Civilinė byla Nr. e2-24433-996/2017

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17891-2017-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.3.6.3.2; 1.3.6.4.6; 3.2.6.1; 3.4.1.7

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. birželio 2 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė,

sekretoriaujant Onai Virmauskienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ atstovei Jekaterinai Šutovai,

atsakovės Viešojo transporto nepriklausomos darbuotojų profesinės sąjungos atstovui Kęstučiui Juozapavičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ ieškinį atsakovei Viešojo transporto nepriklausomai darbuotojų profesinei sąjungai dėl atsisakymo duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą panaikinimo, trečiasis asmuo V. T. (V. T.).

Teismas

n u s t a t ė :

uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus viešasis transportas“ (toliau – ieškovė, bendrovė) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su ieškiniu (el. b. t. I, b. l. 1–5), prašydama panaikinti Viešojo transporto nepriklausomos darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – atsakovė, profesinė sąjunga) 2017-04-14 atsisakymą duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo V. T. (V. T.) (toliau – trečiasis asmuo, darbuotojas) Nr. 6-A pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą (toliau – skundžiamas aktas) bei priteisti jai iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė paaiškino, kad 2017-03-28 trečiajam asmeniui – bendrovės Elektrinio transporto infrastruktūros departamento Kontaktinio tinklo skyriaus platforminio keltuvo operatoriui ir kontaktinių tinklų elektromonteriui – darbo metu nustatytas 0,29 promilių girtumas, trečiasis asmuo paaiškino, kad 2017-03-27 iš vakaro vartojo alkoholį, nustatyto girtumo fakto neginčijo, 2017-04-03 tarnybiniu pranešimu dėl darbo drausmės pažeidimo Nr. DR-116(1.23) Elektrinio transporto infrastruktūros departamento Kontaktinio tinklo skyriaus vadovas pasiūlė skirti darbuotojui drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo už šiurkštų darbo tvarkos pažeidimą už bendrovės darbo tvarkos taisyklių 38.5 punkto (draudžiama darbo vietoje, darbo metu ar darbui pasibaigus būti neblaiviam) ir 37.20 punkto (visur ir visuomet savo veiksmais ir darbais formuoti gerą bendrovės įvaizdį) pažeidimus; su bendrovės darbo tvarkos taisyklėmis darbuotojas buvo rašytinai supažindintas, žinojo, kokio elgesio bendrovė iš jo reikalauja. Nurodė, kad 2017-04-06 raštu informavus atsakovę apie tarnybinį pranešimą ir pateikus visą su pažeidimu susijusią medžiagą, 2017-04-14 buvo gautas skundžiamas aktas, kuriame atsakovė nurodė, jog pripažįsta, kad darbuotojas pažeidė darbo drausmę, tačiau naujo darbuotojo apmokymo kaštai yra didesni, darbuotojas gailisi, todėl atsisakė duoti sutikimą skirti jam drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo. Pabrėžė, kad neblaivumas laikomas šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu nepriklausomai nuo neblaivumo laipsnio, pažeidimo šiurkštumas nėra diferencijuojamas pagal promiles, trečiojo asmens gailėjimasis nepašalina pažeidimo. Mano, kad atsakovė pateikdama atsisakymą duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą pažeidė teisėtus bendrovės, kaip darbdavės, interesus, nes bendrovė negali užtikrinti savo, kaip darbdavės, teisės operatyviai, adekvačiai reaguoti į savo darbuotojų netinkamą elgesį, užtikrinti bendrovės pagrindinių funkcijų kokybišką vykdymą, užtikrinti darbo drausmę, jos laikymąsi, išvengti darbuotojų – bendrovėje veikiančių profesinių sąjungų narių nebaudžiamumo atmosferos darbo kolektyve sukūrimo, nes tokiu būdu būtų diskriminuojami kiti darbuotojai, kai nedavus sutikimo skirti drausminę nuobaudą darbo drausmės pažeidimą padaręs profesinės sąjungos narys liktų nenubaustas. Pabrėžė, kad profesinė sąjunga nėra įstatymų įgaliota spręsti darbdavio kompetencijai priskirtų darbo sutarties nutraukimo klausimų ir nėra darbo ginčus nagrinėti įgaliota institucija, profesinė sąjunga nagrinėjanti prašymą dėl išankstinio sutikimo turi teisę ir privalo vertinti tik tai, ar atleidimas nėra susijęs su darbuotojo naryste profesinėje sąjungoje.

Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovės poziciją išdėstė jos atstovas teismo posėdžio metu, nurodydamas, kad su ieškiniu sutinka, prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra. Pažymėjo, kad trečiasis asmuo jau yra atleistas iš darbo šalių susitarimu; buvo atsisakyta duoti sutikimą skirti trečiajam asmeniui drausminę nuobaudą atsižvelgus į tai, kad jis anksčiau drausminių nuobaudų neturėjo, buvo aukštos kvalifikacijos darbuotojas; pripažino padarę klaidą neduodant sutikimo drausminei nuobaudai skirti.

Trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.

Ieškinys tenkinamas.

Byloje ginčas kilo dėl atsisakymo duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2017-03-28 trečiasis asmuo pateikė pasiaiškinimą dėl alkotesterio parodymų (el. b. t. I, b. l. 41), bendrovės Elektrinio transporto infrastruktūros departamento Kontaktinio tinklo skyriaus vadovas 2017-04-03 surašė tarnybinį pranešimą dėl drausminės nuobaudos skyrimo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą Nr. DR-116(1.23) (el. b. t. I, b. l. 40), ieškovė 2017-04-06 raštu Nr. S11-303(1.22) „Dėl išankstinio sutikimo skirti drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą Elektrinio transporto infrastruktūros departamento Kontaktinio tinklo skyriaus platforminio keltuvo operatoriui ir kontaktinių tinklų elektromonteriui V. T.“ prašė atsakovę duoti išankstinį sutikimą skirti drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo trečiajam asmeniui už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą (el. b. t. I, b. l. 47–48), atsakovė 2017-04-14 raštu Nr. 6-A „Dėl išankstinio sutikimo skirti drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą Elektrinio transporto infrastruktūros departamento Kontaktinio tinklo skyriaus platforminio keltuvo operatoriui ir kontaktinių tinklų elektromonteriui V. T.“ informavo ieškovę, kad priėmė sprendimą neduoti išankstinio sutikimo skirti trečiajam asmeniui drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo (el. b. t. I, b. l. 50).

DK 134 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbuotojai, išrinkti į darbuotojų atstovaujamuosius organus (šio Kodekso 19 straipsnis), laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, negali būti atleisti iš darbo pagal šio Kodekso 129 straipsnį be išankstinio to organo sutikimo. Profesinės sąjungos ar darbo tarybos pirmininkas jų kadencijos laikotarpiu taip pat negali būti atleisti iš darbo pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą be išankstinio profesinės sąjungos atstovaujamojo organo ar darbo tarybos sutikimo; 2 dalyje nustatyta, kad ar patenkinti darbdavio pareiškimą duoti sutikimą atleisti darbuotojų atstovą, atstovaujamasis organas privalo nuspręsti per keturiolika dienų nuo pareiškimo gavimo. Darbuotojams atstovaujantis organas sutikimą ar nesutikimą atleisti darbuotoją iš darbo turi pateikti raštu. Jeigu per šį laikotarpį darbuotojams atstovaujantis organas darbdaviui atsakymo neduoda, darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį; 3 dalyje nustatyta, kad darbdavys turi teisę teismo tvarka ginčyti darbuotojams atstovaujančio organo atsisakymą duoti sutikimą atleisti darbuotojų atstovą. Teismas gali panaikinti tokį sprendimą, jei darbdavys įrodo, kad šis sprendimas iš esmės pažeidžia jo interesus; 4 dalyje nustatyta, kad kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyta garantija taikoma ir kitiems darbuotojams. Įstatymuose ar kolektyvinėse sutartyse nustatytais atvejais darbuotojai negali būti atleidžiami iš darbo negavus ir kitų organų sutikimo.

DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (Kodekso 235 straipsnis).

Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad profesinės sąjungos atstovauja profesinės sąjungos nariams santykiuose su darbdaviu, jo įgaliotuoju atstovu. Profesinės sąjungos gina savo narių darbo ir ekonomines socialines teises bei interesus.

Bendrovės kolektyvinės sutarties 49 punkte nustatyta, kad darbdavys negali atleisti iš darbo savo iniciatyva (išskyrus, kai įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo darbuotojas nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą) darbuotojo – bendrovėje veikiančios profesinės sąjungos nario, negavęs tos profesinės sąjungos renkamojo organo išankstinio sutikimo <...>.

Pažymėtina, kad darbdaviui, be kitų materialinių pareigų, pagal įstatymą kyla pareiga tinkamai organizuoti darbuotojų darbą (DK 229 straipsnis), užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą (DK 260 straipsnio 2 dalis) bei darbo drausmę (DK 227 straipsnio 1 dalis). Įvardytų darbdavio pareigų vykdymas yra neatsiejamas nuo nuolatinės ir sisteminės darbuotojų vykdomų darbo funkcijų ir pareigų kontrolės bei adekvačios ir proporcingos reakcijos į darbuotojų daromus (padarytus) darbo pareigų (drausmės) pažeidimus. Darbo drausmės pažeidimus padariusių darbuotojų patraukimas drausminėn atsakomybėn, kuris yra bendros tvarkos užtikrinimo darbovietėje sistemos elementas, padeda darbdaviui įgyvendinti ne tik darbuotojo, padariusio darbo drausmės pažeidimą, nubaudimo, bet ir kitų toje darbovietėje dirbančių darbuotojų sulaikymo (atgrasymo) nuo darbo drausmės pažeidimų darymo ateityje tikslus, be to, juo sukuriamos prielaidos, užtikrinančios darbdavio teisę gauti kvalifikuotą, racionalų ir efektyvų darbo sutartyse numatytų darbuotojų pareigų vykdymą.

Teismas pažymi, kad profesinės sąjungos, DK 134 straipsnio 2 dalies prasme sprendžiančios, yra ar ne pagrindas patenkinti darbdavio pareiškimą dėl sutikimo skirti darbuotojui drausminę nuobaudą davimo, prerogatyvai priklauso patikrinti, ar numatomas drausminės nuobaudos skyrimas nėra susijęs su darbuotojo naryste arba veikla profesinėje sąjungoje, tai yra, ar darbuotojo narystė ar veikla profesinėje sąjungoje nėra priežastis, lėmusi darbdavio ketinimo skirti jam drausminę nuobaudą susiformavimą.

Teismas pažymi, kad šioje byloje teismas nenagrinėja būsimos darbo drausmės nuobaudos galimo skyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, tačiau darbo drausmės pažeidimo fakto ir aplinkybių tyrimas siaura apimtimi byloje yra reikalingas, siekiant nustatyti darbdavio nurodomo interesų pažeidimo esmingumą ir, ar darbdavio norima skirti drausminė nuobauda nėra susijusi su trečiojo asmens veikla profesinėje sąjungoje. Tokia teismo išvada atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2012).

Byloje nekilo ginčas dėl to, kad trečiasis asmuo dirba bendrovės Elektrinio transporto infrastruktūros departamento Kontaktinio tinklo skyriaus platforminio keltuvo operatoriumi ir kontaktinių tinklų elektromonteriumi bei, kad 2017-03-28 trečiasis asmuo darbo metu buvo neblaivus. Nustatyta, kad 2017-03-28 7:12 val. alkotesteriu buvo patikrintas trečiojo asmens blaivumas ir jam nustatytas 0,29 promilių girtumas, trečiasis asmuo su alkotesterio parodymo duomenimis sutiko, buvo surašytas nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo aktas Nr. 9 (el. b. t. I, b. l. 42–46), 2017-03-28 trečiasis asmuo pateikė pasiaiškinimą dėl alkotesterio parodymų, nurodydamas, jog 2017-03-27 vakare vartojo alkoholį, dėl susidariusios situacijos gailisi (el. b. t. I, b. l. 41). Teismas susipažinęs su byloje esančiu bendrovės Elektrinio transporto infrastruktūros departamento Kontaktinio tinklo skyriaus vadovo 2017-04-03 tarnybiniu pranešimu dėl drausminės nuobaudos skyrimo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą Nr. DR-116(1.23) (el. b. t. I, b. l. 40), daro išvadą, kad ieškovė, gavusi aukščiau minėtą tarnybinį pranešimą, pagrįstai ėmėsi aktyvių veiksmų, siekė tinkamai, išsamiai įvertinti aukščiau minėtame tarnybiniame pranešime nurodytą informaciją, kadangi privalu reaguoti į kiekvieną pranešimą apie darbo tvarką, siekiant išvengti galimų neigiamų pasekmių ateityje.

