Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00881-2021-6

Procesinio sprendimo kategorija 15.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus  (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų T. V. ir L. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimą atsakovams T. V. ir L. V. (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, akcinė bendrovė Lietuvos automobilių kelių direkcija) dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus dydžio nustatymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

1.       Pareiškėjas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – ir pareiškėjas, Ministerija) kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti:

1) atsakovams L. V. ir T. V. (toliau – ir atsakovas) (toliau kartu – ir atsakovai) atlyginimo už Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (po reorganizacijos – Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos) (toliau – ir NŽT) direktoriaus 2021 m. vasario 15 d. aktu Nr. ŽVP-529-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožui nuo 56,83 iki 97,06 km rekonstruoti) Kalvarijos savivaldybėje“ (toliau – ir Aktas Nr. 529) paimtą 0,1572 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas Nr. 1), dydis yra 836 Eur;

2) atsakovui atlyginimo už NŽT direktoriaus 2021 m. vasario 15 d. aktu Nr. ŽVP-528-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožui nuo 56,83 iki 97,06 km rekonstruoti) Kalvarijos savivaldybėje“ (toliau – ir Aktas Nr. 528), paimtą 2,2420 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas Nr. 2), dydis yra 14 070 Eur;

3) atsakovui atlyginimo už NŽT direktoriaus 2021 m. vasario 17 d. aktu Nr. ŽVP-552-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožui nuo 56,83 iki 97,06 km rekonstruoti) Kalvarijos savivaldybėje“ (toliau – ir Aktas Nr. 552) paimtą 0,1472 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas Nr. 3), dydis yra 647 Eur;

4) atsakovams atlyginimo už NŽT direktoriaus 2021 m. vasario 15 d. aktu Nr. ŽVP-527-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožui nuo 56,83 iki 97,06 km rekonstruoti) Kalvarijos savivaldybėje“ (toliau – ir Aktas Nr. 527) paimtą 0,0377 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas Nr. 4), dydis yra 201 Eur;

5) atsakovui atlyginimo už NŽT direktoriaus 2021 m. vasario 15 d. aktu Nr. ŽVP-526-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožui nuo 56,83 iki 97,06 km rekonstruoti) Kalvarijos savivaldybėje“ (toliau – ir Aktas Nr. 526) paimtą 0,8618 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas Nr. 5), dydis yra 4 586 Eur.

1.1.       Pareiškėjas nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo (toliau – ir Žemės paėmimo įstatymas) 6 straipsnio 1 dalį, jeigu projektą įgyvendinanti institucija per 60 dienų nuo to, kai sužino, kad žemės savininkas nepasirašo žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto, ji privalo kreiptis į teismą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo. Šiuo atveju atsakovas atsisakė pasirašyti žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktus dėl, atsakovo nuomone, neteisingai nustatyto atlyginimo už visuomenės poreikiams apimamus žemės sklypus sumos ir laikytina, kad jis buvo tinkamai informuotas apie žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto pasirašymą. Dėl to Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. birželio 17 d. nutartimi patvirtino:

1) NŽT direktoriaus Akto Nr. 529 teisėtumą, leisdamas įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą atsakovų bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomą Žemės sklypą Nr. 1 valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams – magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožui nuo 56,83 iki 97,06 km rekonstruoti;

2) NŽT direktoriaus Akto Nr. 528 teisėtumą, leisdamas įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą atsakovo nuosavybės teise valdomą Žemės sklypą Nr. 2 valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams – magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožui nuo 56,83 iki 97,06 km rekonstruoti;

3) NŽT direktoriaus Akto Nr. 552 teisėtumą, leisdamas įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą atsakovo nuosavybės teise valdomą Žemės sklypą Nr. 3 valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams – magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožui nuo 56,83 iki 97,06 km rekonstruoti;

4) NŽT direktoriaus Akto Nr. 527 teisėtumą, leisdamas įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą atsakovų bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomą Žemės sklypą Nr. 4 valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams – magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožui nuo 56,83 iki 97,06 km rekonstruoti;

5) NŽT direktoriaus Akto Nr. 526 teisėtumą, leisdamas įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą atsakovo nuosavybės teise valdomą Žemės sklypą Nr. 5 valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams – magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožui nuo 56,83 iki 97,06 km rekonstruoti.

1.2.       Pareiškėjas dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus nustatymo pažymėjo, jog Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad apygardos administracinis teismas, priėmęs nutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo (žr. nagrinėjamu atveju šios nutarties 1.1 p), toliau nagrinėja ginčą dėl kitų žemės savininko ir (ar) kito naudotojo atsiliepime nurodytų klausimų, tarp jų ir dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę. Atsakovui pagal vertinimo ataskaitas nustatytas atlyginimo dydis už žemės sklypų paėmimą visuomenės poreikiams ir kitų su šios žemės paėmimu susijusių nuostolių dydis yra teisingas ir atspindi paimtos visuomenės poreikiams nuosavybės rinkos vertę. Pareiškėjas prašė atlyginimo dydį už visuomenės poreikiams paimamą žemę ir su jos paėmimu susijusius nuostolius nustatyti:

1)       Atsakovams atlyginimo už Žemės sklypą Nr. 1 dydis – 836 Eur (pagal 2020 m. birželio 16 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. 20-05-619, parengtą uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Inreal“ atestuotos nekilnojamojo turto vertintojos A. B., ir Aktą Nr. 529), Žemės sklypo Nr. 1 vertė – 836,00 Eur, kitų nuostolių, susijusių su Žemės sklypo Nr. 1 paėmimu visuomenės poreikiams dydis – 0 Eur;

2)       Atsakovui atlyginimo už Žemės sklypą Nr. 2 dydis – 14 070 Eur (pagal 2020 m. birželio 16 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. 20-05-632, parengtą UAB „Inreal“ atestuotos nekilnojamojo turto vertintojos A. B., ir Aktą Nr. 528), Žemės sklypo Nr. 2 vertė – 12 508,00 Eur, kitų nuostolių, susijusių su Žemės sklypo Nr. 2 paėmimu visuomenės poreikiams dydis – 1562 Eur;

