Civilinė byla Nr. e2A-576-739/2021

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00851-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.2.; 2.6.10.9.; 3.2.4.9.3.7.; 3.2.4.9.6.2.; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1.     

 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 23 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos, Ritos Dambrauskaitės ir Dalios Pranckienės (pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,SODBETA“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. birželio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2268-902/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,SODBETA“ ieškinį atsakovui D. L. dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,SODBETA“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui D. L. (toliau – ir atsakovas), prašydama priteisti iš atsakovo ieškovei 25757,63 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje paaiškino, kad Šiaulių apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2‑637‑372/2017 pagal UAB „Ausnė“ ieškinį, kuriuo ji, be kita ko, prašė iš UAB „SODBETA“ priteisti 37578,39 Eur netiesioginių nuostolių. Šiaulių apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-637-372/2017 UAB „Ausnė“ ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš UAB „SODBETA“ ieškovei UAB „Ausnė 40078,81 Eur žalos atlyginimo. Ieškovė UAB „SODBETA“, nesutikdama su 2017 m. rugpjūčio 28 d. Šiaulių apygardos teismo sprendimu, 2017 m. rugsėjo 27 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė apeliacinį skundą. Lietuvos apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į UAB „SODBETA“ prašymą, 2018 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-387-186/2018 paskyrė buhalterinę ekspertizę, kurią pavedė atlikti atsakovui D. L.. Ekspertas D. L. atliko Lietuvos apeliacinio teismo paskirtą ekspertizę ir pateikė į bylą 2019 m. kovo 4 d. Ekspertizės aktą, kuriuo, vietoje UAB „Ausnė“ nurodytų ir prašomų priteisti 40078,81 Eur tiesioginių ir netiesioginių nuostolių, atsiradusių dėl elektros energijos tiekimo nutraukimo, buvo apskaičiuotas 12635,00 Eur pelno sumažėjimas už tiriamąjį 2016 m., laikotarpį, lyginant su 2015 metais.

3.       Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas, įvertinęs eksperto D. L. ekspertizės aktą, nutarė atliktu ekspertiniu tyrimu nesivadovauti dėl ekspertizės akto trūkumų. Ekspertas pagal byloje esančius apskaitos dokumentus negalėjo apskaičiuoti visų galimų UAB „Ausnė“ veiklos sąnaudų, kas turėjo įtakos ekspertizės akto išsamumui ir visapusiškumui, nors eksperto teisė prašyti patikslinti arba papildyti klausimus, kuriais gautina eksperto išvada, arba prašyti papildomos medžiagos ekspertizei atlikti nebuvo apribota (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso – toliau ir CPK) 214 straipsnio 2–3 dalys). Apeliacinės instancijos teismas laikė, jog nebuvo įvykdytas įstatymo reikalavimas ekspertizės akte smulkiai aprašyti atliktus tyrimus, kurių pagrindu yra padarytos išvados ir pagrįsti atsakymai į teismo iškeltus klausimus (CPK 216 straipsnio 1 dalis).

4.       Pasak ieškovės, Lietuvos apeliacinio teismo argumentai aiškiai rodo tai, jog ekspertas D. L. netinkamai atliko paskirtą ekspertizę ir nepakankamai motyvavo savo (kaip eksperto) išvadas, dėl šios priežasties teismas ekspertizės aktą (kaip įrodymą) atmetė ir nusprendė nesivadovauti eksperto išvadomis. Ekspertizės akto (kaip įrodymo) atmetimą lėmė ne kas kita, kaip netinkamas eksperto D. L. darbas – nepakankamas išvadų pagrindimas.

5.       Dėl šios priežasties UAB „SODBETA“ 2019 m. rugpjūčio 14 d. skundu dėl eksperto D. L., turinčio teismo eksperto kvalifikacijos pažymėjimą Nr. E-426, surašyto 2019 m. kovo 4 d. Ekspertizės akto (ne)atitikimo Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo nuostatoms bei Teismo ekspertų profesinės etikos kodeksui, kreipėsi į Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybą. 2019 m. lapkričio 13 d. Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarnyba dėl UAB „SODBETA“ skundo priėmė sprendimą Nr. KT-77, kuriuo pripažino, jog ekspertas D. L. pažeidė Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso 9.1 papunktį, 9.2 papunktį, 12.3 papunktį, t. y. nesilaikė pagarbos teisės aktams ir asmenų teisėms principo, nesielgė taip, kad teismai, teisėsaugos institucijos ir visuomenė pasitikėtų teismo ekspertais ir jų teikiamomis ekspertinių tyrimų išvadomis, bei pažeidė tyrimo išsamumo principą. 2019 m. lapkričio 13 d. Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarnybos sprendimu Nr. KT-77 ekspertui D. L. pareikštas įspėjimas. Nurodė, jog 2019 m. kovo 4 d. Ekspertizės aktas buvo surašytas (ekspertizė atlikta) netinkamai – pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nepagrindžiant iš esmės teisingų eksperto išvadų.

