Civilinė byla Nr. e2A-982-553/2022
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00045-2022-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.3; 2.6.8.11.1; 2.6.10.5.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. spalio 13 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Tomo Venckaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės mažosios bendrijos „Kelių projektavimas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo
2022 m. birželio 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje ieškovės mažosios bendrijos „Kelių projektavimas“ ieškinį atsakovei Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir skolos už atliktus darbus priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba,
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė mažoji bendrija (toliau – MB) „Kelių projektavimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti, kad ieškovė tinkamai įvykdė 2020 m. liepos 30 d. su atsakove Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija sudarytos Pirkimo sutarties Nr. CPO144290 (toliau – ir Pirkimo sutartis) sąlygas, o atsakovė nepagrįstai vienašališkai nutraukė Pirkimo sutartį; atnaujinti ieškinio senaties terminą; priteisti iš atsakovės 7 078,50 Eur skolą už atliktus darbus; priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad Pirkimo sutartimi įsipareigojo atsakovei parengti Kaišiadorių rajono savivaldybės, Rumšiškių miestelio, (duomenys neskelbtini) kapitalinio remonto techninį darbo projektą. Ieškovė tinkamai atliko Pirkimo sutartyje nurodytus darbus ir 2021 m. vasario 11 d. perdavė Techninio darbo projektą bendrosios ekspertizės atlikimui. Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Projektų ekspertizė“ įvertino pateiktą techninio darbo projektą ir 2021 m. balandžio 30 d. Bendrosios ekspertizės aktu nustatė, kad Kaišiadorių rajono savivaldybės, Rumšiškių miestelio (duomenys neskelbtini) kapitalinio remonto techninis darbo projektas atitinka Reglamento (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinio reikalavimus, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, kitų Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus. Atsakovė 2021 m. kovo 24 d. raštu pritarė ieškovės pateikto peržiūrėti projekto sprendiniams. Gavusi atsakovės pritarimą projektui ir teigiamą ekspertizės išvadą, ieškovė išrašė
2021 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą ir 2021 m. gegužės 12 d. Suteiktų paslaugų priėmimo–perdavimo aktą. Ieškovė ir atsakovė 2021 m. birželio 2 d. pasirašė priėmimo–perdavimo aktą, kuriuo ieškovė perdavė, o atsakovė priėmė minėtą kapitalinio remonto techninio darbo projektą, tačiau už suteiktas paslaugas atsakovė su ieškove neatsiskaitė. Atsakovė
2021 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. V1E-827 patvirtino Kaišiadorių rajono savivaldybės, Rumšiškių miestelio (duomenys neskelbtini) kapitalinio remonto techninio darbo projektą ir šio projekto techninius ir ekonominius rodiklius. Kadangi buvo suprojektuoti gatvės kapitalinio remonto darbai, statybas leidžiančio dokumento tokiems darbams nereikėjo (Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Nepaisant to, ieškovė įkėlė projektą į Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemą „Infostatyba“ (toliau – Infostatyba), nes atsakovė atsisakė mokėti pinigus už atliktus darbus. Atsakovė tik 2021 m. birželio 9 d. Infostatyboje nurodė pastabas ir pažymėjo, kad papildomai turėjo būti suprojektuoti lietaus nuotekų tinklai ir automobilių stovėjimo aikštelės, o būtent projektas parengtas (duomenys neskelbtini) gatvei ir jos elementams – automobilių stovėjimo aikštelėms, lietaus nuotekų tinklams ir gatvės apšvietimui. Tačiau šių darbų atsakovė Pirkimo sutartimi nenusipirko, tai yra papildomi, atskiri darbai, kurių atlikimo kaina turi būti papildomai įvertinta.
3. Ieškovės teigimu, atsakovė nepagrįstai vienašališkai nutraukė sutartį. Ieškovė sutartus darbus įvykdė dar 2021 m. vasario mėn. ir 2021 m. vasario 22 d. perdavė bendrosios ekspertizės atlikimui. Ekspertizės išvada pripažinta, jog techninio darbo projektas tinkamas. Taigi, nesant jokių faktinių ir teisinių pagrindų, atsakovė, nepagrįstai reikalaudama atlikti papildomus darbus, savavališkai 2021 m. rugsėjo 23 d. pranešimu nutraukė Pirkimo sutartį.
4. Pasisakydama dėl ieškinio senaties ieškovė nurodė, kad iš karto nesikreipė į teismą, nes tikėjosi taikiu ir bendradarbiavimo būdu išspęsti susiklosčiusią situaciją. Ieškinio senaties terminas (30 dienų) yra itin trumpas ir buvo praleistas dėl didelio darbo krūvio, didelės medžiagos apimties, kuri turėjo būti įvertinta prieš teikiant ieškinį teismui, dėl to yra pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.
5. Atsakovė Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija su ieškiniu nesutiko ir prašė taikyti ieškinio senatį ieškovės ieškinio reikalavimui dėl viešojo pirkimo sutarties vienašalio nutraukimo pripažinimo neteisėtu, atmesti ieškinio reikalavimus bei priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad ieškinio reikalavimas priteisti 7 078,50 Eur skolą motyvuojant, kad ieškovė 2021 m. liepos 21 d. vienašališkai pasirašė paslaugų priėmimo–perdavimo aktą
Nr. A21-07 ir aktas nėra nuginčytinas, yra atmestinas, nes tarp šalių susiklosčiusiems teisiniams santykiams negali būti taikoma speciali Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.694 straipsnio 4 dalies norma. Šalis sieja mišrūs atlygintinių paslaugų ir projektavimo darbų rangos, o ne statybos rangos teisiniai santykiai. Atsakovės teigimu, nors ji reikalavo ieškovės pateikti parengtus projektinius pasiūlymus, ieškovė atsakovei nėra pateikusi projektinių pasiūlymų rezultato, t. y. nėra baigusi projektinių pasiūlymų rengti, todėl ieškovės reikalavimas priteisti 3 630 Eur už projektinių pasiūlymų parengimą yra nepagrįstas. Be to, ieškovės pateiktas Dangų ir eismo organizavimo planas M 1:500 neatitinka Pirkimo sutarties reikalavimų projektinių pasiūlymų parengimui, todėl negali būti pripažintas tinkamai parengtais projektiniais pasiūlymais.
