Civilinė byla Nr. e2-1151-1168/2026

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21147-2025-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; 2.6.1.5; 2.6.2.5; 3.2.6.1

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. vasario 9 d.

Vilnius

Vilniaus

sekretoriaujant Julijai Taraškevič,

dalyvaujant vertėjai Ingridai Nasvytei,

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Skycop.com“ atstovei advokatei Živilei Radavičiūtei ir advokatei Dovilei Saulėnienei,

atsakovės Ryanair DAC atstovei, advokatei Ievai Likienei,

tretiesiems asmenims G. V. M., J. L., S. P. ir M. D. L. Q., 

nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skycop.com“ ieškinį atsakovei Ryanair DAC dėl kompensacijos priteisimo, tretieji asmenys G. V. M., J. L., S. P., M. D. L. Q.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Skycop.com“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, pareikštu atsakovei užsienio bendrovei Ryanair DAC, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 1 000 Eur kompensaciją dėl atidėto (atšaukto) skrydžio, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė savo reikalavimą kildino iš 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 261/2004 nustatančio bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 295/91 (toliau – ir Reglamentas Nr. 261/2004) nuostatų taikymo dėl atidėto 2024 m. rugpjūčio 16 d. skrydžio Vilnius (VNO)–Viena (VIE) Nr. FR199, dėl ko keleiviai savo skrydžio tikslą pasiekė daugiau kaip 4 valandomis vėliau. Skrydžio metu nebuvo nustatytos jokios ypatingos aplinkybės, galėjusios turėti įtakos skrydžio atidėjimui. Sutinkamai su Reglamentu Nr. 261/2004, teisę į 250 Eur kompensaciją įgijo šie keleiviai: G. V. M., J. L., S. P., M. D. L. Q. Bendra kompensacijos suma 1 000 Eur. Keleiviai 2024 m. rugpjūčio 17 d., 2025 m. birželio 18 d., reikalavimo teisių perleidimo sutartimis reikalavimo teises perleido ieškovei. Ieškovė, reikšdama ieškinio reikalavimus, remiasi Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnyje numatyta teise į kompensaciją, kai dėl atidėto skrydžio praranda tris valandas ar daugiau laiko, t. y. kai jie pasiekia galutinę paskirties vietą tris ar daugiau valandų vėliau nei iš pradžių oro vežėjo numatytas atvykimo laikas. 2025 m. rugpjūčio 26 d. ieškovė pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriame nurodė, kad ieškovė patyrė 1596 Eur bylinėjimosi išlaidų.

3.       Ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir dėl jų papildomus argumentus išdėstė rašytiniuose paaiškinimuose (DOK-137022, DOK-146439 ir DOK-162524).

4.       Atsakovė Ryanair DAC pateikė atsiliepimą į ieškinį (DOK-132695), kuriame neginčijo ieškovės nurodytų aplinkybių dėl skrydžio vėlavimo, tačiau iškėlė abejonę dėl keleivių reikalavimo teisių perleidimo sutarčių teisėtumo – ar keleiviai pasirašė ieškovės pateiktas reikalavimo perleidimo sutartis, nesutiko su bylinėjimo išlaidų dydžiu. Nurodė, kad ieškovės interneto svetainėje https://www.skycop.com/lt/ skelbiamomis Bendrosiomis paslaugų teikimo sąlygomis, kurios yra taikomos keleiviams su ieškove sudarant reikalavimo teisių perleidimo sutartis, sąvoka „Sutartis“ reiškia susitarimą tarp kliento ir Skycop pasirašytą elektroninėmis priemonėmis arba įprastu rašytiniu būdu, po to kai klientas susipažino ir sutiko su šiomis sąlygomis. Sutarties pagrindu klientas perleidžia nuosavybės teisę į savo piniginį reikalavimą Skycop naudai pagal 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą (EB) Nr. 261/2004. Ieškovės byloje pateiktos keleivių reikalavimo perleidimo sutartys yra sudarytos paprasta rašytine forma – patvirtintos keleivių ranka pasirašytais parašais. Tačiau paspaudus kompiuterio pele sutarties, pateiktos byloje PDF formatu, tekste ties keleivių parašu, išsiryškina keturkampis laukelis mėlynam fone, kas paprastai indikuoja, jog tokiame lauke esantis tekstas ar simbolis yra paveikslėlis, kuris į dokumentą buvo įterptas dirbtinai. Ieškovės buveinė yra Vilniuje, o trijų keleivių gyvenamosios vietos adresai, kurie yra nurodyti reikalavimo perleidimo sutartyse, yra kituose Lietuvos miestuose, vieno iš jų – Peru, dėl to atsakovei kyla abejonių, ar tikrai kituose miestuose / kitoje valstybėje gyvenantys keleiviai sudarė ir ranka savo parašais patvirtino susitarimą dėl reikalavimo teisių perleidimo. Atsakovė mano, kad keleiviai reikalavimo perleidimo sutarčių tekste ranka iš tiesų nepasirašė, todėl neperleido ieškovei savo reikalavimo teisių.