6.       Ieškovė teigė, kad atsižvelgiant į visas civilinės atsakomybės sąlygas, atsakovas ekspertas D. L. privalo atlyginti ieškovei UAB „SODBETA“ padarytą 25757,63 Eur turtinę žalą (kompensuoti patirtus nuostolius), kuriuos ieškovė patyrė dėl atsakovo kaltės ir neteisėtų veiksmų, t. y. dėl netinkamai atlikto ekspertinio tyrimo – neišsamiai motyvuojant savo, kaip eksperto išvadas.

7.       Atsakovas D. L. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip visiškai nepagrįstą ir neteisėtą bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad tarp proceso šalių jokių sutartinių santykių nebuvo, tai teismo eksperto veiksmų neteisėtumas gali būti suprantamas tik kaip įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, taip pat ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas. Pažymėjo, jog deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės. Taigi, pirmiausia, būtina nustatyti neteisėtus veiksmus, kurių nenustačius deliktinės atsakomybės taikymo procesas pasibaigia. Atsakovas negalėjo įtakoti UAB „Ausnė“ ir UAB „SODBETA“ sutartinių santykių bei iš jų kylančios sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų, nes nurodytame procese dalyvavo kaip specialių žinių turintis specialistas, neturintis suinteresuotumo bylos baigtimi, t. y. buvo paskirtas Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutartimi, kurios pagrindu atsakė į teismo užduotus klausimus, kas nėra ir negali būti tapatu UAB „SODBETA“ ieškinyje reikalaujamų nuostolių dydžio nustatymui.

8.       Teigė, kad ieškovės subjektyvūs pasvarstymai dėl atsakovo jai padarytos žalos proceso metu parengus rašytinį įrodymą, yra visiškai nepagrįsti, nes Ekspertizės aktas (išvados) yra tik viena iš įrodinėjimo priemonių, kurioje daromos išvados iš kitų faktinių duomenų, todėl iš dalies tai yra išvestinis įrodymas. Ieškovė itin subjektyviai išreiškia įsitikinimą ir teigia, kad visi kiti esantys byloje įrodymai turėjo būti paneigti atsakovo surašytu Ekspertizės aktu, taip ignoruodama tiek CPK įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis, 265 straipsnis), tiek esminį Konstitucijos principą, jog teisingumą vykdo tik teismai. Ieškovės įsitikinimu, tik dėl to, kad teismas paskyrė ekspertizę, atsakovo atliktas Ekspertizės aktas turėjo besąlygiškai būti įvertintas ir priimtas kaip didesnę įrodomąją galią turintis įrodymas, tačiau pagal CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, teismas visus byloje esančius įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

9.       Pasak atsakovo, Ekspertizės aktas buvo vertinamas kaip įrodymas CPK 214 straipsnio kontekste ir pagal teismo vidinį įsitikinimą, išvadą teismas laikė ne neatitinkančia įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, o „nepilna“, ekspertui nepasinaudojus CPK 214 straipsnio 2 dalyje numatyta teise pareikalauti papildomų dokumentų.

10.       Manė, kad teismui padarius ieškovės pageidaujamą išvadą, t. y. kad ekspertas yra atsakingas už pačios ieškovės neteisėtu veikimu kitoje byloje jai priteistą atlyginti žalą, būtų neprotingai išplėstos civilinės atsakomybės ribos, nes žalingos pasekmės ieškovei būtų atsiradusios, nepriklausomai nuo to ar būtų atsakovo atliktas civilinėje byloje procesinis veiksmas, ar ne.

11.       Teismo posėdžio metu ieškovė atsisakė reikalavimo dėl 399 Eur sumos už ekspertizės atlikimą, o atsakovas sutiko, kad ieškovė iš atsakovo galėtų reikalauti turtinės žalos atlyginimo tik dalyje dėl apmokėjimo už ekspertizės atlikimą pagal 2019 m. kovo 4 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 0000444 1900 Eur, išskyrus paskaičiuotą 399 Eur sumą, kuri ieškovei yra atlyginta valstybės atlikus PVM įskaitymą, bei išlaidų už ekspertizės atlikimą dalį (842,35 Eur), kurią turėjo atlyginti priešinga šalis – UAB ,,Ausnė“ pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutartį, teismui perskirsčius bylinėjimosi išlaidas, apeliacinį skundą patenkinus 36,64 proc., taigi atsakovas neginčijo ieškinio dėl 1057,65 Eur sumos atlyginimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12.       Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2021 m. birželio 22 d.

