Civilinė byla Nr. 2A-903-603/2019
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07122-2018-2
Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.14
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. birželio 4 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Žilvino Terebeizos ir Vytauto Zeliankos, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Grinda“, akcinė bendrovė „Kauno tiltai“, Pipelife Eesti AS Vilniaus filialas.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškiniu ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 1 306,02 Eur žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, jog 2017 m. birželio 26 d. apie 14 val., ieškovui valdymo teise pagal 2015m. liepos 17 d. išperkamosios nuomos sutartį Nr. FL 170072015/0005, sudarytos tarp ieškovo ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mogo Lt“, priklausantis automobilis Mercedes Sprinter 311, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas T. Č., važiuodamas nuo Gariūnų link Pilaitės ties Karoliniškėmis Vilniuje, užvažiavo ant kanalizacijos blogai pritvirtinto dangčio, dėl ko įvyko auto įvykis, kurio metu apgadintas minėtas automobilis. Ieškovas, siekdamas nustatyti automobilio sugadinimo kaštus, kreipėsi į UAB „Nepriklausomų vertintojų biurą“, kuris nustatė, jog automobilio remonto vertė yra 1 206,02 Eur. Už turto vertinimo ataskaitą ieškovas sumokėjo 100 Eur. Ieškovas automobilį remontavo UAB „Maxtruda“, kuriai ieškovas už automobilio remontą sumokėjo 1 206,02 Eur. Iš viso ieškovas patyrė 1 306,02 Eur žalą, kurią prašo priteisti iš atsakovės, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnį, kaip kelio, kuriame įvyko eismo įvykis dėl netinkamai pastatyto kanalizacijos šulinio dangčio, savininko.
3. Atsakovės atstovė su ieškiniu nesutiko ir nurodė, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija nėra atsakinga už žalą ieškovui. 2011 m. liepos 26 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija bei akcinė bendrovė (toliau – AB) „Kauno tiltai“ pasirašė rangos sutartį dėl vakarinio aplinkkelio II etapo statybos. Šios rangos sutarties 7 punkte papildomai įtvirtinta įstatyminė nuostata, kad rangovas atsako už statinio sugriuvimą ar nustatytus defektus per garantinį 5 metų terminą, paslėptų statinio elementų – 10 metų, o jeigu nustatyta šiuose elementuose tyčia paslėptų defektų – 20 metų. 2014 m. liepos 29 d. pasirašytas aplinkkelio statybos užbaigimo aktas, todėl 5 metų statinio garantinis terminas eismo įvykio dieną buvo nepasibaigęs. Šios rangos sutarties pagrindu rangovui pavesta prižiūrėti ir tvarkyti objektą per garantinį laikotarpį, todėl daikto valdytoju CK 6.266 straipsnio 1 dalies prasme laikytinas rangovas, kuris ir turi atsakyti už ieškovui padarytą žalą. Ieškovas neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, ieškovas neįrodė žalos dydžio, Vilniaus miesto savivaldybės administracija neteisėtų veiksmų, dėl kurių ieškovui kilo žala, neatliko. Taip pat atsakovės atstovė nurodė, jog vertintinas ir ieškovo vairuotojo atidumas ir rūpestingumas šioje situacijoje: pasirinkti saugų greitį, atsižvelgti į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties arba saugiai ją apvažiuoti. Atsakovės atstovė nurodė, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija yra netinkama atsakovė, ieškovas ieškinį turėtų reikšti AB „Kauno tiltai“.
4. Trečiojo asmens UAB „Grinda“ atstovas nurodė, jog su Vilniaus miesto savivaldybės administracija UAB „Grinda“ yra pasirašiusi privalomųjų paslaugų teikimo sutartį, kurios pagrindu UAB „Grinda“ prižiūri Vilniaus miesto gatves, lietaus nuotekų tinklus, lokalizuoja avarines situacijas. Vilniaus miesto savivaldybės administracija nėra UAB „Grinda“ perdavusi miesto kelių valdymo funkcijos. 2017 m. birželio 26 d., 13.25 val. iš bendro pagalbos centro gautas pranešimas jog vakariniame aplinkkelyje, važiuojant nuo Gariūnų link Pilaitės, važiuojamoje kelio dalyje yra atviras kanalizacijos šulinys. Grindos darbuotojai lokalizavo įvykio vietą, uždengdami manevriniu dangčiu šulinį, bei pastatydami dvi vertikalias įspėjamąsias gaires.
