Administracinė byla Nr. A502-1252/2009
Procesinio sprendimo kategorija 2.3.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. lapkričio 23 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,
sekretoriaujant Ramunei Petkuvienei,
dalyvaujant pareiškėjo atstovams J. M., S. D. ir adv. Tomui Juodžiui,
atsakovo atstovui A. R.,
trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendovės „Prima Parte“ atstovams S. T., adv. Nerijui Katiliui,
trečiojo suinteresuoto asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovui J. R.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ir trečiojo suinteresuotojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Prima Parte“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Alveta“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Tauragės apskrities viršininko administracijai, Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos, VĮ Šilutės miškų urėdijai, Tauragės apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai, Pagėgių savivaldybės administracijai, Tauragės visuomenės sveikatos centrui, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Prima Parte“ dėl galutinės atrankos išvados panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėja UAB „Alveta“ skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Klaipėdos RAAD) 2008 m. rugsėjo 10 d. priimtą galutinę atrankos išvadą Nr. (9.14.5.)-LV4-5685 dėl Pagėgių sklypo žvyro-smėlio karjero įrengimo poveikio aplinkai privalomojo vertinimo, nes ji yra neteisėta ir nepagrįsta, t. y. priimta neišnagrinėjus esminių aplinkybių apie pareiškėjos planuojamą ūkinę veiklą bei netinkamai pritaikius teisės normų aktus, reglamentuojančius poveikio aplinkai vertinimą. Skunde nurodė, kad 2008 m. rugpjūčio 4 d. Klaipėdos RAAD, išnagrinėjęs UAB „Alveta“ prašymą ir pateiktą informaciją dėl Pagėgių pirmojo sklypo žvyro-smėlio karjero įrengimo poveikio aplinkai privalomojo vertinimo atliko atranką ir priėmė išvadą, kad planuojamai veiklai – UAB „Alveta“ Pagėgių pirmojo sklypo žvyro-smėlio karjero įrengimas ir eksploatavimas Pagėgių savivaldybėje, Tauragės apskrityje – poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, o 2008 m. rugsėjo 10 d. Klaipėdos RAAD, peržiūrėjęs 2008 m. rugpjūčio 4 d. atrankos išvadą Nr. (9.14.5.) - LV4 – 4996, priėmė galutinę išvadą, jog UAB „Alveta“ planuojamai ūkinei veiklai – Pagėgių pirmojo sklypo žvyro-smėlio karjero įrengimas Pagėgių savivaldybėje, Tauragės apskrityje – poveikio aplinkai vertinimas privalomas. Akivaizdu, kad 2008 m. rugpjūčio 4 d. atsakovo atrankos išvada Nr. (9.14.5.)-LV4-4996 ir galutinė atrankos išvada Nr. (9.14.5.)-LV4-5685 yra priešingos, nes vienoje nustatyta, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, o kitoje – privalomas. Toks priešingų atrankos išvadų priėmimas tos pačios ūkinės veiklos sąlygoja būtinybę aiškintis aplinkybes, kurios turėjo įtakos atrankos išvados pasikeitimui. Pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 7 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir to paties įstatymo 2 priedo 2.3. dalimi, pareiškėjos UAB „Alveta“ planuojamai ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimas nėra privalomas, nes planuojama žvyro-smėlio karjero įrengimo ir eksploatavimo veikla neviršija 25 ha ploto. Pareiškėja numačiusi planuojamą ūkinę veiklą vykdyti tik 23,7 ha plote.
Skunde pareiškėja taip pat nurodė, kad 2008 m. rugpjūčio 4 d. atsakovo priimtoje atrankos išvadoje Nr. (9.14.5.)-LV4-4996 pagrindiniai motyvai, kuriais buvo remtasi priimant atrankos išvadą buvo tai, kad planuojamos ūkinės veiklos teritorija nesiriboja su saugomomis teritorijomis ar jų apsauginėmis zonomis, vietovėje nėra istorinių, kultūrinių arba archeologinių vertybių; planuojamo karjero detalūs geologiniai tyrimai ir įrengimas yra suderinti su Šilutės miškų urėdija; atliekant kasimo darbus, atradus galimų nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių vietą, bus atliekama archeologinė ekspertizė; detaliai išžvalgyto sklypo planas suderintas Šilutės miškų urėdija ir kitomis suinteresuotomis žinybomis, o galutinę atrankos išvadą Nr. (9.14.5.)-LV4-5685, atsakovas grindė tuo, kad poveikio aplinkai vertinimo subjektai (Tauragės apskrities viršininko administracija ir Pagėgių savivaldybės administracija) pateikė motyvuotas pastabas ir pasiūlymus dėl poveikio aplinkai vertinimo; planuojamo karjero gretimybės yra kultūros paveldo objektas Nr. IR-278, t. y. buvusi karo belaisvių stovyklos „Oflager – 53“ teritorija; Pagėgių savivaldybės administracijos gyventojai nepritaria planuojamai ūkinei veiklai; planuojamas žvyro-smėlio karjeras patenka į valstybinio miško teritoriją. Lyginant motyvus, dėl kurių pasikeitė atrankos išvada matyti, jog pasikeitė atsakovo pozicija dėl saugomų teritorijų ir planuojamos ūkinės veiklos įtakos joms. Tokios atsakovo išvados yra nepagrįstos, nes informacija apie karo belaisvių stovyklos „Oflager-53“ teritoriją ir jos gretimybes bei ribojimąsi su planuojamos ūkinės veiklos teritorija, neatitinka tikrovės. Tai rodo, kad atsakovas neišsamiai išanalizavo visus duomenis ir tai turėjo įtakos neteisėtos galutinės atrankos išvados priėmimui.
