Civilinė byla Nr. e2-130-967/2024

Teisminio proceso Nr. 2-55-3- 01596-2020-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.10;. 2.6.10.5.2; 3.2.6.1

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gruodžio 6 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė

sekretoriaujant Olgai Fadejevai,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „UHB Agro“ atstovei advokatei Irmai Lisauskaitei,

atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Belor“ ir I. K. atstovams advokatei Jurgitai Ivanauskienei ir advokatui Andriui Chudenkovui,

atsakovo antstolio L. L. atstovui advokatui Irmantui Balsiui,

trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Arvi fertis“ atstovams advokatui Jurgiui Kaušiniui ir advokato padėjėjai Linai Rumševičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „UHB Agro“ netiesioginį ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Belor“, I. K. ir antstoliui L. L. dėl žalos atlyginimo trečiojo asmens bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Arvi fertis“ naudai, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Arvi fertis“, Lloyd´s Syndicate AES 1225 (AEGIS).

        Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „UHB Agro“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslino (toliau – ieškinys), prašydama priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Belor“ (toliau – išieškotoja), I. K. ir antstolio L. L. (toliau – antstolis) 581 957,18 Eur nuostolių, patirtų negautų pajamų forma, atlyginimą trečiojo asmens bankrutuojančios UAB „Arvi fertis“ (toliau – skolininkė, UAB „Arvi fertis“) naudai; paminėto reikalavimo netenkinus, taikyti dalinę atsakomybę ir trečiojo asmens bankrutuojančios UAB „Arvi fertis“ naudai iš atsakovės UAB „Belor“ priteisti 1/4 dalį nuostolių sumos, t. y. 145 489,29 Eur, iš I. K. priteisti 1/4 dalį nuostolių sumos, t. y. 145 489,29 Eur, o iš antstolio L. L. priteisti 1/2 dalį reikalaujamos sumos, t. y. 290 978,58 Eur. Ieškovė taip pat prašo priteisti trečiojo asmens bankrutuojančios UAB „Arvi fertis“ naudai iš atsakovų 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o ieškovės naudai priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje ir jo patikslinimuose ieškovė nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi, priimta bankroto byloje Nr. eB2-2846-340/2019 (vėlesnis bylos Nr. B2-2354-340/2020), nutarė iškelti UAB „Arvi fertis“ bankroto bylą. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2019 m. liepos 11 d. Nemokumo administratoriumi paskirtas A. V. (toliau – nemokumo administratorius). Ieškovė UAB „UHB Agro“, kuri yra UAB „UHB“ procesinių teisių perėmėja, įsiteisėjusių nutarčių (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. B2-2846-340/2019, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-363-798/2020, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-1672-340/2020, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1119-881/2020) pagrindu turi 10 297 324,78 Eur patvirtintą reikalavimo teisę į UAB „Arvi fertis“, kuri užtikrinta hipoteka. UAB „UHB“ Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2354-340/2020 buvo leista atlikti UAB „Arvi fertis“ dokumentų patikrinimą, UAB „UHB“, kaip hipotekos kreditorė, buvo įtraukta trečiuoju asmeniu į bylas, kuriose dalyvauja UAB „Arvi fertis“, todėl UAB „UHB“ turėjo informacijos apie UAB „Arvi fertis“ sudarytus sandorius, vykdytus veiksmus, patirtus nuostolius ir gautą pelną. Buvo gauta informacija, kad paslaugos teikėja UAB „Arvi fertis“ ir užsakovai (pavyzdžiui, UAB „UHB Agro“, UAB „Agrofertis“ ir kt.) buvo sudarę kompleksinių NPK trąšų užsakomosios gamybos sutartis. Šiose gamybos sutartyse numatyta, kad paslaugos teikėja atlieka tik gamybos (procesingo) paslaugą gaminant trąšas iš užsakovų pateiktų ir užsakovams nuosavybės tiese priklausančių, žaliavų (t. y. nuosavybės teisė į žaliavas ir pagamintas trąšas niekada neperduodama paslaugos teikėjai UAB „Arvi fertis“, o visada išlieka pas užsakovus). UAB „Arvi fertis“ iš užsakovų žaliavų pagaminus trąšas, trąšos saugomos UAB „Arvi fertis“ teritorijoje pasaugos sutarčių pagrindu iki tol, kol užsakovų deleguoti atstovai atvyks pasiimti trąšų.

3.       Ieškinyje nurodyta, kad antstolis L. L., vykdydamas išieškojimą kreditorės UAB „Belor“ naudai, 2019 m. sausio 29 d. turto arešto aktu Nr. 0187/19/00044-2 areštavo skolininkei UAB „Arvi fertis“ priklausantį turtinį kompleksą – visas apyvartoje esančias prekių atsargas: akmens anglis; azotines kalio, fosforo trąšas; chemikalus, tarą, padėklus, maišus, kitas atsargas ir ateityje skolininkės UAB „Arvi fertis“ pagamintą gamybos produkciją nuo jos pagaminimo momento, neuždraudžiant tokios produkcijos gaminti, neviršijant bendros skolos ir vykdymo išlaidų sumos – 3 519 329,76 Eur. Remiantis įsiteisėjusiomis teismo nutartimis (be kita ko, Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-781-924/2019, Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2YT-2061-374/2019, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2SP-14273-967/2019, Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2YT-2117-399/2019, Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2YT-2055-399/2019 ir kt.), pagal šį turto arešto aktą nebuvo areštuotas jokiam UAB „Arvi fertis“ gamybos paslaugų užsakovui priklausantis turtas. UAB „Arvi fertis“ turto arešto dieną (2019 m. sausio 29 d.) pateikė antstoliui dokumentus apie UAB „Arvi fertis“ buhalterinę apskaitą, teritorijoje saugomą turtą, tiek priklausantį jai pačiai, tiek ir priklausantį gamybos paslaugų užsakovams, įskaitant, bet neapsiribojant, vykdomas gamybos ir pasaugos sutartis, trečiųjų asmenų nuosavybės teise valdomas žaliavas ir trąšas, esančias UAB „Arvi fertis“ teritorijoje, ir pan. Antstolis 2019 m. vasario 4 d. priėmė patvarkymą dėl areštuoto turto atskyrimo nuo trečiųjų asmenų turto aprašymo ir pažymėjimo Nr. S-19187-707. UAB „Arvi fertis“ turto aprašymas buvo vykdomas sudarant turto 2019 m. vasario 6 d. aprašą Nr. 1, dalyvaujant išieškotojai UAB „Belor“, užsakovei UAB „UHB Agro“, UAB „Arvi fertis“ atstovams ir kitiems kviestiniams asmenims. Turto apraše UAB „Belor“ atstovas, kaip ir visi kiti dalyvavę asmenys, yra pasirašęs, todėl turto aprašas buvo sudarytas remiantis ir UAB „Belor“ paaiškinimais. 2019 m. vasario 8 d. buvo priimtas patvarkymas Nr. S-19-187-731 dėl turto arešto aktų papildymo, papildant 2019 m. sausio 29 d. turto arešto aktą ir patikslinant 2019 m. vasario 6 d. turto apraše aprašytu turtu. Nurodytu patvarkymu buvo įvykdytas UAB „Arvi fertis“ turto atskyrimas nuo trečiųjų asmenų turto, nustatant UAB „Arvi fertis“ priklausantį turtą, jį aprašant, sudarant turto aprašą ir aiškiai pažymint apsaugos juostomis „Stop“ bei užklijuojant ženklu „Areštuota“. Atsakovams buvo tiksliai žinoma, kuris turtas yra užsakovų, o kuris skolininkės UAB „Arvi fertis“, ką be 2019 m. sausio 29 d. antstoliui pateiktų buhalterinės apskaitos dokumentų papildomai patvirtina ir kiti su ieškiniu pateikti įrodymai.

4.       Ieškovės teigimu, atsakovams disponuojant aukščiau nurodyta informacija ir leidžiant užsakovams įvežti žaliavas į UAB „Arvi fertis“ teritoriją ir UAB „Arvi fertis“ vykdyti gamybos veiklą, tačiau kartu atsakovams neteisėtai blokuojant užsakovų pastangas išvežti iš UAB „Arvi fertis“ gamyklos jau pagamintas trąšas, UAB „Arvi fertis“ neturėjo vietos, kur sandėliuoti pagamintų trąšų, todėl 2019 m. vasario 25 d. sustabdė gamybą, nurodydama, kad 1 dienos UAB „Arvi fertis“ gamyklos prastovos nuostoliai sudaro apie 17 000 Eur sumą. Nepaisant to, atsakovų veiksmais sukeltos pasekmės (t. y. gamyklos veiklos visiškas sustabdymas dėl vietos pagamintoms trąšoms sandėliuoti nebuvimo) buvo ignoruojamos visą tolimesnį vykdymo procesą. Iš užsakovų žaliavų pagamintų trąšų išvežimas sureguliuotas tik 2019 m. birželio 4 d. antstolio protokolu, gamyba faktiškai atnaujinta 2019 m. birželio 14 d. (t. y. gamykla neveikė per laikotarpį nuo 2019 m. vasario 25 d. iki 2019 m. birželio 14 d.), todėl UAB „Arvi fertis“ patyrė milžiniškus tiesioginius ir netiesioginius nuostolius. Atsižvelgdama į tai, ieškovė, kaip UAB „Arvi fertis“ hipotekos kreditorė, teikia šį netiesioginį ieškinį dėl nuostolių priteisimo UAB „Arvi fertis“ naudai solidariai iš atsakovų, kurie kilo dėl atsakovų bendrai atliktų neteisėtų veiksmų sustabdant UAB „Arvi fertis“ įprastinę ūkinę veiklą ir draudžiant ją atnaujinti. Ieškovės teigimu, UAB „Belor“ ir UAB „Belor“ (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) I. K. pažeidė, be kita ko, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnį, 6.263 straipsnį (įskaitant, bet neapsiribojant ir sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principus – CK 1.5 straipsnis), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 619 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 23 straipsnį, 46 straipsnį, galimai ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) nuostatas; antstolis atliktais veiksmais pažeidė, be kita ko, CPK 585 straipsnio 3 dalį, CPK 645 straipsnio 1 dalį, ir antstolio veiklos teisėtumo principą (veikė ultra vires).

5.       Ieškinyje taip pat pažymima, kad antstolis, leisdamas toliau vykdyti gamybą ir žinodamas, kad UAB „Arvi fertis“ tęsė gamybos procesą, nesiėmė jokių veiksmų teisingam vykdymo procesui sureguliuoti, pagamintų trąšų išvežimo tvarkai nustatyti, gamybos teisėtumui užtikrinti, nors buvo ne kartą kviečiamas į UAB „Arvi fertis“ gamyklą kartu su išieškotoja UAB „Belor“. Antstolis iš anksto teikė informaciją apie planuojamus priimti patvarkymus UAB „Belor“, kurios nurodymai antstoliui turėjo lemiamą reikšmę, kas iš esmės reiškia tą patį – antstolio besąlygišką šališkumą UAB „Belor“ atžvilgiu bei susitarimą veikti bendrai. Tokius teiginius, ieškovės manymu, patvirtina tai, kad UAB „Belor“ sudarė sutartį su UAB „G4S Lietuva“ dėl visos UAB „Arvi fertis“ veiklos teritorijos apsaugos (2019 m. sausio 28 d.) ankščiau nei UAB „Belor“ buvo antstolio patvarkymu paskirta dalies konkretaus areštuoto turto saugotoja (2019 m. sausio 29 d.). Visus sprendimus, ką įleisti ir (ar) išleisti į saugomą teritoriją, priimdavo išimtinai UAB „Belor“ (duomenys neskelbtini) I. K., tą anstolis yra ne kartą nurodęs ir UAB „UHB Agro“, UAB „Agrofertis“ ir UAB „Arvi fertis“ atstovams. Antstolis atliko vykdymo veiksmus trečiųjų asmenų (t. y. užsakovų UAB „UHB Agro“, UAB „Agrofertis“ ir kt.), kurių turtas buvo saugomas UAB „Arvi fertis“ teritorijoje, atžvilgiu, neturėdamas vykdomojo dokumento ir viršydamas savo įgaliojimus. Antstolis net ir po UAB „Arvi fertis“ įprastinės ūkinės veiklos visiško sustabdymo blokavo bet kokias trečiųjų asmenų pastangas tokią veiklą atnaujinti.

6.       Patikslinusi ieškinio reikalavimus, ieškovė pažymi, kad ekspertizės akte teismo ekspertas išsamiai ištyrė ir įvertino UAB „Arvi fertis“ veiklos duomenis per laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 31 d. ir padarė išvadą, jog UAB „Arvi fertis“ grynasis pelnas 2019 m. vasario 25 d. – 2019 m. birželio 15 d., kuomet UAB „Arvi fertis“ negalėjo vykdyti įprastinės ūkinės veiklos gaminant trąšas, turėjo būti 581 957,18 Eur.

7.       Atsakovai UAB „Belor“, I. K. ir antstolis L. L. pateikė atsiliepimus į patikslintą ieškinį, kuriais su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti, taip pat priteisti atsakovams iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

8.       Atsakovės UAB „Belor“ ir I. K. atsiliepime nurodo, kad ieškinio reikalavimas kildinamas iš UAB „UHB Agro“ vykdytų sutartinių santykių su UAB „Arvi fertis“ 2018 m. lapkričio 30 d. NPK trąšų užsakomosios gamybos sutarties Nr. 020/2018/KOM ir 2017 m. gegužės 24 d. neatlygintinės pasaugos sutarties Nr. 010/2017/KOM5 vykdymo, teigiant, jog atsakovai neva nepagrįstai neleido išvežti UAB „Arvi fertis“ gamykloje pagamintų trąšų, priklausančių neva UAB „UHB Agro“ ir apkaltinant gamybos stabdymu. Ieškinys grindžiamas neegzistuojančiu faktu apie tai, kad yra aiški UAB „UHB Agro“ nuosavybės teisių apimtis į turtą, esantį UAB „UHB Agro“ teritorijoje (žinioje). UAB „Belor“ pateikto antstoliui vykdomojo rašto pagrindu vykdomojoje byloje 2019 m. sausio 29 d. turto arešto aktu Nr. 0187/19/00044-2 antstolis UAB „Arvi Fertis“ pritaikė turto areštą, nurodydamas turto arešto mastą – 3 519 329,76 Eur. Turto areštų registro duomenimis saugotoju paskirta UAB „Belor”. 2019 m. sausio 29 d. turto arešto aktu Nr. 0187/19/00044-2 buvo areštuotas ir UAB „Arvi fertis“ turtas, pagamintas ateityje, pagaminama gamybos produkcija nuo jos pagaminimo momento, neuždraudžiant tokios produkcijos gaminti, neviršijant bendros skolos ir vykdymo išlaidų sumos – 3 519,329,76 Eur. Visi atsakovų veiksmai buvo paremti antstolio patvarkymų įgyvendinimu vykdomojoje byloje ir teismų nutartimis.

9.       Atsakovės UAB „Belor“ ir I. K. atsiliepime taip pat pažymi, kad antstoliui L. L. areštavus UAB „Arvi fertis“ priklausantį turtinį kompleksą, kelios įmonės, tarp jų ir ieškovė UAB „UHB Agro“, pareiškė pretenzijas į turtą, t. y. trąšas ir kitą turtą, teigdamos, kad tai yra joms nuosavybės teise priklausantis turtas, tačiau pagrįsti turto nuosavybės teisės turėjimą buvo atkakliai vengiama. Antstolis leido UAB „UHB Agro“ disponuoti nustatytais kiekiais trąšų ir kito turto: 2019 m. vasario 4 d. buvo priimtas patvarkymas Nr. S-19-187-628 dėl 2019 m. sausio 31 d. UAB „UHB Agro“ skundo, kuriuo leista disponuoti nuosavybės teise priklausančiomis trąšomis, žaliavomis ir kitu turtu; 2019 m. vasario 4 d. patvarkymas Nr. S-19-187-682 dėl informacijos suteikimo apie suteiktą leidimą, kuriuo leista disponuoti 5 089 tonomis trąšų, 2 061,48 tonomis žaliavų ir kt. Ieškovė 2018 m. vasario mėn. išsivežė 216 tonų trąšų. Tęsdamas vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0187/19/00044, antstolis L. L. priėmė 2019 m. vasario 5 d. patvarkymą Nr. S-19-187-707 „Dėl perduoto išieškotojui saugoti areštuoto skolininko UAB „Arvi fertis“ turto atskyrimo nuo trečiųjų asmenų turto, aprašymo ir pažymėjimo“, kuriuo nustatytas UAB „Arvi fertis“ nuosavybės teisėmis priklausančio areštuoto turto atskyrimo nuo trečiųjų asmenų turto, aprašymo ir pažymėjimo laikas, vieta, tvarka. Skolininkės turto aprašymas buvo vykdomas sudarant 2019 m. vasario 6 d. turto aprašą Nr. 1. Antstolis 2019 m. vasario 8 d. priėmė patvarkymą Nr. S-19-187-731 „Dėl turto arešto aktų Nr. 2019006060 ir Nr. 2019006047 papildymo“, kuriuo, be kita ko, patvarkyta patikslinti turto arešto aktą Nr. 2019006060 (2019 m. sausio 29 d. turto arešto aktą Nr. 0187/19/00044-2), papildant jį 2019 m. vasario 6 d. turto aprašo Nr. 1 pozicijose Nr. 7; 8; 9; 10; 26 aprašytu turtu. UAB „Belor“ apskundė antstolio L. L. 2019 m. vasario 4 d. patvarkymą Nr. S-19-187-628 ir 2019 m. vasario 8 d. patvarkymą Nr. S-19-187- 731. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. vasario 7 d. ir vasario 21 d. nutartimis buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nurodytų antstolio patvarkymų vykdymas sustabdytas: 2021 m. vasario 7 d. nutartimi paskirtos laikinosios apsaugos priemonės galiojo iki 2019 m. gegužės 21 d., o 2021 m. vasario 21 d. paskirtos laikinosios apsaugos priemonės neteko galios, kai 2019 m. liepos 11 d. įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutarčiai iškelti UAB „Arvi fertis“ bankroto bylą, Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2846-340/2019, išnagrinėjęs UAB „UHB“ prašymą, leido skubiai vykdyti šioje civilinėje byloje priimtą Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 25 d. nutartį, kurios dalimi buvo panaikintas pirmiau paminėtas antstolio L. L. 2019 m. sausio 29 d. turto arešto aktas Nr. 0187/19/00044-2 vykdomojoje byloje Nr. 0187/19/00044. Nuo 2019 m. rugpjūčio 16 d. UAB „Belor“ nebeturi jokių su antstolio buvusio areštuoto turto apsauga susijusių teisių ir pareigų. 2019 m. liepos 11 d. įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutarčiai civilinėje byloje Nr. B2-2846-340/2019 iškelti UAB „Arvi fertis“ bankroto bylą, antstolis L. L. 2019 m. liepos 26 d. patvarkymu Nr. S-19-187-4109 „Dėl vykdomojo dokumento persiuntimo bankroto bylą iškėlusiam teismui ir vykdomosios bylos užbaigimo“ užbaigė vykdomąją bylą Nr. 0187/19/00044. Tai sąlygojo, kad visi inicijuoti apeliaciniai procesai dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutarčių dėl antstolio L. L. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0187/19/00044, įskaitant ir dėl civilinėse bylose Nr. 2YT-2055-399/2019 bei Nr. 2YT-2309-301/2019 priimtų nutarčių, Kauno apygardos teismo buvo nutraukti. UAB „UHB Agro“, nepaisydama paminėtų galiojančių laikinųjų apsaugos priemonių, nuo 2019 m. balandžio mėn. iš UAB „Arvi fertis“ teritorijos neteisėtai išvežė UAB „Belor“ saugomo skolininkės UAB „Arvi fertis“ turto dalį – 1 872 tonas trąšų. Turtas iš UAB „Arvi fertis“ veiklos teritorijos, adresu: (duomenys neskelbtini), buvo išvežamas sankcionuotai, laikantis antstolio L. L. priimtuose patvarkymuose nustatytos specialios tvarkos, ir nesankcionuotai: nesilaikant antstolio nustatytos specialios tvarkos. Ieškinyje ieškovė teigia iškraipytus, melagingus faktus, kaip ir daugelį kitų, apie tai, jog UAB „Belor“ buvo netinkama saugotoja, jog visi UAB „Belor“ skundai buvo atmesti, nes Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2019 m. birželio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-4183-570/2019 nusprendė pakeisti konkretaus areštuoto UAB „Arvi fertis“ turto saugotoją UAB „Belor“ kitu turto saugotoju. Iš tikro ne UAB „Belor“ skundas buvo atmestas, o skundą teikė UAB „UHB Agro“, nutartimi teismas konstatavo visiškai priešingai, t. y. saugotojo atliekamos saugojimo funkcijos tinkamumą, antstolio veiksmų pagrįstumą. Teismas pripažino saugotojo pakeitimo būtinybę ne dėl to, ką teigia ieškovė ieškinyje apie tai, jog UAB „Belor“ neva netinkamai paskirta ir yra netinkama, o tik todėl, kad teismas siekė sureguliuoti susikūrusius sudėtingus šalių santykius. Kitas ieškovės vykdomos manipuliavimo informacija pavyzdys, siekiant sukurti kuo blogesnį įspūdį apie atsakovus, yra informacijos apie ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-10518-19 iškraipymas: nutylima, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-10518-19 pradėtas pagal UAB „UHB Agro“ prašymą dirbtinai kriminalizuojant tuos pačius santykius, dėl kurių vyksta ginčai civilinio proceso tvarka.

