Civilinė byla Nr. e2-2524-855/2020

         Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00149-2020-3

Procesinio dokumento kategorijos: 2.6.11.4.; 2.6.10.2.2.;

2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.5.2.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugpjūčio 20 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Renata Volodko, sekretoriaujant Daivai Šuopienei, dalyvaujant ieškovės UAB „Šiaulių gatvių apšvietimas“ atstovui advokatui M. R., atsakovės UAB "Nordic Power Managemant" atstovui advokato padėjėjui V. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Šiaulių gatvių apšvietimas“ ieškinį atsakovei UAB "Nordic Power Management" dėl žalos atlyginimo bei atsakovės UAB "Nordic Power Management" priešieškinį ieškovei UAB „Šiaulių gatvių apšvietimas“ dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir skolos bei palūkanų priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

1.       Ieškovė UAB "Šiaulių gatvių apšvietimas" kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB "Nordic Power Management", prašydama priteisti 37 224,86 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų metines palūkanas nuo žalos atsiradimo dienos 2019-02-01 iki ieškinio pateikimo dienos - 2 889 Eur, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. 2020-05-15 ieškovė pateikė pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo, kuriame nurodė, kad tikslina ieškinio reikalavimus ir prašo priteisti iš atsakovės 35 625,76 Eur žalos atlyginimą, 2815,16 Eur palūkanas nuo žalos atsiradimo dienos 2019-02-01 iki ieškinio pateikimo dienos, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, o jeigu teismas tenkintų atsakovės priešieškinio reikalavimus dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir 32 953,83 Eur skolos iš ieškovės priteisimo, prašė tenkinti alternatyvų reikalavimą - priteisti iš atsakovės ieškovei 68 579,59 Eur žalos atlyginimo.

1.1.       Nurodė, kad po viešojo pirkimo procedūrų tarp ieškovės ir atsakovės 2017-12-06 buvo sudaryta Prekės - aktyvios elektros energijos - tiekimo (pirkimo - pardavimo) sutartis Nr. CPO104871 (toliau - Sutartis), kuri įsigaliojo nuo 2018-01-01, ir kuria atsakovė įsipareigojo ieškovei tiekti prekę į sutartyje nurodytus objektus, o užsakovė įsipareigojo už tai sumokėti sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Šalys susitarė, kad Sutartis galioja kol užsakovė nuperka pasirinktų prekės tarifų maksimalius prekės kiekius, bet ne ilgiau kaip 24 mėnesius. Nors ieškovė pilna apimtimi vykdė savo pareigas ir demonstravo suinteresuotumą tęsti teisinius santykius, tačiau 2018-11-15 gavo atsakovės raštą, kuriame ji nurodė, jog dėl "Nordic Power Management" įmonių grupės struktūrinių pokyčių atsakovė nuo 2019-01-01 nutraukia elektros tiekimo veiklą Lietuvoje, todėl inicijuoja sutarties su ieškove nutraukimą, o savo sutartinius įsipareigojimus pagal sutartį vykdys iki 2018-12-31 (imtinai). Tokiu būdu atsakovė nutarė vienašališkai nutraukti Sutartį ankščiau termino, nepaisant ieškovės noro ir toliau ją vykdyti. Ieškovės nuomone, tikrasis sutarties nutraukimo pagrindas buvo ekonominis atsakovės išskaičiavimas, kad jai buvo nenaudinga vykdyti Sutartį, kadangi joje fiksuota kaina, pasikeitus (padidėjus) kainoms elektros energijos rinkoje, tapo ekonomiškai nenaudinga.

1.2.       Ieškovės nuomone, struktūriniai pokyčiai negali būti laikomi tinkama ir pakankama priežastimi sutartinių įsipareigojimų nevykdymui ir Sutarties nutraukimui, todėl ieškovė 2018-11-26 rašte atsakovei nurodė, kad nesutinka nutraukti Sutarties nuo 2019-01-01 ir pareikalavo tinkamai vykdyti sutartį mažiausiai iki 2019-12-31. Atsakovė 2018-12-03 atsakyme į ieškovės raštą nurodė, kad vertinant dabartinę įmonės finansinę padėtį, gali būti, kad dėl žymių įmonės savininkų pasikeitimo, nuostolių 2018 metais ir kai kurių paskolų sutarčių nutraukimo atsakovė nebegali tęsti ir pirkti elektros energiją iš Nord Pool Spot, todėl yra grėsmė netekti leidimo verstis elektros energijos tiekimo veikla, o tai reiškia elektros energijos tiekimo sutarties pasibaigimą. Savo rašytiniais pareiškimais atsakovė aiškiai nurodė, kad nutraukia elektros energijos tiekimo veiklą visiškai, nurodė konkrečią datą, iki kada vykdys sutartinius įsipareigojimus ir tokiais pareiškimais nepaliko jokios galimybės ieškovei tikėtis, kad Sutartis galėtų būti tęsiama ir toliau vykdoma, pati pripažino, kad yra techniškai - finansiškai nepajėgi realiai vykdyti sutartinius įsipareigojimus ir tos priežastys tiesiogiai ir betarpiškai susijusios išskirtinai tik su atsakove.

1.3.       Ieškovė yra specifinę veiklą - Šiaulių miesto gatvių apšvietimą tamsiu paros metu, eismo reguliavimą techninių priemonių pagalba - vykdanti įmonė, todėl elektros energijos tiekimas jai gyvybiškai svarbus, turi būti užtikrinamas nepertraukiamai ir nuolat, nes elektros energijos tiekimo sutrikimai gali reikšti padidėjusį autoįvykių kiekį, kriminogeninės situacijos pablogėjimą, grėsmę gyventojų gyvybei ir sveikatai, ir tą atsakovė, sudarydama Sutartį, žinojo. Dėl minėtų priežasčių ieškovė 2019-01-30 raštu paprašė atsakovės pateikti aiškią informaciją, ar atsakovė pasiruošusi toliau vykdyti sutartį, o jeigu ne, tai privalo atlyginti visą vienašaliu sutarties nutraukimu padarytą žalą, kurią sudarytų prekės kainų skirtumas, lyginant Sutartyje numatytą kainą su mažiausia prekės kaina, pasiūlyta ieškovei naujos viešųjų pirkimų procedūros, kurią ieškovė bus priversta organizuoti, metu, preliminariai - 93 838,10 Eur sumą. Atsakovė atsisakė apmokėti ieškovei patirtą žalą, nepateikė jokių garantijų, kad finansiškai ir techniškai pajėgi vykdyti elektros energijos tiekimą, nesutiko nei su viena ieškovės pasiūlyta alternatyva, visiškai nusišalindama nuo sutartinių įsipareigojimų vykdymo.

1.4.       Pagal galiojančius teisės aktus atsakovė neturėjo teisės nutraukti su ieškove sudarytos Sutarties vienašališkai ar atsisakyti vykdyti sutartį, todėl laikytina asmeniu, atlikusiu neteisėtus veiksmus ieškovės atžvilgiu, lėmusius žalos padarymą. Elektros energijos pirkimo - pardavimo sutartis yra viešoji sutartis, kuri gali būti nutraukta, tik jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai vykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas, o šiuo atveju nėra ginčo, kad ieškovė visiškai ir tinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus. Be to, energijos tiekimą nutraukti, sustabdyti ar apriboti leidžiama tik sutarties šalių susitarimu, o atsakovės veiksmai rodo, kad jis pažeidė šias imperatyvias teisės normas.

1.5.       Dėl neteisėtų atsakovės veiksmų ieškovė buvo priversta organizuoti naują viešąjį pirkimą ir naujos elektros energijos pirkimo sutarties sudarymą. Ieškovė sudarė Elektros energijos tiekimo sutartį Nr. CPO119199 su viešąjį pirkimą laimėjusiu tiekėju UAB "Elektrum Lietuva", nustatant naujas, didesnes, lyginant su atsakove sudaryta Sutartimi, kainas, todėl atsakovė turi atlyginti kainų skirtumą. Ieškovės patirtos žalos per 11 mėnesių, skaičiuojant nuo 2019-02-01, kai atsakovė visiškai nutraukė elektros energijos tiekimą, iki 2019-12-31, iki kada minimaliai Sutartis turėjo būti vykdoma, ieškovei patikslinus ieškinio dalyką, dydis, apskaičiuotas įvertinus elektros energijos tiekėjo UAB „Elektrum Lietuvs“ išrašytas ieškovei PVM sąskaitas – faktūras už faktiškai tiektą elektros energiją per laikotarpį nuo 2019-02-01 iki 2019-12-31, yra 68 579,59 Eur. Paskutinis mėnuo, kai atsakovė teikė elektros energiją ieškovei, buvo 2019 m. sausis, už kurį ieškovei pateikta 2019-01-31 PVM sąskaita - faktūra 32 953,83 Eur su PVM sumai, todėl ieškovei 2019-06-18 atlikus priešpriešinių reikalavimų įskaitymą ir išrašius atsakovei PVM sąskaitą - faktūrą padarytos žalos dydžiui, realus neatlygintos ieškovei žalos dydis sudaro 35 625,76 Eur.

1.6.       Be to, iš atsakovės turėtų būti priteistos 6 procentų palūkanos: už laikotarpį nuo 2019-02-01 iki 2019-06-18 (įskaitymo dienos) už 138 dienas nuo 68 579,59 Eur sumos – 1 555,26 Eur; o už laikotarpį nuo 2019-06-18 iki ieškinio pateikimo dienos 2020-01-07 už 215 dienų nuo 35 625,76 Eur sumos – 1 259,90 Eur; viso – 2 815,16 Eur.

2.       Atsakovė

2.1.       Nurodė, kad atsakovė vienašališkai nenutraukė Sutarties ir tinkamai vykdė savo įsipareigojimus tiekti elektros energiją, 2018-11-14 rašte tik siūlė nutraukti Sutartį abiejų šalių sutarimu, pridedama susitarimo dėl Sutarties nutraukimo projektą, tačiau šalys tokio susitarimo nepasiekė, o 2018-11-26 rašte ir 2019-02-01 el. laiške nurodė, kad atsakovė vienašališkai Sutarties nenutraukia, tačiau tikisi, kad ieškovė sutiks su atsakovės siūlymu nutraukti Sutartį šalių susitarimu. Atsakovė teikė elektros energiją ieškovei 2019 m. sausio mėnesį ir buvo pasiruošusi tiekti vėlesniu laikotarpiu, tačiau ieškovė pati neteisėtai, nesant jokio sutartinių įsipareigojimų pažeidimo iš atsakovės pusės, vienašališkai nutraukė Sutartį ankščiau jos galiojimo termino pabaigos, nuo 2019-02-01 pasirinkdama naują elektros energijos tiekėją - UAB "Elektrum Lietuva", todėl pati ir turi prisiimti riziką už tokius veiksmus ir jų pasekmes, įskaitant dėl elektros energijos pirkimo už didesnę kainą.

2.2.       Pažymėjo, kad atsakovė buvo pasiruošusi bendradarbiauti ir atnaujinti Sutartį, tiekti elektros energiją 2019 m. kovą ir vėlesniais laikotarpiais, apie tai pranešė ieškovei 2019-03-06, 2019-03-12, 2019-03-22 raštais ir el. laiškais, tačiau ieškovė nebendradarbiavo, nepagrįstai reikalavo pateikti garantijas dėl Sutarties vykdymo ir atlyginti žalą dėl naujo tiekėjo pasirinkimo už 2019 m. vasario ir kovo mėnesius.

