Civilinė bylos Nr. e2-11368-868/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06932-2022-5

Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.1.

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 30 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vanda Višnevska,

sekretoriaujant Jekaterinai Kotrynai Vedmedytei,

dalyvaujant ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ atstovui A. S.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Arvera“ atstovui advokatui Linui Makaveckui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės (toliau – ADB) „Gjensidige“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Arvera“ dėl išmokėtų sumų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė ADB „Gjensidige“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 14 359,65 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Nurodė, kad 2020 m. gruodžio 9 d. atsakovės darbuotojas O. K., vairuodamas atsakovei priklausančią transporto priemonę autovežį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintos dvi transporto priemonės: „Fiat 500C (duomenys neskelbtini)“ ir „Mitsubishi Eclipse Cross (duomenys neskelbtini)“. Ieškovė nurodė, kad atsakovė apie eismo įvykį nepranešė policijai ir pasišalino iš įvykio vietos. Įvykio metu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinės atsakomybės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu eismo įvykio metu buvo apdrausta ADB „Gjensidige“. Pažymėjo, jog nukentėjusiesiems ieškovė iš viso išmokėjo 14 359,65 Eur dydžio draudimo išmoką, kompensuodama eismo įvykio metu patirtą žalą. Atsakovei pasišalinus iš eismo įvykio vietos, buvo išsiųstos pretenzijos sumokėti 14 359,65 Eur, tačiau atsakovė geranoriškai ieškovės reikalavimo netenkino. Ieškovės teigimu, akivaizdu, kad atsakovės darbuotojas suvokė, kad įvyko įvykis, kurio metu buvo apgadinti du automobiliai.

Atsakovė UAB „Arvera“ (toliau – atsakovė) pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad šioje byloje turi būti teisiškai kvalifikuota, ar, esant tokioms aplinkybėms, kaip nustatyta nagrinėjamoje byloje, transporto priemonės vairuotojas atsakovės darbuotojas O. K. galėjo ir turėjo suvokti, kad įvyko eismo įvykis. Pažymėjo, jog neanalizuodama vaizdo medžiagos ieškovė atsakovės darbuotojui taiko net ne aukštesnius atidumo ir rūpestingumo standartus bei maksimaliai apdairaus ir atidaus asmens standartus, o antgamtinio apdairumo ir pastabumo standartus (anot ieškovės – jei buvo eismo įvykis (o eismo įvykio aplinkybių ieškovė net neanalizuoja/neįrodinėja, tik pateikia įrodymus dėl paties eismo įvykio fakto), vadinasi, atsakovės vairuotojas absoliučiai visais atvejais ir esant bet kokioms eismo sąlygomis jį turėjo ir galėjo pastebėti). Atsakovė nurodė, kad 2021 m. rugsėjo 20 d. rašte, skirtame ieškovei, atsakovė buvo išsamiai aprašiusi 2020 m. gruodžio 9 d. apie 23 val. įvykusio eismo įvykio aplinkybes, taip pat nurodė faktą, jog nesutinka su ieškovės teiginiais, neva atsakovės vairuotojas O. K. iškart po eismo įvykio suprato, jog padarė eismo įvykį ir neva pasišalino iš įvykio vietos. Taigi, be ieškovės prie ieškinio pridėtos vaizdo medžiagos yra du įsiteisėję Vokietijos Federacinės Respublikos atitinkamų institucijų sprendimai, kuriuose yra gan išsamiai atskleistos eismo įvykio aplinkybės ir nustatytos priežastys, dėl kurių atsakovės vairuotojas O. K. negalėjo pastebėti eismo įvykio, taigi jo nepastebėjo ir nesuvokė, kad pasišalina iš eismo įvykio vietos. Iš to, kas išdėstyta, akivaizdu, kad buvo mažų mažiausiai 8 priežastys/aplinkybės, trukdžiusios atsakovės darbuotojui pastebėti eismo įvykį, ieškovės įsitikinimu, net pusės jų užtektų, kad bet koks protingo (atidaus ir rūpestingo) elgesio asmuo nepastebėtų eismo įvykio. Atsakovės teigimu, darbuotojas nepastebėjo eismo įvykio, taigi, nėra pagrindo taikyti atsakomybę už TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytą pasišalinimą iš įvykio vietos. Atsakovė nurodė, kad eismo įvykio aplinkybės buvo nustatytos, o ir pats vairuotojas O. K. apie eismo įvykio sukėlimą sužinojo tik gerokai vėliau – remdamasis tik aikštelės vaizdo filmavimo medžiaga. Atkreipė dėmesį, kad Vokietijos Federacinės Respublikos pareigūnai O. K. nusižengimo byloje apklausė nuotoliniu būdu prašydami pateikti paaiškinimus dėl eismo įvykio aplinkybių. O. K. nevengė duoti paaiškinimų, juos pateikė savo valia, nepasinaudodamas teise tylėti, nepasinaudojo teisių įtariamajam išaiškinimo protokole siūloma teise turėti gynėją bei vertėją, nuo tyrimo nesislapstė, kadangi akivaizdžiai nevertino savo poelgio kaip tyčinio pasišalinimo iš eismo įvykio. Pažymėjo, kad atsakovės vairuotojo O. K. paaiškinimai papildomai patvirtina ankščiau išdėstytas aplinkybes, jog vairuotojas nepastebėjo, kad sukėlė eismo įvykį.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas prašė ieškinį tenkinti visiškai.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas prašė ieškinį atmesti.