Pareiškėja taip pat nesutiko su atsakovo galutinėje atrankos išvadoje minimu motyvu, kad poveikio aplinkai vertinimas reikalingas, nes planuojamas žvyro-smėlio karjeras patenka į valstybinio miško teritoriją. Aplinkybė, jog pareiškėjos planuojama ūkinė veikla patenka į valstybinio miško teritoriją atsakovui buvo žinoma ir įvertinta dar 2008 m. rugpjūčio 4 d. atrankos išvadoje Nr. (9.14.5.)-LV4-4996. Atsakovas tuo metu konstatavo, jog tiek planuojamo karjero detalūs geologiniai tyrimai ir įrengimas, tiek detaliai išžvalgyto sklypo planas suderintas su Šilutės miškų urėdija. Tai, jog planuojamo karjero detalūs geologiniai tyrimai ir įrengimas yra suderinti su Šilutės miškų urėdija patvirtina, kad dėl valstybinio miško yra surastas kompromisas stengiantis poveikį šiuo požiūriu daryti kuo mažesnį, aplinkybės dėl to nėra pasikeitusios, todėl atsakovas neturėjo jokio faktinio ar teisinio pagrindo tas pačias aplinkybes dėl karjero patekimo į valstybinio miško teritoriją vertinti, kaip pagrindą atlikti privalomą poveikio aplinkai vertinimą.
Pažymėjo, kad nors atsakovas galutinėje atrankos išvadoje nurodė, kad Pagėgių savivaldybės administracijos gyventojai nepritaria planuojamai ūkinei veiklai, tačiau atliekant derinimą su suinteresuotomis žinybomis nekilo jokių klausimų ar pasiūlymų dėl Pagėgių rajono apskirtai ir netoli esančio Anužių kaimo gyventojų pritarimo ar nepritarimo planuojamam karjerui. Šiuo metu UAB „Alveta“ taip pat nėra gavusi jokių duomenų, kad Pagėgių rajono gyventojai reikštų nepasitenkinimą UAB „Alveta“ planuojama ūkine veikla. Pareiškėja dar 2008 m. rugpjūčio 8 d. Pagėgių rajono vietiniame dienraštyje yra paskelbusi informaciją apie 2008 m. rugpjūčio 4 d. Klaipėdos RAAD atrankos išvadą Nr. (9.14.5.)-LV4-4996 dėl neprivalomo poveikio aplinkai vertinimo, tačiau jokio nepritarimo nėra sulaukusi. Todėl Pagėgių rajono savivaldybės gyventojų nesutikimas negali būti pagrindu privalomam poveikio aplinkai vertinimui.
Atsakovas Klaipėdos RAAD pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 15 straipsnyje nustatyta, kad žemės gelmių išteklius galima naudoti tik nustatyta tvarka juos ištyrus, aprobavus ir įvertinus jų gavybos poveikį aplinkai. Ta pati nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 198 patvirtintų Leidimų naudoti naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius), požeminio pramoninio bei mineralinio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes išdavimo taisyklių 22.6 punkte. Remiantis šiuo įstatymu UAB „Alveta“ planuojamai ūkinei veiklai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, nes sklypas kuriame planuojama ūkinė veikla, ribojasi su gyvenamosios paskirties sklypais, kaimynai prieštarauja žemės sklypo paskirties keitimui, numatomo eksploatuoti sklypo – karjero teritorijoje auga IV miškų grupės valstybinis miškas. Be to, planuojamo eksploatuoti sklypo gretimybėse yra kultūros paveldo objektas t. y. buvusi belaisvių stovykla „Oflager-53“, neišspręstas žaliavos iš sklypo-karjero išvežimo klausimas. Įstatymo 7 straipsnio 8 dalis nustato, kad planuojamos ūkinės veiklos organizatorius apie priimtą atrankos išvadą praneša suinteresuotai visuomenei. Vadovaujantis 2005 m. liepos 15 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-370 patvirtinto Visuomenės informavimo ir dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese tvarkos aprašo 18 punkto reikalavimais, priimta atrankos išvada nedelsiant turi būti išspausdinta miesto ir rajono spaudoje, kurioje planuojama vykdyti ūkinę veiklą ir savivaldybės ar seniūnijos skelbimų lentoje. Pareiškėja apie priimtą motyvuotą atrankos išvadą visuomenę informavo 2008 m. rugpjūčio 8 d. Tauragės apskrities ir miesto laikraštyje, tačiau Pagėgių savivaldybėje platinami kiti laikraščiai. Todėl, atsakovo manymu, pareiškėja pažeidė visuomenės informavimo ir dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūras. Pagal Įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, aplinkos apsaugos departamentas yra atsakinga institucija, kuri koordinuoja poveikio aplinkai vertinimo procesą, atlieka atranką, nagrinėja ir tvirtina programas, nagrinėja suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą, motyvuotus suinteresuotos visuomenės prašymus <...> ir priima motyvuotą sprendimą, ar planuojama ūkinė veikla leistina pasirinktoje vietoje. Klaipėdos RAAD, atsižvelgdamas į planuojamos veiklos mąstą, pobūdį, vietovės ypatumus, išnagrinėjęs kitą surinktą informaciją priėmė motyvuotą išvadą, kad pareiškėjai UAB „Alveta“ planuojant žvyro-smėlio karjero įrengimą poveikio aplinkai vertinimas privalomas. Ši išvada yra teisėta ir pagrįsta, todėl prašė pareiškėjos skundo netenkinti.
Tretysis suinteresuotas asmuo Pagėgių savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su skundu sutinka tik iš dalies ir neprieštarauja UAB „Alveta“ planuojamai veiklai (vystyti žvyro ir smėlio gavybą 24,7 ha plote) Anužių kaime, Pagėgių savivaldybėje.