2.3.       Ieškovė neįrodė ne tik neteisėtų atsakovės veiksmų, bet ir patirtos žalos fakto bei dydžio.

2.4.       Ieškovė žalą nepagrįstai skaičiuoja su PVM, nes PVM objektas yra prekių ir paslaugų tiekimas už atlygį, o pagal teismų praktiką netesybos yra vienas iš prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų bei civilinės atsakomybės forma, bet ne atlygis už prekių ir paslaugų teikimą. Ieškovė galės įtraukti PVM į jo atskaitą ir tokiu būdu sumažinti ieškovės valstybei mokėtiną PVM už ieškovės parduotas prekes ar suteiktas paslaugas tretiesiems asmenims ar susigrąžinti atitinkamą PVM sumą iš valstybės biudžeto. Jeigu žalos atlyginimas būtų priteistas iš atsakovės su PVM, tai reikštų nepagrįstą ieškovės praturtėjimą, dvigubo atlyginimo gavimą.

2.5.       Ieškovė taip pat neįrodė priežastinio ryšio, nes žala susijusi su pačios ieškovės veiksmais ar nuo bylos šalių nepriklausančiomis aplinkybėmis, o atsakovė vienašališkai sutarties nenutraukė, vykdė savo įsipareigojimus, didesnę elektros energijos kainą sąlygojo ne kokie nors atsakovės veiksmai ar neveikimas, o pačios ieškovės vienašališkas sprendimas pakeisti elektros energijos tiekėją ir nutraukti Sutartį su atsakove. Nagrinėjamu atveju nėra atsakovės kaltės dėl nuostolių atsiradimo.

2.6.       Nurodė, kad išvestinio reikalavimo dėl palūkanų priteisimo, nesant pagrindo tenkinti pagrindinį reikalavimą, taip pat negalima tenkinti. Be to, 2019-02-01, nuo kada ieškovė skaičiuoja palūkanas, ji dar nebuvo faktiškai patyrusi jokios žalos.

3.       Atsakovė

3.1.       Nurodė, kad ieškovė nepagrįstai įskaitė atsakovei pagal paskutinę jos pateiktą 2019-01-31 PVM sąskaitą faktūrą už 2019 m. sausį ieškovei patiektą elektros energiją mokėtiną sumą – 32 953,83 Eur į ieškovės neva patirtų nuostolių sumą, kadangi ieškovė neturėjo ir neturi galiojančios reikalavimo teisės į atsakovę dėl atsiliepime į ieškinį nurodytų argumentų, o nesant priešpriešinio reikalavimo, įskaitymas negalimas ir laikytinas niekiniu. Atsakovė, gavusi 2019-06-21 pareiškimą dėl įskaitymo, 2019-06-21 el. laišku ir vėliau aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad nesutinka su įskaitymu, 2020-01-10 siuntė ieškovei skolų suderinimo aktą, kuriame nurodytas ieškovės įsiskolinimas už 2019 m. sausį, tačiau ieškovė jį nepagrįstai atsisakė pasirašyti, taip ir likdama skolinga 32 953,83 Eur sumą – tiek 32 126 Eur dalyje, kurią siekė neteisėtai įskaityti, tiek 827,83 Eur nesiektą įskaityti sumą, o taip pat 8 procentų dydžio metines palūkanas už laikotarpį nuo 2019-03-01, kada turėjo būti apmokėta sąskaita, iki priešieškinio pateikimo dienos (2020-04-28), sudarančias 3 069,67 Eur.

4.       Ieškovė UAB „Šiaulių gatvių apšvietimas“ su priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

4.1.       Nurodė, kad įskaitymas yra teisėtas ir galiojantis, atitinka visus jam keliamus reikalavimas – surašytas raštu, oficialiu dokumentu, aiškia ir suprantama forma, pareiškimas apie įskaitymą išsiųstas atsakovei el. paštu ir tinkamai įteiktas, jį atsakovė realiai buvo gavusi, savo dar 2019-03-29 raštu atsakovė iš dalies pripažino pareigą atlyginti ieškovei nuostolius, atsiradusius dėl jos kaltės įvykus tarpusavio sutarties nutraukimui, nes pasiūlė nuostolių atlyginimui skirtiną sumą – 9 886,20 Eur, t. y. 30 procentų, skaičiuojant nuo paskutinės atsakovės sąskaitos, abi šalys viena kitos atžvilgiu turėjo priešpriešinių teisių ir pareigų, atsakovė iki šiol, t. y. beveik metus laikos neskundė ieškovės atlikto įskaitymo ir taip savo konkliudentiniais veiksmais pripažino ieškovės teisės atlikti tokį įskaitymą pagrįstumą, įstatymuose nėra draudimo ieškovei atlikti atsakovės ginčijamo įskaitymo. Pažymėjo, kad būtent atsakovė turi įrodyti, jog nebuvo sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą, tačiau nei atsikirsdama į ieškinį, nei priešieškinyje atsakovė įskaitymo neteisėtumo neįrodo.

Ieškinys tenkintinas iš dalies. Priešieškinis atmestinas.

5.       Šalių atstovų paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad po ieškovės per VšĮ "CPO LT" vykdytų viešojo pirkimo procedūrų tarp atsakovės UAB "Nordic Power Management" (tiekėjos) ir ieškovės UAB "Šiaulių gatvių apšvietimas" (užsakovės) 2017-11-24 buvo sudaryta Pagrindinė sutartis Nr. CPO104871, kuria atsakovė įsipareigojo ieškovei tiekti prekę - aktyviąją elektros energiją - į Sutarties priede nurodytus objektus, o ieškovė įsipareigojo už prekę mokėti sutartyje aptartomis sąlygomis ir tvarka pagal Sutarties 1 priede nurodytus tarifus (prekės kainą). Šalys numatė, kad Sutartis įsigalioja nuo 2018-01-01 ir galioja, kol užsakovė nuperka pasirinktų prekės tarifu maksimalius prekės kiekius, nurodytus Sutarties priedo 1 lentelės 2 stulpelyje, bet ne ilgiau kaip 24 mėnesius (Sutarties 9.1. - 9.2. punktai). Taigi, šalys Sutarties galiojimo trukmę susiejo arba su maksimalių numatytų tam tikrų prekės kiekių įsigijimu, arba su konkrečiu terminu - 24 mėnesiai (2 metai).

6.       Sutartimi atsakovė, be kita ko, įsipareigojo užtikrinti prekės kiekio, būtino ieškovės poreikiams patenkinti, tiekimą per visą Sutarties laikotarpį; iš anksto informuoti užsakovę apie bet kokias aplinkybes, kurios trukdo ar gali sutrukdyti tiekėjai tiekti prekę (Sutarties 2.1. 3.1. punktai). Abi šalys Sutartimi įsipareigojo tinkamai vykdyti savo prisiimtus įsipareigojimus ir susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kuriais galėtų padaryti žalos viena kitai ar kurie apsunkintų kitos šalies prisiimtų įsipareigojimų vykdymą (Sutarties 5.1. punktas).

7.       Tarp šalių iš esmės nėra ginčo, ir byloje esantys rašytiniai įrodymai - UAB "Nordic Power Management" ieškovei išrašytos PVM sąskaitos - faktūros, Mokėjimų ir kitų operacijų suvestinė lentelė, ieškovės atlikti atsakovės naudai mokėjimo nurodymai - patvirtina, kad nuo Sutarties įsigaliojimo 2018-01-01 iki 2018-12-31 abi šalys tinkamai vykdė Sutartį: atsakovė tiekė užsakovei elektros energiją, už ją išrašydavo ir pateikdavo ieškovei apmokėjimui, o ieškovė apmokėjo už 2018 m. sausį - gruodį suteiktą energiją atsakovės išrašytas PVM sąskaitas - faktūras. Kaip nurodė šalys ir kaip matyti iš byloje esančių rašytinų įrodymų, paskutinė atsakovės pateikta už elektros energiją buvo 2019-01-31 PVM sąskaita – faktūra, serija NPM Nr. 2019008, už 2019 m. sausį suteiktą energiją, 32 953,83 Eur (su PVM) sumai, jos apmokėjimo terminas buvo iki 2019-02-28.

8.       Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl Sutarties nutraukimo, o taip pat dėl sutartinių teisinių santykių pasibaigimo padarinių - atsakovės civilinės atsakomybės taikymo, ieškovei teigiant, kad atsakovei be teisinio pagrindo, t. y. neteisėtai vienašališkai nutraukus Sutartį, ji turi atlyginti dėl to ieškovei padarytą žalą, pasireiškusią didesnės kainos už tą pačią prekę mokėjimu pagal su kitu elektros energijos tiekėju sudarytą sutartį, o atsakovei teigiant, kad Sutartis buvo neteisėtai nutraukta pačios ieškovės, atsakovei neatlikus jokių neteisėtų veiksmų, kurie sudarytų pagrindą žalos atlyginimui priteisti.

Dėl neteisėtų veiksmų

9.       Kompleksiškai ir visapusiškai įvertinęs byloje esančius įrodymus (šalių atstovų paaiškinimus, rašytinius įrodymus), abiejų Sutarties šalių elgesį, vadovaudamasis įrodymų tikėtinumo, pakankamumo bei kitais vertinimo principais civiliniame procese, o taip pat teisingumo ir sąžiningumo kriterijais teismas turi pakankamą pagrindą išvadai, jog ginčo Sutartis nagrinėjamu atveju buvo neteisėtai nutraukta atsakovės iniciatyva, nesant ieškovės kaltės, todėl vadovaujantis tiek tam tikromis pačios Sutarties nuostatomis, tiek civilinės teisės normomis, atsakovei kyla pareiga prisiimti numatytas neigiamas turtines Sutarties nutraukimo pasekmes ir atlyginti ieškovės dėl tokio Sutarties nutraukimo patirtą turtinę žalą.

10.       Visų pirma, teismas atmeta, kaip nepagrįstus atsakovės teiginius apie tai, kad ji vienašališkai nenutraukė Sutarties, kad siekė tęsti sutartinius teisinius santykius su ieškove ir vykdyti savo prievoles taip, kaip numatyta Sutartyje, kad Sutartis buvo vienašališkai ir neteisėtai nutraukta būtent pačios ieškovės, savavališkai vietoj atsakovės pasirinkusios kitą elektros energijos tiekėją, iniciatyva ir noru, dėl ko ieškovės pareikšti turtiniai reikalavimai atsakovei turėtų būti atmesti. Byloje esančių įrodymų visuma leidžia teismui daryti priešingą išvadą apie tai, kad būtent pati atsakovė iniciavo, siekė ir galiausiai nutraukė Sutartį, apie tai aiškiai ir nedviprasmiškai pranešdama ieškovei, būtent atsakovė siekė atsisakyti vykdyti ir faktiškai atsisakė vykdyti sutartinius įsipareigojimus, t. y. nebeteikė ieškovei prekės - elektros energijos, dėl ko ieškovė, siekdama užtikrinti nepertraukiamą elektros energijos tiekimą Šiaulių miesto gatvėms, buvo priversta imtis atitinkamų jai nuostolingų teisinių veiksmų ir sprendimų.

11.       Kaip paaiškino ieškovės atstovas bei kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, 2018-11-14 raštu atsakovė UAB "Nordic Power Management" informavo ieškovę apie tai, kad dėl "Nordic Power Management" įmonių grupės struktūrinių pokyčių (akcininkų / savininkų pasikeitimo) atsakovė nuo 2019-01-01 nutraukia elektros tiekimo veiklą Lietuvoje, todėl inicijuoja su ieškove sudarytos Sutarties nutraukimą, savo sutartinius įsipareigojimus pagal Sutartį vykdys ne vėliau kaip iki 2018-12-30, rekomenduoja pradėti ieškovei naujo tiekėjo, kuris tiektų elektros energiją nuo 2019-01-01, ir pasirašyti naują elektros tiekimo sutartį iki 2018-12-10 tam, kad būtų išvengta siūlomos ESO garantinio tiekimo kainos, kuri pagal šiuo metu galiojantį reguliavimą, yra 25 procentais didesne nei vidutinė praėjusio ataskaitinio mėnesio elektros energijos biržos kaina. Prie šio rašto ieškovė pridėjo susitarimo dėl sutarties nutraukimo abiejų šalių sutarimu nuo 2019-01-01 projektą, kuriame numatoma, kad paskutinė tiekėjo įsipareigojimų vykdymo diena - 2018-12-31, o ieškovei atsiskaičius už elektros energiją, tiektą iki Sutarties nutraukimo, visos prievolės bus laikomos tinkami įvykdytomis ir pasibaigusiomis.