13.       Teismas nustatė, kad civilinėje byloje ieškovė UAB ,,SODBETA“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo iš atsakovo teismo eksperto D. L., nes jis netinkamai atliko ekspertinį darbą ir dėl to ieškovė patyrė finansinių nuostolių. Taip pat nustatė, kad teismo ekspertas D. L. netinkamai atliko Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 14 d. paskirtą buhalterinę ekspertizę, dėl to Lietuvos apeliacinis teismas laikė, jog ekspertizės išvada buvo nepilna, atlikta neišnaudojant įstatyme numatytų galimybių surinkti visą reikalingą medžiagą, kurios pakaktų išsamiai ir visapusiškai atlikti tyrimus (skaičiavimus) bei pateikti objektyvias išvadas, eksperto tokia išvada teismas nesivadovavo. Pasak teismo, visa tai rodo, jog ekspertas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, nesivadovavo įstatymu ir atliko neteisėtus veiksmus, kas yra pagrindu civilinei atsakomybei pagal CK 6.245 straipsnio 1 dalį kilti (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

14.       Teismas vertino, kad atsakovo D. L. veiksmai – neišsamaus ekspertinio tyrimo atlikimas, laikytini priežastiniame ryšyje tik su teisinėmis pasekmėmis, apimančiomis UAB ,,SODBETA“ tiesioginius praradimus apmokant ekspertizės atlikimo išlaidas teismo ekspertui, o kartu susijusių finansinių nuostolių kompensavimą, tačiau negali būti dingstimi kompensuoti visus UAB ,,SODBETA“ praradimus, kurie buvo susiję su jos, kaip proceso dalyvio, procesinėmis teisėmis, jų realizavimu, kam teismo ekspertas, kaip proceso dalyvis, negalėjo daryti įtakos. Teismo vertinimu, ieškovės UAB ,,SODBETA“ ieškinys dėl nuostolių atlyginimo 25757,63 Eur sumai išskaičius PVM, buvo pareikštas visiškai nepagrįstai. Tokią išvadą teismas darė atsižvelgdamas į tai, jog ieškovė UAB ,,SODBETA“ neįrodė, jog prašomą priteisti 25757,63 Eur turtinę žalą patyrė išimtinai dėl atsakovo kaip teismo eksperto veiksmų (neišsamios teismo ekspertizės atlikimo) ir jo kaltės.

15.       Pažymėjo, kad įrodymų tyrimas ir galutinis jų įvertinimas yra išimtinai teismo prerogatyva. Bylos šalys privalo tinkamai disponuoti savo procesinėmis teisėmis, jomis privalo naudotis sąžiningai, šalys privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis bylos nagrinėjimo eiga, teikti įrodymus (CPK 42 straipsnio 5 dalis). Visa tai rodo, jog teismo sprendimo priėmimas tiesiogiai priklauso nuo to, kaip bylos šalys disponuoja savo procesinėmis teisėmis ir pareigomis, kaip vykdo pareigą teikti įrodymus, o kartu atsikertant į juos. Sprendė, kad teismo eksperto ekspertinio tyrimo atlikimas ir jo dalyvavimas teisminiame procese tiesiogiai nelemia teismo sprendimo, nes yra tik vienu iš bylos įrodymų. Sutinkamai su CPK 218 straipsniu, eksperto išvada teismui neprivaloma ir yra įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu.

16.       Teismas nustatė, kad ekspertizės atlikimo išlaidos sudarė iš viso 2299 Eur sumą, iš kurios 399 Eur sudarė PVM ir šią sumą ieškovė įgijo teisę gauti iš valstybės. Be to, nustatė, kad 842,35 Eur ekspertizės išlaidų dalis pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutartį buvo priskirta prie UAB ,,Ausnė“ atlygintinų išlaidų, apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, todėl sprendė, kad šių išlaidų dalies ieškovės UAB ,,SODBETA“ naudai neturi atlyginti atsakovas, dėl to, teismo vertinimu, atsakovo atlygintinų išlaidų dalis pagal šioje byloje pareiktus ieškinio reikalavimus dėl žalos atlyginimo sudarė 1057,65 (1900-842,35) Eur sumą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

17.       Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „SODBETA“ prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. birželio 22 d. sprendimo dalį, kuria teismas atmetė likusį ieškovės ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo ir papildomai priteisti iš atsakovo D. L. ieškovei UAB „SODBETA“ 24300,98 Eur žalos atlyginimo.

17.1.                      Apeliantė teigia, kad taikant rungimosi principą – ekspertizės aktas byloje buvo didesnę įrodomąją reikšmę turinčiu įrodymu, kuris iš esmės paneigė kitos šalies reikalavimą, nuo kurio ir gynėsi UAB „SODBETA“. Tačiau, dėl netinkamai vykdomų atsakovo pareigų – neišsamaus ekspertinio tyrimo, šis vienintelis įrodymas, paneigiantis kitos šalies reikalavimą, apeliacinio teismo buvo atmestas, dėl ko kitos šalies pateikti įrodymai liko nepaneigti (ir sumos priteistos iš UAB „SODBETA“).