Tretysis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka.
Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Prima Parte“ atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka. Pažymėjo, kad visas detaliai žvalgytas Pagėgių žvyro telkinio plotas, kuriame ūkinę veiklą planuoja vykdyti pareiškėja, sudaro 49,70 ha, tačiau UAB „Alveda“, siekdama išvengti poveikio aplinkai vertinimo procedūrų, sąmoningai sumažino teritorijos, kurioje planuojama vykdyti atitinkamą veiklą, plotą. Vadovaujantis Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatomis, Klaipėdos RAAD, atsižvelgdamas į UAB „Alveta“ Pagėgių žvyro telkinyje planuojamos ūkinės veiklos mąstą, pobūdį ar vietos ypatumus, turi teisę nuspręsti, kad poveikio aplinkai vertinimo procedūros tam tikru atveju yra būtinos. Sutiko ir su atsakovo pozicija, kad pareiškėja pažeidė ir suinteresuotos visuomenės supažindinimo procedūrą.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008 m. lapkričio 17 d. sprendimu pareiškėjos UAB „Alveta“ skundą patenkino – panaikino Klaipėdos RAAD 2008 m. rugsėjo 10 d. galutinę atrankos išvadą dėl Pagėgių pirmo sklypo žvyro-smėlio karjero įrengimo poveikio aplinkai privalomojo vertinimo Nr. (9.14.5)-LV4-4585. Teismas konstatavo, kad ginčas byloje kilęs dėl to, ar Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas pagrįstai ir teisėtai priėmė galutinę išvadą dėl UAB „Alveta“ planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo privalomo atlikimo. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, 6 straipsnio 1 dalimi, 7 straipsnio 4 dalimi, Vyriausybės 2000 m. liepos 28 d. nutarimu Nr. 900 „Dėl įgaliojimų aplinkos ministerijai ir jai pavaldžioms institucijoms“ bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A261-1078/2007, padarė išvadą, kad Įstatymas numato, į ką privalo atsižvelgti atsakinga institucija priimdama išvadą, tačiau pagrindų, kuriems esant atsakinga institucija privalo priimti išvadą atlikti poveikio aplinkai vertinimą ar jo neatlikti, nedetalizuoja. Įstatymas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvius įpareigoja pateikti motyvus, dėl kurių poveikio aplinkai vertinimą privaloma atlikti, o atsakingą instituciją išnagrinėti nurodytus motyvus ir atsižvelgus į ūkinės veiklos mastą, pobūdį ar vietos ypatumus priimti išvadą.
Tiek atrankos išvadoje, tiek galutinėje atrankos išvadoje nurodyta, kad UAB „Alveta“ planuoja žvyro – smėlio karjerą įrengti 23,7 ha žemės sklype. Remdamasis Įstatymo 1 priedo 2.4 punktu, 2 priedo 2.3 punktu, Įstatymo 3 straipsnio 2 punktu, teismas pažymėjo, kad UAB „Alveta“, kaip reikalauja įstatymas, užsakė, o Baltijos Pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas atliko Pagėgių pirmo sklypo žvyro-smėlio karjero poveikio aplinkai vertinimo atranką. Atlikus atranką nenustatyta, kad planuojamai ūkinei veiklai yra privalomas poveikio aplinkai vertinimas. Planuojamo karjero plotas 23,7 ha, teritorija neįeina į Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritoriją, todėl šiai veiklai nėra privalomo poveikio aplinkai vertinimo. Teismas nurodė, kad atsakovo ir trečiųjų suinteresuotųjų asmenų motyvai, dėl ko privalomas poveikio aplinkai vertinimas yra šie: karjero gretimybėje yra kultūros paveldo objektas Nr. IR-278 (buvusi karo belaisvių stovykla „Oflager-53“); Pagėgių savivaldybės administracijos gyventojai nepritaria planuojamai ūkinei veiklai; planuojamas karjeras patenka į valstybinio miško teritoriją.
Kaip matyti iš pareiškėjo pateikto planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo atrankos plano, kurio 2.4. punkte „Informacija apie teritorijoje esančias istorines, kultūrines arba archeologines vertybes“ nurodyta, kad Pagėgių šile karo metais buvo įkurtas Vokietijos Buchenvaldo koncentracijos stovyklos filialas „Oflager-53“. Šis objektas, nepatenka į planuojamo karjero teritoriją ar jo sanitarines apsaugos zonas. Šį faktą patvirtina ir Lietuvos geologijos tarnyba nurodžiusi, kad Pagėgių telkinio detaliosios žvalgybos metu buvo žinoma karo belaisvių stovyklos buvimo vieta ir atitinkamai išskirta šios memorialinės vietos apsaugos zona, o UAB „Alveta“ pasirinktas pageidaujamų kasybos darbų vykdymo plotas yra nutolęs ne mažiau kaip per 800 metrų nuo buvusios belaisvių stovyklos, todėl nebus daromas neigiamas poveikis gamtinei ir socialinei aplinkai. Iš Kultūros paveldo departamento Tauragės teritorinio skyriaus gauto paminklo teritorijos ir apsaugos zonos plano matyti, kad paminklas, kurio teritorija 22,3 ha ir apsaugos zona, kurios teritorija 24 ha, nepatenka į UAB „Alveta“ planuojamą karjero teritoriją. Aptariamo plano 4.9. punkte „Poveikis miškui“ yra nurodyta, kad pridedamoje miškotvarkos schemoje matosi, kad didesnė teritorijos dalis apaugusi brandžiu mišku, kurio amžius apie 80-100 metų, sklypą iškirtus, mediena panaudojama ir žalos miškui nebus. Šios vietos planas suderintas su Šilutės miškų urėdija. Šias aplinkybes patvirtino ir teisminio nagrinėjimo metu trečiojo suinteresuotojo asmens Šilutės urėdijos atstovas, kuris nurodė, kad būtent pareiškėjo planuojamas 23,7 ha karjeras padarys miškui mažiausią žalą. Todėl teismas padarė išvadą, kad šios aplinkybės jau buvo pateiktos ir apsvarstytos Klaipėdos RAAD prieš priimant 2008 m. rugpjūčio 4 d. išvadą, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, todėl 2008 m. rugsėjo 10 d. išvados motyvai, kad planuojamo eksploatuoti karjero gretimybėse yra kultūros paveldo objektas bei planuojamas žvyro-smėlio karjeras patenka į valstybinio miško teritoriją yra nepagrįsti.