12.       Ieškovei 2018-11-26 raštu nurodžius, kad ieškovę tenkina Sutarties sąlygos ir jos vykdymo tvarka, kad ji suinteresuota tęsti sutartinius santykius mažiausiai iki 2019-12-31 (kaip buvo šalių sulygta Sutartyje) ir nesutinka nutraukti Sutartį nuo 2019-01-01 atsakovės nurodytomis sąlygomis (t. y. nesutinka su atsakovės pasiūlymu dėl sutarties nutraukimo bendru sutarimu), reikalauja tinkamo tolesnio sutartinių įsipareigojimų vykdymo mažiausiai iki 2019-12-31, tikisi atsakovės pozicijos pasikeitimo, atsakovė UAB "Nordic Power Management" 2018-12-03 raštu dar kartą nurodė ieškovei norinti nutraukti Sutartį bendru sutarimu, kadangi vertinant dabartinę atsakovės finansinę padėtį, gali būti, kad dėl žymių įmonės savininkų pasikeitimo, nuostolių 2018 m. ir kai kurių paskolų sutarčių nutraukimo ji nebegali tęsti ir pirkti elektros energiją iš Nord Pool Spot, todėl yra grėsmė netekti leidimo verstis elektros energijos tiekimo veika, o tai reiškia elektros energijos tiekimo sutarties pasibaigimą.

13.       Taigi, abejuose savo raštuose - tiek 2018-11-14, tiek 2018-12-03 rašte - atsakovė aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė savo ketinimus nebetiekti elektros energijos pagal Sutartį su ieškove nuo 2019-01-01 dėl nuo pačios atsakovės valios ir veiksmų priklausančių aplinkybių, konkrečiai - atsakovei apsisprendus nutraukti elektros energijos tiekimo veiklą, pasikeitus įmonės savininkams/akcininkams, dėl sunkios įmonės finansinės padėties ir negalėjimo pirkti elektros energiją, bei aiškiai nurodydama terminą, iki kurio vykdys savo sutartinius įsipareigojimus (iki 2018-12-30), tuo pačiu pati rekomenduodama ieškovei susirasti kitą energijos tiekėją, kuris būtent nuo 2019-01-01 tiektų elektros energiją toliau ieškovei vietoj atsakovės. Šiuose raštuose išdėstytas atsakovės siekis ir siūlymas nutraukti Sutartį abiejų šalių susitarimu, t. y. vienu iš sutartinių teisinių santykių pasibaigimo pagrindu, neleidžia teigti, jog atsakovė nesiekė sutartinių santykių pasibaigimo. Priešingai, minėtais raštais ieškovė buvo aiškiai informuota apie tai, kad nuo 2019-01-01 atsakovė nebevykdys/negalės vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų dėl elektros energijos tiekimo veiklos nutraukimo, iš esmės nepriklausomai nuo to, ar ieškovė sutiktų nutraukti Sutartį bendru sutarimu, ar ne, o tai sukūrė atitinkamai ieškovei pagrįstą lūkestį iš tikrųjų manyti, kad nuo to laiko bus nutrauktas elektros energijos tiekimas ir atsakovė nevykdys savo Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų.

14.       Jokie byloje esantys duomenys neįrodo, jog būtent pati ieškovė savo valia atsisakė Sutarties, ją nutraukė, sąmoningai, be jokios atsakovės valios ir kaltės pasirinko /sumanė pasirinkti kitą (šiuo atveju – brangesnį) elektros energijos tiekėją ir pan. Tiek savo 2018-11-26 atsakyme į atsakovės 2018-11-14 raštą, tiek 2019-01-30 rašte ieškovė visuomet reiškė norą ir valią toliau tęsti sutartinius santykius su atsakove, nesutiko nutraukti Sutartį bendru sutarimu, ragino atsakovę toliau vykdyti Sutartį, tuo pačiu įspėdama apie teisines pasekmes tuo atveju, jeigu atsakovė vis dėlto, nebevykdytų Sutarties: 2019-01-30 raštu ieškovė nurodė, kad įvertinus susidariusią situaciją, tai, kad Sutarties nutraukimo abiejų šalių susitarimu procedūra pasibaigė be rezultato, ieškovei atsisakius nutraukti Sutartį, o atsakovei tebevykdant savo įsipareigojimus, t.y. toliau tiekiant energiją ieškovei, ieškovė daro išvadą, jog Sutartis tebegalioja, todėl prašo atsakovės pateikti aiškią informaciją dėl tolesnio Sutarties vykdymo - ar atsakovė yra pasiruošusi tinkamai, pilna apimtimi vykdyti Sutartį visą joje numatytą laikotarpį, ar gali patvirtinti, kad turi technines ir finansines galimybes vykdyti Sutartį ir užtikrinti nepertraukiamą elektros energijos tiekimą bent iki 2019-12-01, taip pat išreiškė tikėjimą, jog atsakovė toliau tinkamai vykdys Sutartį pilna apimtimi pagal jos sąlygas. Kartu ieškovė pažymėjo, kad atsakovei pranešus apie techninių ir finansinių galimybių vykdyti Sutartį nebuvimą, ieškovė su atsakove turės susitarti tarpusavyje dėl vienašališku Sutarties nutraukimu padarytos ieškovei žalos atlyginimo, kurią šiuo atveju sudarytų kainų skirtumas, lyginant Sutartyje numatytą kainą su mažiausia prekės kaina, pasiūlyta ieškovei viešųjų pirkimų procedūros metu, nes gavusi atsakovės informaciją apie energijos tiekimą tik iki 2018-12-31, siekdama užtikrinti nepertraukiamą elektros energijos tiekimą, buvo priversta organizuoti šios prekės pirkimo procedūrą, kaip priemonę apsisaugant nuo ieškovės veiklos stabdymo ar neproporcingai didelės žalos patyrimo, nors ieškovė siekia tęsti Sutarties sudarymą su atsakovės įmone, o naujos sutarties sudarymas tam netrukdys. 2019-02-01 el. laišku atsakovė nurodė, kad nėra vienašališkai nutraukusi elektros energijos pirkimo - pardavimo sutarties ir tinkamai vykdė įsipareigojimus, 2019 m. sausį toliau tiekė elektrą ir buvo pasirengę tai padaryti vasario mėnesį, todėl nėra pagrindo reikalauti nuostolių atlyginimo, taip pat ir 2020-02-08 rašte iš esmės pakartojo tas pačias aplinkybes, teigdama, kad nepažeidė Sutarties, ją sąžiningai vykdė, siūlė toliau svarstyti galimybę nutraukti Sutartį šalių susitarimu be jokių papildomų apribojimų ir pasekmių. Taigi, atsakovė minėtu raštu nurodė ieškovei ir toliau norinti nutraukti Sutartį ir sudaryti susitarimą dėl sutarties nutraukimo abiejų šalių susitarimu. Dar daugiau - 2019-03-06 el. laišku, prašydama atsiskaityti už 2019 m. sausį tiektą elektros energiją, atsakovė vėlgi nurodė, kad nusprendė nutraukti pardavimo veiklą Lietuvoje nuo 2019 m. sausio mėnesio, uždarė vietinį biurą ir nutraukė darbo sutartį su pardavimo atstovu, jog tuo metu įmonėje buvo susidariusi sunki finansinė padėtis, kuri galėjo lemti tai, kad klientai būtų turėję pereiti per naktį prie ESO garantuojamo tiekimo, tačiau kadangi ieškovė nesutiko pasirašyti nutraukimo dokumento, atsakovė parašė 2018-12-03 laiške, kad nenutraukia susitarimo vienašališkai, toliau tiekė elektros energiją 2019 m. sausio mėnesį, o vėliau gavo informaciją, kad pasirinktas naujas elektros energijos tiekėjas, ir tai laikytina ieškovės valia nutraukti sutartį; paprašė apmokėti pateiktą PVM Sąskaitą faktūrą, nurodė, kad jei ieškovė norėtų grįžti prie Sutarties su atsakove, prašė atsiųsti pasiūlymą.

15.       Savo suinteresuotumą nenutraukti Sutarties, tęsti jos galiojimą ir vykdymą, taip pat su nauju tiekėju sudarytos sutarties nutraukimą, kai tik atsakovė patvirtins dėl tolesnio įsipareigojimų vykdymo pagal Sutartį ieškovė pakartotinai išreiškė ir 2020-02-28 rašte atsakovei. Visgi, atsakovė taip aiškiai ir nedviprasmiškai nei viename iš ieškovei siųstų raštų ir nebuvo patvirtinusi apie ketinimą vykdyti Sutartį, apie ankstesniuose savo 2018-11-14 ir 2018-12-03 raštuose nurodomų kardinaliai priešingų aplinkybių dėl Sutarties nevykdymo ateityje, elektros tiekimo veiklos nutraukimo ir pan. atsisakymo, t. y. nebuvo aiškiai nurodžiusi, kad nebenutraukia elektros energijos tiekimo veiklos, kad nebeturi finansinių sunkumų, kad aukščiau minėti struktūriniai pokyčiai nevyks, kad nebesiekia teisinių santykių pasibaigimo, taigi nebuvo suteikusi pagrįsto lūkesčio ieškovei tikėtis Sutarties įvykdymo ateityje ir paneigusi visuose savo ankstesniuose raštuose ieškovei nurodytas aplinkybes bei siūlymus.

16.       Pažymėtina, kad atsakovės kartu su tripliku pateikti rašytiniai įrodymai niekaip nepatvirtina, kad ir po 2019 m. sausio mėnesio atsakovė tiekė ar buvo pasiruošusi teikti elektros energiją tiek ieškovei, tiek kitiems jos nurodomiems klientams (UAB „Vilkaviškio vandenys“, Vilniaus universitetui, Lietuvos sveikatos mokslų universitetui), ir kad nebuvo nutraukusi elektros energijos veiklos. Visos teismui pateiktos atsakovės klientams išrašytos PVM sąskaitos faktūros yra tik už 2019 m. sausį suteiktą elektros energiją, tuo tarpu jokių duomenų ir įrodymų, jog po 2019 m. sausio mėnesio (kai paskutinį kartą ir ieškovei buvo teikiama energija) atsakovė realiai tęstų būtent tokią savo veiklą, ir priešingai, nei buvo nurodžiusi ieškovės siųstuose raštuose bei laiškuose, jos nenutraukusi, byloje nėra. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas negalėjo nurodyti ir patvirtinti, kad po 2019 m. sausio mėnesio atsakovė nebuvo nutraukusi elektros energijos tiekimo veiklos, toliau tiekė ją kitiems klientas, nebuvo su kitais, įskaitant ir aukščiau nurodytus, klientus nutraukusi santykių. Priešingai, pačios atsakovės pateikti elektroninio susirašinėjimo su UAB „ESO“ dokumentai, patvirtina, kad visi buvę atsakovės klientai (UAB „Vilkaviškio vandenys“, Vilniaus universitetas, UAB „Šiaulių gatvių apšvietimas“) būtent nuo 2020-02-01 pasirinko naują elektros energijos tiekėją, kas taip pat patvirtina, jog nuo 2019 m. vasario mėnesio atsakovė nevykdė ne tik su ieškove, bet ir su kitais klientais sudarytų sutarčių ir nebeteikė jiems sutarties objektu esančios prekės – elektros energijos, t. y. įgyvendino savo 2018 m. raštuose ieškovei nurodytus planus nutraukti elektros energijos tiekimo veiklą Lietuvoje dėl atitinkamų nuo jos pačios priklausančių priežasčių.