17.2.                      Taip pat teigia, kad išnagrinėtoje byloje dėl žalos atlyginimo su UAB „Ausnė“, buvusi atsakovė UAB „SODBETA “ neturėjo jokių kitų įrodymų, kuriais galėjo paneigti priešingos šalies pateiktą neva patirtų nuostolių pagrindimą, išskyrus atsakovo surašytą Ekspertizės aktą. Nagrinėjant ginčą tarp atsakovės UAB „SODBETA“ ir ieškovės UAB „Ausnė“ dėl nuostolių atlyginimo, buvusi ieškovė UAB „Ausnė“ teikė teismui įrodymus, kuriais įrodinėjo savo reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo (siekdama pagrįsti būtent nuostolių dydį – negautą pelną), o buvusi atsakovė UAB „SODBETA“ (rungimosi principu) – siekė tuos duomenis paneigti.

17.3.                      Pasak apeliantės, įgyvendinant rungimosi principą UAB „SODBETA“ gynėsi nuo reikalavimo atlyginti netiesioginius nuostolius (negautą pelną) aukštesne įrodomąja reikšme turinčiu įrodymu (ekspertizės aktu), po to, kai jau buvo atlyginusi kitai šaliai tiesioginius nuostolius – papildomai patirtas UAB „Ausnė“ išlaidas (padidėjusias sąnaudas) dėl elektros tiekimo sutarties  nutraukimo. Anot paties atsakovo žodžių (apklausiant ekspertą Lietuvos apeliaciniame teisme) ir, remiantis atliktos ekspertizės išvadomis, UAB „SODBETA“ tokio dydžio nuostolių kitam ūkio subjektui UAB „Ausnė“ nepadarė, kas ir buvo patvirtinta atsakovo atliktos ekspertizės akto išvadose. Tai reiškia, kad atsakovas ekspertizės metu nustatė ir eksperto išvadose teismui pateikė būtent UAB „SODBETA“ reabilituojančius įrodymus, kurių nesugebėjo tinkamai/išsamiai pagrįsti, nors tokios eksperto išvados (paties atsakovo įsitikinimu) buvo ir yra teisingos (ir byloje nebuvo nenuginčytos).

17.4.                      Todėl mano, kad UAB „SODBETA“ pagrįstai laiko, jog atsakovas, būdamas ekspertu, privalėjo tinkamai surašyti ekspertizės aktą, kurio išvados (anot paties eksperto) buvo teisingos, t. y. paneigiančios priešingos šalies reikalavimą. Tačiau, kaip pripažino pirmos instancijos teismas, dėl netinkamų pareigų atlikimo (eksperto kaltės) atsakovo atlikta ekspertize Lietuvos apeliacinis teismas nesivadovavo. Todėl priešingos šalies įrodymai liko nepaneigti, nes jokiais kitais įrodymais UAB „SODBETA“ objektyviai nebegalėjo paneigti kitos šalies pateiktų duomenų.

17.5.                      Apeliantė nesutinka su pirmos instancijos teismo išvadomis, jog eksperto veiksmai nesąlygojo UAB „SODBETA“ patirtų nuostolių – 25577,23 Eur priteisimo (kaip pernelyg nutolusios pasekmės). Ekspertizės aktas buvo vienintelis leistinas įrodymas, kuriuo UAB „SODBETA“ galėjo apsiginti nuo UAB „Ausnė“ ieškinio reikalavimo dalies (negauto pelno priteisimo). Mano, kad pirmos instancijos teismas priėmė sprendimą netinkamai išaiškinęs priežastinį ryšį tarp eksperto kaltų veiksmų ir UAB „SODBETA“ patirtų pasekmių.

17.6.                      Ekspertas būtent nustatė, kad elektros energijos atjungimo pasekmė – padidėjusios sąnaudos ir sumažėjęs pelnas (tiesioginiai ir netiesioginiai nuostoliai) – sudaro tik 12635,00 Eur. Todėl, bet kokios didesnės sumos priteisimas, esant tokioms (teisingoms ir pagrįstoms) eksperto išvadoms nebuvo galimas, priimant teismo sprendimą. Tiek UAB „SODBETA“, tiek pats ekspertas tokias išvadas laikė teisingomis. Tačiau dėl nepakankamo eksperto išvadų pagrindimo Lietuvos apeliacinis teismas jas atmetė ir vietoje likusių nesumokėtų 2118,60 Eur nuostolių atlyginimo iš UAB „SODBETA“ priteisė 25577,23 Eur, kaip nenuginčytus nuostolius, kurie butų buvę nuginčyti ekspertizės aktu. Taigi, teismui atmetus iš esmės teisingas eksperto išvadas, UAB „SODBETA“ patyrė žalą ne dėl savo veiksmų, kai atjungė elektros tiekimą UAB „Ausnė“, o dėl to, kad privalėjo sumokėti UAB „Ausnė“ ekspertizės pagalba byloje faktiškai nuginčytą sumą (nepatirtus nuostolius).