Taip pat, remdamasis Įstatymo 7 straipsnio 8 dalimi, 2005 m. liepos 15 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr.D1-370 patvirtino Visuomenės informavimo ir dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 18 punktu ir pareiškėjos pateiktomis ištraukomis iš spaudos, teismas padarė išvadą, kad pareiškėja apie 2008 m. rugpjūčio 4 d. atrankos išvadą paskelbė 2008 m. rugpjūčio 8 d. Tauragės apskrities ir miesto laikraštyje „Tauragiškių balsas“ Nr. 60. Minimas laikraštis yra apskrities laikraštis, platinamas ir Pagėgių savivaldybėje, todėl atsakovo teiginį, kad pareiškėja pažeidė suinteresuotos visuomenės informavimo procedūras, atmetė kaip nepagrįstą.
Klaipėdos RAAD posėdžio dėl UAB „Alveta“ planuojamos ūkinės veiklos įrengimo poveikio aplinkai vertinimo protokole Pagėgių savivaldybės administracijos direktorius nurodė, kad gyventojų susirinkimas buvo sušauktas dėl UAB „Prima Parte“ planuojamos ūkinės veiklos ir būtent dėl jos planuojamos veiklos buvo kilęs gyventojų nepasitenkinimas. Teismui pateiktuose laikraščių straipsniuose taip pat kalbama apie UAB „Prima Parte“ planuojamą ūkinę veiklą. Jokių įrodymų, kad vietos gyventojai būtų nepatenkinti UAB „Alveta“ planuojama veikla, teismui nepateikta. Teismui pateiktame atsiliepime į skundą Pagėgių savivaldybės administracija nurodė, kad neprieštarauja UAB „Alveta“ planuojamai ūkinei veiklai. Tauragės apskrities viršininko atstovas išdėstė nuomonę, kad UAB „Alveta“ ir UAB „Prima Parte“ planuoja ūkinę veiklą vykdyti toje pačioje teritorijoje, kur aplinkos sąlygos yra tos pačios (šalia kultūros paveldo objekto, buvusios karo belaisvių stovyklos Oflager-53“ teritorijos su apsauginėmis zonomis), todėl ir poveikio aplinkai vertinimą turi atlikti abi. Tačiau iš aukščiau aptartų aplinkybių matyti, kad ši pareikšta nuomonė neatitinka faktinių aplinkybių. UAB „Prima Parte“ savo ūkinę veiklą planuoja 97 ha plote, atlikti poveikio aplinkai vertinimą ją įpareigoja įstatymas. Be to, Šilutės miškų urėdijos atstovas paaiškino, kad didžioji dalis miško, kuriame planuoja atidaryti karjerą UAB „Prima Parte“ yra nesubrendęs, netinkamas kirtimui, todėl žala aplinkai bus žymiai didesnė.
Teismas pažymėjo, kad nagrinėjant bylą teisme, atsakovas ir tretieji suinteresuoti asmenys išdėstė papildomus motyvus – neišspręsta kelių, kuriais bus vežamas smėlis ir žvyras problema, kad vienas gyvenamas namas, nors ir neįtrauktas į nekilnojamojo turto registrą, yra arčiau karjero ribos, t. y. ne už 280 m, bet už 100 m. – tačiau, teismo nuomone, kelių problemą galima išspręsti atliekant sklypo detalųjį planavimą, o sanitarinė apsaugos zona teritorijoje, kurioje, kaip numato poveikio aplinkai vertinimo įstatymas, neatliekamas poveikio aplinkai vertinamas, nustatoma atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą. Pareiškėjo UAB „Alveta“ generalinis direktorius teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad pradžioje jų užmojai buvo didesni ir prašė leidimo gauti naudingas iškasenas 90-100 ha plote, tačiau, negavus iš reikiamų institucijų pritarimo, jų planai buvo pakoreguoti. Šilutės urėdija, siekdama mažesnių nuostolių miškui, pareikalavo sumažinti sklypo plotą, nes norint pradėti eksploatuoti karjerą reikėtų iškirsti mišką, todėl atsirastų atvirų vietų, taip susidarę vėjo gūsiai verstų ir laužytų medžius. Todėl buvo nutarta sumažinti planuojamo karjero plotą iki 23,7 ha ir patraukti į šiaurės rytų pakraštį, kad išvengti miškui daromų nuostolių. Kultūros paveldo departamento Tauragės teritorinis padalinys, pareikalavo, kad karjeras būtų patrauktas iš kultūros paveldui svarbios teritorijos, nes ten yra buvusi karo belaisvių stovykla „Offlager-53“, todėl karjeras buvo patrauktas iš tos vietos. Tai patvirtina, kad pareiškėja atsižvelgė į visas atitinkamų institucijų pareikštas pastabas ir problemos su keliais ir gyventojų apsauginėm zonomis bus išspręstos. Taip pat teismas nurodė, kad trečiojo suinteresuotojo asmens UAB „Prima Parte“ ir UAB „Alveta“ planuojama veikla yra smėlio ir žvyro kasimo darbai, ji planuojama toje pačioje vietoje – Pagėgių smėlio ir žvyro karjere. UAB „Prima Parte“ užsakymu UAB „Ekokonsultacijos“ paruošė Pagėgių žvyro ir smėlio karjero poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą. Iš šios ataskaitos matyti, kad planuojama ūkinė veikla, atsižvelgiant į atitinkamų įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, veiklos pobūdį ir (ar) poveikį aplinkai, pasirinktoje vietoje leistina. Šį ataskaita yra pateikta atsakovui. Todėl nėra jokio pagrindo galvoti, kad ta pati ūkinė veikla ir toje pačioje vietoje, tik beveik 4 kartus mažesne apimtimi, turės didesnį neigiamą poveikį ir jai privalomas poveikio aplinkai vertinimas, nors įstatymas to nenumato.