17.       Pažymėtina ir tai, jog kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų ir kaip nurodė teismo posėdyje abiejų šalių atstovai, Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1890-794/2019 pagal ieškovės UAB „Palink“ ieškinį atsakovei UAB „Nordic Power Management“ dėl įpareigojimo sumokėti ieškovei kompensaciją dėl elektros tiekimo kainų skirtumo (495 330,89 Eur), atsakovei nuo 2018-08-31 taip pat vienašališkai nutraukus elektros energijos pirkimo – pardavimo pirkimo sutartį, pačiai nurodžius, jog tolesnis sutarties vykdymas jai yra nepelningas, dėl ko ieškovė buvo priversta įsigyti elektros energijos tiekimo paslaugas iš naujojo tiekėjo (taip pat iš UAB „Elektrum Lietuva“) už didesnę kainą, negu buvo sulygta su atsakove sudarytoje sutartyje, bei pagal atsakovės UAB „Nordic Power Management“ priešieškinį ieškovei UAB „Palink“ dėl pastarosios atlikto įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir skolos už tiektą energiją priteisimo. Vilniaus apygardos teismo 2019-09-16 sprendimu ieškovės ieškinys buvo patenkintas pilnai, atitinkamai atsakovės priešieškinis atmestas, kaip nepagrįstas, o Lietuvos apeliacinio teismo 2020-07-09 nutartimi c.b. Nr. e2A-494-370/2020 pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas. Nors šioje byloje teismų įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais nustatytos aplinkybės neturi prejudicinės galios nagrinėjamoje byloje (nes ieškovė nedalyvavo ankstesnėje byloje), ir teismas negali šiais sprendimais remtis pilna apimtimi (išskyrus tam tikrus aspektus, apie kuriuos kalbama sprendime žemiau) kaip teismo precedentu, tačiau jais teismas gali remtis ir remiasi kaip netiesioginiu įrodymu, kuris kompleksiškai su kitais aukščiau paminėtais įrodymais, tik dar labiau patvirtina bendrą atsakovės UAB „Nordic Power Management“ poziciją, strategiją bei tikruosius ketinimus aktualiu nagrinėjamai bylai laikotarpiu nebetiekti savo klientams, su kuriais ji buvo sudariusi sutartis, nebevykdyti sutartimis nustatytų sutartinių įsipareigojimų, nebetiekti sutarčių objektų esančios elektros energijos, nutraukti sutartinius teisinius santykius būtent nuo 2019 m. sausio – vasario mėnesių, o ne išsaugoti santykius, kaip deklaruojama šioje byloje.

18.       Šiame kontekste svarbia bei aktualia tampa CK 6.220 straipsnio nuostata, pagal kurią šalis, kuri atsižvelgdama į aplinkybes tikisi, kad kita šalis gali iš esmės pažeisti sutartį, turi teisę iš pastarosios šalies pareikalauti patvirtinti, kad ši sutartį įvykdys tinkamai. Šalis gali sustabdyti savo sutartinių prievolių vykdymą tol, kol kita sutarties šalis patvirtina, kad ji sutartį tikrai įvykdys tinkamai. Nagrinėjamu atveju ieškovė, gavusi atsakovės 2018 m. lapkričio - gruodžio mėnesio aiškaus ir nedviprasmiško, kategoriško pobūdžio informaciją apie tai, kad atsakovė nutraukia elektros energijos tiekimo veiklą Lietuvoje ir nori Sutarties nutraukimo, pagrįstai savo raštais prašė suteikti aiškią informaciją ir garantijas - patvirtinimą, jog atsakovė toliau vykdys Sutartį, o kaip minėta, atsakovei to nepadarius, turėjo pagrindą jos veiksmus vertinti būtent kaip vienašalį Sutarties nutraukimą arba tolesnį prievolių pagal Sutartį nebevykdymą, kas bet kuriuo atveju, t. y. nepriklausomai nuo to, ar ginčo teisinė situacija būtų kvalifikuojama, kaip atsakovės vienašalis Sutarties nutraukimas, ar atsakovės prievolių pagal tebegaliojančią Sutartį nevykdymas, leidžia atsakovės veiksmus vertinti kaip neteisėtus bei sudarančius pagrindą reikalauti ieškovės dėl tokių veiksmų patirtų nuostolių (turtinės žalos) atlyginimo.

19.       Vėlesnis šalis atstovaujančių advokatų susirašinėjimas rodo tarp šalių kilusį ir nagrinėjamoje byloje spręstiną ginčą dėl to, kuri iš šalių laikytina nutraukusi Sutartį. Visgi, kaip minėta, teismo nuomone, tiek minėti šalių tarpusavio susitarinėjimo dokumentai, jų turinys, tiek pačių šalių veiksmai rodo, jog 2018 m. lapkričio - gruodžio mėnesiais daugiau negu aiškiai rašytiniais pareiškimais nurodydama ieškovei, jog nebevykdys savo sutartinių įsipareigojimų dėl įmonės veiklos pokyčių ir finansinės padėties, atsakovė ne tik išreiškė norą nutraukti Sutartį, bet ir savo konkliudentiniais veiksmais ją faktiškai nutraukė, nuo 2019 m. vasario mėnesio elektros energijos ieškovei neteikė. Teismo nuomone, nei ta aplinkybė, jog ieškovė atsisakė nutraukti Sutartį bendru sutarimu (o tokią teisę ieškovė neabejotinai turėjo), nei ta aplinkybė, kad susiklosčiusioje situacijoje elgdamasi apdairiai ir rūpestingai (kaip bonus pater familias), siekdama užtikrinti nepertraukiamą elektros energijos tiekimą Šiaulių mieste tamsiu paros metu (kas pagal ieškovės Įstatus yra jos tiesioginė paskirtis ir veikla) ji per VšĮ „CPO LT“ pakankamai operatyviai įgyvendino viešojo pirkimo procedūras dėl naujos elektros energijos tiekimo sutarties, pakeičiančios su atsakove sudarytą Sutartį, sudarymo, ir tokią sutartį, įsigaliojusią 2019-02-01, sudarė su UAB "Elektrum Lietuva", niekaip nepaneigia fakto, jog būtent dėl pačios atsakovės veiksmų buvo nutrauktas jos sutartinių įsipareigojimų ieškovei pagal Sutartį vykdymas, t. y. faktiškai Sutartis vienašališkai buvo nutraukta būtent atsakovės, ir jog būtent dėl atsakovės veiksmų, o ne savo valia ir pasirinkimu, ieškovė sudarė sutartį su nauju tiekėju UAB "Elektrum Lietuva".

20.       Teismas pilnai sutinka su ieškovės teiginiu, jog būtų visiškai neprotinga, nelogiška ir nesąžininga tokioje situacijoje manyti, kad ieškovė, sudariusi jai itin palankią Sutartį su atsakove dėl elektros energijos pirkimo pagal tam tikrus tarifus, kuri šalių buvo sklandžiai ir tinkamai vykdoma beveik metus, pati sąmoningai siektų tokią Sutartį nutraukti/užbaigti ir sudaryti kitą sutartį su nauju tiekėju, kurioje numatyti ženkliai didesni elektros energijos tiekimo tarifai, kaip šioje byloje bando įrodyti atsakovė.

21.       CK 6.2147 str. 1 d. numato, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas, tuo tarpu 4 d. numato, jog kitais šiame straipsnyje nenumatytais pagrindais sutartį galima nutraukti tik teismo tvarka pagal suinteresuotos šalies ieškinį; 5 d. numato, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais. Taigi iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad jeigu sutarties šalys nenutraukia sutarties jų abiejų bendru susitarimu, vienašališkai sutartis gali būti nutraukta arba konkrečiai pačioje sutartyje numatytais atvejais, arba dėl kitos sutarties šalies padaryto pažeidimo, arba kitais pagrindais, bet tik teismo tvarka.

22.       Nagrinėjamu atveju Sutarties 9.4. p. numatė, kad Sutartis gali būti nutraukta abipusiu šalių susitarimu. Sutarties 9.5. p. numatė užsakovės teisę raštišku pranešimu nutraukti Sutartį, įspėjus tiekėją prieš 30 dienų, kai ji nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų. Sutarties 9.6. p. numatė tiekėjo tiesę raštišku pranešimu nutraukti Sutartį, įspėjus užsakovę prieš 30 dienų, kai užsakovė nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų. Taigi, šalys pačioje Sutartyje įtvirtino jos nutraukimo galimybę tik arba abiejų šalių susitarimu (nagrinėjamu atveju toks susitarimas nebuvo pasiektas), arba vienašališkai vienos iš šalies pranešimu, jeigu kita Sutarties šalis nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų. Sutartyje nebuvo numatyta šalies teisė ją nutraukti dėl kokių nors kitų priežasčių ar tiesiog nesant jokios priežasties, t.y. kitų pagrindų nutraukti Sutartį, išskyrus aukščiau nurodytus Sutarties 9.4.-9.6. punktuose, šalys joje nenumatė. Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kuomet atsakovė faktiškai vienašališkai nutraukė Sutartį su ieškove Sutartyje ir CK nenumatytu atveju, t. y. ne dėl to, jog užsakovė būtų nevykdžiusi ar netinkamai vykdžiusi sutartinius įsipareigojimus ir padariusį jos esminį pažeidimą, o dėl nuo pačios tiekėjos priklausančių priežasčių, niekaip nesusijusių su užsakove, o tai savo ruožtu reiškia, kad Sutartis buvo atsakovės iniciatyva nutraukta nesant teisėto - nei Sutartyje, nei civiliniuose įstatymuose įtvirtino pagrindo, t.y. neteisėtai.

23.       Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju taikytinos ir energijos pirkimo - pardavimo sutartį reglamentuojančios CK VI knygos Septinto skirsnio normos, kadangi pagal CK 6.383 str. pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė (šiuo atveju - atsakovė) įsipareigoja patiekti abonentui (šiuo atveju - ieškovei) per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. CK 6.390 straipsnio 2 dalis numato, kad jei abonentas yra juridinis asmuo, tai energijos tiekimo įmonė turi teisę vienašališkai atsisakyti sutarties šio kodekso 6.217 straipsnyje numatytais pagrindais, jeigu sutartis nenumato ko kita, t.y. iš esmės tokiais pagrindais, kokias leidžiama vienašališkai nutraukti Sutartį (dėl jos esminio pažeidimo). Be to, CK 6.390 str. 3 d. numato, kad energijos tiekimą nutraukti, sustabdyti ar apriboti leidžiama tik sutarties šalių susitarimu, išskyrus atvejus, kai valstybinės energetikos priežiūros institucijos nustato tokius abonento įrenginių trūkumus, dėl kurių gresia avarija ar kyla pavojus žmonių gyvybei ir saugumui.

