Bylos Nr. 1S-808-634/2014
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14; 2.5.19.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. gegužės 15 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. K. gynėjo advokato V. L. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ojoje valdyboje 2014 m. kovo 25 d. priimtą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir,
n u s t a t ė :
V. K., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Baltarusijos Respublikos Gardino srities Astravo rajono teismo 2011-06-02 nuosprendžiu pagal Baltarusijos Respublikos BK 69 str., 328 str. 3 d., 228 str. 3 d., 72 str. 1 d., 3 d., 6 d., ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 6 metų 7 mėnesių laisvės atėmimas su turto konfiskavimu. 2011-08-09 Gardino srities teismo nutartimi pakeistas Gardino srities Astravo rajono teismo 2011-06-02 nuosprendis, pašalintas turto konfiskavimas, nusikalstamos veikos perkvalifikuotos pagal BK 69 str., 328 str. 3 d., 228 str. 3 d., 72 str. 3 d. 1 d. ir paskirta galutinė bausmė – 6 metų 7 mėnesių laisvės atėmimas. 2012-04-17 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi Gardino srities Astravo rajono teismo 2011-06-02 nuosprendžiu, kuris pakeistas Gardino srities teismo 2011-08-09 nutartimi, paskirta bausmė pagal Baltarusijos Respublikos BK 328 str. 3 d. suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 3 d., Baltarusijos Respublikos BK 228 str. 3 d. suderintas su Lietuvos Respublikos BK 199 str. 2 d., ir paskirta galutinė bausmė – 6 metų 7 mėnesių laisvės atėmimas. 2012-05-11 Vilniaus apygardos teismo nutartimi pakeista Vilniaus miesto 2 apyl. teismo 2012-04-17 nutartis, paskirta bausmė pagal Baltarusijos Respublikos BK 328 str. 3 d. suderinta su Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d., Baltarusijos Respublikos BK 228 str. 3 d. suderinta su Lietuvos Respublikos BK 199 str. 2 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. l d., 4 d., paskirta galutinė bausmė – 6 metų 7 mėnesių laisvės atėmimas. Gardino srities Astravo rajono teismo 2012-09-25 nutarimu, vadovaujantis 2012-07-09 Baltarusijos Respublikos įstatymo „Dėl kai kurių kategorijų asmenų padariusių nusikaltimus amnestijos“ laisvės atėmimo bausmė sumažinta vieneriais metais ir paskirta galutinė bausmė paskirta – 5 metų 7 mėnesių laisvės atėmimas. 2013-05-14 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi nustatyta galutinė – 5 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2010-12-08, bausmės pabaiga 2016-07-08.
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ojoje valdyboje (toliau - Komisija) 2014 m. kovo 25 d. nutarimu Nr. 93-224 nutarė nuteistajam V. K. taikyti lygtinį paleidimą pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 2 d. 2 p., jam neatlikus 2 metų 3 mėnesių 18 dienų (Komisijos posėdžio dieną, t. y. 2014-03-25) laisvės atėmimo bausmės. Taip pat siūlo taikyti baudžiamojo poveikio priemones numatytas BK 75 str. 2 d.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014 m. balandžio 14 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą dėl nuteistojo V. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, konstatavęs, kad šiuo metu nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė, pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, nes išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, nėra pagrindo.
Nuteistojo V. K. gynėjas advokatas V. L. skundu prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą Nr. 93-224, kuriuo nutarta taikyti nuteistajam V. K. lygtinį paleidimą. Skunde nuteistojo gynėjas atkreipė dėmesį, kad iš Baltarusijos Respublikos nuosprendžio matyti, kad V. K. veiksmuose nustatyta aibė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, išlaiko mažametį vaiką, aktyviais veiksmais padėjo išaiškinti nusikaltimo padarymo aplinkybes, po sulaikymo pats prisipažino, kad veža narkotines medžiagas, nurodė vietą, kur jos paslėptos automobilyje, pats jas ištraukė ir atidavė teisėsaugos pareigūnams, davė parodymus prieš kitus grupės narius. Atsižvelgiant į tai, teismas skyrė tik pusę maksimalios laisvės atėmimo bausmės. Teigia, kad išdėstyti faktai neabejotinai liudija apie tai, kad V. K. dar ikiteisminio tyrimo pradžioje padarė teisingas išvadas ir priėmė teisingą sprendimą - nieko neslėpti, nuoširdžiai papasakoti apie jam žinomas aplinkybes ir padėti policijos pareigūnams nustatyti ir nuteisti kitus grupės narius. Pažymėjo, kad sulaikymo metu V. K. buvo 26 metai. Iki to laiko jis niekada nebuvo patekęs į teisėsaugos institucijų akiratį - nebuvo registruotas nepilnamečių reikalų inspekcijoje, nebuvo įrašytas į narkologinę arba psichiatrinę įskaitą, kaip asmuo piktnaudžiaujantis alkoholiu arba narkotikais, nebuvo traukiamas administracinėn atsakomybėn. Visi šie faktai liudija apie tai, kad jis buvo tuo metu visiškai adaptuotas visuomenėje, laikėsi įstatymų reikalavimų, buvo sukūręs šeimą, kurioje gimė