Civilinė byla Nr. 2S-2396-619/2016

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11961-2016-6

Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.4.; 3.1.18.; 2.6.5.2.1.;

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. lapkričio 18 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo R. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. T. ieškinį atsakovei R. T. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei bei su tuo susijusių klausimų išsprendimo, trečiasis asmuo AB SEB bankas, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas R. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei R. T. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei bei su tuo susijusių klausimų išsprendimo.

Atsakovė R. T. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti iš ieškovo bent minimalų laikiną išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams, kadangi nuo pat gyvenimo skyrium pradžios ieškovas neprisideda prie vaikų išlaikymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Priteisė iš ieškovo R. T. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams: J. T. ir A. T. po 130 EUR kiekvienam vaikui, mokamų periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo nutarties priėmimo dienos iki įsiteisės teismo sprendimas. Paskyrė atsakovę R. T. nepilnamečiams vaikams J. T. ir A. T. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Kitoje dalyje prašymą atmetė. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas prašomo priteisti laikino išlaikymo dydį atsižvelgė į teismų praktikoje apibrėžtą orientacinį kriterijų bei tai, kad iš byloje pateiktos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados matyti, jog vaikai daug laiko praleidžia su ieškovu bei tai, kad ieškovas apmoka vaikų būrelius, iš tėvo priteisė laikiną išlaikymą po 130 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas R. T. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad atsakovė byloje nėra pareiškusi jokių priešpriešinių reikalavimų, o atsiliepimas į ieškinį nėra tas procesinis dokumentas, kuriame gali būti reiškiami savarankiški reikalavimai. Pažymėjo, kad laikinas išlaikymas gali būti priteistas tėvams, kurie neteikia vaikams išlaikymo. Nuo pat gyvenimo skyrium pradžios vaikai didžiąją vaiko dalį gyvena pas tėvą ir tik kokį kartą per savaitę praleidžia pas motiną. Teismas ignoravo aplinkybę, kad ieškovas teismo posėdžio metu nurodė tikslinsiąs ieškinio reikalavimą nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su juo. Atsižvelgiant į tai, kad vaikai didžiąją laiko dalį praleidžia pas tėvą, jis patiria daug daugiau vaikų išlaikymo išlaidų, todėl apeliantas neturi jokio pagrindo mokėti konkrečias sumas vaikų motinai. Apeliantas ne tik moka už vaikų būrelius, bet ir maistą, laisvalaikį bei aprangą, suteikia vaikams būstą ir moka kredito įmokas. Remiantis skundžiama nutartimi ieškovas kas mėnesį turėtų pervesti atsakovei po 260 EUR vaikų išlaikymui, pats realiai vaikų išlaikymui išleisdamas dar po 150 EUR. Apelianto įsitikinimu, tai neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė R. T. prašė jį atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, jog atsakovė siekdama laikino išlaikymo nepilnamečiams šalių vaikams veikė išimtinai jų interesais, todėl atsakovo argumentai, kad ji privalėjo pareikšti byloje priešpriešinius reikalavimus atmestini kaip nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį įvertino apelianto nurodomas aplinkybes, kad vaikai daug laiko praleidžia su juo, todėl atsižvelgdamas į tai atsakovės prašymą tenkino tik iš dalies. Pats ieškovas ieškiniu prašo nustatyti gyvenamą vaikų vietą su atsakove, su kuo atsakovė sutinka. Todėl atskirojo skundo argumentai, kad vaikai vasarą daug laiko praleido su ieškovu, nepaneigia prioritetinių vaikų teisių į tinkamą gyvenamą būstą. Atsakovė kas mėnesį patiria 400 EUR būsto nuomai. Visais atvejais vaikų gyvenamoji vieta yra su atsakove, kartais pasisvečiuoja pas ieškovą, todėl neabejotinai atsakovė turi tiesioginių vaikų išlaikymo išlaidų.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių – laikino išlaikymo dydžio.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 d., teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d. 11 p., CK 3.65 str. 1 d., 2 d. 4 p.).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsakovės prašymu taikė laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė iš ieškovo R. T. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams mokamą po 130 EUR per mėnesį iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Apeliantas atskirąjį skundą grindžia tuo, kad atsakovė neturėjo teisės prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepareiškusi priešpriešinių reikalavimų byloje.

Visų pirma atkreiptinas apelianto dėmesys, kad remiantis CPK 144 str. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones gali pareikšti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo. Be to, Lietuvos Respublikos CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas reiškia, kad valstybė privalo nustatyti veiksmingą vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo sistemą. Tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus bylos nagrinėjimo metu. Teismo pareiga ex officio kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti vaiko interesus. Atsižvelgiant į tai, atmestini apelianto argumentai, jog atsakovė šiuo atveju negalėjo pareikšti, o teismas neturėjo pagrindo nagrinėti prašymo dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Apeliantas taip pat nurodo, jog laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos nepagrįstai, kadangi jis vykdo pareigą teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Nurodo, jog vaikai didžiąją laiko dalį praleidžia su juo, todėl jis patiria vaikų išlaikymo išlaidų, kurias sudaro vaikų būreliai, maistas, laisvalaikis, apranga. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apelianto argumentus kaip neįtakojančius pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, nustatyti kiek kiekvienas iš tėvų prisideda prie vaiko išlaikymo, koks reikalingo ir būtino išlaikymo vaikams dydis bei kokios realių tėvų galimybės teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t.y. tiek tikrieji vaikų poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą vertintinos išnagrinėjus bylą iš esmės. Tuo tarpu apelianto argumentai, kad jis teikia vaikui išlaikymą gera valia, neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui. Atkreiptinas dėmesys, jog preliminariai įvertinus bylos medžiagą nėra galimybės vienareikšmiškai spręsti su kuriuo iš tėvų vaikai praleidžia daugiau laiko. Iš pateikto ieškinio matyti, kad ieškovas prašė nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su motina, vėliau patikslinęs reikalavimus prašo nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su juo, tačiau byloje nėra duomenų, kad būtų nustatyta laikina šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vienu iš tėvų. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantas įrodinėdamas, kad prisideda prie nepilnamečių vaikų išlaikymo nepateikia tai pagrindžiančių įrodymų (178 str.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto įrodinėjama aplinkybė, kad vaikai daug laiko praleidžia su juo įrodo tik tai, kad apeliantas prisideda prie šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo, tačiau nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovas teikia nuolatinį išlaikymą ir jis yra pakankamas būtiniausiems vaiko poreikiams tenkinti. Be kita ko, pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę įvertino ir atsižvelgdamas į tai, kad vaikai dažnai laiką leidžia su tėčiu, priteisiamo laikino išlaikymo dydį sumažino iki 130 EUR kiekvienam vaikui.

Pažymėtina, kad šia specialia laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, užtikrinti, kad vaiko teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Atsižvelgdamas į apelianto argumentus, kad jis ir taip teikia vaikams didesnį išlaikymą nei nustatytas, teismas pažymi, jog teismo nustatyta laikino išlaikymo suma, neužkerta kelio atsakovui mokėti ir didesnį išlaikymą.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta iš esmės nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, be to apsaugo prioritetinius šalių nepilnamečio vaiko interesus, todėl atskirojo skundo argumentais naikinti ją nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                           Andrutė Kalinauskienė