3)       Atsakovui atlyginimo už Žemės sklypą Nr. 3 dydis – 647 Eur (pagal 2020 m. birželio 16 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. 20-05-620, parengtą UAB „Inreal“ atestuotos nekilnojamojo turto vertintojos A. B., ir Aktą Nr. 552), Žemės sklypo Nr. 3 vertė – 647,00 Eur, kitų nuostolių, susijusių su Žemės sklypo Nr. 3 paėmimu visuomenės poreikiams, dydis – 0 Eur;

4)       Atsakovams atlyginimo už Žemės sklypą Nr. 4 dydis – 201 Eur (pagal 2020 m. birželio 16 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. 20-05-621, parengtą UAB „Inreal“ atestuotos nekilnojamojo turto vertintojos A. B., ir Aktą Nr. 527), iš jų Žemės sklypo Nr. 4 vertė – 201,00 Eur, kitų nuostolių, susijusių su Žemės sklypo Nr. 4 paėmimu visuomenės poreikiams, dydis – 0 Eur;

5)       Atsakovui atlyginimo už Žemės sklypą Nr 5 dydis – 4586 Eur (pagal 2020 m. birželio 16 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. 20-05-623, parengtą UAB „Inreal“ atestuotos nekilnojamojo turto vertintojos A. B., ir Aktą Nr. 529), iš jų Žemės sklypo Nr. 5 vertė – 4586,00 Eur, kitų nuostolių, susijusių su Žemės sklypo Nr. 5 paėmimu visuomenės poreikiams, dydis – 0 Eur.

2.       Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į pareiškimą prašė pareiškimą tenkinti.

2.1.       Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, jog sutinka su pareiškėju, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose įtvirtintos sąlygos teismui patvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams teisėtumą: 1) galioja Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas dėl projekto pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu; 2) galioja Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas patvirtinti specialųjį planą ir pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą; 3) atsakovas buvo tinkamai informuotas (registruotu paštu) apie žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, tai patvirtina rašytiniai įrodymai, pateikti kartu su pareiškėjo pareiškimu; 4) yra parengti žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas ir paimamo visuomenės poreikiams turto vertinimo ataskaita; 5) yra priimtas žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktas; 6) projektą įgyvendinanti institucija yra pervedusi žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte nurodytą atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę sumą į notaro depozitinę sąskaitą. NŽT taip pat pažymėjo, jog žemės sklypų vertinimo ataskaitos yra galiojančios, todėl yra tinkamos nustatant atlyginimo dydį už visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypus.

3.       Atsakovai atsiliepime į pareiškimą prašė pareiškimą tenkinti iš dalies: tenkinti pareiškimo reikalavimus, susijusius su NŽT aktų teisėtumo patvirtinimu, arba tenkinti pareiškimo reikalavimus, susijusius su atlyginimu už žemės sklypų paėmimą visuomenės poreikiams, nustatant, kad atsakovams papildomai tų sumų, kurios nurodytos šiuose reikalavimuose (836 Eur, 14 070 Eur, 647 Eur, 201 Eur, 4586 Eur) atlyginama 14 769,91 Eur kitų nuostolių (išlaidų) suma, arba šiuos reikalavimus tenkinti dalyje, nustatant:

1)       atsakovams atlyginimo už visuomenės poreikiams Aktu Nr. 529 paimtą Žemės sklypą Nr. 1 dydis yra 1 158,20 Eur, vietoj pareiškėjo prašomos nustatyti 836 Eur sumos;

2)       atsakovui atlyginimo už visuomenės poreikiams Aktu Nr. 528 paimtą Žemės sklypą Nr. 2 dydis yra 24 433,32 Eur, vietoj pareiškėjo prašomos nustatyti 14 070 Eur sumos;

3)       atsakovui atlyginimo už visuomenės poreikiams Aktu Nr. 552 paimtą Žemės sklypą Nr. 3 dydis 709,37 Eur, vietoj pareiškėjo prašomos nustatyti 647 Eur sumos;

4)       atsakovams atlyginimo už visuomenės poreikiams Aktu Nr. 527 paimtą Žemės sklypą Nr. 4 dydis yra 215,28 Eur, vietoj pareiškėjo prašomos nustatyti 201 Eur sumos;

5)       atsakovui atlyginimo už visuomenės poreikiams Aktu Nr. 526 paimtą Žemės sklypą Nr. 5 dydis yra 8 593,74 Eur, vietoj pareiškėjo prašomos nustatyti 4 586 Eur sumos.

Atsakovai taip pat prašė ir pareiškėjo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3.1.       Atsakovai nurodė, jog jie nekelia ginčo dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams, nes yra vykdomas ypatingos valstybinės svarbos projektas. Vis dėlto atsakovai nesutinka su apskaičiuotu atlyginimu už visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypus. Atsakovai nurodė neginčijantys UAB „Inreal“ atestuotos nekilnojamojo turto vertintojos A. B. vertinimo ataskaitose (žr. šios nutarties 1.3 p.) nustatytų žemės sklypų rinkos verčių, tačiau nesutinka su dalimi, kurioje nustatyti (nenustatyti) kiti nuostoliai, susiję su žemės sklypų paėmimu visuomenės poreikiams. Atsakovai nurodė nesutinkantys, jog kitų nuostolių, susijusių su Žemės sklypo Nr. 1 paėmimu visuomenės poreikiams, dydis – 0 Eur, kitų nuostolių, susijusių su Žemės sklypo Nr. 2 paėmimu visuomenės poreikiams, dydis – tik 1562 Eur; kitų nuostolių, susijusių su Žemės sklypo Nr. 3 paėmimu visuomenės poreikiams, dydis - 0 Eur; kitų nuostolių, susijusių su Žemės sklypo Nr. 4 paėmimu visuomenės poreikiams, dydis - 0 Eur; kitų nuostolių, susijusių su Žemės sklypo Nr. 5 paėmimu visuomenės poreikiams, dydis – 0 Eur. Atsakovų vertinimu, šiuo atveju be faktinio ir teisinio pagrindo atsakovams neketinama atlyginti negauto derliaus ir įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai auginti vertės, taip pat neketinama atlyginti nuostolių, susijusių su ūkinės komercinės veiklos paimamuose visuomenės poreikiams žemės sklypuose nutraukimu.

