Civilinė byla Nr. e2A-86-567/2025
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01181-2023-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.1.5; 2.6.8.10; 2.6.18.3
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. balandžio 1 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Danguolės Martinavičienės ir Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus BDT“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Čekijos bendrovės „POLANSKY s.r.o.“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus BDT“ dėl skolos pagal statybos rangos darbų sutartį priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Čekijos bendrovė „POLANSKY s.r.o.“ (toliau – ir „POLANSKY s.r.o.“, ieškovė) pateikė ieškinį, kurį patikslino, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vilniaus BDT“ (toliau – ir atsakovė) 100 000 Eur skolą; 9 150 Eur delspinigius; 8 procentų (toliau – proc.) dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė ir atsakovė 2020 m. balandžio 22 d. sudarė darbų sutartį (toliau – ir sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo atlikti dūmtraukių Nr. 1 ir Nr. 2 išmontavimo darbus (toliau – ir darbai) (duomenys neskelbtini), o atsakovė – sumokėti 1 300 000 Eur (be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM)).
3. Ieškovė atliko visus darbus pagal sutartį – dūmtraukių Nr. 1 ir Nr. 2 tinkamas išmontavimas buvo įformintas atitinkamai 2021 m. rugpjūčio 18 d. protokolu ir 2021 m. gruodžio 12 d. protokolu, kurie buvo pasirašyti atsakovės statybos darbų vadovo ir kuriuose konstatuota, kad atlikti darbai, nurodyti šiame protokole, atitinka sutarties sąlygas. Ieškovė atsakovei išrašė 2021 m. gruodžio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 57210013 (toliau – ir sąskaita faktūra) paskutiniam likusiam apmokėjimui pagal sutartį dėl 100 000 Eur. Šios sąskaitos faktūros apmokėjimo paskutinė nustatyta termino diena buvo 2022 m. sausio 12 d. Atsakovė iki šiol nėra apmokėjusi sąskaitos faktūros, nors ieškovė tinkamai įvykdė sutartinę prievolę – atliko darbus. Taigi, atsakovė turi sutartinę ir įstatyminę pareigą už šiuos darbus atlyginti.
4. Sutarties priedo Nr. 1 3 pastaboje numatyta, kad, klientei vėluojant sumokėti rangovei bet kokią sumą, klientė moka rangovei 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo mokėtinos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Sąskaitos faktūros apmokėjimo paskutinė termino diena buvo 2022 m. sausio 12 d. Taigi, atsakovė UAB „Vilniaus BDT“ prievolės įvykdymo terminą yra praleidusi daugiau kaip 6 mėn. Šis pažeidimas yra tęstinis, todėl atsakovė turi mokėti 0,05 proc. už 183 dienas (t. y. paskutinius 6 mėn.).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. spalio 17 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino visiškai. Teismas nusprendė:
5.1. priteisti ieškovei iš atsakovės 100 000 Eur skolą, 9 150 Eur delspinigių, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (109 150 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. spalio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 794 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 7 583,01 Eur teisinės pagalbos bylinėjimosi išlaidų;
5.2. grąžinti ieškovei 176 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2023 m. spalio 26 d. mokėjimo nurodymu.
6. Teismas pažymėjo, kad nors sutarties 4.2.3 papunktyje ir nurodomas galutinis aktas, tačiau šio akto nesudarymas, kai visi darbai buvo perduoti etapais, perdavimą užfiksuojant protokolais, teismo vertinimu, negali būti suabsoliutintas, paneigiantis atsakovės pareigą atsiskaityti už atliktus darbus. Sutarties 4.2.3 papunktyje nurodyta, kad galutinis aktas pasirašomas, kai pasiekiamas išmontuojamų dūmtraukių 30 m aukštis, o pastarasis darbų rezultatas yra nurodytas 2021 m. rugpjūčio 18 d. ir 2021 m. gruodžio 12 d. protokoluose. Teismas nusprendė, kad ieškovė tinkamai atliko darbus ir juos perdavė atsakovei, todėl jai kyla pareiga atsiskaityti už atliktus darbus. Byloje nėra ginčo dėl to, kad darbai, už kuriuos reikalaujama atlyginimo, buvo atlikti ir perduoti atsakovei. Šalys nepateikė duomenų, kad buvo susitarta dėl konkrečios atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto formos naudojimo.
