Civilinė byla Nr. e2A-552-640/2020

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-05255-2017-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.2.; 3.1.1.1.; 3.3.1.18.2.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S  

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 22 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Eglės Surgailienės ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), 

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovių L. C. ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau-UAB) „Harmonijos oazė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių L. C. ir UAB „Harmonijos oazė“ patikslintą ieškinį atsakovėms Aplinkos apsaugos agentūrai (toliau-Agentūra), Aplinkos apsaugos departamentui prie LR Aplinkos ministerijos, tretieji asmenys: Vilniaus raj. savivaldybės administracija, Nacionaline žemės tarnyba prie LR ŽŪM, LR Aplinkos ministerija, dėl darbų atlikimo be institucijų sutikimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovės patikslintu ieškiniu prašė ieškovams L. C. ir UAB „Harmonijos oazė“ leisti savo sąskaita ir jėgomis pagal UAB „Vilniaus hidroprojektas“ 2016 m. parengtą Kūdros kranto linijos atstatymo (duomenys neskelbtini) statybos projektą (toliau-Projektas) atkurti kūdros, esančios žemės sklypuose unik. nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kranto liniją be Aplinkos apsaugos agentūros, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos sutikimo.

2.       Ieškinys grindžiamas žemiau nurodytomis aplinkybėmis:

2.1.       Ieškovėms nuosavybės teise priklausanti kūdra buvo apskaityta kaip (duomenys neskelbtini) ežero dalis be ieškovų sutikimo, todėl ieškovės siekdamos išspręsti kilusią problemą užsakė, o UAB „Vilniaus hidroprojektas“ parengė bei pateikė Aplinkos apsaugos agentūrai suderinimui kūdros kranto linijos atstatymo (duomenys neskelbtini) statybos projektą, pagal kurį buvo numatytos priemonės kaip įrengiant pylimą atskirti du vandens telkinius, kad juos fiziškai atskyrus būtų įmanomas ir duomenų aukščiau minėtuose kadastruose pakeitimas. Aplinkos apsaugos agentūra 2016 m. liepos 5 d. raštu atsisakė projektą derinti, motyvuodama tuo, jog agentūra yra neįgaliota priimti sprendimus dėl planuojamų vandens telkinio kranto linijos atstatymo darbų ir nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad galimai buvo pažeista ežero kranto linija ir vandens telkinio apsauginė juosta ties kūdra. Ieškovai 2017 m. balandžio 20 d. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui pateikė prašymą dėl išankstinio pritarimo ežero kranto linijos atstatymui ir atkūrimo priemonių plano patvirtinimo. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas kreipėsi į LR Aplinkos ministeriją dėl specialistų išvados pateikimo. Nepaisant to iki šiol joks sprendimas dėl kranto linijos atkūrimo nėra priimtas (nei teigiamas, nei neigiamas).

2.2.       Ieškovai iš esmės prarado nuosavybės teisę į dalį žemės su vandens telkiniu, tuo pačiu, nėra sprendžiamas klausimas dėl žalos gamtai (ežero kranto linijos atkūrimo) pašalinimo, todėl ieškovai patiria nepatogumus ir dėl jų sklypuose atsiradusios ežero pakrantės apsaugos zonos, kurioje yra taikomi veiklos apribojimai.

2.3.       Iš teismui pateikto UAB „Hidroveta“ parengto kūdros, esančios (duomenys neskelbtini) darbo projekto, matyti, kad kūdra buvo teisėtai įrengta jos įrengimą suderinus su Vilniaus raj. savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir teritorijos planavimo skyriumi, Vietinio ūkio ir teritorijos planavimo skyriumi, Žemės ūkio skyriumi taip pat su Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriumi. Be to, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas spręsdamas ieškovų kūdros klausimą, 2017 m. vasario 3 d. rašte Nr. (38-18) - VR-1.7-806 taip pat patvirtino, kad kūdra įrengta nepažeidus aplinkosauginių reikalavimų bei reikalavimų, keliamų tokio pobūdžio vandens telkinio įrengimui. Šios aplinkybės patvirtina, kad kūdra yra įrengta teisėtai.

2.4.       Ieškovės, prašydamos išduoti leidimą kūdros kranto linijos atkūrimui be atsakovų sutikimo iš esmės įgyvendintų savo daikto išreikalavimo teisę iš neteisėto valdymo, kadangi iki pažeidimo buvusios kūdros kranto linijos atkūrimas natūroje būtų pagrindu ir duomenų kadastruose pakeitimui (apie tai yra nurodžiusi Aplinkos apsaugos agentūra 2016 m. gegužės 3 d. rašte).

2.5.       Iki šiol užlietoje ieškovės L. C. žemėje yra brasta, t. y. ieškovės žemės užliejimas yra tik paviršinis, kas reiškia, kad buvusios padėties atstatymas nebus sudėtingas. Taip pat, kūdros kranto linijos buvimo vietą yra įmanoma nustatyti pagal kūdros įrengimo darbo projektą. Projekte nurodomos kranto linijos atkūrimo priemonės yra pakankamos numatomų tikslų pasiekimui. Be to ir atsakovai nei viename iš pateiktų atsakymų nenurodė, kad tokios priemonės būtų negalimos, nepakankamos ar prieštarautų teisės aktų reikalavimams.

3.       Atsakovė Aplinkos apsaugos agentūra atsiliepime su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

4.       Atsiliepimas grindžiamas žemiau nurodomais motyvais:

4.1.       Agentūra 2016 m. liepos 5 d. raštu Nr. (25)- A4-6972 „Dėl projekto derinimo“ pagrįstai ir teisėtai atsisakė derinti UAB „Vilniaus hidroprojektas“ pateiktą pažeistos (duomenys neskelbtini) ežero pakrantės (duomenys neskelbtini) atstatymo projektą, kurio turinyje buvo nurodytas kūdros kranto linijos atstatymas. Agentūros raštu administracinė procedūra buvo užbaigta. Taigi, teiginys, kad iki šiol joks sprendimas dėl branto linijos atkūrimo nėra priimtas (nei teigiamas, nei neigiamas), klausimas nesprendžiamas iš esmės, yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepragrįstas.

4.2.       Agentūra neturi jokių daiktinių teisių, kartu ir valdymo teisės į ieškovėms nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus su juose esančia kūdra, todėl neturi tikslo minėtų daiktų valdyti kaip savo. Tačiau ji nesprendžia, ar tvirtinti kūdros kranto linijos atkūrimo projektą, ar duoti sutikimą, todėl yra nepagrįstas ieškovių reikalavimas/prašymas teismui leisti atkurti kūdros kranto liniją be agentūros sutikimo. Taip pat, tai reiškia, kad agentūra nepagrįstai įtraukta atsakovu nagrinėjamoje byloje, todėl ieškinys agentūros atžvilgiu atmestinas kaip nepagrįstas.

4.3.       Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, kaip UETK duomenų teikėja ir (duomenys neskelbtini) ežero valdytoja, ateityje, jei bus įvykdytas kūdros kranto linijos, kartu ir (duomenys neskelbtini) ežero kranto linijos, atkūrimas, turės pateikti agentūrai atnaujinus duomenis apie faktiškai pasikeitusią (duomenys neskelbtini) ežero kranto linijos ribą, kad agentūra galėtų sudaryti grafinę (duomenys neskelbtini) ežero ribą ir pakeisti duomenis UETK. Taigi, įvertinus ieškinio reikalavimų pobūdį, tinkamas atsakovas šioje byloje būtų Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

5.       Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepime nesutiko su ieškiniu, prašė jį Aplinkos apsaugos departamento atžvilgiu laikyti nepagrįstu, o departamentą laikyti netinkamu atsakovu byloje.

6.       Atsiliepimas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:

6.1.       Aplinkos apsaugos agentūra yra ta institucija, kuri tvarko duomenis Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastre, todėl departamento įtraukimas į bylą atsakovu yra visiškai nepagrįstas ir turėtų būti atmestinas, nes jo kompetencijai tokių duomenų tvarkymas nėra priskirtas.