5.       Atsakovė taip pat nurodo, kad ieškovė inicijavo šešias vienarūšes civilines bylas dėl sutrikdyto 2024 m. rugpjūčio 16 d. skrydžio FR199 Vilnius (VNO) – Viena (VIE). Ieškiniai yra pareikšti tos pačios ieškovės, tai pačiai atsakovei dėl tų pačių faktinių aplinkybių – 2024 m. rugpjūčio 16 d. skrydžio FR199 ir kompensacijų pagal Reglamentą priteisimo ieškovės naudai. Taip pat atsakovė, remdamasi 2025 m. birželio 10 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-8704-959/2025, mano, kad reikalavimai dėl keleivėms G. V. M. ir J. L. priklausančių kompensacijų už vėlavusį skrydį FR199 priteisimo, reiškiami tos pačios ieškovės, tai pačiai atsakovei, galėjo būti pareikšti kartu su kitomis penkiomis, jau išnagrinėtomis civilinėmis bylomis, todėl bylinėjimosi išlaidos turėtų būti mažinamos. Ieškovė yra bendrovė besispecializuojanti sprendžiant skrydžių nesklandumų kompensavimo klausimus visame pasaulyje, joje dirba daugiau nei 30 darbuotojų, todėl šabloninių ieškinių rengimui jai turi pakakti vidinių resursų. Nagrinėjamojoje byloje pareikštų ieškinių turinys yra analogiškas kitose jau išnagrinėtose bylose, keičiasi tik informacija apie ginčo skrydį, keleivių anketiniai duomenys ir priteistinos kompensacijos dydis, kuris priklauso nuo skrydžio atstumo. Atsakovės nuomone, šios aplinkybės leidžia spręsti, kad ieškovė galimai naudojasi jau parengtu ieškinio šablonu, kurį pakoreguoja, pakeisdama konkretaus sutrikdyto skrydžio rekvizitus ir keleivių duomenis, o tai suponuoja mažesnes ieškinio rengimo konkrečiai bylai laiko sąnaudas.

6.       Atsakovė pateikė teismui raštinius paaiškinimus (DOK-141043, DOK-34768 ir DOK-13229), kuriuose detalizavo atsiliepime išdėstytas aplinkybes, nurodė dėl jų papildomus argumentus.

