Civilinė byla Nr. e2-135-641/2020

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04227-2019-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.1.5.1.2.7.; 2.6.8.6.; 2.6.8.9.; 2.6.10.2.1.; 2.6.10.5.1.; 2.6.18.1.; 2.6.18.6.; 3.1.7.6.; 3.1.7.8.; 3.1.7.11.; 3.2.4.4.; 3.2.6.1.

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 8 d.

Šiauliai

Šiaulių

sekretoriaujant Giedrei Juozapaitienei,

dalyvaujant ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei,

atsakovės UAB „Įžvalga“ atstovui advokatui Evaldui Onaičiui

trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „NMF Holding“ atstovui direktoriui Vytautui Žalevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ patikslintą ieškinį atsakovei UAB „Įžvalga“ dėl turtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, UAB „NMF Holding“.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės UAB „Įžvalga“ 2683,35 Eur turtinės žalos atlyginimą, 103,22 Eur palūkanas, 6 % dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2018 m. gegužės 3 d. pakilus vėjui buvo nuplėšta gamybinio pastato, esančio Televizorių g. 3, Šiauliuose, stogo dangos dalis, kurią tų pačių metų balandžio mėnesį sumontavo atsakovė UAB „Įžvalga“. Įvykio metu gamybinis pastatas, esantis Televizorių g. 3, Šiauliuose, ieškovės buvo apdraustas Verslo turto draudimu. Vadovaudamasi draudimo sutartimi, ieškovė įvykį pripažino draudžiamuoju ir, atsižvelgdama į Verslo turto draudimo taisykles, pagal lokalinę sąmatą apskaičiavo, jog ieškovės apdrausto turto remonto kaina sudaro 4138,35 Eur, bei išmokėjo trečiajam asmeniui (draudėjai) 2683,35 Eur draudimo išmoką. Ieškovė nurodė, jog apdraustas turtas buvo sugadintas dėl atsakovės netinkamai atliktų stogo remonto darbų penkių metų garantinio termino eigoje. Įvykio teritorija (Šiaulių miestas) pagal Statybos techninį reglamentą STR „2.05.02:2008 Statinių konstrukcijos. Stogai“, patvirtintą 2008 m. spalio 27 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-571 (redakcija, galiojusi įvykio metu, toliau tekste – Statybos techninis reglamentas) priskiriama prie I vėjo apkrovos rajono, kuriame statinių bendrosios konstrukcijos (tarp kurių – ir stogas) turi atlaikyti ne mažesnį nei 24 m/s vėjo greitį. 2018 m. gegužės 3 d. Šiaulių mieste buvo fiksuojamas 14 m/s didžiausias vėjo greitis, atsakovės sumontuotas stogas neatlaikė vėjo greičio, kuris 2018 m. gegužės 3 d. siekė iki 14 m/s, nors pagal reikalavimus turėjo atlaikyti ne mažesnį nei 24 m/s vėjo greitį. Žalos atsiradimą ieškovė grindžia rangos darbų defektų buvimu, teigia, jog atsakovė netinkamai atliko stogo dengimo darbus, dėl netinkamai atliktų stogo dengimo darbų buvo padaryta žalos ieškovės apdraustam turtui, žala yra tiesioginis atsakovės netinkamai atlikų darbų rezultatas. Ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 6.1015 straipsniu, reikalauja išmokėtų sumų atlyginimo iš atsakingo asmens – atsakovės. Nurodė, jog atsakovės atsakomybė kyla CK 6.664 ir 6.697 straipsnių pagrindu. Pažymėjo, jog ieškovė šioje byloje privalo įrodyti tik defektų faktą, o atsakovė, siekdama išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas jos atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis. Dėl ieškinio senaties taikymo ieškovės atstovė teismo posėdžio metu papildomai nurodė, jog nesutinka su atsakovės prašymu taikyti ieškinio senatį, vienerių metų ieškinio senačiai nėra teisinio pagrindo, kadangi ieškovės ir atsakovės nesieja draudimo santykiai, o trejų metų senatis dėl žalos atlyginimo nėra praleista.