6.2.       Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovės siekdamos apginti savo teises užsakė parengti kūdros kranto linijos atstatymo projektą ir jį pateikė aplinkos apsaugos agentūrai suderinimui, tačiau agentūra tai daryti atsisakė, nurodydama, jog ji nėra įgaliota priimti sprendimus dėl planuojamų vandens telkinio kranto linijos atstatymo darbų ir nurodė, jog ūkio subjektas turi nustatyti galimas aplinkos atkūrimo priemones bei raštu pateikti Regiono aplinkos apsaugos departamentui. Ieškovės Departamentui 2017 m. balandžio 20 d. pateikė prašymą dėl išankstinio pritarimo ežero kranto linijos atstatymo ir atkūrimo priemonių plano patvirtinimui, tačiau Departamentas nurodė, kad nėra aišku kokiais teisės aktais remiantis turi būti sprendžiamas šis prašymas, todėl Departamentas siekdamas nepažeisti ieškovių teisių kreipėsi į Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją dėl specialios išvados pateikimo, kurį teisės aktą taikyti. Tik pateikus nuomonę dėl tinkamo teisės akto taikymo, galima spręsti kuri institucija byloje turi būti atsakovu. Šis klausimas jau yra išspręstas, o atsakymas pateiktas ieškovėms, tačiau jos neįgyvendina savo teisių ne teisminiu keliu ir tai patvirtina tiek Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepime išdėstyta situacija, tiek bylos medžiaga pateikta teismui.

6.3.       Visais atvejais tokiu darbu projektas turi būti derinamas su vandens telkinio savininku, valdytoju (patikėtiniu). Taigi, ieškovių klausimas dėl kūdros kranto linijos atstatymo buvo išspręstas ir ieškovėms pateiktas atsakymas, kuriuo jos turėjo vadovautis, kad įgyvendintų savo teises, tačiau vietoj to, jos nepagrįstai siekia be įgaliotos institucijos tokį sutikimą duoti (šiuo atveju tokį sutikimą turi duoti Aplinkos apsaugos agentūra, o ne Departamentas) savo jėgomis vykdyti kūdros kranto linijos atstatymo bei apsunkinant teisminį procesą teikia ieškinį pagal du teisės aktus, nors nagrinėjamu atveju aktualus yra tik vienas teisės aktas.

6.4.       2017 m. spalio 24 d. protokolu ieškovėms buvo pateikta nuomonė dėl teisės akto taikymo įgyvendinat ieškovių teises ir Departamentui vadovaujantis šiuo protokolu nėra suteikta kompetencijos teisė duoti sutikimą.

7.       Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsiliepime prašė ieškinį atmesti.

8.       Atsiliepimas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais: 

8.1.       Aplinkos ministerijos 2017 m. lapkričio 9 d. rašte Nr. (19-1 )-D8-7461 nurodyta Aplinkos ministerijos nuomonė dėl kūdros kranto linijos atstatymo bei paaiškinta, kad jei kūdros kranto linijos atstatymo darbai susiję su susiję su hidrotechnikos statinio ar kito inžinerinio statinio statyba turėtų būti rengiamas atitinkamas statinio projektas ir nurodyta, kad pagal Statybos (statymo 27 str. 9 p. statinio projektų atitiktį aplinkos ministro nustatytais atvejais ir tvarka (aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtintas STR 1.05.01:2017) nustatytiems reikalavimas tikrinanti institucija - savivaldybės administracija.

8.2.       Atsižvelgiant į tai, kad atstatant Kūdros kranto liniją, kartu būtų atstatoma ir valstybinės reikšmės vandens telkinio ((duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) ežero) kranto linija, sprendimą dėl šio ežero kranto linijos atstatymo turėtų priimti valstybinės žemės patikėtinis - Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Taigi, (duomenys neskelbtini) ežeras priklauso valstybei, bet kokie veiksmai atkuriant kūdros kranto liniją be Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sutikimo, galimai pažeistų valstybės, kaip ežero savininkės teises.

8.3.       Ieškinyje nurodoma, kad ieškinys reiškiamas Vilniaus RAAD ir AAD, nes Aplinkos atkūrimo priemonių parinkimo bei išankstinio pritarimo gavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Aplinkos ministro 2006 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. D1-228, 29 punkte numatyta, jog ne vėliau kaip per 7 dienas po žalos atsiradimo arba po ekstremalios situacijos ar įvykio likvidavimo darbų pabaigos, jeigu žala aplinkai buvo padaryta ekstremalios situacijos ar įvykio metu, arba po įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka atliktų kitų veiksmų, užtikrinančių teršalų ir (arba) kitų žalingų veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai ir neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio jų pablogėjimo, pabaigos ūkio subjektas privalo kreiptis į RAAD dėl išankstinio pritarimo gavimo ir aplinkos atkūrimo priemonių taikymo. Ūkio subjektas, vadovaudamasis šio tvarkos aprašo IV ir V skyrių nuostatomis, nustato galimas aplinkos atkūrimo priemones ir raštu pateikia RAAD aplinkos atkūrimo priemonių planą. Jame turi būti nurodyta aplinkos atkūrimo priemonė (-ės), numatyti darbai bei jų vykdymo terminai ir kiti, ūkio subjekto manymu, reikšmingi duomenys. Pažymėtina, kad šio aprašo 2 p. nustatyti atvejai, kada taikomas aprašas. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad būtų nustatytas bent vienas šio aprašo 2 p. numatytas atvejis. Nenustačius nei vieno iš 2 p. numatytų atvejų šis aprašas netaikomas.

8.4.       Remiantis Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimo aprašu, patvirtintu Aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. Dl-1038, kranto linijos atstatymo projektas turėtų būti suderintas su Aplinkos apsaugos agentūra.

8.5.       Aprašo 2.2 p. nustatyta, kad aprašo nuostatos netaikomos tvarkant dirbtinius nepratekamus vandens telkinius. Šiuo atveju, ieškovės kreipėsi į agentūrą prašydamos atstatyti tik kūdros (dirbtinio nepratekamo vandens telkinio) krano liniją, o kaip minėta aprašas 2.2. p. nustatyta, kad jis netaikomas kūdros tvarkymo darbams. Kadangi dėl ežero tvarkymo darbų kreiptasi nebuvo, nėra pagrindo reikšti ieškinį.

9.       Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime prašė ieškinį nagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka.

10.       Atsiliepimas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:

10.1.       Tik Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui įvykdžius pasitarimo, įvykusio 2016 m. lapkričio 10 d., nutarties 1 punktą, t. y. atlikus veiksmus dėl galimo pažeidimo, susijusio su prie (duomenys neskelbtini) ežero (ež. (duomenys neskelbtini)) įrengtu 18 arų dirbtiniu nepratekamu vandens telkiniu (kūdra) ir įrengimo metu galimai pažeista (duomenys neskelbtini) ežero (ež. (duomenys neskelbtini)) pakrantės apsaugos juosta dėl kurios įrengtas minėtas dirbtinis nepratekamas vandens telkinys (kūdra) susiliejo su greta esančiu valstybinės reikšmės paviršiniu vandens telkiniu ((duomenys neskelbtini) ežeru (ež. (duomenys neskelbtini)) ir yra susidariusi tokia situacija, jog dirbtinis nepratekamas vandens telkinys (kūdra) ir (duomenys neskelbtini) ežeras (ež. (duomenys neskelbtini)) GRPK ir Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastre yra pažymėtas kaip vienas vandens telkinys (neprivatizuotinas (duomenys neskelbtini) ežeras), kurio dalis patenka į žemės sklypus (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). (atstatant (duomenys neskelbtini) ežero (ež. (duomenys neskelbtini)) kranto liniją į buvusią iki 2006 m.), GIS-Centrui atsirastų pagrindas imtis veiksmų dėl objekto, vaizduojančio šį ežerą (t. y. jo ribą) patikslinimo GKPK pagal faktinę konkrečiu metu nustatytą jo būseną.

10.2.       Ieškinys teikiamas dėl to, kad Nacionalinė žemės tarnybos neišduoda leidimo ar sutikimo atkurti kūdros kranto liniją, nors ieškovės dėl to ir nesikreipė. Pagal kompetenciją Nacionalinė žemės tarnyba nekompetentinga spręsti išduoti, derinti leidimus, sutikimus kūdros kranto linijos atstatymo darbams. Taigi, ieškovės neturi teisinio pagrindo prašyti teismo be atsakovų - Nacionalinės žemės tarnybos ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos sutikimo pagal 2016 m. parengtą statybos projektą atkurti kūdros kranto linijas žemės sklypuose kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).

11.       Trečiasis asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti.

12.       Atsiliepimas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:

12.1.       Kūdra nėra klasifikuotina kaip statinys, ir statybą leidžiantis dokumentas jai atstatyti nereikalingas. Taigi, agentūra sutikimo planuojamiems darbams pagal statybos projektą išduoti negali.