6. Sutartimi ieškovė įsipareigojo parengti projektą, kuris atitiktų Statybos techninio reglamento, Statybos įstatymo reikalavimus, turėtų visas ieškovės pasiūlymo dalis, bei gauti projektui statybą leidžiantį dokumentą, tačiau šių įsipareigojimų neįvykdė, todėl nepagrįstai reikalauja priteisti 3 448,50 Eur kainą už projektą. Atsakovei pateiktame techniniame darbo projekte ieškovė suprojektavo kelio (gatvės) statybos darbus, kurie atitinka ne kelio kapitalinio remonto statybos rūšį, o rekonstravimo darbų statybos rūšį, kuriai statybą leidžiantys dokumentai privalo būti gauti. Per sutartimi nustatytus įspėjimo terminus ieškovė atsisakė ištaisyti projekto trūkumus ir gauti projektui statybos leidimą, atsisakė pateikti projektinius pasiūlymus, todėl atsakovė pagrįstai nuo 2021 m. rugsėjo 23 d. vienašališkai nutraukė sutartį.
7. Atsakovės vertinimu, ieškovės nurodytos ieškinio senaties praleidimo priežastys negali būti patvirtintos ir pripažintos svarbiomis, todėl ieškovės prašymas atnaujinti daugiau nei 3 mėnesiais praleistą ieškinio senaties terminą turi būti atmestas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Kauno apygardos teismas 2022 m. birželio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos ieškovei MB „Kelių projektavimas“ 3 630 Eur už parengtus projektinius pasiūlymus.
Dėl ieškinio senaties taikymo reikalavimui dėl Pirkimo sutarties nutraukimo
9. Teismas konstatavo, kad ieškinio senaties terminas ieškovei pateikti ieškinį dėl Pirkimo sutarties nutraukimo baigėsi 2021 m. spalio 25 d., o ieškinį teismui ieškovė pateikė tik
2022 m. sausio 25 d., t. y. praleidusi Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 102 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą.
10. Teismas sutiko su atsakove, kad ieškovės nurodytos ieškinio senaties praleidimo priežastys nepripažintinos svarbiomis, todėl ieškovės prašymas atnaujinti ženkliai (apie 90 dienų) praleistą ieškinio senaties terminą atmestinas. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, kad ji tikėjosi taikiai, bendradarbiaujant su atsakove išspręsti kilusį ginčą, nes po sutarties nutraukimo šalys visiškai nebendradarbiavo bei nesiekė taikaus ginčo išsprendimo. Ieškovės nurodyta aplinkybė, kad ieškinio senaties termino praleidimą lėmė didelis darbo krūvis ir didelė medžiagos apimtis, nėra pagrįsta. Teismas sprendė, kad, taikant ieškinio senatį, šalių argumentai dėl Pirkimo sutarties nutraukimo teisėtumo šioje ginčo apimtyje nevertintini.
Dėl projektinių pasiūlymų parengimo
11. Teismas pripažino, kad byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma patvirtina, jog atsakovei pakako Dangų ir eismo organizavimo plano M 1:500, kuris iš esmės atitinka projektinių pasiūlymų grafinę dalį (STR 1.04.04:2017 8.2 punktas) bei kuriame išreikšta statytojo sumanyto projektuoti statinio (kelio) pagrindinių sprendinių idėja (projektinių pasiūlymų paskirtis). Atsakovė byloje neįrodinėjo, kad kelio pagrindinės idėjos, nurodytos Dangų ir eismo organizavimo plane M 1:500 ar perkeltos į techninį darbo projektą, neatitinka šalių suderintų sąlygų. Priešingai, atsakovė sutiko, kad su tiekėja buvo suderintos statytojo (užsakovo) sumanyto statinio pagrindines sprendinių idėjos, kurios perteiktos ir parengtame techninio darbo projekte. Atsakovės nurodomą aplinkybę, kad pagal Pirkimo sutarties 13.18.1 punktą ieškovė atsakovei turėjo pateikti 4 egzempliorius projektinių pasiūlymų popierinėje formoje bei 1 egzempliorių projektinių pasiūlymų skaitmeninėje formoje, teismas vertino kaip formalią ir nesudarančią pakankamo pagrindo atsisakyti sumokėti už atliktą darbą.
12. Teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti 3 630 Eur už projektinių pasiūlymų parengimą yra pagrįstas bei tenkintinas.
Dėl techninio darbo projekto parengimo ir tiekėjo pareigos gauti statybą leidžiantį dokumentą
13. Teismas nustatė, kad Statybos darbams atlikti ieškovė parengė techninį darbo projektą, kuriame nurodoma statybos rūšis – kapitalinis remontas. Byloje kilo ginčas, ar ieškovė pagal pirkimo dokumentus turėjo parengti techninį darbo projektą, kurio sprendiniai priskirtini kapitalinio remonto darbams, ar – kelio rekonstrukcijai, kuriai būtinas statybos leidimas ir kiti su tuo susiję papildomi veiksmai.