2.       Atsakovė UAB „Įžvalga“ su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog atsakovę UAB „Įžvalga“ su trečiuoju asmeniu UAB „NMF Holding” sieja statybos rangos teisiniai santykiai 2017 m. sausio 4 d. Statybos rangos sutarties Nr. 17/01/04/S1 pagrindu. Šalys buvo susitarusios dėl gamybinio pastato, esančio Televizorių g. 3, Šiauliuose, remonto darbų. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog stogo remonto darbai buvo baigti iki draudiminio įvykio, trečiasis asmuo juos priėmė, apžiūros metu defektų nebuvo nustatyta, jokių pretenzijų dėl darbų kokybės ar trūkumų vėliau taip pat nebuvo pareikšta. Atsakovė teigia, jog ieškovė neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. neįrodė, jog dėl atsakovės neteisėtų veiksmų vėjas nuplėšė pastato, esančio Televizorių g. 3, Šiauliuose, stogą. Vien ieškovės nurodyto teiginio, jog stogo remonto darbai neatitiko Statybos techninio reglamento reikalavimo, kadangi stogo dangos apkrova neatlaikė 14 m/s vėjo greičio nepakanka, turi būti nustatyti defektai, kad darbai atlikti nekokybiškai. Atsakovė, įvertinusi Verslo draudimo taisykles taip pat teigia, jog ieškovė įvykį pripažindama draudžiamuoju, pripažino ir tai, kad statybos darbai kuriuos atliko atsakovė nėra nei statybos klaidos, nei defektai, nes priešingu atveju nebūtų trečiajam asmeniui (draudėjui) atlyginusi jo patirtų nuostolių už stogo remontą. Trečiasis asmuo UAB „NMF Holding“ apie 2018 m. gegužės 3 d. įvykį - stogo dangos nuplėšimą atsakovę informavo kitą dieną, šio įvykio nelaikė atliktų stogo remonto darbų trūkumu ar defektu, įvykio padarinių nereikalavo pašalinti atsakovės lėšomis, o priešingai užsakė vėjo nuplėštos dalies remonto darbus atlikti trečiojo asmens (užsakovo) sąskaita. Be to, atsakovė prašo taikyti vienerių metų ieškinio senatį reikalavimams kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, kadangi ieškovė apie trūkumus sužinojo 2018 m. gegužės 4 d. gavusi iš trečiojo asmens (draudėjo) UAB „NMF Holding“ pranešimą–apskaičiavimą ir turėjo galimybę per protingą terminą pareikšti pretenziją dėl trūkumų pašalinimo. Nurodo, jog 2018 m. birželio 11 d. ieškovė priėmė sprendimą dėl draudimo išmokos išmokėjimo, o tik 2019 m. birželio 27 d. teismui pateikė ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, todėl atsakovė sprendžia, jog ieškovė yra praleidusi vienerių metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl atliktų rangos darbų trūkumų pareikšti.

3.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „NMF Holding“ prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, jog atsakovė atliko gamybinio pastato, esančio Televizorių g. 3, Šiauliuose, stogo apšiltinimo darbus, stogą laikančios konstrukcijos bei konstrukciniai stogo elementai nebuvo keičiami, buvo dedamos apšiltinimo medžiagos, t. y. 10 cm polisterolo ir 2 cm kietos vatos bei prilydyta stogo danga. Nurodė, jog draudiminio įvykio metu buvo nuplėštas vienas iš stogo antstatų, tačiau teigia, jog atsakovė stogo apšiltinimo darbus atliko gerai, trečiasis asmuo juos priėmė, jokių pretenzijų dėl atliktų darbų neturėjo. Tuo atveju, jeigu darbai būtų atlikti netinkamai, trečiasis asmuo nebūtų su atsakove atsiskaitęs.

Ieškinys atmetamas.

Bylos faktai ir reikšmingos procesiniam sprendimui priimti aplinkybės.

4.       Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė (rangovas) UAB „Įžvalga“ ir trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, (užsakovas) UAB „NMF Holding“ 2017 m. sausio 4 d. sudarė Rangos sutartį Nr. 17/01/04/1 (toliau – Rangos sutartis), kuria susitarė dėl gamybinio pastato, esančio Televizorių g. 3, Šiauliuose (toliau – ir gamybinis pastatas), remonto darbų (Rangos sutarties 1.1. punktas). PVM sąskaitos faktūros, atliktų darbų aktai laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės iki 2018 m. vasario mėnesio įrodo, jog atsakovė gamybiniame pastate, esančiame Televizorių g. 3, Šiauliuose, atliko stogo remonto darbus: sutapdinto stogo įrengimą su prilydoma bitumine danga, šiltinant; antstatų galų šiltinimą (medinių lentų išardymą, vamzdinių profilių montavimą plokščių tvirtinimui, vatos užpildo montavimą, stoglangių apskardinimą); stoglangių montavimą, įrengiant angas perdangoje; ventiliacinių kaminėlių montavimą, plokščių stogų įlajų įrengimą, aptaisant ritinine danga. Teisminio nagrinėjimo metu šalys neginčijo, jog tarp atsakovės ir trečiojo asmens buvo sudaryta Rangos sutartis, atsakovė UAB „Įžvalga“ keitė gamybinio pastato stogo dangos dalį, draudiminio įvykio dieną, t. y. 2018 m. gegužės 3 d. stogo remonto darbai buvo baigti. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas direktorius V. Žalevičius paaiškino, jog atsakovė atliko gamybinio pastato stogo apšiltinimo darbus, stogo laikančios konstrukcijos bei konstrukciniai stogo elementai nebuvo keičiami, buvo dedamos apšiltinimo medžiagos, t. y. 10 cm polistirolo ir 2 cm kietos vatos, pridedamoji danga bei ant viršaus prilydyta stogo danga (2020 m. gegužės 21 d. teismo posėdžio garso įrašas: 35 min. 55 sek. – 37 min. 05 sek.). 