12.2.       2019 m. kovo 14 d. teismo nutartimi byloje buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, pažymint, kad remiantis atsakovo Aplinkos apsaugos agentūros 2019 m. kovo 6 d. išvada, pateiktas ieškovių projektas, kuriuo ieškovės siekia pakeisti kūdros nuosavybės teisių subjektą, neatitinka norminių dokumentų reikalavimų, ko pagrindu atsakovas, kaip institucija, derinanti tokius projektus negali išduoti sutikimo. Buvo nurodyta ieškovams, šalinant trūkumus, ko pagrindu atitinkama institucija neišduoda sutikimo ieškinio reikalavimo apimtimi, pateikti tinkamą projektą, atitinkantį norminius aktus, suderintą su atitinkama valstybine institucija dėl galimybės atlikti veiksmus ieškinio reikalavimo apimtimi. Tuo pagrindu, proceso eigoje, pašalinus ieškovams nustatytus trūkumus pateikus 2019 m. gegužės 21 d. raštu ieškovėms UAB „Vilniaus hidroprojektas“ parengtą „Vandens telkinio ((duomenys neskelbtini) ežero) pakrantės tvarkymo darbų projektą“ bei Vilniaus rajono savivaldybės administracijos raštą, kad duomenų apie tai, kad žemės sklypuose unikalus nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gyventojų gyvybei, turtui, sveikatai ar aplinkai kyla didelis pavojus, Vilniaus rajono savivaldybės Ekstremalių situacijų komisija neturi ir priimti sprendimo, atitinkančio Civilinės saugos įstatymo nuostatas negali, proceso dalyviai proceso eigoje pateikė atitinkamas išvadas, paaiškinimus.

13.       Trečiasis asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2019 m. birželio 20d. rašte dėl išvados nurodė, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijai nėra suteikta teisė aiškinti įstatymus ir kitus teisės aktus, todėl pateikta nuomonė dėl teisės aktų nuostatų taikymo negali būti traktuojama kaip oficiali išvada teisės aktų aiškinimo prasme.

14.       Rašte grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:

14.1.       Prie bylos medžiagos yra pateikti įrodymai, kad duomenų apie tai, kad žemės sklypuose, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), gyventojų gyvybei, turtui, sveikatai ar aplinkai kyla didelis pavojus, Vilniaus rajono savivaldybės Ekstremaliųjų situacijų komisija neturi ir priimti sprendimo, atitinkančio Civilinės saugos įstatymo nuostatas, negali. Atsižvelgdama į tai, kad duomenų apie ekstremalųjį įvykį ar situaciją žemės sklypuose, Vilniaus rajono savivaldybės Ekstremaliųjų situacijų komisija neturi ir prie pateikto projekto nėra pridėtas reikalaujamas Ekstremalių situacijų komisijos sprendimas, Vilniaus rajono savivaldybės administracija mano, kad įgaliota institucija projektą galėtų suderinti tik tuomet, kai būtų pateikti visi reikalaujami dokumentai.

14.2.       Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Ekstremalių situacijų komisijos 2019 m. gegužės 7 d. protokole Nr. ESK-1 nurodyta, kad Vilniaus rajono savivaldybės Ekstremaliųjų situacijų komisija duomenų apie tai, kad žemės sklypuose, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), gyventojų gyvybei, turtui, sveikatai ar aplinkai kyla didelis pavojus, neturi ir priimti sprendimo, atitinkančio Civilinės saugos įstatymo nuostatas, negali.

15.       Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2019 m. liepos 29 d. išvadą grindė žemiau nurodomais argumentais:

15.1.       Po kūdros susiliejimo su ežeru į žemės sklypų (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) plotą pateko neprivatizuotinas telkinys, kuris išimtine nuosavybės teise priklauso tik valstybei. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) ežero kranto pokyčiai įvyko ne dėl žemės sklypų savininkų priklausančių veiksmų ir valios, o natūraliai vykstant gamtiniams procesams. Žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) suformavimo ir nuosavybės teisių atkūrimo į jį metu Skyriaus specialistai atliko veiksmus tinkamai, į žemės sklypo plotą valstybinės reikšmės paviršinis vandens telkinys nepateko ir šiuo metu kaip valstybinės reikšmės telkinys neturėtų nuosavybės teise priklausyti fiziniams asmenims, taip pat kūdros įrengimo projekto derinimo metu nebuvo duomenų, kad kūdros įrengimo vieta pažeistų taikomą specialiąją žemės ir miško naudojimo - XXIX - Vandens telkinių apsaugos juosta ir zona sąlygą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Nacionalinė žemės tarnyba neprieštarauja, kad buvusi iki 2006 m. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) ežero kranto linija būtų atkurta.

16.       Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2019 m. liepos 29 d. rašte dėl teismo įpareigojimo nurodė, kad:

16.1.       Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. Dl-1038 „Dėl Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašo patvirtinimo“ (toliau - Aprašas), 244 p. nustatyta, kad paviršinio vandens telkinio kranto (pakrantės) erozijos prevencijos ir (ar) erozijos padarinių šalinimo, erozijos pažeisto kranto (pakrantės) tvarkymo ir (ar) atkūrimo priemonės taikomos, kai Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatyme nustatytais atvejais kyla didelis pavojus gyventojų gyvybei, sveikatai, turtui ar aplinkai. Atkuriant (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) ežero ir kūdros kranto liniją, vadovaujantis Aprašo nuostatomis, turi būti rengiamas vandens telkinio tvarkymo projektas (pagal Aprašo 1 priedo 3 p.), tokiu atveju šį projektą derinančiai institucijai - Aplinkos apsaugos agentūrai turi būti pateiktas Vilniaus r. savivaldybės ekstremalių situacijų komisijos sprendimas (pagal Aprašo 36.1.12 p.). Tuo atveju, jei kranto linijos atstatymas susijęs su statinio statyba, Statybos įstatymo ir jo poįstatyminių teisės aktų nustatyta tvarka turėtų būti rengiamas ir derinamas statinio projektas.

16.2.       Aplinkos apsaugos agentūra 2019 m. gegužės 16 d. raštu Nr. (25)-A4E-1392 kreipėsi į Aplinkos ministeriją prašydama išaiškinti, ar Projekte numatytas įrengti pylimas turi būti laikomas statiniu (kokiai statinių grupei pagal statinių klasifikavimą turėtų būti priskiriamas), kokių teisės aktų nuostatomis vadovaujantis turėti} būti rengiamas ir derinamas pylimo įrengimo techninis ir/ar darbo projektas, ar šiam statiniui reikalingas statybos leidimas.

16.3.       Įvertinus, kad taikant erozijos prevencijos ir (ar) erozijos padarinių šalinimo ar erozijos pažeistos pakrantės tvarkymo ir (ar) atkūrimo priemones Projekto sudėtine dalimi turi būti - ekstremalių situacijų komisijos sprendimas (Aprašo 36.1.12. p.), manome, kad įgaliota institucija (Aplinkos apsaugos agentūra) projektą galėtų suderinti tik tuomet, kai būtų pateikti visi reikalaujami dokumentai. Kol įgaliotai institucijai nepateikti aprašo nustatyta tvarka reikalingi dokumentai, institucija negali derinti projekto, o ieškinys, kuriuo prašoma be Aplinkos apsaugos agentūros leidimo (atsakingos institucijos derinimo) pagal Projektą atkurti (atstatyti) erozijos pažeistą vandens telkinio kranto liniją, yra nepagrįsta ir atmestinas.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

17.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovių L. C. ir UAB „Harmonijos oazė“ lygiomis dalimis į valstybės biudžetą po 5,14 Eur, tai yra viso 10,28 Eur bylinėjimosi išlaidų.