10.       Atsakovės UAB „Belor“ ir I. K. atsiliepime teigia, kad atsakovai nėra atsakingi už gamybos veiklos sustabdymą, nes iš gamybinės veiklos generuojamos pajamos turėjo sudaryti UAB „Arvi fertis“ galimybę atsiskaityti su kreditoriais, tarp jų ir su UAB „Belor“, kokia ir buvo restruktūrizavimo esmė, tačiau restruktūrizavimo procesas dėl skolininkės nesąžiningumo buvo nutrauktas, atsiskaitymas su UAB „Belor“ taip visiškai ir nebuvo atliekamas. Ieškovės išgalvota aplinkybė apie tai, kad UAB „Arvi fertis“ neva neturėjo vietos, kur sandėliuoti pagamintų trąšų, todėl 2019 m. vasario 25 d. ir sustabdė gamybą, yra melas, kurį ieškovė pati ir paneigia pridedamu prie ieškinio 2019 m. vasario 26 d. skolininkės pranešimu UAB „Belor“ ir antstoliui, kuriame nurodyta visai kita veiklos stabdymo priežastis: „UAB „Arvi fertis“ nebegauna užsakymų produkcijos gamybai, todėl nuo 2019 m. vasario 25 d. buvo priversta neapibrėžtam laikui stabdyti gamyklos veiklą“. Ieškovės poziciją dėl saugojimo vietos trūkumo diskredituoja ir tai, jog 2019 m. birželio 4 d., t. y. kai dar gamyba UAB „Arvi Fertis“ buvo sustabdyta, dalyvaujant ir antstoliui, ir pačiai ieškovei, UAB „Arvi Fertis“ gamyklos teritorijoje vietos sandėliavimui netrūko ir buvo pripažintas laisvų plotų produkcijos saugojimui egzistavimas. Pagal protokolą buvo svarstyti tokie darbotvarkės klausimai: esamų žaliavų perkėlimas į vieną aruodą; naujai atvežamų žaliavų sandėliavimo vietos nustatymas (pažymėjimas); naujai pagamintų trąšų sandėliavimo vietos nustatymas. Protokolo pastabose pažymėtas vykusio pasitarimo rezultatas, o būtent kad dalis žaliavų susandėliuotos (perkeltos); atvežamos žaliavos sandėliuojamos gamybinėse patalpose; naujai pagamintos trąšos (iš naujai atvežtų žaliavų) bus sandėliuojamos laisvuose plotuose, adresu (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, kad nebuvo kalbama apie sandėliavimo vietos trūkumą, priešingai, demonstruojama, jog vietos tiek, jog galimas produkcijos perkėlimams iš vienos laisvos vietos į kitą, prekės bus sandėliuojamos esančiuose ne viename, o plotų daugete - „laisvuose plotuose“. Nuostolių skaičiavimas kildinamas iš to, jog UAB „Arvi fertis“ gamykla 2019 m. sausio– birželio mėnesiais dirbo 51,049 paras, kovą ir balandį gamykla nedirbo visiškai, gegužę dirbo 1 parą. Ieškovė teikia niekinius dokumentus: pažymą apie darbo dienų skaičių, nepatvirtintą ir neinformatyvią pelno nuostolių ataskaitą už nežinomą laikotarpį; teikia (duomenys neskelbtini) T. D. neaiškaus turinio neoficialius skaičiavimus. Teikiama 2020 m. gruodžio 9 d. UAB „Arvi fertis“ pažyma apie darbo dienų skaičių teikta UAB „UHB Agro“, dokumento turinys išimtinai priklauso nuo nesąžiningos skolininkės ketinimų ir siekiamų tikslų. Skolininkė teigė, kad sustabdo gamybą dėl užsakymų neturėjimo, o pažymoje nurodyta, kad vis dėlto dirbo 51,049 paras. Tai reiškia, kad gamybos veikla vis dėlto buvo vykdoma ir 2019 m. vasario 26 d. pranešime nurodyti ketinimai dėl priverstinio veiklos stabdymo nebuvo įgyvendinti, o tokiu pranešimu vyko tik eilinis spaudimas UAB „Belor“, spaudžiant šią „netrukdyti“ neatsiskaitinėti su pačia UAB „Belor“. UAB „Arvi fertis“ nėra būdinga atskleisti tikruosius savo veiklos rezultatus kreditoriams, nes paskutiniai metai, kuomet ji viešino savo veiklos finansinę atskaitomybę, yra 2013 m. VĮ „Registrų centras“ pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai už 2013 m., jie pateikti tik 2014 m. rugsėjo 1 d.. Ieškovės teikiami skolininkės duomenys (tiek darbo dienų skaičius, tiek neaiškūs skaičiavimai apie pelną) nėra audituoti ir patikimi finansiniai dokumentai. Dokumentų turinys priklauso išimtinai nuo nesąžiningos skolininkės valios, ką ji tuo metu matė prasmę įrašyti į bet kokį neaiškaus turinio dokumentą, o tai negali būti laikoma pagrindu reikalauti įpareigoti atsakovus atlyginti pagal tokius subjektyvius pasiskaičiavimus išsigalvotus nuostolius. Su ieškiniu pateiktoje lentelėje pateiktos tam tikrai grupei priskirtos sumos, ir nėra aišku, iš ko šios grupės sumos susideda, kaip buvo apskaičiuotos kiekvienos grupės sumos bei remiantis kokiais pirminiais dokumentais, nes detalūs apskaičiavimai ir pirminiai dokumentai į bylą nepateikti. Be to, ieškovės nurodyti nuostoliai yra įprastinės UAB „Arvi fertis“ veiklos išlaidos, kurias ji būtų patyrusi bet kokiomis aplinkybėmis, atsakovės šioms išlaidoms atsirasti neturėjo jokios įtakos.

11.       Atsakovas antstolis L. L. atsiliepime į ieškinį nurodo, kad bankrutuojančios bendrovės kreditorius turi teisę kreiptis į teismą su netiesioginiu ieškiniu, pareikšdamas jį bankrutuojančios bendrovės vardu, jeigu pati bankrutuojanti bendrovė (jos administratorius) savo teisės reikalauti žalos atlyginimo neįgyvendina. Ieškovė nepateikė jokių konkrečių duomenų, patvirtinančių, kad bankrutuojančios UAB „Arvi fertis“ nemokumo administratorius atsisakė teisės bankrutuojančios įmonės vardu pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo. Vien faktas, kad nemokumo administratorius nėra pareiškęs ieškinio dėl nuostolių iš atsakovų priteisimo, nepatvirtina tokios teisės atsisakymo, nepagrįsto delsimo ar vengimo tokią teisę įgyvendinti. Be to, netiesioginio ieškinio pareiškimas negalimas ir tuo atveju, kai reiškiant jį siekiama sukurti to asmens, kurio vardu reiškiamas ieškinys, turtinę teisę į atsakovą. Skolininko, kaip kito asmens kreditoriaus, reikalavimas negali kelti abejonių ir negali būti ginčijamas netiesioginio ieškinio pareiškimo metu. Įvertinus patikslinto ieškinio argumentus, matyti, kad neegzistuoja neabejotina, galiojanti ir vykdytina trečiojo asmens reikalavimo teisė į atsakovus. Trečiasis asmuo nėra atsakovų kreditorius, priešingai – atsakovai UAB „Belor“ ir antstolis yra UAB „Arvi fertis“ kreditoriai, kurių kreditoriniai reikalavimai yra patvirtinti trečiojo asmens bankroto byloje. Įrodinėdama atsakovų civilinės atsakomybės sąlygas, ieškovė siekia byloje reiškiamu ieškiniu sukurti trečiojo asmens reikalavimo teisę į atsakovus. Šiuo atveju nėra pagrindo nustatyti ir kitos netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygos – kreditoriaus interesų pažeidimo, nes trečiojo asmens ieškinio nepareiškimo teisės neįgyvendinimas nepažeidžia ieškovės interesų. Ieškovei, kaip hipotekos kreditorei, turint pirmenybės teisę gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto pirmumo tvarka prieš kitus kreditorius, tikėtina, kad bankroto procese realizavus skolininkės turtą ieškovės reikalavimo teisė bus patenkinta visiškai.

12.       Atsakovo antstolio L. L. atsiliepime į ieškinį taip pat pažymima, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės bei pateikti rašytiniai įrodymai nepagrindžia antstolio civilinės atsakomybės sąlygų. Antstoliui areštavus skolininkės turtinį kompleksą, suinteresuoti asmenys vykdomojoje byloje pareiškė pretenzijas dėl turimų teisių į areštuoto turto dalį, teikė prašymus dėl leidimo atitinkamą turtą išgabenti. 2019 m. vasario 4 d. patvarkymu Nr. S-19-187-628 antstolis leido UAB „UHB Agro“ disponuoti nuosavybės teise priklausančiomis trąšomis, žaliavomis ir kitu turtu, išgabenant šį turtą iš skolininkės veiklos teritorijos patvarkyme nustatyta tvarka. 2019 m. vasario 4 d. patvarkymu Nr. S-19-187-682 antstolis pateikė informaciją apie suteiktą leidimą ir patikslino, kad leidžiama disponuoti 5 089 tonomis trąšų, 2 061,48 tonomis žaliavų, kito turto. Dėl šio patvarkymo išieškotojai pateikus skundą, 2019 m. vasario 7 d. Marijampolės apylinkės teismo nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir patvarkymo vykdymas dalyje, kuria antstolis leido suinteresuotam asmeniui disponuoti trąšomis, žaliavomis ir kt., išgabenant iš skolininkės veiklos teritorijos, sustabdytas iki skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo. Teismas pritarė išieškotojos skundo argumentams dėl turto, kurį buvo siekiama išvežti, nuosavybės teisės identifikuojančios informacijos stokos. Vadovaudamasis vykdomojoje byloje Nr. 0187/19/00044 pateikta informacija bei siekdamas atskirti skolininkės ir trečiųjų asmenų vykdomojoje byloje turtą, antstolis 2019 m. vasario 6 d. turto aprašu Nr. 1 aprašė skolininkės turtą. 2019 m. vasario 6 d. turto aprašą Turto arešto aktų registre įregistruoti atsisakyta, nurodant atsisakymo priežastį – pateiktas netinkamos formos procesinis dokumentas. Atsižvelgdamas į tai, antstolis 2019 m. vasario 8 d. priėmė patvarkymą Nr. S-19-187-731, kuriuo buvo patvarkyta patikslinti 2019 m. sausio 29 d. turto arešto aktus Nr. 2019006060 ir Nr. 2019006047, papildant juos 2019 m. vasario 6 d. turto apraše Nr. 1 aprašytu turtu. Išieškotojo skundo pagrindu 2019 m. vasario 21 d. Marijampolės apylinkės teismo nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir 2019 m. vasario 8 d. antstolio patvarkymo galiojimas sustabdytas iki skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo. Šios laikinosios apsaugos priemonės galiojo iki 2019 m. rugsėjo 10 d. Kauno apygardos teismo nutarties priėmimo. Taigi tarp vykdomosios bylos šalių ir kitų vykdomąja byla suinteresuotų asmenų kilo ginčas dėl skolininkės teritorijoje esančio turto priklausymo nuosavybės teise. Laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas reiškė, kad vykdomosios bylos šalys iki ginčo dėl nuosavybės išsprendimo grąžinamos į padėtį, buvusią iki skundžiamų patvarkymų priėmimo. Nedelsiant po paminėtų nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo suinteresuotų asmenų atžvilgiu buvo priimti patvarkymai, kuriais jie įpareigoti laikytis teismo procesinių sprendimų ir susilaikyti nuo veiksmų, susijusių su ginčo turto gabenimu iš skolininkės gamyklos. Taigi atmestini ieškinio argumentai, kad atsakovams buvo tiksliai žinoma, kuris turtas yra skolininkės, o kuris suinteresuotų asmenų – skolininkės užsakovų, bei kad minėti asmenys tariamai turėjo teisę nevaržomai disponuoti atskiru turtu.

13.       Atsakovo antstolio L. L. atsiliepime į ieškinį taip pat teigiama, kad ieškovė patirtus nuostolius kildina iš skolininkės gamyklos veiklos sustabdymo, tačiau ieškovė ieškinyje patvirtino, kad 2019 m. sausio 29 d. turto arešto aktu Nr. 0187/19/00044-2 skolininkės gamyklos veikla nebuvo uždrausta. Skolininkės turto administravimas ir iš to gautų pajamų panaudojimas išieškojimui padengti, kaip priverstinio vykdymo priemonė, vykdomojoje byloje nebuvo taikoma. Taigi antstolis neturėjo pareigos administruoti skolininkės gamybinę veiklą ir (ar) siekti skolininkės turto gausinimo. Ieškovė, tvirtindama, kad antstolis neveikė, siekdamas nustatyti pagamintų trąšų išvežimo tvarkos, kas lėmė pagamintos produkcijos pertekliaus skolininko gamyklos teritorijoje susidarymą, vietos produkcijos sandėliavimui trūkumą ir 2019 m. vasario 25 d. skolininko gamyklos veiklos sustabdymą neapibrėžtam laikui, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių šias deklaratyviai nurodomas aplinkybes. Ieškovės pozicija dėl trąšų išvežimo tvarkos nebuvimo (nesureguliavimo) taip pat yra prieštaringa ir nenuosekli: teiginius, kad antstolis nesiėmė jokių veiksmų (neteisėtai neveikė), siekdamas sureguliuoti pagamintų trąšų išvežimo tvarką, ieškovė paneigė argumentais, kuriais įrodinėja, kad trąšų išvežimo tvarka buvo sureguliuota antstolio 2019 m. vasario 4 d. ir 2019 m. kovo 5 d. patvarkymais, tačiau, ieškovės manymu, nustatyta tvarka buvo neteisėta. Skolininkės vadovas pagrindinėmis priežastimis, dėl kurių sustabdė gamybinę veiklą, įvardijo finansines problemas, nepakankamą Europos Sąjungos trąšų rinkos teisinį reguliavimą, Rusijos Federacijos taikomus apribojimus Europos gamintojų trąšoms, konkurenciją, dalies pirkėjų nemokumo problemas, vykstančius teisminius procesus su kreditoriais. Teiginių, kad antstolis tyčia blokavo skolininkės pastangas atnaujinti veiklą, ieškovė neįrodė ir grindė tik samprotavimais. Nesutiktina ir su ieškovės pozicija, kad įvežamų (išvežamų) trąšų iš skolininkės veiklos teritorijos tikrinimas, reikalavimas teikti susijusią informaciją reiškė kitų vykdomąja byla suinteresuotų asmenų turto areštą de facto. 2019 m. sausio 29 d. turto arešto aktu kitų asmenų turtas areštuotas nebuvo. Antstolio vykdomojoje byloje priimti patvarkymai buvo išimtinai susiję su areštuotu skolininkės turtu ir siekiu užtikrinti skolininkės turtinės padėties stabilumą.