5.       Trečiasis asmuo UAB „NMF Holding“ savo turtinius interesus buvo apdraudęs Verslo turto draudimu, sutartinius santykius patvirtina liudijimas, serija LD Nr. 109555260 (toliau - liudijimas), draudimo laikotarpis 2017 m. lapkričio 29 d. – 2018 m. lapkričio 28 d. Liudijime nurodyta, jog draudimo objektai ir jų draudimo sąlygos pateikiamos šiame draudimo liudijime, jo priede ir draudimo liudijime nurodytose draudimo taisyklėse. Draudžiamieji įvykiai statiniams – visi draudžiamieji įvykiai nurodyti Verslo turto draudimo taisyklių Nr. 68-1, Visų rizikų draudimo išplėtime Nr. 68-1A (toliau – draudimo išplėtimas) bei šios sutarties papildomose sąlygose nurodyta kaip nedraudžiamieji įvykiai arba neatlyginami nuostoliai. Visų rizikų draudimo išplėtimas Nr. 68-1A numato, jog tuo atveju jei draudimo sutarčiai taikomas šis draudimo apsaugos išplėtimas, Taisyklių „Draudimo sąlygų“ skyrius „Draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai“ (Taisyklių „Draudimo sąlygų“ 11-15 punktai) yra keičiamas. Draudimo išplėtimo 2. punkte ir jo papunkčiuose nurodyta, kas yra nedraudžiamieji įvykiai. Matyti, jog gamtinės jėgos - vėjo atveju - išlygų nėra, t. y. vėjas nėra priskirtas prie nedraudžiamųjų įvykių.

6.       2018 m. gegužės 3 d. trečiasis asmuo (draudėjas) informavo ieškovę (draudiką), jog Televizorių g. 3, Šiauliuose, pakilus smarkiam vėjui su lietumi ir žaibais, buvo nuplėšta vieno antstato stogo danga ir užversta ant kito stogo. 2018 m. gegužės 4 d. ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ pranešime–apskaičiavime nurodytas įvykio pavadinimas – audra, stiprūs vėjo gūsiai. Taip pat aprašyta, jog stogas sutapolintas bituminės dangos dviejų sluoksnių, 2 cm storio kietos vatos ir 10 cm storio putų polistirolo, apšiltinimo medžiagos, apskardintas, nuplėštas. Iš 2018 m. gegužės 22 d. PVM sąskaitos faktūros Nr 0004447, atliktų darbų akto už 2018 m. gegužės mėnesį, lokalinės sąmatos matyti, jog atsakovė UAB „Įžvalga“ atliko gamybinio pastato, esančio Televizorių g. 3, Šiauliuose, vėjo nuplėštos stogo dalies remontą už 5061,85 Eur sumą. 2018 m. birželio 11 d. draudimo išmokos apskaičiavimas, 2018 m. birželio 12 d. mokėjimo nurodymas įrodo, jog ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ paskaičiavo 4183,35 Eur žalą pagal atsakovės UAB „Įžvalga“ lokalinę sąmatą, atliktų darbų aktą ir PVM saskaitą faktūrą Nr 0004447 bei, pritaikęs 1500,00 Eur išskaitą, 2018 m. birželio 12 d. išmokėjo trečiajam asmeniui 2683,35 Eur draudimo išmoką, kurios nagrinėjamoje byloje ieškovė reikalauja iš atsakovės subrogacijos tvarka. 2018 m. liepos 24 d. pranešimu dėl išmokos išieškojimo Nr. R0002037352 atsakovė UAB „Įžvalga“ buvo informuota, jog ji yra atsakinga už žalą, susijusią su 2018 m. gegužės 3 d. draudiminiu įvykiu, todėl per 15 dienų privalo ieškovei pervesti trečiajam asmeniui išmokėtą 2683,35 Eur sumą.

7.       Byloje nėra ginčo, jog gamybinio pastato stogo dalis 2018 m. gegužės 3 d. buvo nuplėšta, tačiau šalys nesutaria dėl atsakovės civilinės atsakomybės. Atsakovė nurodo, jog byloje nėra duomenų, kad ji būtų stogo remonto darbus atlikusi nekokybiškai ar netinkamai, šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir trečiasis asmuo. Atsakovė teigia, jog stogo dangos pakeitimo darbai atlikti naudojant sertifikuotas ir kokybiškas medžiagas, darbai buvo atlikti kokybiškai ir tinkamai, laikantis stogo dangos klojimo ir montavimo instrukcijų. Nurodo, jog subrogacija negalima, kadangi ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, teiginių, jog stogo darbai neatitinka Statybos techninio reglamento reikalavimų nepakanka atsakovės neteisėtiems veiksmams įrodyti. Taip pat nurodo, jog pagal Verslo draudimo taisykles, statybos klaidos ir defektai patenka į nedraudžiamuosius įvykius, todėl išmokėjusi draudimo išmoką, ieškovė pripažino, jog stogo dangos nuplėšimas nėra statybos defektas. Ieškovė tuo tarpu nurodo, jog pateiktų įrodymų, t. y. Statybos techninio reglamento nurodytų vėjo apkrovos reikalavimų ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau - Tarnyba) pažymos apie vėjo greitį pakanka atsakovės civilinei atsakomybei pagrįsti.