14. Teismas akcentavo, kad nors Pirkimo dokumentuose projekto pavadinimas nurodomas – Kaišiadorių rajono savivaldybės Rumšiškių miestelio (duomenys neskelbtini) kapitalinio remonto techninis darbo projektas, tiek pavadinimą, tiek statybos rūšį, atsižvelgiant į suprojektuotus sprendinius, pagal pirkimo dokumentus projekto vadovas galėjo bei privalėjo patikslinti (Projekto techninės užduoties Eil. Nr. 1, 4, 5), todėl nepagrįsti ieškovės argumentai, jog atsakovė pirko būtent kelio kapitalinio remonto techninio darbo projekto parengimo darbus.
15. Teismo vertinimu, ieškovė nepagrįstai teigia, kad ji, nekeisdama statinio matmenų, tik atstatydama gatvės skersinį profilį bei laikančiąsias konstrukcijas, turėjo pareigą parengti kapitalinio remonto projektą. Teismas sutiko su atsakove, kad ieškovės parengto projekto sprendiniai patvirtina, jog ieškovė suprojektavo naujus kelio (gatvės) elementus (lietaus nuotekų tinklus, automobilių stovėjimo vietas, gatvės apšvietimą) ir pakeitė atskirų kelio (gatvės) elementų (važiuojamosios dalies, sankasos) parametrus, todėl tokie sprendiniai gali būti įgyvendinti ne kapitalinio remonto darbais, o tik rekonstrukcija, kuriai būtinas statybos leidimas. Tą patvirtina ir atsakovės pateikta teismo eksperto S. M. konsultacinė išvada. Teismas nurodė, kad neturi jokio pagrindo abejoti eksperto S. M. kvalifikacija išvadai duoti, jis yra įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, jam suteikta teisė eiti statinio projekto ekspertizės vadovo ir statinio ekspertizės vadovo pareigas, atlikti statybos ekspertizę, juolab kad šio eksperto pateiktos išvados yra logiškos, nuoseklios, pagrįstos tyrimo duomenimis bei neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams.
16. Teismas pažymėjo, kad ieškovei bylos nagrinėjimo metu buvo siūlyta kreiptis dėl teismo ekspertizės byloje paskyrimo, tačiau ieškovė šia teise nepasinaudojo. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad statybą leidžiantis dokumentas nagrinėjamu atveju buvo privalomas (Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taigi, ieškovės argumentai, kad atsakovė nusipirko tik kapitalinio remonto techninį darbo projektą, kuriam nėra reikalingas statybos leidimas, yra nepagrįsti.
17. Teismas pažymėjo, kad pareiga gauti statybą leidžiantį dokumentą ieškovės parengtam techniniam darbo projektui buvo nurodyta ir pačios ieškovės pasiūlyme, t. y. Pirkimo sutarties 2 priede, kuris buvo pateiktas pagal pirkimo dokumentų reikalavimus. Byloje nekilo ginčo, kad ieškovės parengtam techniniam darbo projektui statybą leidžiantis dokumentas nebuvo gautas, nes projekto atskiros dalys neatitiko statybos techninių reglamentų ir Statybos įstatymo reikalavimų. Ieškovės teiginiai, kad nagrinėjamo ginčo atveju nebuvo privalomas statybą leidžiantis dokumentas, prieštarauja jos pačios atliktiems veiksmams, kai pagal atsakovės suteiktą įgaliojimą ieškovė 2021 m. birželio 8 d. kreipėsi dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, o taip pat jos veiksmams viso Pirkimo sutarties vykdymo metu, kai rengdama projektinius pasiūlymus ir techninį darbo projektą su atsakove derino projektuojamo kelio konstrukcijos ir jo elementų pertvarkymus, naujų kelių elementų suprojektavimą (automobilių stovėjimo vietų, lietaus nuotekų tinklo, gatvės apšvietimo), bei prisiimtiems įsipareigojimams pagal pasirašytą viešųjų pirkimų sutartį bei kitus Pirkimo dokumentus.
18. Apibendrindamas nustatytas aplinkybes teismas konstatavo, kad ieškovė neįvykdė Pirkimo sutarties 13.18.5 punkto pareigos Techniniam projektui gauti statybą leidžiantį dokumentą, ieškovė neįrodė, kad pagal techninį darbo projektą galima teisėtai atlikti statybos darbus, todėl atsakovei nekyla pareiga sumokėti 3448,50 Eur už techninio darbo projekto parengimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
19. Ieškovė MB „Kelių projektavimas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 30 d. sprendimo dalį, kuria ieškinio reikalavimai atmesti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
19.1. Teismas nepagrįstai neatnaujino ieškinio senaties termino. Ieškovė tikėjosi taikiu būdu išspręsti kilusį ginčą. Be to, ieškinio senaties terminas yra itin trumpas, jį ieškovė praleido dėl didelio darbo krūvio ir didelės bylos medžiagos apimties. Ieškovė nežinojo, kad terminas yra toks trumpas. Nepakankamas žinojimas dėl savo teisių gynimo irgi gali būti pagrindas atnaujinti terminą.
19.2. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą priteisti 3 448,50 Eur už techninio darbo projekto parengimą. Ieškovės parengtas techninio darbo projektas atitinka gatvės kapitalinio remonto techninio darbo, o ne kelio rekonstrukcijos projektą. Būtent tokį projektą buvo nusipirkusi atsakovė. Ieškovė, kaip projektuotoja, negalėjo nukrypti nuo užsakovės užduoties ir parengė gatvės kapitalinio remonto techninio darbo projektą.