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

7.       Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu palaikė ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad ieškovė keleivių reikalavimus perėmė tik birželio mėnesį, todėl negalėjo pareikšti reikalavimų kitoje ankstesnėje byloje, kurioje prašė priteisti kompensaciją kitiems keleiviams dėl to paties skrydžio vėlavimo. Teigė, kad 2024 metų pabaigoje su atsakove nutrūko ikiteisminis bendradarbiavimas – atsakovė nutraukė bendradarbiavimą ir sąmoningai bylinėjasi teismuose. Akcentavo, kad atsakovė atsiliepime į ieškinį nesutinka, kad reikalavimo teisės buvo perleisto ieškovei, tačiau pagal LAT praktiką, kai sandoris nėra akivaizdžiai niekinis, tirti jo teisėtumą teismas gali tik esant prašymui sandorį pripažinti negaliojančiu. Atsakovė tokio reikalavimo nėra pareiškusi. Todėl reikalavimo perleidimo sutarčių galiojimo teisėtumo nagrinėjimas šioje byloje pažeistų rungimosi ir dispozityvumo principus. Bylą teismas nagrinėja tik pagal šalių pareikštus reikalavimus. Atsakovė neginčija reikalavimų perleidimo sutarčių. Iš pradžių teigė, kad keleivių parašai įterpti, po to teigia, kad ne taip pasirašyti, tačiau ne tik neformuluoja reikalavimo ginčyti sutartis, tačiau ir nuolat keičia paaiškinimus, atsakovė nepateikė duomenų, kad parašai pagal sertifikatus priklauso kitiems asmenims. Analogiškoje byloje Nr. e2-2108-819/2020 Vilniaus miesto apylinkės teismas jau yra pasisakęs, kad tokių sutarčių forma atitinka jų sudarymo reikalavimus. Teigė, kad atsakovė nesąžininga, atsisako bendradarbiauti ir kooperuotis, išmokėti kompensacijas. Atsakovės tinklalapyje parengta forma, kuria negalima pasinaudoti. Iš esmės, tai yra ribojimas perleisti reikalavimus. Dėl tokių sąlygų yra pasisakę teismai, jos laikomos nesąžiningomis ir negaliojančiomis. Atsakovė nesąžiningais veiksmais sugalvoja visokius nepagrįstus argumentus, kad išvengti kompensacijos mokėjimus atsakovė pasirinko nemokėti kompensacijų neteismine tvarka, todėl ieškovei nelieka kito būdo tik kreiptis į teismą.

8.       Nurodė, kad prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų suma pagrįsta, reali, nes rengiant ieškinį atsakovės buvo verčiami keturių keleivių dokumentai, parengtas pats ieškinys, rengti paaiškinimai. Todėl vertino, kad prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijų dėl advokato išlaidų priteisimo. Atsakovei pasirinkus mokėti kompensacijas tik gavus teismo sprendimą, ji turi prisiimti ir bylinėjimosi išlaidų naštą. Pažymėjo, kad keleiviai dėl kompensacijų kreipėsi skirtingu metu, S. P. ir M. D. L. Q. kreipėsi tik birželio mėnesį, todėl šių asmenų kompensacijos negalėjo reikšti ankstesnėse bylose.

9.       Paaiškino, kad reikalavimų perleidimo sutartys pasirašytos elektroniniu būdu per elektroninę platformą, kuri tikrina kiekvieno pasirašančio asmens IP adresą, t. y. identifikuoja pasirašančius asmenis. Tokias perleidimo sutartis pripažįsta nacionaliniai teismai, be to, pateikti parašų sertifikatai. Toks pasirašymas yra įprasta praktika. Kokia autentifikavimo paslauga naudojasi ieškovė duomenų neturi ir pavadinimo negali nepasakyti. Keleiviai pasirašydami turi nurodyti asmens duomenis, elektroninį paštą, nežino ar yra naudojamos kokios nors papildomos identifikavimo priemonės.

10.       Po trečiųjų asmenų apklausos, jiems patvirtinus sutarčių sudarymą, teigė, kad ginčo dalyje dėl kompensacijos priteisimo nebeliko. Papildomai pažymėjo, kad ieškovė dirbtinai reikalavimų neskaido. Ieškovė perduoda advokatams reikalavimus ir jie kreipiasi į teismą. Ieškovė į teismą kreipiasi tik tada kai jų neišeina patenkinti neteismine tvarka. Kai ikiteismine tvarka pretenzijos nepatenkinamos, tik tada kreipiamasi į teismą. Jei pretenzijos būtų tenkinamos iki teismo, šių išlaidų nepatirtų ir atsakovė. Bylinėjimosi išlaidų suma priklauso nuo keleivių, dėl kurių kreipiamasi į teismą skaičiaus, nes kuo daugiau keleivių, tuo daugiau reikia apdoroti dokumentų, patiriamos didesnės vertimo išlaidos. Advokatų kontora turi nustačiusi kainodarą – jei keturi keleiviai, paslaugų kaina 1 573,00 Eur, jei trys – 1 089,00, už du keleivius – 726,00 Eur, jei daugiau keleivių, suma būtų didesnė.