Ieškinys netenkintinas.

Byloje nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 9 d. apie 23 val., adresu (duomenys neskelbtini), uždarosios akcinės bendrovės „Arvera“ darbuotas O. K., vairuodamas atsakovei priklausančią transporto priemonę – autovežį „Mercedes-Benz“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintos dvi transporto priemonės: „FIAT 500C (duomenys neskelbtini)“ ir „Mitsubishi Eclipse Cross (duomenys neskelbtini)“. Autovežis „Mercedes-Benz“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) civiliniu draudimu buvo apdraustas pas ieškovę. Dėl įvykusio eismo įvykio bei sugadintų transporto priemonių „FIAT 500C (duomenys neskelbtini)“ ir „Mitsubishi Eclipse Cross (duomenys neskelbtini)“ ieškovė nukentėjusiems asmenims iš viso sumokėjo 14 359,65 Eur dydžio draudimo išmoką.

Ieškovė, išmokėjusi draudimo išmokas nukentėjusiems asmenims regreso tvarka, remiantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatomis, kai vairuotojas pasišalina iš įvykio vietos, prašo priteisti iš atsakovės draudiko (ieškovės) išmokėtas nukentėjusiems asmenims draudimo išmokas.

          Atsakovė kategoriškai su pareikštu ieškiniu nesutinka.

TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos.

Atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai, o būtent Karlsruhe prokuratūros 2021 m. vasario 2 d. Sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą (bylos numeris 35 Js 984/21) bei toliau bylą nagrinėti administracine tvarka patvirtina, kad Vokietijos ikiteisminio tyrimo pareigūnai atlikdami ikiteisminį tyrimą dėl įvykusio eismo įvykio, kuriuo metu atsakovės vairuotojas sugadino kitas transporto priemones, nustatė, jog pareigūnai negali paneigti kaltinamojo (vairuotojo) teiginių, kad jis eismo įvykio nepastebėjo. Sprendime pažymėta, kad dėl konkrečios eismo situacijos pajusti smūgį buvo sudėtinga. Patikslino, kad eismo įvykis įvyko, kai kaltinamasis (atsakovo vairuotojas) lėtai atbuline eiga važiavo su savo vilkiku ir puspriekabe, pakrauta keliais lengvaisiais automobiliais, į įkalnę. Tuo metu matomumas buvo blogas (snigo ir buvo tamsu). Vokietijos pareigūnai atkreipė dėmesį į tai, kad yra didelis abiejų automobilių skirtumas. Pareigūnai nustatė, kad nebuvo galima tikėtis, kad vairuotojas pastebės, kad buvo padaryta žala.

 Byloje esantis Kelių eismo ir administracinės tvarkos tarnybos 2021 m. vasario 25 d. Sprendimas dėl piniginės baudos liudija, kad O. K. padarė šį nusižengimą: važiuodamas atbuline eiga, nepaisė privalomo atsargumo pareigos, todėl sukėlė eismo įvykį, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių § 9 5 d., § 1 2 d., § 49; Kelių eismo įstatymo § 24; BKat.44 Reglamento dėl B kategorijos § 3 3 d., Administracinės tvarkos pažeidimo § 19, bei remiantis Administracinių tvarkos pažeidimų įstatymo § 17 O. K. skirta 100 Eur bauda. Be to, pagal Administracinių tvarkos pažeidimų įstatymo § § 105 ir 107, Baudžiamojo proceso kodekso 464 (1) ir 465 O. K. privalo padengti proceso išlaidas, kurios sudaro: mokestis – 25 Eur, išlaidos – 3,50 Eur.

            Iš pateikto į bylą vaizdo įrašo matyti, kad O. K. vairuodamas autovežį norėjo atlikti manevrą ir tuo metu du kartus kliudė stovinčias transporto priemones. Pirmą kartą kliudė tik vieną transporto priemonę, antrą kartą pastūmė jau dvi transporto priemones. Iš pateikto vaizdo įrašo taip pat matyti, kad įvykis įvyko tamsiu paros metu, t. y. apie 23 val., nors įvykio vietoje aikštelė buvo apšviesta, taip pat matyti, kad tuo metu snigo.