5. Trečiojo asmens Pipelife Eesti AS Vilniaus filialo atstovas nurodė, jog pirkimo-pardavimo sutarties su AB „Kauno tiltai“ pagrindu, Pipelife Eesti AS pardavė 50 kanalizacijos šulinių dangčių į Vilniaus vakarinio aplinkkelio objektą. Kadangi trečiasis asmuo šių dangčių nemontavo, negali atsakyti, ar eismo įvykio vietoje sumontuotas jo parduotas šulinio dangtis. Trečiojo asmens atstovas nurodė, jog jis nėra atsakingas už ieškovui padarytą žalą, bylą prašė spręsti teismo nuožiūra.
6. Trečiojo asmens AB „Kauno tiltai“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, gautame atsiliepime į ieškinį nurodė, jog pagal 2011 m. liepos 26 d. rangos sutartį, pasirašytą su atsakove, AB „Kauno tiltai“ vykdė Vilniaus miesto vakarinio aplinkkelio II etapo statybos darbus. Eismo įvykio metu šiame kelio ruože AB „Kauno tiltai“ nevykdė kelio remonto ar priežiūros darbų, todėl nėra atsakinga dėl minėtą įvykį sukėlusių priežasčių ir pasekmių. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, žalą padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumo, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos aplinkybės (nenugalima jėga, nukentėjusiojo asmens tyčia ar didelis neatsargumas). Vilniaus vakarinio aplinkkelio savininke (valdytoja) laikytina atsakovė, todėl, darant išvadą, jog dėl ieškovo patirtos žalos kaltas ne tik ieškovo vairuotojas, bet ir Vilniaus miesto vakarinio aplinkkelio savininkas, atsakovė turėtų atlyginti žalą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu ieškinį patenkino. Priteisė iš atsakovės 1 306,02 Eur žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. kovo 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 639,20 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo A. M. naudai.
8. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatė, kad ieškovas, vadovaudamasis CK 6.266 straipsnio 1 dalimi, prašo iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priteisti žalą, kuri ieškovui padaryta dėl netinkamo Vilniaus miesto kelių priežiūros, t. y. 2017 m. birželio 26 d. apie 14 val., ieškovui valdymo teise priklausantis automobilis Mercedes Sprinter 311, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas T. Č., važiuodamas nuo Gariūnų link Pilaitės ties Karoliniškėmis Vilniuje, užvažiavo ant kanalizacijos blogai pritvirtinto dangčio, dėl ko įvyko auto įvykis, kurio metu apgadintas minėtas automobilis.
9. CK 6.263 straipsnis numato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, įstatymų nustatytais atvejais ir neturtinę žalą privalo atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, žalą padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumo, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos aplinkybės (nenugalima jėga, nukentėjusiojo asmens tyčia ar didelis neatsargumas).
10. Pagal eismo įvykio metu galiojusią Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkto redakciją, savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas bei saugaus eismo organizavimas yra savarankiškoji Konstitucijos ir įstatymų nustatyta (priskirta) savivaldybių funkcija. Aplinkybę, kad Vilniaus miesto savivaldybė šio eismo įvykio metu buvo Vilniaus miesto kelių, gatvių valdytoja, patvirtina atsakovės į bylą pateikta privalomųjų paslaugų teikimo sutartis, sudaryta tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Grinda“, kuria Vilniaus miesto savivaldybė perka privalomąsias paslaugas iš UAB „Grinda“ prižiūrėti Vilniaus miesto kelius bei gatves. Minėtoje sutartyje nėra numatyta, kad atsakovė perduoda UAB „Grinda“ sutartyje numatytų objektų valdymo teisę.
11. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta: Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės kuopos 2-jo būrio pareigūno 2017 m. birželio 26 d. tarnybinio pranešimo, eismo įvykio vietos schemos, nustatyta, jog 2017 m. birželio 26 d., 14 val. 02 min. policijos pareigūnai atvyko į eismo įvykio vietą adresu Vilniaus vakarinis aplinkkelis, prie Sietyno g. viaduko, atvykus nurodytu adresu nustatyta, kad automobilis Mercedes Benz valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo T. Č., užvažiavo ant kanalizacijos šulinio dangčio važiuojamoje dalyje, kanalizacijos dangtis nebuvo pritvirtintas, pakilo ir apgadino automobilį. Policijos pareigūnams atvykus, kelininkai jau tvarkė šulinį. Papildomuose duomenyse apie eismo įvykį nurodyta, kad eismo įvykio metu apgadinta automobilio dešinė pusė ir dugnas. Šiuo policijos pareigūno pranešimu paneigiama atsakovės bei trečiojo asmens AB „Kauno tiltai“ atsiliepime nurodytos interpretacijos dėl eismo įvykio laiko, kur teigiama, kad neva kanalizacijos šulinys buvo pažymėtas ženklais iki ginčo eismo įvykio ir dėl eismo įvykio kaltas pats ieškovo vairuotojas, nepastebėjęs įspėjamųjų ženklų. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nurodė, jog po šalių paaiškinimų, ginčo dėl eismo įvykio laiko nebėra.
12. 2017 m. rugpjūčio 6 d. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos nutarime dėl administracinio nusižengimo bylos Nr. AV2-1887 teisenos nutraukimo, konstatuota, jog nėra įrodymų, patvirtinančių, kad T. Č. sąmoningai nesilaikė Kelių eismo taisyklių reikalavimų, todėl spręsta, kad automobilio Mercedes Benz Sprinter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas savo veika kelių eismo taisyklių reikalavimų nepažeidė, todėl dėl eismo įvykio jo kaltės nėra. Šiuo cituotu nutarimu paneigiami atsakovės argumentai, jog vairuotojas, nebūdamas kelyje atidus, atsargus, buvo kaltas dėl eismo įvykio bei jo sukeltų pasekmių.
13. Atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių rašytiniuose įrodymuose nurodytą transporto priemonės apgadinimų priežastį ir patvirtinančių, jog eismo įvykio metu tokio pobūdžio ir masto transporto priemonės apgadinimai negalėjo būti padaryti. Minėta policijos medžiaga įrodo priežastinį ryšį, jog dėl netinkamai įrengto kanalizacijos šulinio dangčio ieškovui kilo žala, kurią pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį nuostatas, privalo atlyginti atsakovė.
14. Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitoje, įvertinus keičiamų detalių nusidėvėjimą, nurodyta, jog ieškovo transporto priemonės atkuriamoji vertė yra 1 206,02 Eur, kartu su defektų įvertinimu, kuris kainavo 100 Eur, ieškovas iš viso sumokėjo už automobilio remontą 1 306, 02 Eur, šios ieškovo patirtos žalos atsakovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nenuginčijo, todėl pagal CK 6.263 straipsnį, 6.266 straipsnio 1 dalies nuostatas, ši žala priteistina iš atsakovės ieškovo naudai.
15. Aukščiau nurodytų argumentų pagrindu atmesti atsakovės teiginiai, jog žalą ieškovui turėtų atlyginti Vilniaus Vakarinio aplinkkelio statytojas rangovas AB „Kauno tiltai“. Atsakovės pateikta į bylą rangos sutartis reguliuoja užsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir rangovo AB „Kauno tiltai“ dvišalius santykius dėl projekto Vilniaus miesto vakarinio aplinkkelio II etapo statybos darbų, kurie yra jau užbaigti ir nepanaikina atsakovės atsakomybės prieš trečiuosius asmenis CK 6.266 straipsnio 1 dalies prasme.
