Civilinė byla Nr. 2-711-793/2012

Proceso Nr. 2-06-3-15537-2011-6

Procesinio sprendimo kategorija 25.3.; 30.6.

(S)

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. kovo 21 d.

Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Petras Mineikis, sekretoriaujant J. R., dalyvaujant ieškovės A. R. atstovui advokatui H. M., atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės atstovui I. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės A. R. ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei dėl teisės lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti buto dalį pripažinimo,

nustatė:

ieškovė A. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti ieškovei teisę lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti buto, esančio (duomenys neskelbtini), 3205/7854 nuosavybės teisės dalis ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ji ir jos sutuoktinis šį butą įsigijo 1992-03-19, tačiau surašant buto pirkimo-pardavimo sutartį buvo padaryta klaida ir vietoje 78,54 kv. m įsigyjamo buto ploto nurodytas 46,49 kv. m. plotas. Tokiu būdu, pareiškėja įsigijo tik 4649/7854 dalis buto, o 3205/7854 buto dalys liko neįregistruotos niekieno vardu. Šią aplinkybę sužinojo tik kai po sutuoktinio H. R., mirusio 2009-10-30, mirties kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo. 2010-06-09 kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su pareiškimu dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Teismui netenkinus pareiškimo, kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją su prašymu leisti lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti 3205/7854 buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalis. Nurodo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija jos prašymo netenkino. Teigia, kad yra visi pagrindai dėl teisės privatizuoti prieš tai nurodytų buto dalių pagal LR Butų privatizavimo įstatymą pripažinimo, nes prieš tai minėto buto privatizavimo procesas buvo atliktas tinkamai. Pažymi, kad 3205/7854 buto dalis valdė virš 18 metų, mokėjo išlaikymo išlaidas, taip pat išlaidas už teiktas komunalines paslaugas, elektros energiją, dujas, viso buto administravimą ir kitas paslaugas. Teigia, kad prieš tai nurodytas butas priskirtinas prie privatizavimo objektų (b. l. 3-5).

Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybė atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad ieškinyje neteisingai nurodytas reikalavimo pripažinti teisę privatizuoti gyvenamąsias patalpas lengvatinėmis sąlygomis įstatyminis pagrindas. Nurodo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos kreipimąsi iki 1998-07-01 į kompetentingas institucijas dėl 3205/7854 buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalių privatizavimo, todėl tarp ieškovės ir atsakovės santykiai dėl ginčo buto dalių privatizavimo nebuvo susiklostę. Pažymi, kad ieškovė privatizavo tik 4649/7854 dalis buto ir kaina už privatizuojamą butą buvo paskaičiuota pagal privatizavimo dokumentuose nurodytą plotą, t.y. tik už 46,49 kv. m., atitinkamai už 4649/7854 buto dalis. Teigia, kad ieškovė privatizuojamo buto kainos apskaičiavimo formą, kurioje buvo nurodyta buto kaina ir perkamos buto dalys, pasirašė, su buto kainą ir perkamu plotu sutiko. Atsižvelgiant į tai, mano, kad ieškovė LR Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu subjektinės teisės privatizuoti gyvenamąsias patalpas neįgijo, todėl ji negali būti pažeista. Prašo ieškinį, kaip nepagrįstą, atmesti (b. l. 44-46).

Ieškovės A. R. atstovas advokatas H. M. teismo posėdyje ieškinį palaiko.

Atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės atstovas I. K. su ieškiniu nesutinka.

Ieškovės A. R. atstovas teismo posėdyje patvirtino ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir papildomai paaiškino, kad atsakovė neišsaugojo dokumentų, patvirtinančių ieškovės kreipimąsi į atsakovę su prašymu leisti privatizuoti butą, esantį (duomenys neskelbtini). Teigia, kad ieškovė visus privatizavimo veiksmus atliko tinkamai, tačiau dėl atsakovės kaltės neteisingai nurodyti privatizuoto buto duomenys, o būtent buto plotas. Prašo ieškinį tenkinti bei priteisti ieškovei visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės atstovas teismo posėdyje patvirtino atsiliepime į ieškinį išdėstytas aplinkybes ir papildomai paaiškino, kad tiek Klaipėdos miesto valdybos 1992-03-06 potvarkyje Nr. 131, tiek pirkimo – pardavimo sutartyje yra nurodytas tas pats buto plotas, kurį ieškovė privatizavo ir įregistravo. Pažymi, kad nei pareiškimo, nei susitarimo dėl buto privatizavimo, nėra. Negali paaiškinti: kodėl prieš tai nurodytuose dokumentuose nurodomas buto plotas 46,49 kv. m.; kodėl nurodyta, jog parduodamas butas, o ne buto dalis; kaip buvo apskaičiuotas 46,49 kv. m. buto plotas; kodėl atsakovė neįregistravo nuosavybės teisę į likusią buto dalį; kodėl gyvenamosios patalpos orderyje nurodytas buto plotas 72,91 kv. m.