III.
Apeliaciniu skundu atsakovas Klaipėdos RAAD prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 17 d. sprendimą ir palikti galioti Klaipėdos RAAD 2008 m. rugsėjo 10 d. priimtą galutinę atrankos išvadą dėl Pagėgių pirmo sklypo žvyro-smėlio karjero įrengimo poveikio aplinkai privalomo vertinimo Nr. (9.14.5)-LV4-5685. Apeliaciniame skunde atsakovas iš esmės nurodo tuos pačius motyvus kaip ir atsiliepime į pareiškėjos skundą pirmosios instancijos teismui. Taip pat pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino Aprašo nuostatas. Aprašo 18 punktas nurodo, kad atrankos išvada turi būti išspausdinta miesto ar rajono spaudoje ir savivaldybės ar seniūnijos skelbimų lentoje, tuo tarpu pareiškėja apie išvadą visuomenę informavo Tauragės apskrities ir miesto laikraštyje, bet ne Pagėgių savivaldybės laikraštyje. Atkreipia dėmesį, kad laikraštį „Tauragiškių balsas“ prenumeruoja tik 1 Pagėgių savivaldybės gyventojas.
Apeliaciniu skundu tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Prima Parte“ taip pat prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos UAB „Alveta“ skundą atmesti. Apeliacinį skundą grindžia panašiais motyvais kaip ir atsakovas.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėja UAB „Alveta“ prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o 2008 m. lapkričio 17 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą iš esmės grindžia motyvais, kurie buvo išdėstyti pirmosios instancijos teismo sprendime. Taip pat nurodo, kad pareiškėja niekada neginčijo atsakovo teisių apimties, nustatytos teisės normų aktais, todėl ginčo esmė yra ne tai, ar atsakovas apskritai turėjo teisę priimti išvadas dėl poveikio aplinkai vertinimo atlikimo, o tai ar atsakovas konkrečiu atveju teisėtai ir pagrįstai pasinaudojo savo teise nuspręsti dėl poveikio aplinkai vertinimo privalomumo. Be to, nurodo, jog atsakovo argumentai apie visuomenės informavimo ir dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūrų pažeidimus atsirado po ginčijamo akto priėmimo, be to, jie yra nepagrįsti – atsakovo priimta atrankos išvada buvo paskelbta laikantis visų teisės aktų. Tai, jog laikraštis yra platinamas ne tik Pagėgių rajono teritorijoje, bet ir visoje Tauragės apskrityje, nesudaro pagrindo teigti, jog visuomenės informavimo procedūra pažeista.
Tretysis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Atsakovas atsiliepimu į UAB „Prima Parte“ apeliacinį skundą prašo jį tenkinti.
Tretysis suinteresuotas asmuo VĮ Šilutės miškų urėdija atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į apeliacinius skundus nurodo, jog Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 17 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Apeliaciniai skundai tenkintini.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos RAAD 2008 m. rugsėjo 10 d. galutinės atrankos išvados Nr. (9.14.5)-LV4-5685 „Dėl Pagėgių pirmo sklypo žvyro-smėlio karjero įrengimo poveikio aplinkai vertinimo“ (toliau – ir galutinė atrankos išvada) teisėtumo ir pagrįstumo.
Pareiškėja nurodo, kad atsakovas neturėjo teisės jos priimti, kadangi, esant toms pačioms aplinkybėms, jis 2008 m. rugpjūčio 4 d. buvo priėmęs atrankos išvadą Nr. (9.14.5.)-LV4-4996 „Dėl Pagėgių pirmo sklypo žvyro-smėlio karjero įrengimo poveikio aplinkai privalomo vertinimo“ (toliau – ir atrankos išvada).
Atrankos išvadoje (I t., b. l. 14-15) nurodoma, kad UAB „Alveta“ planuojamos ūkinės veiklos, t. y. Pagėgių pirmo sklypo žvyro-smėlio karjero įrengimo ir eksploatavimo Pagėgių savivaldybėje, Tauragės apskrityje, (toliau – ir planuojama ūkinė veikla) poveikio aplinkai vertinimas nereikalingas. Pagrindiniai motyvai, dėl kurių buvo priimtas toks sprendimas, yra šie:
a) teritorija nesiriboja su saugomomis teritorijomis ar jų apsauginėmis zonomis, vietovėje nėra istorinių, kultūrinių arba archeologinių vertybių;
b) planuojamo karjero detalūs geologiniai tyrimai ir įrengimas yra suderinti su Šilutės miškų urėdija;
c) atliekant kasimo darbus, atradus galimų nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių vietą, bus atliekama archeologinė ekspertizė;
d) detaliai išžvalgyto sklypo ploto planas suderintas su Šilutės miškų urėdija ir kitomis suinteresuotomis institucijomis.