Dėl draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimo draudikui, atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų ir įrodinėjimo pareigos paskirstymo.

8.       Minėta, ieškovė (draudikas) ieškinį reiškia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.663, 6.664 straipsnių, 6.697 straipsnio 3 dalies ir 6.1015 straipsnio 1 dalies pagrindu, nurodydamas, kad jis kaip draudikas turi teisę į žalos atlyginimą subrogacijos tvarka, nes atlygino dėl atsakovės (rangovo) darbų defektų atsiradusią žalą trečiajam asmeniui.

9.       CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 98 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatas draudikas neturi teisės išmokėti draudimo išmoką ar atsisakyti ją išmokėti, neįsitikinęs draudžiamojo įvykio buvimu. Todėl tam, kad draudikas įgytų teisę subrogacijos tvarka reikalauti grąžinti savo draudėjui sumokėtą draudimo išmoką, būtina nustatyti, ar minėtas įvykis yra draudžiamasis, remiantis draudimo sutarties bei draudimo taisyklių nuostatomis, ir ar draudikas pagrįstai sumokėjo tokią išmoką. Be to, ieškovas, išmokėjęs trečiajam asmeniui draudimo išmoką, perima šio trečiojo asmens reikalavimo teisę į atsakingus už padarytą žalą asmenis subrogacijos tvarka (CK 6.114 straipsnio 5 punktas, 6.1015 straipsnio 1 dalis). Ieškovas nagrinėjamu atveju perima tiek teisių, kiek jų turėjo minėtas trečiasis asmuo, ir jo reikalavimo teisė turi būti įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato trečiojo asmens ir už žalą atsakingo asmens santykius, nagrinėjamu atveju – statybos rangos santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis).

10.       Taip pat ieškovė ieškinį grindžia CK 6.664 straipsniu, kurio 3 dalyje nurodyta, kad rangovas privalo neatlygintinai pašalinti darbų defektus (arba atlyginti užsakovui darbų defektų šalinimo išlaidas), jei defektai nustatyti per garantinį terminą. CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad atsakomybė už defektus, nustatytus per garantinį terminą, kyla rangovui, projektuotojui ir statybos techniniam prižiūrėtojui, išskyrus, jei defektai atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto ar kitų kaltų veiksmų.

11.       Kaip ne kartą yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas civilines bylas dėl rangos santykių, defektų faktą privalo įrodyti užsakovas, bet jų susidarymo priežastis, šalinančias rangovo atsakomybę, privalo įrodyti rangovas, t. y., jis turi įrodyti, kad defektai atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-652/2004; 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005 ir kt.). Be šių ypatumų nagrinėjant civilines bylas dėl rangos teisinių santykių, priešingai, nei teigiama patikslintame ieškinyje, ieškovas byloje privalo įrodyti ir kitas sąlygas civilinei atsakomybei taikyti, t. y. atsakovo neteisėtus veiksmus, pasireiškiančius sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradusius nuostolius ir priežastinį jų ryšį (CK 6.246–6.249, 6.256 straipsniai). Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė – preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Taigi sutartyje nesant išlygos dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės, ir, esant reikalavimui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, teismas nustato tris atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472-684/2015).

12.       Kiekvienas asmuo, vykdydamas sutartį, turi elgtis teisėtai, t. y. tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Netinkamas sutartinių prievolių vykdymas yra teisinis pagrindas sutartinei atsakomybei kilti – neteisėtai veikianti šalis privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Taigi sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1, 2 dalys) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2017). Prievolė laikoma įvykdyta netinkamai ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ar bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015). Sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas, kaip sutartinės atsakomybės sąlyga, nėra preziumuojamas (CK 6.246, 6.256 straipsniai), todėl ginčo atveju jį privalo įrodyti ieškovas, reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015).

13.       Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė turėjo įrodyti, jog ieškovės apdraustas turtas buvo sugadintas būtent dėl atsakovės netinkamai atliktų stogo remonto darbų (statybos rangos darbų defektas ar kitos priežastys) ir, ar gamybinio pastato stogo dalies nuplėšimas buvo draudiminis įvykis pagal ieškovės ir trečiojo asmens sudarytą draudimo sutartį, o nustačius, kad stogo danga buvo nuplėšta dėl statybos rangos darbų defektų, ieškovė turėjo įrodyti, kad apdraustas turtas buvo sugadintas nepasibaigus statybos rangos darbų garantiniam terminui ir kad atsakovė - rangovė UAB „Įžvalga “ - atsakinga dėl atsiradusių darbų defektų, nes ieškinys reiškiamas būtent jai iš CK 6.697 straipsnio 3 dalyje įvardintų statybos rangos santykiuose dalyvavusių asmenų (minėtų rangovo, projektuotojo ar statybos techninio prižiūrėtojo).