14.       Antstolio L. L. teigimu, remiantis ieškinyje aprašyta žalos skaičiavimo metodika, ieškovės nurodyta žala nėra skolininkės objektyviai turėtos išlaidos, realiai patirta žala. Ieškovė yra apskaičiavusi skolininkės 4 mėnesių trukmės komercinės veiklos neigiamą finansinį rezultatą (nuostolius), reiškiamu ieškiniu prašo šią sumą atlyginti kaip bendrovės faktiškai patirtą žalą. Taip suformuluotas reikalavimas negali būti tenkinamas, kadangi yra neteisėtas ir nepagrįstas. Bendrovės finansinės veiklos neigiamas rezultatas savaime negali būti vertinami kaip jos objektyviai patirta žala. Ieškovė siekia skolininkės naudai priteisti ne tik 2019 m. tariamai patirtą finansinį nuostolį, bet ir papildomai 2019 m. neuždirbtą grynąjį pelną, kuris prilyginamas skolininkės 2020 m. tariamai gautam grynajam pelnui. Iš pateiktų duomenų neįmanoma nustatyti, ar 2020 m. grynojo pelno suma, kuri ieškovės nepagrįstai prilyginama 2019 m. negautoms pajamoms, nėra padidinta perkeliant skolininkės 2019 m. veiklos nuostolius. Ieškovės reiškiami reikalavimai dėl skolininkės nuostolių ir grynojo pelno priteisimo dubliuoja vienas kitą. Be to, ieškovės pasirinktas nuostolių apskaičiavimo modelis yra ne tik ydingas, bet ir nepagrįstas jokiais rašytiniais įrodymais. Žalos dydį bei realumą ieškovė įrodinėja UAB „Arvi fertis“ (duomenys neskelbtini) T. D. sudarytomis lentelėmis, kuriose fiksuotas skolininkės 2019 m. kovo – birželio mėn. ir 2020 m. kovo – birželio mėn. tariamas veiklos finansinis rezultatas. Lentelės neatitinka bendrovių finansinėms ataskaitoms keliamų reikalavimų, be to, prieštarauja ieškinyje nurodytomis aplinkybėms. Taigi ieškovė neįrodė prašomų priteisti nuostolių dydžio ir realumo. Šiuo atveju nėra ir priežastinio ryšio – antstolio veiksmai objektyviai negalėjo turėti jokios įtakos skolininkės veiklos tęstinumui, kadangi trąšų išgabenimas iš skolininkės gamyklos teritorijos buvo objektyviai draudžiamas teismų nutartimis.

15.       Antstolio L. L. atsiliepime į ieškinį taip pat pažymima, kad ieškovė nepagrindė ir atsakovų atsakomybės solidarumo. Ieškinyje pripažindama, kad antstolio veiksmai buvo skundžiami atsakovės UAB „Belor“, ieškovė paneigė bet kokį atsakovų veiksmų bendrumą, taip pat deklaratyvius teiginius, kad antstolis bendrininkavo su išieškotoja ir veikė išimtinai jos naudai.

16.       Ieškovė UAB „UHB Agro“ pateikė dubliką, kuriame papildomai nurodo, kad atsakovai draudė išvežti ne tik turtą, kuris buvo 2019 m. sausio 29 d. turto arešto metu, tačiau ir po to naujai pagamintą produkciją, iš UAB „UHB Agro“ įvežtų žaliavų pagamintas trąšas. Tokio draudimo motyvų antstolis atsiliepime nepaaiškina. Antstolio atsiliepime pateikta analizė dalyje dėl draudimo UAB „UHB Agro“ disponuoti turtu teritorijoje, buvusiu 2019 m. sausio 29 d. turto arešto metu, niekaip nepateisina antstolio veiksmų draudžiant UAB „UHB Agro“ disponuoti trąšomis, pagamintomis iš žaliavų, įvežtų po šio turto arešto akto. Antstolis priiminėjo neteisėtus patvarkymus tretiesiems su vykdomosios bylos vykdymu nesusijusiems asmenims, nustatinėdamas trečiųjų asmenų turto įvežimo ir išvežimo tvarką, įpareigodamas trečiuosius asmenis pateikti tiesioginei konkurentei UAB „Belor“ krovinio gabenimo važtaraščius kartu su konfidencialia informacija. Akivaizdu, kad antstolis tokiais savo veiksmais sudarė situaciją, kad UAB „UHB Agro“ ir UAB „Agrofertis“ konkurentė UAB „Belor“ nepagrįstai ir neteisėtai įgijo teisę gauti prieigą prie trečiųjų asmenų komercinę paslaptį sudarančios informacijos, kas buvo konstatuota ir Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. gegužės 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-2117-399/2019 bei 2019 m. birželio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-3323-399/2019. Visose kitose nutartyse, kurios yra įsiteisėjusios, vienareikšmiškai nurodomi identiški teiginiai (t. y. kad UAB „UHB Agro“ turtas nėra ir niekada nebuvo areštuotas bei yra atskirtas nuo UAB „Arvi fertis“ turto). UAB „UHB Agro“ teikia teismų nutarčių analizę (chronologine tvarka), kur matoma, kad per daug įsiteisėjusių nutarčių, priimtų išnagrinėjus ginčą iš esmės, nėra nei vieno UAB „Belor“ palankaus išaiškinimo (UAB „Belor“ palankūs išaiškinimai pateikti tik nutartyse dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriomis nesprendžiamas ginčas iš esmės ir dėl kurių teisinių pasekmių atsakomybė taikoma UAB „Belor“). UAB „UHB Agro“ teikiami įrodymai nėra selektyvūs ar pavieniai, kaip kad UAB „Belor“. Visi teismų išaiškinimai dalyje, kad UAB „UHB Agro“ turtas yra atskirtas ir neareštuotas, yra įsiteisėję. Visi UAB „Belor“ skundai blokuojant užsakovui UAB „UHB Agro“ nuosavybės teise valdomo turto išvežimą, turėjusį esminės įtakos gamybos sustabdymui, išnagrinėjus iš esmės buvo atmesti, kas sąlygoja UAB „Belor“ kaltės preziumavimą, pateikus šį ieškinį dėl UAB „Belor“ ir I. K. padarytos žalos atlyginimo. Antstolis ir UAB „Belor“ vieningai veikė tam, kad sukurtų ginčo situaciją dėl rastos UAB „Arvi fertis“ produkcijos, nes nereikia ypatingos kompetencijos suprasti, jog leidžiant gaminti, o neleidžiant išvežti, greitu laiku gamykla neišvengiamai sustos, kadangi taip pažeidžiami aplinkosaugos reikalavimai, o verslo sprendimas gaminti į sandėlį produkciją, negalint jos parduoti, yra ydingas, nes gamyba į sandėlį nesukuria bendrovei pajamų, t. y. bendrovė negauna lėšų, kuriomis galėtų atsisakaityti su darbuotojais, tiekėjais ir kt. Antstolis atsiliepimu tik patvirtino, kad nežino, kokį turtą buvo perdavęs saugoti UAB „Belor“, o tai reiškia antstolio nekompetenciją, nesugebėjimą organizuoti vykdomosios bylos vykdymo, nežinojimą vykdomosios bylos eigos. UAB „Arvi fertis“ nemokumo administratorius, analizuodamas užsakovų teikiamus dokumentus, leido gamybos paslaugos užsakovams disponuoti priklausančiomis trąšomis ir žaliavomis bei toliau tęsti gamybą UAB „Arvi fertis“ gamykloje, dėl ko 2020 m. UAB „Arvi fertis“ gavo grynąjį pelną. Nurodyti atsakovų ir nemokumo administratoriaus elgesio modeliai teismo turėtų lyginami nustatant jų teisėtumą ir naudingumą kreditoriams. Ieškovė, atsižvelgdama į atsakovų ginčijamą žalos dydį, apskaičiavimo mechanizmą ir pan., priėmė sprendimą kreiptis į auditą atliekančią įstaigą (ar konkretų auditorių), siekdama atlikti išsamų tyrimą dėl UAB „Arvi fertis“ patirtų nuostolių, sąlygotų atsakovų veiksmų. Antstolis atsiliepime teigia, kad neva ieškovės kreditorinis reikalavimas pilnoje apimtyje užtikrintas hipoteka, todėl reikalavimas bus patenkintas pilna apimtimi. Tokie teiginiai yra akivaizdžiai nepagrįsti ir prieštaraujantys faktinėms aplinkybėms – šiuo atveju maksimalioji hipoteka konkretaus turto atžvilgiu sudarė tik 8 301 983,72 Eur, o ne pilnoje patvirtinto kreditorinio reikalavimo apimtyje.

17.       Atsakovės UAB „Belor“ ir I. K. pateikė tripliką, kuriame pažymima, kad ieškovė netiesioginio ieškinio sąlygų nepagrindė, o dėl jų visų egzistavimo nepateikė jokių įrodymų. Atsakovių manymu, ieškovė akivaizdžiai siekia klaidinimo, apsunkinto, klaidingo tikrųjų faktinių aplinkybių suvokimo, tačiau esminis dalykas yra tai, jog ji taip ir neatskleidžia nei atsakovų veiksmų neteisėtumo, nei tokių veiksmų pasekmių, nei priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir pasekmių, o tik išreiškia savo neigiamą emociją apie atsakovus ir nepasitenkinimą jais, atsakovų argumentus bando paneigti atsakovų blogo įvaizdžio kūrimu. Ieškovė, kuri teigia taip pat esanti skolininkės kreditorė, visiškai ignoruoja skolininkės vengimo atsiskaityti su ankstesniais, sąžiningais kreditoriais faktą, be to, skolininkė jokia forma taip ir nevykdė atsiskaitymo su kreditore UAB „Belor“. Ieškovė ir skolininkė aktyviai prisidėjo prie to, kad siekiamų išvežti trąšų priklausomybės nustatymas būtų kuo labiau apsunkintas. Ieškovė, remdamasi UAB „Arvi fertis“ iniciatyva 2017 m. rugpjūčio 1 d. parengta Ekonomine išvada dėl negautų pajamų, sąlygotų UAB „Belor“ veiksmų, iškraipė teikiamo dokumento prasmę, nuslėpdama esmines aplinkybes: šią ekonominę išvadą paneigė teismo ekspertas R. B. dar 2017 m. rugpjūčio 31 d., pateikdamas ekspertinio tyrimo aktą. Be to, Vilniaus komercinio arbitražo teismas, kuriam ir buvo rengiami, teikti ir vertinti tiek ekonominė išvada, tiek ekspertinio tyrimo aktas, 2017 m. gruodžio 19 d. galutiniu arbitražo teismo sprendimu byloje Nr. 356 (prie kurios prijungta byla Nr. 365) jokios ieškovės įvardintos UAB „Belor“ atsakomybės nepripažino, o, priešingai, pripažino būtent skolininkės UAB „Arvi fertis“ atsakomybę dėl 3 mln. Eur skolos ir 6 proc. procesinių palūkanų kreditorei UAB „Belor“. Būtent 2017 m. gruodžio 19 d. galutiniu arbitražo teismo sprendimu byloje Nr. 356 išspręsti UAB „Belor“ sutartiniai santykiai su UAB „Arvi fertis“, t. y., pripažįstant pastarąją padarius daugiau kaip 3 mln. Eur. žalą UAB „Belor“, kurios iki šiol skolininkė nėra sumokėjusi ir deda dideles pastangas nemokėti ir toliau, pasitelkdama ir ieškovę. Dublike ieškovė tęsia savo negatyvios nuomonės apie atsakovus reiškimą, pasitelkdama turimas žinias apie jos pačios inicijuotus ikiteisminius tyrimus, kurie visi atsakovų atžvilgiu yra nutraukti, kaip nesant neteisėtos veikos požymių.

18.       Antstolis L. L. pateikė tripliką, kuriame pažymi, kad patikslintame ieškinyje ir dublike dėstomi ieškovės teiginiai apie antstolio pareigų nevykdymą arba netinkamą vykdymą yra abstraktūs, deklaratyvūs, nedaromos nuorodos į teisės aktų normas, kurios tariamai buvo pažeistos, nenurodomi konkretūs antstolio veiksmai ar vykdymo procese priimti procesiniai dokumentai, skolininkei sukėlę nuostolius. Ieškovė neįrodinėja, kaip antstolio pareigų vykdymas ar kokie nors veiksmai sąlygojo skolininkės sprendimą nutraukti gamybinę veiklą, iš ko yra kildinama skolininkei kilusi žala. Pati skolininkė savo gamybinės veiklos sustabdymą motyvavo finansiniais sunkumais, nepakankamu Europos Sąjungos trąšų rinkos teisiniu reguliavimu ir kt. Remiantis skolininkės direktoriaus įsakymu patvirtintu 2018 m. lapkričio 30 d. restruktūrizavimo planu, kaip teigia skolininkė, dar nuo 2013 m., kai Rusijoje ir Baltarusijoje pradėjo veikti nauja NPK trąšų gamykla, kuri pradėjo tiekti į Baltijos šalių rinką pigesnę produkciją, skolininkė susidūrė su finansinėmis problemomis. Atmestini dubliko argumentai, kad antstolis turėjo sureguliuoti UAB „Arvi fertis“ veiklos tęsimą. Skolininkės turto administravimas ir iš to gautų pajamų panaudojimas išieškojimui padengti, kaip priverstinio vykdymo priemonė, vykdomojoje byloje taikoma nebuvo, tad antstolis neturėjo pareigos administruoti skolininkės gamybinę veiklą ir siekti skolininkės turto gausinimo. Skolininkė savo valia sustabdė gamybinę veiklą ir prisiėmė nuostolių atsiradimo riziką. Nepagrįsti ir dubliko argumentai, kad antstolis pažeidė teisės aktų nuostatas, nustatydamas trąšų išvežimo iš skolininkės teritorijos tvarką, kuria buvo sukurti pertekliniai apsunkinimai tretiesiems asmenims. Skolininkei neteikiant išsamios informacijos apie jos gamyklos teritorijoje esančio turto kilmę bei vykdant gamybinę veiklą, antstolis pagrįstai ėmėsi aktyvių priemonių, siekdamas užkirsti kelią areštuoto turto apimties sumažinimui. Be to, argumentai, kuriais įrodinėjamas trečiųjų asmenų teisių suvaržymas, nepatenka į šios bylos nagrinėjimo dalyką. Ieškovės teiginiai apie atsakovams taikytiną civilinę atsakomybę yra prieštaringi ir nenuoseklūs: dublike ieškovė tvirtina, kad antstolis priiminėjo patvarkymus, kurie buvo išimtinai palankūs išieškotojai, tačiau taip pat nurodo, kad visi antstolio patvarkymai išieškotojos buvo skundžiami. Nesutiktina su dubliko argumentais, kad nemokumo administratoriaus leidimas dublike minimą turtą išvežti reiškia antstolio veiksmų neteisėtumą, kadangi skolininkės teritorijoje esančio turto kilmės faktą nustatinėjusi komisija buvo sudaryta iš suinteresuotumą turinčios skolininkės darbuotojų. Nuostolių dydį ieškovė apskaičiavo be jokio teisinio ar faktinio pagrindo, dublike pažymėdama, kad priėmė sprendimą kreiptis į auditą atliekančią įstaigą dėl išsamaus tyrimo atlikimo. Ieškovė neįrodė nei nuostolių patyrimo fakto, nepagrindė reikalaujamo priteisti nuostolių dydžio bei nepateikė jokių konkrečių duomenų, kurie objektyviai pagrįstų, kad reikalaujama priteisti žala yra susijusi su atsakovų veiksmais. Ieškovė taip pat neindividualizavo konkrečių atsakovų veiksmų, nepagrindė atsakovų atsakomybės solidarumo. Dublike taip ir liko nepagrįstas netiesioginio ieškinio sąlygų buvimas.

19.       Trečiasis asmuo bankrutuojanti UAB „Arvi Fertis“ pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašo tenkinti ieškovės UAB „UHB Agro“ patikslintą ieškinį dėl nuostolių atlyginimo iš atsakovų priteisimo trečiojo asmens naudai.

20.       Trečiojo asmens bankrutuojančios UAB „Arvi Fertis“ atsiliepime pažymima, kad ieškovė įrodė visas sąlygas netiesioginiam ieškiniui pareikšti, taip pat teigiama, kad ieškovė įrodė visas atsakovų civilinės atsakomybės sąlygas. Trečiojo asmens teigimu, ieškovė turi neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę į skolininkę bankrutuojančią UAB „Arvi Fertis“, skolininkė nėra pareiškusi ieškinio atsakovams, skolininkė turi reikalavimo teisę reikalauti iš atsakovų nuostolių atlyginimo, skolininkei UAB „Arvi Fertis“ yra iškelta bankroto byla, todėl kreditorė UAB „UHB Agro“ turi interesą apsaugoti savo teises, kadangi bankrutuojančios UAB „Arvi Fertis“ turimo turto neužteks ieškovės finansiniam reikalavimui patenkinti. Trečiojo asmens teigimu, ieškovės ieškinyje nurodytos aplinkybės ir motyvai pagrindžia buvus atsakovų UAB „Belor“, antstolio L. L. ir I. K. neteisėtus veiksmus: antstolis L. L., leisdamas toliau vykdyti trąšų gamybą ir žinodamas, kad UAB „Arvi fertis“ tęsė gamybos procesą, nesiėmė jokių veiksmų teisingam vykdymo procesui sureguliuoti, pagamintų trąšų išvežimo tvarkai nustatyti; UAB „Belor“, pasitelkdama apsaugos bendrovę UAB „G4S Lietuva“, neteisėtai saugojo visą UAB „Arvi fertis“ veiklos teritoriją, nors jai buvo pavesta saugoti 2019 m. sausio 29 d. antstolio patvarkymu pagal aprašą areštuotą turtą, o ne visą UAB „Arvi fertis“ teritoriją; UAB „Belor“ (duomenys neskelbtini) I. K. pažeidė antstolio L. L. dėl dalies areštuoto turto saugojimo suteiktas saugotojo teises ir pareigas; saugotojos UAB „Belor“ reikalavimu UAB „Arvi fertis“ teritorija buvo užblokuota cementiniais blokais, kad niekas negalėtų atvykti ir išvykti iš teritorijos, nors UAB „Belor“ buvo paskirta saugoti tik areštuotas konkrečias UAB „Arvi fertis“ žaliavas, o ne visą UAB „Arvi fertis“ teritoriją, ar tuo labiau trečiųjų asmenų (užsakovų) turtą, esantį UAB „Arvi fertis“ teritorijoje; antstolis L. L. atliko vykdymo veiksmus trečiųjų asmenų (t. y. užsakovų UAB „UHB Agro“, UAB „Agrofertis“ ir kt.), kurių turtas buvo saugomas UAB „Arvi fertis“ teritorijoje, atžvilgiu neturėdamas vykdomojo dokumento ir viršydamas savo įgaliojimus; antstolis priėmė neteisėtus patvarkymus ir nedėjo jokių pastangų ištaisyti situacijos, t. y. užtikrinant skolininkės UAB „Arvi fertis“ įprastinę ūkinę veiklą, nesureguliavo iš užsakovų žaliavų pagamintų trąšų išvežimo tvarkos, nepažabojo saugotojos UAB „Belor“ veiksmų, kas sąlygojo UAB „Arvi fertis“ prastovas ir milžiniškus nuostolius gamyklai faktiškai neveikiant nuo 2019 m. vasario 25 d. iki 2019 m. birželio 14 d. UAB „Belor“ veiksmų neteisėtumą skundžiant antstolio patvarkymus patvirtina įsiteisėjusios teismų nutartys, kuriomis atmesti UAB „Belor“ skundai. UAB „Belor“, pasitelkusi saugos tarnybą UAB „G4S Lietuva“, neteisėtai draudė gamybos paslaugos užsakovams (be kita ko, užsakovei UAB „UHB Agro“) disponuoti nuosavybės teise valdomu turtu, net ir po to, kai buvo iškelta UAB „Arvi fertis“ bankroto byla. Ieškinyje nurodomas nuostolių dydis grindžiamas bankrutuojančios UAB „Arvi fertis“ dokumentais, pritaikytas nuostolių apskaičiavimo mechanizmas yra pagrįstas. Ieškovė taip pat įrodė ir priežastinį ryšį tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir bankrutuojančios UAB „Arvi fertis“ nuostolių.