           Vairuotojas O. K. surašė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad 2020 m. gruodžio 9 d. vairavo automobilį „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apie 23 val. parkavosi nakvynei (duomenys neskelbtini) mieste gatvėje (duomenys neskelbtini). Parkavimosi metu apsisukinėjo, važiavo atbuline eiga, kad sukeltų kuo mažiau trukdžių važiuojamojoje dalyje prisišliejo prie kelkraščio. Manevruojant jokių trukdžių nebuvo. Lengvųjų automobilių, kurie stovėjo aikštelėje šalia jo stovėjimo aikštelės, kurie buvo apgadinti, nematė. Nakvynei skirtoje stovėjimo aikštelėje prastovėjo iki 10 val. 20 min. 2020 m. gruodžio 10 d. apie 10 valandą matė, kad lengvųjų automobilių stovėjimo aikštelėje vaikščiojo du žmonės. Prie jo niekas nepriėjo. Policininkų nematė.

Iš Google Maps matyti, kad visai šalia (duomenys neskelbtini) yra automobilių stovėjimo vieta, kurioje galėtų sustoti nakvynei vairuotojas O. K. Šios gatvės yra šalia viena kitos, tad vairuotojas tikrai galėjo matyti kas vyko ryte po eismo eismo įvykio aikštelėje. Ir tai papildomai patvirtina, kad jis teikia apie įvykį teisingus duomenis.

Kai yra reiškiamas draudiko reikalavimas dėl išmokėtų sumų priteisimo dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, tai tokiose bylose teismas privalo nustatyti vairuotojo kaltę dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos. Vairuotojo kaltė gali pasireikšti dėl tyčinių veiksmų arba dėl neatsargumo. Teismas tokiose bylose privalo nustatyti, ar vairuotojas suvokė, jog įvyko eismo įvykis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-650/2015).

            Teismas, įvertinęs visus į bylą pateiktus įrodymus, sprendžia, kad byloje nenustatyta vairuotojo kaltė dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos. Tokią išvadą teismas padaro atsižvelgdamas į šias aplinkybes. Eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu, ir nors aikštelė, kurioje įvyko eismo įvykis, buvo apšviesta, tai nereiškia, kad matomumas buvo geras. Taip pat nustatyta, kad eismo įvykio metu snigo. Dėl to irgi buvo apsunkintas vairuotojo matomumas. Teismas visiškai sutinka su Vokietijos policijos pareigūnų padarytomis išvadomis ikiteisminio tyrimo metu, kad šiuo atveju pajusti smūgį buvo sudėtinga dėl automobilių svorio skirtumų. Nes autovežis yra ženkliai sunkesnis negu lengvieji automobiliai, kuriuos pastūmė autovežis. Ieškovė nepaneigė ikiteisminio tyrimo pareigūnų išvadų, kad vairuotojas negalėjo pastebėti eismo įvykio, dėl to, kad įvykis įvyko autovežiui atliekant manevrus įkalnėje. Ieškovės nurodoma aplinkybė, kad autovežio vairuotojas net pora kartu įvykio vietoje, kur bandė atlikti manevrą, buvo sustojęs, nepatvirtina, kad vairuotojas pajuto smūgius. Teismas teismo posėdžio metu ir ieškovei, ir atsakovei siūlė pateikti į bylą specialistų, ir/ ar ekspertų išvadas dėl to, ar vairuotojas esant tokioms eismo sąlygoms ir tokioms aplinkybėms galėjo pajusti susidūrimą su kitomis transporto priemonėmis, tačiau šalys tokius įrodymus į bylą pateikti atsisakė.

Kadangi nagrinėjamoje byloje nenustatyta autovežio vairuotojo kaltė dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovės ieškinio bei jis atmetamas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

         Dėl bylinėjimosi išlaidų

         Netenkinus ieškinio yra pagrindas iš ieškovės atsakovei priteisti šias bylinėjimosi išlaidas: 2 000 Eur už atsiliepimo parengimą ir už atstovavimą teismo posėdyje bei 74 Eur už vertimo paslaugas. Atsakovo prašomos išlaidos už teisines paslaugas neviršija Rekomendacijose nurodyto dydžio. Todėl teismas sprendžia, kad yra pagrindas iš viso iš ieškovės atsakovei priteisti 2074 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnis).

          Netenkinus ieškinio iš ieškovės valstybės naudai priteistina 13,44 Eur pašto išlaidų (CPK 96 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 264, 265, 268, 270 straipsniais, teismas

 n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį atmesti.

   Priteisti iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ , j. a. k. 110057869, 2 074 Eur (du tūkstančius septyniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Arvera“ , j. a. k. 304606945, naudai.

            Priteisti valstybei iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ , j. a. k. 110057869, 13,44 Eur (trylika eurų 44 ct) dokumentų siuntimo išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklalapyje, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                         Vanda Višnevska