7. Teismas konstatavo, kad atsakovė, be kita ko, byloje laikėsi pozicijos, jog jai nekyla pareiga atsiskaityti už ieškovės atliktus darbus ir dėl to, kad jai, kaip generalinei rangovei, užsakovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Ignitis gamyba“ pritaikė netesybas dėl pavėluotai atliktų darbų ir dėl to inicijuotas kitas teisminis ginčas, nors faktiškai darbus vėlavo atlikti ieškovė. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenis Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1375-432/2024 (dabar Nr. e2-592-432/2025) pagal UAB „Vilniaus BDT“ ieškinį atsakovei AB „Ignitis gamyba“ dėl skolos pagal rangos sutartį priteisimo. AB „Ignitis gamyba“ nurodytoje byloje su pareikštais reikalavimais nesutinka, apeliuodama į pavėluotai atliktus darbus, apskaičiuotas netesybas ir kt. Faktiškai darbus atliko UAB „Vilniaus BDT“, pasitelkta subrangovė „POLANSKY s.r.o.“ nurodytoje byloje įtraukta trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Teismo vertinimu, nurodyta civilinė byla šios bylos nagrinėjimui neturi teisinės reikšmės dėl to, kad šiuo atveju atsakovė reikalavimo dėl netesybų nereiškė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Vilniaus BDT“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 17 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
8.1. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nes ieškovės perduotų darbų faktą vertino visiškai formaliai, nevertino ir nenagrinėjo aplinkybių dėl ieškovės atliktų darbų atsilikimo nuo sutartyje numatyto darbų vykdymo grafiko. Teismas neatsižvelgė ir nevertino, kad atsakovė neginčijo darbų atlikimo fakto, tačiau nurodė, jog galutinis darbų suderinimas reikalauja įskaityti baudą už nukrypimą nuo sutartimi numatyto darbų grafiko. Perdavimo aktas, liudijantis apie atliktus darbus, negali prilygti darbų užbaigimo akto sudarymui, kuriuo būtų išsprendžiamas galutinis apmokėjimas ieškovei už atliktus darbus. Ieškovė vengia darbus perduoti galutiniu aktu, kadangi galutiniu aktu darbų perdavimas vėluoja 79 ir 226 kalendorines dienas, už kurias skaičiuotinos 0,05 proc. dydžio nuo atitinkamo mėnesio darbų kainos netesybos. Proceso metu atsakovė patvirtino, kad ieškovė yra pilnai atlikusi minėtus darbus, tačiau ši aplinkybė negali būti vertinama izoliuotai nuo fakto, jog tie darbai atlikti, pradelsus sutartimi numatytą darbų atlikimo grafiką, antraip tokios aplinkybės ignoravimas pažeistų atsakovės ir ieškovės sutartimi prisiimtas prievoles laiku ir tinkamai vykdyti sutartį.
8.2. Byloje nėra duomenų apie ieškovės bandymus suderinti ir pasirašyti galutinį darbų užbaigimo aktą, kaip ir nėra duomenų, kad ieškovė neigtų aplinkybes dėl atsilikimo nuo sutartimi numatyto darbų grafiko. Teismas neįvertino ieškovės pradelstų darbų atlikimo fakto. Ieškovė neįrodė atsakovės kaltės dėl pradelstų darbų įvykdymo. Šių aplinkybių vertinimas apeliacinės instancijos teisme reikštų bylos nagrinėjimą iš esmės visa apimtimi naujais aspektais, o tai neatitiktų apeliacijos tikslo ir paskirties, nes tai pažeistų dalyvaujančių byloje asmenų teisę į apeliaciją. Pirmosios instancijos teismas neįvertino visų faktinių aplinkybių, kurių išsprendimas neabejotinai turėtų įtakos priimto sprendimo pagrįstumui ir ieškovės reikalaujamos skolos dydžiui, todėl egzistuoja faktinės aplinkybės, leidžiančios perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
9. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo atmesti apeliacinį skundą ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
9.1. Sprendimu pagrįstai konstatuota, kad darbai pagal sutartį buvo atlikti ir perduoti tinkamai, todėl atsakovei kyla pareiga atsiskaityti už atliktus darbus. Atsakovė nereiškė reikalavimų dėl ieškovės tariamo atsilikimo nuo sutartyje numatyto grafiko. Apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai dėl tariamai neatskleistos bylos esmės yra deklaratyvūs ir nesudaro pagrindo naikinti teisėtą sprendimą. Vien tai, kad atsakovė turi kitokį aptariamos situacijos subjektyvų vertinimą, savaime nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų teisingumo.
9.2. Sprendimu pagrįstai konstatuota, kad atsakovė ieškovei byloje nereiškė reikalavimo dėl netesybų, todėl apeliacinio skundo teiginiai dėl tariamo ieškovės vėlavimo atlikti darbus yra nepagrįsti ir nesusiję su nagrinėjamos bylos dalyku. Byloje neliko neištirtų įrodymų ir kitų tirtinų aplinkybių, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos nebūtų galima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis).
11. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl esminių faktinių aplinkybių
12. Nustatyta, kad 2020 m. balandžio 22 d. atsakovė (buvęs pavadinimas UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“) (klientė) ir „POLANSKY s.r.o.“ (rangovė) sudarė darbų sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti dūmtraukių Nr. 1 (KMD-1) ir Nr. 2 (KMD-2) išmontavimo darbus (duomenys neskelbtini) (sutarties 1.1 punktas), o atsakovė įsipareigojo sumokėti bendrą 1 300 000 Eur (be PVM) atlygį (sutarties 1.3 punktas).