3.2.       Atsakovai dėl negauto derliaus ir lėšų žemės ūkio produkcijai auginti nurodė, jog vertinimo ataskaitose nepagrįstai nurodoma, kad visas derlius yra sezoninis ir kad jį bus galima nusiimti dar 2020 metais bei kad visos atsakovų įdėtos lėšos žemės ūkio produkcijai auginti atsipirks su tokio derliaus nuėmimu. Dalis derliaus yra nevienmetis, dėl to jo dalies 2020 metais atsakovai negalėjo nusiimti ir negalės to padaryti iki 2021 metų pabaigos. Negautas derlius ir įdėtos lėšos žemės ūkio produkcijai auginti, kiek tai yra susiję su liucerna ir kalkėmis, priešingai nei sprendė nekilnojamojo turto vertintoja, turi būti atlyginami. Atsakovams turi būti atlyginamos: 1) kitos išlaidos, susiję su Žemės sklypo Nr. 1 paėmimu visuomenės poreikiams, kiek tai yra susiję su liucerna, viso 262,67 Eur: sėkla 58,31 Eur, degalai 7,86 Eur, negautas derlius 196,50 Eur; 2) kitos išlaidos, susiję su Žemės sklypo Nr. 2 paėmimu visuomenės poreikiams, kiek tai yra susiję su kalkėmis, viso 100,97 Eur; 3) kitos išlaidos, susiję su Žemės sklypo Nr. 3 paėmimu visuomenės poreikiams, kiek tai yra susiję su kalkėmis, viso 6,63 Eur; 4) kitos išlaidos, susiję su Žemės sklypo Nr. 5 paėmimu visuomenės poreikiams, kiek tai yra susiję su liucerna, viso 63 Eur: sėkla 13,98 Eur, degalai 1,885 Eur, negautas derlius 47,13 Eur. Bendra atlygintina negauto derlius ir įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai auginti suma – 433,27 Eur. Atsakovai pažymėjo, jog nuostoliai, susiję su negautu derliumi ir lėšomis žemės ūkio produkcijai auginti, buvo apskaičiuoti remiantis finansiniais dokumentais, padedant Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybai.

3.3.       Atsakovai pažymėjo, jog atsakovas yra ūkininkas, žemės sklypuose vykdantis ūkinę komercinę veiklą, auginantis avis (165 vnt.), bites (5 šeimas), lubinus, liucerną, kvietrugius ir kitus augalus bei augalininkystės produktus ir jis nuo pat ūkininkavimo pradžios buvo suinteresuotas į daug pastangų ir investicijų reikalaujantį ekologinį ūkį. Vykdydamas ūkininko veiklą, atsakovas nuo 2011 m. balandžio 11 d. sukūrė vieną darbo vietą ir samdė darbuotą (apskaitininkę), tačiau paėmus žemės sklypus, atsakovo ūkis bei jo ūkinės komercinės veiklos apimtys ir generuojamos pajamos sumažės. Dėl to atsakovas bus priverstas atleisti samdomą darbuotoją Lietuvos Respublikos darbo kodekso 57 straipsnio 1 dalies pagrindu, išmokant dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką pagal to paties straipsnio 8 dalį. Šiuo atveju išeitinė išmoka samdomam darbuotojui (apskaitininkei) sudaro 1 304,94 Eur ir yra laikytina atsakovo nuostoliais, susijusiais su jo vykdomos ūkinės komercinės veiklos nutraukimu žemės sklypuose, ir dėl darbuotojo atleidimo kiti nuostoliai kiekvienam žemės sklypui turėtų atitekti tokiomis dalimis: dėl Žemės sklypo Nr. 1 – 59,53 Eur; dėl Žemės sklypo Nr. 2 – 849,03 Eur; dėl Žemės sklypo Nr. 3 – 55,74 Eur; dėl Žemės sklypo Nr. 4 – 14,28 Eur; dėl Žemės sklypo Nr. 5 – 326,36 Eur.

3.4.       Atsakovai taip pat nurodė, jog dėl Žemės sklypo Nr. 2 ir Žemės sklypo Nr. 5 paėmimo visuomenės poreikiams ir ūkinės komercinės veiklos juose nutraukimo bei magistralinio kelio šiuose dviejuose sklypuose įrengimo atsakovas patirs papildomus nuostolius, kurių dydis 13 031,70 Eur, ir kurie susiję su puspriekabės gyvuliams gabenti įsigijimu. Atsakovui iki žemės sklypų pertvarkymo priklausę žemės sklypai, kuriuose buvo auginamos avys, ir kurie ribojosi su kitais atsakovams priklausiusiais žemės sklypais, buvo suskaidyti iš vieno masyvo į du, perskiriant juos magistraliniu keliu, kurio įrengimui ir buvo suformuoti bei visuomenės poreikiams paimami Žemės sklypas Nr. 2 ir Žemės sklypas Nr. 5. Atsakovo auginamos avys nebegalės netrukdomai pačios pereiti iš vieno atsakovo sklypo į kitą ir jas reikės pervežinėti iš vienoje magistralinio kelio pusėje esančių atsakovo sklypų į kitoje magistralinio kelio pusėje esančius atsakovo sklypus. Dėl to atsakovui neišvengiamai bus reikalinga įsigyti puspriekabę gyvuliams gabenti, kuri iki žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams nėra ir niekada nebuvo reikalinga. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas nurodė, jog dėl puspriekabės gyvuliams gabenti įsigijimo kiti nuostoliai, kurių dydis 13 031,70 Eur, kiekvienam iš nurodytų žemės sklypų turėtų atitekti tokiomis dalimis: dėl Žemės sklypo Nr. 2 – 9 413,32 Eur; dėl Žemės sklypo Nr. 5 paėmimo – 3 618,38 Eur.