18.       Nustatė, Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. Dl-1038 „Dėl Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašo patvirtinimo“ 244 punkte nustatyta, kad paviršinio vandens telkinio kranto (pakrantės) erozijos prevencijos ir (ar) erozijos padarinių šalinimo, erozijos pažeisto kranto (pakrantės) tvarkymo ir (ar) atkūrimo priemonės taikomos, kai Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatyme nustatytais atvejais kyla didelis pavojus gyventojų gyvybei, sveikatai, turtui ar aplinkai. Atkuriant (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) ežero ir kūdros kranto liniją, vadovaujantis aprašo nuostatomis, turi būti rengiamas vandens telkinio tvarkymo projektas (aprašo 1 priedo 3 punktas), tokiu atveju šį projektą derinančiai institucijai - Aplinkos apsaugos agentūrai turi būti pateiktas Vilniaus rajono savivaldybės ekstremalių situacijų komisijos sprendimas (aprašo 36.1.12 punktas) (36.1.12. ekstremalių situacijų komisijos sprendimas – taikant erozijos prevencijos ir (ar) erozijos padarinių šalinimo ar erozijos pažeistos pakrantės tvarkymo ir (ar) atkūrimo priemones). Byloje pateiktas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Ekstremalių situacijų komisijos 2019 m. gegužės 7 d. protokolas Nr. ESK-1, kuriame nurodyta, kad „duomenų, kad žemės sklypuose, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), gyventojų gyvybei, turtui, sveikatai ar aplinkai kyla didelis pavojus, Vilniaus rajono savivaldybės Ekstremalių situacijų komisija neturi ir priimti sprendimo, atitinkančio Civilinės saugos statymo nuostatas, negali. Taikant erozijos prevencijos ir (ar) erozijos padarinių šalinimo ar erozijos pažeistos pakrantės tvarkymo ir (ar) atkūrimo priemones projekto sudėtine dalimi turi būti - ekstremalių situacijų komisijos sprendimas (aprašo 36.1.12. punktas), todėl pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šiuo atveju įgaliota institucija (Aplinkos apsaugos agentūra) projektą galėtų derinti tik tuomet, kai būtų pateikti visi reikalaujami dokumentai tuo pagrindu.

19.       Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad teismas nėra subjektas, kuris vertintų ginčo objekto būklę pagal ieškinio reikalavimą, ar įstatymais nustatytais atvejais kyla didelis pavojus gyventojų gyvybei, sveikatai, turtui ar aplinkai nagrinėjamo ieškinio aspektu, ir tuo pagrindu atmeta ieškovų argumentus. Taigi, be atsakingos institucijos derinimo pagal projektą atkurti (atstatyti) erozijos pažeistą vandens telkinio kranto liniją, teismas ieškinį laikė nepagrįstu ir todėl atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

20.       Apeliantės L. C. ir UAB „Harmonijos oazė“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovių ieškinį tenkinti.

21.       Apeliacinis skundas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:

21.1.       Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, nes byla išnagrinėta paviršutiniškai ir neatskleidus bylos esmės, todėl egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.

21.2.       Kaip matyti iš byloje esančio UAB „Hidroveta“ parengto kūdros darbo projekto, kūdra buvo teisėtai įrengta jos įrengimą suderinus su Vilniaus raj. savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir teritorijos planavimo skyriumi, Žemės ūkio skyriumi taip pat su Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriumi. Be to, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas spręsdamas ieškovų kūdros klausimą, 2017 m. vasario 3 d. rašte Nr. (38-18) - VR-1.7-806 taip pat patvirtino, kad kūdra įrengta nepažeidus aplinkosauginių reikalavimų bei reikalavimų, keliamų tokio pobūdžio vandens telkinio įrengimui. Taigi, kūdra yra įrengta teisėtai ir to byloje neginčijo atsakovai ar tretieji asmenys.

21.3.       Dviejų telkinių susiliejimas įvyko dėl gamtinių faktorių (nestabilaus durpingo grunto, žemės lygių skirtumų, šalia gyvenančių bebrų, vyraujančio vakarų vėjo, ežero vandens lygio svyravimų, pavasarinių potvynių). Kadangi kūdra Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastre ir Geoferencinio pagrindo kadastre apskaitomas kaip vientisas (duomenys neskelbtini) ežeras ((duomenys neskelbtini)), laikytina, kad ieškovų turtas buvo paimtas valstybės naudai, tačiau tam nėra jokio teisinio pagrindo. Nėra jokio visuomenės poreikio ieškovų turto paėmimui ir už turto paėmimą nėra kompensuota.

21.4.       Šiuo metu ieškovų turtas nesant jokio teisėto pagrindo yra apskaitomas kaip valstybės turtas ir tokia ieškovų teises pažeidžianti situacija turi būti išspręsta, bet nei atsakovai, nei teismas neduoda leidimo atkurti kūdros kranto liniją, nesant Vilniaus rajono savivaldybės ekstremalių situacijų komisijos konstatuotos egzistuojančios ekstremalios situacijos.

21.5.       Nei Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašas (nei kiti teisės aktai) nereguliuoja teisinės situacijos, kuomet egzistuoja būtinybė atkurti erozijos pažeistą paviršinio vandens telkinio kranto liniją, bet ekstremali situacija nekonstatuojama, t. y. šioje byloje susiduriama su teisės aktų spraga, todėl turi būti taikoma įstatymo analogija, kuri taikoma tais atvejais, kai kyla didelis pavojus gyventoj ų gyvybei, sveikatai, turtui ar aplinkai.

21.6.       Nei pirmos instancijos teismas, nei atsakovai, nei tretieji asmenys jokių pastabų dėl projekto iš esmės neturėjo. Iki šiol užlietoje ieškovų žemėje yra brasta (užliejimas yra tik paviršinis), todėl buvusios padėties atstatymas nebūtų sudėtingas, kūdros kranto linijos buvimo vietą yra įmanoma nustatyti pagal kūdros įrengimo darbo projektą, visus darbus ieškovai sutinka atlikti savo jėgomis ir sąskaita.

21.7.       Ieškinys buvo reiškiamas dviem atsakovams, tačiau sprendime pasisakyta tik dėl vieno iš jų (Aplinkos apsaugos agentūros), o reikalavimai Aplinkos apsaugos departamentui net nebuvo tirti, todėl sprendimas šioje dalyje yra be motyvų ir todėl yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Be to, byla buvo nagrinėjama daugiau nei pusantrų metų, kelis sykis byloje nepagrįstai buvo nustatinėjami tariami ieškinio trūkumai, paliekamas ieškinys nenagrinėtu.

22.       Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos sprendimą palikti nepakeistą.

23.       Atsiliepimas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:

23.1.       Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad būtų nustatytas bent vienas tvarkos aprašo 2 punkte numatytas atvejis. Departamento pritarimas nėra reikalingas, tai matyti iš Aplinkos ministerijos 2017 m. lapkričio 9 d. raštu Nr. (19-1 )-D8-7461 pateikto 2017 m. spalio 24 d. protokolo Nr. D4-181. Kadangi, Tvarkos aprašas, nagrinėjant ieškovų prašymą dėl kūdros kranto linijos atstatymo, nėra taikomas, departamentas iki šiol laikosi pozicijos, jog departamento įtraukimas į bylą atsakovu yra nepagrįstas, tačiau tai nedaro teismo sprendimo nepagrįstu.

24.       Atsakovė Aplinkos apsaugos agentūra atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti ir teismo sprendimą palikti nepakeistą.

25.       Atsiliepimas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:

25.1.       Vilniaus RAAD 2017 m. sausio 22 d. patikrinimo metu nustatė, kad aplinkosauginių reikalavimų pažeidimų įrengiant 18 arų dirbtini nepratekamą vandens telkinį (kūdrą) prie (duomenys neskelbtini) ežero nenustatyta.

25.2.       Agentūra neturi jokių daiktinių teisių, kartu ir valdymo teisės į apeliantėms nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus su juose esančia kūdra, ir neturi tikslo minėtų daiktų valdyti kaip savo. Ieškiniu nebuvo skundžiamas joks agentūros priimtas sprendimas ieškovių teisių ir pareigų atžvilgiu. Taigi, agentūra nepagrįstai įtraukta atsakovu nagrinėjamoje byloje.

25.3.       Apeliantės neneigia, kad kūdra su šalia esančiu (duomenys neskelbtini) ežeru susijungė veikiama gamtinių faktorių, o matininkas, atlikdamas žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus, 2015 m. birželio 17 d. parengtame žemės sklypo plane fiksavo kadastro duomenų pasikeitimą natūroje ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ t. y. laikantis teisės aktų reikalavimų, privatų vandens telkinį įtraukė į valstybinės reikšmės (duomenys neskelbtini) ežerą, todėl laikytina, kad daikto valdymo neteisėtumo apeliantės nepagrindė, kartu nepagrindė ir apeliacinio skundo.

25.4.       Agentūra 2019 m. birželio 17  d. raštu Nr. (25)-A4E- 2226 „Dėl projekto”1 pagrįstai atsisakė derinti ieškovių pateiktą (duomenys neskelbtini) ežero pakrantės tvarkymo darbų projektą, nesant ekstremaliųjų situacijų komisijos sprendimo, kad atitinkamuose žemės sklypuose kyla didelis pavojus gyventojų gyvybei, sveikatai, turtui ar aplinkai. Kartu Teismas pagrįstai ir motyvuotai atmetė Ieškovų ieškinį.