16. Trečiojo asmens Pipelife Eesti AS Vilniaus filialo atstovo nurodytas faktines aplinkybes dėl kanalizacijos šulinių dangčių pardavimo patvirtina į bylą pateikta pirkimo-pardavimo sutartis, iš kurios turinio nustatyta, kad šis trečiasis asmuo AB „Kauno tiltai“ tik pardavė prekes, jų montavimo darbai sutartyje nenumatyti. Remiantis aukščiau nurodytais argumentais, ieškovo ieškinys patenkintas. Iš atsakovės ieškovo naudai priteistos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Iš atsakovės ieškovo naudai priteistos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos – 39,20 Eur žyminis mokestis, 600 Eur už advokato paslaugas, iš viso 639,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį esmė
17. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad nesutinka su sprendimu. Teismas konstatavo, jog aplinkybę, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija šio eismo įvykio metu buvo Vilnius miesto kelių, gatvių valdytoja, patvirtina atsakovės į bylą pateikta privalomųjų paslaugų teikimo sutartis, sudaryta tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Grinda“, kuria Vilniaus miesto savivaldybė perka privalomąsias paslaugas iš UAB „Grinda“ prižiūrėti Vilniaus miesto kelius bei gatves ir šioje sutartyje nėra numatyta, kad atsakovė perduoda UAB „Grinda“ sutartyje numatytų objektų valdymo teisę.
18. Su tokiais teismo argumentais nesutinka ir mano, kad skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi teismas pažeidė materialinės bei procesinės teisės normas. Taip pat teismas nesilaikė numatytos pareigos visapusiškai, objektyviai ir teisingai nustatyti reikšmingas faktines bylos aplinkybes, kas taip pat lėmė neteisėto ir nepagrįsto skundžiamo sprendimo priėmimą.
19. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį pareiga atlyginti žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų yra nustatyta ne tik šių objektų savininkui, bet ir valdytojui. Iš šios įstatymo nuostatos galima daryti išvadą, kad jei minėtų objektų savininkas perduoda šiuos objektus valdyti kitam asmeniui (valdytojui), tai už jų sugriuvimą ar kitais trūkumais padarytą žalą tretiesiems asmenims atsako ne savininkas, o valdytojas.
20. Nagrinėjamu atveju, eismo įvykio vieta Vilniaus vakarinis aplinkkelis (važiuojant nuo Gariūnų link Pilaitės, maždaug ties Karoliniškėmis). Iš pateiktų byloje dokumentų matyti, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija bei AB „Kauno tiltai” 2011 m. liepos 26 d. pasirašė rangos sutartį Nr. A62-69(3.10.21-UK) dėl vakarinio aplinkkelio II etapo statybos. Šios rangos sutarties 7 punkte papildomai įtvirtinta įstatyminė nuostata, kad rangovas atsako už statinio sugriuvimą ar nustatytus defektus per garantinį terminą, t. y. 5 metai, paslėptų statinio elementų – 10 metų, o jeigu nustatyta šiuose elementuose tyčia paslėptų defektų, – 20 metų. 2014 m. liepos 29 d. pasirašytas vakarinio aplinkkelio II etapo statybos užbaigimo aktas, todėl 5 metų statinio garantinis terminas eismo įvykio dieną nebuvo pasibaigęs. Taigi remiantis šiais argumentais, darytina išvada, kad prievolinės teisės pagrindu (rangos sutartimi) rangovui pavesta prižiūrėti ir tvarkyti objektą per garantinį laikotarpį, todėl daikto valdytoju CK 6.266 straipsnio 1 dalies prasme laikytinas rangovas. Tai patvirtina ir AB „Kauno tiltai“ 2018 m. sausio 24 d. raštas Nr. S18-77, kuriuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija informuojama, kad rangovas vykdė ir vykdys visus sutartinius įsipareigojimus, tame tarpe ir garantinio laikotarpio reikalavimus. Taip pat rangovas patvirtina, kad šuliniai, kurie yra Vilniaus miesto vakarinio aplinkkelio II etapo važiuojamoje dalyje ir kurių būklė kelia ir / ar kels pavojų transporto priemonių eismo saugumui, bus remontuojami iki garantinio termino pabaigos, o šuliniai, kurie rasti avarinės būklės bus remontuojami nedelsiant. Be to, iš ieškovo pateikto prie ieškinio AB „Kauno tiltai“ 2017 m. spalio 10 d. rašto Nr. S17-811, siųsto UAB „Maxtruda“ (automobilį suremontavusiai bendrovei) akivaizdu, kad rangovas AB „Kauno tiltai“ pripažįsta, jog yra atsakingas už dėl šio eismo įvykio kilusią žalą.