19.3. Visi ieškovės suprojektuoti darbai, numatyti techninio darbo projekte, pagal teisės aktų reikalavimus atitinka gatvės (kelio) kapitalinį remontą. Ieškovė techninio darbo projekte nepakeitė kelio, kaip statinio, pločio, aukščio. Suprojektuoti visi reikiami kelio elementai, bet kelio, kaip statinio, matmenys nepakeisti. Pats statinys nėra išplėstas daugiau nei 30 % į kitus sklypus ar pan. Sankasa lieka ta pati, o kelio elementai nesiregistruoja kaip kelio priklausiniai ar statiniai. Projektuotoja, nekeisdama statinio matmenų, tik atstatydama gatvės skersinį profilį bei laikančiąsias konstrukcijas, parengė kapitalinio remonto projektą.
19.4. Teismas nepagrįstai sprendė, kad būtinas statybą leidžiantis dokumentas. Projekto techninėje užduotyje nebuvo jokio reikalavimo gauti statybą leidžiantį dokumentą. Tokio reikalavimo ir negalėjo būti, nes teisės aktai nereikalauja statybą leidžiančio dokumento II grupės nesudėtingiems statiniams.
19.5. Teismas visiškai nevertino ieškovės nurodytų aplinkybių, kad atsakovė nepagrįstai atsisakė išduoti statybą leidžiantį dokumentą.
19.6. Kartu su apeliaciniu skundu ieškovė teikia ekspertės R. U., kuri yra įrašyta į teismo ekspertų sąrašą, ekspertinę išvadą „Gatvės projekto tyrimas“. Ieškovė negalėjo šios išvados gauti anksčiau dėl ekspertės užimtumo. Be to, poreikis išvadai gauti paaiškėjo vėliau, kai pirmosios instancijos teismas savo sprendime vadovavosi eksperto S. M. išvada, kuri padaryta neįvertinus aplinkybių visumos. Ieškovės teikiamoje išvadoje nurodomas teisinis reguliavimas, esamos gatvės konstrukcijos elementai, suprojektuoti darbai patvirtina ieškovės argumentus, kad šiuo atveju buvo suprojektuoti gatvės kapitalinio remonto darbai.
20. Atsakovė Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo atsisakyti priimti ieškovės pateiktą ekspertės R. U. tyrimą; jei teismas spręstų, kad yra pagrindas šį tyrimą priimti, sudaryti atsakovei galimybę pateikti atsikirtimus ir įrodymus dėl naujo įrodymo nepagrįstumo; apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo
2022 m. birželio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi tokie argumentai:
20.1. Ieškovės nurodytos senaties termino praleidimo priežastis teismas pagrįstai pripažino nesvarbiomis ir nepateisinančiomis trukmės, kuria buvo praleistas 30 dienų terminas. Ieškovė nėra pateikusi jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad, 2021 m. rugsėjo 23 d. atsakovei išsiuntus pranešimą apie vienašališką pirkimo sutarties nutraukimą, ieškovė su atsakove siekė bendrauti ir ieškoti taikaus ginčo sprendimo. Įvertinus aplinkybę, kad ieškovė terminą praleido ženkliai, toks termino praleidimas negali būti pateisintas ieškovės nurodytomis priežastimis.
20.2. Teismo vertinimą, kad atsakovė įsigijo ne kapitalinio remonto projektavimo darbus, o techninę užduotį atitinkančių statinių projektavimo darbus, kurių statybai tinkamas statybos rūšis turėjo parinkti pati ieškovė, pagrindžia pirkimo dokumentai, todėl teismas pagrįstai atliko vertinimą, ar suprojektuotiems statiniams ieškovė parinko tinkamą statybos rūšį.
20.3. Pirkimo sutarties 13.18.5 punkto sąlygos patvirtina, kad ieškovė įsipareigojo ne tik parengti techninį darbo projektą, ištaisyti projektą pagal projekto ekspertizės pastabas, bet ir gauti statybą leidžiantį dokumentą parengtam techniniam darbo projektui, bei gavus tokį dokumentą – perduoti atsakovei nurodytos formos ir skaičiaus projekto egzempliorius.
20.4. Nors ginčo nėra, kad susisiekimo komunikacijų ir inžinerinių tinklų kapitaliniam remontui atlikti nėra privaloma gauti statybos leidimą, teismas teisingai sprendė, jog atsakovė įsigijo ne kapitalinio remonto projektavimo darbus, o pirkimo dokumentuose nurodytų charakteristikų kelio (gatvės) statinių projektavimo darbus. Motyvuodamas techninėje specifikacijoje (projektavimo techninėje užduotyje) pateiktu pirkimo objekto apibudinimu ir reikalavimais teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė galėjo ir privalėjo patikslinti projektuojamų statinių statybos rūšį, kategoriją ir projekto pavadinimą.
20.5. Nekilnojamojo turto kadastro bylos ir techninio darbo projekto sprendinių palyginimas patvirtina teismo išvadą, kad ieškovės parengto techninio darbo projekto sprendiniai yra įgyvendinami ne kapitalinio remonto, bet rekonstravimo statybos rūšimi. Projekte numatytas esamų kelių konstrukcijų pertvarkymas (dangos konstrukcijos ir sankasos), naujų kelio kompleksui (gatvės elementams) priklausančių statinių ir įrenginių įrengimas (lietaus, drenažo ir gatvės apšvietimo tinklų), kelio ir jo kompleksui priklausančių statinių (automobilių stovėjimo aikštelių) matmenų pakeitimas atitinka Kelių įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje ir Kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 1 priedo 3.1-3.2 punkte patektą kelio rekonstravimo apibrėžimą.