24.       Kaip paaiškino ieškovės atstovas ir kaip matyti iš pačių viešojo pirkimo, kurį laimėjo atsakovė, dokumentų, ginčo Sutarties tinkamas, nepertraukiamas vykdymas ir griežtas prievolės sąlygų laikymasis buvo itin reikšmingas perkančiajai organizacijai, kadangi kaip matyti iš UAB "Šiaulių gatvių apšvietimas" Įstatų, patvirtintų Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-01-09 įsakymu Nr. A-33, jos komercinė ūkinė veikla betarpiškai nukreipta į Šiaulių miesto gatvių apšvietimo tamsiu paros metu bei eismo reguliavimo techninių priemonių pagalba užtikrinimą; pagrindinis veiklos pobūdis ir yra Šiaulių miesto gatvių apšvietimo tinklų ir eismo reguliavimo techninių priemonių priežiūra ir eksploatacija; jos vykdomos veiklos rūšys ir yra būtent elektros sistemų įrengimas, elektros įrangos gamyba, elektroninių komponentų ir plokščių gamyba ir pan. Atitinkamai atsakovė, nusprendusi dalyvauti viešame pirkime, kurio rezultate ir buvo sudaryta Sutartis su ieškove, susipažinusi su skelbimu apie pirkimą, Pirkimo sąlygomis, viešojo pirkimo sutarties projektu ir kitais pirkimo dokumentais, kuriuose be kita ko, numatyta, jog tiekėjas turi užtikrinti elektros energijos tiekimą užsakovei 24 mėnesius (arba kol užsakovė įsigys maksimaliai numatytą energijos kiekį), turėjo prieš dalyvaudama pirkime apsvarstyti būsimos sutarties įvykdymo galimybes, naudingumą, planuoti savo veiklą, o dalyvaudama pirkime išreiškė sutikimą su jo sąlygomis, todėl tokie vėlesni jos veiksmai, kaip "apsigalvojimas", veiklos krypties pasikeitimas ir oficialūs rašytiniai pareiškimai, sukeliantys kitai šaliai teisines pasekmes, pan., negali būti laikomi teisėtai paneigiančiais ieškovės teisėtus lūkesčius dėl sutarties vykdymo. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad ne tik perkančiosios organizacijos, bet ir tiekėjai privalo elgtis atsakingai, nepažeisti bendrųjų teisingumo ir sąžiningumo imperatyvų, savo veiksmais nepagrįstai nesukelti neigiamų padarinių kitiems asmenims ir visuomenei. Asmens dalyvavimas konkurse reiškia, kad jis įsipareigoja, laimėjęs konkursą, sudaryti sutartį ir ją vykdyti; ūkio subjektas, dalyvaudamas pirkime ir išreikšdamas sutikimą su sutarties sąlygomis, savo elgesiu konkurso organizatoriui sukuria pagrįstą pasitikėjimą ir įsitikinimą, jog sutartis bus sudaryta ir vykdoma. Ūkio subjekto įsipareigojimas perkančiajai organizacijai kartu su jo pareigomis elgtis rūpestingai ir jam taikomu aukštesniu profesionalumo standartu, kartu reiškia jo pareigą teikiant pasiūlymą įsitikinti savo teikiamos informacijos tikrumu, prekių atitiktimi keliamiems reikalavimams ar pan. Nors tiekėja negali būti verčiama prieš savo valią vykdyti Sutartį, tačiau ji turi suprasti jai kylančią riziką dėl atsisakymo vykdyti Sutartį ir neteisėto sutarties nutraukimo (LAT nutartis c.b. Nr. 3K-3-541-690/2015 ir kt.).

25.       Nagrinėjamu atveju atsakovė neįrodė jokių nesąžiningų ieškovės veiksmų, tuo tarpu pačios atsakovės atsisakymas vykdyti Sutartį nėra pagrįstas objektyviomis priežastimis, todėl teismas sprendžia, jog nutraukdama Sutartį atsakovė šiuo atveju atlikto neteisėtus veiksmus, kas savo ruožtu yra viena būtinųjų jos civilinės atsakomybės sąlygų.

26.       Teismas pažymi, kad net jeigu ginčo teisinė situacija būtų vertinama ne kaip atsakovės atliktas Sutarties nutraukimas, ji galėtų būti vertinama, kad galiojančios Sutarties nevykdymas iš atsakovės pusės, aiškiai informuojant ieškovę apie savo ketinimus nebetiekti elektros energijos, o ieškovei pareikalavus garantijų ir papildomo patvirtinimo dėl tolesnio sutartinių įsipareigojimų vykdymo – tokio patvirtinimo nepateikimas, taip pat vėlesni veiksmai, kurie pagrįstai leido ieškovei nesitikėti, jog Sutartis bus toliau tinkamai vykdoma, t. y. bet kuriuo atveju atsakovės veiksmai laikytini neteisėtais.

27.       Pagaliau, net jeigu ir laikytume, jog nagrinėjamu atveju atsakovė vienašališkai nenutraukė Sutarties, šiuo atveju vis tiek egzistuotų pagrindas Sutarties nutraukimui dėl atsakovės padaryto jos esminio pažeidimo, nes nuo 2019 m. vasario mėnesio atsakovė nebevykdė savo sutartinių įsipareigojimų ir nebetiekė elektros energijos ieškovei, nors tokia pareiga buvo numatyta iki 2019-12-31. Šalims nepasiekus susitarimo dėl sutarties nutraukimo, atsakovė iš esmės savo veiksmais atsisakė toliau vykdyti Sutartį dėl jos pačios nurodytų aplinkybių, tuo pačiu sudarė pagrindą ieškovei tikėtis tolesnio sutartinių įsipareigojimų nevykdymo.

Dėl priežastinio ryšio

28.       Atsakovės

Dėl turtinės žalos

29.       Kaip matyti iš ieškovės atstovo paaiškinimų teismo posėdžio metu, ieškovės rašytinių paaiškinimų ir jos pateiktų rašytinių įrodymų dėl to, kad atsakovei nutraukus ieškovė per centrinę pirkimo instituciją VšĮ „CPO LT“ buvo priversta organizuoti naujas viešo pirkimo procedūras ir sudaryti elektros tiekimo sutartį su naujai paskelbtą pirkimą laimėjusiu tiekėju UAB "Elektrum Lietuva", pasiūlysiu didesnius, nei buvo sutarta su atsakove, elektros energijos tarifus ir įkainius, ieškovė už 2019 m. vasario - gruodžio mėnesius, t. y. už 11 mėnesių laikotarpį, kurį būtų galiojusi su atsakove sudaryta Sutartis, sumokėjo naujam tiekėjui viso 68 569,79 Eur daugiau, negu už tą patį faktiškai suvartotos elektros energijos kiekį būtų sumokėjusi atsakovei. 

30.       Nors atsakovė nurodė, kad ieškovė visiškai neįrodė nei nurodomos turtinės žalos patyrimo fakto, nei tokios žalos dydžio, tačiau toks teiginys atmestinas, kadangi ieškovės nurodytą žalos dydį pagrindžia tiek ieškovės atstovo paaiškinimai, tiek jos pateikti rašytiniai įrodymai: a) su UAB "Elektrum Lietuva" sudaryta Pirkimo sutartis Nr. CPO119199, kurios 1 Priede nurodomi atitinkami ieškovės už elektros energijos tiekimą mokėtini tarifai (Eur), kurie lyginant su ieškovės ir atsakovės Sutarties 1 Priede nurodytais tarifais, yra neabejotinai didesni iš esmės pagal visas priedo pozicijas: pvz., pagal Sutartį su atsakove tarifo "Visa para" kaina be akcizo ir PVM - 0,04340, o pagal sutartį su UAB "Elektrum Lietuva" - 0,05504; pagal Sutartį su atsakove tarifo "Dieninis" kaina be akcizo ir PVM - 0,04200, o pagal sutartį su UAB "Elektrum Lietuva" - 0,06417; pagal Sutartį su atsakove tarifo "Naktinis, šeštadienio, sekmadienio" kaina be akcizo ir PVM - 0,03600, o pagal sutartį su UAB "Elektrum Lietuva" - 0,04988; pagal Sutartį su atsakove tarifo "Maksimalių apkrovų" kaina be akcizo ir PVM - 0,04800, o pagal sutartį su UAB "Elektrum Lietuva" - 0,07126 ir t.t.; b) UAB "Elektrum Lietuva" ieškovei už laikotarpį nuo 2019 m. vasario iki gruodžio tiektą elektros energiją išrašytos PVM sąskaitos faktūros bei jų sumokėjimą banko pavedimais patvirtinantys AB "Šiaulių bankas" mokėjimo nurodymai, ir šių pirminių dokumentų pagrindu ieškovės parengta suvestinė Mokėjimų ir kitų operacijų UAB "Elektrum Lietuva" naudai lentelė, kurioje nurodomos laikotarpiu nuo 2019-03-27 iki 2020-02-04 ieškovės tiekėjui UAB "Elektrum Lietuva" sumokėtos bankiniais pavedimais sumos kiekvieną mėnesį; c) ieškovės 2020-04-28 rašte Nr. 03-144 pateikti paaiškinimai ir palyginamoji kiekvieną mėnesį patirtų nuostolių lentelė – detalizacija,

iš kurių matyti, kad per 11 mėnesių laikotarpį ieškovė, pirkdama elektros energiją iš UAB „Elektrum Lietuva“ viso sumokėjo 281 588,97 Eur (su PVM), tuo tarpu jeigu ji būtų pirkusi identišką elektros energijos kiekį iš ieškovės UAB „Nordic Power Management“ pagal Sutartį su ieškove, ji būtų sumokėjusi 213 019,19 Eur, t. y. 68 569,79 Eur mažiau. Nors ieškovė ieškinyje, savo 2020-04-28 rašte Nr. 03-144 teismui bei prie jo pridėtoje Patirtų nuostolių paskaičiavimo pagal mėnesius lentelėje, bei kartu su 2020-07-30 paaiškinimais pateiktoje suvestinėje lentelėje nurodė, kad UAB „Elektrum Lietuva“ per ginčo laikotarpį buvo viso sumokėta 281 598,71 Eur už elektros energiją, tačiau iš pirminių finansinių ir teisinių dokumentų matyti, kad faktiškai ieškovė banko pavedimais UAB „Elektrum Lietuva“ už 2019 m. vasarį – gruodį tiektą elektros energija viso sumokėjo apie 10 Eur mažiau, t. y. 281 588,98 Eur, atitinkamai skirtumas tarp ieškovės sumokėtos elektros energijos kainos ir tos kainos, kuri būtų buvusi sumokėta atsakovei, jeigu Sutartis būtų tokiai tinkamai vykdoma sudaro, atlikus matematinius skaičiavimus, ne ieškovės nurodomą 68 579,52 Eur sumą, o 68 569,79 Eur sumą, kuri šiuo atveju ir laikytina realiai faktiškai ieškovės patirta žala.

31.       Atsakovė

32.       Teismas pažymi, kad Sutarties 9.7. p. numato, kad jos nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl įsipareigojimų nevykdymo pagal Sutartį. CK 6.221 str. 2 d. taip pat numato, kad sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Tuo tarpu Sutarties 5.4. punkte šalys susitarė, kad jei Sutarties galiojimo laikotarpiu prekė užsakovui būtų nepatiekta išimtinai dėl tiekėjo kaltės (bei nesant užsakovo kaltės) ir dėl šios priežasties galiojant Sutarčiai užsakovas turėtų pirkti prekę brangiau, nei numatyta Sutartyje, iš tiekėjo, kuriam pagal įstatymus priskirta vykdyti prekės tiekimą tais atvejais, kai nepriklausomas tiekėjas nevykdo įsipareigojimo tiekti ir vartotojas negali pasirinkti kito nepriklausomo tiekėjo, tokiu atveju tiekėjas įsipareigoja sumokėti užsakovui kainų skirtumą tarp ankščiau minėto tiekėjo patiektos prekės kainos ir Sutartyje nurodytos prekės kainos bei atlyginti kitus užsakovo patirtus nuostolius.

33.       Sistemiškai aiškinant aukščiau nurodytas nuostatas, spręstina, jog tiek nutraukus Sutartį, tiek tuo atveju jei Sutartis tebegalioja, užsakovas turi teisę reikalauti iš tiekėjo atlyginti kainų skirtumą tarp kitam elektros energijos tiekėjui sumokėtos kainos ir Sutartyje buvusios nurodytos prekės kainos, jeigu toliau elektros energija dėl neteisėtų tiekėjo veiksmų užsakovui nebetiekiama. Tik vienu atveju ši teisė gali būti įgyvendinama per civilinę atsakomybę, reikalaujant žalos, kuri pasireiškė būtent minėtu kainų skirtumu, atlyginimo, kitu atveju – reikalaujant Sutartyje įtvirtintos tiekėjo sutartinės prievolės (kompensuoti užsakovui kainų skirtumą) įvykdymo natūra (kaip įvyko ankščiau nurodytos civilinės bylos tarp UAB „Palink“ ir UAB „Nordic Power Management“ atveju).