13. Šalys sulygo, kad darbai bus atliekami ir perduodami trimis etapais (sutarties 4.2 punktas):
13.1. 1 etapas: klientės užsakyme (toliau – užsakymas) nurodyto dūmtraukio išmontavimas. Darbai laikomi įvykdytais klientei raštu patvirtinus 1 etapo užbaigimo ataskaitą. Etapas pradedamas įgyvendinti pateikus užsakymą rangovei ir laikomas įvykdytu šalims pasirašius aktą, vadinamą „Perdavimo ir priėmimo aktu“;
13.2. 2 etapas: užsakyme nurodyto dūmtraukio išmontavimas. Darbai laikomi įvykdytais klientei raštu patvirtinus 2 etapo užbaigimo ataskaitą. Etapas pradedamas įgyvendinti pateikus užsakymą rangovei ir laikomas įvykdytu šalims pasirašius aktą, vadinamą „Perdavimo ir priėmimo aktu“.
13.3. Bendras 1 ir 2 etapų įgyvendinimo laikotarpis nurodomas susumavus 1 ir 2 etapų įvykdymo laikotarpį. Įgyvendinimo terminai skaičiuojami nuo užsakymo pateikimo dienos iki etapo užbaigimo akto pasirašymo. 1 ir 2 etapai gali būti įgyvendinami vienu metu arba vienas po kito pagal klientės pateiktus užsakymus.
13.4. 3 etapas: galutinis rangovės darbų įgyvendinimas. Kai pasiekiamas išmontuojamų dūmtraukių 30 m aukštis, dūmtraukių išmontavimo darbai perduodami klientei, pasirašant galutinį klientės ir rangovės darbų užbaigimo aktą.
14. Sutarties priede „Finansinis grafikas“ 3 punktu šalys raštu susitarė, kad klientei vėluojant sumokėti rangovei bet kokią sumą, klientė moka rangovei 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo mokėtinos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Sutarties priede „Darbų grafikas“ šalys taip pat susitarė, kad rangovei vėluojant atlikti darbus pagal darbų atlikimo grafiką rangovė sumoka klientei 0,05 proc. dydžio nuo atitinkamo mėnesio darbų kainos netesybas už kiekvieną pradelstą dieną.
15. Abiejų šalių pasirašytame 2021 m. rugpjūčio 18 d. protokole nurodytas dūmtraukio išmontavimas Nr. 1 (H150m) iki 30 m lygio ir atlikti darbai, nurodyti šiame protokole, atitinka sutarties sąlygas.
16. Abiejų šalių pasirašytame 2021 m. gruodžio 12 d. protokole nurodytas dūmtraukio išmontavimas Nr. 2 (H250m) iki 30 m lygio ir atlikti darbai, nurodyti šiame protokole, atitinka sutarties sąlygas.
17. Ieškovė 2021 m. gruodžio 13 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. 57210013 už atliktus darbus pagal užsakymą „Dūmtraukių išmontavimas (250 m ir 150 m)“ dėl 100 000 Eur apmokėjimo iki 2022 m. sausio 12 d. Ieškovė raštu reikalavo apmokėti šią sąskaitą faktūrą, tačiau susitarimas nebuvo pasiektas.
18. Pagal LITEKO duomenis Vilniaus apygardos teismas 2025 m. vasario 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-592-432/2025 atmetė UAB „Vilniaus BDT“ ieškinį atsakovei AB „Ignitis gamyba“, trečiasis asmuo „POLANSKY s.r.o.“, dėl skolos pagal rangos sutartį priteisimo. Šis sprendimas nėra įsiteisėjęs, nes UAB „Vilniaus BDT“ pateikė apeliacinį skundą (2025 m. kovo 31 d. dokumento registracijos Nr. DOK-11978) dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 28 d. sprendimo panaikinimo (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
Dėl pareigos atsiskaityti už atliktus statybos rangos darbus
19. Statybos rangos teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.681–6.699 straipsniai, taip pat bendrosios rangos teisinių santykių normos (CK 6.644–6.671 straipsniai), jeigu jos neprieštarauja specialiosioms statybos rangos normoms (CK 6.644 straipsnio 2 dalis).
20. Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis).
21. Bendrosiose rangos teisinius santykius reglamentuojančiose CK nuostatose yra įtvirtina rangovo teisė pasitelkti savo prievolėms įvykdyti kitus asmenis (subrangovus), jeigu įstatymuose arba rangos sutartyje nenustatyta, kad užduotį privalo įvykdyti pats rangovas, ir nurodyta, kad tuo atveju, jeigu užduočiai vykdyti yra pasitelkti subrangovai, tai rangovas tampa generaliniu rangovu (CK 6.650 straipsnio 1 dalis). Šiose nuostatose taip pat aptarti ir su generalinio rangovo, subrangovo ir užsakovo tarpusavio santykiais bei atsakomybe susiję klausimai: CK 6.650 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu rangovas sutarčiai įvykdyti pasitelkė subrangovus pažeisdamas įstatymuose ar sutartyje nustatytas taisykles, jis atsako užsakovui už nuostolius, kuriuos padarė vykdydami sutartį subrangovai; pagal aptariamos nuostatos 3 dalį, generalinis rangovas atsako užsakovui už subrangovų prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, o subrangovams – už užsakovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą; CK 6.650 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, jei kitaip nėra nustatyta sutartyje ar įstatymuose, užsakovas ir subrangovas neturi teisės reikšti vienas kitam piniginių reikalavimų, susijusių su sutarčių, kiekvieno iš jų sudarytų su generaliniu rangovu, pažeidimu.