21. Teismas priimdamas skundžiamą sprendimą į nurodytas aplinkybes neatsižvelgė ir dėl jų nepasisakė, todėl visiškai nepagrįstai konstatavo, jog aplinkybę, kad Vilniaus miesto savivaldybė šio eismo įvykio metu buvo Vilnius miesto kelių, gatvių valdytoja, patvirtina atsakovės į bylą pateikta privalomųjų paslaugų teikimo sutartis, sudaryta tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Grinda“, kuria Vilniaus miesto savivaldybė perka privalomąsias paslaugas iš UAB „Grinda“ prižiūrėti Vilniaus miesto kelius bei gatves ir šioje sutartyje nėra numatyta, kad atsakovė perduoda UAB „Grinda“ sutartyje numatytų objektų valdymo teisę.
22. Manytina, kad žalos dydis šioje byloje nėra tinkamai pagrįstas ir įrodytas. Žalą, kaip būtinąją civilinės atsakomybės sąlygą, turi įrodyti ieškovas. Skundžiamame sprendime teismas konstatavo, kad kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitoje, įvertinus keičiamų detalių nusidėvėjimą, nurodyta, jog ieškovo transporto priemonės atkuriamoji vertė yra 1 206,02 Eur kartu su defektų įvertinimu, kuris kainavo 100 Eur, ieškovas iš viso sumokėjo už automobilio remontą 1 306,02 Eur, šios ieškovo patirtos žalos atsakovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nenuginčijo.
23. Pažymi, kad nėra aišku, kokios techninės būklės transporto priemonė buvo iki eismo įvykio. Manytina, jog žalos dydis turėtų būti toks, kuris kompensuotų sugadinto automobilio ar jo detalių atkūrimą iki eismo įvykio, taigi atlygintinos žalos dydis turi būti nustatomas pagal tai, kiek kainavo ar kainuotų turtą atstatyti į buvusią iki eismo įvykio padėtį. Pabrėžia, kad vertinant automobiliui tariamai padarytą žalą atsakovės atstovai nedalyvavo ir nebuvo kviesti dalyvauti automobilio apžiūroje įvertinant galimai kilusią žalą, todėl galima daryti išvadą, kad atliktų remonto darbų reikalingumas bei tikrumas yra pagrįstai kvestionuotinas, vadovaujantis tik ieškovo pateiktais duomenimis. Pažymi, kad ieškovas nepateikė į bylą įrodymų, kad numatomi atlikti remonto darbai automobiliui buvo būtini.
24. Nagrinėjamu atveju atsakovė neteisėtų veiksmų, dėl kurių ieškovui atsirado žala, neatliko, todėl nėra pagrindo konstatuoti ir kito būtino civilinės atsakomybės pagrindo – priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir atsiradusios žalos.
25. Skundžiamame sprendime teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos 2017 m. rugpjūčio 6 d. nutarime dėl administracinio nusižengimo bylos Nr. AV2-1887 teisenos nutraukimo konstatuota, jog nėra įrodymų, patvirtinančių, kad vairuotojas T. Č. sąmoningai nesilaikė Kelių eismo taisyklių reikalavimų, sprendė, kad vairuotojas savo veika kelių eismo taisyklių nepažeidė, todėl dėl eismo įvykio jo kaltės nėra.
26. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad transporto priemonės vairuotojas, veikdamas tiek rūpestingai ir apdairiai, kiek yra būtina atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes negalėjo pastebėti ir sustoti ar kitaip išvengti kliūties. Galimai saugaus greičio nesilaikymas ir neatidumas įvykio metu taip pat galėjo lemti žalos atsiradimą. Taigi teigtina, jog ieškovui automobilio sugadinimu patirta žala bent iš dalies kilo ir dėl vairuotojo kaltės, todėl manytina, kad teismas atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes turėjo bent jau sumažinti priteistinos žalos dydį.
27. Apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-12683-734/2018 ir ieškovo ieškinį atmesti.
28. Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad apeliantės teiginiai, jog kelią perdavė valdyti kitam asmeniui, todėl jie turi atsakyti už žalą, nepagrįsti, apeliantė to neįrodė. Ieškovas nesutinka su apeliaciniame skunde nurodomais teiginiais dėl netinkamo žalos dydžio nustatymo. Atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti.
29. AB „Kauno tiltai“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad rangos sutartimi trečiajam asmeniui nebuvo pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti aplinkkelį. Rangos sutartyje nustatyti tik garantiniai laikotarpiai vykdytiems statybos darbams. Atsiliepime nurodo, kad apeliaciniame skunde nurodomi teiginiai nepagrįsti. Atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti.
30. UAB „Grinda“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad palaiko atsakovės apeliacinio skundo dalį dėl civilinės atsakomybės sąlygos, susijusios su žalos dydžiu, su kita apeliacinio skundo dalimi nesutinka. Trečiasis asmuo sutinka su teismo išvada, jog aplinkkelio valdymo atsakovė nėra perdavusi. Teigia, jog trečiajam asmeniui aplinkkelio valdymas perduotas nebuvo. Prašo patenkinti apeliacinį skundą tuo pagrindu, kad ieškovas neįrodė žalos dydžio.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
31. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
32. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėjama pagal apeliaciniame skunde nustatytas ribas. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys dėl žalos atlyginimo.
33. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog rangos sutartimi rangovui AB „Kauno tiltai“ pavesta prižiūrėti ir tvarkyti objektą per garantinį laikotarpį, todėl daikto valdytoju CK 6.266 straipsnio 1 dalies prasme laikytinas rangovas.
34. Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos aplinkybės (nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas). Šioje normoje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės, reiškianti, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto statinio, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą, kuris laikomas ir neteisėtais veiksmais, ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjama valdytojo kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016).
35. Aiškindamas aptariamos normos reglamentavimą kasacinis teismas konstatavo, kad statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014; 2015 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015).
36. Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį atsakomybės subjektu gali būti ne tik asmuo, valdantis daiktą nuosavybės teise, bet ir kitais teisėtais pagrindais – jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo šiam objektui. Nekilnojamojo turto savininkas laikomas savarankiškai įgyvendinančiu valdymo teisę, nebent jis įrodo, kad ją savarankiškai įgyvendina kitas asmuo.
37. Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Ši prezumpcija gali būti paneigta. Tai reiškia, kad, esant registracijos duomenims viešame registre, jame nurodytas asmuo gali įrodyti, jog atsakingas už žalą asmuo iš tikrųjų yra kitas. Juo gali būti objekto savininkas ar valdytojas, nors jo teisės ir nebūtų įregistruotos viešame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2011).
38. Aptariama registruoto savininko ar valdytojo atsakomybės prezumpcija nustatyta tam asmeniui, kuris nuosavybės teisę ar valdymą yra paviešinęs. Įrodinėjimo pareiga nuginčyti šią prezumpciją tenka viešame registre nurodytam savininkui ar valdytojui – jie gali įrodinėti, kad konkretus kitas asmuo yra faktinis objekto savininkas ar valdytojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005). Viešame registre nurodyto asmens buvimo statinio savininku (valdytoju) prezumpcija nustatyta dėl teisinio tikrumo, taip pat nukentėjusiojo teisių apsaugos interesais, tam, kad žalą patyręs asmuo galėtų iš viešo registro duomenų žinoti, kuris subjektas yra atsakingas už jo patirtą žalą.