Įvykio priežastis, jo kvalifikavimas draudiminiu įvykiu, rangovo atsakomybė.

14.       Iš byloje esančių rašytinių duomenų, ieškovės, trečiojo asmens atstovo paaiškinimų akivaizdu, jog po gamybinio pastato stogo dangos nuplėšimo defektų aktas nebuvo sudarytas. Minėta, jog byloje pateiktas tik 2018 m. gegužės 4 d. ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ pranešimas–apskaičiavimas, kuriame nurodyta: įvykio pavadinimas – audra, stiprūs vėjo gūsiai; įvykio aprašymas – draudėjų teigimu staiga pakilus smarkiam vėjui su lietumi ir žaibais, buvo nuplėšta vieno antstato stogo danga ir užversta ant kito stogo. Taip pat aprašyta, jog stogas sutapolintas bituminės dangos dviejų sluoksnių, 2 cm storio kietos vatos ir 10 cm storio putų polisterolio, apšiltinimo medžiagos, apskardintas, nuplėštas. Iš teismo posėdžio metu pateiktų paaiškinimų, byloje esančių PVM sąskaitų faktūrų, atliktų darbų aktų matyti, jog atsakovei už atliktus darbus po stogo nuplėšimo buvo atlyginta, Rangos sutarties šalys atliktų darbų nelaikė kaip defektų šalinimo, t. y. nelaikė atsakovės (rangovo) atsakomybe už ieškovės ieškinyje įvardintus defektus. Byloje nėra jokių duomenų, jog trečiasis asmuo (užsakovas) būtų turėjęs pretenzijų atsakovei dėl iki įvykio atliktų stogo remonto darbų pagal Rangos sutartį (CPK 178, 185 straipsniai). 

15.       Rangos sutarties 5.2. punktas numato rangovo įsipareigojimus atlikti darbus pagal galiojančius statybos techninius reglamentus, laikantis suderintų su užsakovu sprendimų bei darbų vykdymo terminų. Statybos techninio reglamento 2. punktas numato, jog „reglamentas nustato projektavimo ir statybos reikalavimus naujų, rekonstruojamų ir kapitališkai remontuojamų pastatų stogams [4.1, 4.2]. Rekonstruojamų pastatų atveju reglamento reikalavimai taikomi, kai pastato rekonstravimo metu prie pastato pristatomi priestatai, stogo laikančios konstrukcijos keičiamos į kito tipo laikančiąsias konstrukcijas, iš esmės keičiamas pastato patalpų planas pertvarkant stogo laikančiąsias konstrukcijas arba atliekami stogo apšiltinimo darbai [4.1]. Kapitališkai remontuojamų pastatų atveju reglamento reikalavimai taikomi, kai pastato kapitalinio remonto metu keičiamos susidėvėjusio stogo laikančiosios konstrukcijos [4.1].“ Iš Statybos techninio reglamento 1.1 lentelės „Vėjo greičio pagrindinės ataskaitinės vertės“ matyti, jog draudiminio įvykio teritorija (Šiaulių miestas) priskiriama I vėjo apkrovo rajonui ir šioje teritorijoje esančių pastatų stogai turi atlaikyti 24 m/s vėjo greitį. Ieškovė pateikė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau - Tarnyba) 2018 m. gegužės 14 d. pažymą apie hidrometeorologines sąlygas Nr. (5.58-10)-B8-1237, kurioje Tarnyba pateikia informaciją apie didžiausią vėjo greitį Šiaulių meteorologijos stoties duomenimis nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki gegužės 4 d. 2018 m. gegužės 3 d. nurodytas didžiausias vėjo greitis – 14 m/s.