11.       Atsakovės atstovė paaiškino, kad ieškovė, žinodama, jog atsakovė kelia klausimą dėl parašų tikrumo, identifikavimo, nepašalino abejonių dėl parašų tikrumo ir sutartis pasirašiusių asmenų identifikavimo. Nesutiko, kad atsakovė keičia poziciją. Atsakovė iškėlė šį klausimą, nes iš sutartyse esančių langelių su parašais suabejojo, kad vaizdas įterptas, todėl gavę duomenis pradėjo aiškintis – kas atlieka pasirašančių asmenų identifikavimą. Mano, kad ieškovė turi įrodyti reikalavimo perleidimo aplinkybes. Tačiau ieškovė nepateikė atsakymo dėl parašų tikrumo ir tinkamo identifikavimo. Ieškovė nepateikė jokių paaiškinimų, kad keleivių parašai atitinka pažangiam parašui įtvirtintinus reikalavimus. Šiuo atveju keleivių parašai gali būti vertinami, kaip paprastasis elektroninis parašas, kuris perduodamas elektroniniu paštu, tačiau tokio asmens negalima identifikuoti ir partvirtinti, kad būtent tas asmuo pasirašė, nes kiekvienas turintis prieigą prie elektroninio pašto, tokią žinutę gal atsiųsti. Tam, kad paprastasis parašas būtų prilyginamas elektroniniam parašui turi būti išankstinis šalių susitarimas. Siekiant nustatyti ar sutartis sudaryta tinkamai reikia nustatyti kaip keleiviai buvo identifikuoti. IP adresas nėra siejamas su konkrečiu asmeniu. 

12.       Teigė, kad ieškovė dėl to paties skrydžio iškeldamas daug atskirų bylų pasirinko elgtis neekonomiškai. Dėl to paties skrydžio buvo apjungtos net 28 bylos. Jei pasirinko taip elgtis, turi prisiimti ir tokio išlaidavimo riziką, bylinėjosi išlaidų našta ir kaštai neturi būti perkelti atsakovei Dėl to paties skrydžio jau yra įsiteisėjęs kitas teismo sprendimas, kuriame konstatuota, kad ieškovės elgesys neatitinka koncentruotumo principo, yra nesąžiningas, todėl išlaidas sumažino. Panevėžio teismas kitoje byloje sprendime atkreipė dėmesį, kad ieškovė pateikė per 5 mėnesius virš 500 susijusių atskirų bylų, todėl žymiai mažino išlaidas, pripažino kad ieškovė piktnaudžiavo. Atsakovė savarankiško reikalavimo ginčyti reikalavimų perleidimo sutartis nereiškė, tikėjosi, kad ieškovė pateiks duomenis. Teigė neginčijanti, kad du keleiviai sudarė sutartis birželio mėnesį, tačiau dėl dviejų keleivių reikalavimus ieškovė galėjo pareikšti anksčiau.

13.       Tretiesiems asmenims patvirtinus sutarčių sudarymą, atsakovės atstovė patvirtino, kad ginčo dalyje dėl kompensacijų priteisimo nebeliko. Tačiau palaikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų mažinimo. Teigė, kad yra vieninga teismų praktika dėl bylinėjimosi išlaidų mažinimo analogiškose išnagrinėtose bylose pagal ieškovės pareikštus ieškinius. Jei ieškovė pasirinko reikalavimus reikšti ne ekonomiškai, ji neturi teisės tikėtis, kad visos perteklinės išlaidos bus atlygintinos. Prašė vertinti teisminę praktiką ir vertinti ieškovės elgesį kaip nesąžiningą.