20.6. Teismo išvadą patvirtina pasirengimo bylą nagrinėti metu atsakovės pateikta teismo eksperto S. M. konsultacinė išvada. Atsakydamas į klausimą, kokiomis statybos rūšimis turėtų būti įgyvendinami lietaus nuotekų tinklų įrengimo, automobilių stovėjimo aikštelių įrengimo, kelio (gatvės) su pėsčiųjų šaligatviais įrengimo darbai pagal ieškovės parengtą techninį darbo projektą, ekspertas nurodė, kad kelio (gatvės) ir jos elementų įrengimo darbai yra priskirtini rekonstravimo statybos rūšiai.
20.7. Ieškovė, pateikdama ekspertės R. U. išvadą, piktnaudžiauja vėlesnio įrodymų pateikimo teise. Ekspertės užimtumas nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovė negalėjo pateikti tokio įrodymo anksčiau. Be to, būtinybė pateikti ekspertės išvadą tik apeliacinės instancijos teisme negali būti pateisinta eksperto S. M. išvados pateikimo į bylą aplinkybėmis, kadangi eksperto S. M. išvada buvo pateikta dar pasirengimo bylos nagrinėjimui metu.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
22. Apeliantė kartu su skundu pateikė ekspertės R. U. išvadą, kurią prašo prijungti prie bylos. Apeliantė nurodo, kad negalėjo šios išvados gauti anksčiau dėl ekspertės užimtumo. Be to, pasak apeliantės, poreikis gauti šią išvadą paaiškėjo vėliau, kai pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime rėmėsi atsakovės pateikta eksperto S. M. konsultacine išvada, kuri padaryta neįvertinus aplinkybių visumos.
23. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).
24. Teisėjų kolegijos vertinimu, ekspertės R. U. užimtumas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nesudaro pagrindo pripažinti, kad apeliantė neturėjo objektyvių galimybių pateikti tokio pobūdžio įrodymo anksčiau. Kaip teisingai pažymi atsakovė, ekspertė R. U. nėra vienintelė ekspertė, įrašyta į Teisingumo ministro skeliamą teismo ekspertų sąrašą, ir turinti specialių žinių formuluoti išvadas ginčo klausimais. Esant šios ekspertės užimtumui, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovė galėjo pateikti kito eksperto, turinčio tokių specialiųjų žinių, išvadą.
25. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliante, kad būtinybę pateikti ekspertės R. U. išvadą po skundžiamo sprendimo priėmimo lėmė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas sprendime rėmėsi eksperto S. M. konsultacine išvada. Pažymėtina, kad minėto eksperto konsultacinę išvada buvo pateikta į bylą dar pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė turėjo galimybę teismo posėdžių metu teikti paaiškinimus ir atsikirtimus dėl atsakovės pateiktos eksperto S. M. išvados. Pirmosios instancijos teismas taip pat siūlė skirti ekspertizę ar teikti kitų specialistų išvadas tam, kad eksperto S. M. išvados būtų paneigtos.
26. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių objektyviai egzistavusių kliūčių rašytinį įrodymą teikti į bylą tada, kai ji buvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme. Pačios apeliantas pasirinktas procesinio elgesio modelis nulėmė tai, kad įrodymai nebuvo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Toks neveikimas negali būti pripažįstamas pagrindu taikyti CPK 314 straipsnyje numatytą išimtį. Juolab kad ir pagrindinis įrodinėjimo procesas, t. y. įrodymų rinkimas, jų teikimas į bylą bei jų vertinimas, vyksta būtent pirmosios instancijos teisme. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo naują įrodymą priimti apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis).
Dėl ieškinio senaties taikymo reikalavimui dėl Pirkimo sutarties nutraukimo
27. Vadovaujantis VPĮ 102 straipsnio 4 dalimi, tiekėjas, manydamas, kad perkančioji organizacija nepagrįstai nutraukė pirkimo sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo ar nepagrįstai priėmė sprendimą, kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to perkančioji organizacija pritaikė sutartyje nustatytą sankciją, turi teisę pareikšti ieškinį teismui per 30 dienų nuo pirkimo sutarties nutraukimo ar perkančiosios organizacijos sprendimo išsiuntimo tiekėjui dienos.
28. Byloje nėra ginčo, kad šiuo atveju apeliantė praleido ieškinio senaties terminą. Bylos duomenys patvirtina, kad senaties terminas apeliantei pateikti ieškinį dėl Pirkimo sutarties nutraukimo baigėsi 2021 m. spalio 25 d., o ieškinį teismui apeliantė pateikė tik 2022 m. sausio 25 d., t. y. praėjusius trims mėnesiams nuo termino pabaigos.
29. Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą ir nepagrįstai ieškovės nurodytų aplinkybių (siekį spręsti ginčą taikiai, didelį darbo krūvį ir medžiagos apimtį) nepripažino svarbiomis bei pateisinančiomis jos neveikimą.
30. Nagrinėjant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą turi būti įvertinta, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šiuo atveju apeliantė ieškinio senaties terminą praleido ženkliai – 3 mėnesius. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad apeliantė neįrodė, jog ji tikėjosi taikiu būdu išspręsti kilusį ginčą, nes po sutarties nutraukimo šalys visiškai nebendradarbiavo bei nesiekė taikaus ginčo išsprendimo. Priešingai, apeliantė, gavusi atsakovės pranešimą apie vienašališką sutarties nutraukimą, iš karto (2021 m. rugsėjo 24 d.) elektroniniu laišku atsakovei nurodė, kad kreipsis į teismą ir dėl galimų šalių derybų jokios iniciatyvos nerodė. Todėl nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad ji dėjo pastangas išspręsti kilusį ginčą, nesikreipiant į teismą.