II.

4.       Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimu pareiškėjo pareiškimą tenkino iš dalies, nustatydami:

1)       Atsakovams atlyginimo už visuomenės poreikiams Aktu Nr. 529 paimtą Žemės sklypą Nr. 1 dydis yra 902,17 Eur;

2)       Atsakovui atlyginimo už visuomenės poreikiams Aktu Nr. 528 paimtą Žemės sklypą Nr. 2 dydis yra 14 170,97 Eur;

3)       Atsakovui atlyginimo už visuomenės poreikiams Aktu Nr. 552 paimtą Žemės sklypą Nr. 3 dydis yra 653,63 Eur;

4)       Atsakovams atlyginimo už visuomenės poreikiams Aktu Nr. 527 paimtą Žemės sklypą Nr. 4 dydis yra 201 Eur;

5)       Atsakovui atlyginimo už visuomenės poreikiams Aktu Nr. 526 paimtą Žemės sklypą Nr. 5 dydis yra 4 601, 87 Eur.

Pirmosios instancijos teismas priteisė atsakovams iš pareiškėjo 123,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovai pateikė teismui ekspertinę išvadą, kurią atliko specialių ekspertinių žinių verslo ir turto vertinimo srityje turintis asmuo D. M., įrašytas į teismo ekspertų sąrašą. Teismas pažymėjo, jog šiuo atveju atsakovai išskiria tris papildomas grupes nuostolių, kurios buvo nenustatytos vertinimo ataskaitose ir kurios privalo būti kompensuotos, kadangi tai tiesiogiai su žemės paėmimu valstybės poreikiams atsirandantys nuostoliai (žr. atitinkamai šios nutarties 3.2, 3.3 ir 3.4 p.).

6.       Teismas dėl nuostolių, susijusių su negautu derliumi, ir įdėtomis lėšomis žemės ūkio produkcijai auginti konstatavo, jog negauto derliaus apimtimi (196,50 Eur, 47,13 Eur) tai atspindi negautų pajamų dydį, ir neturėtų būti įvardijama kaip tiesiogiai su žemės paėmimu visuomenės poreikiams susiję nuostoliai. Teismo vertinimu, ekspertas teisingai koregavo ir pateikė išvadą dėl nuostolių šioje skaičiavimų dalyje dydžio: kitos išlaidos, susijusios su Žemės sklypo Nr. 1 paėmimu visuomenės poreikiams, kiek tai yra susiję su liucerna, iš viso 66,17 Eur: sėkla 58,31 Eur, degalai 7,86 Eur; kitos išlaidos, susijusios su Žemės sklypo Nr. 2 paėmimu visuomenės poreikiams, kiek tai yra susiję su kalkėmis, iš viso 100,97 Eur; kitos išlaidos, susijusios su Žemės sklypo Nr. 3 paėmimu visuomenės poreikiams, kiek tai yra susiję su kalkėmis, iš viso 6,63 Eur; kitos išlaidos, susijusios su Žemės sklypo Nr. 5 paėmimu visuomenės poreikiams, kiek tai yra susiję su liucerna, iš viso 15,87 Eur: sėkla 13,98 Eur, degalai 1,885 Eur.

7.       Teismas taip pat sutikdamas su eksperto vertinimu konstatavo, jog darbuotojos atleidimas neturėtų būti suvokiamas kaip nuostoliai, nes paimamų sklypų plotas nėra itin didelis, todėl dėl paimamo žemės ploto nėra pagrindo atleisti samdomą darbuotoją (apskaitininkę), atsižvelgiant į tai, jog ūkis vykdys veiklą ir toliau. Dėl to teismas sprendė, jog šioje dalyje nuostolių dydis yra 0 Eur. Vertindamas dėl atsakovo argumentų, susijusių su puspriekabės įsigijimu ir eksploatavimu, teismas nustatė, jog atsakovai nurodė, kad per visą laikotarpį, kurį sudaro laikas iki ūkininko pensinio amžiaus ((duomenys neskelbtini)), bus patiriamos su puspriekabės eksploatavimu susijusios sąnaudos: (duomenys neskelbtini) padauginami iš 485,34 Eur / per metus = 14 074,86 Eur. Puspriekabė turėtų būti priskiriama 03 klasei (iki 10 t.), todėl privalomosios techninės apžiūros kaina sudarytų 24,80 Eur. Numatomas techninės apžiūros periodiškumas 12 mėn., todėl kaštai visu eksploatavimo laikotarpiu sudarytų: 24,80 Eur padauginus iš (duomenys neskelbtini) = 719,20 Eur. Taigi, teismas nustatė, jog iš viso su puspriekabės eksploatavimu susijusios sąnaudos sudarytų: 14 074,86 Eur + 719,20 Eur = 14 794,06 Eur.

8.       Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio nuostatomis, pagal kurias atlyginami tik patirti nuostoliai, o ne būsimi nuostoliai, konstatavo, jog Žemės paėmimo įstatymas nenumato teisės į negautų pajamų, dėl likusio turto naudojimo pablogėjimo tenkančių papildomų išlaidų atlyginimo, neturtinės žalos atlyginimą. Šiuo atveju atsakovai apskaičiavo nuostolius dėl puspriekabės pirkimo, taip pat susijusius su jos eksploatavimu (duomenys neskelbtini) metams į priekį, tačiau analizuodamas žemės sklypų planus, teismas nustatė, kad ir šiuo metu tarp atsakovams priklausančių žemės sklypų yra įsiterpę kitiems asmenims priklausantys žemės sklypai, tačiau atsakovai sėkmingai ūkininkauja neįsigydami puspriekabės avių gabenimui. Be to, teismo vertinimu, skaičiuodami nuostolius, susijusius su puspriekabės eksploatavimu, atsakovai vadovaujasi tik prielaidomis, kadangi kinta kainos ir nėra galimybės nustatyti tikslių skaičių (duomenys neskelbtini) į priekį ir niekas negali nustatyti, kiek laiko gyvuos atsakovų ūkis ir ar pats ūkininkas norės visą laiką iki pensinio amžiaus ūkininkauti. Dėl to teismas pripažino, jog atsakovų reikalavimas yra abstraktus, nukreiptas į ateitį ir paremtas prielaidomis.