14.       Trečiasis asmuo G. V. M. paaiškino, kad reikalavimo perleidimo sutartį sudarė internetu, dėl to, kad vėlavo skrydis iš Vilniaus į Vieną. Ji pati susirado ieškovę, pati pasirašė sutartį, parašas yra jos. Nurodė, kad pretenziją pildė ir su ja keliavusios J. L. vardu, pildėme prie vieno įrenginio, tačiau kiekviena atskirai pasirašė. Matė, kad sutartį pasirašė ir J.

15.       Trečiasis asmuo J. L. paaiškino, kad reikalavimo perleidimo sutartį 2024 metais pasirašė, nes vėlavo skrydis į Vieną. Patvirtinu, kad sutartį pasirašė pati asmeniškai, prie ieškinio pateikta sutartis yra jos pasirašyta. Nurodė, kad sutartį pasirašė per telefono programėlę, suvedė duomenis, kurių buvo reikalaujama. Skridome kartu su G., tai buvo gimtadienio dovana. Kaip rado programėlę nepamena. Žinojo, kad yra galimybe kreiptis dėl kompensacijos, todėl ir užpildė paraišką, papildomai pridėjo bilietų ir tapatybės kortelės duomenis. Neprisiminė, ar reikėjo susikurti paskyrą.

16.       Trečiasis asmuo S. P. nurodė, kad pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį, nes vėlavo skrydis. Patvirtino, kad prie ieškinio pateiktoje sutartyje yra jo parašas. Teigė, kad per mobilųjį telefoną pildė vieną pretenzija už du asmenis – už save ir draugę, kiek pamena, pateikė asmens dokumentus ir bilietus, kiek pamenu. Draugės tuo metu šalia nebuvo, tačiau jai persiunčiau atsiųstą nuorodą ir ji pati pasirašė savo sutartį.

17.       Trečiais asmuo M. D. L. Q. teismo posėdyje patvirtino, kad vėlavo lėktuvas iš Vilniaus į Viena, todėl pildė prašymą, kad gauti kompensaciją. Jai su draugu atrodė teisinga gauti kompensaciją. Jis atsiuntė nuorodą telefonu, ir ji pasirašė sutartį. Matė sutartį prie ieškinio, patvirtino, kad sutartyje yra jos parašas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškinys tenkintinas

18.       Nagrinėjamu atveju byloje ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai ir paaiškinimai patvirtina (ir atsakovė šių aplinkybių neginčijo), kad 2024 m. rugpjūčio 16 d. atsakovės Ryanair DAC vykdytas skrydis Vilnius (VNO) – Viena (VIE) Nr. FR 199 vėlavo atvykti į paskirties oro uostą 4 valandas 7 minutes. Atstumas tarp Vilniaus ir Vienos yra 947,32 km. Dėl skrydžio vėlavimo nukentėjo keleiviai – G. V. M., J. L., S. P. ir M. D. L. Q. Nustatyta, kad nurodyti keleiviai reikalavimo teisę dėl jiems priklausančių kompensacijų pagal 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą (EB) Nr. 261/2004 už pavėluotą 2024 m. rugpjūčio 16 d. skrydį Nr. FR 199 perleido ieškovei UAB „Skycop.com“: 2024 m. rugpjūčio 17 d. reikalavimo perleidimo sutartis sudarė su trečiaisiais asmenimis (keleiviais) G. V. M. ir J. L., o 2025 m. birželio 18 d. – su S. P. ir M. D. L. Q. Duomenų apie tai, kad atsakovė įvykdė savo įsipareigojimus ir išmokėjo kompensacijas keleiviams arba ieškovei, byloje nėra pateikta. 

19.       Nors nagrinėjamoje byloje atsakovė buvo iškėlusi klausimą – ar reikalavimo perleidimo sutartis iš tikrųjų pasirašė tretieji asmenys, tačiau pastariesiems asmenims patvirtinus reikalavimo sutarčių perleidimo faktą ir ant sutarčių esančių parašų tikrumą, atsakovė iš esmės sutiko su materialiaisiais reikalavimais ir jų neginčijo (CPK 178 straipsnis). CPK 268 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Kadangi atsakovė pripažino, kad ginčo dėl materialiųjų reikalavimų neliko, surašomi sutrumpinti motyvai.