17.7.                      Apeliantė pažymi, kad visa civilinė byla (Nr. e2A-21-330/2019), iš kurios kildinamas šios bylos ginčo dalykas nebuvo prijungta, tačiau, pirmos instancijos teismas parengiamajame posėdyje atmetė ieškovo prašymus pripažinti eksperto dalyvavimą būtinu, bei prijungti Lietuvos apeliaciniame teisme vykusio teismo posėdžio garso įrašą, kai buvo apklausiamas ekspertas. Laiko, kad taip buvo suvaržytos ieškovės procesinės teisės remtis papildomais įrodymais – atsakovo paaiškinimais, kad pastarojo atliktos ekspertizės išvadas pats atsakovas laiko iš esmės teisingomis. Tai būtų papildomas argumentas susieti UAB „SODBETA“ patirtas pasekmes su kaltininko (atsakovo) veiksmais ir, pripažinti, kad pasekmės nėra „pernelyg nutolusios“, todėl žala atlygintina pilna apimtimi.

18.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo atmesti apeliantės UAB „SODBETA“ apeliacinį skundą kaip visiškai nepagrįstą ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apeliantės UAB „SODBETA“ atsakovui visas patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje.

18.1.                      Mano, kad ieškovė itin subjektyviai teigia, kad visi kiti esantys Šiaulių apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-637- 372/2017 ir Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2A-387-186/2018 įrodymai, kurios medžiaga yra remiamasi, reiškiant šioje byloje ieškinį dėl žalos atlyginimo, turėjo būti paneigti vien tik atsakovo surašytu Ekspertizės aktu, taip ignoruodama tiek CPK įrodymų vertinimo taisykles, apie kurias išsamiai pasisakyta pirmosios instancijos sprendimo 10 p., tiek esminį Konstitucijos principą, jog teisingumą vykdo tik teismai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis). Vieno įrodymo – Ekspertizės akto suabsoliutinimas, t. y. kad juo turėjo būti paneigti visi kiti įrodymai, yra tik pačios ieškovės subjektyvus ir visiškai nepagrįstas argumentas.

18.2.                      Teigia, kad apeliantė iš eksperto reikalauja savo neteisėtais veiksmais padarytos ir trečiajam asmeniui priteistos žalos atlyginimą jai kompensuoti, tvirtindama, jog dėl visos jai priteistos žalos priteisimo yra kaltas ekspertas, nes surašė neišsamią išvadą, tačiau įrodinėdama atsakovo kaltę ir atsakomybę, pati sau prieštaraudama teigia, kad „ekspertizės išvados buvo ir yra teisingos bei nėra nuginčytos. Mano, kad ieškovė turi akivaizdų ekonominio pobūdžio interesą nesąžiningai savo civilinę atsakomybę perkelti atsakovui, visiškai nepagrįstai teigdama, jog ji „ne dėl savo veiksmų, kai atjungė elektros tiekimą UAB „Ausnė“, o dėl to, kad privalėjo sumokėti UAB „Ausnė“ ekspertizės pagalba byloje faktiškai nuginčytą sumą“ patyrė žalą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

20.       Nagrinėjamoje byloje apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tik iš dalies patenkintas ieškovės ieškinys dėl žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

21.       Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti žalą iš eksperto (atsakovo), kitoje civilinėje byloje atlikusio teismo ekspertizę, kuria teismas nesivadovavo dėl ekspertizės akto trūkumų, dėl ko, pasak ieškovės, toje civilinėje byloje iš jos buvo priteista didesnė nei ji siekė įrodyti ekspertizės aktu nuostolių suma.

22.       Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir ieškovės ieškinį laikė pagrįstu tik dėl dalies išlaidų, susijusių su pačios ekspertizės apmokėjimu, priteisimo iš atsakovo. Teismas sprendė, kad ekspertas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, nesivadovavo įstatymu ir atliko neteisėtus veiksmus, kas yra pagrindu civilinei atsakomybei pagal CK 6.245 straipsnio 1 dalį kilti, tačiau veiksmai negali būti dingstimi kompensuoti visus UAB ,,SODBETA“ praradimus, kurie buvo susiję su jos, kaip proceso dalyvio, procesinėmis teisėmis, jų realizavimu, kam teismo ekspertas, kaip proceso dalyvis, negalėjo daryti įtakos.

23.       Ieškovė, pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad ekspertizės aktas byloje buvo didesnę įrodomąją reikšmę turinčiu įrodymu, kuris iš esmės paneigė kitos šalies reikalavimą, tačiau dėl netinkamai vykdomų atsakovo pareigų – neišsamaus ekspertinio tyrimo, šis vienintelis įrodymas, paneigiantis kitos šalies reikalavimą, apeliacinio teismo buvo atmestas. Kaip galima suprasti iš apeliantės skundo, prašydama papildomai priteisti iš atsakovo D. L. ieškovei UAB „SODBETA“ 24300,98 eurų žalos atlyginimo, apeliantė nesutinka ne tik su teismo sprendimo dalimi, kuria netenkinta ieškinio dalis dėl 23458,63 Eur nuostolių, susijusių su iš ieškovės priteistomis sumomis (dėl kito asmens pelno sumažėjimo) kitoje civilinėje byloje, bet ir su sprendimo dalimi, kuria iš išlaidų, patirtų sumokant už ekspertizę, atimta 842,35 Eur suma.