21.       Byloje dalyvaujantys asmenys pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose palaikė paminėtuose procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją.

22.       Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutartimi byloje paskirta ekonominė (apskaitos ir finansų) ekspertizė, pavedant ekspertui atsakyti į klausimą, kokios yra UAB „Arvi fertis“ negautos pajamos 2019 m. vasario 25 d. – 2019 m. birželio 15 d. laikotarpiu, kai bankrutuojanti UAB „Arvi fertis“ negalėjo vykdyti įprastinės ūkinės veiklos gaminant trąšas. Teisme buvo gautas Lietuvos teismo ekspertizės centro 2023 m. birželio 6 d. ekspertizės aktas Nr. 11-2711 (22) (toliau – Ekspertizės aktas), taip pat pateikta patikslinta Ekspertizės akto lentelė.

23.       Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 13 d. nutartimi byloje paskirta ekspertizė, pavedant ekspertui atsakyti į klausimą, kokios yra UAB ,,Arvi fertis“ negautos pajamos 2019 m. vasario 25 d. – 2019 m. birželio 15 d. laikotarpiu, gaminant trąšas užsakovams pagal gamybos (procesingo) sutartis. Teisme buvo gautas 2024 m. birželio 25 d. ekspertizės aktas Nr. 11-155 (24).

24.       Nagrinėjant bylą vykusiame teismo posėdyje byloje dalyvaujantys asmenys palaikė pozicijas, išdėstytas savo procesiniuose dokumentuose.

Teismas

konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

II. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

Dėl faktinių bylos aplinkybių

25.       Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė UAB „UHB Agro“ ir trečiasis asmuo bankrutuojanti UAB „Arvi fertis“ 2018 m. lapkričio 30 d. sudarė NPK trąšų užsakomosios gamybos sutartį Nr. 020/2018/KOM (toliau – Gamybos sutartis), pagal kurią bankrutuojanti UAB „Arvi fertis“ (gamintoja) įsipareigojo Gamybos sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais pagal UAB „UHB Agro“ (užsakovė) užsakymus iš užsakovės perduotų žaliavų gaminti kompleksines ir vienanares NPK trąšas, sufasuoti jas į Gamybos sutartyje nurodytą pakuotę ir sandėliuoti Gamybos sutartyje nustatytą terminą, o užsakovė įsipareigojo iš jos pateiktų žaliavų tinkamai pagamintus produktus priimti bei atsiskaityti nustatyta tvarka (Gamybos sutarties 1.1 punktas). Preliminarus užsakomas kiekis pagal Gamybos sutartį buvo 350 000 (+/- 10 proc.) tonų, kurias užsakovė įsipareigojo užsakyti iš karto arba dalimis per visą Gamybos sutarties galiojimo laikotarpį (Gamybos sutarties 1.2 punktas). Gamybos sutartyje nustatyta, kad gamintojai pagaminus produktus, jie yra sandėliuojami gamintojos sandėliuose ir atviroje aikštelėje gamintojos teritorijoje iki šalių sutarto produktų sandėliavimo termino pabaigos (Gamybos sutarties 4.3 punktas). Bankrutuojanti UAB „Arvi fertis“ 2018 m. lapkričio 30 d. taip pat sudarė NPK trąšų užsakomosios gamybos sutartį Nr. 021/2018/KOM su UAB „Agrofertis“. Bankrutuojančios UAB „Arvi fertis“ iš užsakovų žaliavų pagamintos trąšos turėjo būti saugomos UAB „Arvi fertis“ teritorijoje UAB „Arvi fertis“ su užsakovais sudarytų pasaugos sutarčių pagrindu (į bylą pateikta 2017 m. gegužės 24 d. UAB „Arvi fertis“ ir UAB „UHB Agro“ neatlygintinė pasaugos sutartis Nr. 010/2017/KOM, taip pat 2017 m. birželio 6 d. UAB „Arvi fertis“ ir „Agrofertis“ neatlygintinė pasaugos sutartis 011/2017/KOM).

26.       Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad antstolis L. L. vykdė vykdomąją bylą Nr. 0187/19/00044 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 3 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2VP-4778-545 dėl skolos išieškojimo iš skolininkės UAB „Arvi fertis“ išieškotojos UAB „Belor“ naudai. Antstolis 2019 m. sausio 29 d. turto arešto aktu Nr. 0187/19/00044-2 areštavo skolininkei priklausantį turtinį kompleksą – visas apyvartoje esančias prekių atsargas: akmens anglį, azotines kalio, fosforo trąšas, chemikalus, tarą, padėklus, maišus, kitas atsargas (prekes, žaliavas) ir produkciją, kurią skolininkė UAB „Arvi fertis“ pagamins ateityje, nuo jos pagaminimo momento, neuždraudžiant tokios produkcijos gaminti, neviršijant bendros skolos ir vykdymo išlaidų sumos, t. y. 3 519 329,76 Eur. 2019 m. sausio 29 d. turto arešto akte nurodyta, kad prekių atsargų ir pagamintos produkcijos buvimo vieta – (duomenys neskelbtini).

27.       Antstolio L. L. 2019 m. sausio 29 d. patvarkymu dėl areštuoto turto perdavimo saugoti ir turto saugojimo tvarkos nustatymo Nr. S-19-187-497 areštuotą UAB „Arvi fertis“ turtą pavesta saugoti išieškotojai UAB „Belor“. UAB „Belor“, atstovaujama (duomenys neskelbtini) I. K., turtą saugoti 2019 m. sausio 28 d. sutartimi pavedė UAB „G4S Lietuva“.

28.       Skolininkė UAB „Arvi fertis“ pateikė skundą dėl antstolio veiksmų jam priėmus 2019 m. sausio 29 d. turto arešto aktą ir 2019 m. sausio 29 d. patvarkymą dėl areštuoto turto perdavimo saugoti išieškotojai ir turto saugojimo tvarkos nustatymo. Skolininkė, be kita ko, teigė, kad antstolis šiuo atveju apribojimus nustatė ir trečiųjų asmenų, kurie nesusiję su vykdomąja byla, turtui. Šis skundas Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-2061-374/2019 buvo atmestas. Marijampolės apylinkės teismas nurodė, kad, vykdomosios bylos duomenimis, trečiųjų asmenų turtas yra atskirtas nuo skolininkės turto ir nėra areštuotas, pažymėjo, jog UAB „UHB Agro“ negali disponuoti savo turtu, esančiu skolininkės teritorijoje, dėl civilinėje byloje Nr. e2SP-1900-802/2019 pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

29.       Kaip matyti iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, 2019 m. vasario 4 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. S-19-187-628, kuriuo leido UAB „UHB Agro“ disponuoti patvarkyme nurodytu turtu, išgabenant iš skolininkės UAB „Arvi fertis“ veiklos teritorijos. 2019 m. vasario 4 d. priimtu patvarkymu „Dėl informacijos apie suteiktą leidimą“ Nr. S-19-187-682 antstolis pateikė paaiškinimus dėl patvarkymo Nr. S-19-187-628 vykdymo, patvarkydamas „informuoti, kad UAB „UHB Agro“ leidžiama disponuoti nuosavybės teise priklausančiomis trąšomis – 5 089 tonomis, žaliavomis – 2 061,48 tonomis ir kitu turtu – 7 172,76 vnt/m2/1/kg, išgabenant iš UAB „Arvi fertis“ veiklos teritorijos.“ UAB „Belor“ apskundus 2019 m. vasario 4 d. antstolio patvarkymą Nr. S-19-187-628, Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. vasario 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-1900-802/2019 taikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė antstolio patvarkymo Nr. S-19-187-682 galiojimą dalyje, kuria antstolis suteikė leidimą UAB „UHB Agro“ disponuoti nuosavybės teise priklausančiu konkrečiu kiekiu trąšų ir žaliavų, išgabenant iš skolininkės veiklos teritorijos, iki bus išnagrinėtas skundas dėl antstolio veiksmų. Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1006-601/2019 nurodytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. antstolio 2019 m. vasario 4 d. patvarkymo Nr. S-19-187-628 dalies vykdymo sustabdymas, panaikintos.

30.       Marijampolės apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2YT-2055-399/2019 išnagrinėjo išieškotojos UAB „Belor“ skundą dėl antstolio veiksmų, t. y. 2019 m. vasario 4 d. patvarkymo Nr. S-19-187-628 teisėtumo, ir 2019 m. gegužės 14 d. nutartimi skundą atmetė. Teismas, be kita ko, nustatė, kad trečiųjų asmenų turtas nėra areštuotas, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog antstolis pažeidė teisės aktų reikalavimus. UAB „Belor“ apskundė paminėtą nutartį atskiruoju skundu, tačiau, kaip matyti iš Lietuvos teismų sistemos (Liteko) duomenų, apeliacinis procesas Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1417-480/2019 buvo nutrauktas, skolininkei UAB „Arvi fertis“ iškėlus bankroto bylą (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

31.       Marijampolės apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2YT-2117-399/2019, išnagrinėjęs UAB „UHB Agro“ skundą dėl antstolio veiksmų dėl 2019 m. vasario 4 d. patvarkymo Nr. S-19-187-628 teisėtumo (skunde UAB „UHB Agro“ iš esmės ginčijo jai priklausančio turto išvežimo iš skolininkės teritorijos tvarką), 2019 m. gegužės 7 d. nutartimi skundą patenkino iš dalies: panaikino patvarkymo 3.3.1 ir 3.3.2 papunkčius ir įpareigojo antstolį šiuos papunkčius išdėstyti nutartyje nurodyta tvarka. Liteko duomenimis, dėl šios nutarties teisėtumo pagal išieškotojos UAB „UHB Agro“ atskirąjį skundą pradėtas apeliacinis procesas Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1320-480/2019 nutrauktas, skolininkei UAB „Arvi fertis“ iškėlus bankroto bylą (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

32.       Antstolis L. L. 2019 m. vasario 5 d. patvarkymu dėl perduoto saugoti areštuoto skolininkės UAB „Arvi fertis“ turto atskyrimo nuo trečiųjų asmenų turto, aprašymo ir pažymėjimo Nr. S-19-187-707 informavo vykdymo proceso šalis apie 2019 m. vasario 6 d. vyksiantį UAB „Arvi fertis“ nuosavybės teise priklausančio areštuoto turto atskyrimo nuo trečiųjų asmenų turto aprašymą ir pažymėjimą. 2019 m. vasario 6 d. antstolis sudarė turto aprašą Nr. 1. 2019 m. vasario 8 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl 2019 m. sausio 29 d. surašytų turto arešto aktų Nr. 2019006060 ir Nr. 2019006047 papildymo, kuriuo šiuos turto arešto aktus papildė 2019 m. vasario 6 d. turto apraše Nr. 1 aprašytu turtu, ir parengė patikslinantį turto arešto aktą, kuriame nurodytas areštuoto turto mastas – 3 525 247,29 Eur. 2019 m. vasario 7 d. antstolio R. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad 2019 m. vasario 6 d. aprašytas bankrutuojančios UAB „Arvi fertis“ turtas identifikuotas, perskaičiuotas ir apsuktas „Stop“ juosta bei pažymėtas ženklu „Areštuota“.

33.       Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-2130-301/2019 pagal UAB „Belor“ prašymą buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis sustabdytas 2019 m. vasario 8 d. antstolio patvarkymo dėl turto arešto aktų Nr. 2019006060 ir Nr. 2019006047 papildymo Nr. S-19-187-731 galiojimas. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, Kauno apygardos teismas 2019 m. balandžio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-864-638/2019 pirmosios instancijos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių paliko nepakeistą.

34.       Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-2309-301/2019 UAB „Belor“ skundas dėl 2019 m. vasario 8 d. antstolio patvarkymo, kuriuo UAB „Belor“ teigė, jog buvo nepagrįstai sumažinta areštuoto skolininkės turto apimtis, priskyrus turtą kitų asmenų nuosavybėn, buvo atmestas, o antstoliui išaiškinta, kad jis turi įvertinti papildomai pateiktus įrodymus, įtraukti į skolininkės turto aprašą turtą, dėl kurio tretieji asmenys nėra pateikę nuosavybės teisę įrodančių dokumentų. Liteko duomenimis, Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1476-230/2019 apeliacinis procesas pagal UAB „Belor“ atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 17 d. nutarties buvo nutrauktas nustačius, kad UAB „Arvi fertis“ iškelta bankroto byla (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

35.       Bankrutuojanti UAB „Arvi fertis“ 2019 m. vasario 26 d. pranešimu, adresuotu išieškotojai UAB „Belor“ ir antstoliui L. L., pranešė, kad dėl UAB „Belor“ ir antstolio galbūt neteisėtų veiksmų, kuriais apribotos trečiųjų asmenų teisės laisvai disponuoti jiems nuosavybės teise priklausančiu turtu ir jį be trukdžių išsivežti iš gamyklos teritorijos, ji nuo 2019 m. vasario 25 d. priversta neribotam laikui stabdyti gamyklos veiklą. Skolininkė atkreipė dėmesį į tai, kad dėl prastovos patiria daugiau kaip 17 000 Eur nuostolių per parą.

36.       Antstolis 2019 m. kovo 5 d. patvarkymu dėl į skolininkės UAB „Arvi fertis“ gamyklos teritoriją įvežamų ir iš jos išvežamų krovinių tvarkos nustatymo Nr. S-19-187-1334 nustatė skolininkei UAB „Arvi fertis“ ar tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausančių krovinių įvežimo ir išvežimo tvarką gamyklos teritorijoje.

37.       Marijampolės apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2YT-3323-399/2019, išnagrinėjęs pareiškėjos UAB „Agrofertis“ skundą dėl antstolio veiksmų ir 2019 m. kovo 5 d. patvarkymo Nr. S-19-187-1334 teisėtumo, 2019 m. birželio 4 d. nutartimi nurodytą patvarkymą panaikino, konstatavęs, kad antstolio patvarkymu nustatyta turto įvežimo (išvežimo) tvarka, pagal kurią UAB „Agrofertis“ įpareigota pateikti UAB „Belor“ informaciją apie krovinį, gali nulemti prielaidą UAB „Belor“ sužinoti UAB „Agrofertis“ komerciškai vertingą informaciją, patvarkymu nepagrįstai išplėstos turto saugotojos UAB „Belor“ teisės. Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1680-254/2019 apeliacinis procesas pagal UAB „Belor“ atskirąjį skundą dėl 2019 m. birželio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-3323-399/2019 nutrauktas skolininkei iškėlus bankroto bylą (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

38.       Antstolis 2019 m. birželio 4 d. surašė protokolą Nr. S-187-19-3061, kuriuo nustatė esamų ir naujai atvežamų žaliavų žymėjimo ir sandėliavimo tvarką, aprašė teritorijoje esančias UAB „UHB Agro“ žaliavas ir trąšas. UAB „UHB Agro“ buvo paskirti nauji plotai naujoms žaliavoms atvežti ir sandėliuoti.

39.       Iš Liteko duomenų nustatyta, kad UAB „Belor“ 2019 m. balandžio 18 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo reikalavo nustatyti, koks turtas, esantis bankrutuojančios UAB „Arvi fertis“ gamyklos teritorijoje, priklauso skolininkei. Ieškiniu, be kita ko, buvo reikalaujama nustatyti, kad bankrutuojančiai UAB „Arvi fertis“ priklauso ir 5 089 t trąšų, 2 061,48  t žaliavų, 7 172,76 vnt/m2/l/kg kito turto, neva priklausiusio atsakovei UAB „UHB Agro“; turtas, kurį atsakovė UAB „UHB Agro“ išvežė iš atsakovės bankrutuojančios UAB „Arvi fertis“ gamyklos teritorijos, – 216 t trąšų, išvežtų vykdant antstolio patvarkymus, ir 1 872 t trąšų, išvežtų nesankcionuotai. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-313-565/2021 UAB „Belor“ ieškinys buvo atmestas, o Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-31-330/2022 nurodytas pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės nepakeistas. Kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 3 d. nutarties atsisakyta priimti.

40.       Iš Liteko duomenų ir ginčo šalių procesiniuose dokumentuose pateiktų paaiškinimų taip pat nustatyta, kad ieškovė „UHB Agro“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Belor“, I. K. ir antstolio L. L. 356 894,45 Eur nuostolių atlyginimą. Netenkinus prašymo dėl solidaraus nuostolių priteisimo, taikyti dalinę atsakomybę ir iš UAB „Belor“ priteisti 89 223,61 Eur (1/4 dalį reikalaujamos sumos), iš I. K. priteisti 89 223,61 Eur (1/4 dalį reikalaujamos sumos), iš antstolio L. L. priteisti 178 447,22 Eur (1/2 dalį reikalaujamos sumos). Ieškovė taip pat prašė solidariai iš atsakovų UAB „Belor“, I. K. ir antstolio L. L. priteisti 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė byloje siekė pagrįsti, kad UAB „UHB Agro“ dėl atsakovų neteisėtų veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0187/19/00044 dėl skolos išieškojimo iš skolininkės bankrutuojančios UAB „Arvi fertis“ kreditorės UAB „Belor“ naudai patyrė nuostolių bendrai 356 894,45 Eur sumai. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-76-392/2023 ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-470-407/2023 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutarties atsisakyta priimti.

41.       Iš Liteko duomenų nustatyta, kad ieškovė UAB „UHB Agro“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama ieškovei solidariai iš atsakovų UAB „Belor“, I. K. ir antstolio L. L. priteisti 580 553 Eur nuostolių negautų pajamų forma atlyginimą; netenkinus šio reikalavimo, taikyti dalinę atsakomybę ir iš UAB „Belor“ priteisti 145 138,25 Eur (1/4 dalį reikalaujamos sumos); iš I. K. – 145 138,25 Eur (1/4 dalį reikalaujamos sumos); iš antstolio L. L. – 290 276,5 Eur (1/2 dalį reikalaujamos sumos), taip pat 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ginčas byloje kilo dėl išieškotojos „Belor“, jos (duomenys neskelbtini) I. K. bei antstolio L. L. solidarios pareigos atlyginti negautas pajamas UAB „UHB Agro“, kuri su skolininke UAB „Arvi fertis“ buvo sudariusi trąšų gamybos sutartį, tačiau ši sutartis negalėjo būti vykdoma dėl ieškiniu įrodinėjamų neteisėtų antstolio, išieškotojo bei išieškotojo (duomenys neskelbtini) veiksmų, atliktų vykdomosios bylos Nr. 0187/19/00044 vykdymo proceso metu. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. sausio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-131-580/2024 ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. birželio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-279-910/2024 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. birželio 6 d. nutarties atsisakyta priimti.

42.       Taip pat nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2586-638/2017 nutarta atsisakyti iškelti bankroto bylą UAB „Arvi fertis“ ir iškelti UAB „Arvi fertis“ restruktūrizavimo bylą. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. sausio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-402-370/2018 Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartį paliko nepakeistą. Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1088-638/2018 nutarta nutraukti UAB „Arvi fertis“ restruktūrizavimo bylą. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-60-330/2019 Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartis palikta nepakeista. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi netenkino pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Arvi fertis“ iškėlimo ir iškėlė UAB „Arvi fertis“ bankroto bylą. Ši nutartis įsiteisėjo 2019 m. liepos 11 d. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 4 d. nutartimi bankrutuojanti UAB „Arvi fertis“ pripažinta likviduojama dėl bankroto. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-960-340/2024 UAB „Arvi fertis“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-192-933/2024, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 18 d. nutartis palikta nepakeista.

43.       Šioje byloje ieškovė UAB „UHB Agro“ kreipėsi į teismą su netiesioginiu ieškiniu, kurį patikslino, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Belor“, I. K. ir antstolio L. L. 581 957,18 Eur nuostolių, patirtų negautų pajamų forma, atlyginimą trečiojo asmens bankrutuojančios UAB „Arvi fertis“ naudai; paminėto reikalavimo netenkinus, taikyti dalinę atsakomybę ir trečiojo asmens UAB „Arvi fertis“ naudai iš atsakovės UAB „Belor“ priteisti 145 489,29 Eur (1/4 dalį reikalaujamos sumos), iš I. K. priteisti 145 489,29 Eur (1/4 dalį reikalaujamos sumos), o iš Antstolio L. L. priteisti 290 978,58 Eur (1/2 dalį reikalaujamos sumos). Ieškovė taip pat prašė priteisti trečiojo asmens UAB „Arvi fertis“ naudai iš atsakovų 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o ieškovės naudai priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad prašomus priteisti nuostolius bankrutuojanti UAB „Arvi fertis“ patyrė dėl neteisėtų sąmoningų I. K., UAB „Belor“ ir antstolio veiksmų, nulėmusių bankrutuojančios UAB „Arvi fertis“ gamyklos veiklos sustabdymą dėl vietos pagamintoms trąšoms sandėliuoti nebuvimo per laikotarpį nuo 2019 m. vasario 25 d. iki 2019 m. birželio 14 d.

Dėl netiesioginio ieškinio sąlygų

44.       CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas gina pažeistas asmens teises CK 1.138 straipsnyje išvardytais būdais. Kokį įstatyme numatytą teisių gynimo būdą pasirinkti, atsižvelgdamas į ginčo santykių teisinį reguliavimą ir įrodytinas teisinei kvalifikacijai reikšmingas faktines aplinkybes, sprendžia asmuo, kuris kreipiasi į teismą. Šias faktines aplinkybes (ieškinio faktinis pagrindas) ir reikalavimą, kaip prašoma apginti pažeistas teises (ieškinio dalykas), ieškovas privalo nurodyti ieškinyje (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 4 punktas).

45.       Kasacinio teismo yra konstatuota, kad civilinių teisių gynimo būdai nustatyti materialiosios teisės normose, kurios reguliuoja konkretų teisinį santykį, ir asmuo, kuris mano, kad jo civilinės teisės yra pažeistos, gali prašyti teismo taikyti vieną ar iš karto kelis civilinės teisės gynimo būdus, jeigu įstatymuose nenustatyta konkretaus tos civilinės teisės gynimo būdo ir ieškovas gynimo būdus ar būdą gali pasirinkti savo nuožiūra bei suformuluoti savo ieškinio reikalavimą (reikalavimus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-695/2016). Pasirinkdama konkretų civilinių teisių gynimo būdą, šalis tam tikra prasme rizikuoja, nes ne visada jos pasirinktas teisių gynimo būdas užtikrina efektyvią jos pažeistos teisės apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008).

46.       Nagrinėjamu atveju ieškovė UAB „UHB Agro“ pareiškė netiesioginį ieškinį, prašydama nuostolių atlyginimą iš atsakovų I. K., UAB „Belor“ ir antstolio L. L. priteisti trečiojo asmens bankrutuojančios UAB „Arvi fertis“ naudai, teigdama, jog egzistuoja visos būtinos netiesioginio ieškinio sąlygos. Atsakovai, atsikirsdami į ieškinio reikalavimus, teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose ir teikdami paaiškinimus bylos nagrinėjimo metu laikėsi nuoseklios pozicijos, kad šiuo atveju paminėtų sąlygų netiesioginiam ieškiniui pareikšti nėra.

47.       CK 6.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus (netiesioginis ieškinys). To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareikšti netiesioginį ieškinį galima tik tais atvejais, kai kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais) ir kai iki ieškinio pareiškimo yra suėjęs prievolių įvykdymo terminas.

48.       Kasacinio teismo praktikoje, suformuotoje aiškinant netiesioginio ieškinio institutą, yra pažymėta, kad netiesioginį ieškinį pareikšti galima tik esant visoms būtinosioms įstatymo nustatytoms sąlygoms: pirma, kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, negali būti ginčijama netiesioginio ieškinio pareiškimo metu ir turi būti suėjęs prievolės vykdymo terminas. Antra, skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus ir pan. Trečia, skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigą vykdyti savo prievolę. Ketvirta, tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y. kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus ar nepakankamai mokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais (CK 6.68 straipsnio 2 dalis). Kreditorius neturės teisės reikšti netiesioginį ieškinį, jei skolininkas turi pakankamai turto reikalavimui patenkinti. Be to, jis taip pat neturi teisės netiesioginiu ieškiniu reikalauti įgyvendinti su skolininko asmeniu susijusių teisių (pavyzdžiui, teisės į neturtinės žalos atlyginimą, išlaikymą, žalos, padarytos sužalojant sveikatą, atlyginimą ir pan.) (CK 6.68 straipsnio 3 dalis). Nesant nors vienos šių sąlygų, netiesioginis ieškinys negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2007; 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-312/2008; 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2012; 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2014; 2015 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-219/2015).

49.       Analizuojant tarp šioje byloje dalyvaujančių asmenų susiklosčiusius teisinius santykius, matyti, kad šiuo atveju ieškovė UAB „UHB Agro“, atsakovė UAB „Belor“, kurio (duomenys neskelbtini) yra atsakovė I. K., ir atsakovas antstolis L. L. yra bankrutuojančios UAB „Arvi fertis“ kreditoriai. Liteko duomenimis, Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-135-340/2024, kuri yra įsiteisėjusi, patikslino skolininkės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą. Iš paminėtoje nutartyje pateiktos kreditorių ir jų finansinių reikalavimų lentelės matyti, kad kreditorė UAB „UHB Agro“ turi patvirtintą 17 888 927,97 Eur finansinį reikalavimą trečiajam asmeniui bankrutuojančiai UAB „Arvi fertis“, kreditorė UAB „Belor“ – 9 190 341,01 Eur finansinių reikalavimą bankrutuojančiai „Arvi fertis“, antstolis L. L. - 3 357,16 Eur finansinį reikalavimą (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taigi iš šių duomenų matyti, kad ieškovė, kaip ir atsakovai UAB „Belor“ ir antstolis L. L., yra bankrutuojančios UAB „Arvi fertis“ kreditorė, turinti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę. Visgi netiesioginiam ieškiniui pareikšti vien šios sąlygos nepakanka. Vadovaujantis paminėta kasacinio teismo praktika, būtina nustatyti ir tai, kad, be kita ko, egzistuoja neabejotina, galiojanti ir vykdytina bankrutuojančios UAB „Arvi fertis“ turtinė teisė, kurios ji neįgyvendino ar atsisakė ją įgyvendinti, taip pat iš šios turtinės teisės kylanti atsakovų I. K., UAB „Belor“ ir antstolio L. L. pareiga vykdyti savo prievolę bankrutuojančiai UAB „Arvi fertis“.

50.       Vertinant, ar bankrutuojanti UAB „Arvi fertis“ turi vykdytiną turtinę teisę į atsakovus, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog skolininko reikalavimo teisė į jo skolininką netiesioginio ieškinio pateikimo metu taip pat, kaip ir kreditoriaus teisė į skolininką, turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje  Nr. 3K-3-146/2007; 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-312/2008; 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2012; 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2014). Taigi, remiantis kasacinio teismo formuojama praktika, norint pareikšti netiesioginį ieškinį, pirmiausia tokia reikalavimo teisė apskritai turi egzistuoti. Netiesioginis ieškinys negali būti reiškiamas, kai juo tik siekiama sukurti skolininko reikalavimo teisę trečiajam asmeniui, kuri dar neegzistuoja. Nagrinėjamu atveju atsakovai nėra trečiojo asmens, kurio naudai yra pareikštas netiesioginis ieškinys, skolininkai. Priešingai, atsakovė UAB „Belor“ ir antstolis L. L. yra trečiojo asmens kreditoriai, kurių finansiniai reikalavimai yra patvirtinti bankroto byloje įsiteisėjusia teismo nutartimi (kaip matyti iš paminėtos Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-135-340/2024, patvirtintas kreditorės UAB „Belor“ finansinis reikalavimas trečiajam asmeniui netgi yra ženkliai didesnis nei šioje byloje reikalaujama priteisti nuostolių suma). Be to, trečiasis asmuo bankrutuojanti UAB „Arvi fertis“ šiuo metu neturi galiojančios ir vykdytinos reikalavimo teisės į atsakovus – ieškovė šioje byloje įrodinėja atsakovų civilinės atsakomybės sąlygas, todėl vykdytina bankrutuojančios UAB „Arvi fertis“ reikalavimo teisė į atsakovus būtų sukurta tik ieškinio šioje byloje patenkinimo atveju. Nurodytą aplinkybę patvirtina ir patikslintame ieškinyje bei dublike pateikti pačios ieškovės argumentai, kad tik išnagrinėjus bylą iš esmės bus nustatyta, ar ieškovės reikalavimai yra hipotetiniai, ar ne. Nenustačius, kad atsakovai būtų trečiojo asmens skolininkai, taip pat įvertinus, jog šiuo atveju trečiasis asmuo neturi galiojančios ir vykdytinos reikalavimo teisės į atsakovus, spręstina, kad šiuo atveju visgi neegzistuoja būtinosios netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygos, o tai sudaro savarankišką pagrindą ieškinį atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-403/2020).

Dėl atsakovų civilinės atsakomybės

51.       Atsikirsdama į atsakovų argumentus dėl netiesioginio ieškinio sąlygų nebuvimo, ieškovė procesiniuose dokumentuose nuosekliai laikėsi pozicijos, kad bankrutuojanti UAB „Arvi fertis“ vengia įgyvendinti turimą reikalavimo teisę ir kad su šia reikalavimo teise susijusios aplinkybės gali būti tiksliai nustatytos tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Ieškovė iš esmės siekė pagrįsti, kad atsakovai bendrais neteisėtais veiksmais priverstinio skolos iš skolininkės bankrutuojančios UAB „Arvi fertis“ išieškojimo metu sąlygojo skolininkės gamyklos veiklos sustabdymą per laikotarpį nuo 2019 m. vasario 25 d. iki 2019 m. birželio 14 d., todėl UAB „Arvi fertis“ patyrė tiesioginius ir netiesioginius nuostolius.

52.       Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas, o kita šalis privalo atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė (CK 6.245 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.245 straipsnio 3 dalį sutartinė civilinė atsakomybės yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų, o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovė kelia atsakovų deliktinės civilinės atsakomybės klausimą.

53.       Pažymėtina, kad deliktinė civilinė atsakomybė atsiranda, kai yra nustatomos visos CK 6.246–6.249 straipsniuose įtvirtintos sąlygos. Prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai; 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas, išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011; 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-135-421/2022). Taigi šiuo atveju ieškovė, prašydama atsakovams taikyti deliktinę civilinę atsakomybę, turi įrodyti visų trijų atsakovų neteisėtus veiksmus, žalą bei jos dydį, priežastinį ryšį tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir ieškovei atsiradusios žalos bei atsakovų kaltę (CPK 12, 178 straipsnis).

54.       CK 6.246 straipsnio 1 dalyje neteisėti veiksmai apibrėžiami kaip įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos nevykdymas (neteisėtas neveikimas) arba atlikimas veiksmų, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas.

55.       Ieškovė, pasisakydama dėl atsakovo antstolio L. L. neteisėtų veiksmų, nurodo, kad antstolis ginčo situacijoje atliktais veiksmais pažeidė CPK 585 straipsnio 3 dalį, CPK 645 straipsnio 1 dalį ir antstolio veiklos teisėtumo principą (veikė ultra vires). Ieškovės teigimu, antstolis, vykdomojoje byloje Nr. 0187/19/00044 vykdydamas išieškojimą kreditorės UAB „Belor“ naudai, 2019 m. sausio 29 d. turto arešto aktu Nr. 0187/19/00044-2 areštavo skolininkei UAB „Arvi fertis“ priklausantį turtinį kompleksą, įskaitant ir ateityje skolininkės pagamintiną gamybos produkciją nuo jos pagaminimo momento, neuždraudžiant tokios produkcijos gaminti, neviršijant bendros skolos ir vykdymo išlaidų sumos 3 519 329,76 Eur. Ieškovės manymu, antstolis, leisdamas skolininkei toliau vykdyti gamybą ir žinodamas, kad ji tęsė gamybos procesą, nesiėmė jokių veiksmų teisingam vykdymo procesui sureguliuoti, pagamintų trąšų išvežimo tvarkai nustatyti, gamybos teisėtumui užtikrinti, taip sudarydamas sąlygas neleisti išvežti jokių trąšų. Ieškovė taip pat nurodo, kad antstolis iš anksto teikė informaciją išieškotojai UAB „Belor“, buvo šališkas, be to, nevykdė įsiteisėjusių teismo nutarčių, kuriomis buvo nustatyta, jog UAB „UHB Agro“ turtas, esantis UAB „Arvi fertis“ teritorijoje, yra atskirtas nuo UAB „Arvi fertis“ turto ir neareštuotas, bei atliko kitus veiksmus, nulėmusius ieškovės gamybos veiklos sustabdymą ir, atitinkamai, prašomų priteisti nuostolių atsiradimą.

56.       CPK 585 straipsnio 3 dalyje, kuria remiasi ieškovė, numatyta, kad jeigu antstolio reikalavimo nevykdo ar kitaip antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus kliudo juridinis asmuo, šio straipsnio 2 dalyje numatytą baudą teismas gali skirti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui. CPK 645 straipsnio 1 dalyje, kuria taip pat remiasi ieškovė, numatyta, kad skolininkas privalo antstolio reikalavimu raštu pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose.

57.       Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis už savo paties ir savo darbuotojų padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Kasacinis teismas formuoja nuoseklią praktiką, kad, sprendžiant ginčus dėl antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos CK normos, reglamentuojančios deliktinę civilinę atsakomybę, kartu atsižvelgiant į antstolio profesinės veiklos teisinio reglamentavimo nulemtą civilinės atsakomybės taikymo specifiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2013). Dėl to nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus būtina patikrinti, ar egzistuoja visos būtinosios deliktinės atsakomybės sąlygos, bei įvertinti tai, kad profesine veikla užsiimančiam asmeniui nustatyti griežtesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai negu paprastai.

58.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė „UHB Agro“ jau du kartus kreipėsi į teismą, keldama antstolio civilinės atsakomybės klausimą dėl vykdomojoje byloje Nr. 0187/19/00044 atliktų veiksmų ir priimtų procesinių sprendimų.

59.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-76-392/2023 pateiktu ieškiniu ieškovė UAB „UHB Agro“ prašė priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Belor“, I. K. ir antstolio L. L. 356 894,45 Eur nuostolių atlyginimą. Šioje byloje ieškovė, be kita ko, siekė pagrįsti, kad dėl antstolio neteisėtų veiksmų buvo nepagrįstai apribota jos nuosavybės teisė – antstolis 2019 m. sausio 29 d. areštavo visą bankrutuojančios UAB „Arvi fertis“ turtinį kompleksą, esantį gamyklos teritorijoje, nors žinojo, kad areštuoto turto dalis nepriklauso skolininkei UAB „Arvi fertis“. Ieškovė teigė, kad po turto arešto antstoliui buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys, jog dalis trąšų ir žaliavų nuosavybės teise priklauso ieškovei, tačiau antstolis nesiėmė priemonių nutraukti neteisėtą ir nepagrįstą ieškovės nuosavybės suvaržymą. Ieškovė įrodinėjo, kad antstolio L. L. veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 0187/19/00044 buvo neteisėti, nes ieškovei nebuvo sudaryta galimybė iš bankrutuojančios UAB „Arvi fertis“ teritorijos išgabenti pagal 2018 m. lapkričio 30 d. NPK trąšų užsakomosios gamybos sutartį Nr. 020/2018/KOM pagamintas trąšas. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 14 d. sprendimu ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. kovo 13 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr. e2A-470-407/2023) pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Šioje byloje, be kita ko, buvo nustatyta, kad antstolis pagrįstai taikė prezumpciją, jog visas bankrutuojančios UAB „Arvi fertis“ teritorijoje esantis turtas priklauso skolininkei; ieškovės UAB „UHB Agro“ turtas vykdomojoje byloje nebuvo areštuotas; antstoliui areštavus skolininkės bankrutuojančios UAB „Arvi fertis“ turtinį kompleksą (duomenys neskelbtini), ir ieškovei vykdomojoje byloje pareiškus pretenzijas dėl turimų teisių į areštuoto turto dalį, kilo ginčas dėl skolininkės teritorijoje esančio areštuoto turto priklausymo nuosavybės teise; ieškovės UAB „UHB Agro“ negalėjimą išvežti turtą iš bankrutuojančios UAB „Arvi fertis“ gamyklos teritorijos nulėmė pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurios galiojo nuo 2019 m. vasario 7 d. iki 2019 m. rugsėjo 10 d.

60.       Taip pat nustatyta, kad Vilniaus apygardos teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-131-580/2024 pagal ieškovės UAB „UHB Agro“ ieškinį atsakovams UAB „Belor“, I. K. bei antstoliui L. L. dėl nuostolių priteisimo. Nurodytoje byloje ieškovė prašė solidariai iš atsakovų UAB „Belor“, I. K. ir antstolio L. L. priteisti 580 553 Eur nuostolius negautų pajamų forma ieškovės UAB „UHB Agro“ naudai, taip pat pareiškė alternatyvų reikalavimą. Ieškovė, aptardama antstolio veiksmų neteisėtumą, siekė pagrįsti, kad antstolis, vykdomojoje byloje Nr. 0187/19/00044 vykdydamas išieškojimą kreditorės UAB „Belor“ naudai, pažeidė, be kita ko, CPK 585 straipsnio 3 dalį, CPK 645 straipsnio 1 dalį ir antstolio veiklos teisėtumo principą, veikė viršydamas įgaliojimus, neveikė sureguliuodamas ginčo situaciją, priiminėjo neteisėtus patvarkymus, faktiškai perėmė visą bankrutuojančios UAB „Arvi fertis“ veiklos vykdymą ir administravimą, nustatęs žaliavų įvežimo tvarką, nesugebėjo sureguliuoti pagamintų trąšų išvežimo tvarkos, o tai, bankrutuojančiai UAB „Arvi fertis“ neturint vietos sandėliuoti trąšų, sąlygojo 2019 m. vasario 25 d. įvykusį gamybos veiklos sustabdymą, kuris tęsėsi iki 2019 m. birželio 14 d. ir dėl kurio ieškovė patyrė nuostolius negautų pajamų forma. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. sausio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. birželio 6 d. sprendimu (civilinėje byloje Nr. e2A-279-910/2024) pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų nebuvimo paliko nepakeistą. Nurodytoje byloje pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismai vertino, kad šios Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-76-392/2023 nustatytos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę civilinėje byloje Nr.  e2-131-580/2024 sprendžiant atsakovų civilinės atsakomybės klausimą: antstolis teisingai taikė prezumpciją, jog visas bankrutuojančios UAB „Arvi fertis“ teritorijoje esantis turtas priklauso skolininkei; UAB „UHB Agro“ turtas nebuvo areštuotas; antstoliui areštavus turtinį kompleksą, ieškovui vykdomojoje byloje pareiškus pretenzijas dėl turimų teisių į areštuoto turto dalį, kilo ginčas dėl skolininko teritorijoje esančio areštuoto turto priklausomumo, ginčai dėl nuosavybės buvo sprendžiami UAB „Belor“ ir UAB „UHB Agro“ inicijavus civilines bylas dėl turto, esančio bankrutuojančios UAB „Arvi fertis“ teritorijoje, priklausymo atitinkamiems juridiniams asmenims; aplinkybę, kad UAB „UHB Agro“ negalėjo išvežti turto iš teritorijos, lėmė laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, kurios galiojo nuo 2019 m. vasario 7 d. iki 2019 m. rugsėjo 10 d.

61.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. sausio 29 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-131-580/2024, vertindamas antstolio civilinės atsakomybės sąlygas, taip pat pažymėjo, kad antstolis vykdomojoje byloje neareštavo UAB „UHB Agro“ turto, o vėlesniais patvarkymais leido UAB „UHB Agro“ išgabenti savo turtą (ar jo dalį) iš bankrutuojančios UAB „Arvi fertis“ teritorijos bei ėmėsi aktyvių veiksmų, kuriais siekė skolininkės bankrutuojančios UAB „Arvi fertis“ turtą atskirti nuo kitų juridinių asmenų turto, kuris galėjo būti saugomas skolininkės teritorijoje. Teismas vertino, kad antstolio veiksmus, kuriais siekta suinteresuotų asmenų turto atskyrimo, patvirtina 2019 m. vasario 1 d. patvarkymas Nr. S-19-187-553, kuriuo antstolis pagal UAB „Agro fertis“ skundą leido disponuoti 376 t trąšų; 2019 m. vasario 4 d. patvarkymas Nr. S-19-187-628, kuriuo antstolis leido ieškovei UAB „UHB Agro“ disponuoti nuosavybės teise priklausančiomis trąšomis, žaliavomis ir kitu turtu; 2019 m. vasario 4 d. patvarkymas Nr. S-19-187-682, kuriuo patikslintas leidžiamas disponuoti turtas, nurodant konkrečius kiekius; 2019 m. vasario 5 d. patvarkymas Nr. S-19-187-707 dėl turto atskyrimo procedūros vykdymo; 2019 m. vasario 6 d. turto aprašas Nr. 1, kuriuo dar kartą aprašytas skolininko turtas; 2019 m. vasario 8 d. patvarkymas Nr. S-19-187-731 dėl 2019 m. sausio 29 d. turto arešto aktų Nr. 2019006060 ir Nr. 2019006047 papildymo, kuriuo turto arešto aktus papildė 2019 m. vasario 6 d. turto apraše Nr. 1 aprašytu turtu ir priėmė patikslinantį turto arešto aktą; 2019 m. vasario 8 d. patvarkymas Nr. S-19-187-731 dėl 2019 m. sausio 29 d. turto arešto aktų Nr. 2019006060 ir Nr. 2019006047 papildymo; 2019 m. kovo 5 d. patvarkymas Nr. S-19-187-4778-545, kuriuo nustatyta skolininkei ar tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausančių krovinių įvežimo ir išvežimo tvarka, bei kiti antstolio patvarkymai, kuriais antstolis aktyviai sprendė vykdomojoje byloje kilusias situacijas, nagrinėjo suinteresuotų asmenų prašymus ir ginčus. Nurodytoje byloje teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog antstolis neveikė ar veikė netinkamai, siekdamas nustatyti pagamintų trąšų išvežimo ir žaliavų įvežimo tvarką, be to, nors vykdymo proceso metu suinteresuoti asmenys kėlė ypatingai didelį skaičių teisminių ginčų, nebuvo priimta nutarčių, kuriomis antstolio veiksmai būtų pagrįstai pripažinti netinkamais.

62.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. sausio 29 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-131-580/2024 taip pat pažymėjo, kad dėl suinteresuotų asmenų keliamų ginčų dėl antstolio veiksmų vykdymo procese, nuolatinių skundų teismui, antstolio patvarkymai realiai negalėjo būti vykdomi. Antstolio priimtų patvarkymų vykdymas buvo sustabdyti teismų sprendimais. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-1900-802/2019 buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir 2019 m. vasario 4 d. patvarkymo Nr. S-19-187-628 vykdymas dalyje, kuria antstolis leido ieškovei disponuoti trąšomis, žaliavomis ir kitu turtu išgabenant iš skolininkės veiklos teritorijos, sustabdytas iki išieškotojos skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo. Teismas pažymėjo, kad šios laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1006-601/2019; Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-2130-301/2019 pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir antstolio 2019 m. vasario 8 d. patvarkymo Nr. S-19-187-731 galiojimas sustabdytas iki skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo. Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-864-638/2019 nutartis palikta nepakeista. Laikinosios apsaugos priemonės galiojo iki Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-1476-230/2019, kuria nutrauktas apeliacinis procesas dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 17 d. nutarties, kuria atmestas UAB „Belor“ skundas dėl antstolio 2019 m. vasario 8 d. patvarkymo Nr. S-19-187-731. Teismas pažymėjo, kad ieškovės teisių pažeidimo bei žalos atsiradimo dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių klausimas buvo išnagrinėtas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-76-392/2023 ir ieškovės pretenzijos atmestos. Teismas taip pat kaip nepagrįstus atmetė ieškovės argumentus apie tai, kad antstolis turėjo užtikrinti skolininkės gamybinę veiklą bei skolininkės sudarytų sutarčių vykdymą; kad antstolis sužlugdė UAB „UHB Agro“ bandymą 2019 m. gegužės 22 d. išvežti turtą iš skolininkės teritorijos; kad antstolis atliko neteisėtus veiksmus, kai leido UAB „G4S Lietuva“ saugoti turtą bei nekontroliavo UAB „Belor“ veiksmų; ir kt.

63.       CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tik nustačius visas nurodytas sąlygas, yra pagrindas kitoje civilinėje (administracinėje) byloje nustatytas aplinkybes pripažinti prejudiciniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019). Teismas, siekdamas nagrinėjamoje byloje vadovautis kitoje byloje nustatytais prejudiciniais faktais, įrodymų vertinimo procese turi analizuoti, koks yra prejudicinio fakto turinys ir kokia jo reikšmė nagrinėjamoje byloje pareikštam reikalavimui, jo tinkamam išsprendimui (tenkinimui ar atmetimui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-969/2021). Tais atvejais, kai nėra pakankamo pagrindo aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, pripažinti prejudiciniais faktais pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą, teismo sprendimas vertintinas kaip rašytinis įrodymas, jo įrodomoji reikšmė bylos faktų konstatavimui vertintina kartu su kitais byloje surinktais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2013; 2013 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2013).

64.       Nagrinėjamu atveju vertintina, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-76-392/2023 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-470-407/2023, taip pat Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 29 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-131-580/2024 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. birželio 6 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-279-910/2024 turi prejudicinę reikšmę vertinant antstolio veiksmų, susijusių su vykdomosios bylos Nr. 0187/19/00044 vykdymu, teisėtumo klausimą nagrinėjamoje civilinėje byloje pagal netiesioginį ieškovės UAB „UHB Agro“ ieškinį atsakovams UAB „Belor“, I. K. ir antstoliui L. L. dėl nuostolių trečiojo asmens bankrutuojančios UAB „Arvi fertis“ naudai priteisimo, kadangi nurodytose civilinėse bylose ir šioje civilinėje byloje dalyvavo iš esmės tie patys asmenys (nors civilinėje byloje Nr. e2-76-392/2023 nedalyvavo bankrutuojanti UAB „Arvi fertis“, šis nesutapimas nėra reikšmingas, kadangi bankrutuojanti UAB „Arvi fertis“ civilinėje byloje Nr. e2-131-580/2024, kaip ir šioje civilinėje byloje, neturėjo savarankiškos pozicijos ir palaikė ieškovės nurodytus ieškinio reikalavimus; nurodyta išvada padaryta ir Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. birželio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-279-910/2024), taip pat sutampa šioje byloje ieškovės įrodinėjami faktai, susiję su antstolio veiksmų ir sprendimų teisėtumu bei pagrįstumu vykdant vykdomąją bylą Nr. 0187/19/00044, kurie sudarė įrodinėjimo dalyką ir paminėtose civilinėse bylose Nr. e2-76-392/2023 ir e2-131-580/2024. Nagrinėjamu atveju esminis skirtumas tarp paminėtų Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtų bylų ir šios bylos yra tai, kad ieškovė šioje byloje pareikštu netiesioginiu ieškiniu siekia pagrįsti atsakovų civilinės atsakomybės sąlygas ne dėl jos tiesiogiai patirtos žalos, o dėl žalos bankrutuojančiai UAB „Arvi fertis“ padarymo, tačiau šias sąlygas ji įrodinėja remdamasi iš esmės Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtose bylose jau išanalizuotomis aplinkybėmis, susijusiomis su vykdomosios bylos Nr. 0187/19/00044 vykdymu, analizuodama išnagrinėtose bylose jau aptartus atsakovų veiksmus.

65.       Pastebėtina, kad šioje byloje ieškovė, kaip ir paminėtoje jau išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-131-580/2024, apibūdindama neteisėtus antstolio veiksmus, nurodo, kad antstolis ginčui aktualiu laikotarpiu nesugebėjo tinkamai sureguliuoti ginčo situacijos; nustatė neteisėtas trąšų išvežimo iš skolininkės teritorijos tvarkas; be pagrindo atsisakė išnuomoti gamyklą; neteisėtai nenutraukė UAB „Belor“ ir UAB „G4S Lietuva“ sutarties vykdymo; toleravo UAB „Belor“ veiksmus blokuojant trąšų išvežimą; elgdamasis nerūpestingai, leido tęsti gamybą; dėl per didelio trąšų teritorijoje nebuvo užtikrintas priešgaisrinės saugos reikalavimų laikymasis; antstolis ignoravo įsiteisėjusias teismų nutartis, kuriose buvo nurodyta, jog ieškovės turtas nėra areštuotas ir yra atskirtas nuo skolininkės turto; blokavo trečiųjų asmenų pastangas atnaujinti skolininkės veiklą; ir kt. Nors ieškovė šioje byloje siekia pagrįsti atsakovų neteisėtų veiksmų nulemtą žalą trečiajam asmeniui bankrutuojančiai UAB „Arvi fertis“, o išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-131-580/2024 ieškovė siekė pagrįsti, kad atsakovai žalą bendrais veiksmais padarė ieškovei, šios žalos padarymo aplinkybės abiejose civilinėse bylose iš esmės grindžiamos tais pačiais argumentais. Ieškovė šioje byloje, kaip ir nurodytoje jau išnagrinėtoje byloje, įrodinėjo, kad bankrutuojanti UAB „Arvi fertis“ nuo 2019 m. vasario 25 d. iki 2019 m. birželio 14 d. trąšų gamybą sustabdė būtent dėl jos nurodytų antstolio ir kitų atsakovų neteisėtų veiksmų. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. sausio 29 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2-131-580/2024, remdamasis, be kita ko, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-76-392/2023 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-470-407/2023 nustatytais prejudiciniais faktais, konstatavo, kad paminėtų antstolio veiksmų neteisėtumas vykdant priverstinį skolos išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0187/19/00044 ieškovės nebuvo įrodytas (CPK 178 straipsnis).

66.       Išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-131-580/2024 įvertinus ieškovės argumentus dėl antstolio veiksmų neteisėtumo buvo nustatyta, kad antstolis, areštuodamas skolininkės turtą, pagrįstai taikė prezumpciją, jog visas skolininkės teritorijoje esantis turtas priklauso skolininkei ir kad ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo aiški skolininkės nuosavybės teise turimo turto apimtis; disponavimą skolininko veiklos teritorijoje esančiu turtu draudė skubiai vykdytinos Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2SP-1900-802/2019, kuria buvo sustabdytas 2019 m. vasario 4 d. antstolio patvarkymo Nr. S-19-187-628 vykdymas, ir 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2SP-2130-301/2019, kuria buvo sustabdytas 2019 m. vasario 8 d. patvarkymo Nr. S-19-187-731 vykdymas); antstolis, vykdydamas išieškojimą, operatyviai sprendė šalių prašymus, priiminėjo sprendimus, o visi antstolio byloje nurodyti ir atlikti veiksmai patvirtina tik antstolio siekį užtikrinti išieškotojos, skolininkės, kitų suinteresuotų asmenų interesų pusiausvyrą; ieškinio argumentas, jog antstolis nepagrįstai neišnuomojo gamyklos, yra niekuo nepagrįstas; sprendimas turto saugojimą pavesti apsaugos paslaugas teikiančiam asmeniui vykdymo proceso normoms neprieštaravo; antstolis vykdymo procese ėmėsi aktyvių veiksmų tam, jog sureguliuotų skolininkės gamyklos teritorijoje esančio ieškovei priklausančio turto išvežimo klausimą, tačiau jo priimti patvarkymai negalėjo būti įgyvendinti dėl ieškovės, trečiojo asmens bankrutuojančios UAB „Arvi fertis“, atsakovės UAB „Belor“ keliamų teisinių ginčų ir juos sprendžiant ginčui aktualiu laikotarpiu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, kurių galiojimo antstolis privalėjo laikytis; Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2YT-3323-399/2019 nurodyti argumentai, kuriais remdamasis teismas panaikino antstolio 2019 m. kovo 5 d. patvarkymą Nr. S-19-187-1334, nesusiję su antstolio veiksmais, iš kurių neteisėtumo ieškovė kildina nagrinėjamoje byloje reikalaujamus priteisti nuostolius, kadangi gamyba buvo sustabdyta dar iki šio patvarkymo priėmimo; nėra duomenų, kurie suteiktų pagrindą daryti išvadą, kad antstolio veiksmai areštuoto skolininkės turto saugotoja paskiriant išieškotoją UAB „Belor“ arba atsisakant ją pakeisti kitu saugotoju, buvo neteisėti. Taigi paminėtų įsiteisėjusių teismų sprendimų kontekste nėra pagrindo sutikti ir su šioje byloje patiektais ieškovės argumentais dėl antstolio veiksmų neteisėtumo, kadangi paminėtose bylose priimtais įsiteisėjusiais teismų sprendimais buvo konstatuota, jog antstolis, vykdydamas išieškojimą aptariamoje vykdomojoje byloje, veikė teisėtai ir jam suteiktų įgaliojimų neviršijo (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

67.       Tokios pat išvados darytinos ir įvertinus ieškovės argumentus, kuriais ji siekia pagrįsti atsakovių UAB „Belor“ ir I. K. veiksmų neteisėtumą. Šioje byloje, kaip ir išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-131-580/2024 pareikštu ieškiniu, ieškovė siekė įrodyti, kad atsakovės UAB „Belor“ ir I. K., veikdamos kartu su antstoliu, neteisėtai blokavo užsakovų pastangas išvežti iš bankrutuojančios UAB „Arvi fertis“ gamyklos jau pagamintas trąšas, ir savo veiksmais pažeidė, be kita ko, CK 4.37 straipsnį, CK 6.263 straipsnį ir sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principus, numatytus CK 1.5 straipsnyje, CPK 619 straipsnį, Konstitucijos 23 straipsnį, 46 straipsnį bei galimai ir BK nuostatas. Ieškovės teigimu, atsakovės savo veiksmais ne tik nulėmė bankrutuojančios UAB „Arvi fertis“ įprastinės ūkinės veiklos sustabdymą, bet ir draudė ją atnaujinti. Apibūdindama neteisėtus atsakovių veiksmus, ieškovė šioje byloje teigia, kad nurodytos atsakovės netinkamai atliko skolininkės teritorijoje buvusio turto saugotojo funkciją, buvo neteisėtai blokuojamas įvažiavimas ir išvažiavimas iš UAB „Arvi fertis“ gamyklos bei trąšų išvežimas, pažeidžiami priešgaisrinės apsaugos, aplinkosauginiai reikalavimai, visa tai sąlygojo gamyklos įprastinės veiklos sustabdymą ir UAB „Arvi fertis“ patirtus nuostolius; dėl UAB „Belor“ ir UAB „G4S Lietuva“ sutarties vykdymo, ieškovės teigimu, netgi atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-10518-19, kuriame UAB „Belor“ (duomenys neskelbtini) I. K. pareikšti įtarimai dėl savavaldžiavimo (BK 294 straipsnis). Ieškovės manymu, UAB „Belor“, atstovaujama profesionalių teisininkų ir puikai suprasdama savo veiksmus ir galimas pasekmes (bankrutuojančios UAB „Arvi fertis“ gamyklos veiklos sustabdymą), skundė antstolio patvarkymus, susijusius su bankrutuojančios UAB „Arvi fertis“ ir užsakovų turto atskyrimu, pagamintų trąšų išvežimu, blokavo, be kita ko, UAB „UHB Agro“ nuosavybės teise valdomo turto išvežimą; UAB „Belor“ blokavo bankrutuojančios UAB „Arvi fertis“ nemokumo administratoriaus veiksmus vykdant imperatyvias Įmonių bankroto įstatymo normas.