34.       Teismo nuomone, nagrinėjamos bylos kontekste pagal analogiją gali būti taikoma ir CK 6.258 str. 5 d. nuostata, kuri numato, kad tais atvejais, jeigu šalis nutraukė sutartį dėl to, kad kita šalis ją pažeidė, ir per protingą terminą sudarė nutrauktą sutartį pakeičiančią sutartį, tai ji turi teisę reikalauti iš sutartį pažeidusios šalies kainų skirtumo bei kitų vėliau atsiradusių nuostolių atlyginimo. Teismų praktikoje išaiškinta, jog tais atvejais, kai pakeičiančios sutarties įvykdymas tampa brangesnis, sutarties šalis, dėl kurios kaltės sutartis buvo nutraukta, turi atlyginti sutartį pakeitusios šalies nuostolius. Aptariamoji teisės norma nustato skirtingus nuostolius, t.y. sutarčių objekto (prekių, paslaugų) kainų skirtumą, kuris paprastai pripažįstamas minimaliais nuostoliais, kurių kreditoriui įrodinėti nereikia, ir kitus nuostolius, atsiradusius vėliau, bet susijusius su nutraukto ar pakeičiamosios sutarties sudarymu ir vykdymu, kuriuos reikia įrodyti (LAT teismų praktikos dėl sutartinės civilinės atsakomybės taikymo apžvalga, 2018-10-24).

35.       Taigi, tiek CK, tiek teismų praktikoje, tiek teisės doktrinoje pripažįstamas vienas iš nuostolių apskaičiavimo būdų (kurį nagrinėjamu atveju ir prašo taikyti ieškovė) – kainų skirtumo metodas, kai nukentėjusi šalis sudaro pakeičiančiąją sutartį su trečiuoju asmeniu. Teisės doktrinoje pažymima, kad pakeičiančioji sutartis neturi privalomai būti identiška nutrauktajai savo sąlygomis, kiek tai susiję su prekių ar paslaugų kiekiu, kreditavimu ar pristatymo tvarka ir kita, svarbiausia, kad pakeičiančioji sutartis ekonominiu požiūriu pakeistų pirmąją. Pakeičiančioji sutartis gali būti sudaryta tik po to, kai nutraukiamas pradinis susitarimas ir neįvykdyta visiškai ar iš dalies sutartinė prievolė (prievolės). Pakeičiančioji sutartis turi būti sudaroma su kitais asmenimis, bet ne su nutrauktosios sutarties šalimi, kuri kalta dėl pradinio susitarimo neįvykdymo. Kita svarbi sąlyga – tai, kad pakeičiančioji sutartis turi būti sudaryta per protingą terminą, kurį teismas vertina atsižvelgdamas į bylos faktus ir aplinkybes. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo sutarties nutraukimo ir trunka tiek, kiek reikalauja aplinkybės. Lietuvos sutarčių teisės efektyvumui užtikrinti teismai, vadovaudamiesi CK 1.5 straipsniu bei 6.259 straipsnio 2 dalimi, gali pakeičiančiąsias sutartis vertinti ne tik kaip sudarytas protingu terminu, bet ir protingomis sąlygomis, jei šios palankios nuostoliams sumažinti. <...> Taigi nutrauktą sutartį pakeičiančioji sutartis atitinka tada, kai ja pasiekiami tie patys tikslai, bet to pasiekimo sąlygos gali skirtis. <...> Paprastai sutarties objektų kiekis turi atitikti tą kiekį, kuris buvo neįvykdytas, tačiau, kaip nurodyta pirmiau, jei kiekis skiriasi mažinančia nuostolius linkme, vien dėl šios aplinkybės nebūtų teisinio pagrindo jos nekvalifikuoti kaip pakeičiančiosios.

36.       Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju tarp ieškovės UAB "Šiaulių gatvių apšvietimas" ir UAB "Elektrum Lietuva" po įvykdytų viešojo pirkimo procedūrų buvo sudaryta Pirkimo sutartis Nr. CPO119199 dėl elektros energijos tiekimo į ieškovės nurodytus objektus, numatant, kad ji įsigalioja nuo 2019-02-01 ir galioja kol užsakovė nuperka kiekvieno užsakovės pasirinkto prekės tarifo bent vienos sudedamosios dalies prekės kiekį, nurodyta Sutarties 1 priede, bet ne ilgiau nei 12 mėnesių nuo Sutarties įsigaliojimo dienos. Šios Sutarties pagrindu ieškovė pirko iš UAB "Elektrum Lietuva" elektros energiją sutarties 1 priede nurodytais tarifais, ir jau buvo minėta, tą darė 68 569,79 Eur brangiau, negu būtų pirkusi tą patį elektros energijos kiekį iš atsakovės Sutartyje nurodytais tarifais, jeigu atsakovė nebūtų neteisėtai atsisakiusi ją vykdyti ir Sutartį vienašališkai nenutraukusi. Ši suma, teismo nuomone, ir laikytina ieškovės dėl neteisėto Sutarties nutraukimo bei atsisakymo vykdyti Sutartį patirta žala, būtent į šią sumą ieškovė turėjo reikalavimo teisę atsakovės atžvilgiu.

37.       Nors atsakovė nurodė tą aplinkybę, kad sutarties su UAB „Elektrum Lietuva“ kaina ir numatyti elektros energijos tiekimo tarifai yra ženkliai didesni, nei Sutartimi su atsakove buvusi sulygta kaina, tačiau ši aplinkybė, teismo nuomone, negali būti pagrindas konstatuoti pačios ieškovės kaltę dėl jai atsiradusių nuostolių dydžio ar apskritai atleisti atsakovę nuo atsakomybės už ieškovės patirtą turtinę žalą dėl kelių itin svarbių aspektų: a) atsižvelgiant į ieškovės veiklos specifiką ir būtinumą užtikrinti nepertraukiamą elektros energijos tiekimą, nuolatinį miesto gatvių apšvietimą egzistavo realus ir nedelstinas poreikis operatyviai sudaryti pakeičiančią sutartį; b) VšĮ „CPO LT“ įvykdžius ieškovės naudai naujo pirkimo procedūras, ieškovė viešojo pirkimo sutartį sudarė su mažiausią kainą pasiūliusiu tiekėju, pripažintu pirkimo laimėtoju (kiti tiekėjai pasiūlė didesnes kainas), ir tik 12 mėnesių laikotarpiui, t. y. ne ilgesniam laikui, negu būtų galiojusi Sutartis su atsakove, jeigu ji būtų tinkamai ir toliau vykdoma; c) pirmojo viešojo pirkimo procedūros vyko dar 2018 m., po ko beveik visus metus buvo tinkamai vykdoma viešojo pirkimo sutartis, tuo tarpu antrojo viešojo pirkimo procedūros vyko praėjus jau daugiau nei 1 metams, per kuriuos natūraliai galėjo įvykti ir faktiškai įvyko elektros energijos rinkos kainų pokyčiai ir atsirado kiti ekonominio pobūdžio faktoriai, lėmė ženklų kainų pakitimą; d) kaip nurodė ieškovė ir iš esmės sutiko atsakovė, jeigu ieškovė nebūtų vykdžiusi naujojo pirkimo procedūrų, atsakovei atsisakius teikti elektros energiją, ji būtų priversta ją įsigyti per ESO siūlomą garantinio tiekimo paslaugą, kuri yra ženkliai brangesnė ir ekonomiškai ieškovei nenaudinga; e) nors abiejų lyginamųjų sutarčių kainų skirtumai yra pakankamai dideli, tačiau tai sietina ir su sutarčių, sudaromų viešojo pirkimo būdu, specifika - perkančioji organizacija privalo sudaryti pirkimo sutartį su mažiausią kainą pasiūliusiu tiekėju, o byloje nėra duomenų ir įrodymų, kurie leistų manyti, kad kitas tiekėjas galėjo tiekti prekę tuo konkrečiu metu mažesne kaina ir ieškovė turėjo kokį nors pasirinkimą. Teismų praktikoje viešųjų pirkimų bylose išaiškinta, kad vienokiu ar kitokiu viešųjų pirkimų būdu sudarytos sutartys bus sutartys, sudarytos protingomis sąlygomis, nes viešųjų pirkimų procedūros jau pačios savaime per se leidžia pasiekti ekonomiškai naudingas sąlygas sutarties šaliai. Kita vertus, viešieji pirkimai nėra ex ante garantuojantys tinkamiausios pakeičiančiosios sutarties, nes viešųjų pirkimų būdu sudaryta sutartis gali viršyti rinkos kainą ir kt. Pakeičiančiosios sutarties tikslas – realus neįvykdytos prievolės įvykdymas. Reikšmės gali turėti specifinės sutarties aplinkybės, kurios kitai šaliai turi esminę ir net svarbesnę reikšmę už kainą – kaip nagrinėjamoje byloje siekis miestą aprūpinti laiku, o svarbiausia - nepertraukiamai apšvietimu, nerizikuojant tokio aprūpinimo nutraukimu, sustabdymu (LAT 2013-05-16 nutartis c.b. Nr. 3K-3-230/2013).

Dėl PVM

38.       Nors atsakovė per visą teismo procesą akcentavo tą aplinkybę, jog ieškovė į prašomą priteisti žalos dydį nepagrįstai įtraukė PVM, tačiau teismas sprendžia, kad ieškovė įgijo teisę į nuostolių atlyginimą kainų skirtumo forma, atsižvelgiant į tai, kokią kainą su PVM ji būtų turėjusi mokėti, jei Sutartis su atsakove UAB „Nordic Power Management“ būtų įvykdyta, ir kokią kainą su PVM ji faktiškai sumokėjo už tą patį kiekį tos pačios rūšies prekės pagal sutartį su UAB "Elektrum Lietuva". Teismų praktikoje išaiškinta, jog kai pardavėjas pažeidžia pirkimo–pardavimo sutartį ir neperduoda joje nurodytų daiktų, o pirkėjas dėl tos pačios rūšies daiktų sudaro pakeičiančią sutartį, atlygintinais nuostoliais kainų skirtumo forma yra skirtumas tarp visos sumos, kurią pirkėjas būtų sumokėjęs, jei sutartis būtų įvykdyta, ir visos sumos, už kurią pirkėjas nusipirko tos pačios rūšies prekes brangiau. Kainų skirtumas, pirkėjo sumokėtas prekei įsigyti, ir yra jo patirtas nuostolis. Neįskaičius PVM į kainų skirtumą, pirkėjui nebūtų kompensuotas visas kainų skirtumas dėl jo sumokėtos didesnės kainos už prekes, o tai prieštarautų CK 6.251 straipsnyje įtvirtintam visiško nuostolių atlyginimo principui (LAT 2015-05-20 nutartis c.b. Nr. 3K-3-304-684/2015). Iš esmės analogiškos pozicijos laikėsi teismai ir nagrinėdami jau aukščiau minėtą civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Palink“ ieškinį atsakovei UAB „Nordic Power Management“, kurioje buvo prašoma įpareigoti atsakovę, vienašališkai neteisėtai nutraukusią elektros energijos tiekimo sutartį su ieškove, sumokėti kainų skirtumą su PVM, ir kurioje teismai konstatavo, kad priteistina suma nėra netesybos, jos tikslas -  iš esmės padengti ieškovės patiriamas papildomas išlaidas dėl pasikeitusio tiekėjo, o kadangi šios išlaidos susidaro iš mokesčio už suvartotą elektros energiją bei PVM, ieškovė įgijo teisę į visų savo faktiškai patirtų papildomų išlaidų kompensavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020-07-09 nutartis c.b. Nr. e2A-494-370/2020). Nagrinėjamos bylos atveju ieškovė pateikė mokėjimo pavedimus, patvirtinančius tiek atsakovės UAB "Nordic Power Managemant", tiek ir naujo tiekėjo UAB "Elektrum Lietuva" jai išrašytų PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimą pilna apimtimi (t. y. sumokant ne tik mokestį už suvartotą elektros energiją pagal atitinkamus tarifus, bet ir PVM sumas), todėl pagrindo, apskaičiuojant ieškovės patirtą turtinę žalą (nuostolius), į ją neįtraukti PVM sumų, nėra. 