Pažymėtina, kad sudarydamas darbo sutartį su darbdaviu, darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikrą darbą bei laikytis darbovietėje nustatytos darbo tvarkos. Bendrovės darbo tvarkos taisyklių, su kuriomis darbuotojas buvo pasirašytinai supažindintas 2015-06-03, 37.20 punkte nustatyta, kad bendrovės darbuotojai privalo visur ir visuomet savo veiksmais ir darbais formuoti gerą bendrovės įvaizdį, 38.5 punkte nustatyta, kad bendrovės darbuotojams draudžiama darbo vietoje, taip pat bendrovės patalpose ir teritorijoje darbo metu ar darbui pasibaigus <...> būti neblaiviam <...> (el. b. t. I, b. l. 13–23), trečiojo asmens pareiginių nuostatų, su kuriais jis buvo pasirašytinai supažindintas 2015-06-03, 6.8 punkte nustatyta, kad darbuotojas privalo laikytis bendrovės darbo tvarkos taisyklių, darbo drausmės reikalavimų <...>, 9.1 punkte nustatyta, kad darbuotojui draudžiama darbo vietoje, taip pat bendrovės patalpose ir teritorijoje darbo metu ar darbui pasibaigus, <...> būti neblaiviam <...>. Taigi, trečiasis asmuo privalėjo laikytis bendrovės nustatytos vidaus darbo tvarkos. Pagal bendrovės generalinio direktoriaus 2014-03-07 įsakymu Nr. V-33(1.12) patvirtintų Darbuotojų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo ir kontrolės taisyklių 11.1 punktą, darbuotojo neblaivumo (girtumo) įrodymu laikomi techninės priemonės (alkotesterio ir kt.) neblaivumui ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti, kurios metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka, rodmenys, viršijantys 0,00 promilės etilo alkoholio koncentraciją iškvepiamame ore, užfiksuoti šių priemonių rodmenų fiksavimo būdais, surašyti dokumentuose, o šie dokumentai pasirašyti tikrinimą atlikusio atsakingo asmens <...>. Pažymėtina tai, jog pats trečiasis asmuo neginčijo, jog darbo metu buvo neblaivus.

Teismo vertinimu, aukščiau nurodytos aplinkybės sudarė teisinį pagrindą ieškovei, vadovaujantis DK 134 straipsniu, bendrovės kolektyvinės sutarties 49 punktu, kreiptis į atsakovę su prašymu duoti raštišką sutikimą skirti trečiajam asmeniui drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo pagal 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, ką ji ir padarė 2017-04-06 raštu Nr. S11-303(1.22) (el. b. t. I, b. l. 47–48).

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė 2017-04-14 raštu Nr. 6-A „Dėl išankstinio sutikimo skirti drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą Elektrinio transporto infrastruktūros departamento Kontaktinio tinklo skyriaus platforminio keltuvo operatoriui ir kontaktinių tinklų elektromonteriui V. T.“ atsisakė duoti išankstinį sutikimą skirti trečiajam asmeniui drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, pripažindama, kad darbuotojas padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, pasielgė neatsakingai atvykęs į darbą neblaivus, tačiau nurodydama, kad pažeidimas nėra ženklus (0,29 promilės), darbuotojas drausminių nuobaudų nėra turėjęs, yra kvalifikuotas ir darbštus, gailisi dėl įvykio, teigė tikinti, kad jis daugiau nepažeidinės darbo drausmės, tuo tarpu naujo darbuotojo apmokymo kaštai yra aukšti (el. b. t. I, b. l. 50). 