Galutinėje atrankos išvadoje (I t., b. l. 16-17) nurodoma, kad UAB „Alveta“ planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas privalomas. Pagridiniai motyvai, dėl kurių buvo priimtas toks sprendimas, yra šie:
a) poveikio aplinkai vertinimo subjektai – Tauragės apskrities viršininko administracija ir Pagėgių savivaldybės administracija pateikė motyvuotas pastabas ir pasiūlymus dėl poveikio aplinkai vertinimo;
b) planuojamo eksploatuoti žvyro-smėlio karjero gretimybėse yra kultūros paveldo objektas Nr. IR-278, t. y. buvusi karo belaisvių stovyklos „Oflager-53“ teritorija;
c) Pagėgių savivaldybės administracijos gyventojai nepritaria planuojamai ūkinei veiklai;
d) planuojamas žvyro-smėlio karjeras patenka į valstybinio miško teritoriją.
Įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje inter alia nustatyta, kad poveikio aplinkai vertinimas atliekamas, kai planuojamos ūkinės veiklos atrankos metu nustatoma, kad planuojamai ūkinei veiklai yra privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte.
Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad poveikio aplinkai vertinimo objektas yra planuojama ūkinė veikla, kuri dėl savo pobūdžio, masto ar numatomos vietos ypatumų gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai; ši veikla yra įrašyta į Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą (2 priedas).
Įstatymo 2 priede apibrėžto Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašo 2.3 punkte numatyta, kad tokiai veiklai priskiriama kitų naudingųjų iškasenų kasyba ar akmens skaldymas (kai kasybos plotas – mažiau kaip 25 ha, bet daugiau kaip 0,5 ha). Taigi į šį sąrašą patenka ir pareiškėjos planuojama ūkinė veikla.
Pagal Įstatymo 7 straipsnio 2 dalį, atrankos tikslas – nustatyti, ar privaloma atlikti konkrečios planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą, o, pagal to paties straipsnio 4 dalį, atranka atliekama remiantis planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo pateikta informacija apie vietą, kurioje numatoma planuojama ūkinė veikla, bei informacija, apibūdinančia planuojamą ūkinę veiklą (veiklos mastas, naudojamos technologijos bei medžiagos, gamtinių išteklių naudojimas, pavojingų medžiagų naudojimas, atliekų susidarymas, jų tvarkymas, tarša ir trukdžiai, galima sąveika su kita planuojama ūkine veikla, avarijų tikimybė ir jų prevencija). Nagrinėjamu atveju atsakinga institucija, t. y. Klaipėdos RAAD (Vyriausybės 2000 m. liepos 28 d. nutarimas Nr. 900 (2003 m. vasario 4 d. nutarimo Nr. 184 redakcija)) atranką atliko remdamasi inter alia Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto parengtais Pagėgių pirmo sklypo žvyro-smėlio karjero poveikio aplinkai vertinimo atrankos dokumentais (I t., b. l. 101-126).
Žemės gelmių įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žemės gelmių išteklius galima naudoti tik nustatyta tvarka juos ištyrus, aprobavus ir įvertinus jų gavybos poveikį aplinkai. Taigi nagrinėjamu atveju turi būti inter alia sprendžiama dėl to, ar pirmiau minėti dokumentai ir kita Klaipėdos RAAD atrankos išvados priėmimo metu turėta informacija buvo pakankama, idant būtų galima konstatuoti, jog, ja remiantis, buvo tinkamai įvertintas UAB „Alveta” planuojamos ūkinės veiklos poveikis aplinkai, nors atrankos išvada ir nėra nagrinėjamos bylos dalykas.
Įstatymo 7 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad atsakinga institucija, atlikusi atranką, priima išvadą, ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Priimdama tokią išvadą, ji atsižvelgia į vietovės, kurią planuojama ūkinė veikla gali paveikti, jautrumą aplinkosaugos požiūriu, ekosistemos savybes, kraštovaizdį, žemėnaudos pobūdį, vietovės infrastruktūrą, gamybos objektų sutelkimą, santykinį gamtinių išteklių kiekį, kokybę ir regeneracijos galimybes, natūralios aplinkos atsparumą, ypatingą dėmesį atkreipdama į saugomas teritorijas, taip pat į Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijos gamtosauginius tikslus, tankiai apgyvendintas teritorijas, pelkes, miškus, apsaugines zonas, vykdytos aplinkos stebėsenos duomenų analizę, teritorijas, kuriose jau viršytas leistinas užterštumo lygis ar kurios vertingos istoriniu, kultūriniu arba archeologiniu aspektu, (1 punktas) bei į galimą planuojamos ūkinės veiklos poveikį visuomenės sveikatai, gyvūnijai, augalijai, dirvožemiui, vandeniui, orui, klimatui, kraštovaizdžiui, materialinėms vertybėms, kultūros paveldui ir visų šių veiksnių sąveikai, ypatingą dėmesį atkreipdama į galimą poveikio mastą, tarpvalstybinį poveikį, poveikio kompleksiškumą, jo tikimybę, trukmę, dažnumą ir grįžtamumą bei teritorijos ir populiacijos dydį (2 punktas).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Įstatymo 7 straipsnio 4 dalies nuostatą, yra konstatavęs, jog Įstatymas numato, į ką privalo atsižvelgti atsakinga institucija, priimdama išvadą, ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą, tačiau pagrindų, kuriems esant atsakinga institucija privalo priimti atitinkamą išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo atlikimo nedetalizuoja (2007 m. lapkričio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A18-1078/2007). Dėl atsakingos institucijos diskrecijos teisės priimant atrankos išvadą ar galutinės atrankos išvadą analogiškai turėtų būti aiškinama ir Įstatymo 7 straipsnio 6 dalis.