Dėl įskaitymo teisėtumo ir priešieškinio reikalavimų

39.       Kaip matyti iš byloje esančių rašytinų įrodymų, paskutinė atsakovės pateikta ir ieškovės mokėjimo pavedimu ar/ir grynais pinigais neapmokėta už elektros energiją buvo 2019-01-31 PVM sąskaita - faktūra serija NPM Nr. 2019008 - 32 953,83 Eur (su PVM sumai), jos apmokėjimo terminas - iki 2019-02-28. Ieškovė iš esmės neneigė tos aplinkybės, jog 2019 m. sausį jai buvo atsakovės suteikta elektros energija, jog ieškovė privalėjo atsiskaityti pagal šią sąskaitą, ir jog atsakovė turėjo reikalavimo teisę ieškovės atžvilgiu į šią sumą.

40.       Kaip nurodė ginčo šalių atstovai ir kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, 2019-06-21 raštu Nr. 03-273 ieškovė pranešė atsakovei apie atliktą tarpusavio reikalavimų įskaitymą, t.y. apie tai, kad pirkdama elektros energiją iš kito tiekėjo brangesniais tarifais 2019 m. vasario - gegužės mėnesiais ieškovė patyrė 32 126 Eur su PVM nuostolį (šiai sumai ieškovė išrašė 2019-06-18 PVM sąskaitą - faktūrą, serija SGA Nr. 190129), kurio paskaičiavimas pateiktas ieškovės parengtoje lentelėje, nurodant naujam tiekėjui UAB "Elektrum Lietuva" už kiekvieną mėnesį sumokėtą sumą bei sumą, kuri būtų mokama UAB "Nordic Power Management", jeigu Sutartis būtų toliau vykdoma, jog ieškovės mokėtina už elektros energiją atsakovei suma sudaro 32 953,83 Eur, taigi įskaičius šiuos priešpriešinius reikalavimus, ieškovės nepadengta suma sudaro 827,83 Eur su PVM.

41.       Atsakovė

42.       Remiantis CK 6.130 straipsnio 1 dalimi, prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pareikalavimo momentu. Pagal CK 6.131 straipsnio 1 dalį, įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, todėl įskaitymas pripažįstamas vienašaliu sandoriu. Jam atlikti pakanka vienos prievolės šalies valios, išreiškiamos pareiškimu, kuriuo apie įskaitymą informuojama kita šalis. Vienai prievolės šaliai pareiškus apie įskaitymą, jo teisiniai padariniai atsiranda nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios dėl šio sandorio, jeigu įskaitymas atliktas nepažeidžiant įstatyme nustatytų įskaitymo sąlygų. Aiškindamas ir taikydamas įskaitymo institutą, kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad įskaitymo, kaip prievolės pabaigos pagrindo, taikymui būtinos tam tikras sąlygos: 1) prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; 2) šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; 3) šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat; 4) abu reikalavimai turi galioti; 5) abu reikalavimai turi būti vykdytini; 6) abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Visos šios būtinos įskaitymo sąlygos turi egzistuoti pranešimo apie įskaitymą pateikimo metu (CK 6.130 str. 1 d.). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2006; 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2007; 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2009; 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2010; 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2011).

43.       Visų pirma teismas pažymi, kad nors atsakovė 2020-06-21, 2020-07-24 el. laiškais pranešė nesutinkanti su ieškovės atliktu įskaitymu, teigdama, jog ieškovė neturi pagrindo reikalauti žalos atlyginimo bei reikalaudama apmokėti paskutinę PVM sąskaitą – faktūrą, tačiau, kaip jau buvo minėta aukščiau, jeigu įskaitymas atliktas nepažeidžiant įstatyme nustatytų įskaitymo sąlygų, tai vienai prievolės šaliai pareiškus apie įskaitymą, jo teisiniai padariniai atsiranda nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios dėl šio sandorio. Taigi, nepriklausomai nuo atsakovės nesutikimo su ieškovės atliktu įskaitymu, tokio įskaitymo teisiniai padariniai jai iš esmės gali atsirasti, jeigu patenkinamos aukščiau nurodytos sąlygos.

44.       Antra, teismui nustačius ne tik tai, jog ieškovės pranešimo apie įskaitymą metu atsakovė turėjo reikalavimo teisę į ieškovę 32 953,83 Eur sumai pagal ieškovės neapmokėtą PVM sąskaitą – faktūrą už 2019 m. sausį tiektą elektros energiją, bet ir konstatavus, jog ieškovė taip pat iš esmės pranešimo apie įskaitymą metu turėjo reikalavimo teisę į atsakovę jos dėl neteisėtų atsakovės veiksmų patirtų nuostolių sumai, spręstina apie abiejų ginčo šalių tarpusavio galiojančių priešpriešinių turtinių vykdytinų reikalavimų buvimą, kaip sąlygas teisėtam įskaitymui atlikti.

45.       Kaip matyti iš bylos medžiagos, pranešimo apie atliktą įskaitymą metu atsakovė UAB „Nordic Power Management“ turėjo reikalavimo teisę į 32 956,83 Eur dydžio sumą, tuo tarpu ieškovė UAB „Šiaulių gatvių apšvietimas“ 2019-06-21 dienai turėjo reikalavimo teisę į atsakovę į 32 216 Eur sumą, gautą iš UAB „Elektrum Lietuva“ ieškovės per 2019 m. vasario – gegužės laikotarpį suteiktą elektros energiją išrašytas ir apmokėtas PVM sąskaitas faktūras sumos - 107 473,53 Eur (35895,91 + 30579,95+23602,65+17395,02) atėmus 75 347,54 Eur sumą, kurią ieškovė būtų sumokėjusi atsakovei, jeigu Sutartis būtų toliau tinkamai vykdoma (107 473,53 Eur – 75 347,54 Eur = 32 216 Eur). Atitinkamai darytina išvada, kad būtent šioje apimtyje ieškovė turėjo teisę atlikti ir teisėtai atliko įskaitymą, dėl ko tiek atsakovės UAB „Nordic Power Managemant“ prievolė atlyginti ieškovei nuostolius 32 216 Eur dalyje, tiek ieškovės UAB „Šiaulių gatvių apšvietimas“ prievolė sumokėti atsakovei už elektros energiją 32 216 Eur laikytinos pasibaigusiomis įskaitymu. Taigi konstatuotina, kad ginčui aktualiu metu abi šalys turėjo tarpusavio priešpriešinių reikalavimų, šie reikalavimai buvo vienarūšiai, apibrėžti aiškiomis piniginėmis sumomis, galiojantys, o tai patvirtina atsakovės ginčijamo įskaitymo teisėtumą ir paneigia atsakovės piniginių reikalavimų šioje dalyje pagrįstumą. Kadangi ieškovė atliko įskaitymą laikantis visų įstatymo keliamų reikalavimų, atliktas įskaitymas yra teisėtas, dėl ko atsakovės priešieškinis šioje dalyje yra nepagristas, todėl atmestinas.

46.       Atitinkamai likusia dalimi šalys viena kitai tebeprivalo įvykdyti prievoles: ieškovė UAB „Šiaulių gatvių statyba“ privalo sumokėti atsakovei už elektros energiją likusią jai išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą sumą – 827,83 Eur (32 953,83 Eur – 32 126 Eur), tuo tarpu atsakovė UAB „Nordic Power Management“ turi atlyginti ieškovei likusią jos patirtos turtinės žalos sumą – 36 443,79 Eur (68 569,79 Eur – 32 126 Eur).

47.       Pareiškime dėl ieškinio dalyko pakeitimo ieškovė, iš esmės pripažindama 827,83 Eur dydžio įsiskolinimo atsakovei buvimo faktą nurodė, jog ši suma minusuotina iš ieškovės prašomos priteisti iš atsakovės žalos atlyginimo sumos, dėl ko ieškovė ir sumažina ankščiau pareikštą reikalavimą, t. y. pačiu ieškiniu ieškovė paprašė įskaityti šią jos įsiskolinimo atsakovei sumą į atsakovės ieškovei mokėtino žalos atlyginimo sumą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovės valią, atsakovės prievolę bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, ieškovei iš atsakovės priteistina turtinės žalos suma mažintina ieškovės įsiskolinimo atsakovei suma, ir atitinkamai sudaro 35 615,96 Eur (36 443,79 Eur – 827,83 Eur). Teismas sprendžia, jog nors tokiu būdu yra formaliai kiek nukrypstama nuo įskaitymo tvarkos ir sąlygų (prašoma įskaitymo teismo proceso metu), tačiau tai nagrinėjamos situacijos kontekste pateisinama proceso operatyvumo ir teisingumo siekiu. Priešingu atveju, t. y. formaliai priteisus iš ieškovės atsakovei likusią nesumokėtą už tiektą energiją sumą (827,83 Eur), tuo tarpu į ieškovei iš atsakovės priteistiną sumą neįtraukus minėtos 827,83 Eur sumos, tuo pačiu užkertant kelią ieškovei dėl 827,83 Eur žalos dalies kreiptis atskiro proceso tvarka, būtų akivaizdžiai pažeisti teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai, ypač turint omenyje, kad atsakovė bet kuriuo atveju turi teismo konstatuotą prievolę atlyginti ieškovei 36 443,79 Eur dydžio žalą, ką per visą teismo procesą ir įrodinėjo bei siekė ieškovė. Tokiu būdu iš atsakovės ieškovei priteistina 35 615,96 Eur dydžio nepadengtos žalos atlyginimo suma.

Dėl palūkanų

48.       Vadovaujantis LR CK 6.37 str. 4 d., 6.210 str. 2 d., iš dalies tenkintinas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės tiek kompensacines, tiek procesines 6 procentų dydžio metines palūkanas už pradelstą atsiskaityti laiką.

49.       Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 6 procentų dydžio metines kompensacines palūkanas už laikotarpį nuo atsakovės prievolės apmokėti ieškovei žalą atsiradimo momento, nurodydama jį 2019-02-01, iki ieškinio teismui pateikimo dienos (2020-01-07), viso – 2 815,16 Eur, 2020-05-14 pareiškime dėl ieškinio dalyko keitimo pateikdama tokį palūkanų skaičiavimą:

-       už laikotarpį nuo 2020-02-01 iki 2019-06-18 (168 dienos) palūkanos skaičiuotinos nuo visos ieškovės nurodomos turtinės žalos sumos – 68 579,59 Eur, ir sudaro 1 555,26 Eur;

-       už laikotarpį nuo 2019-06-18, kai buvo atliktas įskaitymas, iki 2020-01-07 (215 dienos) palūkanos skaičiuotinos nuo 35 625,76 Eur sumos ir sudaro 1 259,90 Eur.

50.       Vis dėl to, teismas iš dalies sutindamas su atsakovės pozicija, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju tokia ieškovės pasirinkta palūkanų skaičiavimo tvarka nėra visiškai tinkama ir tiksli, kadangi esminis aspektas yra tas, jog teisę į atitinkamo dydžio palūkanas ieškovė įgijo tik nuo atsakovės prievolės sumokėti atitinkamo dydžio žalą atsiradimo momento, betarpiškai susijusio su realiu konkretaus dydžio žalos patyrimo momentu. Tai reiški, kad apskaičiuojant palūkanų dydį turi būti nustatyta, kada ieškovė realiai patyrė konkretaus dydžio žalą ir kada atitinkamai atsirado jos reikalavimo teisė į tokios žalos atlyginimą bei kada atsirado atsakovės prievolė tą žalą atlyginti. Kitaip tariant, skolininko prievolė sumokėti palūkanas negali atsirasti ir jam palūkanos negali būti skaičiuojamos už ankstesnį laikotarpį, nei kreditoriui realiai atsirado konkreti žala bei atitinkamai atsirado skolininko prievolė ją atlyginti.