31. Apeliantės nurodyta aplinkybė, kad ji nežinojo, jog ieškinio senaties terminas yra toks trumpas, nepateisina, jos neveikimo, nesikreipiant į teismą VPĮ 102 straipsnio 4 dalyje numatytu terminu. Apeliantė yra profesionalus viešuosiuose pirkimuose dalyvaujantis juridinis asmuo, todėl ir savo teisėmis bei pareigomis, kylančiomis iš VPĮ, turi naudotis rūpestingai, apdairiai bei laikantis įstatyme nustatytų terminų.
32. Apeliantė taip pat nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos nurodytas aplinkybes, kad ieškinio senaties termino praleidimą lėmė didelis darbo krūvis ir didelė bylos medžiagos apimtis. Kita vertus, nurodytos priežastys nelaikytinos svarbiomis ir sudarančiomis pagrindą atnaujinti šiuo atveju ženkliai praleistą ieškinio senaties terminą.
33. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantės nurodytų ieškinio senaties termino priežasčių nepripažino svarbiomis ir netenkino jos prašymo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl Pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia pareikšti.
Dėl techninio darbo projekto parengimo ir tiekėjo pareigos gauti statybą leidžiantį dokumentą
34. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Statybos darbams atlikti apeliantė parengė techninį darbo projektą, kuriame nurodoma statybos rūšis – kapitalinis remontas. Byloje kilo ginčas, ar apeliantė pagal pirkimo dokumentus turėjo parengti techninį darbo projektą, kurio sprendiniai priskirtini kapitalinio remonto darbams, ar kelio rekonstrukcijai, kuriai būtinas statybos leidimas ir kiti su tuo susiję papildomi veiksmai.
35. Apeliantė byloje įrodinėjo, kad atsakovė įsigijo ne naujos statybos ar rekonstrukcijos, bet būtent kapitalinio remonto statybos rūšies projekto parengimo darbus. Pasak apeliantės, suprojektuotos kategorijos statinių kapitaliniam remontui statybos leidimas nėra privalomas, todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad apeliantei kilo pareiga gauti statybos leidimą. Minėtus argumentus apeliantė grindė techninėje užduotyje nurodytu pirkimo objekto pavadinimu. Tačiau pirmosios instancijos teismas, įvertinęs techninėje specifikacijoje pateiktą pirkimo objekto apibudinimą ir reikalavimus, konstatavo, kad apeliantė galėjo ir privalėjo patikslinti projektuojamų statinių statybos rūšį, kategoriją ir projekto pavadinimą. Tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti.
36. Projekto techninės užduoties Eilutėse Nr. 1, 4, 5 aiškiai nurodyta, kad rengiamo projekto pavadinimą, statinių kategorijas ir statybos darbų rūšis turi tikslinti projektuotojas projekto rengimo metu. Be to, pati apeliantė savo pateiktame pasiūlymo eilutėje „Projekto rūšis“ nurodė „Esamo statinio rekonstravimas, kapitalinis remontas ir kita“, o ne tik kapitalinis remontas. Todėl šiuo atveju spręsti, kad apeliantė pagal pirkimo dokumentus įsipareigojo parengti būtent kapitalinio remonto statybos rūšies projekto parengimo darbus, nėra pagrindo.
37. Kita vertus, net ir nustačius, kad tiek pavadinimą, tiek statybos rūšį, atsižvelgiant į suprojektuotus sprendinius, pagal pirkimo dokumentus projekto vadovas galėjo bei privalėjo patikslinti, kilus ginčui, ar apeliantė įvykdė projekto techninės užduoties reikalavimus, svarbu nustatyti, ar apeliantė projekte nurodytiems darbas parinko tinkamą statybos rūšį. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad apeliantės parengto projekto sprendiniai patvirtina, jog ji suprojektavo naujus kelio (gatvės) elementus (lietaus nuotekų tinklus, automobilių stovėjimo vietas, gatvės apšvietimą), ir pakeitė atskirų kelio (gatvės) elementų (važiuojamosios dalies, sankasos) parametrus, todėl tokie sprendiniai gali būti įgyvendinti ne kapitalinio remonto darbais, o tik rekonstrukcija, kuriai būtinas statybos leidimas. Apeliantė su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir teigia, kad visi apeliantės suprojektuoti darbai, numatyti techninio darbo projekte, pagal teisės aktų reikalavimus atitinka gatvės (kelio) elementų kapitalinį remontą.
38. Byloje nėra ginčo, kad projektuojamas kelias pagal Statybos įstatymą laikomas neypatinguoju statiniu (Statybos įstatymo 2 straipsnio 28 dalis). Keliui kaip naujam statiniui pastatyti arba jį rekonstruojant būtina parengti statybos projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą (Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktai, 24 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai, 27 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktas, Kelių įstatymo 2 straipsnio 5 dalis). Kelių įstatymo 2 straipsnio 8 dalies 11 punkte nustatyta, kad kelio rekonstrukcija – statybos rūšis, kurios tikslas – iš esmės pertvarkyti esamą kelią ar jo statinius, pakeisti kelio ir (ar) jo statinių laikančiąsias konstrukcijas, padidinti ar sumažinti kelio ir (ar) jo statinių išorės matmenis.
39. Kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ (toliau – KTR 1.01:2008) 1 priedo 3 punkte nurodyta, kad kelio rekonstravimas – statybos rūšis, kai esamas kelias pertvarkomas pagal reglamentu nustatytus reikalavimus pertvarkant: 1. visus ar dalį kelio konstrukcinių elementų; 2. kelio kompleksui priklausančius statinius ir įrenginius; 3. daugiau kaip 30 % keičiant kelio trasą, didinant kelio horizontaliųjų kreivių spindulius (plane) ar atliekant jo ištiesinimo darbus papildomai skirtame žemės sklype. Minėto priedo 4 punkte nurodyta, kad kelio kapitalinis remontas – statybos rūšis, kai pagal tai kelio kategorijai reglamentu nustatytus reikalavimus: 1. visiškai atstatomi ar sustiprinami kelio konstrukciniai elementai kartu su visais kelio kompleksui priklausančiais statiniais, įrenginiais ar juos įrengiant naujai; 2. iki 30 % keičiama kelio trasa plane, didinant horizontaliųjų kelio kreivių spindulius ar atliekant vietinius jo ištiesinimo darbus papildomai skirtame žemės sklype.
40. Apeliantės teigimu, ji pateiktame projekte suprojektavo visus reikiamus kelio elementus, bet kelio, kaip statinio, matmenų nepakeitė. Pats statinys, pasak apeliantės, nėra išplėstas daugiau nei 30 % į kitus sklypus ar pan., sankasa liko ta pati, o kelio elementai nėra registruojami kaip kelio priklausiniai ar statiniai. Apeliantė teigia, kad pagal suderintą topografinę nuotrauką, esami tinklai (lietaus tinklai, šaligatviai, apšvietimo tinklai) jau buvo gatvėje, t. y. jau buvo kaip gatvės elementai, apeliantė techninio darbo projekte nepakeitė kelio, kaip statinio, pločio, aukščio.
41. Iš Nekilnojamojo turto kadastro bylos duomenų pirmosios instancijos teismas nustatė, kad gatvės atkarpos tarp taškų 1-20 sankasa yra 9,5 m. pločio, gatvės važiuojamosios dalies plotis 7,0 m, o gatvės atkarpos tarp taškų 20-43 sankasa yra 7,0 m pločio, gatvės važiuojamosios dalies plotis 4,0 m, gatvėje įrengta 44,67 kv. m. viena automobilių stovėjimo aikštelė, didesnė dalis gatvės neturi pėsčiųjų ir dviračių tako nei vienoje jos pusėje, gatvė neturi jai priklausančio apšvietimo ir lietaus nuotekų surinkimo tinklo. Tuo tarpu ieškovės parengto Techninio projekto sprendiniai patvirtina, kad per visą gatvės ilgį suprojektuota 5,50 m pločio važiuojamoji dalis ir abejose gatvės pusėse suprojektuoti 1,5 pėsčiųjų takai, dėl ko gatvės sankasa per visą gatvės ilgį suprojektuota 8,5 pločio (ties automobilių stovėjimo vietomis 12,85 m pločio). Per visą gatvės ilgį suprojektuotas naujas gatvės apšvietimas ir nauji (dalyje kelio atkarpos) lietaus nuotekų surinkimo nuo gatvės tinklai, taip pat suprojektuotos dvi naujos didesnio nei 580 kv. m. ploto automobilių stovėjimo vietos.
42. Sutiktina su atsakove, kad palyginus Nekilnojamojo turto kadastro byloje užfiksuotus kelio konstrukcijų (gatvės važiojamosios dalies, žemės sankasos), kelio kompleksui priklausančių statinių ir įrenginių (pėsčiųjų takų, automobilių stovėjimo aikštelių, apšvietimo duomenis) parametrus su techniniame darbo projekte suprojektuotais kelio konstrukcijų, gatvės kompleksui priklausančių statinių ir įrenginių parametrais matyti, kad projektu yra keičiami kelio ir kelio kompleksui priklausančių statinių (įrenginių) parametrai, įrengiami nauji kelio kompleksui priklausantys statiniai, kurių kelias neturėjo. Nors apeliantė skunde tvirtina, kad lietaus nuotekų tinklai, šaligatviai, apšvietimo tinklai yra tik pertvarkomi, tačiau taip pat nurodo, kad pagal parengtą projektą įrengiamas naujas apšvietimo tinklas, įrengiamos dvi automobilių stovėjimo aikštelės. Apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad gatvėje buvo įrengta 44,67 kv. m. dydžio viena automobilių stovėjimo aikštelė, tuo tarpu pagal apeliantės parengtą projektą, vietoj vienos aikštelės, įrengiamos dvi, kurių plotas daugiau nei 10 kartų didesnis – 580 kv. m. kelio ir jo kompleksui. Apeliantė taip pat neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad suprojektuotos gatvės plotas yra 12 m., t. y. didesnis nei faktiškai buvo. Taigi, nekilnojamojo turto kadastro bylos ir techninio darbo projekto sprendinių palyginimas patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad apeliantės parengto techninio darbo projekto sprendiniai yra įgyvendinami ne kapitalinio remonto, bet rekonstravimo statybos rūšimi.