9.       Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas faktines ir teisines aplinkybes, konstatavo, jog nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas konstatuoti, kad žemės sklypų paėmimas visuomenės poreikiams iš dalies ateityje keis atsakovo ūkininkavimo (verslo) sąlygas, tačiau ne kiekvienas verslo sąlygų pokytis vertintinas kaip potencialūs, aiškiai išreikšti ir vertine išraiška apskaičiuojami nuostoliai. Konkretus ir neabejotinas visuomenės poreikis žemės paėmimui magistraliniam keliui statyti suponuoja strateginio lygmens viešųjų ir privačių interesų tarpusavio derinimo imperatyvą, iš kurio kyla visų subjektų, veikiančių viešuosiuose ir privatiniuose teisiniuose santykiuose, pareiga elgtis rūpestingai, apdairiai ir atsakingai. Teismo vertinimu, atsakovų atveju tai reiškia tokio ūkininkavimo modelio taikymą praktikoje, kuris užtikrintų racionalų turto naudojimą ir sudarytų prielaidas išvengti praradimų, visgi atsakovas būsimus nuostolius įrodinėja tokiomis aplinkybėmis, kai nesiekiama veikti taip, kad nurodomų netekčių nebūtų, pavyzdžiui, rinktis ar koreguoti ūkininkavimo modelį taip, kad būtų galima prisitaikyti prie pakitusių sąlygų. Dėl to teismas sprendė, jog atsakovo nurodomomis faktinėmis aplinkybėmis įrodinėjami nuostoliai nekiltų, jei atsakovas veiktų kaip rūpestingas ir atidus asmuo, kuriam taikomi aukštesni kvalifikuoto subjekto elgesio standartai.

10.       Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pagrįstomis laikytinos 2 050 Eur atsakovų patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos, tačiau teismas atsakovų prašymą patenkino iš dalies, dėl to, teismo vertinimu, atsakovų prašymas buvo patenkintas 6 proc. apimtimi ir sprendė, kad visų pagrįstų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui taikytinas koeficientas yra 0,06. Atsižvelgdamas į nustatytas teisines ir faktines aplinkybes, prašomą priteisti ir maksimaliai galimą priteisti išlaidų sumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas atsakovams iš pareiškėjos priteisė 123,00 Eur (2 050 Eur + 0,06) bylinėjimosi išlaidų suma.

III.

11.       Atsakovai apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimą:

1)       dalį dėl atlyginimo atsakovui už visuomenės poreikiams Aktu Nr. 528 paimtą Žemės sklypą Nr. 2 dydžio nustatymo, didinant nustatytą atlyginimo dydį (14 170,97 Eur) iki 37 705,59 Eur, t. y. 23 534,62 Eur dydžio nuostolių suma, susidedančia iš puspriekabės avims transportuoti įsigijimo išlaidų (12 848,27 Eur) ir su jos eksploatavimu susijusių išlaidų (10 686,35 Eur), ir nustatyti, kad atsakovui atlyginimo už visuomenės poreikiams Aktu Nr. 528 paimtą Žemės sklypą Nr. 2 dydis yra 37 705,59 Eur;

2)       dalį dėl atlyginimo atsakovui už visuomenės poreikiams Aktu Nr. 526 paimtą Žemės sklypo Nr. 5 dydžio nustatymo, didinant nustatytą atlyginimo dydį (4 601,87 Eur) iki 13 647,95 Eur, t. y. 9 046,08 Eur dydžio nuostolių suma, susidedančia iš puspriekabės avims transportuoti įsigijimo išlaidų (4 938,37 Eur) ir su jos eksploatavimu susijusių išlaidų (4 107,71 Eur), ir nustatyti, kad atsakovui atlyginimo už visuomenės poreikiams Aktu Nr. 526 paimtą Žemės sklypą Nr. 5 dydis yra 13 647,95 Eur;

3)       dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, atitinkamai paskirstant patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovai taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teismo proceso metu.

11.1.       Atsakovai nurodė, jog pirmosios instancijos teismo išvada, susijusi su puspriekabės įsigijimu ir eksploatavimu yra nepagrįsta, nes vien dėl to, jog atsakovai dar neturėjo realių išlaidų, susijusių su puspriekabės įsigijimu ir jos eksploatavimu (šiuo metu atsakovai neturi lėšų puspriekabės įsigijimui) negali būti atmetamos tuo pagrindu, kad jos dar nepatirtos, nes nuostoliai šiuo atveju pilnai galėjo ir turėjo būti nustatyti skaičiavimo būdu. Atsakovų vertinimu, kaip nurodė ekspertas, šiuo atveju optimalu tikėtis įsigyti puspriekabę, kurios kaina 17 787,00 Eur ir puspriekabės įsigijimo sąnaudos yra susijusios su Žemės sklypo Nr. 2 ir Žemės sklypo Nr. 5 paėmimu visuomenės poreikiams. Negalima tiksliai nustatyti, kiek sąnaudų turėtų būti priskiriama kuriam sklypui, todėl logiška sąnaudas paskirstyti proporcingai sklypų plotui pagal šių žemės sklypų plotus. Atsakovas taip pat nurodė, jog šiuo atveju susidarytų išlaidos kurui, darbo užmokesčio sąnaudoms, techninei apžiūrai, o atsakovas avių gabenimą puspriekabe vykdys (duomenys neskelbtini) metus, dėl to bus patiriamos su puspriekabės eksploatavimu susijusios sąnaudos. Taigi, puspriekabės įsigijimo išlaidos (17 787 Eur) ir su jos eksploatavimu susijusios išlaidos (14 794,06 Eur) teismo turėjo būti įskaičiuotos į atlyginimą už Žemės sklypo Nr. 2 ir Žemės sklypo Nr. 5 paėmimą visuomenės poreikiams, kadangi šios išlaidos laikytinos nuostoliais, susijusiais su ūkinės komercinės veiklos paimamuose visuomenės poreikiams žemės sklypuos nutraukimu, kurie patenka į Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio taikymo sritį.