51.       Nagrinėjamu atveju ieškovės nurodomą dieną, nuo kurios ji skaičiuoja kompensacines palūkanas, t. y. 2019-02-01 ji realiai dar nebuvo patyrusi visos jos nurodomos 68 579,59 Eur turtinės žalos, nes akivaizdu, tuo metu dar nebuvo apskritai sumokėjusi UAB „Elektrum Lietuva“ jokių mokėjimų už elektros energiją, nebuvo aiški ir žinoma tiksli ieškovės patirtinos žalos dėl neteisėtų atsakovės veiksmų suma, nebuvo žinoma ir ar sutartis su UAB „Elektrum Lietuva“ galios visą numatomą laikotarpį ir pan. Tokiu būdu teismas sprendžia, jog siekiant teisingai apskaičiuoti palūkanų dydį, būtina įvertinti kiekvieną mėnesį ieškovės patirtas, apmokant UAB „Elektrum Lietuva“ pateikiamas sąskaitas, žalos sumas bei atitinkamai atsakovės prievolės jas padengti atsiradimo momentus:

-       10 857,52 Eur (35 895,91-25 038,37) žala už 2019 m. vasarį suteiktą elektros energiją ieškovei realiai atsirado 2019-03-27, kai buvo apmokėta atitinkama sąskaita, todėl už laikotarpį nuo 2019-03-28 iki 2019-06-18 (pačios ieškovės nurodytos dienos), t. y. 83 dienas, ieškovei priklauso 148,13 Eur palūkanos;

-       9 150,71 Eur (30 579,94-21 429,24) žala už 2019 m. kovą suteiktą elektros energiją ieškovei realiai atsirado 2019-04-30, kai buvo apmokėta atitinkama sąskaita, todėl už laikotarpį nuo 2019-05-01 iki 2019-06-18, t. y. 49 dienas, ieškovei priklauso 73,70 Eur palūkanos;

-       7 023,64 Eur (23 602,74-16 579,10) žala už 2019 m. balandį suteiktą elektros energiją ieškovei realiai atsirado 2019-05-29, kai buvo apmokėta atitinkama sąskaita, todėl už laikotarpį nuo 2019-05-30 iki 2019-06-18, t. y. 20 dienas, ieškovei priklauso 23,09 Eur palūkanos;

-       5 094,19 Eur (17 395,02-5 094,19) žala už 2019 m. gegužę suteiktą elektros energiją ieškovei realiai atsirado 2019-06-13, kai buvo apmokėta atitinkama sąskaita, todėl už laikotarpį nuo 2019-06-14 iki 2019-06-18, t. y. 4 dienas, ieškovei priklauso 3,34 Eur palūkanos;

-       3 428,32 Eur (11 850,66-8 422,34) žala už 2019 m. birželį suteiktą elektros energiją ieškovei realiai atsirado 2019-07-11, kai buvo apmokėta atitinkama sąskaita, jau po 2019-06 ieškovės atlikto įskaitymo, todėl už laikotarpį nuo 2019-07-12 iki 2020-01-07, t. y. 180 dienas, ieškovei priklauso 101,43 Eur palūkanos;

-       4 100,61 Eur (14 175,40-10 074,79) žala už 2019 m. liepą suteiktą elektros energiją ieškovei realiai atsirado 2019-08-28, kai buvo apmokėta atitinkama sąskaita, todėl už laikotarpį nuo 2019-08-29 iki 2020-01-07, t. y. 132 dienas, ieškovei priklauso 88,97 Eur palūkanos;

-       2 967,75 Eur (16 021,98-13 054,23) žala už 2019 m. rugpjūtį suteiktą elektros energiją ieškovei realiai atsirado 2019-09-27, kai buvo apmokėta atitinkama sąskaita, todėl už laikotarpį nuo 2019-09-28 iki 2020-01-07, t. y. 102 dienas, ieškovei priklauso 49,75 Eur palūkanos;

-       3 994,13 Eur (21 009,27-17 015,14) žala už 2019 m. rugsėjį suteiktą elektros energiją ieškovei realiai atsirado 2019-10-28, kai buvo apmokėta atitinkama sąskaita, todėl už laikotarpį nuo 2019-10-29 iki 2020-01-07, t. y. 71 dienas, ieškovei priklauso 46,61 Eur palūkanos;

-       6 223,18 Eur (32 212,18-25 989) žala už 2019 m. spalį suteiktą elektros energiją ieškovei realiai atsirado 2019-11-25, kai buvo apmokėta atitinkama sąskaita, todėl už laikotarpį nuo 2019-11-26 iki 2020-01-07, t. y. 43 dienas, ieškovei priklauso 43,98 Eur palūkanos;

-       6 797,85 Eur (34 272,62-27 474,77) žala už 2019 m. lapkritį suteiktą elektros energiją ieškovei realiai atsirado 2019-12-30, kai buvo apmokėta atitinkama sąskaita, todėl už laikotarpį nuo 2019-12-31 iki 2020-01-07, t. y. 8 dienas, ieškovei priklauso 8,93 Eur palūkanos;

-       8 931,96 Eur (44573,37-35641,38) žala už 2019 m. gruodį suteiktą elektros energiją ieškovei realiai atsirado 2020-02-04, kai buvo apmokėta atitinkama sąskaita, o kadangi į teismą buvo kreiptasi 2020-01-07, t. y. ankščiau, nei realiai atsirado žala ir paaiškėjo jos dydis, palūkanos nepriklauso.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes ir pateiktus skaičiavimus, iš atsakovės ieškovei viso priteistina 587,93 Eur kompensacinių palūkanų už laikotarpį iki kreipimosi į teismą dienos (2020-01-07).

52.       Be to, vadovaujantis LR CK 6.37 str. 4 d., 6.210 str. 2 d., iš atsakovės ieškovei priteistinos procesinės 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo visos priteistinos sumos (36 203,89 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020-02-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

53.       Atitinkamai atmetus atsakovės priešieškinį dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu bei skolos už suteiktą elektros energiją priteisimo, atmestinas iš atsakovės priešieškinio reikalavimas dėl palūkanų priteisimo.

Dėl ieškinio dalies palikimo nenagrinėta

54.       Nors atsakovė UAB „Nordic Power management“ tiek atsiliepime į ieškovės pareikšimą dėl ieškinio dalyko patikslinimo, tiek teismo posėdžio metu prašė ieškovės ieškinį dalyje dėl alternatyviai pareikšto reikalavimo priteisti iš atsakovės 68 579,59 Eur žalos atlyginimą palikti nenagrinėtą, kadangi ieškovė už šį reikalavimą nesumokėjo CPK 80 str. 1 d. 1 p. numatyto dydžio žyminio mokesčio, tačiau tenkinti tokį atsakovės prašymą teismas neturi teisinio pagrindo, kadangi: 1) pagal CPK 296 str. 2 d. palikti ieškinį nenagrinėtą 1 d. 7 p. pagrindu, t. y. jeigu pareikšimą padavęs asmuo nėra sumokėjęs nustatyto dydžio žyminio mokesčio, galima tik tuo atveju, jeigu šali per teismo nustatytą tokio trūkumo nepašalina, o nagrinėjamu atveju ieškovei nebuvo teismo nustatytas terminas šiam ieškinio trūkumui pašalinti ir žyminiam mokesčiui primokėti; 2) tuo atveju jeigu teismas tenkintų tokį alternatyvų ieškinio reikalavimą (o nagrinėjamu atveju teismas net netenkina tokio reikalavimo, nes didžiąja dalimi tenkinamas pagrindinis reikalavimas), už kurį ieškovė nebuvo sumokėjusi įstatymo nustatyto dydžio žyminio mokesčio, šis klausimas galėtų būti išspręstas per bylinėjimosi išlaidų paskirstymo institutą, galutiniu procesiniu sprendimu priteisiant atitinkamą žyminio mokesčio sumą CPK 93, 96 str. nustatyta tvarka.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

55.       Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovė UAB „Šiaulių gatvių statyta“ sumokėjo viso 875 Eur žyminio mokesčio bei patyrė viso 3 200 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (900 Eur už ieškinio parengimą, 900 Eur už dubliko parengimą, 700 Eur už atsiliepimo į priešieškinį parengimą, 700 Eur už atstovavimą teismo posėdyje). Kadangi šios išlaidos, jų detalizavimas, patyrimo faktas ir dydis pagrįstas rašytiniais įrodymais, išlaidų advokato teisinei pagalbai dydis, įvertinus bylos pobūdį, sudėtingumą, advokato atlikto darbo, intelekto ir laiko sąnaudas laikytinas protingu, jis neviršija rekomenduojamų priteisti maksimalių išlaidų advokato pagalbai apmokėti sumų, proporcingai ieškovės patenkintų reikalavimų daliai (patenkinta apie 94 proc. reikalavimų), jai iš atsakovės priteistina 3 830,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

56.       Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, atsakovė UAB „Nordic Power Management“ patyrė viso 5 933,84 Eur (1724,25 + 3719,54 +490,05) išlaidų, susijusių su atsiliepimo į ieškinį parengimu, 4 095,85 Eur (1028,50+3067,35) ir galimai daugiau išlaidų, susijusių su tripliko parengimu, 1 488,30 Eur išlaidų, susijusių su atsiliepimo į patikslintą ieškinį parengimu, 108,90 Eur išlaidų, susijusių su atstovo dalyvavimu teismo posėdyje, 137,94 Eur dokumentų vertimo išlaidų. Visos atsakovės patirtos su advokato / advokato padėjėjo teisine pagalba susijusios išlaidos ženkliai viršija rekomenduojamus priteisti maksimalius tokio pobūdžio išlaidų dydžius (maksimaliai už atsiliepimą į ieškinį galėtų būti priteista 3 294 Eur, už tripliką – 2 037 Eur; už atsiliepimą į pareiškimą dėl ieškinio dalyko patikslinimo - 543,20 Eur), todėl įvertinus šias maksimaliai leistinas priteisti tokio pobūdžio išlaidų sumas, atmestų ieškinio reikalavimų dalį (atmesta tik 4 procentai reikalavimų) bei vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, atsakovei UAB „Nordic Power Management“ iš ieškovės priteistina 240 Eur su ieškiniu susijusių bylinėjimosi išlaidų. Kitos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato / advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokti yra susijusios su priešieškiniu, todėl jį atmestus pilna apimtimi, jos atsakovei nepriteistinos.

           Teismas, vadovaudamasis LR CPK 93, 98 str., 246 str., 260 str., 268 str., 270 str., 307 str.,

                                                      n u s p r e n d ė:

          Ieškovės UAB "Šiaulių gatvių apšvietimas" (kodas - 144129510, buveinė - Stadiono g. 2, Šiauliai) ieškinį atsakovei UAB "Nordic Power Management" (kodas - 302548646, buveinė - Lvovo g. 13-12, Vilnius) tenkinti iš dalies.

          Priteisti iš atsakovės UAB „Nordic Power Management“ ieškovei UAB „Šiaulių gatvių apšvietimas“ 35 615,96 Eur (trisdešimt penkis tūkstančius šešis šimtus penkiolika eurų 96 centus) žalos atlyginimo, 587,93 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus 93 centus) palūkanų, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (36 203,89 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-02-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 830,50 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt eurų 50 centų) bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

         Atsakovės UAB "Nordic Power Management" priešieškinį ieškovei UAB „Šiaulių gatvių apšvietimas“ atmesti.

        Priteisti atsakovei UAB „Nordic Power Management“ iš ieškovės UAB „Šiaulių gatvių apšvietimas“ 240 Eur (du šimtus keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

        Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

              Teisėja                                                                Renata Volodko