43. Į bylą atsakovė taip pat pateikė eksperto S. M. konsultacinę išvadą, kurioje ekspertui buvo užduotas klausimas „Kokiomis statybos rūšimis būtų įgyvendinami (1) lietaus nuotekų tinklų įrengimo, (2) automobilių stovėjimo aikštelių įrengimo, (3) kelio (gatvės) su pėsčiųjų šaligatviais įrengimo darbai pagal MB „Kelių projektavimas“ parengtą Kaišiadorių rajono savivaldybės Rumšiškių miestelio (duomenys neskelbtini) kapitalinio remonto techninį darbo projektą?“. Ekspertas į šį klausimą atsakė, kad pagal MB „Kelių projektavimas“ parengtą Kaišiadorių rajono savivaldybės Rumšiškių miestelio (duomenys neskelbtini) kapitalinio remonto techninį darbo projektą: (1) lietaus nuotekų tinklų įrengimas priskirtinas naujo statinio statybos rūšiai; (2) automobilių stovėjimo aikštelių įrengimas priskirtinas naujo statinio statybos rūšiai; (3) kelio (gatvės) su pėsčiųjų šaligatviais įrengimo darbai priskirtini statinio rekonstravimo statybos rūšiai.
44. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad šio eksperto pateiktos išvados yra logiškos, nuoseklios, pagrįstos tyrimo duomenimis bei neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Be to, šis ekspertas yra įrašytas į teismo ekspertų sąrašą ir jam suteikta teisė eiti statinio projekto ekspertizės vadovo ir statinio ekspertizės vadovo pareigas, atlikti statybos ekspertizę. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad S. M. gali teikti ekspertines išvadas tose projekto dalyse, kurios aiškiai nurodytos: pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo; statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo; konstrukcijų. Pagal šį aprašymą, pasak apeliantės, jis negali teikti išvadų dėl lietaus nuotekų ir automobilių stovėjimo aikštelių.
45. Kita vertus, pati apeliantė skunde teigia, kad automobilių stovėjimo aikštelės ir lietaus nuotekos yra gatvės elementai. Byloje nesant ginčo, kad prof. S. M. turi teisę teikti išvadą dėl neypatingojo statinio (gatvės) konstrukcijų, įskaitant visus šio statinio elementus, apeliantės argumentai, kad S. M. negali teikti išvados dėl byloje kilusio ginčo, atmestini kaip nepagrįsti.
46. Taip pat atmestini apeliantės deklaratyvūs teiginiai, kad S. M. išvadoje iš konteksto paimti kai kurie žodžiai, visiškai nevertinant visumos ir turinio, neatsižvelgiant į visą kontekstą. Apeliantė nenurodė, kuri konkrečiai tyrimo dalis buvo atlikta, neįvertinus visumos, kokie konkretūs žodžiai buvo netinkamai interpretuoti. Apeliantės abstraktūs svarstymai dėl eksperto padarytų išvadų nepagrįstumo nesudaro pagrindo abejoti jų teisingumu.
47. Nors apeliantė pabrėžia, kad projekto techninėje užduotyje nebuvo jokio reikalavimo gauti statybą leidžiantį dokumentą, atkreiptinas dėmesys, kad pagal Pirkimo sutarties 13.18.5 punktą, apeliantė įsipareigojo ne tik parengti Techninį darbo projektą, ištaisyti projektą pagal projekto ekspertizės pastabas, bet ir gauti Techniniam projektui statybą leidžiantį dokumentą, bei gavus tokį dokumentą – perduoti atsakovei Techninio darbo projekto 4 egzempliorius popierinėje laikmenoje ir 1 egzempliorių skaitmeninėje laikmenoje su statybą leidžiančiu dokumentu. Todėl, priešingai nei teigia apeliantė, tokį įsipareigojimą ji buvo prisiėmusi, sudarydama Pirkimo sutartį.
48. Byloje nėra ginčo, kad apeliantė savo parengtam techniniam darbo projektui statybą leidžiančio dokumento negavo, nes projekto atskiros dalys neatitiko statybos techninių reglamentų ir Statybos įstatymo reikalavimų, tačiau, apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nevertino jos nurodytų aplinkybių, kad atsakovė nepagrįstai atsisakė išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Tačiau su tokiais apeliantės argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas tokius apeliantės argumentus įvertino ir pažymėjo, kad šalys neginčija, jog statybą leidžiantį dokumentą buvo atsisakyta išduoti ir dėl priežasčių, nepriklausančių nuo užsakovės, ką patvirtina ir nustatytų projekto trūkumų pobūdis (ieškovė sutiko, kad privalo būti parengtas projekto turinys tuo atveju, kai reikalingas statybą leidžiantis dokumentas). Atsižvelgęs į tai, pirmosios teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantės parengtas techninis darbo projektas nebuvo parengtas tinkamai bei nebuvo įvykdyti kiti tiekėjo prisiimti įsipareigojimai (gauti statybą leidžiantį dokumentą), todėl atsakovei nekyla pareiga sumokėti 3448,50 Eur už techninio darbo projekto parengimą.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
49. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo byloje esančius įrodymus, nustatė ginčo išsprendimui reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas, todėl pagrįstai atmetė ieškovės ieškinio reikalavimus dėl vienašalio Pirkimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir apmokėjimo už techninio darbo projekto parengimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo kitaip vertinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
50. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantei bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
51. Atsakovė pateikė prašymą priteisti 1 016,40 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Kadangi šios išlaidos neviršija Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, patvirtintų užmokesčio dydžių, šios išlaidos priteistinos iš apeliantės.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a:
Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai (juridinio asmens kodas 188773916) iš ieškovės mažosios bendrijos „Kelių projektavimas“ (juridinio asmens kodas 304932407) 1 016,40 Eur (vieną tūkstantį šešiolika eurų, 40 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Romualda Janovičienė
Aldona Tilindienė
Tomas Venckus