24.       Byloje nustatyta, kad Šiaulių apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės UAB ,,Ausnė“ ieškinį atsakovei UAB ,,SODBETA“ dėl 47508,81 EUR nuostolių atlyginimo, kurie kilo dėl atsakovės (ieškovės šioje byloje) neteisėtai atjungto elektros energijos tiekimo. Šiaulių apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu ieškinį tenkindamas iš dalies priteisė iš UAB „SODBETA“ 40078,81 Eur žalos atlyginimo UAB „Ausnė“. UAB ,,SODBETA“ Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė apeliacinį skundą, kuriame nesutiko su 1484,76 Eur tiesioginių nuostolių suma, kurią sudaro ieškovės darbuotojams sumokėtas darbo užmokestis už prastovas, taip pat teigė, kad ieškovė minėtoje byloje neįrodė priežastinio ryšio tarp įmonės pelno sumažėjimo ir atsakovės (UAB „SODBETA“) veiksmų. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. gegužės 22 d. nutartimi UAB „SODBETA“ apeliacinį skundą patenkino iš dalies, sumažindamas iš UAB „SODBETA“ priteistinų nuostolių dydį iki 25577,23 Eur.

25.       Teisėjų kolegija nekartoja pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, susijusių su Lietuvos apeliacinio teismo ekspertizės akto atmetimo motyvais, taip pat nekartoja skundžiamo teismo sprendimo motyvų, susijusių su viena iš civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtais veiksmais (neveikimu). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ekspertas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, nesivadovavo įstatymu ir atliko neteisėtus veiksmus, kas yra pagrindu civilinei atsakomybei pagal CK 6.245 straipsnio 1 dalį kilti, ši teismo sprendimo dalis nėra ginčijama, ji laikoma pagrįsta ir teisėta, todėl teisėjų kolegija dėl jos plačiau nepasisako.

26.       Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs priežastinio ryšio, numatyto CK 6.247 straipsnyje, sampratą, ieškovės ieškinio dalį atmetė tuo pagrindu, kad ieškovė UAB ,,SODBETA“ neįrodė, jog prašomą priteisti žalą ji patyrė išimtinai dėl atsakovo teismo eksperto D. L. veiksmų (neišsamios teismo ekspertizės atlikimo) ir jo kaltės, t. y. neįrodė priežastinio ryšio, vertino, kad teismo eksperto ekspertinio tyrimo atlikimas ir jo dalyvavimas teisminiame procese tiesiogiai nelemia teismo sprendimo, nes yra tik vienu iš bylos įrodymų.

27.       CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, jog nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Taigi padaryta žala turi būti asmens kaltų veiksmų rezultatas, tačiau įstatyme nereikalaujama, kad atsakingo asmens elgesys būtų vienintelė žalos atsiradimo priežastis. Teismas, vertindamas aplinkybių ir priežasčių visumą, turi nustatyti pakankamą neteisėtų veiksmų ir atsiradusių padarinių ryšį, t. y. nustatyti, kad pažeidėjo elgesys buvo pakankama priežastis žalai atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012). Byloje tam tikroje situacijoje vertinant ar egzistuoja priežastinis ryšys tarp veiksmų ir pasekmės, privalu atsakyti į klausimą, ar pasekmės vis tiek būtų atsiradusios, jei nebūtų veiksmų. Nagrinėjamoje byloje ieškovė įrodinėjo, kad jei atsakovas nebūtų kitoje civilinėje byloje pateikęs netinkamai surašyto ekspertizės akto, ji būtų galėjusi toje byloje įrodyti mažesnį dėl jos neteisėtų veiksmų atsiradusį nuostolių dydį kitam juridiniam asmeniui ir taip sumažinti iš jos priteistinas sumas.

28.       Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų (CPK 176, 185 straipsniai) aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017 23 punktą). Teismas įrodymus vertina kaip visumą, neteikdamas nė vienam įrodymui prioriteto (išskyrus prima facie įrodymus – CPK 197 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2010).

29.       Eksperto išvada yra bylai išspręsti reikšmingų faktinių duomenų gavimo šaltinis (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Viena vertus, eksperto išvada, kaip įrodymas, nėra privaloma ir neturi iš anksto nustatytos galios (CPK 185 straipsnio 2 dalis, 218 straipsnis), kita vertus, šis įrodymas yra specialiųjų žinių gavimo iš atitinkamo subjekto, turinčio reikalingą kvalifikaciją tokioms žinioms perteikti, šaltinis, todėl eksperto išvadai, jeigu ekspertinis tyrimas atliktas įstatyme reglamentuota tvarka ir pati išvada atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus, paprastai pripažįstamas patikimesnio įrodymo statusas. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, eksperto išvada teismui neprivaloma. Ji turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009).  Eksperto išvada teisme vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223-313/2017). Iš šios CPK bei kasacinio teismo pateikiamos eksperto išvados sampratos ir jos vertinimo taisyklių matyti, kad, nepaisant to, jog ekspertizės išvada civilinėje byloje gali būti pripažinta tinkamai atlikta ir laikoma patikimu įrodymu, ji bet kokiu atveju teismo vertinama kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, ir tai jokiu būdu nereiškia, kad byloje atlikus teismo ekspertizę ir pripažinus ją tinkamu įrodymu, teismo išvada dėl ginčo esmės bus grindžiama išimtinai ekspertizės akto išvadomis.