11.2.       Atsakovai pažymi, jog puspriekabė nebuvo reikalinga iki žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams, nepaisant to, jog tarp atsakovams priklausančių žemės sklypų buvo įsiterpęs kitam asmeniui priklausantis žemės sklypas ir poreikis gabenti avis puspriekabe atsirado tik dėl ūkinės veiklos Žemės sklype Nr. 2 ir Žemės sklype Nr. 5 nutraukimo ir magistralinio kelio šiuose sklypuose įrengimo. Taigi, šiuo atveju atsakovui iki žemės sklypų pertvarkymo priklausę žemės sklypai, kuriuose buvo auginamos avys, buvo suskaidyti, perskiriant juos magistraliniu keliu ir šiuo atveju atsakovo auginamos avys nebegalės netrukdomai pačios pereiti iš vieno atsakovo sklypo į kitą, nes jas reikės pervežinėti iš vieno magistralinio kelio pusėje esančio žemės sklypą į kitą. Atsakovai pažymi, jog atsakovas persiginti avis per magistralinį kelią neturės galimybės. Abiejose magistralės pusėse esančios žemės yra būtinos avių auginimui.

11.3.       Atsakovai taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė dėl su puspriekabės eksploatavimu susijusių argumentų ir atmetė su puspriekabės eksploatavimu susijusias išlaidas, remiantis tuo, kad nėra galimybės nustatyti tikslių skaičių (duomenys neskelbtini) metams į priekį, kadangi tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį privalo nustatyti teismas, o esant būtinumui, turi būti skiriama ekspertizė šiuo klausimu. Be to, nepagrįsti teismo motyvai dėl to, jog atsakovas būsimus nuostolius įrodinėja aplinkybėmis, kai nesiekiama veikti taip, kad netekčių nebūtų, nes atsakovas šiuo atveju siekia koreguoti ūkininkavimo modelį taip, kad būtų galima prisitaikyti prie pakitusių sąlygų, ir šiuo atveju tam pasiekti yra būtina puspriekabė gabenti avims. Rinkoje tokių sklypų, kurie būtų arti atsakovų namų (sodybos), kad būtų galima nusiginti avis nuo sodybos su mociono aikštele, nėra. Toks sklypas galėtų būti įsigytas tik stipriai nutolus nuo atsakovų namų (sodybos), dėl to tęsti ūkinę komercinę avininkystės veiklą būtų galima tik tokiu atveju, jeigu atsakovai turėtų puspriekabę avims gabenti. Be to, šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas iš esmės perrašė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-2207-415/2021 17.5 punktą.

11.4.       Atsakovai taip pat pažymi, jog, spręsdamas dėl su darbuotojos (apskaitininkės) atleidimu susijusių išlaidų, teismas netinkamai vertino ekspertines išvadas, kadangi akivaizdžiai ignoravo teismo eksperto aiškiai įvardintą sąlygą, tik kuriai esant turi būti atmetami nuostoliai, susiję su apskaitininkės atleidimu (1 304,94 Eur), t. y. jei ūkis turėtų puspriekabę avių transportavimui į abi kelio puses ir dėl to toliau gyvuotų. Teismo ekspertas tokias išvadas darė, kadangi tik tokiu atveju, pasak jo, veikla sumažėtų sąlyginai nedaug, todėl tai neturėtų turėti įtakos apskaitininko atleidimui. Teismas puspriekabės išlaidų nepriteisė, tokiu būdu artimiausiu metu sąlygodamas ūkio pabaigą ar bent jau ūkio veiklos sumažėjimą didele dalimi.

12.       Pareiškėjas Ministerija atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą.

13.       Pareiškėjas nurodo, jog apeliaciniame skunde atsakovai aiškina teisės normas išeidami už įstatyminio reguliavimo ribų ir teigdami, kad turi būti atlyginami ne tik tie nuostoliai, kurie yra susiję su visuomenės poreikiams paimamais žemės sklypais, bet ir visi kiti papildomi nuostoliai, kuriuos atsakovas patiria netgi ne dėl paimtų visuomenės poreikiams žemės sklypų, bet dėl naujai atsirandančio infrastruktūros objekto – magistralinio kelio dviejuose sklypuose įrengimo. Aplinkybės, kad puspriekabės įsigijimas yra atsakovo nuostoliai, susiję su šių dviejų žemės sklypų paėmimu visuomenės poreikiams, nėra pagrįsti įrodymais, taip pat nepagrindžiama, kaip apribojama jo veikla. Šiuo atveju atsakovas jam galimai atsirasiančius nuostolius kildina iš išlaidų, susijusių su transporto, naujos technikos pirkimo, darbuotojų atleidimo kaštais, o tai yra niekaip nesusiję visuomenės poreikiams paimtais žemės sklypais. Pareiškėjas pažymi, jog pagal Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnį atlyginami tik patirti, o ne būsimi nuostoliai. Pareiškėjo vertinimu, nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės visiškai sutampa su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2207-415/2021, tik šiuo atveju atsakovai yra pateikę ekspertinę išvadą, kurios nepakanka įrodinėjamų nuostolių pagrindimui šioje byloje.

14.       Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą.

15.       Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, jog sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio nuostatas atlyginami tik patirti nuostoliai, o ne būsimi nuostoliai, o šis įstatymas nenumato teisės į negautų pajamų, dėl likusio turto naudojimo pablogėjimo tenkančių papildomų išlaidų atlyginimo, neturtinės žalos atlyginimą. NŽT taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog teismas tik perrašė 2021 m. rugsėjo 29 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-2207-415/2021 17.5 punktą, nes teismas vadovavosi suformuota teismų praktika šios kategorijos bylose. Be to, darbuotojos (apskaitininkės) atleidimas neturėtų būti suvokiamas kaip nuostoliai, nes nagrinėjamu atveju paimamų sklypų plotas nėra itin didelis, todėl dėl nėra pagrindo atleisti darbuotoją, atsižvelgus į tai, jog ūkis gyvuos ir toliau.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

16.       Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl atlyginimo už žemės paėmimą visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą dydžio.