20.       Nagrinėjamu atveju lėktuvo išvykimo vieta buvo Lietuva, todėl Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 punkto b papunkčio 2 įtraukos taikymo prasme Lietuva laikoma prievolės vykdymo vieta. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ieškinys teismingas Lietuvos teismams ir atitinkamai Vilniaus miesto apylinkės teismui, nes skrydis buvo iš Vilniaus (CPK 30 straipsnio 9 dalis).

21.       Keleivio teisė gauti kompensaciją iš oro vežėjo yra numatyta Reglamente Nr. 261/2004, nustatančiame bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju. Pagal Reglamentą Nr. 261/2004 atidėtų skrydžių keleiviai gali būti prilyginti atšauktų skrydžių keleiviams teisės į kompensaciją taikymo tikslais, kai dėl atidėto skrydžio praranda 3 valandas ar daugiau laiko, t. y. kai jie pasiekia galutinę paskirties vietą 3 ar daugiau valandų vėliau. Oro vežėjas neprivalo mokėti kompensacijos, jei gali įrodyti, kad skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių (politinis nestabilumas, meteorologinės sąlygos, pavojus saugumui, netikėtai atsiradę skrydžių saugos trūkumai ir streikai ir kt.), kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2014). Kai daroma nuoroda į Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnį, keleiviai gauna tokio dydžio kompensaciją: a) 250,00 eurų visų 1 500 kilometrų ar mažesnio atstumo skrydžių atveju, b) 400,00 eurų visų didesnio kaip 1 500 kilometrų atstumo Bendrijos vidaus skrydžių ir visų kitų 1 500-3 500 kilometrų atstumo skrydžių atveju ir c) 600,00 eurų visų skrydžių, kuriems netaikomas a arba b punktas, atveju. Nustatant atstumą, pagrindu laikoma paskutinė paskirties vieta, į kurią keleivis dėl atsisakymo vežti arba skrydžio atšaukimo atvyksta vėliau už tvarkaraštyje numatytą laiką (Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnio 1 dalis). Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnio 1 dalyje nurodyti atstumai matuojami pagal ortodrominio maršruto metodą (Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnio 4 dalis).

22.       Nagrinėjamu atveju skrydis Vilnius (VNO) – Viena (VIE) Nr. FR 199 vėlavo atvykti į paskirties oro uostą 4 valandas 7 minutes, t. y. ilgiau nei 3 valandas. Atsakovei neįrodžius (ir neįrodinėjant), kad ginčo skrydžio vėlavimas buvo sąlygotas kokių nors ypatingų aplinkybių, juolab neginčijant kompensacijos dėl minėto skrydžio, bei iš byloje nustatytų aplinkybių, darytina išvada, kad ieškovė turi teisę reikalauti, kad atsakovė jai sumokėtų keleiviams pagal Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnio 1 dalies c papunktį priklausančią 250,00 Eur kompensaciją vienam keleiviui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinys laikytinas pagrįstas, todėl tenkintinas – priteisiant ieškovei iš atsakovės iš viso 1 000,00 Eur dydžio kompensaciją (4 keleiviai po 250,00 Eur).

23.       CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą (1 000,00 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. rugpjūčio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

24.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

25.       Ieškovė pateikė įrodymus (2025 m. rugpjūčio 15 d. PVM sąskaitą faktūrą ir 2025 m. liepos 28 d. ir rugpjūčio 22 d. mokėjimo nurodymus), kad už advokatų teisines paslaugas – vertimą į lietuvių ir anglų kalbas, ieškinio ir kitų procesinių dokumentų rengimą ir pateikimą teismui bei atstovavimą byloje, patyrė 1  573,00 Eur išlaidas, taip pat ieškovė patyrė 23,00 išlaidų žyminiam mokesčiui apmokėti.

26.       CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos advokatų tarybos patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

27.       Atsakovė prašė sumažinti priteistinas ieškovei bylinėjimosi išlaidas dėl nepagrįsto keleivių reikalavimų dėl to paties sutrikdyto skrydžio išskaidymą, reiškiant reikalavimus skirtingose bylose. CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas gali nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

28.       Visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje taip pat svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).

29.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (CPK 88 straipsnis). Bylinėjimosi išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai sumokėjus pinigus dėl bylos sprendimo teisme. Realumo kriterijus yra taikomas teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017). Sprendžiant klausimą dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti realumo turi būti aišku, kada šalis, prašanti priteisti atstovavimo išlaidas, atsiskaitė su advokatu ar advokatų kontora (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017).

30.       Priežasties teorija numato, kad bylinėjimosi išlaidos atsiranda vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui ir būtent dėl jo, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingi procesiniai šalių santykiai, jų procesinis elgesys. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta pagal priežasties teoriją turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus procesinius veiksmus arba tokius procesinius veiksmus, kurie tapo bylinėjimosi išlaidų priežastimi. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovės turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti buvo sąlygotos ieškovės inicijuoto teisminio proceso dėl kompensacijos priteisimo iš atsakovės, ieškovei perėmus reikalavimo teises iš nukentėjusiųjų keleivių.

31.       Susipažinus su Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko (toliau – Liteko) duomenimis matyti, jog ieškovė dėl kompensacijos pagal Reglamentą priteisimo dėl 2024 m. rugpjūčio 16 d. atsakovės vykdyto skrydžio Vilnius (VNO) – Viena (VIE) Nr. FR 199 pareiškė ne mažiau kaip šešis ieškinius, įskaitant ir nagrinėjamą bylą: e2-8704-959/2025; e2-9989-947/2025; e2-2547-760/2025; e2-6999-1180/2025; e2-12206-1176/2025; e2-1151-1168/2026. Visuose ieškiniuose yra dėstomos analogiškos faktinės aplinkybės, ieškovės pareikštiems reikalavimams pagrįsti, pakeičiant tik keleivių vardus ir pavardes. Paminėtina, jog Liteko duomenimis, ieškovė dėl kompensacijos pagal Reglamentą priteisimo tai pačiai atsakovei bei kitoms skrydžių bendrovėms yra pareiškusi daugybę ieškinių ir už sutrikdytus kitus skrydžiu, kuriuose taip pat skiriasi tik keleivių vardai ir pavardės bei skrydžių duomenys ir kompensacijų sumos, tačiau kitos faktinės aplinkybės ir reikalavimų formuluotės yra analogiškos. Todėl vertintina, kad kiekvienu konkrečiu atveju yra naudojama vienoda ieškinio forma, todėl ir ieškinio parengimas tampa formalizuotu ir nesudėtingu, nereikalaujančiu specialių kompetencijų ir laiko sąnaudų. 

32.       Sutiktina su atsakove, kad dėl to paties skrydžio vėlavimo ieškinių reiškimas atskirose bylose gali būti vertintinas kaip ieškovės nesąžiningas elgesys bei siekis nepagrįstai pasipelnyti ir toks elgesys yra pagrindu bylinėjimosi išlaidų mažinimui (CPK 93 straipsnio 4 d.).

33.       Tačiau kiekvienoje konkrečioje byloje reikalinga įvertinti konkrečios bylos aplinkybės, suteiktų paslaugų apimtis ne tik rengiant ieškinį, bet ir atliekant kitus procesinius veiksmus. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kitose minėtose civilinėse bylose dėl kompensacijų priteisimo už tą patį sutrikdytą skrydį, kaip ir nagrinėjamoje civilinėje byloje, ieškiniai buvo pareikšti 2025 m. vasario mėnesį. Iki šių ieškinių pareiškimo ieškovė jau buvo perėmusi ir reikalavimo teises iš trečiųjų asmenų G. V. M. ir J. L. (2024 m. rugpjūčio 17 d.), todėl, būdama rūpestinga ir atsakinga, ieškovė turėjo galimybę reikalavimus dėl šių asmenų atsakovei pareikšti minimose bylose, kurios buvo sujungtos į vieną bylą ir 2025 m. birželio 18 d. priimtas teismo sprendimas. Tačiau S. P. ir M. D. L. Q. reikalavimus ieškovei perleido jau po nurodytų bylų iškėlimo ir teismo sprendimo priėmimo – 2025 m. birželio 18 d. Todėl ieškinio dėl kompensacijų šių asmenų atžvilgiu pareiškimas atskiroje byloje, nelaikytinas nesąžiningu ar nerūpestingu. 

34.       Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami, taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 8.2 punkte nurodyta, kad už ieškinio parengimą maksimalus koeficientas yra 2,5. Ieškinys šiuo atveju parengtas 2025 m. III ketvirtį, todėl taikant 2025 m. II ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį – 2 337,70 Eur, maksimalią ieškinio parengimo išlaidų sumą sudarytų 5 844,25 Eur suma. Taip pat nagrinėjamoje civilinėje byloje buvo suorganizuoti 4 teismo posėdžiai, kuriems priteistinos maksimalios išlaidos III ketvirčio indeksą sudarytų 899,75 Eur (0,1 koeficientas x 2 337,70 Eur x 3,85 val.), šalys pateikė po tris rašytinius paaiškinimus, todėl maksimali priteistina už rašytinius paaiškinimus suma sudarytų 701,10 Eur (0,1 koeficientas x 2 337,70 x 3). Bendra pagal Rekomendacijas priteistina maksimali advokato išlaidų suma sudaro 7 445,10 Eur.

35.       Šiuo atveju ieškovės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma 1  573,00 Eur yra beveik 5 kartus mažesnė nei numatyta Rekomendacijose maksimali priteistina suma. Todėl atsižvelgus į aplinkybę, kad dėl dviejų keleivių ieškovė neturėjo galimybės pareikšti reikalavimų atsakovei anksčiau inicijuotose bylose, įvertinus aplinkybes, kad į išlaidas advokatams yra įtrauktos ir dokumentų vertimo išlaidos, kurios patiriamos kiekvieno keleivio atžvilgiu atskirai, be to, nagrinėjamoje byloje tračiaisiais asmenimis buvo įtraukti ir teikė paaiškinimus visi tretieji asmenys, šalys teikė žodinius ir rašytinius paaiškinimus dėl visų su keleiviais sudarytų reikalavimų perleidimo sutarčių, vertintina, kad prie dviejų vėliau reikalavimo perleidimo sutartis pasirašiusių keleivių prijungus reikalavimus ir dviejų keleivių atžvilgiu, dėl kurių galėjo ieškovė reikalavimus reikši ankstesnėse bylose, bylinėjimosi išlaidų nagrinėjamoje byloje nepagrįstai nepadidino. Todėl įvertinus prašomos priteisti advokato išlaidų sumos dydį, bylos sudėtingumą bei aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje prašomos priteisti advokato pagalbos išlaidos atitinka protingumo ir pagrįstumo kriterijus, todėl ieškovei priteistina 1 573,00 Eur suma advokatų išlaidoms atlyginti, taip pat 23,00 Eur žyminio mokesčio išlaidoms atlyginti, iš viso 1 596 Eur. 

36.       Byloje iš viso patirta 18,22 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl ši suma priteistina valstybei iš atsakovės (CPK 96 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–274 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

tenkinti ieškinį.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Skycop.com“ (j. a. k. 304423851) iš atsakovės užsienio įmonės „Ryanair DAC“ (j. a. k. 104547) 1 000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų) kompensaciją, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos – (1 000,00 Eur) už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo (2025 m. rugpjūčio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1  596,00 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus devyniasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovės užsienio įmonės „Ryanair DAC“ (j. a. k. 104547) 18,22 Eur (aštuoniolika eurų 22 ct) bylinėjimosi išlaid

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                     Ingrida Krolienė