Ieškinys tenkintinas.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad 1990-11-16 ieškovei A. R. išduotas gyvenamosios patalpos orderis serija A Nr. 001572 apsigyventi trijų kambarių bute adresu (duomenys neskelbtini). Kartu su pareiškėja į orderį įrašyti jos vyras H. R., sūnus A. R. ir motina J. J. (b. l. 23-24). Buto techninės apskaitos bylos duomenimis buto adresu (duomenys neskelbtini) plotas yra 78,54 kv. m., iš kurių 44,74 kv. m. sudaro gyvenamųjų kambarių plotas ir 33,80 kv. m. pagalbinių patalpų plotas (b. l. 21-22). 1992-03-06 Klaipėdos mero potvarkiu Nr. 131 Dėl komunalinių butų pardavimo privačion nuosavybėn nutarta parduoti privačion nuosavybėn butus, nurodytus priedėliuose Nr. 1, 2, 3, 4, kurių priedėlyje Nr. 1 įrašytas butas (duomenys neskelbtini), 46,49 kv. m. bendro naudingo ploto, buto kaina – 15460,00 rublių. Parduodamo buto savininku nurodyta A. R., apmokėjimas už butą nustatytas 1885,00 grynaisiais pinigais ir 13575,00 investiciniais čekiais (b. l. 8-11). Ieškovė A. R. su Klaipėdos miesto valdyba 1992-03-19 sudarė sutartį, pagal kurią A. R. nupirko butą, kurio bendras naudingas plotas – 46,49 kv. m., esantį (duomenys neskelbtini) už 15460,00 rublių, kurių 1885,00 sumokėta grynaisiais pinigais ir 13575,00 valstybės vienkartinėmis išmokomis bei kitomis tikslinėmis kompensacijomis (b. l. 12). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (toliau – Išrašas) matyti, kad A. R. įregistruota nuosavybės teisė į 4649/7854 buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio bendras ir naudingas plotas yra 78,54 kv. m. (įregistravimo pagrindas – Pirkimo-pardavimo sutartis pagal LR 1991-05-28 Įstatymą Nr. I-1374, 1992-03-19, Nr. 5-5790) dalis, o likusias 3205/7854 minėto buto dalis nuosavybės teisė įregistruota Lietuvos Respublikai (įregistravimo pagrindas – Statinio priėmimo naudoti aktas, 1990-12-28, 1991-01-02) (b. l. 13). Iš ieškovės atstovo advokato H. M. 2011-02-03 prašymo lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti gyvenamąsias patalpas matyti, kad ieškovės atstovas kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją su prašymu leisti A. R. lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti 3205/7854 buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalis, tačiau Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ieškovės atstovo prašymo netenkino, nurodydama, jog tam nėra teisinio pagrindo (b. l. 19-20). Iš Asmeninės A. R. kortelės Nr. 0451107 matyti, kad ieškovė prieš tai nurodytame bute apsigyveno 1991-01-30. Ieškovė 1993-01-12 sudarė aukščiau minėto buto eksploatavimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutartį, Atsiskaitymo už butų šildymą ir karštą vandenį sutartį, 2002-10-14 DNSB „Kiras“, esančio (duomenys neskelbtini), eksploatavimo ir paslaugų apmokėjimo sutartį (b. l. 25-29). Iš (duomenys neskelbtini) išduoto sutuoktuvių liudijimo matyti, kad A. R. (tuo metu J.) ir H. R. (duomenys neskelbtini) įregistravo santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 67). Iš (duomenys neskelbtini) mirties liudijimo, rašo Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad ieškovės sutuoktinis H. R. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 30). Ieškovė A. R. ir jos miręs sutuoktinis H. R. Klaipėdos miesto Pirmajame notarų biure 2002-02-07 sudarė Bendrajį sutuoktinių testamentą, kuriuo susitarė, kad vienas kitą pergyvenęs sutuoktinis paveldi kitam sutuoktiniui priklausantį turtą (b. l. 31-32). 2009-11-11 A. R. kreipėsi su pareiškimu į Klaipėdos miesto Ketvirtąjį notarų biuro dėl palikimo, atsiradusio po jos sutuoktinio mirties, priėmimo (b. l. 33). Klaipėdos miesto ketvirtojo notarų biuro notarė I. M. 2010-02-11 išdavė ieškovei nuosavybės teisės liudijimą į jos sutuoktiniui bendrąja jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto dalį, nurodydama turtą, kuris bendrąja jungtinės nuosavybės teise priklauso abiems sutuoktiniams (b. l. 34-35). Klaipėdos miesto ketvirtojo notarų biuro notarė I. M. 2010-02-11 išdavė ieškovei Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, nurodydama paveldimą turtą (b. l. 38-39). Iš Klaipėdos miesto Ketvirtojo notarų biuro notarės I. M. 2010-03-02 rašto Nr. 40 ieškovės atstovui matyti, kad paveldėjimo teisės liudijimas į privatizuotą butą (jo dalį), esančio adresu (duomenys neskelbtini), išduotas nebuvo (b. l. 40). Iš Klaipėdos apskrities archyvo 2010-07-12 rašto dėl duomenų pateikimo Nr. (8.6)6R-913 matyti, kad patikrinus 1992 metų Klaipėdos miesto valdybos Butų privatizavimo tarnybos archyvinius dokumentus, buto adresu (duomenys neskelbtini), privatizavimo dokumentai nerasti (b. l. 47). Iš Klaipėdos butų ūkio skaičiavimo centro 1992-02-26 Privatizuojamo buto kainos apskaičiavimo formos matyti, kad prieš tai nurodyto buto, kurį ieškovė pirko, apmokėjimas nustatytas 1885,00 grynaisiais pinigais ir 13575,00 investiciniais čekiais. Buto plotas sudaro 46,49 kv. m. Prieš tai nurodytą formą ieškovė pasirašė, prierašu prie formos nurodydama, kad su kaina sutinka (b. l. 50).

Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatyme (1991 m. gegužės 28 d. įstatymo Nr. I-1374 redakcija) nustatyti valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo (pirkimo–pardavimo) tvarka, sąlygos ir terminai. Pagal nurodyto Įstatymo 1 straipsnio 1 dalį gyvenamosios patalpos nuomininkas ar jo šeimos nariai, norintys privatizuoti jų nuomojamas valstybinio ar visuomeninio butų fondo gyvenamąsias patalpas, turėjo pareikšti norą, t. y. iki 1992 m. gruodžio 1 d. paduoti pareiškimą dėl jų įsigijimo nuosavybėn; 1 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad jeigu asmenys, turintys teisę privatizuoti gyvenamąsias patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymą, ne dėl savo kaltės šio straipsnio 1 dalyje nustatytu laiku nepadavė pareiškimų gyvenamosioms patalpoms privatizuoti, tai jie gali kreiptis į Seimo sudarytą komisiją, kuri turi teisę leisti šiems asmenims iki 1997 m. gruodžio 31 d. paduoti pareiškimus gyvenamosioms patalpoms privatizuoti. 

Ieškovė ieškinyje nurodo ir atsakovė neginčija tos aplinkybės, jog ginčo bute pradėjo gyventi nuo 1991-01-30, taigi, akivaizdu, kad ieškovė ar jo šeimos nariai, remiantis minėto įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi buvo gyvenamosios patalpos nuomininkai, nes asmenys norintys privatizuoti jų nuomojamas valstybinio ar visuomeninio butų fondo gyvenamąsias patalpas, turėjo pareikšti norą iki 1992 m. gruodžio 1 d.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra akcentavęs gyvenamųjų patalpų privatizavimo įstatymų socialinę svarbą, jų pagrindu atsiradusių teisinių santykių sudėtingumą ir specifiką, teismo pareigą, sprendžiant šalių ginčus dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, aiškinti ir taikyti teisės normas ne formaliai, o atsižvelgiant į butų privatizavimą numačiusių įstatymų pagrindinį tikslą, įvertinant kiekvienos konkrečios situacijos individualias aplinkybes, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2008; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2008; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2008). Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmens teisė privatizuoti valstybinį turtą nėra prigimtinė ar kokia nors kita absoliuti teisė, t. y. ji gali atsirasti tik įstatyme nustatytų sąlygų pagrindu. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo panašaus pobūdžio bylose praktiką, sprendžiant klausimą dėl to, turėjo asmuo teisę privatizuoti gyvenamąją patalpą pagal Butų privatizavimo įstatymą ar ne, reikia nustatyti įstatyme nurodytas būtinas tokio privatizavimo sąlygas: pirma, kad asmuo yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis); antra, kad atitinkama gyvenamoji patalpa gali būti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2, 3 straipsniai); trečia, kad asmuo išreiškė savo valią pasinaudoti šia teise, atlikdamas per įstatyme nustatytą terminą veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti (Butų privatizavimo įstatymo 1, 5 straipsniai) (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2006; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2006, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2008).

Privatizuojant butą pagal Butų privatizavimo įstatymą, kai butų nuomos teisėmis naudojasi ne vienas asmuo – buto nuomininkas, o keli asmenys – buto nuomininkas ir jo šeimos nariai, susiklostydavo dviejų rūšių teisiniai santykiai: 1) santykiai tarp privatizuojamo buto nuomininko ir jo šeimos narių; jie pagal Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnį turėjo susitarti, kieno vardu bus privatizuojamas butas ir kas taps privatizuoto buto savininku; 2) santykiai tarp asmens ar asmenų, įstatymo nustatyta tvarka išoriškai išreiškusių savo valią (ketinimus) privatizuoti butą, ir miestų (rajonų) savivaldybių ar kitų subjektų, nustatytų Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnyje, įpareigotų nustatyta tvarka reaguoti į tokius asmenų pareikštus ketinimus. Tai reiškia, kad butų privatizavimo procese būdavo sudaromi du sandoriai: 1) sandoris tarp privatizuojamo buto nuomininko ir jo šeimos narių dėl to, kieno vardu bus privatizuotas butas ir kas taps privatizuoto buto savininku; 2) vėliau – asmuo ar asmenys, kurių vardu bus privatizuotas butas, sudarydavo buto privatizavimo (pirkimo–pardavimo) sutartį su savivaldybe ar kitu subjektu, nustatytu Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnyje. Pagal Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnio prasmę privatizuojamo buto nuomininko ir jo šeimos narių susitarimo sudarymas buvo būtina buto privatizavimo (pirkimo–pardavimo) sutarties sudarymo sąlyga. Taigi buto privatizavimo (pirkimo–pardavimo) sutartis negalėjo būti sudaryta, jeigu tokio susitarimo nebūdavo pasiekiama.

Bylos medžiaga nustatyta, jog ginčo bute pradėjo gyventi nuo 1991-01-30, todėl konstatuotina, jog ieškovė yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą. Iš byloje esančio, 1990-11-16 pareiškėjai A. R. išduoto gyvenamosios patalpos orderio serija A Nr. (duomenys neskelbtini), bei buto techninės apskaitos bylos duomenų darytina išvada, kad pareiškėja A. R. sąžiningai pradėjo valdyti minėtą visą butą, tuo pačiu ir 3205/7854 buto dalis. Ta aplinkybė, jog 1992-03-06 Klaipėdos mero potvarkiu Nr. 131 Dėl komunalinių butų pardavimo privačion nuosavybėn nutarta parduoti privačion nuosavybėn butus, nurodytus priedėliuose Nr. 1, 2, 3, 4, kurių priedėlyje Nr. 1 įrašytas butas (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad minėtas butas gali būti privatizavimo objektas. Duomenų apie tai, kad privatizavimo objektu galėjo būti tik 46,49 kv. m. bendro naudingo ploto buto dalis, byloje nėra. Tai, kad Klaipėdos miesto valdyba 1992-03-19 sudarė sutartį, pagal kurią A. R. pardavė butą, kurio bendras naudingas plotas – 46,49 kv. m., esantį (duomenys neskelbtini), patvirtina, jog butas, kurio bendras ir naudingas plotas yra 78,54 kv. m., priklausė Klaipėdos miesto savivaldybei. Todėl, darytina išvada, jog neprivatizuota buto dalis - 32,05 kv. m. arba 3205/7854 buto dalis yra priskirta ir priklauso savivaldybei, kurią Klaipėdos miesto savivaldybė  priskyrė privatizuotinam butui. Ta aplinkybė, jog ieškovei buvo leista privatizuoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir buvo jog 1992-03-19 sudaryta buto pirkimo pardavimo sutartis, patvirtina, kad ieškovė išreiškė savo valią pasinaudoti teise privatizuoti butą ir veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti, atliko per įstatyme nustatytą terminą. Pažymėtina, jog prieš tai minėtoje 1992-03-19 sutartyje nurodyta, kad ieškovė nupirko butą, o ne buto dalį, kurią sudaro 46,49 kv. m buto plotas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad iki 1998 m. liepos 1 d., t.y. kai Butų privatizavimo įstatymas galiojo visa apimtimi, nei ieškovė, nei jos šeimos nariai, nei kiti asmenys įstatymo nustatyta tvarka ir terminais papildomai dėl 3205/7854 dalių buto, adresu (duomenys neskelbtini), privatizavimo nesikreipė, todėl laikytinas pagrįstu ieškovės atstovo argumentas, jog ieškovė buvo įsitikinusi, kad privatizavo visą butą. Atmestinas kaip nepagrįstas atsakovės argumentas, kad tarp ieškovės ir atsakovės santykiai dėl ginčo buto dalių privatizavimo nebuvo susiklostę, nes prieš tai minėtas 1992-03-06 Klaipėdos mero potvarkis Nr. 131 ir Klaipėdos miesto valdybos 1992-03-19 su ieškove sudaryta sutartis patvirtina, jog tarp šalių buvo susiklostę buto, adresu (duomenys neskelbtini), privatizavimo teisiniai santykiai. Prieš tai minėti byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad buvo sudarytas privatizuojamo buto nuomininko - ieškovės ir jos šeimos narių susitarimas kieno vardu bus privatizuojamas butas ir kas taps privatizuoto buto savininku, nes tokio susitarimo sudarymas buvo būtina buto privatizavimo (pirkimo–pardavimo) sutarties sudarymo sąlyga. Kadangi buto privatizavimo (pirkimo–pardavimo) sutartis negalėjo būti sudaryta, jeigu tokio susitarimo nebūdavo pasiekiama, laikytina kad tokį susitarimą ieškovė buvo sudariusi ir pateikusi atsakovei.

Iš Klaipėdos apskrities archyvo 2010-07-12 rašto dėl duomenų pateikimo Nr. (8.6)6R-913 matyti, kad patikrinus 1992 metų Klaipėdos miesto valdybos Butų privatizavimo tarnybos archyvinius dokumentus, buto adresu (duomenys neskelbtini), privatizavimo dokumentai nerasti. Kadangi už butų privatizavimo dokumentų išsaugojimą yra atsakinga atsakovė, todėl laikytina, jog dėl atsakovės kaltės neišliko (duomenys neskelbtini), buto privatizavimo dokumentai.

Ieškovės atstovas nurodė, jog tikėtina, kad dėl atsakovės kaltės neteisingai nurodyti ieškovės privatizuoto buto duomenys, o būtent buto plotas, tačiau ieškovė negali pateikti prašymo privatizuoti butą, kuriame išreikšta ieškovės valia dėl viso buto pirkimo, kadangi atsakovė neišsaugojo privatizavimo dokumentų.

Kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų vertinimo pasisakyta ne vienoje nutartyje, kur nurodoma, jog įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 176 straipsnis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įvertindamas įrodymus teismas įsitikina, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms (įrodinėjimo dalykui) nustatyti. Atlikdamas šias pareigas, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2011).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką yra pasisakęs, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu). Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009; ir kt.).

Ištyrus ir įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių atstovų paaiškinimus konstatuotina, jog byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina, jog egzistuoja buvus faktą, kad ieškovė A. R. pateikė prašymą ir susitarimą su jos šeimos nariais, kieno vardu bus privatizuojamas butas ir kas taps privatizuoto buto savininku, dėl viso buto - 78,54 kv. m. bendro naudingo ploto, adresu (duomenys neskelbtini), privatizavimo, nei nebuvus faktą, jog ieškovė pateikė prašymą ir susitarimą dėl 46,49 kv. m. bendro naudingo ploto (4649/7854 minėto buto dalių) privatizavimo.

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus konstatuotina, kad nustatytos visos Butų privatizavimo įstatymo straipsniuose nustatytos sąlygos laikyti, jog ieškovė A. R. turi teisę lengvatinėmis sąlygomis įgyti nuosavybės teisę į 3205/7854 dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini).

Esant nustatytoms aplinkybėms darytina išvada, kad yra pagrindas daryti išvadą, jog ieškovės ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas, ieškovei A. R. pripažintina teisė lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti buto, esančio (duomenys neskelbtini), 3205/7854 dalis nuosavybės teise.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovės ieškovei priteistinos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Tuo tarpu atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 139,00 Lt už sumokėtą žyminį mokestį ( b. l. 6), 2640,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b. l. 55, 80), viso 2779,00 Lt. Iš atsakovės ieškovei priteistina 2779,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 str., 263-270 str.

nusprendžia:

ieškinį tenkinti

Pripažinti ieškovei A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) teisę lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti buto, esančio (duomenys neskelbtini), 3205/7854 dalis nuosavybės teise.

Priteisti iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės, į. k. 111100775, 2779,00 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei A. R., a. k.  (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                   Petras Mineikis