25.5.       Apeliantės neįvardijo konkretaus įstatymo konkrečios normos susidariusiai teisės aktų spragai išspręsti, o nurodė poįstatyminį teisės aktą – aprašą. Agentūra nėra kompetentinga pasisakyti dėl įstatymo analogijos taikymo, todėl dėl šios Apeliacinio skundo dalies plačiau nepasisakys.

25.6.       Agentūra atliko pirminį pagal aprašą pateiktų dokumentų įvertinimą, t. y. nustatė ar visi pagal aprašą privalomai pateikti dokumentai yra pateikti kartu su projektu. Nustačius, kad pateikti dokumentai neatitinka aprašo reikalavimų, projekto techniniai sprendimai nebuvo vertinti. Atkreiptinas dėmesys, kad Apeliantai apie tai buvo informuoti Agentūros 2019 m. birželio 17 d. raštu Nr. (25)-A4E-2226, kuris taip pat yra pateiktas šioje byloje, tačiau apeliantės šio agentūros rašto teismui neskundė, todėl kyla pagrįsta abejonė ar jos palaiko savo pirminį ieškinį/apeliacinį skundą.

25.7.       Tvarkos aprašo 2 punkte yra numatyti atvejai, kada yra taikomas tvarkos aprašas. Nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatytas bent vienas tvarkos aprašo 2 punkte numatytas atvejis. Nenustačius nei vieno tvarkos aprašo 2 punkte numatyto atvejo, tvarkos aprašas nėra taikomas, todėl departamentas byloje atsakovu buvo įtrauktas nepagristai ir sprendimo konstatuojamoje dalyje dėl departamento teismas neprivalėjo pasisakyti, todėl neegzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, byla buvo ištirta išsamiai. Taigi, pirmosios instancijos teismas priėmė motyvuotą, pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl apeliantų apeliacinio skundo reikalavimas panaikinti teismo sprendimą turi būti atmestas.

26.       Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

27.       Atsiliepimas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:

27.1.       Aplinkos ministerija išnagrinėjusi minėtą 2017-09-13 skundą atsakė 2017-11-09 raštu Nr. (19-1)- D8-7461, kuriame nurodė, kad „išnagrinėję 2017-09-13 Jūsų skunde pateiktą informaciją, manome, kad galima atstatyti 2006 m. įrengto dirbtinio vandens telkinio (Kūdros) kranto liniją. Taip pat informavo ieškovus, kad Jei buvusio dirbtinio vandens telkinio (Kūdros) kranto linijos atstatymo darbai susiję su hidrotechnikos statinio ar kito inžinerinio statinio statyba, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatomis ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų (statybos techninių reglamentų) nustatyta tvarka, tokio statinio statybai įteisinti rengiamas atitinkamas statinio projektas, reikia gauti statybą leidžiantį dokumentą “.

27.2.       Aplinkos ministerijos 2017 m. lapkričio 9 d. rašte Nr. (19-1 )-D8-7461 (kurio ieškovai nepasiėmė iš pašto per siuntos saugojimo terminą) nurodyta Aplinkos ministerijos nuomonė dėl kūdros kranto linijos atstatymo bei paaiškinta, kad jei Kūdros kranto linijos atstatymo darbai susiję su susiję su hidrotechnikos statinio ar kito inžinerinio statinio statyba turėtų būti rengiamas atitinkamas statinio projektas ir nurodyta, kad pagal Statybos įstatymo 27 str. 9 p. statinio projektų atitiktį aplinkos ministro nustatytais atvejais ir tvarka (aplinkos ministro 2016-12-12 įsakymu Nr. Dl-878 patvirtintas STR 1.05.01:2017) nustatytiems reikalavimas tikrinanti institucija - savivaldybės administracija.

27.3.       Nors aprašo 2.2 p. nustatyta, kad aprašo nuostatos netaikomos tvarkant dirbtinius nepratekamus vandens telkinius, tačiau atkuriant kūdros kranto liniją, kartu būtų atkuriama ir (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) ežero kranto linija, todėl priešingai nei teigia apeliantai, nagrinėjamu atveju siekiant atkurti ežero ir kūdros kranto liniją taikytinos aprašo nuostatos.

27.4.       Aprašo 244 punkte nustatyta, kad paviršinio vandens telkinio kranto (pakrantės) erozijos prevencijos ir (ar) erozijos padarinių šalinimo, erozijos pažeisto kranto (pakrantės) tvarkymo ir (ar) atkūrimo priemonės taikomos, kai Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatyme nustatytais atvejais kyla didelis pavojus gyventojų gyvybei, sveikatai, turtui ar aplinkai. Atkuriant (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) ežero ir kūdros kranto liniją, vadovaujantis aprašo nuostatomis, turi būti rengiamas vandens telkinio tvarkymo projektas (pagal aprašo 1 priedo 3 punktą), tokiu atveju šį projektą derinančiai institucijai – Aplinkos apsaugos agentūra turi būti pateiktas Vilniaus r. savivaldybės ekstremalių situacijų komisijos sprendimas (pagal Aprašo 36.1.12 p.). Tuo atveju, jei kranto linijos atstatymas susijęs su statinio statyba, Statybos įstatymo ir jo poįstatyminių teisės aktų nustatyta tvarka turėtų būti rengiamas ir derinamas statinio projektas. Tai buvo nurodyta ir Aplinkos apsaugos agentūros 2019 m. birželio 9 d. rašte Nr. (25)-A4-1684 „Dėl sutikimo atkurti ežero ir kūdros kranto liniją“.

27.5.       Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde aprašas reguliuoja situaciją, kuomet egzistuoja būtinybė atkurti erozijos pažeistą kranto liniją. Atkreiptinas dėmesys, kad į byla pateiktas Ekstremalių situacijų komisijos posėdžio protokolas 2019 m. gegužės 7 d. Nr. ESK - 1 patvirtina, kad buvo svarstytas vandens telkinio tvarkymo projektas ir vertinta ne erozijos paveikta esama situacija, kai dėl erozijos išsiliejo ežeras ir uždedamas dalį ieškovų sklypų susiliejo su jiems nuosavybės teise priklausančia kūdra, o projekto poveikis „kūdros pertvarkymas įrengiant pylimą tarp ežero ir tvarkomo vandens telkinio neturės erozijos charakteristikos bei gamtinės katastrofos nesukels“ ir nutarta minėto protokolo 2 punktu nutarta, kad „duomenų, kad žemės sklypuose, unik. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gyventojų gyvybei, turtui, sveikatai ar aplinkai kyla didelis pavojus, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Ekstremalių situacijų komisija neturi ir priimti sprendimo, atitinkančio Civilinės saugos įstatymo nuostatas, negali.

27.6.       Aprašo nustatyta tvarka apeliantai teikdami vandens telkinio tvarkymo projektą (pagal Aprašo 1 priedo 3 p.) projektą derinančiai institucijai –aplinkos apsaugos agentūrai, turi pateikti Vilniaus r. savivaldybės ekstremalių situacijų komisijos sprendimą (pagal Aprašo 36.1.12 p.), nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta duomenų, kad ieškovai būtų kreipęsi į ekstremalių situacijų komisiją dėl esamos situacijos (dėl erozijos išsiliejusio ežero, užliejusio dalį jų žemės sklypų) bei duomenų, kad gautas neigiamas komisijos sprendimas ir/ar duomenų, kad ginčijamas neigiamas minėtos komisijos sprendimas.

27.7.       Viešojoje teisėje veikia bendrasis teisinio reguliavimo principas „galima tai, kas leista“, pagal kurį viešosios teisės subjektai turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems suteikti konkrečių įstatymų, ir savo veikloje negali peržengti šių įgalinimų ribų. Todėl, kol derinančiai institucijai, nepateikiamas privalomas pateikti dokumentas, institucija teisėtai ir pagrįstai nederina pateikto projekto, o ieškinys nepagrįstas ir atmestinas.

27.8.       Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde teismas neprivalėjo taikyti įstatymo analogijos, nes kaip jau minėta, aprašas reglamentuoja nagrinėjamą santykį ir nustato reikalavimus atkuriant ežero kranto liniją, be to, apeliaciniame skunde prašant taikyti įstatymo analogiją prašoma taikyti aprašo nuostatas, o būtent remiantis aprašo nuostatomis pirmosios instancijos teismas ieškovių ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.