16.       Teismas, įvertinęs ieškovės nurodytus argumentus bei pateiktus rašytinius įrodymus, Statybos techninio reglamento nuostatas, sutinka su ieškove, jog stogo apšiltinimo darbams Statybos techninis reglamentas yra taikomas ir vykdant stogo apšiltinimo darbus vėjo apkrovų reikalavimai turi būti vertinami, tačiau priešingai nei teigia ieškovė, Statybos techninis reglamentas bei Tarnybos pažyma dėl vėjo greičio neįrodo atsakovės (rangovo) veiksmų neteisėtumo nagrinėjamu atveju (CPK 178, 185 straipsniai, CK 6.246 straipsnis). Rangos sutarties 5.9. punktas numatė atsakovės (rangovo) įsipareigojimą garantuoti, kad priėmimo metu atlikti darbai atitiks normatyvinių statybos dokumentų reikalavimus, jie bus atlikti be trūkumų, kurie sumažintų darbų vertę arba sutarties objekto tinkamumą naudoti jį projekte numatytam tikslui. Trečiasis asmuo (užsakovas) tuo tarpu įsipareigojo apmokėti už darbus sutartyje numatytu laiku ir sąlygomis, kilus nesutarimui dėl apmokėjimui pateiktų darbų kiekio ir/ar kokybės, neginčijamas sumas apmokėti sutartyje numatytais terminais. Likusi suma apmokama šalims išsprendus kilusį ginčą sutartyje nustatyta tvarka (Rangos sutarties 6.1. punktas). Rangos sutartyje taip pat šalys susitarė, jog rangovo darbus užsakovas priima tik po to, kai pašalinami visi užsakovo nurodyti trūkumai, o rangovas statybos darbų vykdymo metu ar sutartyje numatytu garantijos laikotarpiu, gavęs raštišką pranešimą apie defektą privalo suderintu su užsakovu laiku, bet ne vėliau kaip per aštuonias darbo dienas šį defektą ištaisyti. Jeigu Rangovas neištaiso defektų per nurodytą laiką, tai užsakovas defektą ištaiso Rangovo sąskaita, o rangovas apmoka šią kainą (Rangos sutarties 7.2., 8.3. punktai). Toks sutarties sąlygų turinys rodo, jog atsakovė ir trečiasis asmuo Rangos sutartimi iš esmės susitarė dėl šalių įsipareigojimų, darbų priėmimo, apmokėjimo, tuo atveju, jeigu būtų konstatuoti atliktų darbų defektai. 

17.       Teismas, nagrinėdamas bylą, nenustatė, jog atsakovė būtų pažeidusi aptartas Rangos sutarties sąlygas. Byloje nėra duomenų, jog atsakovė stogo apšiltinimo darbus pagal šalių pasirašytą Rangos sutartį vykdė netinkamai, jog trečiasis asmuo turėjo pretenzijų dėl atliktų darbų, buvo fiksuoti atliktų darbų defektai, trečiasis asmuo (užsakovas) neatsiskaitė su atsakove (rangovu) dėl netinkamai atliktų stogo remonto darbų ar atsiskaitė tik, kai buvo pašalinti trūkumai, kas galėtų patvirtinti, jog darbai buvo atlikti netinkamai (CPK 178, 185 straipsniai). Be to, atkreiptinas ieškovės dėmesys, jog Statybos techninio reglamento 2., 5.15., 5.16. punktai numato, kad vėjo apkrovos reikalavimai yra taikomi ne tik stogo apšiltinimo darbams, bet ir naujų, rekonstruojamų ir kapitališkai remontuojamų pastatų stogų laikančioms konstrukcijoms. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų – PVM sąskaitų faktūrų, atliktų darbų aktų (žiūrėti sprendimo 4. dalį) matyti, jog stogo laikančios konstrukcijos nebuvo keičiamos, šias aplinkybes teismo posėdžio metu taip pat patvirtino tiek atsakovės tiek trečiojo asmens atstovas. Akivaizdu, jog byloje nesant jokių įrodymų, kad stogo dalies danga buvo nuplėšta vėjo apkrovos būtent dėl atsakovės atliktų stogo šiltinimo darbų defektų, negalima atmesti prielaidos, jog vėjo apkrovos galėjo neatlaikyti stogo laikančios konstrukcijos, kurių atsakovė nekeitė. Be to, gamybinio pastato stogo dalis galėjo būti nuplėšta vėjo ir dėl bet kokių kitų su atsakovės veiksmais nesusijusių priežasčių. Tokiu atveju atsakovei negali kilti civilinė atsakomybė už kitų asmenų galimai netinkamą pareigų vykdymą (CK 6.246 straipsnis).

18.       Dėl stogo dangos nuplėšimo pripažinimu draudiminiu įvykiu, ką ginčijo atsakovė, minėta, jog Draudimo apsaugos išplėtimo 2. punkte ir jo papunkčiuose, nurodyta, kas yra nedraudžiamieji įvykiai. Matyti, jog gamtinės jėgos - vėjo atveju - išlygų nėra, t. y. vėjas nėra priskirtas prie nedraudžiamųjų įvykių, tačiau atkreiptinas ieškovės dėmesys, jog Draudimo apsaugos išplėtimo 2.5.3. punktas numato, kad draudimo išmoka nemokama, jeigu apdraustas turtas buvo sunaikintas, sugadintas ar prarastas dėl statybos klaidų ir defektų. Nurodytame punkte pateiktas statybos klaidų ir defektų apibrėžimas – tai bet kokie nukrypimai nuo statinio (jo dalies) projektavimo techninių statinių sąlygų, jo projekto, statybos techninių reglamentų, statybos taisyklių, standartų, metodinių nurodymų ar rekomendacijų, dėl kurių pasikeičia statinio (jo dalies) atsparumas, ilgaamžiškumas, eksploatacinės ar funkcinės savybės, pakinta ekonomiškai pagrįsta statinio (jo dalies) naudojimo trukmė, estetinė išvaizda. Statybos techninio reglamento 5.15 punkte nurodyta, jog stogas – viršutinė pastatą dengianti dalis, sauganti pastato vidų nuo atmosferos poveikio. Taigi, teismas daro išvada, jog stogas yra statinio dalis pagal Draudimo apsaugos išplėtimo 2.5.3. punktą ir draudimo išmoka nemokama, jeigu apdraustas turtas yra sugadintas dėl stogo defektų, t. y. nukrypimų nuo statybos techninių reglamentų. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju ieškovė kaip tik ir teigia, jog atlikti stogo remonto darbai neatitiko Statybos techninio reglamento, t. y. jame numatytų vėjo apkrovų. 

