Civilinė byla Nr. 2-3038-832/2016
Teisminio proceso Nr. 2-29-3-02580-2016-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.6.2.4.3; 3.2.6.; 3.2.6.1.
MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. spalio 6 d.
Mažeikiai
Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Klemenis,
sekretoriaujant teismo posėdžių Lilijai Drizgienei,
dalyvaujant ieškovei I. V., atsakovui D. V., išvadą byloje teikiančios institucijos Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Živilei Kontenienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo, bei kitų reikalavimų, pagal ieškovės I. V. ieškinį atsakovui D. V. ir
n u s t a t ė :
ieškovė su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti jos ir atsakovo santuoką, įregistruotą 2015 m. birželio 3 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 111, dėl abiejų sutuoktinių kaltės, išspręsti vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo bei kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus.
Ieškinyje ieškovė nurodo, kad dar prieš santuoką, 2015 m. sausio 29 d. jiems gimė sūnus E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) Santuokoje pragyveno vienus metus, nuolat nesutarė, visą laiką gyveno skyrium, nes atsakovas nuolat dirbo užsienyje, po santuokos sudarymo pradėjus kartu gyventi, išryškėjo sutuoktinių nesuderinami charakteriai, skirtingi interesai bei poreikiai, išsiskyrė požiūriai į šeimą, bendro ūkio vedimą, vyro ir moters pareigas šeimoje, vyko nuolatiniai barniai, todėl nuo 2016 m. sausio 7 d. ieškovė su atsakovu gyvena atskirai, neveda bendro ūkio ir nemato galimybių toliau stengtis išsaugoti šeimą, nes jau buvo bandyta taikytis, tačiau teigiamų pokyčių pasiekti nepavyko. Todėl ieškovė sutinkanti, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes mano, kad santuoka jau yra iširusi dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Santuokos metu buvo įgyta transporto priemonė – automobilis CITROEN C4 PICASSO, v. n. (duomenys neskelbtini) kurios vertė 3 500 Eur, kito bendro turto ar bendrų kreditorių sutuoktiniai neturi. Automobilį asmeninės nuosavybės teise prašo palikti atsakovui, sumokant ieškovei piniginę kompensaciją – 1750 Eur. Ieškovė nurodo, kad turi asmeninį įsipareigojimą kreditoriui pagal 2007 m. gegužės 25 d. su AB Swedbank sudarytą būsto paskolos sutartį Nr. 07-052189-FA ir pagal 2008 m. kovo 28 d. susitarimą Nr. 07-052189-FA/08-03049-FA-1, todėl įsipareigojimai ir po santuokos nutraukimo išlieka asmeniniam I. V. vykdymui. Ieškovė prašo, kad nutraukiant santuoką, sūnaus E. V. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja, kadangi šis yra prisirišęs prie jos, juos sieja stiprus emocinis ryšys, ji yra sudariusi tinkamas gyvenimo sąlygas vaikui, tuo tarpu mano, kad atsakovui būtų sunku pasirūpinti mažamečiu sūnumi, nes šis didžiąją laiko dalį dirbo ir gyveno užsienyje, todėl sūnų matydavo tik grįžęs atostogų ir nėra skyręs jam reikiamo dėmesio. Nurodo, jog sūnaus minimaliems poreikiams patenkinti, kas mėnesį reikia 370 Eur, todėl iš atsakovo turėtų būti priteistina sūnaus E. V. išlaikymui po 150 Eur kas mėnesį, iki vaikas sulauks pilnametystės, sūnaus E. V. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę I. V.. Kadangi atsakovas nuo 2016 m. vasario mėnesio sūnaus E. V. išlaikymui nėra skyręs lėšų, teismo prašoma priteisti neteikto išlaikymo įsiskolinimą už 4 mėnesius, viso 600 Eur. Po santuokos nutraukimo ieškovė pageidauja jai palikti santuokinę pavardę – V., atsakovui pagal jo prašymą. Ieškovė išlaikymo iš atsakovo nereikalauja. Prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas atsiliepime į pareikštą ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Atsakovas nesutinka su ieškovės pasiūlyta suma sūnaus E. V. išlaikymo priteisimui, nes šiuo metu niekur nedirba, todėl sutiktų mokėti sūnui E. V. po 100 Eur kas mėnesį iki jo pilnametystės. Taip pat nesutinka su ieškovės teiginiais apie išlaikymo sūnui neteikimą, nurodo, kad 2016 m. kovo 19 d. yra davęs ieškovei 200 Eur, taip pat nupirkęs įvairių prekių už 100 Eur, 2016 m. gegužės mėn., ieškovei ir sūnui lankantis Anglijoje yra davęs apie 300 Eur. Atsakovas taip pat nesutinka su ieškovės pasiūlytu automobilio atidalijimo variantu ir mano, jog automobilis CITROEN C4 PICASSO v. n. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise turėtų atitekti ieškovei, o 1750 Eur kompensacija, kuri turėtų būti priteista atsakovui, liktų ieškovei ir būtų užskaityta kaip teiktas išlaikymas sūnui. Atsakovas sutinka, kad sūnaus E. V. gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su jo motina I. V.. Atsakovas prašo įpareigoti ieškovę, leisti jam lankyti sūnų, jo gyvenamojoje vietoje du kartus per mėnesį savaitgaliais, pasimatymų laiką iš anksto suderinus su ieškove.
Mažeikių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius byloje pateikė rašytinę ir žodinę išvadą, jog ieškinio reikalavimas numatyti nepilnamečio E. V., gim. 2015-01-29, gyvenamąją vietą su mama I. V., jos pasirinktoje gyvenamoje vietoje, neprieštarauja vaiko interesams ir yra tikslingas, o prašoma priteisti periodinio išlaikymo suma po 150 Eur kas mėnesį atitinka nepilnamečio interesus.
Teismo posėdyje ieškovė I. V. savo ieškinį palaikė ir prašė jį patenkinti ieškinyje nurodytais motyvais. Su atsakovo pageidavimu, matytis su sūnumi, kas antrą kiekvieno mėnesio savaitgalį sutiko. Taikytis galimybių nemato.
Teismo posėdyje atsakovas D. V. nesutiko su ieškovės prašoma išlaikymo suma, nurodė, jog šiuo metu niekur nedirba ir sutiktų vaikui teikti 100 Eur išlaikymą. Taip pat nesutiko su ieškovės teiginiais, kad neteikė išlaikymo keturis mėnesius, nurodė, kad išlaikymą teikė, tačiau teismui tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Dėl santuokos nutraukimo.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.60 straipsnio 2, 3 dalyse nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas; preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. CK 3.61 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės; teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita; sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas; atsižvelgiant į CK 3.26-3.30, 3.56-36 straipsniuose ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinių pareigų turinį, esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog, nustačius, kad būtent abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai nulėmė santuokos iširimą, CK 3.61 straipsniui taikyti nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2013).
Atsižvelgus į bylos aplinkybes, matyti, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokos sudarymas buvo skubotas ir neapgalvotas, santuokoje trūko abipusės moralinės paramos, tarpusavio supratimo ir lojalumo iš abiejų pusių, todėl teismas laiko, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Dėl sutuoktinių pavardžių.
Atsižvelgdamas į šalių prašymus, teismas palieka šalims jų santuokos metu turėtas pavardes (CK 3.69 str. 1 d.).
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
CK 3.169 straipsnyje įtvirtinta, kad tėvui ir motinai gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu.
Atsakovas sutinka, jog sūnaus E. V. gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su jo motina I. V.. Tam pritaria ir Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė.
Teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo ir motinos asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad nepilnametis E. V. nuo pat gimimo, gyvena kartu su motina, tarp jų yra susiformavę tvirti abipusiai ryšiai, atsakovas su nepilnamečiu vaiku matosi rečiau, todėl vaiko interesai bus maksimaliai apsaugoti jo gyvenamąją vietą nustačius su ieškove.
Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, nustatytoms faktinėms aplinkybėms, pripažįstama, kad yra pagrindas nustatyti nepilnamečio E. V. gyvenamąją vietą su jo motina – ieškove (CK 3.169 straipsnis).
Dėl išlaikymo priteisimo.
CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010).
Iš byloje esančios medžiagos, ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad sutuoktiniai kartu negyvena nuo 2016 m. sausio 7 d., nepilnametis vaikas nuo pat gimimo gyvena kartu su motina. Ieškovės nuosavybės teise registruota ½ dalis žemės sklypo su statiniais. Ieškovė turi asmeninį įsipareigojimą kreditoriui pagal 2007 m. gegužės 25 d. su AB Swedbank sudarytą būsto paskolos sutartį Nr. 07-052189-FA ir pagal 2008 m. kovo 28 d. susitarimą Nr. 07-052189-FA/08-03049-FA-1. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad 0,5 etato įsidarbino UAB „Mažeikių MCT“, mėnesinis atlyginimas vidutiniškai siekia 165 Eur. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, atsakovui nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus neįregistruotos. Tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog yra nedirbantis, VSDFV duomenimis atsakovas nedirba pagal darbo sutartis. Tačiau, teismas pažymi, jog atsakovas yra darbingo amžiaus, duomenų apie netektą darbingumą byloje taip pat nėra. Vaiko tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis c. b. Nr. 3K-3-243/2010). Šiuo atveju ieškovei tenka didžiausioji E. V. rūpinimosi našta, nes su ja lieka gyventi šalių sūnus. E. V. lanko lopšelį-darželį „Eglutė“. Pagal byloje esančius duomenis ir lopšelio-darželio „Eglutė“ internetinio tinklapio pateikiamą informaciją nustatyta, kad vidutinė mėnesio įmoka ugdymo įstaigoje siekia 30 Eur. Byloje duomenų apie vaiko specialius poreikius nėra. Ieškovė reikalauja po 150 Eur kas mėnesį nepilnamečiui vaikui išlaikyti. Atsakovas atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdyje ginčijo tokį reikalavimą, nurodydamas, kad sutinka mokėti po 100 Eur kas mėnesį.
Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, įvertinus vaiko amžių ir jo poreikius, tėvų turtinę padėtį, atsižvelgiant į tai, kad abu tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui po 120 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Teismo įsitikinimu, tokio dydžio išlaikymas atitinka tiek vaiko interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teisėtus interesus (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Nurodyto dydžio išlaikymas priteistinas nuo ieškinio padavimo dienos. Pažymėtina, kad jeigu išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis, tai išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Kartu pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaiko išlaikymui ir daugiau lėšų.
Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo.
Kadangi atsakovas teismui nėra pateikęs įrodymų apie išlaikymo nepilnamečiui sūnui E. V. teikimą, iš dalies tenkintinas ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo už 4 mėnesių laikotarpį, t. y. už laikotarpį nuo 2016-03-01 iki 2016-06-30, priteisiant iš atsakovo 480 Eur išlaikymo įsiskolinimą (120 € x 4 mėn.) vaiko naudai.
Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.
Tėvų pareiga ir teisė auklėti savo vaikus, tėvams nutraukus santuoką, nekinta, kaip nekinta ir vaiko teisės (CK 3.161 straipsnio 6 dalis). Teismai, spręsdami santuokos nutraukimo klausimą, turi užtikrinti vaiko teises ir jų stabilumą, kad jos nepakistų tėvams nutraukus santuoką, todėl santuokos nutraukimą reguliuojančios teisės normos (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis) sistemiškai aiškintinos kartu su 3.169 ir 3.170 straipsniais. Vadinasi, visus su nepilnamečiais vaikais susijusius klausimus teismas turi išspręsti nutraukdamas santuoką, net jeigu tie klausimai expressis verbis ir nėra nustatyti pirmiau minėtose santuokos nutraukimą reglamentuojančiose teisės normose.
Tam, kad visos vaiko teisės tėvams nutraukiant santuoką būtų užtikrintos, tėvai, teikdami ieškinį dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, be klausimų, susijusių su vaiko išlaikymu ir gyvenamosios vietos nustatymu, turėtų nurodyti, kokia forma vaikas bendraus su tuo iš tėvų, su kuriuo jis negyvens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. N. v. L. N., bylos Nr. 3K-3-16-706/2016). Jei tėvai, reikšdami ieškinį dėl santuokos nutraukimo, nenurodo, kaip bus užtikrinta vaiko teisė bendrauti su tuo iš tėvų, su kuriuo jis gyvens skyriumi, teismas turi pasiūlyti aptarti šį klausimą teismo posėdžio metu, o jei teismas išsiaiškina, kad tėvams bendru sutarimu nepavyksta nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma, teismas savo iniciatyva sprendžia, kaip bus įgyvendinta vaiko teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų (CPK 376 straipsnis).
Teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
Skyrium gyvenančio tėvo bendravimo teisę užtikrina įstatymas, o teismas tik nustato naudojimosi ja tvarką, jei šalys negali susitarti pačios. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku. Pareiga reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, norus ir pan. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką.
Atsakovas prašė teismo įpareigoti ieškovę, leisti jam lankyti savo sūnų E. V., jo gyvenamojoje vietoje kas antrą savaitgalį, pasimatymų laiką iš anksto suderinus su ieškove. Ieškovė tam neprieštaravo. Teismas, atsižvelgdamas į vaiko interesus, įpareigoja ieškovę leisti atsakovui bendrauti su sūnumi kas antrą kiekvieną mėnesio savaitgalį, pasitelkiant internetą, telefonu, atvažiuojant pasisvečiuoti, atostogauti, ar kitu vaiko poreikius ir norus atitinkančiu būdu.
Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.
Iš bylos medžiagos matyti, kad santuokos metu I. V. vardu įgyta transporto priemonė – keleivinis automobilis, CITROEN C4 PICASSO, v. n. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), automobilio vertė 3500 Eur. Ieškovė prašė automobilį asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovui, priteisiant jai piniginę 1750 Eur kompensaciją, už nelygiomis dalimis padalintą turtą, įgytą santuokos metu. Atsakovas prašė automobilį asmeninės nuosavybės teise priteisti ieškovei, priteisiant jam 1750 Eur kompensaciją, šios kompensacijos neišmokant, o įskaitant ją į sūnaus E. V. išlaikymui mokėtiną sumą.
Dalydamas turtą, teismas turi atkreipti dėmesį į tai, kokio pobūdžio turtas yra dalijamas ir ar tokio turto padalijimas lygiomis dalimis netrukdys turto racionaliai naudoti pagal jo tikslinę paskirtį ir neribos galimybių išgauti didžiausią naudą iš šio turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-686/2013).
Teismas atsižvelgdamas į šalių argumentus ir bylos duomenis sprendžia, kad nėra pagrindo netenkinti ieškovės prašymo dėl santuokoje įgyto turto padalinimo. Atsakovui priteistinas 3500 Eur vertės automobilis CITROEN C4 PICASSO, v. n. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), kadangi pastaruoju metu šiuo automobiliu naudojasi atsakovas.
Priteisti ieškovei I. V. iš atsakovo D. V. 1750 Eur dydžio piniginę kompensaciją už ieškovei I. V. tenkančią mažesnę santuokoje įgyto turto dalį, kurios mokėjimą išdėstyti iki vienerių metų.
Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo
Ieškovė išlaikymo sau iš sutuoktinio neprašė, todėl, sprendžiant klausimą dėl santuokos nutraukimo, šis klausimas plačiau neaptariamas (CK 3.72 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškinį patenkinus dalinai, iš atsakovo D. V. priteistina ieškovei I. V. jos turėtos pagrįstos bylinėjimosi išlaidos dalyje dėl neturtinio reikalavimo (santuokos nutraukimo): 41 Eur žyminis mokestis ir 12,18 Eur išlaidų už pažymas iš VĮ „Registrų centras“. Iš viso iš atsakovo ieškovei priteistina 53,18 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Pažymėtina, kad ieškovė paduodama ieškinį sumokėjo tik 41 Eur žyminį mokestį, tuo tarpu šioje byloje teismo paskaičiuotas žyminis mokestis yra 152 Eur, t. y. 41 Eur neturtinis reikalavimas (santuokos nutraukimas), 58 Eur dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo, 53 Eur dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo. Todėl trūkstama dalis žyminio mokesčio, t. y. 58 Eur priteistinas Valstybei iš atsakovo, o 53 Eur priteistina Valstybei iš ieškovės.
Teismas, remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270, 385 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Nutraukti santuoką, sudarytą 2015 m. birželio 3 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 111, tarp I. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo palikti šalims jų turimas pavardes: V., V..
Priteisti iš atsakovo D. V. jo nepilnamečio vaiko E. V. išlaikymui po 120,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės.
Išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Įsiteisėjus teismo sprendimui, panaikinti 2016 m. liepos 1 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovui D. V..
Priteisti iš atsakovo D. V. jo nepilnamečio vaiko E. V. naudai 480,00 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt eurų) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d.
Paskirti ieškovę I. V., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko E. V. išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Nustatyti vaiko E. V. gyvenamąją vietą su mama I. V..
Nustatyti nepilnamečio vaiko E. V. bendravimo su tėvu D. V. tvarką, įpareigojant ieškovę I. V. leisti atsakovui D. V. bendrauti su sūnumi E. V., kas antrą kiekvieno mėnesio savaitgalį, pasitelkiant internetą, telefonu, atvažiuojant pasisvečiuoti, atostogauti, ar kitu vaiko poreikius ir norus atitinkančiu būdu.
Atsakovui D. V. priteisti asmeninės nuosavybės teise santuokoje įgytą 3500 Eur vertės turtą:
- keleivinį automobilį CITROEN C4 PICASSO, v. n. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), 3500 Eur vertės.
Priteisti ieškovei I. V. iš atsakovo D. V. 1750 Eur dydžio piniginę kompensaciją už ieškovei I. V. tenkančią mažesnę santuokoje įgyto turto dalį. Kompensacijos sumokėjimą atidėti vieneriems metams nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Priteisti ieškovei I. V. iš atsakovo D. V. 41 Eur (keturiasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio ir 12,18 Eur (dvylika eurų 18 ct) kitų bylinėjimosi išlaidų.
Išieškoti iš ieškovės I. V. 53 Eur (penkiasdešimt tris eurus) žyminio mokesčio Valstybės naudai už patenkintą 1750 Eur turtinį ginčą.
Išieškoti iš atsakovo D. V. bylinėjimosi išlaidas, 58 Eur (penkiasdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio Valstybės naudai (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, banko kodas 72900, AB „Citadele“ bankas, SWIFT kodas INDULT2X; Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, AB DNB bankas, SWIFT kodas AGBLLT2X; Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas, SWIFT kodas CBVILT2X; Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas, SWIFT kodas CBSBLT26; Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, SWIFT kodas SMPOLT22; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, SWIFT kodas NDEALT22; Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB Swedbank, SWIFT kodas HABALT22; Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas, SWIFT kodas MDBALT22; įmokos pavadinimas: žyminis mokestis ir išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu, įmokos kodas – 5660).
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.
Teisėjas Mindaugas Klemenis