27.9.       Būtent dėl ieškovių nepagrįsto ieškinio, sudarant sąlygas įrodyti ieškinį ir į bylą pateikti reikiamus dokumentus (kurių ieškovės taip ir nepateikė) teismo posėdžiai buvo atidedami, todėl būtent ieškovių veiksmai (neveikimas) sąlygojo bylos nagrinėjimo eigą. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės egzistavo bylos nagrinėjimo metu, bet ieškovės nekėlė abejonių teismo nešališkumu ir nereiškė nušalinimo, todėl apeliaciniame skunde nurodomi tariami šališkumo argumentai gali turėti piktnaudžiavimo teise požymių.

27.10.       Ieškovės privalo įrodyti ieškinį (pateikti įrodymus) ir aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

28.       Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

29.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys dėl leidimo atkurti kūdros kranto liniją, teisėtumas ir pagrįstumas.

30.       Nustatyta, kad ieškovė L. C. 2005 m. birželio 3 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, o ieškovė UAB „Harmonijos oazė“ 2015 m. rugpjūčio 24 d. žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartimi įsigijo žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) (unikalūs numeriai atitinkamai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)). Per abu sklypus 2006 m. buvo įrengtas 18 a. nepratekamas vandens telkinys (toliau – kūdra). Kūdros įrengimo planas buvo suderintas 2006 m. kovo 1 d. su Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriumi, 2006 m. kovo 6 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriumi, 2006 m. kovo 16 d. su Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir teritorijos planavimo skyriumi. Laikui bėgant, kūdra susijungė (susiliejo su šalia esančiu (duomenys neskelbtini) ežeru ((duomenys neskelbtini)), kuris yra priskiriamas prie valstybinės reikšmės vidaus vandens telkinių. Matininkas R. R., atlikdamas žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus, 2015 m. birželio 17 d. parengtame žemės sklypo plane fiksavo kadastro duomenų pasikeitimą natūroje ir privatų vandens telkinį įtraukė į valstybinės reikšmės (duomenys neskelbtini) ežerą. Siekdamos natūroje atkurti kūdros kranto liniją, ieškovės užsakė UAB „Vilniaus hidroprojektas“ projektą, pagal kurį būtų galima atkurti susiliejusių vandens telkinių kranto liniją ir pateikė šį projektą Aplinkos apsaugos agentūrai. Aplinkos apsaugos agentūra šio projekto nederino, nes yra neįgaliota priimti sprendimus dėl planuojamų vandens telkinio kranto linijos atstatymo darbų ir nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad galimai buvo pažeista ežero kranto linija ir vandens telkinio apsauginė juosta ties kūdra, ūkio subjektas turi nustatyti galimas aplinkos atkūrimo priemones ir raštu pateikti Regiono aplinkos apsaugos departamentui aplinkos atkūrimo priemonių planą, kuriame turi būti nurodyta aplinkos atkūrimo priemonės, numatyti darbai bei jų įvykdymo terminai, kiti svarbūs duomenys. Ieškovės 2017 m. balandžio 20 d. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui pateikė prašymą dėl išankstinio pritarimo ežero kranto linijos atstatymui ir atkūrimo priemonių plano patvirtinimo, tačiau atsakymo negavo.

31.       Aplinkos ministerijos 2018 m. gegužės 16 d. raštu Nr. (16-1 )-D8-2645 pateiktame atsiliepime nagrinėjant ieškovių 2017 m. rugsėjo 13 d. skundą, kuriame buvo prašoma imtis priemonių, kad rašte nurodyta problema (dėl Kūdros kranto linijos atkūrimo) būtų sprendžiama nedelsiant, Aplinkos ministerijoje organizuotas pasitarimas, kuriame dalyvavo AAA ir Vilniaus RAAD atstovai. Pasitarimo dėl L. C. ir UAB „Harmonijos oazė“ direktoriaus D. M. skundo dėl ministerijai pavaldžių institucijų neveiklumo, įvykusio 2017 m. spalio 17 d., 2017 m. spalio 24 d. protokolu Nr. D4-181 nutarta: Vilniaus RAAD 2017 m. sausio 12 d. patikrinimo metu nustatė, kad aplinkosauginių reikalavimų pažeidimų, įrengiant 18 arų dirbtinį nepratekamą vandens telkinį (kūdrą) prie (duomenys neskelbtini) ežero (ež. (duomenys neskelbtini)) nenustatyta, pagal sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkės patikrinimo metu pateiktą paaiškinimą, 2006 metais iškasta kūdra laikui bėgant dėl gamtinių faktorių (nestabilaus durpingo grunto, žemės lygių skirtumų, šalia gyvenančių bebrų, vyraujančio vakarų vėjo, ežero vandens lygio svyravimų, pavasarinių potvynių) susijungė su (duomenys neskelbtini) ežeru (ež. (duomenys neskelbtini)).

32.       2019 m. gegužės 21 d. ieškovės pateikė UAB „Vilniaus hidroprojektas“ parengtą „Vandens telkinio ((duomenys neskelbtini) ežero) pakrantės tvarkymo darbų projektą“ (toliau-Projektas). Agentūra atlikusi pirminį pagal aprašą pateiktų dokumentų vertinimą 2019 m. birželio 17 d. raštu Nr. (25)-A4E- 2226 „Dėl projekto” atsisakė derinti ieškovių pateiktą (duomenys neskelbtini) ežero pakrantės tvarkymo darbų projektą, nesant ekstremaliųjų situacijų komisijos sprendimo. 

33.       Pirmosios instancijos teismas ieškinį dėl leidimo atkurti kūdros liniją atmetė, todėl ieškovės nesutikdamos su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

34.       Apeliantės nurodo, kad jų turtas (kūdra) be jokio teisėto pagrindo yra apskaitomas kaip valstybinis turtas ((duomenys neskelbtini) ežeras) ir tokia situacija pažeidžia jų teises. Apeliantės nurodo, kad nei pirmos instancijos teismas, nei atsakovai ar tretieji asmenys jokių pastabų dėl projekto iš esmės neturėjo, o užliejimas yra tik paviršinis, todėl kranto linijos atkūrimas nebūtų sudėtingas. 

35.       Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismas sutinka su tuo, kad apskaitant apeliančių turtą yra pažeidžiamos jų turtinės teisės ir tokia situacija neturėtų būti toleruotina, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškinio reikalavimas yra leisti atkurti kūdros kranto liniją pagal pateiktą statybos projektą, todėl toks projektas turi atitikti įstatymų jam keliamus reikalavimus ir būti suderintas su atitinkamomis institucijomis, kad galėtų būti vykdomas. Būtent siekiant išsiaiškinti Projekto atitikimą teisės aktams 2020 m. birželio 1 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas ir buvo konstatuota, jog siekiant tinkamai išspręsti bylą, reikalinga išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su reiškiamu reikalavimu, t. y. ar UAB „Vilniaus hidroprojektas“ 2016 m. parengtas Kūdros kranto linijos atstatymo (duomenys neskelbtini) statybos projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, keliamus tokiems projektams, bei ar jame nurodyti techniniai sprendiniai yra tinkami.

36.       Nagrinėjamu atveju kolegija įvertinus tai, jog Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-1038 „Dėl Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašo pavirtinimo “ pareigą derinti paviršinių vandens telkinių ir jų pakrantės apsaugos juostose tvarkymo projektus nustatė Aplinkos apsaugos agentūrai, įpareigojo būtent atsakovę Aplinkos apsaugos agentūrą nustatytu terminu teismui pateikti ieškovių pateikto projekto vertinimą.