22. Kasacinis teismas išaiškino, kad generalinis rangovas, sudaręs subrangos sutartį, tampa dviejų savarankiškų sutarčių subjektu. Nuo to, kaip tinkamai subrangovas įvykdys sutartinius įsipareigojimus generaliniam rangovui, priklauso ir generalinio rangovo įsipareigojimų tinkamas įvykdymas užsakovui, todėl generalinis rangovas turi poreikį gauti tinkamą darbų rezultatą. Subrangovas, kaip verslininkas ir savo srities profesionalas, prisiimdamas pareigą atlikti tam tikrus darbus, suteikia generaliniam rangovui, kuris yra atsakingas užsakovui, teisėtus lūkesčius, kad jis atliks darbus profesionaliai, kokybiškai, panaudodamas reikiamas medžiagas ir technologijas, griežtai laikysis teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Taigi, iš esmės subrangovui, sudariusiam sutartį su generaliniu rangovu, taikomi tie patys reikalavimai kaip ir generaliniam rangovui, tik skiriasi jų pareigų apimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-681-378/2015). Todėl generalinio rangovo ir subrangovo sutartis, atitinkanti CK 6.681 straipsnyje nustatytą apibrėžimą, kvalifikuotina kaip rangos (statybos rangos) sutartis, kurioje generalinis rangovas yra užsakovas, o subrangovas – rangovas. Atitinkamai subrangos sutartiniams santykiams taikytinos CK įtvirtintos rangos sutarčių nuostatos tiek, kiek sutarties šalių teisėtai (neperžengiant sutarties laisvės principo ribų) nesusitarta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-701/2022).
23. Taigi, generalinis rangovas, sudaręs statybos rangos sutartį su subrangovu, laikytinas užsakovu pasitelkto subrangovo atžvilgiu.
24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme nustatytos dvi tarpusavyje susijusios užsakovo pareigos – priimti rangovo darbų rezultatą ir jį apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį, t. y. vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas, pirmiau išdėstytų teisės normų nuostatų visuma bei šias nuostatas aiškinanti teismų praktika suponuoja išvadą, kad užsakovas, neginčydamas pareigos priimti rangovo faktiškai atliktus darbus, sudarančius dalį sutarto galutinio rezultato, juolab priėmęs šiuos darbus, turi pareigą už juos atsiskaityti. Toks aiškinimas užtikrina šalių interesų pusiausvyrą – užsakovas, iš rangovo įgijęs teises į tam tikrą rangovo sukurtą turtą, privalo jam už šias teises atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-381/2021).
25. Įstatyme nustatyti ir kasacinio teismo praktikoje aptariami išimtiniai atvejai, kai užsakovas atleidžiamas nuo pareigos priimti rangovo atliktų darbų rezultatą ir atitinkamai – nuo neatskiriamai susijusios pareigos atsiskaityti už priimtą rezultatą: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2013).
26. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad dėl netinkamo rangos sutarties vykdymo nukentėjusios šalies teisių gynimo būdai įtvirtinti tiek bendrosiose sutarčių teisės normose (pvz., CK 6.207, 6.209, 6.213, 6.217, 6.256, 6.261 straipsniuose), tiek ir specialiosiose (pvz., CK 6.665 straipsnyje). Priklausomai nuo sutarties pažeidimo kreditorius gali rinktis vieną ar kelis teisių gynimo būdus, jeigu jų bendrą taikymą leidžia pasirinktų gynimo būdų prigimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015).
27. Specialieji užsakovo rangos sutartyje teisių gynimo būdai, įtvirtinti CK 6.665 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad, jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje.
28. Taigi, užsakovas (generalinis rangovas ginče su subrangovu) gali rinktis kelis teisių gynimo būdus tiek, kiek specialiųjų nuostatų, įtvirtintų CK 6.665 straipsnyje, nepakanka pažeistoms teisėms apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-469/2019; 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020). Greta reikalavimo grąžinti rangovui sumokėtas sumas, subjektas, manantis, kad dėl kontrahento netinkamai atliktų darbų ar pažeisto sutarties įvykdymo termino patyrė nuostolių, turi teisę reikalauti juos atlyginti, tačiau tokiu atveju privalo įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2013).
29. Nagrinėjamu atveju atsakovė nepareiškė reikalavimų ieškovei sumažinti darbų kainą, atlyginti nuostolius ar kitų panašaus pobūdžio priešpriešinių reikalavimų, o ginčas iš esmės kilo dėl to, ar atsakovė turi prievolę sumokėti ieškovei už atliktus rangos darbus 100 000 Eur skolą ir pagal sutartį apskaičiuotus delspinigius. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė atliko su atsakove sudarytoje rangos sutartyje numatytus darbus, t. y. išmontavo dūmtraukius, o atsakovė už ieškovės atliktus darbus iš dalies atsiskaitė, likdama skolinga ieškiniu prašomą priteisti sumą. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovė tinkamai atliko rangos darbus ir juos perdavė atsakovei, todėl atsakovei kilo pareiga už juos atsiskaityti. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodydama, kad teismas neatskleidė bylos esmės, nes neatsižvelgė, jog rangos darbai buvo atlikti pavėluotai (ne sutartyje nustatytais terminais) ir netinkamai perduoti (ne sutartyje nustatyta tvarka), dėl to atsakovei nekilo pareiga visiškai atsiskaityti už atliktus darbus.
30. CK 6.694 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal statybos rangos sutartį atliktų darbų perdavimas ir priėmimas yra įforminamas abiejų šalių pasirašomu aktu. Nors įstatyme yra nustatyta, kad statybos rangos sutarties pagrindu atlikti darbai turi būti perduodami surašant darbų perdavimo–priėmimo aktą, kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog šis reikalavimas neturėtų būti suabsoliutintas, nes pagrindas rangovui reikalauti iš užsakovo vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus – yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas, t. y. sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo–priėmimo aktas yra tik šį faktą patvirtinantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011).
31. Nesant darbų perdavimo–priėmimo akto, gali kilti darbų atlikimo laiko, kokybės ir kitų klausimų, tačiau vien šio akto nepateikimas byloje nepaneigia rangovo teisės gauti atlyginimą už atliktus darbus, jei darbų perdavimą galima nustatyti vadovaujantis kitais įrodymais. Faktai, kad darbų perdavimas ir priėmimas pagal CK nustatytus reikalavimus neįvyko, tačiau užsakovas rangovo darbų rezultatą pradėjo naudoti pagal paskirtį, tai darė ilgą laiką ir gera valia pradėjo vykdyti atsiskaitymus už atliktus darbus, gali rodyti, jog šalys pažeidė sutartinius įsipareigojimus ir nesilaikė teisės normų reikalavimų, tačiau pažeidimų faktas neatleidžia šalių nuo prievolių, kylančių iš sutarčių vykdymo principų (CK 6.200 straipsnis) ir rangos sutarties esmės, reikalaujančių, kad už tinkamą darbo rezultatą būtų sumokama sulygta kaina. Pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai jais naudotis ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu. Perdavimo–priėmimo akto nebuvimas pats savaime neatleidžia užsakovo nuo pareigos atsiskaityti už tinkamai atliktus darbus, tačiau tokiais atvejais teismas, spręsdamas dėl rangovo reikalavimo sumokėti už darbus pagrįstumo, privalo nustatyti reikšmingas faktines aplinkybes, kurios patvirtintų tinkamą užsakovo informavimą apie darbų baigtį ir kvietimą pasirašyti jų perdavimo aktą, užsakovo atsisakymą tokį aktą pasirašyti ir turėtą realią galimybę pareikšti pretenzijas dėl darbų trūkumo arba faktinį darbų perėmimą ir pradėjimą jais naudotis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-672-313/2015).
32. Įstatyme nenustatyta specialios privalomos priėmimo–perdavimo akto formos, todėl tokiu aktu gali būti laikomas dokumentas, atitinkantis įstatyme nurodytus priėmimo–perdavimo akto požymius. Esminę reikšmę sandoriui kvalifikuoti turi ne dokumento pavadinimas, bet jo turinys, jį sudariusių šalių valia, tikslai, kurių jos siekė surašydamos konkretų vertinamą dokumentą (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Iš CK 6.694 straipsnio 4 dalies nuostatų akivaizdu, kad priėmimo–perdavimo aktas turi būti rašytinės formos, jo turinys – nuorodos apie atliktų darbų priėmimą be išlygų arba pažymint darbų trūkumus, nustatant jų pašalinimo tvarką ir sąlygas. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007).
33. Užsakovo pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2017; 2021 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-403/2021).
34. Taigi, pagal įstatymo nuostatas ir kasacinio teismo praktiką, tam, kad būtų galima konstatuoti atsiradus užsakovo pareigą sumokėti rangovui už atliktus statybos rangos darbus, turi būti nustatytas tinkamo atliktų darbų perdavimo ir priėmimo faktas: įstatyme įtvirtinta forma fiksuota situacija dėl rangovo aiškios valios perduoti konkrečius apibrėžtus darbus ir tinkamo užsakovo informavimo apie tai, užsakovo valia priimti darbus arba atsisakymo juos priimti priežastys. Šis faktas paprastai fiksuojamas rašytiniu darbų perdavimo–priėmimo aktu, pasirašytu abiejų šalių arba vienos iš jų vienašališkai, tačiau tokio akto nebuvimas savaime nepanaikina užsakovo pareigos atsiskaityti su rangovu, nes pagrindas rangovui reikalauti iš užsakovo sumokėti už darbus yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas, t. y. sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo–priėmimo aktas yra tik šį faktą patvirtinantis dokumentas.
35. Nagrinėjamu atveju šalių sudarytos sutarties 4.2.1–4.2.3 papunkčiuose nurodyta, kad 1 etapo dūmtraukio išmontavimo darbai laikomi įvykdytais klientei raštu patvirtinus 1 etapo užbaigimo ataskaitą. Etapas pradedamas įgyvendinti pateikus užsakymą rangovei ir laikomas įvykdytu šalims pasirašius aktą, vadinamą „Perdavimo ir priėmimo aktu“. 2 etapo dūmtraukio išmontavimo darbai laikomi įvykdytais klientei raštu patvirtinus 2 etapo užbaigimo ataskaitą. Etapas pradedamas įgyvendinti pateikus užsakymą rangovei ir laikomas įvykdytu šalims pasirašius aktą, vadinamą „Perdavimo ir priėmimo aktu“. Bendras 1 ir 2 etapų įgyvendinimo laikotarpis nurodomas susumavus 1 ir 2 etapų įvykdymo laikotarpį. Įgyvendinimo terminai skaičiuojami nuo užsakymo pateikimo dienos iki etapo užbaigimo akto pasirašymo. 1 ir 2 etapai gali būti įgyvendinami vienu metu arba vienas po kito pagal klientės pateiktus užsakymus. 3 etapas: galutinis rangovės darbų įgyvendinimas. Kai pasiekiamas išmontuojamų dūmtraukių 30 m aukštis, dūmtraukių išmontavimo darbai perduodami klientei pasirašant galutinį klientės ir rangovės darbų užbaigimo aktą.
36. Atsakovė laikosi pozicijos, kad jos pareiga atsiskaityti su ieškove atsirastų tik pasirašius galutinį darbų perdavimo–priėmimo aktą. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais atsakovės argumentais nesutinka.
37. Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose. Pagal CK 6.193 straipsnį: 1) sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai; aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys; 2) visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos, atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes; aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos; 3) jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė; 4) kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai; visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai; 5) aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius.
38. Kasacinio teismo praktikoje sutarčių aiškinimo klausimu yra nurodyta, kad, kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tačiau toks sutarties aiškinimo būdas ne visada leidžia tiksliai įvertinti sutarties turinį ir nustatyti bendrą subjektyvią kontrahentų valią sukurti atitinkamus įsipareigojimus. Kilus sutarties šalių ginčui, teisme gali nepavykti nustatyti tikrųjų šalių ketinimų, ypač jei sandorio šalys laikosi priešingų pozicijų, skirtingai interpretuoja sudarant sutartį buvusią jų valią ar ją iškreipia, nesutaria dėl sutarties tikslų ar turinio. Todėl tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-969/2021; 2022 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-421/2022).
39. Byloje nekilo ginčo, kad sutarties 4.2.3 papunktyje numatytas galutinis darbų perdavimo–priėmimo aktas nebuvo pasirašytas, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu tai savaime nereiškia, jog vien dėl to atsakovei nekilo pareiga visiškai atsiskaityti su ieškove, atsižvelgiant į tai, jog atsakovė ieškovės atliktus darbus faktiškai priėmė. Pažymėtina, kad nei iš sutarties turinio, nei iš šalių paaiškinimų ir byloje esančių įrodymų nenustatyta, jog šalys buvo susitarusios dėl konkrečios atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto formos. Sutarties 4.2.1 ir 4.2.2 papunkčiuose nurodyti perdavimo–priėmimo aktai pagal atliktų darbų etapus taip pat nebuvo sudaromi, o ieškovės atlikti statybos rangos darbai atsakovei faktiškai buvo perduoti abiejų sutarties šalių 2021 m. rugpjūčio 18 d. ir 2021 m. gruodžio 12 d. pasirašytais protokolais, kuriuose atitinkamai nurodyta, jog pagal sutartyje numatytus 1 ir 2 etapus (du atskiri kaminai) atlikti darbai atitinka sutarties sąlygas.
40. Byloje nekilo ginčo, kad visus pagal sutartį numatytus 1 ir 2 etapų darbus ieškovė atliko bei darbus perdavė ir atsakovė juos priėmė būtent protokolų pagrindu, taigi, nėra pagrindo išvadai, jog papildomai turėjo būti sudaromas galutinis tų pačių darbų perdavimo–priėmimo aktas, juolab kad atsakovė neįrodinėjo, jog 1 ir 2 etapų darbai turėjo būti perduoti ne protokolais, o atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktais.
41. Be to, atsakovės apeliacinio skundo argumentų dėl galutinio darbų perdavimo–priėmimo akto nesudarymo prieštaringumą patvirtina tai, kad atsakovė ieškovės 2021 m. rugpjūčio 18 d. protokolo pagrindu išrašytą sąskaitą faktūrą dėl 80 000 Eur už dūmtraukio Nr. 1 išmontavimo darbus apmokėjo 2021 m. rugsėjo 23 d. Pagal sutarties priede „Darbai“ nurodytas nuostatas už nurodytų darbų atlikimą atsakovė privalėjo atsiskaityti per 30 kalendorinių dienų nuo darbų užbaigimo akto pasirašymo. Taigi, nors atsakovė teigia, kad tarp šalių nebuvo sudarytas tarpinis (pagal etapus) ar galutinis darbų perdavimo–priėmimo aktas ir dėl to atsakovei nekilo pareiga atsiskaityti su ieškove, tai atsakovei netrukdė atsiskaityti su ieškove pagal 2021 m. rugpjūčio 18 d. protokolo pagrindu išrašytą sąskaitą faktūrą dėl 80 000 Eur už dūmtraukio Nr. 1 išmontavimo darbus.
42. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovės akcentuojamuose sutarties 4.2.1–.4.2.3 papunkčiuose dėl perdavimo–priėmimo aktų sudarymo pagal atskirus darbų atlikimo etapus nėra nuostatų dėl atsiskaitymo, t. y. minėtuose papunkčiuose nurodytų perdavimo–priėmimo aktų sudarymas nėra tiesiogiai susietas su atsakovės pareiga atsiskaityti už ieškovės atliktus darbus. Kaip minėta, atsakovės pareiga atsiskaityti su ieškove už atliktus darbus nurodyta sutarties priede „Darbai“, reglamentuojančiame, kad už jame nurodytų darbų atlikimą (pagal atskiras darbų pozicijas) atsakovė privalėjo atsiskaityti su ieškove per 30 kalendorinių dienų nuo darbų užbaigimo akto pasirašymo. Minėtame sutarties priede nurodyti darbai, kuriuos atliko ieškovė (2.8 ir 3.5 punktai), atsispindi 2021 m. rugpjūčio 18 d. ir 2021 m. gruodžio 12 d. protokoluose, pagal kuriuos atsakovė darbus priėmė ir iš dalies atsiskaitė.
43. Taigi, atsakovės pasirinkta gynybinė pozicija dėl neatsiskaitymo su ieškove priežasčių yra prieštaringa ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių, kurios patvirtina, jog atsakovė dalį ieškovės atliktų darbų priėmė ir atsiskaitė už juos ne atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto, o protokolo pagrindu. Atsakovė taip pat neįrodinėjo, kad protokolų pagrindu jos priimti darbai buvo atlikti netinkamai. Priešingai, protokoluose atsakovė patvirtino, kad ieškovės atlikti darbai atitinka sutarties sąlygas. Tai reiškia, kad atsakovė iš esmės savo veiksmais pati pripažino, jog tarp šalių pasirašyti atliktų darbų protokolai atitinka sutartyje numatytų darbų perdavimo–priėmimo aktų turinį, todėl atsakovės atsisakymas atsikaityti su ieškove pagal 2021 m. gruodžio 12 d. protokolo pagrindu išrašytą sąskaitą faktūrą dėl 100 000 Eur už dūmtraukio Nr. 2 išmontavimo darbus yra nepagrįstas ir deklaratyvaus pobūdžio.
44. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad aplinkybės, jog šalys atliktų darbų perdavimą–priėmimą įformino protokolais, o ne perdavimo–priėmimo aktais, atsakovė protokoluose patvirtino ieškovės atliktų darbų atitikimą sutarties nuostatoms ir už dalį darbų atsiskaitė, patvirtina, jog atsakovei atsirado pareiga visiškai atsiskaityti su ieškove už jos atliktus ir atsakovės priimtus darbus. Vien formalus darbų perdavimo–priėmimo aktų įvardinimas protokolais, nesant ginčo dėl atliktų darbų tinkamumo, nepaneigia sutartų darbų atlikimo fakto ir atitinkamai neeliminuoja atsakovės pareigos atsiskaityti už ieškovės atliktus darbus, dėl kurių tinkamumo atsakovė iki ginčo šioje byloje kilimo nebuvo pareiškusi ieškovei jokių pretenzijų.
45. Atsakovė nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia tuo aspektu, kad teismas neįvertino, jog ieškovė darbus atliko ne pagal sutartyje nustatytą grafiką, todėl ieškovė turėtų sumokėti atsakovei 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo darbų kainos už kiekvieną pradelstą dieną. Atsakovė nurodė, kad ji Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-592-432/2025 pateikė ieškinį dėl skolos priteisimo iš AB „Ignitis gamyba“, kuri nesutinka su UAB „Vilniaus BDT“, kaip generalinės rangovės, reikalavimais, nes rangos darbai buvo atlikti pavėluotai. Apeliacinės instancijos teismas su nurodytais UAB „Vilniaus BDT“ argumentais nesutinka.
46. Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ieškinio dalykas (reikalavimas) ir nurodytas faktinis ieškinio pagrindas (aplinkybės, kuriomis šalis grindžia savo reikalavimą), taip pat atsakovo pateiktų atsikirtimų į ieškinį dalykas ir faktinis pagrindas. Asmuo, kreipdamasis į teismą dėl, jo manymu, pažeistos subjektinės teisės ar įstatymo saugomo intereso, ieškinyje nurodo tokio pažeidimo aplinkybes (faktinį pagrindą) ir pasirenka teisių gynimo būdą. Ginčas privalo būti išspręstas pagal pareikštus reikalavimus, teismas negali pats nei suformuluoti už bylos šalis ieškinio dalyko ir pagrindo, nei, spręsdamas bylą, pakeisti ieškinio dalyko ar faktinio pagrindo ar taikyti alternatyvius pažeistų teisių gynimo būdus (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-429-701/2017; 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-253-381/2023; 2023 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-916/2023).
47. Taigi, bylos nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia faktinis ieškinio pagrindas ir dalykas. Dėl to būtent atsižvelgiant į šiuos elementus nustatytina, kas sudaro konkrečios bylos esmę, t. y. kokios teisės normos yra taikytinos ginčo santykiui ir kokios faktinės aplinkybės yra teisiškai reikšmingos, sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą. Teismo pareiga neperžengti ieškinio ribų yra susijusi ir su draudimu teismui priimti siurprizinį, t. y. bylos šaliai netikėtą, sprendimą. Teismai negali priimti siurprizinio sprendimo tiek įrodymų tyrimo ir vertinimo, tiek ir teisės taikymo aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-381/2023).
48. Kaip minėta, ieškinį nagrinėjamoje byloje dėl skolos už atliktus rangos darbus priteisimo pateikė ieškovė. Atsakovė, nesutikdama su ieškovės ieškinio reikalavimais, nepareiškė reikalavimų ieškovei priteisti netesybas, sumažinti darbų kainą, atlyginti nuostolius ar kitų panašaus pobūdžio priešpriešinių reikalavimų.
49. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė, manydama, kad dėl ieškovės pažeisto sutarties įvykdymo termino patyrė nuostolių, atsakovė turėjo teisę reikalauti juos atlyginti, tačiau tokiu atveju atsakovė turėjo pareikšti priešieškinį ir privalėjo įrodyti visas ieškovės civilinės atsakomybės sąlygas, kurių nagrinėjamu atveju atsakovė neįrodinėjo.
50. Pažymėtina, kad subjektas, kurio interesai pažeisti, pats pasirenka, ar ginti ir kaip ginti savo interesus. Kaip minėta, atsakovė byloje priešieškinio nereiškė ir savarankiško materialaus reikalavimo apginti jos galimai pažeistas teises ir interesus nepareiškė. Nagrinėjama byla nėra susijusi su viešojo intereso gynimu, byloje nenustatyta kitų aplinkybių, kurios įpareigotų pirmosios instancijos teismą peržengti ieškiniu apibrėžtas bylos nagrinėjimo ribas. Atsakovės procesiniuose dokumentuose išreikšta gynybinė pozicija dėl ieškiniu jai pareikštų reikalavimų nesudarė pagrindo pirmosios instancijos teismui savo iniciatyva imtis atsakovės interesų gynybos, atsižvelgiant į tai, kad darbus atsakovė priėmė protokolais ir juose nurodė, jog atlikti darbai atitinka sutarties sąlygas.
51. Byloje nėra duomenų, kad iki ginčo šioje byloje kilimo atsakovė būtų reiškusi ieškovei pretenzijas dėl vėlavimo atlikti darbus ar atliktų darbų kokybės, taikė netesybas, atliko priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą ar pan. Atsakovė nereikalavo nutraukti darbus dėl sutarties sąlygų nesilaikymo. Ieškovei pateikus sąskaitą pagal atliktų darbų protokolą, kuriuo darbai buvo faktiškai priimti, atsakovė vengė atsiskaityti, dėl to nagrinėjamoje byloje kilo ginčas.
52. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstą išvadą, jog atsakovei kilo pareiga atsiskaityti už ieškovės atliktus ir atsakovės priimtus statybos rangos darbus. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje atsakovė nereiškė ieškovei priešpriešinių reikalavimų (pavyzdžiui, sumažinti darbų kainą, atlyginti nuostolius, priteisti netesybas dėl vėlavimo atlikti darbus ir pan.), todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo savo iniciatyva spręsti dėl atsakovės teisių ir interesų gynimo būdų, nesant konkretaus atsakovės priešpriešinio reikalavimo. Taigi, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė priėmė iš ieškovės visus sulygtus darbus, dėl kurių tinkamumo atsakovė ieškovei nereiškė jokių pretenzijų, ir pagrįstai tenkino ieškinį.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
53. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės ieškinį, tinkamai nustatė ir teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime tinkamai išanalizavo byloje pateiktus įrodymus, pasisakė dėl šalių paaiškinimų ir pateiktų duomenų, tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą šalims ir išvadas padarė, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija jų nevertina.
54. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijų 7 punktas reglamentuoja, kad civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą pagalbą maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
55. 2024 m. gruodžio 6 d. sąskaita faktūra už teisines paslaugas ir 2024 m. gruodžio 31 d. sąskaitos išrašas patvirtina, kad ieškovė 2024 m. IV ketvirtį apmokėjo 3 354,71 Eur už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, taikomas 2024 m. II ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 2 196,40 Eur. Maksimalus dydis už atsiliepimą į apeliacinį skundą sudaro 2 855,32 Eur (1,3 x 2 196,40 Eur) (Rekomendacijų 8.11 papunktis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis mažinamas, nes jis viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį. Taigi, ieškovei iš atsakovės priteistinas 2 855,32 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimas.
56. Atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, todėl atsakovė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei Čekijos bendrovei „POLANSKY s.r.o.“ (juridinio asmens kodas 26949890) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus BDT“ (juridinio asmens kodas 125722762) 2 855,32 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus penkiasdešimt penkis eurus ir 32 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.
Teisėjos Rasa Gudžiūnienė
Danguolė Martinavičienė
Neringa Švedienė