17.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nusprendė, kad:

17.1                       atsakovams L. V. ir T. V. atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą 0,1572 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), dydis yra 902,17 Eur;

17.2                      atsakovui T. V. atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą 2,2420 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), dydis yra 14 170,97 Eur;

17.3                      atsakovui T. V. atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą 0,1472 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), dydis yra 653,63 Eur;

17.4                      atsakovams L. V. ir T. V. atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą 0,0377 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), dydis yra 201 Eur;

17.5                      atsakovui T. V. atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą 0,8618 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), dydis yra 4 601,87 Eur.

18.       Teismas, konstatavęs, kad atsakovai neginčija dėl nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitose nustatytų žemės sklypų rinkos verčių, netenkino jų prašymo atlyginti kitus nuostolius, siejamus su žemės sklypų paėmimu visuomenės poreikiams: negauto derliaus, Žemės sklypuose 1 ir 5, apimtimi (196,50 Eur, 47,13 Eur), kadangi tai atspindi negautų pajamų dydį, ir neturėtų būti įvardijama kaip tiesiogiai su žemės paėmimu visuomenės poreikiams susiję nuostoliai; paimamų sklypų plotas nėra itin didelis, ūkis gyvuos ir toliau, todėl samdomo darbuotojo – apskaitininkės – atleidimo išlaidos, kurias sudaro 2 VDU išeitinė išmoka – 1 304,94 Eur (2 + 652,47 Eur), neturėtų būti suvokiamos kaip nuostoliai; 17 787 Eur puspriekabės avims transportuoti įsigijimo ir 14 794,06 Eur tokios puspriekabės eksploatavimo išlaidas, kadangi: pagal Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio nuostatas yra aiškiai matyti, kad atlyginami tik patirti nuostoliai, o ne būsimi nuostoliai; susiformavusioje teismine praktikoje aiškiai nurodoma, jog Žemės paėmimo įstatymas nenumato teisės į negautų pajamų, dėl likusio turto naudojimo pablogėjimo tenkančių papildomų išlaidų atlyginimo, neturtinės žalos atlyginimo; atsakovai apskaičiavo nuostolius dėl puspriekabės pirkimo, taip pat susijusius su jos eksploatavimu (duomenys neskelbtini) metams į priekį, tačiau, analizuojant žemės sklypų planus, aiškiai matyti, kad ir šiuo metu tarp atsakovams priklausančių žemės sklypų yra įsiterpę kitiems asmenims priklausantys žemės sklypai, tačiau atsakovai sėkmingai ūkininkauja neįsigydami puspriekabės avių gabenimui; skaičiuojant nuostolius, susijusius su puspriekabės eksploatavimu, atsakovai vadovaujasi tik prielaidomis, kadangi kinta kainos ir nėra galimybės nustatyti tikslių skaičių (duomenys neskelbtini) metams į priekį, be to, niekas negali nustatyti, kiek laiko gyvuos atsakovų ūkis ir ar pats ūkininkas norės visą laiką iki pensinio amžiaus ūkininkauti; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-892-415/2020 pažymėta, kad Žemės paėmimo įstatymas nenumato teisės į negautų pajamų, taip pat dėl likusio turto naudojimo pablogėjimo tenkančių papildomų išlaidų atlyginimo; žemės sklypų paėmimas visuomenės poreikiams iš dalies ateityje keis atsakovo ūkininkavimo (verslo) sąlygas. Tačiau ne kiekvienas verslo sąlygų pokytis vertintinas kaip potencialūs, aiškiai išreikšti ir vertine išraiška apskaičiuojami nuostoliai; konkretus ir neabejotinas visuomenės poreikis žemės paėmimui magistraliniam keliui statyti suponuoja strateginio lygmens viešųjų ir privačių interesų tarpusavio derinimo imperatyvą, iš kurio kyla visų subjektų, veikiančių viešuosiuose ir privatiniuose teisiniuose santykiuose, pareiga elgtis rūpestingai, apdairiai ir atsakingai. Atsakovų atveju tai reiškia tokio ūkininkavimo modelio taikymą praktikoje, kuris užtikrintų racionalų turto naudojimą ir sudarytų prielaidas išvengti praradimų. Atsakovas būsimus nuostolius įrodinėja tokiomis aplinkybėmis, kai nesiekiama veikti taip, kad atsakovo nurodomų netekčių nebūtų, pvz., rinktis ar koreguoti ūkininkavimo modelį taip, kad būtų galima prisitaikyti prie pakitusių sąlygų.

19.       Pateiktame apeliaciniame skunde atsakovai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria netenkintas prašymas atlyginti 17 787 Eur puspriekabės avims transportuoti įsigijimo ir 14 794,06 Eur tokios puspriekabės eksploatavimo išlaidas, motyvuodami tuo, kad jos yra būtinos ir įrodytos pateikta ekspertine išvada; teismas neįvertino, kad samdomo darbuotojo – apskaitininkės – atleidimo išlaidų nepatirtų tik tuo atveju, jeigu būtų atlygintos puspriekabės avims transportuoti įsigijimo ir jos eksploatavimo išlaidos bei ūkis galėtų tęsti savo veiklą.

20.       Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (ABTĮ 140 str. 1 ir 2 d.), nenustatė pagrindų jį naikinti ar keiti: Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencijoje dėl asmeninės nuosavybės apsaugos pažymima, kad teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę principas reiškia, jog savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas savo turto; asmuo, kurio nuosavybė paimama visuomenės poreikiams, turi teisę reikalauti, jog nustatytas atlyginimas būtų lygiavertis paimamai nuosavybei (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2005 m. liepos 8 d., 2008 m. gegužės 20 d. nutarimus). Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnis taip pat negarantuoja teisės į visišką kompensaciją visais atvejais (žr., pvz., EŽTT 2004 m. birželio 22 d. Didžiosios kolegijos sprendimo byloje Broniowski prieš Lenkiją, peticijos Nr. 31443/96, 182 p.; 2012 m. spalio 25 d. Didžiosios kolegijos sprendimo byloje Vistinš ir Perepjolkins prieš Latviją, peticijos Nr. 71243/01, 112 p.).

21.        Ginčui spęsti spręsti taikytinos redakcijos Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio (redakcija, galiojusi iki 2022 m. liepos 1 d.) 1-3 dalys, nustato, kad: paimant privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę. Žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, medynų tūrio, negauto derliaus, įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė, visi kiti savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, dėl žemės sklype esančių želdinių paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat iškėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo turto išlaidos (1 d.); paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo. Už žemės sklype esančių sodinių, medynų tūrį, negautą derlių, įdėtas lėšas žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas statiniais ar įrenginiais užstatomas ar užstatytas žemės sklypas, už jau pastatytus ar statomus žemės sklype asmenims nuosavybės teise priklausančius statinius ar įrenginius turi būti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas, kuriame vykdoma ūkinė komercinė veikla, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginami nuostoliai, susiję su ūkinės komercinės veiklos paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar jos apribojimu. Apskaičiuojant visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo, jame esančių statinių ir įrenginių rinkos vertę, turi būti atsižvelgiama į tą pačią žemės verčių zoną žemės verčių žemėlapiuose patenkančių žemės sklypų, statinių ir įrenginių sandoriuose, sudarytuose nuo specialiojo plano, kurio pagrindu buvo pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, patvirtinimo iki turto vertinimo ataskaitos parengimo, nurodytų tokių nekilnojamųjų daiktų kainų pokytį (2 d.); paimamo visuomenės poreikiams turto vertė ir šiame straipsnyje nurodyti nuostoliai apskaičiuojami taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme (toliau – Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas) nustatytą individualaus turto vertinimo būdą, o turto vertinimo metodas kiekvienu atveju parenkamas atsižvelgiant į kriterijus, nustatytus Vyriausybės patvirtintoje Turto vertinimo metodikoje. Visuomenės poreikiams paimamo turto vertė įforminama parengiant turto vertinimo ataskaitą (3 d.).

22.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymima, kad iš Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnyje įtvirtintų teisės normų turinio matyti, jog atlyginimą už paimamą žemę įstatymų leidėjas sieja tik su žemės paėmimo metu patiriamais, o ne su galimais ateityje atsirasiančiais nuostoliais; įstatymas nenumato teisės į negautų pajamų, taip pat dėl likusio turto naudojimo pablogėjimo tenkančių papildomų išlaidų atlyginimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-892-415/2020; 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2274-815/2021; 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-219-822/2023). Kiekvienu atveju sprendžiant asmens, kurio žemės sklypas (jo dalis) buvo Žemės paėmimo įstatyme nustatytais pagrindais paimtas visuomenės poreikiams, jo reikalavimo atlyginti patirtus nuostolius pagrįstumas turi būti vertinamas individualiai, taikant įstatyme įtvirtintus kriterijus (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3940-492/2020). Teismų precedentai yra teisės šaltiniai – auctoritate rationis (lot. k. argumentavimo galia); rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija) įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga. Todėl teismų precedentai negali būti nemotyvuotai ignoruojami. Kad deramai atliktų šią savo funkciją, precedentai patys turi būti aiškūs. Teismų precedentai taip pat turi neprieštarauti oficialiai konstitucinei doktrinai (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Nagrinėjamo ginčo atveju teisėjų nenustatė pagrindo nesivadovauti minėtais precedentais.

23.       Atsakovų prašomos atlyginti 17 787 Eur puspriekabės avims transportuoti įsigijimo ir 14 794,06 Eur tokios puspriekabės eksploatavimo išlaidos yra susijusios ne su dėl jų žemės paėmimo patiriamais nuostoliais, o dėl jiems likusio turto – žemės sklypų, kurie, paėmus dalį žemės, atsiduria kitoje magistralinio kelio pusėje, ir į kuriuos avis galima tik transportuoti, naudojimu susijusios papildomomis išlaidomis, kurios (išlaidos), nėra priskirtinos Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnyje aptartoms. Pažymėtina, kad tokios išlaidos (dėl likusio turto naudojimo pablogėjimo atsirandančios papildomos išlaidos) pagal šį įstatymą nėra atlyginamos ir kitiems asmenims, kurių žemė nėra paimama, tačiau dėl magistralinio kelio verslo sąlygos kinta; be to, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-892-415/2020, kurioje nagrinėto ginčo esmė, priešingai nei teigia atsakovai, yra artima nagrinėjamam, pateiktu aiškinimu, nėra įrodytos kaip būtinos: ne kiekvienas verslo sąlygų pokytis vertintinas kaip potencialūs, aiškiai išreikšti bei vertine išraiška apskaičiuojami nuostoliai; atsakovai būsimus nuostolius įrodinėja tokiomis aplinkybėmis, kai nesiekiama veikti taip, kad atsakovo nurodomų netekčių nebūtų, pvz., rinktis ar koreguojant ūkininkavimo modelį taip, kad būtų prisitaikoma prie pakitusių sąlygų. Atsakovai nepateikia jokių argumentų, kodėl 0,8922 ha ir 0,3800 ha žemės sklypuose, kurie atsiduria kitoje magistralinio kelio pusėje nei ūkininko sodyba, negali vykdyti kitokios veiklos, o prašomų atlyginti išlaidų (32 581,06 Eur), reikalingų tam, kad tęsti čia vykdomą veiklą (ganytis avis), reikšmingai viršija tokių žemės sklypų vidutinę rinkos vertę. 

25.       Nesant pagrindo konstatuoti, kad atsakovų apeliaciniame skunde minimos išlaidos turi būti atlyginamos pagal Žemės paėmimo įstatymo nuostatas, kiti procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai, susiję su šių išlaidų dydžiu ir pan., nėra reikšmingi, todėl dėl jų nėra pasisakoma.

26.       Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad keisti skundžiamą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimą nėra pagrindo.     

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria :

Atsakovų T. V. ir L. V. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                Laimutis Alechnavičius

                                                                                                Arūnas Dirvonas 

                                                Milda Vainienė