37.       Agentūra pateikė teismui paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog mano, kad UAB „Vilniaus hidroprojektas“ 2016 m.Kūdros kranto linijos atstatymo (duomenys neskelbtini) statybos projektas parengtas nesilaikant teisės aktuose nustatytų aplinkosauginių reikalavimų, kadangi Projekte numatytas inžinerinio įrenginio „pylimo“ įrengimas neatitinka Vandens įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nuostatos ir Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 98 straipsnio 7 punkto g), h) ir i) papunkčiuose nustatytų reikalavimų. (duomenys neskelbtini) ežero (ež. (duomenys neskelbtini)) kranto linijos pakeitimas pagal Projekto sprendinius būtų precedentas nesilaikyti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme ir kituose aplinkosaugos reikalavimus reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

38.       Agentūra nurodė, jog Vandens įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad draudžiama reguliuoti (tvenkti (patvenkti) ir kitais būdais keisti vandens lygį, gylį ir (arba) krantų liniją) upes ir (arba) ežerus, išskyrus Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytus atvejus. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 98 straipsnio 7 punkte nurodyta, kad paviršiniuose vandens telkiniuose draudžiama keisti krantų liniją, išskyrus šio punkto g), h), i) papunkčiuose nurodytas išimtis:1) papunktyje h) numatyta išimtis taikoma atsižvelgiant į Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašo 244 punkto nuostatas – kai Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatyme nustatytais atvejais kyla didelis pavojus gyventojų gyvybei, sveikatai, turtui ar aplinkai. Šiame papunktyje numatyta išimtis Projekte negali būti taikoma atsižvelgiant į Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Ekstremalių situacijų komisijos 2019-05-07 protokole Nr. ESK-1 pateiktą informaciją, kad Vilniaus rajono savivaldybės Ekstremalių situacijų komisija duomenų apie tai, kad žemės sklypuose, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), gyventojų gyvybei, turtui, sveikatai ar aplinkai kyla didelis pavojus, neturi ir priimti sprendimo, atitinkančio Civilinės saugos nuostatas, negali; 2) papunktyje i) nustatyta išimtis Projekte negali būti taikoma, kadangi Valstybinėje geologijos informacinėje sistemoje (GEOLIS) Geologinių reiškinių ir procesų žemėlapyje, viešai publikuojamame Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos tinklapyje nėra registruotų duomenų apie erozijos nuardytą (duomenys neskelbtini) ežero (ež. (duomenys neskelbtini)) kranto liniją; 3) papunktyje g) nustatyta išimtis Projekte negali būti taikoma, kadangi (duomenys neskelbtini) ežero (ež. (duomenys neskelbtini)) aplinkinės teritorijos nepatenka į potvynių grėsmės teritorijas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu Nr. D1-655 „Dėl Potvynių grėsmės ir potvynių rizikos žemėlapių Nemuno, Ventos, Lielupės ir Dauguvos upių baseinų rajonuose patvirtinimo“.

39.       Apeliantės į atsakovės Agentūros paaiškinimus pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog byloje neginčytinai nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ežeras su ieškovams priklausančia kūdra susiliejo dėl gamtinių kranto linijos erozijos priežasčių (nestabilaus durpingo grunto, žemės lygių skirtumų, šalia gyvenančių bebrų, vyraujančio vakarų vėjo, ežero vandens lygio svyravimų, pavasarinių potvynių ir pan.), nenustatyta, kad šių vandens telkinių susiliejimas būtų ieškovų ar trečiųjų asmenų ūkinės veiklos rezultatas, nes netgi faktinių aplinkybių patikrinimo vietoje metu nebuvo nustatyta jokių grunto nukasimo požymių. Tad priešingai nei teigia atsakovė, teisės aktai numato galimybę atkurti vandens telkinio kranto liniją, kuomet ji pažeista erozijos. Ta aplinkybė, kad kaip teigia atsakovė, Valstybinėje geologijos informacijos sistemoje (GEOLIS) neįregistruoti duomenys apie erozijos nuardytą (duomenys neskelbtini) ežero kranto liniją, nepaneigia fakto, kad tokios erozijos padariniai ežero susiliejimo su ieškovų kūdra vietoje realiai egzistuoja, ką Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas, remdamasis faktinių aplinkybių patikrinimu vietoje, yra pažymėjęs ir 2017 m. vasario 3 d. raštu (4 p.), kitų vandens telkinių susiliejimo priežasčių byloje neįrodinėjo ir kiti atsakovai. Pažymėjo, kad teismas Aplinkos apsaugos agentūrą įpareigojo įvertinti ir projekte nurodytus techninius sprendinius, tačiau apie tai atsakovas nieko nepasisako, kas leidžia teigti, kad jokių pastabų dėl projekto iš esmės atsakovas neturi.

40.       Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos bei Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija atsiliepimuose pritarė Agentūros nuomonei.

41.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog byloje atnaujinus nagrinėjimą buvo siekta išsiaiškinti  aplinkybes, susijusias su reiškiamu reikalavimu, t. y. ar UAB „Vilniaus hidroprojektas“ 2016 m. parengtas Kūdros kranto linijos atstatymo (duomenys neskelbtini) statybos projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, keliamus tokiems projektams, bei ar jame nurodyti techniniai sprendiniai yra tinkami. Agentūra savo paaiškinimuose nenurodė jokių argumentų ar pastabų, jog apeliančių pateikto Projektas techniniai sprendiniai būtų netinkami, todėl kolegija daro išvadą, jog Projekto techniniai sprendiniai yra tinkami. Kaip teisingai nurodė apeliantės, byloje nėra ginčo, jog ieškovėms priklausanti kūdra susiliejo su ežeru dėl gamtinių kranto linijos erozijos priežasčių. Taip pat neginčytinai nustatyta, jog pačių ieškovių jokių neteisėtų veiksmų dėl šių padarinių nenustatyta. Be to, kaip matyti iš Projekto, jį parengė tam kvalifikaciją turintis asmuo (I tomas, puslapis 133 ). Projektas suderintas su esamų požeminių komunikacijų turėtojais (I tomas, puslapis 134). Atsakovė Agentūra nenurodė jokių Projekto techninių sprendinių trūkumų, todėl pagrįstai galima teigti, jog apeliančių pateiktas Projektas yra tinkamai parengtas.

42.       Apeliantės nurodo, jog pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškinį jį grindė vieninteliu motyvu - teismas nustatė, kad paviršinių vandens telkinių kranto erozijos atveju taikoma LR aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. D1-1038 patvirtintas Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašas, pagal kurio 24(4) punktą, paviršinio vandens telkinio kranto (pakrantės) tvarkymo ir atkūrimo priemonės taikomos, kai kyla didelis pavojus gyventojų sveikatai, turtui ar aplinkai, o tokiu atveju yra rengiamas ir Aplinkos apsaugos agentūrai pateikiamas vandens telkinio tvarkymo projektas, kurio viena iš sudėtinių dalių - Vilniaus rajono savivaldybės ekstremalių situacijų komisijos sprendimas apie egzistuojančią ekstremalią situaciją. Kadangi byloje pateiktas tokios komisijos 2019 m. gegužės 7 d. protokolas, kad nėra duomenų apie ekstremalios situacijos buvimą, teismas laikė, kad Aplinkos apsaugos agentūra pagrįstai nederino projekto, o teismas nėra tas subjektas, kuris galėtų įvertinti ar yra kilęs didelis pavojus gyventojų sveikatai, gyvybei ar turtui, t. y. kad ieškinys negali būti tenkinamas nesant nustatytos ekstremalios situacijos.

43.       Kolegija nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, nors ir labai lakoniškai, tačiau nurodė ieškinio atmetimo motyvą, todėl teigti, jog yra absoliutus negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas) negalima. Tačiau kolegija nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, taikė materialines teisės normas pernelyg formaliai, todėl yra pagrindas sprendimą panaikinti (CPK 330 straipsnis).

44.       Ieškinyje reiškiamas reikalavimas be Aplinkos apsaugos agentūros, Aplinkos apsaugos departamento sutikimo leisti atkurti kūdros kranto liniją. Apeliančių teigimu, konkrečių atveju susiduriama su įstatymų spranga, nes teisės aktuose nėra numatyta galimybė atkurti erozijos pažeisto paviršinio vandens telkinio kranto liniją, todėl turi būti taikoma analogija ekstremaliai situacijai.

45.       Nuo 2017 m. gegužės 1 d. įsigaliojus Saugomų teritorijų įstatymo (Nr. XII-2683) nuostatoms atsirado galimybė atstatyti paviršinio vandens telkinio kranto liniją. Vadovaujantis šio įstatymo 20 straipsnio 4 dalies nuostatomis, „Pakrantės apsaugos juostoje draudžiama: (...) 2) vykdyti žemės darbus, keisti kranto liniją, reljefą ir žemės paviršių, išskyrus atvejus, kai kranto linija, reljefas ar žemės paviršius keičiami (...) taikant esamų statinių apsaugos nuo potvynių, erozijos prevencijos ar jos padarinių šalinimo priemones, taip pat atliekant paviršinių vandens telkinių tvarkymo darbus vadovaujantis Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintu Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašu“. Atsižvelgiant į tai buvo papildyti Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-1038 „Dėl Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašo pavirtinimo “ nuostatomis dėl paviršinių vandens telkinių ir jų pakrantės apsaugos juostose tvarkymo projekto rengimui keliamų reikalavimų, susijusių su erozijos prevencija ar jos padarinių šalinimu. Jei ežero kranto linijos atstatymo darbai susiję su hidrotechnikos statinio ar kito inžinerinio statinio statyba - projektas derinamas vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis: jei kranto linijos atstatymo darbai nesusiję su hidrotechnikos statinio ar kito inžinerinio statinio statyba - projektas derinamas vadovaujantis Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašo nuostatomis. Visais atvejais tokių darbų projektas turi būti derinamas su vandens telkinio savininku, valdytoju (patikėtiniu). Pažymėtina, jog Nacionalinė žemės tarnyba neprieštarauja, kad buvusi iki 2006 m. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) ežero kranto linija būtų atkurta.

