarymo metu vairavo transporto priemonę, t.y. didesnio pavojaus šaltinį, tai civilinėn atsakomybėn trauktinas atsakovas – S. G. įmonė, kuri ir privalo atlyginti tiek turtinę, tiek neturtinę žalą. Turtinę žalą sudaro iš dukters negautos pajamos, kadangi žuvusioji buvo vienintelė ieškovės dukra, kuri pirkdavo ieškovei vaistus, mokėdavo mokesčius. Ieškovė tokiu būdu iš žuvusios dukters gaudavo ne mažiau 300 Lt sumą kas mėnesį, kurios neteko po įvykusios autoavarijos. Neturtinę žalą dėl patirtų dvasinių išgyvenimų, sukrėtimo, emocinio gniuždymo bei pablogėjusios sveikatos ieškovė įvertino 400 000 Lt.

Ieškovė S. R. 2006 m. rugpjūčio 25 d. mirė (b.l. 128), todėl Vilniaus apygardos teismas 2006 m. lapkričio 29 d. nutartimi civilinę bylą buvo sustabdęs CPK 163 straipsnio 1 punkto pagrindu iki kol paaiškės ieškovės teisių perėmėjas (b.l. 130). Ieškovės S. R. teisių perėmėju tapo mirusiosios brolis L. D.

Vilniaus apygardos teismas 2006 m. gruodžio 29 d. nutartimi: 1) atnaujino civilinės bylos nagrinėjimą pagal ieškovės S. R. ieškinį atsakovui S. G. įmonei, trečiajam asmeniui A. A. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo; 2) nutraukė civilinės bylos dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo; 3) civilinės bylos dalį dėl turtinės žalos atlyginimo tolimesniam nagrinėjimui perdavė apylinkės teismui pagal ieškovės teisių perėmėjo gyvenamąją vietą.

Teismas, nurodydamas, kad CPK 293 straipsnio 7 punktas numato, jog civilinė byla nutraukiama, jeigu miršta fizinis asmuo, kuris buvo viena iš bylos šalių, o atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius, teisių perėmimas neleidžiamas, o nepaveldimų asmeninių neturtinių ir turtinių teisių, neatskiriamai susijusių su palikėjo asmeniu, sąrašas, nurodytas CK 5.1 straipsnio 3 dalyje, nėra baigtinis, nusprendė, kad šiuo konkrečiu atveju, esant tokiems ieškinio reikalavimams, po ieškovės mirties L. D. negalėjo perimti reikalavimo teisių į neturtinės žalos atlyginimą, nes niekas kitas, išskyrus ieškovę, negalėtų nurodyti jos dvasinių bei emocinių išgyvenimų stiprumo, taip įrodinėjant ieškinio šioje dalyje pagrįstumą.

Ieškovės S. R. teisių perėmėjas L. D. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gruodžio 29 d. nutarties dalį, kuria nutraukta civilinės bylos dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo, ir grąžinti civilinę bylą Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantas nurodo, jog teismas skundžiama nutartimi pažeidė konstitucinį principą dėl būtinumo atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą, susijusį su teisingumo principu, kurio turinį sudaro nuostata, jog įstatymais turi būti sudarytos visos reikiamos teisinės prielaidos padarytą žalą atlyginti teisingai. Konstitucija imperatyviai reikalauja įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo tos žalos atlyginimo ir tą atlyginimą gauti. Konstitucijoje nėra nustatyta, kad asmeniui padarytos materialinės ir/arba moralinės žalos atlyginimas visais atvejais turi būti išmokamas tik tam asmeniui, kuriam ji padaryta, todėl nutarties dalis, kuria nutraukta civilinė byla dėl neturtinės žalos atlyginimo prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 daliai, 109 straipsniui, konstituciniams teisingumo ir teisinės valstybės principams.

Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, jog Vilniaus apygardos teismas teisingai konstatavo, kad po ieškovės mirties ieškovės teisių perėmėjas negalėjo perimti reikalavimo teisių į neturtinės žalos atlyginimą, nes niekas kitas, išskyrus ieškovę, negalėtų nurodyti jos dvasinių bei emocinių išgyvenimų stiprumo, taip įrodinėjant ieškinio šioje dalyje pagrįstumą. Atsakovas mano, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338, 320 str. 1 d.), t.y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato CPK 329 str. 2-3 d. numatytų nutarties negaliojimo pagrindų. Apskųstos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal atskirojo skundo argumentus, neišplečiant skundo argumentų sąrašo, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 338, 329 str.), o apeliantas skundžia teismo nutarties dalį, kuria nutraukta civilinės bylos dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą atskirojo skundo ribose (CPK 338, 320 str.).

CPK 293 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu, mirus fiziniam asmeniui, kuris buvo viena iš bylos šalių, atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius, neleidžiamas teisių perėmimas. Šiuo atveju reikia išsiaiškinti ginčijamo materialinio teisinio santykio pobūdį. CK 5.1 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtinės teisės, neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu, yra nepaveldimos. Kai santykis yra asmeninis, mirusio asmens teisės ir pareigos kitiems asmenims nepereina.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymo nustatytais atvejais. CK 6.250 straipsnyje, apibūdinančiame neturtinės žalos sampratą, taip pat pasakyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymo nustatytais atvejais. Civilinė teisė saugo asmenines neturtines teises bei vertybes, tame tarpe ir žmogaus gyvybę, ir numato civilinę atsakomybę, kai šioms teisėms ir vertybėms yra padaroma žala (CK 6.284 str.). Gyvybė yra asmeninė neturtinė vertybė, neatsiejamai susijusi su jos turėtoju, ir negali būti perduodama kitiems asmenims (CK 1.115 str.). Civilinė teisė šią asmeninę neturtinę vertybę gina atitinkamam asmenų ratui suteikdama teisę reikalauti atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, kuri atsiranda atėmus gyvybę (CK 6.284 str. 1 d.). Neturtinę žalą, padarytą tokiai vertybei, kaip gyvybė, ją atimant, patiria kitas asmuo dvasinio pobūdžio netekimais: dvasinėmis kančiomis ir išgyvenimais, emocine depresija ir kitais dvasinio pobūdžio netekimais, neatsiejamai susijusiais su asmeniu, patyrusiu netektį.

Ieškovė S. R. prašė priteisti neturtinę žalą, kuri buvo padaryta nusikaltimu atėmus jos dukteriai gyvybę. S. R. , kaip žuvusios dukters motina, galėjo turėti teisę į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą (CK 6.284 str. 1 d.). Tuo tarpu L. D. paveldėjimo pagrindu yra mirusios ieškovės S. R. teisių ir pareigų perėmėjas. Tačiau kaip teisių perėmėjui L. D. teisė reikalauti atlyginti neturtinę žalą, atsiradusią atimant gyvybę, neperėjo, nes, kaip jau buvo pasakyta, neturtinė žala atsirado pažeidus asmenines neturtines vertybes (gyvybę), kurios yra neatsiejamai susijusios su asmeniu, patyrusiu šią žalą. Šiuo atveju žalą atimant gyvybę patyrė žuvusiosios motina S. R. ir ši žala neatsiejamai yra susijusi su S. R. asmeniu, ir teisės reikalauti atlyginti tokio pobūdžio žalą, kurią patyrė žuvusiosios motina S. R. , jos teisių ir pareigų perėmėjui L. D. įstatymas nenumato (CK 1.115 str., 6.284 str.).

Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija išdėstytų motyvų pagrindu sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria nutraukta civilinės bylos dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

              Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gruodžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.