19.       Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012).

20.       Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (toliau – Draudimo įstatymas) 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, o 3 dalyje – draudikas neturi teisės išmokėti draudimo išmoką ar atsisakyti ją išmokėti, neįsitikinęs, kad draudžiamasis įvykis buvo (aktuali įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2018 m. gegužės 3 d.). Draudikas turėtų vengti situacijų, kai draudimo išmoka mokama dėl draudimo sutartimi neprisiimtos rizikos arba ji nemažinama esant tam teisiniam pagrindui, arba išmokama, nors yra teisinis pagrindas jos nemokėti. Tokių ex gratia (nemokamų) išmokų atveju draudikas neįgyja reikalavimo teisės į kaltą asmenį. Vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimą. Turi būti nustatyta, kad įvyko draudžiamasis įvykis ir kad draudimo išmokos dydis atitinka padarytus nuostolius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010), taip pat ar nebuvo kitų teisėtų pagrindų išmoką mažinti ar jos nemokėti. Nustačius tokius faktus, draudikas netenka teisės išsiieškoti be teisėto pagrindo išmokėtą draudimo išmokos dalį iš atsakingo už žalą asmens (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Draudimo sutarties sudarymo ir vykdymo ypatumus taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK). Pagal draudimo sutarties sampratą šia sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis (CK 6.987 straipsnis). Iš nurodyto teisinio reglamentavimo spręstina, kad draudiko pareiga išmokėti draudimo išmoką visais atvejais kyla iš sudarytos draudimo sutarties ir gali būti įgyvendinama tik sutartyje numatyta apimtimi ir sąlygomis.

21.       Atkreiptinas ieškovės dėmesys, jog subrogacijos atveju, kai draudikas išmoka pagal draudimo sutartį draudimo išmoką draudėjui dėl trečiojo asmens padarytos žalos, žalos atlyginimo prievolė, siejanti nukentėjusį draudėją ir žalą padariusį asmenį, nepasibaigia, tik keičiasi šios prievolės šalis: draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, įgyja draudėjo teises ir pareigas žalos atlyginimo prievolėje, t. y. toje pačioje, jau egzistuojančioje prievolėje. Atsižvelgiant į tai, draudikas yra įpareigotas įstatymo tirti visas įvykio aplinkybes, nustatyti atsakingą už žalą asmenį ir įsitikinti, jog draudžiamasis įvykis buvo dar iki draudimo išmokos mokėjimo, kadangi kitu atveju, mokant išmoką dėl draudimo sutartimi neprisiimtos rizikos, subrogacija yra negalima.

22.       Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė (draudikas) tirdama aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, sprendė, jog trečiasis asmuo (draudėjas) patyrė žalą dėl statybos defektų už kuriuos yra atsakinga atsakovė. Tačiau, įvertinus imperatyvias Draudimo įstatymo nuostatas, matyti, jog ieškovė, siekdama įgyti teises ir pareigas žalos atlyginimo prievolėje ir nukreipti reikalavimą už žalą atsakingam asmeniui, t. y. atsakovei, turėjo pareigą stogo nuplėšimo aplinkybes tirti dėdama reikiamas pastangas iki draudimo išmokos mokėjimo. Tik gavus visą reikšmingą informaciją ir konstatavus, jog ieškovės apdraustas turtas buvo sugadintas dėl atsakovės netinkamai atliktų stogo remonto darbų, kaip neatitinkančių Statybos techninio reglamento vėjo apkrovos reikalavimų, ieškovei kilo pareiga šias aplinkybes vertinti Draudimo apsaugos išplėtimo 2.5.3. punkto, numatančio, kad draudimo išmoka nemokama, jeigu apdraustas turtas buvo sunaikintas, sugadintas ar prarastas dėl statybos klaidų ir defektų, kontekste (Draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalis, 3 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, ieškovės atstovės paaiškinimai, jog draudikas tik po draudimo išmokos išmokėjimo sprendė dėl subrogacijos galimybių ir tik išmokėjęs draudimo išmoką nustatė, kad atsakovės atlikti darbai neatitiko teisės aktų reikalavimų bei žalos atsiradimą sąlygojo rangos darbų defektų egzistavimas yra atmestinas kaip prieštaraujantis imperatyvioms Draudimo įstatymo 98 straipsnio normoms.