46.       Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. D1-1038 patvirtinto Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašo, 24(4) punktą, paviršinio vandens telkinio kranto (pakrantės) tvarkymo ir atkūrimo priemonės taikomos, kai kyla didelis pavojus gyventojų sveikatai, turtui ar aplinkai, o tokiu atveju yra rengiamas ir Aplinkos apsaugos agentūrai pateikiamas vandens telkinio tvarkymo projektas, kurio viena iš sudėtinių dalių - ekstremalių situacijų komisijos sprendimas apie egzistuojančią ekstremalią situaciją.

47.       Prie bylos medžiagos yra pateikti įrodymai, kad duomenų apie tai, kad žemės sklypuose, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), gyventojų gyvybei, turtui, sveikatai ar aplinkai kyla didelis pavojus, Vilniaus rajono savivaldybės Ekstremaliųjų situacijų komisija neturi ir priimti sprendimo, atitinkančio Civilinės saugos įstatymo nuostatas, negali. Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašo 36.1.12. p. reikalauja, kad pateikiamo derinti projekto sudedama dalimi yra ekstremalių situacijų komisijos sprendimas, taikant erozijos prevencijos ir (ar) erozijos padarinių šalinimo ar erozijos pažeistos pakrantės tvarkymo ir (ar) atkūrimo priemones.

48.       Pirmos instancijos teismas ieškinį atmetė nustatęs, kad toks leidimas neišduotinas, nes nėra kilusi ekstremali situacija, keliantį pavojų gyventojų gyvybei, sveikatai, turtui ar aplinkai, t. y. nėra būtinos sąlygos, kad pagal Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-12-16 įsakymu Nr. D1-1038, būtų suderintas vandens telkinio tvarkymo projektas. Tačiau byloje nėra ginčo dėl to ir visos šalys pripažįsta aplinkybę, jog šiuo metu ieškovių turtas nesant jokio teisėto pagrindo yra apskaitomas kaip valstybės turtas ir tokia ieškovių teises pažeidžianti situacija turi būti išspręsta. Priešingu atveju, susidaro teisiškai ydinga situacija, kuomet dėl konkrečią situaciją reglamentuojančio teisės akto nebuvimo yra pažeidžiamos ir ignoruojamos ieškovių kaip teisėtų savininkų teisės į nuosavybę.

49.       Nustatyta, jog nei Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašas (nei kiti teisės aktai) nereguliuoja teisinės situacijos, kuomet egzistuoja būtinybė atkurti erozijos pažeistą paviršinio vandens telkinio kranto liniją, bet ekstremali situacija nekonstatuojama, t. y. pritartina apeliančių pozicijai, jog šioje byloje susiduriama su teisės aktų spraga.

50.       CPK 3 str. 6 d. numato, kad jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo materialinį arba procesinį santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius (įstatymo analogija), o jeigu ir tokio įstatymo nėra, teismas vadovaujasi bendraisiais teisės principais (teisės analogija); pagal analogiją negali būti taikomos specialiosios, t. y. bendrųjų taisyklių išimtis nustatančios, teisės normos. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įstatymo analogija galima esant tokioms sąlygoms: nėra teisės normos, kuri reglamentuotų ginčo santykį; yra teisės norma, reglamentuojanti panašų santykį; yra toks teisės normų reguliuojamo ir nereguliuojamo santykio panašumas, kuris leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad analogijos taikymas yra pateisinamas, t. y. neprieštaraus santykio esmei ir pobūdžiui.

51.       Nagrinėjamu atveju yra būtinybė atkurti erozijos pažeistą paviršinio vandens telkinio kranto liniją siekiant apsaugoti ir užtikrintini ieškovių turtines teises į nuosavybę, tačiau ekstremalios situacijos nėra konstatuota, o Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašas bei kiti teisės aktai nereguliuoja tokios teisinės situacijos, kuri susiklostė šioje nagrinėjamojoje byloje: 1) nėra teisės akto, kuris reglamentuotų privataus paviršinio vandens telkinio erozijos pažeistos kranto linijos atkūrimo santykius, kai neegzistuoja ekstremali situacija; 2) egzistuoja panašius teisinius santykius reguliuojanti teisės norma (Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašo 24(4) p.); 3) egzistuoja toks teisės normų reguliuojamo ir nereguliuojamo santykio panašumas, kuris leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad analogijos taikymas nagrinėjamu atveju yra pateisinamas.

52.       Todėl kolegija nurodo, jog yra taikytina įstatymo analogiją - Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašo 24(4) punktas, kuris leidžia atlikti paviršinio vandens telkinio kranto (pakrantės) erozijos prevencijos ir (ar) erozijos padarinių šalinimo, erozijos pažeisto kranto (pakrantės) tvarkymo ir (ar) atkūrimo priemones, kai LR civilinės saugos įstatyme nustatytais atvejais kyla didelis pavojus gyventojų gyvybei, sveikatai, turtui ar aplinkai.

53.       Kaip jau aukščiau buvo konstatuota, ieškovių pateiktas 2016 m. Kūdros kranto linijos atstatymo (duomenys neskelbtini) statybos projektas yra tinkamai parengtas, todėl ieškinys dėl leidimo taikyti Projekte nurodytas ieškovėms priklausančios kūdros atkūrimo priemones ir nesant Vilniaus rajono savivaldybės ekstremalių situacijų komisijos konstatuotai ekstremaliai situacijai, yra tenkinamas.  

54.       Apeliantės pažymi, kad ieškinys reikštas dviem atsakovams, tačiau sprendime pasisakyta tik dėl vieno iš jų. Kolegija pritaria tokiems argumentas. Kaip buvo nurodyta aukščiau (35 punktas), pagal ieškinį turėtų atsakyti atsakovė Agentūra, nes teisės aktais jai yra pavesta projektų derinimo ir vertinimo funkcija. Pažymėtina, jog pats atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos nurodė, jog jo sutikimas Projekto įgyvendinimui nereikalingas. Tokiu būdu ieškinio reikalavimai atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos atmestini, nes jis pagal ieškinį atsakyti neturi.

55.       Kolegija pabrėžia, jog visiškai nepagrįstas yra atsakovės Agentūros argumentas, jog (duomenys neskelbtini) ežero (ež. (duomenys neskelbtini)) kranto linijos pakeitimas pagal Projekto sprendinius būtų precedentas nesilaikyti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme ir kituose aplinkosaugos reikalavimus reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Pažymėtina, jog ieškiniu yra keliamas reikalavimas ne pakeisti ežero kranto liniją, o atkurti ieškovėms nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose buvusios teisėtai įrengtos kūdros kranto liniją.

56.       Įvertinus aukščiau išdėstytą, kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir padarė nepagrįstą išvadą dėl ieškinio, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinį tenkinti visiškai atsakovės Agentūros atžvilgiu, o atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atžvilgiu - atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

57.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnis). Ieškovės byloje patyrė 75 Eur žyminio mokesčio išlaidų, paduodant ieškinį, bei 75 Eur žyminio mokesčio išlaidų už apeliacinį skundą (I tomas, puslapis 6; V tomas, puslapis 153), todėl ieškinį patenkintus iš atsakovės Agentūros ieškovių naudai priteistina 150 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 331 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Ieškinį tenkinti Aplinkos apsaugos agentūros atžvilgiu visiškai.

Leisti ieškovėms L. C. ir UAB „Harmonijos oazė“ savo sąskaita ir jėgomis pagal UAB „Vilniaus hidroprojektas“ 2016 m. parengtą Kūdros kranto linijos atstatymo (duomenys neskelbtini) statybos projektą atkurti kūdros, esančios žemės sklypuose unik. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kranto liniją be Aplinkos apsaugos agentūros sutikimo.

Ieškinį Aplinkos apsaugos departamento prie LR Aplinkos ministerijos atžvilgiu atmesti.

Priteisti iš atsakovės Aplinkos apsaugos agentūros 150 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovių L. C. ir UAB „Harmonijos oazė“ naudai.

Šis sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjos                                                                                       Andrutė Kalinauskienė

  Eglė Surgailienė

Rūta Veniulytė-Jankūnienė