Kaip matyti iš atrankos išvados ir galutinės atrankos išvados, jose priimti sprendimai dėl poveikio aplinkai vertinimo atlikimo būtinumo motyvuojami iš esmės tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, tačiau jos interpretuojamos skirtingai. Pažymėtina, kad tai, kaip matyti iš Įstatymo 7 straipsnio 7-14 dalių, savaime nėra pagrindas naikinti galutinę atrankos išvadą.
Įstatymo 8 dalyje inter alia numatyta, jog apie atrankos išvadą planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (nagrinėjamu atveju – pareiškėja) praneša visuomenei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos patvirtinta tvarka. Tokia tvarka buvo nustatyta Apraše, kurio 8.1 punkte įtvirtinta pareiga planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui ar planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui pranešti visuomenei apie atrankos išvadą, ar privaloma vertinti poveikį aplinkai tos planuojamos ūkinės veiklos, kuri įrašyta į Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą. To paties aprašo 9 punkte numatyta, kad apie 8.1 punkte nurodytą atrankos išvadą, ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą, planuojamos ūkinės veiklos organizatorius ar planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas, gavęs atrankos išvadą, nedelsiant turi pranešti visuomenei, paskelbdamas visuomenei informaciją pagal nustatytą formą (1 priedas) 18.1 ir 18.2 punktuose nurodytose informavimo priemonėse, kurios yra miesto (-ų) ar rajono (-ų), kuriame planuojama vykdyti ūkinę veiklą, spauda ir savivaldybės (seniūnijos), kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, skelbimų lenta.
Teisėjų kolegija laikosi pozicijos, kad pareiškėja šią nuostatą pažeidė: nevertinant to, ar atitinkamos informacijos apie atrankos išvadą paskelbimas Tauragės apskrities ir miesto laikraštyje „Tauragiškių balsas” (2008 m. rugpjūčio 8 d., Nr. 60; I t., b. l. 134-135), kuris, kaip nurodoma jo tituliniame puslapyje, yra platinamas ir Pagėgių savivaldybėje, yra laikytinas tinkamu suinteresuotos visuomenės informavimu, pažymėtina, jog byloje jokių duomenų apie tai, jog atitinkama informacija apie atrankos išvadą būtų buvus paskelbta savivaldybės (seniūnijos), kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, skelbimų lentoje, nėra. Dėl šios priežasties pareiškėjos teiginys, kad suinteresuota visuomenė neprieštarauja, jog UAB „Alveta” vykdytų planuojamą ūkinę veiklą, yra nepagrįstas, kadangi akivaizdu, jog ji buvo netinkamai apie ją informuota, dėl ko buvo pažeista jos teisė per 10 darbo dienų nuo atrankos išvados paskelbimo dienos teikti atsakingai institucijai (nagrinėjamu atveju – Klaipėdos RAAD) motyvuotus pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą (Įstatymo 7 straipsnio 9 dalis, Aprašo 10 punktas). Dėl to pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėja nepažeidė suinteresuotos visuomenės informavimo procedūrų. Be to, vertinant, ar galutinė atrankos išvada yra pagrįsta, turi būti atsižvelgta ir į tai, jog suinteresuota visuomenė, kaip matyti iš bylos medžiagos, iš esmės priešinasi tam, kad Pagėgių pirmo sklypo žvyro-smėlio karjere būtų vykdoma planuojama ūkinė veikla. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog tai yra nereikšminga aplinkybė, kadangi gyventojų nepasitenkinimas kilo dėl UAB „Prima Parte” planuojamos ūkinės veiklos. Tokia pozicija yra nepagrįsta, nes, kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju suinteresuota visuomenė nebuvo tinkamai informuota, be to, UAB „Prima Parte” ir UAB „Alveta” siekiami eksploatuoti sklypai iš dalies persidengia.
Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai konstatavo, jog tai, kad ginčo sklypo gretimybėje yra kultūros paveldo objektas (buvusi karo belaisvių stovykla „Oflager-53), nagrinėjamu atveju nėra reikšminga, kadangi jis nepatenka į planuojamo žvyro-smėlio karjero teritoriją ar jo sanitarines apsaugos zonas. Kaip buvo nustatyta byloje iš liudytojų parodymų, nėra aišku, kur baigiasi faktinės šios stovyklos ribos, nes nebuvo atlikti reikiami archeologiniai tyrimai, todėl yra reali grėsmė, kad dalis faktinės minėtos stovyklos teritorijos pateks į UAB „Alveta” siekiamą eksploatuoti sklypą, dėl ko yra būtina atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Tą patvirtina ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 18 straipsnio 3 dalies nuostata, jog įstatymų nustatyta tvarka vertinant planuojamos ūkinės veiklos poveikį aplinkai, tos veiklos organizatorius Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos užsako poveikio vertinimui būtinus taikomuosius mokslinius nekilnojamojo kultūros paveldo tyrimus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju Kultūros paveldo departamentas laikėsi pozicijos, kad tokie tyrimai turi būti privalomai atlikti (prie detaliai išžvalgyto ploto plano Kultūros paveldo departamento Tauragės teritorinio padalinio vedėjas V. N. 2008 m. birželio 18 d. įrašė pastabą, kad eksploatacija galima tik gavus teigiamą poveikio aplinkai vertinimo išvadą ir atlikus archeologinius tyrimus (I t., b. l. 64)). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė ir į tai, jog UAB „Alveta” planuojama ūkinė veikla kelia Rusijos Federacijos susidomėjimą (pavyzdžiui, I t., b. l. 147-149). Kaip nurodoma Įstatymo 7 straipsnio 6 dalies 2 punkte, atsakinga institucija, priimdama išvadą, ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą, turi atsižvelgti inter alia į tarpvalstybinį poveikį.