Pažymėtina, kad profesinė sąjunga atsisakymą duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą turi pagrįsti įrodymais ir motyvais apie tai, kad drausminę nuobaudą norima skirti už darbuotojo veiklą profesinėje sąjungoje, todėl atsakovė neturi teisės vertinti, ar trečiasis asmuo padarė ar ne darbo drausmės pažeidimą, ar darbuotojas gailisi ar ne, o tik nustatyti, ar darbuotojo narystė profesinėje sąjungoje nėra priežastis, lėmusi darbdavio ketinimo skirti jam drausminę nuobaudą susiformavimą. Teismas akcentuoja tai, kad atsakovė negali vien tik formaliais pagrindais neduoti sutikimo skirti trečiajam asmeniui drausminę nuobaudą. Tai, kad trečiasis asmuo dalyvauja profesinės sąjungos veikloje nepanaikina jo, kaip darbuotojo, pareigos tinkamai atlikti savo darbines funkcijas, laikytis teisės aktų reikalavimų. Teismas laiko, kad pagal bylos medžiagą nėra jokios tikimybės, kad ieškovė siekia drausminę nuobaudą trečiajam asmeniui skirti dėl jo dalyvavimo profesinės sąjungos veikloje.

Pagal aukščiau nustatytas aplinkybes teismas daro išvadą, jog trečiojo asmens elgesys (neblaivumas darbe) galėjo suvaržyti darbdavio siekį užtikrinti įstaigos pagrindinių funkcijų tinkamą vykdymą, iš esmės pažeisti darbdavės interesus, taigi, šiuo atveju atsakovės atsisakymas duoti sutikimą skirti trečiajam asmeniui drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo –  ne tik yra nepagrįstas, bet ir iš esmės pažeidžia ieškovės interesus – trukdo bendrovei kaip darbdavei reaguoti į daromus darbo drausmės pažeidimus, kuria nebaudžiamumo atmosferą, teismas konstatuoja, kad atsakovė neįgyvendino DK 40 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtintų šalių lygiateisiškumo, geranoriškumo ir pagarbos teisėtiems savitarpio interesams principų. Taigi, atsakovei 2017-04-14 raštu Nr. 6-A atsisakius duoti sutikimą skirti trečiajam asmeniui drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo – konstatuojamas teisėtų darbdavės interesų ir ginčijamo atsakovės atsisakymo skirti drausminę nuobaudą priežastinis ryšys. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas laiko, jog 2017-04-14 atsisakymas duoti sutikimą skirti trečiajam asmeniui drausminę nuobaudą Nr. 6-A yra teisiškai nepagrįstas, todėl naikinamas.

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkinamas visiškai.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Kadangi teismo sprendimas priimtas ieškovės naudai, todėl ieškovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Ieškovė teismo prašė priteisti jai iš atsakovės išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu – 41 Eur sumokėto žyminio mokesčio (el. b. t. I, b. l. 1–5).

Nustatyta, kad kreipdamasi į teismą su ieškiniu ieškovė sumokėjo 41 Eur žyminį mokestį, kuris, ieškinį patenkinus, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei priteisiamas iš atsakovės.

Teismo patirtos 2,90 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 3 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl nepriteisiamos.

Remdamasis tuo, kad išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ ieškinį patenkinti visiškai.

Panaikinti atsakovės Viešojo transporto nepriklausomos darbuotojų profesinės sąjungos 2017-04-14 atsisakymą duoti sutikimą skirti V. T. (V. T.) drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo Nr. 6-A.

Priteisti iš atsakovės Viešojo transporto nepriklausomos darbuotojų profesinės sąjungos (juridinio asmens kodas 302566288) 41 Eur (keturiasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ (juridinio asmens kodas 302683277) naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                         Ieva Stanislovaitienė