vaikas. V. K. vaidmuo nusikalstamoje veikoje buvo antraeilis, atsitiktinis, padėdamas savo giminaičiui, jis net neturėjo jokių savanaudiškų paskatų, nes neturėjo jokio pelno ir uždarbio. Teigia, kad teismas nepagrįstai sureikšmina didelę paskirtos ir neatliktos bausmės dalį, neatliktos bausmės dalies dydis yra įstatymo numatyta aplinkybė, kuri sudaro formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, o tai reiškia, kad ji viena, pati savaime, negali nusverti kitų tiek formaliųjų, tiek materialiųjų lygtinio paleidimo taikymo kriterijų. Atkreipė dėmesį, kad materialinės gerovės siekimas, negali būti laikomas neigiamu faktoriumi, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Nurodo, jog nuteistasis pergyvena dėl to, jog jis būdamas laisvės atėmimo vietoje negali padėti savo šeimai, negali padėti žmonai tinkamai aprūpinti mažametį vaiką, tačiau būdamas laisvės atėmimo vietoje, nuo pirmos dienos dirba, darbo motyvacija teigiama, turėdamas specialybę, šiuo metu mokosi, kad įgytų dar vieną. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai buvo pateikta pažyma apie tai, kad jam išėjus į laisvę, V. K. bus priimtas į darbą pagal specialybę. Skunde nuteistojo gynėjas taip pat pažymi, kad nuteistasis nuolat palaiko ryšį su tėvais ir žmona, akivaizdu, jog V. K. pasiruošęs grįžti į visuomenę, į šeimą, pradėti naują gyvenimą. Pažymi, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo, ilgą laiką izoliuotas nuo visuomenės, ne tik negali susiformuoti teigiamų nuostatų gyventi bendruomenėje, o dar gi atvirkščiai - įgyja daugiau nusikalstamos patirties ir su nusikalstama veika susijusių žinių. Buvimo laisvės atėmimo vietoje trukmė atvirkščiai proporcinga pozityvių socialinių nuostatų formavimosi laipsniui. Kuo ilgesnis kalinimo laikas ne tik nelemia efektyvios nuteistojo resocializacijos, o netgi priešingai - skatina nuteistojo žalingų įgūdžių formavimąsi.
Nuteistojo V. K. gynėjo advokato V. L. skundas tenkintinas.
BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos pataisos procesui reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendimas paleisti lygtinai turi būti paremtas tiek formalaus, tiek materialaus pagrindų konstatavimu ir vertinimu. Todėl teismas, svarstydamas ar yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, privalo spręsti iš visų bylos duomenų visumos: nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio, taip pat ir neatliktos bausmės dydžio, ankstesnių teistumų ir kt.
Lygtinis paleidimas taikomas tik įvertinus aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Taip pat pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nereiškia visišką atleidimą nuo bausmės. Net ir taikant lygtinį paleidimą yra taikomos valstybės prievartos priemonės – skiriami apribojimai, įpareigojimai, kurie padeda užtikrinti bausmės tikslus. Sprendžiant klausimą, ar yra materialusis lygtinio paleidimo taikymo pagrindas, būtina visapusiškai įvertinti nuteistojo asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą ir po jos, elgesį bausmės atlikimo metu, faktiškai atliktą paskirtos bausmės dalį, pataisos įstaigos administracijos nuomonę, psichologinės tarnybos išvadą bei kitas svarbias aplinkybes.
Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad priešingai nei nurodė apylinkės teismas, yra pakankamas pagrindas manyti, kad V. K., šiuo metu jį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, laikysis įstatymų ir nenusikals. Tai pripažino tiek Komisija, vienbalsiai balsavusi dėl lygtinio paleidimo taikymo V. K. atžvilgiu, tiek Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorė, 2014-04-03 atsiliepimu pritarusi Komisijos nutarimui taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Nustatyta, kad šiuo atveju yra visi formalieji pagrindai, kurie leidžia svarstyti lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam galimybę. V. K. atliko BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei socialinės reabilitacijos ir (ar) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijas, todėl yra visi formalieji pagrindai, kurie leidžia svarstyti lygtinio paleidimo instituto taikymo klausimą. Formaliųjų pagrindų buvimą pripažino ir pirmosios instancijos teismas. Tačiau pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, nemotyvuotai ir nepagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju nenustatytas materialusis lygtinio paleidimo pagrindas. Apylinkės teismas, nagrinėdamas Komisijos nutarimo pagrįstumą, nepagrįstai išskirtinę reikšmę suteikė nuteistojo neatliktos bausmės daliai bei nusikaltimo, už kurį jis atlieka bausmę, pobūdžiui, nepakankamai dėmesio skyrė nuteistojo elgesį bausmės atlikimo vietoje charakterizuojančioms aplinkybėms, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui, nuteistojo galimą pavojingumą charakterizuojančioms aplinkybėms, todėl nepagrįstai atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl V. K. lygtinio paleidimo.
