Administracinė byla Nr. I-4682-629/2015

(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03946-2014-2)

Procesinio sprendimo kategorija 20; 74

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. birželio 29 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė, dalyvaujant pareiškėjos J. Kazlausko IĮ atstovei Loretai Gliaudelienei, atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovei Jurgitai Miliauskaitei-Merkienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos J. Kazlausko IĮ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo,

n u s t a t ė:

J. Kazlausko IĮ (toliau – ir pareiškėja, Įmonė) su skundu (b. l. 1–2) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2014 m. liepos 17 d. nutarimą Nr. ATK2-88/14 (toliau – ir Nutarimas Nr. ATK2-88/14), kuriuo pareiškėjai paskirta 2 000 Lt bauda už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir AKĮ) 17 str. 1 d. 2, 11 p. ir 17 str. 2 d. 2, 9 p. pažeidimą.

Pareiškėja nesutinka, kad Įmonės automobilyje rastas vienas butelis alkoholinio gėrimo, buvo skirtas pardavimui. Pažymėjo, kad AKĮ 17 str. 1 d. 2 p., tiek 2 d. 2 p. skirti traukti atsakomybėn subjektus, kurie prekiauja, tuo tarpu Įmonė jokios prekybos nevykdė, o minėtas butelis tik buvo automobilyje. Paaiškino, kad automobilyje rastas alkoholinis gėrimas priklausė Įmonės darbuotojui G. G., jis įgytas teisėtai, pats butelis su banderole ir nebuvo skirtas parduoti. Pareiškėja taip pat pabrėžė, jog automobilis buvo naudotas privačiais interesais, todėl jame buvęs alkoholinio gėrimo butelis negali būti traktuojamas kaip individualios įmonės valdytas objektas. Atkreipė dėmesį, jog Nutarimo Nr. ATK2-88/14 rezoliucinėje dalyje taip pat nurodyta, kad Įmonė pažeidė AKĮ 17 str. 2 d. 11 p., kuris draudžia vežti alkoholinius gėrimus automobilyje atidarytoje pakuotėje, taigi tokiu atveju neaišku, kuo remiantis buvo padaryta išvada, kad Įmonė prekiavo jau atidarytu alkoholiniu gėrimu. Be to, pareiškėjos nuomone, net ir esant atsakovo nurodytoms faktinėms ir juridinėms aplinkybėms, Įmonei galėjo būti paskirta ne didesnė nei 1 000 Lt bauda, todėl teismui nusprendus nenaikinti ekonominės sankcijos, prašo ją sumažinti.

Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos skundą (b. l. 13–19), prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja patikrinimo metu pati pripažino, kad vykdo išvežiojamąją prekybą, o versija, jog tokia prekyba nebuvo vykdoma ir kad automobilis nesusijęs su Įmonės veikla, atsirado tik skunde teismui. Pažymėjo, kad pareiškėja naudojasi automobiliu vykdydama savo komercinę veiklą, automobilis pažeidimo padarymo metu priklausė būtent pareiškėjai, o tai kad Įmonė vykdo išvežiojamąją prekybą patvirtina ir įvykio metu darytos nuotraukos. Nors pareiškėja nurodo, kad alkoholinis gėrimas buvo laikomas asmeninėms reikmėms, t. y. minėtas gėrimas buvo Įmonės atstovo G. G., tačiau svarbu atkreipti dėmesį ir vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, kad net ir įrodžius, jog toks faktas iš tikrųjų buvo, jis nepašalina bendrovės atsakomybės už AKĮ pažeidimus, nes Įmonė kaip juridinis asmuo yra atsakinga už nurodytų teisės aktų laikymąsi prekybos vietoje, kurioje ji vykdo savo ekonominę veiklą. Be to, Departamento nuomone, šiuo atveju nėra svarbu, kokiu būdu alkoholiniai gėrimai buvo įsigyti ir po to laikomi bei parduodami pareiškėjai vykdant išvežiojamąją prekybą automobilyje. Atkreipė dėmesį, kad AKĮ vartojama „prekybos“ sąvoka apima visus prekiaujančios įmonės veiksmus. Aiškindamas akcizinių prekių „laikymo“ ir „prekybos“ sąvokas sisteminiu teisės aiškinimo metodu, LVAT yra pažymėjęs, kad alkoholiniai gėrimai prekybos vietoje yra laikomi vienu tikslu – juos parduoti, todėl alkoholinių produktų laikymo turint tikslą juos parduoti prasmė (tuo atveju, kai šie produktai gauti ir laikomi jų prekybos vietose) sutampa su tokių produktų laikymu taikymo prasme. Taip pat pabrėžė, jog Įmonės vykdoma komercinė veikla buvo tikrinta turint informacijos, kad pareiškėja galimai prekiauja alkoholiniais gėrimais, neturėdama šiai veiklai licencijos.