68.       Kaip matyti iš Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-76-392/2023 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugsėjo 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-470-407/2023, kaip jau minėta, ginčui aktualiu laikotarpiu antstoliui ir išieškotojai UAB „Belor“ nebuvo aiški bankrutuojančios UAB „Arvi fertis“ nuosavybės teise turimo turto apimtis (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-470-407/2023 pažymėjo, kad aplinkybę, jog UAB „UHB Agro“ negalėjo išvežti savo turto iš bankrutuojančios UAB „Arvi fertis“ teritorijos (o tiksliau – UAB „Arvi fertis“ pagamintos naujos produkcijos, kuri taip pat buvo areštuota 2019 m. sausio 29 d. patvarkymu, iš ieškovės UAB „UHB Agro“ medžiagos), lėmė būtent laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, kurios iš esmės galiojo nuo 2019 m. vasario 7 d. iki 2019 m. rugsėjo 10 d., todėl Lietuvos apeliacinis teismas vertino, kad apeliacinio skundo argumentai, jog UAB „Belor“ stabdė ir (ar) blokavo UAB „UHB Agro“ turto išvežimą, nėra teisiškai reikšmingi. Nurodytoje nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas taip pat pažymėjo, kad visi ginčai dėl nuosavybės turėjo būti sprendžiami ginčo teisenos tvarka, taip pat kad ieškovė tokį ginčą inicijavo 2019 m. kovo 12 d., o atsakovė – 2019 m. balandžio 18 d., ir tik išsprendus šiuos ginčus galėjo būti išgabenamas ieškovei pripažintas turtas, esantis UAB „Arvi fertis“ gamybos teritorijoje. Lietuvos apeliacinis teismas vertino, kad žala kildinama iš to, kad iki šių ginčų išnagrinėjimo ieškovė negalėjo išgabenti savo turto, priežastiniu ryšiu nėra susijusi su antstolio priimtais patvarkymais ir UAB „Belor“ skundų teikimu bei jų atmetimu (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Paminėtų aplinkybių kontekste įvertinę UAB „Belor“ ir I. K. veiksmus, nurodytoje civilinėje byloje tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai pažymėjo, kad atsakovė UAB „Belor“, atstovaujama (duomenys neskelbtini) I. K., tiesiog įgyvendino CPK 639 straipsniu suteikiamas išieškotojo teises, o jokių piktnaudžiavimo požymių nenustatyta. Šie faktai buvo pripažinti prejudiciniais ir civilinėje byloje Nr. e2-131-580/2024. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. sausio 29 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-131-580/2024, vertindamas ieškovės nurodytus atsakovių UAB „Belor“ ir I. K. veiksmus, pažymėjo, kad atsakovės UAB „Belor“ ir įmonės (duomenys neskelbtini) I. K. pagrįstai įgyvendino savo teisę siekti sprendimo įvykdymo ir priteistos sumos realaus išieškojimo. Teismas taip pat pažymėjo, kad UAB „Belor“ skyrimas turto saugotoja, pavedant turto apsaugą vykdyti saugos įmonei UAB „G4S Lietuva“, neprieštarauja teisės aktams bei buvo pagrįstas realiu poreikiu, esant suinteresuotų asmenų ginčams bei įvairiems veiksmams dėl bankrutuojančios UAB „Arvi fertis“ teritorijoje esančio turto priklausymo nuosavybės teise, užtikrinti turto apsaugą. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-131-580/2024 įvertino ir šioje byloje ieškovės nurodytą aplinkybę dėl išieškotojos sutarties su UAB „G4S Lietuva“ sudarymo dar iki turto arešto akto priėmimo, aptariamame 2024 m. sausio 29 d. sprendime nurodydamas, jog 2019 m. sausio 28 d. atsakovės su UAB „G4S Lietuva“ sudarytas užsakymas Nr. FAT5144, kuris sudarytas diena anksčiau iki turto saugotojo paskyrimo, vertintinas kaip parengiamasis veiksmas prieš priimant antstolio 2019 m. sausio 29 d. patvarkymą Nr. S-19-187-497. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. sausio 29 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-131-580/2024 pažymėjo, kad nenustatyta jokių atsakovų neteisėtų veiksmų, susijusių su turto saugojimo pavedimu atsakovei UAB „Belor“, nei saugant skolininkės turtą. Vilniaus apygardos teismas komentuojamoje civilinėje byloje įvertinęs ieškovės argumentus, kad dėl per didelio trąšų kiekio teritorijoje buvo pažeidžiami priešgaisrinės apsaugos reikalavimai, nurodė, jog šios pozicijos nepatvirtina bylos dokumentai, ir vertino, kad gamybos stabdymo priežastimi buvo užsakymų trūkumas. Nurodytą bylą apeliacine tvarka išnagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. birželio 6 d. nutartyje pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms ir pažymėjo, kad ieškovė neįrodė atsakovės UAB „Belor“, kaip išieškotojos ir turto saugotojos vykdymo procese, neteisėtų veiksmų. Nurodytoje byloje analogiškos išvados buvo padarytos ir dėl atsakovės I. K. veiksmų – teismai sprendė, kad ieškovė nenurodė bei neįrodė atsakovės I. K., kaip UAB „Belor“ (duomenys neskelbtini) ar (ir) (duomenys neskelbtini), veiksmų, dėl kurių jai asmeniškai galėtų kilti civilinė deliktinė atsakomybė. Šioje byloje ieškovė, siekdama pagrįsti atsakovių UAB „Belor“ ir I. K. civilinės atsakomybės sąlygas, neteisėtais veiksmais, sukėlusiais žalą bankrutuojančiai UAB „Arvi fertis“, įvardija iš esmės tuos pačius veiksmus, kaip ir aptartose išnagrinėtose civilinėse bylose, ir šių veiksmų neteisėtumą siekia pagrįsti tais pačiais argumentais bei įrodymais, todėl, atsižvelgiant į aptartose išnagrinėtose civilinėse bylose priimtų teismų procesinių sprendimų motyvus, vertintina, kad ieškovė neįrodė atsakovių UAB „Belor“ ir I. K. veiksmų neteisėtumo (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

69.       Papildomai pažymėtina ir tai, kad atsakovės UAB „Belor“ ir I. K. į bylą pateikė duomenis, kad ieškinyje nurodytas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-10518-19, kuriuo, be kita ko, rėmėsi ieškovė, grįsdama atsakovų neteisėtus veiksmus, yra nutrauktas, procesiniai sprendimai yra įsiteisėję, o tai papildomai pagrindžia ieškovės pozicijos nepagrįstumą.

70.       Kaip minėta, civilinė deliktinė atsakomybė atsiranda, kai yra nustatomos visos CK 6.246–6.249 straipsniuose įtvirtintos sąlygos. Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo nustatyta būtina civilinės deliktinės atsakomybės taikymo sąlyga – neteisėti atsakovų veiksmai, – pagrindo taikyti deliktinę civilinę atsakomybę atsakovams šiuo atveju nėra.

Dėl kitų ieškovės argumentų

71.       Šioje byloje ieškovė laikėsi pozicijos, kad trečiojo asmens naudai prašomi priteisti nuostoliai kilo dėl atsakovų veiksmų nulemtos bankrutuojančios UAB „Arvi fertis“ gamybos sustabdymo per laikotarpį nuo 2019 m. vasario 25 d. iki 2019 m. birželio 14 d. Ieškovės teigimu, atsakovams neteisėtai blokuojant užsakovų pastangas iš gamyklos išvežti pagamintas trąšas, bankrutuojanti UAB „Arvi fertis“ neturėjo, kur sandėliuoti pagamintų trąšų, todėl 2019 m. vasario 25 d. sustabdė gamybą.

72.       Teismo vertinimu, ieškovės teiginių, susijusių su vietos trąšoms sandėliuoti nebuvimu, pagrįstumas byloje taip pat nebuvo įrodytas. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. birželio 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-279-910/2024, įvertinęs bankrutuojančios UAB „Arvi fertis“ 2019 m. vasario 26 d. pranešimą dėl gamybos veiklos sustabdymo, kuriuo, be kita ko, ieškinio reikalavimas grindžiamas ir šioje byloje, pažymėjo, jog nurodytame pranešime neužsiminta, kad nėra vietos pagamintai produkcijai saugoti, nenurodyta ir kitų gamybos stabdymo priežasčių, išskyrus užsakymų negavimą dėl to, jog nėra galimybės išvežti pagamintos produkcijos iš UAB „Arvi fertis“ teritorijos dėl antstolio ir išieškotojos UAB „Belor“ galbūt neteisėtų veiksmų.

73.       Paminėtą aplinkybę dėl vietos sandėliuoti trąšoms nebuvimo ieškovė įrodinėjo į bylą pateikdama skolininkei 2017 m. gegužės 12 d. išduotą taršos leidimą Nr. TL-M.3-64/2017, kurio priede esančios „Ūkio subjekto aplinkos monitoringo programos” I dalies 3 punkte, pavadintame „Trumpas ūkinės veiklos objekte vykdomos veiklos aprašymas nurodant taršos šaltinius, juose susidarančius teršalus ir jų kiekį, galimą poveikio aplinkai pobūdį“, be kitų aplinkybių, nurodyta, kad „Trąšos fasuojamos į maišus po 50 kg ir po 500 kg. Įmonės teritorijoje sandėliuojama apie 5 000 t fasuotų žaliavų ir apie 2 500 t granuliuotų fasuotų trąšų. Trąšos sudėtos ant palečių ir uždengtos tentais“. Teismo vertinimu, šių aplinkybių nurodymas monitoringo programoje pats savaime nereiškia, kad buvo nustatytas konkretus normatyvas, kuriuo būtų galima remtis, nustatant maksimalų kiekį trąšų, kurį būtų galima sandėliuoti. Be to, atsakovės UAB „Belor“ ir I. K. pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad iš ieškovės kartu su ieškiniu pateiktos suvestinės apie UAB „Artvi fertis“ sandėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini), sandėliuojamas prekes ir atsargas 2019 m. sausio 29 d. matyti, jog turto arešto metu (dar prieš sustabdant gamybą) skolininkės sandėlyje buvo sandėliuojama daugiau trąšų nei nurodyta paminėtame leidime (atsakovių apskaičiavimu, 9 201,27 t). Šių aplinkybių ieškovė byloje nepaneigė (CPK 178 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovė į bylą iš esmės nepateikė jokių kitų konkrečių duomenų, kuriuos išanalizavus būtų galima daryti pagrįstas ir kategoriškas išvadas dėl vietos trąšoms sandėliuoti nebuvimo. Be to, ieškovė kartu su ieškiniu pateikė antstolio L. L. 2019 m. birželio 4 d. protokolą Nr. S-187-19-3061, kuriuo, ieškovės teigimu, buvo sureguliuotas iš užsakovų žaliavų pagamintų trąšų išvežimas. Iš nurodyto protokolo matyti, kad UAB ,,Arvi fertis“, UAB „UHB Agro“, UAB „Agrofertis“ bei UAB „Belor“ atstovai susitarė ir nustatė, jog naujai atvežamos žaliavos sandėliuojamos aruoduose gamybinėje patalpoje (Nr. 2p1/g; Nr. 1-9, bendras plotas 4 245,35 m2, adresu (duomenys neskelbtini)) (antstolio protokolo Nr. S-187-19-3061 pastabų 3 punktas). Protokole taip pat užfiksuota, kad dalyviai sutarė, jog naujai pagamintos trąšos (iš naujai atvežtų žaliavų) bus sandėliuojamos laisvuose plotuose, adresu (duomenys neskelbtini)  (antstolio protokolo Nr. S-187-19-3061 pastabų 5 punktas). Šios aplinkybės, nesant, kaip minėta, ieškovės išreikštą poziciją patvirtinančių duomenų, taip pat galėtų būti vertinamos kaip paneigiančios ieškovės argumentus, jog ginčo laikotarpiu bankrutuojanti UAB „Arvi fertis“ gamyba galėjo būti sustabdyta būtent dėl vietos trąšoms sandėliuoti nebuvimo, kadangi paminėtame protokole kalbama apie laisvą vietą („laisvus plotus“) naujai atvežamoms žaliavoms ir naujai pagamintoms trąšoms sandėliuoti. Taigi šiuo atveju labiau tikėtina, kad, priešingai nei teigiama ieškovės procesiniuose dokumentuose, gamybos sustabdymas nebuvo nulemtas vietos trąšoms sandėliuoti nebuvimo.

74.       Šioje byloje ieškovė, patikslinusi ieškinio reikalavimus, žalos dydį grindė 2024 m. birželio 25 d. ekspertizės akto išvadomis. Nors aptartų bylos aplinkybių kontekste atliktos ekspertizės išvadų aptarimas nebėra aktualus, pažymėtina, kad ekspertizės akte, kuriuo remiasi ieškovė, pateiktos išvados visgi neatspindi ieškovės įrodinėjamus žalos UAB „Arvi fertis“ realumo. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 13 d. nutartimi byloje antrą kartą buvo paskirta ekspertizė, pavedant ekspertui atsakyti į klausimą, kokios yra UAB ,,Arvi fertis“ negautos pajamos 2019 m. vasario 25 d. – 2019 m. birželio 15 d. laikotarpiu, gaminant trąšas užsakovams pagal gamybos (procesingo) sutartis. Teisme buvo gautas 2024 m. birželio 25 d. ekspertizės aktas Nr. 11-155 (24), kuriame padaryta išvada, kad jei ekonominės ir įprastinės UAB ,,Arvi fertis“ veiklos sąlygos nesikeistų ir nebūtų veiklos trikdžių, bendrovė galėtų vykdyti įprastinę ūkinę veiklą, 2019 m. vasario 25 d. – 2019 m. birželio 15 d. laikotarpiu pagal pateiktas pirkimo – pardavimo sutartis galėjo uždirbti 4 786 591,08 Eur pardavimo pajamų, pagamintos produkcijos savikaina sudarytų 4 101 935,58 Eur, o bendrovės ,,Arvi fertis“ bendrasis pelnas siektų 684 655,50 Eur, grynasis pelnas būtų 581 957,18 Eur. Pastebėtina, kad nurodyta ekspertizė buvo atlikta darant prielaidą, kad UAB „Arvi fertis“ gamybą vykdė pagal penkias užsakomosios gamybos sutartis. Vis dėlto byloje esantys duomenys patvirtina, kad aktualiu laikotarpiu UAB „Arvi fertis“ gamybą vykdė tik pagal 2018 m. lapkričio 30 d. su UAB „UHB Agro“ sudarytą NPK trąšų užsakomosios gamybos sutartį Nr. 020/2018/KOM. Ši aplinkybė yra užfiksuota kartu su ieškiniu pateiktame antstolio R. S. 2019 m. vasario 5 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Be to, iš nurodytos Gamybos sutarties matyti, kad konkretūs pagamintino produkto kiekiai ir gamybos terminai nustatomi užsakymuose, kurie laikomi neatskiriama Gamybos sutarties dalimi (Gamybos sutarties 1.3 punktas). Iš 2024 m. birželio 25 d. ekspertizės akte pateiktų duomenų matyti, jog ir kitose gamybos sutartyse, kurių pagrindu ekspertė atliko skaičiavimus, turėjo būti numatytos analogiškos nuostatos dėl užsakymų, kaip neatsiejamos gamybos sutarties dalies, vertinimo. Vis dėlto 2024 m. birželio 25 d. ekspertizės akte nėra duomenų apie konkrečius užsakymus, kurie buvo pateikti visų ekspertizės akte išvardintų gamybos sutarčių pagrindu. Be to, kaip matyti iš 2024 m. birželio 25 d. ekspertizės akto, UAB „Arvi fertis“ grynasis pelnas apskaičiuojamas iš bendrojo pelno atėmus pelno mokestį, tačiau nėra jokių duomenų apie patirtas gamybos sąnaudas. Taigi ekspertizės atlikimo metu neįvertinus duomenų apie konkrečius užsakymus, pateiktus pagal visas gamybos sutartis, kurios buvo įtrauktos į ekspertės atliktus skaičiavimus, neįvertinus veiklos sąnaudų, buvo įvertinta ne faktinė, o hipotetinė situacija, kuri nėra tinkama žalos dydžiui pagrįsti.