30.       Kaip matyti iš UAB „SODBETA“ apeliacinio skundo, teikto 2017 m. rugsėjo 27 d. Lietuvos apeliaciniam teismui (CPK 179 straipsnio 3 dalis), UAB „SODBETA“ apeliacinį skundą grindė auditorės išvada, bandydama įrodyti, kad dėl UAB „SODBETA“ veiksmų UAB ,,Ausnė“ grynasis pelnas 2016 m. nesumažėjo. Taip pat teigė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino (nevertino) UAB ,,Ausnė“ pateiktų rašytinių įrodymų, todėl nepagrįstai priteisė netiesioginius nuostolius. Taigi, kaip matyti iš UAB „SODBETA“ argumentų, teismo ekspertizė nebuvo vienintelis rašytinis įrodymas, kuriuo UAB „SODBETA“ siekė įrodyti mažesnius nuostolius, juo labiau kad, kaip matyti iš LITEKO duomenų, UAB „SODBETA“ apeliaciniu skundu neprašė skirti byloje ekspertizės, apsvarstyti ekspertizės atlikimo galimybę šalims pasiūlė teismas. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas iš dalies patenkino UAB „SODBETA“ apeliacinį skundą ir sumažino priteistinų nuostolių sumą, atmesdamas ieškovės (toje byloje) reikalavimą dėl išlaidų (sąnaudų), siejamų su darbuotojų prastova, nors ekspertui buvo užduoti klausimai susiję ir su išlaidomis prastovoms. Tai reiškia, kad nepaisant to, jog teismas nevertino eksperto išvadų, jis rėmėsi kitais byloje esančiais įrodymais, vertino UAB ,,Ausnė“ pateiktus įrodymus ir reikalavimus, ir, pagal UAB „SODBETA“ argumentus, dalį jų atmetė. Aplinkybė, kad teismas nusprendė nesivadovauti UAB „SODBETA“ pateikta auditorės išvada, nusprendė nekviesti auditorės į teismo posėdį, ir dėl to UAB „SODBETA“, teismui nusprendus nesivadovauti ekspertizės išvada, neliko rašytinių įrodymų, niekaip negalėjo priklausyti nuo eksperto.

31.       Vien tai, kad ekspertas nurodė, jog nuostoliai yra mažesni, nereiškia, kad UAB „SODBETA“ būtų besąlygiškai įrodžiusi mažesnių nuostolių egzistavimą. Kaip jau minėta, teisme ekspertų išvados vertinamos kompleksiškai, kartu su visais kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis), o teismo išvados negali būti grindžiamos selektyviai atrinktais įrodymais, jos turi būti grindžiamos visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Kadangi toje byloje ieškovė nuostolius įrodinėjo teikdama rašytinius įrodymus, teismas nuostolių dydį laikė įrodytu dėl byloje esančių kitų įrodymų visumos, o ne dėl to, kad ekspertizės aktas buvo surašytas netinkamai. Sprendimo 49 punkte aiškiai nurodoma, kad „aplinkybes dėl ginčijamo ieškovės patirtų nuostolių dydžio teisėjų kolegija vertina pagal kitus byloje esančius ir pirmosios instancijos teismo jau tirtus įrodymus bei pagal apeliacinės instancijos teisme priimtus naujus įrodymus“. Be to, tam, kad pašalintų galimas abejones dėl eksperto išvados kokybės, teismas gali skirti pakartotinę ekspertizę, tačiau šioje byloje ieškovė neįrodinėjo, kad kitoje byloje ji būtų reiškusi prašymą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo, o aplinkybė, kad tokios ekspertizės neskyrė ir pats teismas, labiau tikėtina, patvirtina, kad teismas neabejojo byloje esančiais kitais įrodymais (CPK 219 straipsnis). 

32.       Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, įgalinančių daryti išvadą, jog UAB „Ausnė“ pajamos (grynasis pelnas) 2016 metais sumažėjo ne dėl UAB „SODBETA“ neteisėtų veiksmų (elektros energijos tiekimo nutraukimo), o dėl kitų, su ieškovės veikla susijusių, veiksnių. Todėl tai, kad UAB „SODBETA“ teisme neįrodė, kad toje byloje prašyti priteisti netiesioginiai nuostoliai nėra susiję su UAB „SODBETA“ veiksmais, yra pačios ieškovės (šioje byloje) procesinių veiksmų rezultatas.

33.       Svarbu ir tai, kad ieškovė iš esmės prieštarauja sau, teigdama, jog ekspertas netinkamai atliko ekspertizę, dėl to teismas nesirėmė ekspertizės akto išvadomis, nors, pasak apeliantės, pačios išvados, kurios buvo palankios ieškovei, nors ir pateiktos netinkamai, buvo teisingos. Teisėjų kolegijos vertinimu, grįsdama savo nuostolius ieškovė remiasi iš esmės prielaidomis ir spėjimais, kadangi byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad jei ekspertas būtų tinkamai atlikęs ekspertizę, ekspertizės išvadoje nuostolių suma būtų išlikusi ta pati ir ieškovė, pagal teismo sprendimą, būtų neabejotinai įpareigota sumokėti mažesnius nuostolius. Juo labiau kad, kaip jau minėta, ekspertizės aktas yra tik vienas iš įrodymų, kuriuo gali remtis teismas.

34.       Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo teismo sprendimu motyvus, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad eksperto veiksmai dėl netinkamos ekspertizės atlikimo negali būti priežastimi dėl UAB ,,SODBETA“ atsiradusių turtinių praradimų kitoje civilinėje byloje, kurie buvo susiję su UAB ,,SODBETA“, kaip proceso dalyvio, procesinėmis teisėmis įrodinėjant nuostolių dydį. Sutiktina su teismo išvada, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog UAB ,,SODBETA“ žalą patyrė išimtinai dėl atsakovo teismo eksperto D. L. veiksmų ir jo kaltės, kadangi, kaip nustatyta šios nutarties 29–33 punktuose, ekspertizės atlikimas ir eksperto dalyvavimas teisminiame procese negalėjo besąlygiškai nulemti teismo sprendimo išvadų. Ta aplinkybė, kad UAB ,,SODBETA“ kitoje civilinėje byloje pasirinko atitinkamas įrodinėjimo priemonės, ir dėl savo pasirinkimo neįrodė mažesnių netiesioginių nuostolių toje byloje, patvirtina, kad tarp eksperto neteisėtų veiksmų (netinkamo ekspertizės akto surašymo) ir UAB ,,SODBETA“ nuostolių, išskyrus UAB ,,SODBETA“ tiesioginius praradimus apmokant ekspertizės atlikimo išlaidas teismo ekspertui, nėra pakankamo priežastinio ryšio, ir toks priežastinis ryšys negali būti nustatytas pasikliaujant vien tikimybėmis ar galimybėmis.

35.       Nors apeliantė apeliaciniu skundu prašo papildomai iš atsakovo priteisti 24300,98 Eur nuostolių atlyginimo, kas reiškia, kad ieškovė taip pat nesutinka su teismo sprendimo dalimi iš jai priteistinos sumos už ekspertizės apmokėjimą atimti  842,35 Eur sumą, jokių argumentų dėl šios teismo sprendimo dalies neteisėtumo nepateikia. Kadangi ši suma skundžiamu teismo sprendimu iš bendros nuostolių, susijusių su ekspertizės apmokėjimu, sumos buvo atimta atsižvelgus į tai, kad 842,35 Eur UAB ,,SODBETA“ buvo priteista iš kitos civilinės bylos proceso šalies, o tai patvirtina Lietuvos apeliacinis teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-21-330/2019 57-58 punktai, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šioje dalyje skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, todėl vertina jį kaip teisėtą ir pagrįstą.

36.       Apeliaciniame skunde apeliantė taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismui neprijungus civilinės bylos Nr.e2A-21-330/2019 ir atmetus ieškovės prašymus pripažinti eksperto dalyvavimą būtinu bei prijungti Lietuvos apeliaciniame teisme vykusio teismo posėdžio garso įrašą, kai buvo apklausiamas ekspertas, buvo suvaržytos ieškovės procesinės teisės remtis papildomais įrodymais – atsakovo paaiškinimais, kad pastarojo atliktos ekspertizės išvadas pats atsakovas laiko iš esmės teisingomis. Visų pirma, teisėjų kolegijos vertinimu, argumentai, kad atsakovas savo ekspertizės išvadas laiko teisingomis, neturi teisinės reikšmės sprendžiant šį ginčą, nes ekspertizės akto ydingumas buvo patvirtintas įsiteisėjusiais teismų sprendimais (civilinė byla Nr. e2A‑21‑330/2019 bei administracinė byla Nr. eA-1108-815/2021). Antra, šalims grindžiant savo argumentus kitos bylos duomenimis, teismas turi teisę naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos LITEKO (179 straipsnio 3 dalis). Todėl spręsti, kad šiuo atveju buvo suvaržytos ieškovės procesinės teisės, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

37.       Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovės ieškinio dalies dėl 24300,98 Eur nuostolių priteisimo, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgus į tai, apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. birželio 22 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

38.       Kadangi atsakovas teikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir dėl to patyrė 1452 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą, kurios yra pagrįstos, atitinkančios Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ įtvirtintus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, todėl jos atsakovui priteistinos iš apeliantės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalis 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. birželio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės UAB „SODBETA“ įmonės kodas 145663442, atsakovui D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1452 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.