Atsakovas taip pat paaiškino, kad Nutarimu Nr. ATK2-88/14 Įmonės atžvilgiu inkriminavo tik AKĮ 17 str. 1 d. 2 p., 2 d. 2 p. ir 17 str. 1 d. 11 p., 2 d. 9 p. pažeidimus. Minėtos įstatymo nuostatos skundžiamame nutarime ne vieną kartą cituojamos, tuo tarpu paskutiniame skundžiamo nutarimo puslapyje esantis suklydimas, kuriame vietoje AKĮ 17 str. 1 d. 11 p. įrašytas 17 str. 2 d. 11 p., yra atsiradęs dėl žmogiškojo faktoriaus klaidos ir, atsakovo manymu, nelaikytinas skundžiamo nutarimo esmę keičiančia ar klaidinančia aplinkybe, dėl kurios pareiškėjai nebūtų aiški inkriminuojamo pažeidimo sudėtis.

Nurodė, kad už Įmonės padarytus pažeidimus baudžiama nuo 1 000 iki 50 000 Lt bauda. Departamentas skirdamas ekonominę sankciją įvertino aplinkybę, kad pareiškėja AKĮ pažeidimą padaro pirmą kartą, tai buvo laikyta Įmonės atsakomybę lengvinančia aplinkybe, į kurią atsižvelgta skiriant baudą – baudos dydį mažinant nuo baudos vidurkio link minimumo. Nutarimas dėl baudos skyrimo buvo priimtas atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir pavojingą pažeidimų pobūdį bei į tai, kad pareiškėja padarė sudėtinį AKĮ pažeidimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos atžvilgiu ekonominė sankcija jai galėjo būti paskirta 1 000 – 25 500 Lt ribose, tačiau Departamentas įvertino byloje esančias aplinkybes, todėl skyrė artimą minimaliai ekonominę sankciją – 2 000 Lt baudą. Atsakovo įsitikinimu, skirta ekonominė sankcija nėra subjektyvaus pobūdžio, atitinka visus objektyvumo, protingumo, sąžiningumo, teisėtumo principus, ypač atsižvelgus į nustatytų pažeidimų itin pavojingą visuomenės sveikatai ar net gyvybei pobūdį.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė prašė skundą tenkinti, remdamasi skunde išdėstytais argumentais.

Teismo posėdyje atsakovo atstovė prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, remdamasi atsiliepime išdėstytais argumentais.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Ginčas kilo dėl Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento Nutarimo Nr. ATK2-88/14, kuriuo pareiškėjai už AKĮ 17 str. 1 d. 2, 11 p. ir 17 str. 2 d. 2, 9 p. pažeidimą skirta 2 000 Lt bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pagal AKĮ 17 str. 1 d. Lietuvos Respublikoje parduoti draudžiama alkoholio produktus, kurie neįrašyti į licencijas juos gaminti, importuoti, parduoti, ir alkoholio produktus neturint juridinę galią turinčių privalomų tų produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų (2 p.) bei alkoholio produktus neturint Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotos licencijos (11 p.). AKĮ 17 str. 2 d. nustatyta, kad Įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams, užsienio juridinių asmenų atstovybėms Lietuvos Respublikoje laikyti, gabenti Lietuvos Respublikoje draudžiama alkoholio produktus, kurie neįrašyti į licencijas juos gaminti, importuoti, parduoti, ir alkoholio produktus neturint juridinę galią turinčių privalomų tų produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų (2 p.) bei alkoholio produktus, neturint Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotos alkoholio produktų gamybos, importo, didmeninės ar mažmeninės prekybos licencijos, išskyrus šio straipsnio 3 d. nustatytus atvejus (9 p.). Taigi minėtomis nuostatomis iš esmės bendrovėms draudžiama laikyti, gabenti ir prekiauti alkoholiniai gėrimais, neturint juridinę galią turinčių privalomų tų produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotos licencijos.

Nustatyta, kad 2014 m. birželio 16 d. patikrinimo metu, Trakų r. sav. Trakų sen. Bagdanonių k. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus aps. VPK Trakų r. PK) pareigūnai J. Kazlausko IĮ priklausančiame automobilyje „VW Sharan“ rado ir paėmė vieną 0,5 litro talpos plastikinį butelį specialios technologijos vaisių ir uogų balto vyno „Katiusha“, kuris buvo laikomas, gabenamas ir parduodamas be įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų (b. l. 23–24). Pažymėtina, kad Įmonė neturi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotos licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais minėtame automobilyje (b. l. 43).

Atsakovas, atsižvelgdamas į Vilniaus aps. VPK Trakų r. PK atsiųstą medžiagą, Vilniaus aps. VPK Trakų r. PK VPS PP tyrėjų ir viršininko tarnybinius pranešimus, J. Kazlausko IĮ savininkės ir vadybininko rašytinius paaiškinimus, įvykio nuotraukas ir kitas bylos aplinkybes, Nutarime Nr. ATK2-88/14 konstatavo, kad Įmonėje laikomi ir parduodami alkoholiniai gėrimai, neturint licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais ir tokiu būdu Įmonė pažeidė AKĮ 17 str. 1 d. 11 p., 2 d. 9 p. reikalavimus, be to, Įmonė jai priklausančiame automobilyje laikė, gabeno ir pardavinėjo alkoholio produktus, neturėdama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotos licencijos ir neturėdama juridinę galią turinčių privalomų tų produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų, ir tokiu būdu pažeidė AKĮ 17 str. 1 d. 2 p., 2 d. 2 p. reikalavimus. Už minėtus pažeidimus pareiškėjai skirta 2 000 Lt bauda (b. l. 4–7).

Pareiškėjos nuomone, atsakovas nepagrįstai nustatė minėtus AKĮ nuostatų pažeidimus, kadangi ginčo automobilis nebuvo naudojamas prekybai. Teismas kritiškai vertina tokius pareiškėjos argumentus. Pažymėtina, kad Įmonės savininkė L. G. 2014 m. birželio 16 d. paaiškinime pripažino, kad prisipirkusi maisto produktų į Bagdanonių k. automobiliu „VW Sharan“ vyko vykdyti išvežiojamosios prekybos (b. l. 29). Aplinkybę, kad automobiliu buvo vykstama prekiauti savo paaiškinimuose patvirtino ir Įmonės vairuotojas G. G. (b. l. 30), taip pat patikrinimo metu padarytos nuotraukos (b. l. 35–37). Taigi pareiškėjos teiginiai, kad Įmonė nevykdė prekybos automobilyje atmestini ir vertintini kaip gynybinė pozicija, kuria siekiama išvengti atsakomybės už padarytus pažeidimus.

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 618 patvirtintų Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais taisyklių 9 p. automobilinės parduotuvės, kuriose alkoholiniai gėrimai parduodami vartotojui, be kita ko, priskiriamos prie prekybos alkoholiniais gėrimais vietų.

Pareiškėja taip pat teigia, kad Įmonės automobilyje rastas vyno butelis buvo vairuotojo nuosavybė ir nebuvo skirtas prekybai. Tačiau šios pareiškėjos nurodytos faktinės aplinkybės paties pažeidimo kvalifikavimui teisinės reikšmės neturi. Pažymėtina, kad LVAT praktikoje laikomasi nuostatos, jog alkoholinių produktų laikymo turint tikslą juos parduoti prasmė (tuo atveju, kai šie produktai gauti ir laikomi jų prekybos vietose) AKĮ taikymo prasme sutampa su tokių produktų laikymu, todėl konkrečiu atveju nebūtina nustatyti prekių pardavimo faktą (2007 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-1186/2007, 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2241/2012). Be to, AKĮ 17 str. 1 d. 2, 11 p. ir 2 d. 2, 9 p. nustatyti draudimai yra formalūs, nėra siejami su pasekmėmis ar alkoholio laikymo tikslais, motyvais bei alkoholio valdymo faktu, todėl pakanka nustatyti minėtų normų dispozicijos draudimo nepaisymą. Teismas taip pat sutinka su Departamento teiginiais, kuriuos patvirtina ir LVAT praktika, kad ūkio subjektas yra atsakingas už atitinkamų teisės aktų laikymąsi prekybos vietoje, kurioje jis vykdo savo ekonominę veiklą, jo teisinė atsakomybė nėra atskiriama arba kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie yra (buvo) atliekami prekybos vietoje, o tai reiškia, kad ūkio subjekto darbuotojų veiksmai AKĮ požiūriu laikytini paties šio ūkio subjekto (pareiškėjo) veiksmais (2009 m. gegužės 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-678/2009; 2011 m. liepos 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2732/2011).