Dėl procesinės bylos baigties

75.       Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad ieškovė šioje byloje neįrodė sąlygų, būtinų netiesioginiam ieškiniui pareikšti, buvimo, taip pat nepagrindė ieškinyje apibūdintų atsakovų veiksmų neteisėtumo, kuris yra būtina sąlyga deliktinei civilinei atsakomybei taikyti, todėl ieškinys atmetamas.

76.       Į esminius šioje byloje iškeltus klausimus atsakyta. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo sprendimui, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

77.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

78.       Lietuvos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų taryba patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8 punktas nustato maksimalius rekomenduojamus priteisti užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas dydžius. Rekomendacijų 2 punkte įtvirtinta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes. Tai reiškia, kad sprendžiant dėl atlygintinų teisinių paslaugų dydžio visų pirma turi būti įvertinami Rekomendacijų 8 punkte nustatyti dydžiai, o tada atsižvelgiama į Rekomendacijų 2 punkte esančius kriterijus.

79.       Atmetus ieškinį, spręstinas atsakovų turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovės klausimas. Atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo UAB „Arvi fertis” byloje palaikė ieškovės poziciją, ieškinį atmetus trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidos jam nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

80.       Atsakovių UAB „Belor“ ir I. K. atstovai baigiamųjų kalbų metu suformulavo prašymą priteisti iš ieškovės UAB „Belor“ naudai 36 119,71 Eur bylinėjimosi išlaidų (DOK-9939, DOK-25881, DOK-29902, DOK-29318, DOK-29327, DOK-29831, DOK-36339, DOK-30602). Ieškovė baigiamųjų kalbų metu atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovės prašymą priteisti dalį šių bylinėjimosi išlaidų pateikė po bylos iš esmės išnagrinėjimo, todėl teigia, kad tokios išlaidos neturėtų būti priteisiamos. Ieškovė taip pat pateikė argumentus dėl pagrindo mažinti prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas, t. y. nurodė, kad ieškovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas už formalius procesinius veiksmus, be to, ši byla yra susijusi su kitomis jau išnagrinėtomis bylomis.

81.       CPK 98 straipsnyje nurodytos teisinių paslaugų išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju bylos nagrinėjimas iš esmės buvo baigtas 2024 m. rugpjūčio 29 d., tačiau teismas buvo suteikęs galimybę byloje dalyvaujantiems asmenims prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateikti po nurodytą dieną vykusio teismo posėdžio, t. y. iki 2024 m. rugsėjo 1 d.

82.       Po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, t. y. 2024 m. rugsėjo 2 d., atsakovė UAB „Belor“ pateikė prašymą dėl 10 743,59 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir 2024 m. rugpjūčio 29 d. PVM sąskaitą–faktūrą Nr. AACH139, kurioje pateikta suteiktų teisinių paslaugų detalizacija (DOK-29831). 2024 m. rugsėjo 9 d. teisme buvo gautas UAB „Belor“ prašymas dėl papildomų 1 258,40 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo (DOK-30602), o 2024 m. spalio 21 d. į bylą pateikti 2024 m. rugpjūčio 29 d. PVM sąskaitos-faktūros Nr. AACH139 apmokėjimą patvirtinantys dokumentai, iš kurių matyti, kad atsakovė UAB „Belor“ 2024 m. spalio 9 d. ir spalio 17 d. atliktais mokėjimais pagal paminėtą PVM sąskaitą – faktūrą atsiskaitė (DOK-36339).

83.       Įvertinus aplinkybę, kad 2024 m. rugsėjo 9 d. teisme gautas atsakovės UAB „Belor“ prašymas dėl papildomų 1 258,40 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo (DOK-30602) buvo pateiktas po bylos išnagrinėjimo pabaigos ir praleidus teismo nustatytą terminą, šiame prašyme nurodytos išlaidos atsakovei nepriteisiamos (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

84.       Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad jeigu yra pareikštas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir pateikiama įrodymų, kurie patvirtina išlaidų dydį, teismas turi išspręsti tokių išlaidų atlyginimo klausimą. Išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį patvirtinančiais įrodymais laikytini tokie dokumentai, iš kurių turinio matyti esminiai, tokių išlaidų patyrimo faktą bylą nagrinėjant teisme patvirtinantys duomenys, t. y. kokioje civilinėje byloje, kokios konkrečios advokato teisinės paslaugos suteiktos ir kokios išlaidos buvo patirtos (kokia suma sumokėta). Aplinkybė, kad pateikti įrodymai yra ne pirminiai, o išvestiniai, neturi reikšmės, jei juose atsispindi pirmiau nurodyta informacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-686/2017). Pagrindžiant išlaidas advokato pagalbai apmokėti nebūtina pateikti pirminių įrodymų (mokėjimo nurodymų, pinigų priėmimo kvitų ir kt.), nes pakankamu įrodymu laikoma advokato, advokatų profesinės bendrijos ar partnerystės pagrindais veikiančio advokatų susivienijimo (toliau visi apibendrintai vadinami advokatų kontora) atsakingo asmens (pavyzdžiui, vyr. finansininko) pasirašytas patvirtinimas – pažyma, kurioje turi būti nurodyti šie duomenys: 1) teismas, kuriam adresuojama pažyma; 2) bylos, kurioje teikta advokato ar advokato padėjėjo pagalba, numeris; 3) sumos (atskirai) už kiekvieną iš advokato ar advokato padėjėjo suteiktų paslaugų (procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą); 4) patvirtinimas, kad klientas su advokatų kontora yra atsiskaitęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017).

85.       Atsiskaitymo laiko nurodymas nėra savitikslis – iš pažymos turi būti aišku, kada šalis, prašanti priteisti atstovavimo išlaidas, atsiskaitė su advokatų kontora, nes nuo to priklauso Rekomendacijose nustatytų dydžių taikymas. Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje. Užpraėjęs ketvirtis, kurio metu galiojęs šalies ūkio vidutinis darbo užmokestis yra aktualus nustatant atlygintiną atstovavimo išlaidų dalį, skaičiuojamas nuo tada, kada buvo apmokėtos atstovavimo paslaugos (pagal atsiskaitymo už konkrečias paslaugas datą), t. y. kada realiai buvo patirtos išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017).

86.       2024 m. rugsėjo 2 d. ieškovės UAB „Belor“ prašymas dėl 10 743,59 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir 2024 m. rugpjūčio 29 d. PVM sąskaita–faktūra Nr. AACH139, kurioje yra pateikta suteiktų teisinių paslaugų detalizacija (DOK-29831), buvo pateikti iš esmės per teismo nustatytą terminą. Nors atsiskaitymą su advokatu patvirtinantys dokumentai pateikti tik 2024 m. spalio 21 d. (DOK-36339), matyti, kad šie dokumentai į bylą negalėjo būti pateikti per teismo nustatytą terminą, kadangi atsakovė UAB „Belor“ su atstovu pagal 2024 m. rugsėjo 2 d. sąskaitą – faktūrą atsiskaitė tik 2024 m. spalio mėn. Nors atsiskaitymą pagal paminėtą PVM sąskaitą – faktūrą patvirtinantys dokumentai buvo pateikti vėliau, teismas vertina, kad šiuo atveju nurodyta aplinkybė nesudaro kliūčių spręsti bylinėjimosi išlaidų ir pagal 2024 m. rugsėjo 2 d. prašymą priteisimo klausimą, kadangi 2024 m. rugsėjo 2 d. teismui pateikta PVM sąskaita – faktūra ir joje pateikta teisinių paslaugų detalizacija leidžia pagrįstai įsitikinti, jog šios išlaidos buvo patirtos (CPK 178 straipsnis). Aplinkybė, kad pagal nurodytą PVM sąskaitą-faktūrą buvo atsiskaityta 2024 m. spalio mėn., tik papildomai patvirtina šių išlaidų realumą, taip pat sudaro pagrindą remiantis Rekomendacijomis tiksliau apskaičiuoti maksimalų priteistiną bylinėjimosi išlaidų dydį pagal faktinį atsiskaitymo su advokatu laiką.

87.       Įvertinus atsakovių UAB „Belor“ ir I. K. prašymuose dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pateiktus suteiktų teisinių paslaugų aprašymus, sutiktina su ieškovės išsakyta pozicija, kad ne visos atsakovių nurodytos išlaidos priteistinos iš ieškovės. Pažymėtina, kad tokios paslaugos, kaip atstovo susipažinimas su konkrečiu teismo procesiniu sprendimu ar byla, šalių procesiniais dokumentais, teismų praktikos paieška rengiant procesinius dokumentus, bylos medžiagos, teismo procesinio sprendimo ir byloje dalyvaujančio asmens procesinio dokumento analizė, pasirengimas rengti procesinį dokumentą, informacijos, reikalingos rengiant procesinį dokumentą, paieška ir susipažinimas su kliento pateikta informacija negali būti laikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis. Išvardytos paslaugos yra vertinamos kaip kitų paslaugų, susijusių su atitinkamų procesinių dokumentų parengimu, sudėtinė dalis, todėl pagal Rekomendacijas už šias paslaugas atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-701/2016; 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-403/2018). Kaip matyti iš atsakovių UAB „Belor“ ir I. K. atstovų pateiktuose dokumentuose nurodytų aplinkybių, 2023 m. rugpjūčio 16 d. prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo be kitų nurodytų išlaidų yra prašoma priteisti 314,60 Eur už 2022 m. rugsėjo 21 d. vykusį susipažinimą su vykdomąja byla (DOK-29902); 2024 m. rugsėjo 2 d. prašymu – 130 Eur išlaidų už 2024 m. rugpjūčio 20 d. susipažinimą su byla (DOK-29831); 2024 m. rugpjūčio 28 d. prašymu – 600 Eur už susipažinimą su vykdomąja byla (DOK-29327). Iš pateiktų prašymų nėra aišku, kurio procesinio dokumento parengimo ar kitos teisinės paslaugos suteikimo dalis galėtų būti atskirai išskirtas laikas susipažinimui su byla, todėl šios išlaidos, iš viso sudarančios 1 044,60 Eur, vadovaujantis paminėta kasacinio teismo praktika, iš ieškovės nepriteistinos.

88.       Taip pat nepriteistinos ir atsakovių UAB „Belor“ ir I. K. atstovo 2024 m. rugsėjo 2 d. prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir kartu su juo pateiktuose dokumentuose (DOK-29831) nurodytos 130 Eur išlaidos už 2023 m. rugsėjo 4 d. priešieškinio dėl žalos atlyginimo parengimą (DOK-31734), kadangi nurodytą dokumentą šioje byloje atsisakyta priimti 2023 m. rugsėjo 6 d. teismo nutartimi, o iš Liteko duomenų matyti, kad dėl priešieškinyje nurodytų aplinkybių yra inicijuotas atskiras teisminis ginčas, šiuo metu nagrinėjamas Vilniaus regiono apylinkės teisme (civilinės bylos Nr. e2-306-541/2024). Taigi šių bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas atitinkamai bus išspręstas išnagrinėjus paminėtą civilinę bylą.

89.       Išdėstytų motyvų pagrindu vertintina, kad pagal pateiktus dokumentus spręstinas 33 686,71 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei UAB „Belor“ iš ieškovės priteisimo klausimas (36 119,71 Eur - 1 258,40 Eur - 1 044,60 Eur – 130 Eur). Nurodytų išlaidų dalis, sudaranti 5 445 Eur, yra atsakovės užsakyto ekspertinio tyrimo atlikimo, kurio pagrindu buvo parengtas 2021 m. lapkričio 15 d. ekspertinio tyrimo aktas Nr. A1862, išlaidos (DOK – 9939), o likę 28 241,71 Eur – teisinių paslaugų išlaidos. Įvertinus dokumentus, kuriuose pateikta teisinių paslaugų išlaidų detalizacija, nustatyta, kad prašomų priteisti išlaidų už atskiras paslaugas dydžiai iš esmės neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių. Vis dėlto pastebėtina, kad ši byla, kaip jau minėta šiame sprendime, yra susijusi su kitomis tarp tų pačių šalių Vilniaus apygardos teismo jau išnagrinėtomis civilinėmis bylomis (Nr. e2-76-392/2023 ir Nr. e2-131-580/2024), kuriose įrodinėjimo dalykas didele dalimi sutapo su šios bylos įrodinėjimo dalyku. Nurodytose išnagrinėtose bylose tiek pirmojoje, tiek apeliacinėje instancijoje visos ginčo šalys rėmėsi panašiais argumentais, faktinėmis aplinkybėmis, didele dalimi buvo teikiami ir tie patys įrodymai kaip ir šioje byloje. Taigi, nors ši byla ir galėtų būti laikoma didelės apimties ir pakankamai sudėtinga, atsakovėms suteiktos teisinės paslaugos dėl jau buvusio jų suteikimo kituose tarp tų pačių šalių vykusiuose teisminiuose procesuose šiuo atveju nelaikytinos kompleksiškomis, o sprendžiami klausimai nelaikytini naujais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-1075/2023). Dėl šių priežasčių visų aptariamų teisinių paslaugų išlaidų atlyginimo priteisimas iš ieškovės neatitiktų proporcingumo principo. Teismo vertinimu, šiuo atveju prašomų priteisti 28 241,71 Eur išlaidų, skirtų teisinei pagalbai apmokėti, atlyginimas turėtų būti sumažintas per pusę, todėl atsakovei UAB „Belor“ iš ieškovės priteistina 14 120,86 Eur teisinių paslaugų išlaidų (28 241,71 Eur / 2). Prie šios sumos pridėjus jau paminėtas 5 445 Eur ekspertinio tyrimo išlaidas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakovei UAB „Belor“ iš ieškovės iš viso priteistina 19 565,86 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

90.       Atsakovas antstolis L. L. teismui pateiktoje baigiamojoje kalboje prašo priteisti jam iš ieškovės 12 644,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kaip matyti iš antstolio pateiktų bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų, antstolis turėjo 5 989,50 Eur išlaidų už 2021 m. kovo 10 d. atsiliepimo į ieškinį parengimą (2 250 Eur be PVM) ir tripliko parengimą (2 700 Eur be PVM) (DOK-25967), taip pat 6 655 Eur išlaidas už kitas teisines paslaugas (DOK-29377). Nurodytos 5 989,50 Eur išlaidos apmokėtos 2021 m. liepos 20 d. Vadovaujantis Rekomendacijomis, pažymėtina, kad šiuo atveju už atsiliepimo į ieškinį parengimą prašoma priteisti 2 250 Eur suma yra daug mažesnė nei Rekomendacijose nurodytas maksimalus dydis (vadovaujantis Rekomendacijų 8.2 punktu, maksimali už atsiliepimą į ieškinį priteistina suma, atsižvelgiant į užpraėjusį ketvirtį buvusį 1 517,40 Eur vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį, sudaro 3 793,50 Eur), ir, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir kitas paminėtas aplinkybes, laikytina pagrįsta, o suma, kurią prašoma priteisti už tripliko parengimą, nustatytą maksimalų dydį viršija – vadovaujantis Rekomendacijomis, už šios teisinės paslaugos suteikimą maksimali priteistina suma, atsižvelgiant į užpraėjusį ketvirtį buvusį 1 517,40 Eur vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį, sudaro 2 276,10 Eur (Rekomendacijų 8.3 punktas). Atsižvelgiant į tai, vertintina, kad aptartų aplinkybių kontekste proporcinga už tripliką priteistina suma šiuo atveju sudaro 1 500 Eur, todėl atitinkamai sumažintina iki nurodyto dydžio. Tokiu atveju prašymas dėl 5 989,50 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinamas iš dalies ir antstoliui priteisiama 4 789,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (5 989,50 Eur – (2 700 Eur – 1 500 Eur)).

91.       Antstolis, kaip minėta, vadovaudamasis 2022 m. spalio 13 d. PVM sąskaita-faktūra Serija IMB Nr. 02780 bei 2023 m. rugpjūčio 18 d. PVM sąskaita-faktūra bei jų apmokėjimą patvirtinančiais įrodymais (DOK-29377), taip pat prašo priteisti 6 655 Eur. Šią sumą sudaro 2022 m. spalio 13 d. sąskaitoje nurodyta 2 420 Eur suma, apskaičiuota už kliento interesų atstovavimą ir procesinių dokumentų rengimą, bei 2023 m. rugpjūčio 18 d. sąskaitoje nurodyta 4 235 Eur suma, apskaičiuota už kliento interesų atstovavimą šioje civilinėje byloje. Šios išlaidos, kaip pagrįstai pažymėta ir ieškovės baigiamojoje kalboje, nėra detalizuotos, tačiau, įvertinus antstolio atstovų šioje byloje pateiktų procesinių dokumentų kiekį ir turinį (išskyrus tuos, kurių parengimo išlaidų atlyginimo klausimas jau išspręstas) – rašytinius paaiškinimus, atsiliepimus į patikslintus ieškinius, prašymus, taip pat atstovų dalyvavimą vykusiuose teismo posėdžiuose, yra akivaizdu, kad bendras prašomų priteisti išlaidų dydis neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių. Visgi dėl jau paminėtų priežasčių – aplinkybės, kad suteiktos teisinės paslaugos iš esmės buvo panašios į kitose jau išnagrinėtose bylose suteiktas teisines paslaugas – priteistinų bylinėjimosi išlaidų suma už aptariamas teisines paslaugas mažinama iki pusės prašomos priteisti sumos, t. y. 3 327,50 Eur (6 655 Eur / 2). Išdėstytų motyvų pagrindu antstoliui L. L. iš ieškovės priteisiama iš viso 8 117 Eur bylinėjimosi išlaidų (3 327,50 Eur + 4 789,50 Eur).

92.       Iš ieškovės valstybės naudai taip pat priteisiamos ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 301 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „UHB Agro“, juridinio asmens kodas 303402007, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Belor“, juridinio asmens kodas 303276665,  naudai 19 565,86 Eur (devyniolika tūkstančių penkis šimtus šešiasdešimt penkis eurus ir aštuoniasdešimt šešis centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „UHB Agro“, juridinio asmens kodas 303402007, atsakovo antstolio L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 8 117 Eur (aštuonis tūkstančius vieną šimtą septyniolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „UHB Agro“, juridinio asmens kodas 303402007, 9,45 Eur (devynis eurus 45 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja                                                                            Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė