PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. balandžio 7 d. Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Ginsautė“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 27 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5959-902/2020 pagal ieškovės V. P. ieškinį atsakovei UAB „Ginsautė“, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, A. R. dėl skolos priteisimo ir
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. P. prašė priteisti iš atsakovės UAB „Ginsautė“ 5 010,31 Eur skolą už nuomą, 1 959,52 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2012 m. vasario 10 d. šalys sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kurios pagrindu ieškovė 5 metų laikotarpiui atsakovei išnuomojo 44,82 kv. m. patalpas, o atsakovė įsipareigojo valdyti ir naudoti patalpą sutartyje numatytomis sąlygomis bei tvarka, mokėti patalpos nuomos mokestį bei mokesčius už komunalines paslaugas. Nuomos sutarties metu atsakovė pradėjo pažeidinėti prievolę, numatytais terminais nemokėjo nuomos mokesčio arba savo iniciatyva mokėdavo mažesnį nuomos mokestį nei buvo nustatyta sutartyje, dėl ko pradėjo kauptis įsiskolinimas. Atsakovė tiek galiojant sutarčiai, tiek jai pasibaigus buvo raginama sumokėti nuomos mokesčio įsiskolinimą, tačiau į raginimus nereagavo. Pasibaigus nuomos sutarties terminui, atsakovė iš patalpų išsikraustė, tačiau įsiskolinimo nepadengė. Vadovaudamasi sutarties 2.7 punktu, ieškovė atsakovei paskaičiavo delspinigius, kurie sudaro 1 959,52 Eur.
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2020 m. birželio 11 d. priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškinį dėl skolos, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo patenkino visiškai.
4. Atsakovė pateikė prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir 2020 m. birželio 11 d. preliminaraus sprendimo, prašė preliminarų teismo sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti.
5. Teismo posėdyje ieškovės atstovas nurodė, kad mažina ieškinio reikalavimo dalį dėl delspinigių priteisimo, todėl prašė priteisti 271,07 Eur delspinigių už 6 mėnesius, kitus ieškinio reikalavimus palaikė. Atsakovės atstovai, be kita ko, prašė išdėstyti sprendimo vykdymą 2 metams.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2020 m. lapkričio 27 d. galutiniu sprendimu pakeitė 2020 m. birželio 11 d. preliminarų sprendimą ir ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovės UAB „Ginsautė“ ieškovei V. P. 5 010,31 Eur skolą už nuomą, 271,07 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas; kitos ieškinio dalies netenkino. Atmetė atsakovės atstovo prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo.
7. Teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, konstatavo, jog atsakovė vienašališkai, nesant ieškovės sutikimo, sumažino patalpų nuomos kainą, todėl atsakovei kyla pareiga ieškovei padengti paskaičiuotą 5 010,31 Eur nepriemoką už patalpų nuomą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38, 6.59 straipsniai, 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis, 6.256 straipsnio 1 dalis, 6.477 straipsnio 1 dalis, 6.487 straipsnio 1 dalis).
8. Spręsdamas klausimą dėl delspinigių priteisimo teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovė prieštaravimuose dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo dėl skolos priteisimo prašė taikyti 6 mėnesių ieškinio senatį, o teismo posėdžio metu ieškovės atstovas žodžiu nurodė, jog, atsižvelgiant į atsakovės atsiliepimą, mažina ieškinio reikalavimą dėl delspinigių priteisimo iki 271,07 Eur. Esant tokiai aplinkybei, teismas iš atsakovės priteisė 271,07 Eur delspinigių, jų dydį sumažindamas taikant ieškinio senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
9. Teismas sprendė, jog nėra jokio teisinio pagrindo išdėstyti sprendimo vykdymą ilgesniam laikui. Iš byloje surinktų duomenų nustatė, kad ieškovė ilgą laiką negavo viso sutarto nuomos mokesčio, todėl susidarė nemažas įsiskolinimas. Teismo vertinimu, ieškovė yra senyvo amžiaus, todėl yra suinteresuota kuo greičiau gauti skolos padengimą. Šiuo atveju atsakovė nepateikė rašytinių įrodymų, jog turi finansinių sunkumų tinkamai atsiskaityti su ieškove. Pažymėjo, kad teismas, 2020 m. spalio 19 d. išnagrinėjęs ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nustatė, jog pagrindo areštuoti atsakovės turtą nėra, kadangi finansinės atskaitomybės dokumentai rodė, kad atsakovės turtinė padėtis nėra sunki.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Ginsautė“ prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 27 d. galutinio sprendimo dalį dėl atmesto prašymo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo ir sprendimo vykdymą išdėstyti 18 mėnesių laikotarpiui, mokant kiekvieną mėnesį lygiomis dalimis į ieškovės nurodytą banko sąskaitą nuo priteistos bendros 5 281,38 Eur sumos po 293 Eur kiekvieną mėnesį.
11. Nurodo, kad su teismo argumentais dėl sprendimo vykdymo išdėstymo nesutinka, nes visa apimtimi įvykdyti sprendimą iš karto jam įsiteisėjus realios galimybės neturi. Iš pateikiamų teismui finansinių dokumentų matyti, jog UAB „Ginsautė“ 2019 m. finansinius metus baigė su 5 332 Eur nuostoliu. Bendrovė išskirtinai prekiauja „Husqvarna“ produkcija, kurią sudaro prekės, paklausios vasaros sezono metu (žoliapjovės ir su jų aptarnavimu susijusios pagalbinės dalys). Šiuo metu apyvarta yra visiškai sustojusi, todėl bendrovė realių pajamų negauna. Atsakovė yra įrašyta į nuo karantino nukentėjusių įmonių sąrašą.
12. Teigia, jog sprendimo įvykdymo išdėstymui yra socialiai reikšmingų aplinkybių. Atsakovės bendrovėje iki šiol dirba keturi darbuotojai, tačiau, nesant pakankamai apyvartinių lėšų priteistai sumai sumokėti, išieškojimas būtų nukreiptas į bendrovės trumpalaikį turtą, kurį sudaro „Husqvarnos“ produkcijos likučiai, leidžiantys tikėtis gauti pajamas ateinančių metų vasaros laikotarpiu ir tokiu būdu išlaikyti darbuotojus, užtikrinant jų pajamas. Išdėsčius sprendimo vykdymą per 18 mėnesių, atsakovė būtų pajėgi padengti ieškovei visą priteistą sumą, išsaugodama bendrovės veiklą.
13. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė V. P. prašo apeliacinį skundą atmesti.
14. Nurodo, kad sprendimas yra pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį pakeisti ir sprendimo vykdymą išdėstyti. Teismas tinkamai vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir CK nuostatomis, teismų praktika panašiose bylose bei visapusiškai įvertino byloje esančius įrodymus. Šiuo atveju, nesant ieškovės sutikimo išdėstyti priteistos sumos įvykdymą, laikytina, jog įvykdymo išdėstymas pažeistų ieškovės, kaip kreditorės, teises ir teisėtus lūkesčius, šalių lygiateisiškumą ir protingos jų interesų pusiausvyros taisyklę.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Apeliacinis skundas atmetamas.
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Remiantis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
17. Atsakovė UAB „Ginsautė“ skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo netenkintas atsakovės prašymas dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo.
18. Pirmosios instancijos teismas atsisakė išdėstyti sprendimo įvykdymą, nustatęs, kad atsakovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų išskirtinai sunkią jos finansinę padėtį. Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad ieškovė yra senyvo amžiaus, todėl yra suinteresuota kuo greičiau gauti skolos padengimą. Atsakovė nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.
19. Tam tikrais atvejais, kai dėl objektyvių susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo, teismas, vadovaudamasis CPK 284 straipsnio 1 dalimi bei atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas svarbias aplinkybes, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva gali sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Kita vertus, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, o teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).
20. Teismų praktikoje pasisakoma, kad teismas, spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo galimybės, turėtų atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, į kitas svarbias aplinkybes, turėtų siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, kad sprendimo vykdymo išdėstymas skolininkui nesuteiktų nepagrįsto pranašumo, o išieškotojas nepatirtų nepagrįstų nuostolių, taip pat turėtų vadovautis bendraisiais teisės principais – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-548-236/2020).
21. Pareiga įrodyti pagrindų sprendimui atidėti ar jį išdėstyti buvimą tenka to prašančiai šaliai, todėl, atsakovei nepateikus įrodymų prašymui dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo pagrįsti, nagrinėjamos bylos atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad apeliantė neįrodė išimtinio atvejo buvimo, objektyviai lemiančio įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo išdėstymo poreikį. Pažymėtina, jog teismas, spręsdamas sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, privalo įvertinti konkrečios situacijos reikšmingų faktinių aplinkybių visumą, nesuteikdamas išskirtinės reikšmės kurioms nors pavienėms aplinkybėms.
22. Sutiktina, jog tai, kad apeliantė buvo (ar tebėra) įtraukta į sąrašą juridinių asmenų, kuriems dėl Covid-19 taikomos mokestinės pagalbos priemonės, juos atleidžiant nuo delspinigių, nevykdant mokesčių išieškojimo, teikiant subsidijas, lengvatines paskolos ir kita, leistų spręsti, jog ji patiria (patyrė) neigiamą finansinį poveikį. Covid-19 pandemija ir dėl jos visoje šalies teritorijoje įvestas karantino režimas, nustatyti įvairūs draudimai ir apribojimai palietė daugumą ūkio subjektų, tačiau vien šios aplinkybės pačios savaime nelaikytinos išimtinėmis, sudarančiomis pagrindą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą. Karantino paskelbimas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje savaime nereiškia skolininkų atleidimo nuo prievolių ir/ar įsiteisėjusių teismo sprendimų vykdymo. Šiuo atveju atsakovė, siekdama jai palankaus procesinio sprendimo, turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius ne tik tai, kad dėl susiklosčiusių aplinkybių jos finansinė padėtis yra sunki, bet ir tai, jog padėtis yra tokia sudėtinga, kad priteistos skolos mokėjimo neišdėstymas sukeltų atsakovei itin sunkias pasekmes, kartu ir įrodymus, jog ateityje jos finansinė padėtis pagerės.
23. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantė nepateikė duomenų, galinčių apibūdinti tikrąją jos turtinę padėtį, visumos. Kaip matyti, apeliantė pateikė finansinės atskaitomybės duomenis už 2019 metus, kurie iš esmės nėra aktualūs ginčo klausimo išsprendimui, tačiau įrodymų, patvirtinančių jos turtinę padėtį prašymo pateikimo metu, neteikė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tą aplinkybę, jog teismas, 2020 m. spalio 19 d. išnagrinėjęs ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nustatė, kad pagrindo areštuoti atsakovės turtą nėra, kadangi finansinės atskaitomybės dokumentai nepatvirtino sunkios atsakovės turtinės padėties. Be to, nutartyje teismas, jau yra įvertinęs 2019 metų pelno (nuostolių) ataskaitą, iš kurios matyti, jog, palyginti su 2018 metais, yra išaugusios UAB ,,Ginsautė“ pardavimo pajamos, įmonė 2019 metais gavo ir kitų pajamų, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 2019 metais, palyginti su 2018 metais, sumažėjo.
24. Apeliacinės instancijos teismas tuo pačiu konstatuoja, jog atsakovė, akcentuodama savo sunkią turtinę padėtį dėl sustojusios apyvartos, nepateikė įrodymų, kad ji bus finansiškai pajėgi įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą jos prašomu būdu ir terminu. Atsakovė iš esmės net neįrodinėjo savo turtinės padėties gerėjimo perspektyvų (CPK 178 straipsnis). Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, atsakovei neįrodžius savo sunkios turtinės padėties ir jos pagerėjimo perspektyvos ateityje, atsakovės prašymo tenkinimas neatitiktų teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo instituto tikslų – užtikrinti tinkamą teismo sprendimo įvykdymą.
25. Ieškovė į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo iš atsakovės kreipėsi 2020 m. birželio 3 d., teismo sprendimas priimtas 2020 m. lapkričio 27 d. Per visą šį laikotarpį atsakovė galėjo imtis priemonių įsiskolinimui sumažinti, tačiau nepateikė duomenų, jog yra pradėjusi grąžinti skolą ieškovei tokiais terminais ir tvarka, kaip pati siūlė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (lygiomis dalimis per dvejus metus) ar kaip siūlo apeliaciniame skunde, t. y. po 293,00 Eur kas mėnesį. Toks atsakovės elgesys, kai nepaisoma senyvo amžiaus ieškovės intereso kuo greičiau išsireikalauti pakankamai seniai atsiradusią skolą, kelia abejonių dėl atsakovės ketinimų grąžinti priteistą skolą dalimis tikrumo, patikimumo ir realumo.
26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad negali būti sukurta tokia situacija, jog atsakovė būtų atleidžiama nuo prievolės kuo greičiau įvykdyti teismo sprendimą, nors, nagrinėjamos situacijos kontekste, nededa pastangų bent iš dalies pagal galimybes atsiskaityti su ieškove. Nurodytų argumentų pagrindu darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju sprendimo įvykdymo išdėstymas pagal apeliantės siūlomą variantą neužtikrintų tinkamo teismo sprendimo įvykdymo ir šalių interesų pusiausvyros, kadangi suteiktų atsakovei nepagrįstą pranašumą prieš ieškovę – įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymas, nesant tam pagrįsto pagrindo, faktiškai būtų atidėtas pusantrų metų.
27. Atsižvelgdamas į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovė neįrodė išimtinių aplinkybių, kurios pagrįstų objektyviai egzistuojantį poreikį išdėstyti sprendimo įvykdymą, sprendimo įvykdymo išdėstymas pažeistų ieškovės, kaip kreditorės, teises ir teisėtus lūkesčius, šalių lygiateisiškumą ir protingos jų interesų pusiausvyros taisyklę. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovės prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo, tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, todėl skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti atsakovės apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
28. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovės apeliacinis skundas yra atmetamas, tenkinamas ieškovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą atlyginimą. Už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą ieškovė V. P. turėjo 300 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Minėtas išlaidas patvirtina mokėjimo dokumentai, jų dydis neviršija LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, todėl šios išlaidos ieškovei priteistinos iš atsakovės UAB „Ginsautė“ (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93, 98 straipsniai).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r i a :
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 27 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ginsautė“ (įmonės kodas 148173536) 300,00 Eur (tris šimtus eurų) ieškovės V. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) naudai išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.
Teisėja Ramunė Čeknienė