Šiuo atveju nėra ginčo, kad Įmonė neturėjo licencijos prekiauti alkoholiniai gėrimais automobilyje „VW Sharan“, be to, pareiškėja neneigia, kad neturėjo ir patikrinimo metu rasto alkoholinio gėrimo įsigijimo dokumentų, todėl atsakovas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad Įmonė pažeidė AKĮ 17 str. 1 d. 2, 11 p. ir 2 d. 2, 9 p.

Teismas taip pat pažymi, kad Nutarimo Nr. ATK2-88/14 pabaigoje nurodytas AKĮ 17 str. 2 d. 11 p. pažeidimas laikytinas rašymo apsirikimu, kadangi, kaip matyti iš viso skundžiamo sprendimo turinio, jame buvo analizuotas ir aptartas AKĮ 17 str. 1 d. 11 p. pažeidimas, todėl toks suklydimas nelaikytinas esminiu pažeidimu, sudarančiu pagrindą panaikinti Nutarimą Nr. ATK2-88/14.

Ekonominių sankcijų už AKĮ pažeidimus dydį reglamentuoja minėto įstatymo 34 str. Pagal Nutarimo Nr. ATK2-88/14 priėmimo metu galiojusios redakcijos AKĮ 34 str. 2 d. už AKĮ 17 str. 1 d. 2–11 p., 2 d. 2–9 p., nustatytų reikalavimų nesilaikymą baudžiama nuo 1 000 Lt iki 50 000 Lt bauda. AKĮ 34 str. 7 d. nustatyta, kad konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir šio straipsnio 8 ir 9 d. nurodytas atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų skaičių ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas motyvuojamas institucijos, skiriančios baudą už šiame Įstatyme nustatytų reikalavimų nesilaikymą, nutarime.

Nutarime Nr. ATK2-88/14 nurodyta, jog nustatant sankcijos dydį buvo atsižvelgta į atsakomybę lengvinančią aplinkybę – Įmonė pažeidimus padarė pirmą kartą. Skundžiamu nutarimu pareiškėjai paskirta 2 000 Lt bauda. Atkreiptinas dėmesys, kad baudos vidurkis už pareiškėjai inkriminuotus pažeidimus yra 25 500 Lt, pati mažiausia galima paskirti bauda – 1 000 Lt bauda, tuo tarpu atsakovas Įmonei paskyrė 2 000 Lt baudą. Teismo vertinimu, yra pagrindas sumažinti pareiškėjai paskirtą baudą iki minimumo, t. y. 1 000 Lt. Šiuo atveju atsižvelgtina ne tik į atsakovo nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę – pažeidimų padarymą pirmą kartą, bet ir į tai, kad Įmonės automobilyje buvo rastas tik vienas butelis alkoholinio gėrimo, be to, nėra surinkta pakankamai neabejotinų duomenų, kad Įmonė faktiškai pardavė alkoholį iš automobilio, todėl 1 000 Lt baudos dydis būtų adekvatus padarytam pažeidimui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies ir pareiškėjai J. Kazlausko IĮ paskirta 2 000 Lt bauda mažintina iki 1 000 Lt (289,62 Eur).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1, 4 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjos J. Kazlausko IĮ skundą tenkinti iš dalies.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2014 m. liepos 17 d. nutarimą Nr. ATK2-88/14 pakeisti ir pareiškėjai J. Kazlausko IĮ paskirtą 2 000 Lt baudą sumažinti iki 1 000 Lt (289,62 Eur).

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja                                                                                         Milda Vainienė