Teisėjų kolegija pažymi, jog, neaišku, kuo remdamasis, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog UAB „Alveta” planuojamame eksploatuoti sklype iškirtus mišką, jam žalos padaryta nebus. Tai, jog Šilutės miškų urėdijos atstovas teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad mažiausia žala miškui bus padaryta įrengus 23,7 ha žvyro-smėlio karjerą, nereiškia, jog ji nebus padaryta, taip pat nereiškia ir to, jog ji, kaip nurodė Šilutės miškų urėdijos atstovas, bus maža. Atsižvelgusi į tai, kad ginčo sklypas patenka į valstybinio miško teritoriją, teisėjų kolegija laikosi pozicijos, kad atsakovas pagrįstai tai vertino kaip vieną iš veiksnių, pagrindžiančių būtinybę atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nevertino to, jog į sanitarinę apsaugos zoną patenka keletas pastatų, kuriuose, nors jie ir nėra įregistruoti kaip gyvenamieji namai, kai kurių liudytojų teigimu, faktiškai gyvena žmonės. Teisėjų kolegija laikosi nuomonės, jog tais atvejais, kai yra sprendžiama dėl poveikio aplinkai vertinimo atlikimo reikalingumo, yra būtinybė atsižvelgti ir į tokias aplinkybes.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas, be kita ko, spręsdamas dėl galutinės atrankos išvados pagrįstumo, rėmėsi UAB „Prima Parte” užsakymu UAB „Ekokonsultacijos” parengta Pagėgių žvyro ir smėlio karjero poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, kurioje buvo padaryta išvada, jog UAB „Prima Parte” planuojama ūkinė veikla jos pasirinktoje vietoje yra leistina, ir konstatavo, jog nėra jokio pagrindo galvoti, kad ta pati ūkinė veikla toje pačioje vietoje, kurią planuoja vykdyti UAB „Alveta”, turės didesnį neigiamą poveikį nei kad UAB „Prima Parte” planuojama ūkinė veikla, kurios mastas yra 4 kartus didesnis. Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas, padarydamas tokią išvadą, pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta, jog teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu. Be to, reikia atkreipti dėmesį į tai, jog, kaip jau buvo minėta pirmiau, UAB „Prima Parte” ir UAB „Alveta” siekiami eksploatuoti sklypai persidengia tik iš dalies.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, Klaipėdos RAAD gavo Pagėgių savivaldybės administracijos 2008 m. rugpjūčio 12 d. raštą Nr. R2-1439 „Dėl AB „Alveta” planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo” (I t., b. l. 19-20) ir Tauragės apskrities viršininko administracijos 2008 m. rugpjūčio 14 d. raštą Nr. V5-993 „Dėl poveikio aplinkai vertinimo (PAV) atrankos išvados” (I t., b. l. 137). Taip planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo subjektai realizavo jiems Įstatymo 7 straipsnio 10 dalyje suteiktą teisę pateikti atsakingai institucijai motyvuotą prašymą persvarstyti atrankos išvadą. Pagal Įstatymo 7 straipsnio 11 punktą, atsakinga institucija, inter alia gavusi poveikio aplinkai vertinimo subjektų motyvuotą prašymą persvarstyti atrankos išvadą, kviečia atvykti poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvius dalyvauti priimant galutinę atrankos išvadą, ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tas buvo padaryta 2008 m. rugsėjo 4 d. (Klaipėdos RAAD 2008 m. rugsėjo 4 d. posėdžio protokolas Nr. LV-22/T (I t., b. l. 76-79). Kaip nurodoma Įstatymo 7 straipsnio 14 dalyje, atsakinga institucija turi teisę priimti galutinę atrankos išvadą, kuri prieštarauja atrankos išvadai, kaip kad buvo padaryta nagrinėjamu atveju.
Teisėjų kolegija vertina, jog pareiškėjos teiginys, kad atrankos išvada ir galutinė atrankos išvada, kuri prieštarauja atrankos išvadai, buvo priimtos ceteris paribus sąlygomis, yra nepagrįstas, nes, kaip matyti iš planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo subjektų Klaipėdos RAAD pateiktų motyvuotų prašymų persvarstyti atrankos išvadą ir Klaipėdos RAAD 2008 m. rugsėjo 4 d. įvykusio posėdžio, pateiktos ir nagrinėjamos informacijos detalės buvo naujai paaiškėjusios (pavyzdžiui, kad suinteresuota visuomenė iš principo nepritaria žvyro-smėlio karjero eksploatavimui, kad Rusijos Federacija domisi tuo, kaip bus išpręstas klausimas dėl poveikio aplinkai vertinimo atlikimo būtinumo, kad buvusioje karo belaisvių stovykloje „Oflager-53” nužudytųjų laidojimo vietos nėra nustatytos, kad į sanitarinę apsaugos zoną patenka 3 gyvenamosios sodybos, kad buvo pažeista suinteresuotos visuomenės informavimo procedūra ir pan.). Šios aplinkybės neatsispindi Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto parengtuose Pagėgių pirmo sklypo žvyro-smėlio karjero poveikio aplinkai vertinimo atrankos dokumentuose ir, priimant atrankos išvadą, nebuvo žinomos Klaipėdos RAAD.
Kaip jau buvo nustatyta byloje, nagrinėjamu atveju UAB „Alveta” planuojamos ūkinės veiklos pobūdis ir ypač numatomos vietos ypatumai suponavo, jog atsakovas galutinėje atrankos išvadoje nurodė, kad planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą atlikti yra būtina. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pirmiau išdėstytą, konstatuoja, kad tokia atsakovo pozicija yra pagrįsta. Dėl šios priežasties atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliaciniai skundai tenkintini, o pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, priimant naują sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundas atmestinas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a :
Atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ir trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Prima Parte“ apeliacinius skundus tenkinti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Alveta“ skundą atmesti.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Artūras Drigotas
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė