Civilinė byla Nr. 2S-1121-230/2010
Pirmosios instancijos teisėja Regina Agrba
Procesinio sprendimo kategorijos: 106.3, 121.18, 121.21
(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I
S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. gegužės 18 d.
Kaunas
Kauno apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos
pirmininko Nijolios Indreikienės,
kolegijos
teisėjų Evaldo Burzdiko ir Egidijaus Tamašausko,
apeliacine rašytinio proceso
tvarka išnagrinėjusi ieškovo K. S. atskirąjį skundą
dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 29 d. nutarties civilinėje
byloje Nr. 2-7804-364/2010, kuria laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovo
K. S. ieškinys
atsakovei A. S. dėl atidalijimo
iš bendrosios nuosavybės,
n
u s t a t ė :
Ieškovas K. S. kreipėsi į
teismą su ieškiniu dėl jam priklausančios žemės sklypo dalies su įvažiavimu
atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teise su atsakove A. S. valdomo 0,2605 ha žemės sklypo, esančio
F. K. g. 14, Kaune,
o likusią žemės sklypo dalį paliekant bendrąja daline nuosavybe kartu su A. S..
Kauno miesto
apylinkės teismas 2010 m. kovo 8 d. nutartimi nustatė, kad ieškovo reikalavimas
suformuluotas netinkamai, kadangi iš reikalavimo turinio matyti, kad ieškovas
prašo nustatyti bendraturčių naudojimosi žemės sklypu tvarką. Todėl būtina
aiškiai suformuluoti reikalavimą, nurodant, kokia sklypo dalis prašoma paskirti
ieškovui, atsakovei ir kokia paliekama naudotis bendrai. Taip pat nurodė
būtinybę pateikti teismui žemės sklypo padalijimo planą, atliktą specialisto ir
suderintą su atitinkamomis tarnybomis. Dėl šių priežasčių teismas nustatė
terminą iki 2010 m. kovo 22 d. pašalinti trūkumus.
Ieškovas K. S. 2010 m. kovo 20
d. pateikė patikslintą ieškinį.
Kauno
miesto apylinkės teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartimi nutarė ieškinį laikyti
nepaduotu ir grąžinti jį ieškovui. Teismas nurodė, kad ieškovas patikslintu
ieškiniu nepilnai pašalino nutartyje nurodytus trūkumus. Ieškovo pateiktas
planas nesuderintas su atitinkamomis savivaldybės ir apskrities institucijomis,
nepateikti nuosavybės teisę į sklypą patvirtinantys dokumentai, neįvykdyti kiti
nutartyje nurodyti reikalavimai trūkumams šalinti.
Ieškovas
K. S. atskiruoju
skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartį
panaikinti ir išspręsti ieškinio priėmimo klausimą iš esmės arba perduoti ieškinio
priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad
teismas pažeidė LR CK 4.80 straipsnio 1 dalyje numatytą ieškovo teisę
reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Ieškovas pateikė
projektą, pagal kurį žemės sklypas padalinamas į du sklypus, iš kurių vienas
tenka ieškovui, o kitas – valdomas bendrąja daline nuosavybe kartu su atsakove.
Ieškovas neturi galimybės įvykdyti teismo nutartyje nurodytus trūkumus – suderinti
žemės sklypo padalijimo projektą su atitinkamomis savivaldybės ir apskrities
institucijomis, nes į jas kreipiantis būtinas visų nekilnojamojo turto
bendraturčių sutikimas, kitaip joks derinimas tampa nebeįmanomas. Nepagrįstai
vienu iš nepašalintų trūkumų nurodytas nuosavybės teisę į žemės sklypą
patvirtinančių dokumentų nepateikimas, nes tokio trūkumo teismas nebuvo nustatęs
2010 m. kovo 8 d. nutartyje. Ieškovas nurodė įsiteisėjusio Kauno apygardos
teismo 2009 m. gegužės 27 d. sprendimo numerį civilinėje byloje
Nr. 2A-292-153/2009, pagal kurį buvo nustatyti 0,2605 ha žemės sklypo su
nebaigtu statyti gyvenamuoju namu F.
K. g. 14, Kaune, savininkai. Nutarties teiginys, kad neįvykdyti
kiti nutartyje nurodyti reikalavimai trūkumams pašalinti, yra bendro pobūdžio, iš
jo negalima suprasti, kokių dar ieškinio trūkumų ieškovas nepašalino.
Atskirasis
skundas tenkintinas Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro
apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių
sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1
dalis, 338 straipsnis). Kolegija nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo
pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis), tačiau konstatuoja nutarties
nepagrįstumą ir netinkamą civilinio proceso teisės normų, reglamentuojančių ieškinio
priėmimą, taikymą.
CPK
115 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu byloje dalyvaujantis asmuo, pateikęs
procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina
trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui
dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo
nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui. Tai reiškia, kad nustatant, ar
procesinio dokumento trūkumai buvo pašalinti, būtina remtis teismo nurodymais,
suformuluotais nutartyje, kuria nustatytas terminas trūkumams pašalinti.
Pirmosios instancijos teismas esminiu ieškovo paduoto pradinio ieškinio trūkumu
laikė jo pareikšto reikalavimo netikslumą, jo neaiškumą (prašoma atidalinti
žemės sklypą, ar nustatyti naudojimosi tvarką). Šį trūkumą ieškovas pašalino
pateikdamas patikslintą ieškinį (b.l. 9-11). Formuluojant reikalavimą dėl žemės
sklypo atidalinimo (ar jo naudojimosi tvarkos nustatymo) neabejotinai yra
būtinas specialisto atliktas žemės sklypo pasidalijimo projektas, į ką nurodė
pirmosios instancijos teismas, nustatydamas trūkumus. Iš skundžiamos nutarties
turinio matyti, kad žemės sklypo planas buvo pateiktas, tačiau teismas jį laikė
netinkamu, kadangi jis nebuvo suderintas su atitinkamomis savivaldybės ir
apskrities institucijomis. Kolegija negali įvertinti pateikto plano, kadangi
jis buvo grąžintas ieškovui kartu su ieškiniu (b.l. 13). Tačiau akivaizdu, kad
vykstant ginčui tarp šalių (bendraturčių) plano derinimas be bendraturčio
sutikimo yra negalimas. Keliamo ginčo dalykas yra bendrąja daline nuosavybės
teise valdomo žemės sklypo atidalijimas, todėl teismas spręsdamas tokį ginčą
privalės pagal pateiktus įrodymus įvertinti, ar yra CK 4.80 straipsnio 2 dalyje
numatytos sąlygos turtą atidalinti, tuomet ir bus įvertintas ieškovo pateiktas
žemės sklypo pasidalinimo projektas. Pirmosios instancijos teismas, ieškinio
priėmimo stadijoje įvertinęs ieškovo pateiktą įrodymą – žemės sklypo padalijimo
planą (projektą) kaip netinkamą, pažeidė procesines teisės normas. Įrodymai yra
vertinami visapusiškai ištyrus bylos aplinkybes (CPK 185 straipsnis, 263
straipsnio 2 dalis, 265 straipsnio 1 dalis), įrodymus teikia šalys, tai yra jų
teisė (CPK 42 straipsnio 1 dalis), kartu šalis turi ir įrodinėjimo pareigą (CPK
178 straipsnis). Jeigu įrodymų nepakanka, teismas gali pasiūlyti šalims
pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į
nurodytas procesines teisės normas, darytina išvada, jog nepakankamas ar
netinkamas įrodymų pateikimas negali būti pripažįstamas pareiškimo trūkumu, dėl
kurio būtų negalimas bylos nagrinėjimas. Pirmosios instancijos teismas, tik
įvertinęs šalių pateiktus įrodymus, galės padaryti išvadą dėl reiškiamų
reikalavimų pagrįstumo (CPK 263 straipsnis).
Pirmosios
instancijos teismas, grąžindamas ieškovui pareiškimą, nurodė ir naują ieškovo
ieškininio pareiškimo trūkumą, t.y. kad ieškovas nepateikė nuosavybės teisę į
žemės sklypą patvirtinančių įrodymų, kuris nutartimi dėl trūkumų šalinimo
nebuvo nustatytas, ir todėl ieškovui nebuvo suteikta įstatymo numatyta galimybė
įvykdyti teismo nurodymą. Dėl šios priežasties negalima daryti išvados, kad
ieškovas nepašalino šio trūkumo. Nepagrįsta ir pirmosios instancijos teismo nutarties
išvada, jog ieškovas nepašalino kitų nutartyje nurodytų reikalavimų trūkumams
pašalinti, nes kitų reikalavimų dėl trūkumų pašalinimo paprasčiausiai nebuvo
nustatyta.
Pirmosios
instancijos teismas, grąžinęs ieškovui pareiškimą nepagrįstai apribojo ieškovo
teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta jo pažeista ar ginčijama teisė (CPK 5
straipsnio 1 dalis).
Kadangi
pirmosios instancijos teismas, grąžindamas ieškovui pareiškimą, pažeidė
nurodytas procesines teisės normas, nutartis naikintina, o pareiškimo priėmimo
klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 137
straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 3 punktas).
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi LR CPK 337 straipsnio 3 punktu,
n u t a r i a:
Atskirąjį
skundą tenkinti.
Kauno miesto
apylinkės teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartį panaikinti. Bylą grąžinti pirmosios
instancijos teismui spręsti ieškinio priėmimo klausimą iš naujo.
Kolegijos
pirmininkė: Nijolia
Indreikienė
Kolegijos
teisėjai: Evaldas
Burzdikas
Egidijus
Tamašauskas