Nors nuteistasis V. K. bausmę atlieka už sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimo padarymą, neatlikta bausmės dalis komisijos posėdžio dienai buvo 2 metai 3 mėnesiai 18 dienų, šios aplinkybės negali būti besąlygišku pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu leidžia teismui pagrįstai manyti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistojo elgesiui turėjo teigiamą poveikį. Nuteistasis V. K. viso bausmės atlikimo metu elgėsi tinkamai, vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėjo, drausmine tvarka nebaustas, už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje pareikšta padėka. Anksčiau neteistas, laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, ją atlieka tinkamai. Iki bausmės atlikimo įgijo vidurinį išsilavinimą ir automechaniko specialybę. Atlikdamas bausmę nuteistasis nuo 2012-07-16 įdarbintas Pravieniškių valstybės įmonėje prie pataisos namų – autošaltkalvio pareigose. Nuo 2013-01-15 pervestas į baldų ir medžio apdirbimo cechą. Be to, nuo 2013 m. rugsėjo mėnesio priimtas į VŠĮ Elektrėnų profesinio mokymo centrą staliaus specialybei įgyti. Gautas pranešimas, kad po bausmės atlikimo nuteistajam bus suteikta darbo vieta pagal įgytą specialybę. Be to, atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, nuteistojo V. K. nusikalstamo elgesio rizika įvertinta 12 balų iš 168 galimų, tai rodo žemą nusikalstamo elgesio riziką, o taip pat leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistasis V. K. yra minimaliai pavojingas visuomenei. Išvadoje dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos galimybės psichologinės tarnybos specialistė, atlikusis pakartotinių nusikaltimų rizikos vertinimą, nustatė, kad nuteistojo V. K. pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, pats nuteistasis imasi atsakomybės už savo veiksmus ateityje. Pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinantys veiksniai – artimi santykiai su šeimos nariais bei visapusiškas jų palaikymas, tinkamos gyvenimo sąlygos laisvėje, finansinių įsipareigojimų neturėjimas, teigiama darbinė motyvacija, specialybės ir darbinių įgūdžių turėjimas, galimybė įsidarbinti išėjus į laisvę, sveiko gyvenimo būdo propagavimas, teigiamos nuostatos į priežiūrą ir nusiteikimas laikytis teismo skirtų įpareigojimų. Paminėtos aplinkybės taip pat yra svarbios ir turi būti vertinamos sprendžiant, ar yra pagrindo manyti, kad išėjęs į laisvę nuteistasis nepažeidinės įstatymų.
Aukštesniojo teismo vertinimu, skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės, įvertinus anksčiau aptartų aplinkybių visumą, negali būti vertinamos kaip trukdančios tikėtis pozityvaus V. K. elgesio laisvėje, kadangi svarstant galimybę toliau taisyti nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės, svarbiausios yra tos aplinkybės, kurios rodo teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, teisingą bausmės paskirties suvokimą ir kartu su kitomis aplinkybėmis leidžia pagrįstai tikėtis, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir nebenusikals. Neatliktos bausmės dalis, kaip jau minėta anksčiau, negali būti vienintelė priežastis netvirtinti Komisijos nutarimo ir netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo. Spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą teismas turi vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo paskirtimi ir lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę.
Atsižvelgus į V. K. elgesį bausmės atlikimo metu galima daryti išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad šiuo metu nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, toliau sėkmingai bus užtikrinami bausmės tikslai – tiek individualiosios prevencijos, tiek ir nubaudimo (taikomi įpareigojimai), todėl teisingumo principas bei nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra nebus pažeisti. Taip pat pabrėžtina, kad lygtinis paleidimas nereiškia, jog nuteistasis besąlygiškai atleidžiamas nuo likusios laisvės atėmimo bausmės. Lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą likusios bausmės atlikimui.
Dėl aukščiau išdėstytų motyvų skundžiama teismo nutartis naikintina, o dėl nuteistojo gynėjo skundo priimtinas naujas sprendimas – patvirtinamas Lygtinio paleidimo iš pataisos įsitaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 2-osios valdybos 2014 m. kovo 25 d. nutarimas dėl V. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 364 str. 8 d. 2 p., 9 d., Lietuvos Respublikos BK 75 str. 2 d., teismas
n u t a r i a :
nuteistojo V. K. gynėjo advokato V. L. skundą tenkinti.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą:
Patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų- atvirosios kolonijos 2-ojoje valdyboje 2014 m. kovo 25 d. priimtą nutarimą Nr. 93-224 dėl nuteistojo V. K. lygtinio paleidimo.
V. K. lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, jam neatlikus 2 metų 1 mėnesio 23 dienų laisvės atėmimo bausmės (skaičiuojant nuo nutarties priėmimo dienos), ir viso lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu skirti šias pareigas:
- auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, juos išlaikyti;
- neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., išskyrus atvejus, kai tai susiję su darbu arba mokymusi;
- neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;
- pradėti dirbti (užsiregistruoti darbo biržoje) per 1 mėnesį nuo nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.
Teisėjas Giedrius Endriukaitis