23.       Minėta leidžia teismui konstatuoti, jog ieškovė, kuri verčiasi draudimo veikla ir prisiima atitinkamą riziką, turėjo imtis visų įmanomų priemonių siekiant nustatyti reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio buvimui konstatuoti ir draudimo išmokai išmokėti, tačiau statybos rangos darbų defektų iš esmės netyrė ir nefiksavo. Iki išmokėdama draudimo išmoką, nustatė, jog įvykio priežastis yra audra, stiprus vėjas, vėliau sprendė, jog Statybos techninis reglamentas ir Tarnybos pažyma dėl vėjo greičio pagrindžia atsakovės civilinę atsakomybę, esant neaiškumams, specialistų ar ekspertų pagalba nesinaudojo, nepateikė objektyvių duomenų apie įvykio priežastis, t. y. ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų - statybos rangos darbų defekto, kurie būtų lėmę stogo dangos nuplėšimą neatlaikius vėjo apkrovos. Neįrodžius vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra teisinio pagrindo analizuoti kitų atsakomybės sąlygų - žalos bei priežastinio ryšio. 

24.       Vadovaujantis aukščiau išdėstytais motyvais, nenustačius vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – veiksmų neteisėtumo, atsakovė negali būti pripažinta atsakinga už žalos atsiradimą nukentėjusiam asmeniui, subrogacijos taikymas yra negalimas, todėl ieškinys atmetamas (CPK 12, 178, 185 straipsniai, CK 6.246, 6.256 straipsniai). Teismas dėl patikslinto ieškinio argumentų, susijusių su rangos darbų garantiniais terminais, nepasisako, nes, atsižvelgiant į procesinę bylos baigtį, jie vertintini kaip teisiškai nereikšmingi. 

Dėl ieškinio senaties taikymo.

25.       Nors ieškinys atmetamas nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų ir konstatavus, jog nagrinėjamu atveju subrogacija yra negalima, tačiau atsakovei taip pat prašant taikyti ieškinio senatį, teismas pasisako dėl ieškinio senaties taikymo subrogacijos atveju. Šioje byloje atsakovė nurodo, jog ieškovės ieškinys teismui paduotas praleidus vienerių metų terminą tiek santykiams kylantiems iš rangos sutarties (CK 6.667 straipsnio 1 dalis), tiek iš draudimo santykių (CK 1.125 straipsnio 7 dalis). Ieškovės atstovė nesutinka su ieškinio senaties termino taikymu, kadangi trejų metų ieškinio senaties terminas dėl žalos atlyginimo nėra praleistas. 

26.       Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad dėl to, jog subrogacija yra įstatymo pagrindu įvykstantis asmenų pasikeitimas sutartinėje ar deliktinėje žalos atlyginimo prievolėje, t. y. subrogacijos atveju žalos atlyginimo prievolė nepasibaigia, tik pasikeičia šios prievolės šalis, ieškinio senaties terminui ir jo skaičiavimo tvarkai taikoma CK 1.128 straipsnyje įtvirtinta taisyklė – prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos. Tai reiškia, kad draudikas, įgijęs subrogacinio reikalavimo teisę, yra saistomas tų ieškinio senaties terminų, kurie būtų taikomi draudėjo reikalavimui atlyginti žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009; 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-378/2017). Atsižvelgiant į tai, teismas sutinka su ieškove, jog subrogacijos atveju yra taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas 3 (trejų) metų ieškinio senaties terminas, taikomas reikalavimams dėl žalos atlyginimo, kadangi kaltininko ir draudimo bendrovės iki žalos padarymo nesieja jokie sutartiniai santykiai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

27.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 1, 2 dalis šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

28.       Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas byloje patyrė 1210,00 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Kadangi sprendimu ieškinys atmestas, iš ieškovės atsakovei priteistinos byloje patirtos ir rašytiniais įrodymais pagrįstos 1210,00 Eur bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti, nustačius, jog jos atitinka suteiktos teisinės pagalbos mastą, taip pat byloje spręstų klausimų faktinį ir teisinį sudėtingumą, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo leistinus dydžius bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

29.       Teismas byloje patyrė 5,40 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Šių bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra didesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 6 dalis, LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), todėl iš ieškovės valstybei priteistinos 5,40 Eur teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.114 straipsnio 5 punktu, 6.246 straipsniu, 6.256 straipsniu, 6.697 straipsnio 3 dalimi, 6.987 straipsniu, 6.1015 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 12 straipsniu, 178 straipsniu, 185 straipsniu, 259 – 260 straipsniais, 263 – 270 straipsniais, Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 98 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ patikslintą ieškinį atsakovei UAB „Įžvalga“ dėl turtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, UAB „NMF Holding“, atmesti.

Priteisti iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, atsakovės UAB „Įžvalga“ , juridinio asmens kodas 145240314, naudai 1210,00 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų dešimties eurų 00 centų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, 5,40 Eur (penkių eurų 40 centų) bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai (mokamos į sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (188659752)).

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja        Rasa Milvydaitė