39. Kasacinis teismas išaiškino, kad CK 6.266 straipsnio 1 dalies prasme kelio trūkumas – tai kelio įrenginių komplekso, jo dalies ar atskiro įrenginio statybinių konstrukcijų trūkumas, atsiradęs dėl statybos normų pažeidimų ar netinkamos konstrukcijų priežiūros, ar dėl kitų priežasčių, nepriklausančių nuo savininko (valdytojo) valios. Kelio ar bet kurios jo dalies trūkumai, nesusiję su konstrukcijomis ir atsiradę dėl nepakankamos ar netinkamos kelio priežiūros, negali būti pagrindas taikyti kelio savininkui (valdytojui) CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatytą griežtąją civilinę atsakomybę. Tokiais atvejais kelio savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais, t. y. nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014).
40. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad žala atsirado dėl kelyje netinkamai pritvirtinto šulinio dangčio, šis pažeidimas priskirtinas prie statinio trūkumų, todėl atsakomybė už netinkamą statinio būklę jo savininkui (valdytojui) taikytina pagal CK 6.266 straipsnį, be kaltės.
41. Išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kasacinio teismo praktiką, pagal kurią CK 6.271 straipsnis netaikytinas tiems atvejams, kai žalą padaro valstybė, veikdama ne kaip viešojo administravimo subjektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012), o kaip turto savininkė, sprendžia, kad tais atvejais, kai savivaldybė yra kelio savininkė (valdytoja), ji atsako CK 6.266 straipsnio pagrindu. Skiriasi CK 6.266 ir 6.271 straipsniuose įtvirtintų normų taikymo sritis. Valstybė, prižiūrėdama sau priklausančius statinius, veikia privatinės teisės sferoje kaip turto savininkas (valdytojas), todėl atsako už to turto padarytą žalą kaip ir bet kuris kitas savininkas (valdytojas). CK 6.271 straipsnis taikomas už žalą, kai valstybė ar savivaldybė veikia viešojo administravimo srityje. Žalos padarymas dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų nepatenka į CK 6.271 straipsnio taikymo sritį. Įstatyme nėra įtvirtinta už konstrukciniais kelio defektais padarytą žalą specialių valstybės ar savivaldybės atsakomybės taisyklių, todėl tais atvejais, kai savivaldybė yra kelio savininkė (valdytoja), atsakomybė jai turi būti taikoma CK 6.266 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016).
42. Taikant CK 6.266 straipsnio 2 dalį, asmuo, viešame registre nurodytas kaip statinio savininkas (valdytojas) ir siekiantis paneigti statinio valdymo prezumpciją, turi įrodyti, kad kitas asmuo savarankiškai įgyvendina statinio valdymą, ir tuo atveju atsakomybė taikoma ne jam, o kitam asmeniui. Sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016).
43. Kasacinio teismo praktikoje yra įtvirtinti kriterijai, kada kitas asmuo pripažintinas statinio valdytoju CK 6.266 straipsnio pagrindu tuo atveju, kai statinio savininkas (valdytojas) nurodo, jog pagal sutartį atsakomybė už statinio konstrukcijos defektą tenka kitam asmeniui. Kasacinis teismas nurodė, kad teismas, konstatuodamas statinio valdymą, turi tirti sutarties turinį, aiškinti jos sąlygas pagal sutarties pažodinę reikšmę, jos sudarymo ir vykdymo aplinkybes ir nustatyti, ar sudaryta sutartimi kitam asmeniui buvo perduota objekto, dėl kurio atsirado žalos, valdymo, ar tik techninės priežiūros teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015).
44. AB „Kauno tiltai“ ir atsakovės sudarytos rangos sutarties pagrindu AB „Kauno tiltai“ vykdė Vilniaus miesto vakarinio aplinkkelio II etapo statybos darbus. Rangos sutarties 7 punkte nurodyta, kad AB „Kauno tiltai“ CK nustatyta tvarka atsako už statinio sugriuvimą ar nustatytus defektus per 5 metų garantinį terminą (iki 2019 m. liepos 29 d.), už paslėptų statinio elementų sugriuvimą ar nustatytus defektus per 10 metų garantinį terminą, o jei yra nustatyta šiuose elementuose tyčia paslėptų defektų – per 20 metų garantinį terminą. 2014 m. liepos 29 d. pasirašytas projekto statybos užbaigimo aktas.
45. Rangos sutartimi AB „Kauno tiltai“ nebuvo pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti Vilniaus miesto vakarinį aplinkkelį. Kaip matyti iš sutarties nuostatų, AB „Kauno tiltai“ tik suteikė garantinį terminą pagal rangos sutartį vykdytiems statybos darbams. Rangovas, projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas ir statybos techninis prižiūrėtojas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 straipsnio 3 dalis). Kaip teisingai pažymėjo trečiasis asmuo, AB „Kauno tiltai“ Vilniaus miesto vakarinio aplinkkelio neturėjo savo žinioje ir neturėjo teisės daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį be atsakovės žinios.
46. Rangos sutartyje nėra nuostatų, kurios patvirtintų, kad Vilniaus miesto vakarinis aplinkkelis perduodamas AB „Kauno tiltai“ savarankiškai valdyti, priešingai – rangos sutarties 7 punkte kalbama tik apie AB „Kauno tiltai“ atsakomybę garantiniu laikotarpiu dėl statinio sugriuvimo ir nustatytų defektų, tai yra statinio remonto darbus, kuriuos AB „Kauno tiltai“ atlieka ne savo nuožiūra ir iniciatyva, o vadovaudamasi atsakovės nurodymu. Kadangi AB „Kauno tiltai“ nėra Vilniaus miesto vakarinio aplinkkelio savininkė ar valdytoja, todėl neturi pareigos atlyginti ieškovui padarytą žalą.
47. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog nėra aišku, kokios techninės būklės transporto priemonė buvo iki eismo įvykio. Žalos dydis turėtų būti toks, kuris kompensuotų sugadinto automobilio ar jo detalių atkūrimą iki eismo įvykio, taigi atlygintinos žalos dydis turi būti nustatomas pagal tai, kiek kainavo ar kainuotų turtą atstatyti į buvusią iki eismo įvykio padėtį. Vertinant automobiliui tariamai padarytą žalą atsakovės atstovai nedalyvavo ir nebuvo kviesti dalyvauti automobilio apžiūroje įvertinant galimai kilusią žalą. Ieškovas nepateikė į bylą įrodymų, kad numatomi atlikti remonto darbai automobiliui buvo būtini.
48. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių minėtuose rašytiniuose įrodymuose nurodytą transporto priemonės apgadinimų priežastį ir patvirtinančių, jog eismo įvykio metu tokio pobūdžio ir masto transporto priemonės apgadinimai negalėjo būti padaryti. Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitoje, įvertinus keičiamų detalių nusidėvėjimą, nurodyta, jog ieškovo transporto priemonės atkuriamoji vertė yra 1 206,02 Eur, kartu su defektų įvertinimu, kuris kainavo 100 Eur, ieškovas iš viso sumokėjo už automobilio remontą 1 306, 02 Eur, šios ieškovo patirtos žalos atsakovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nenuginčijo, todėl pagal CK 6.263 straipsnį, 6.266 straipsnio 1 dalies nuostatas, ši žala priteista iš atsakovės ieškovo naudai.
49. Apeliantės nurodyti teiginiai nesudaro pagrindo abejoti atliktų transporto priemonės remonto darbų būtinumu. Nei pirmosios nei apeliacinės instancijos teismui apeliantė nepateikė duomenų, kurie leistų teigti, jog prašymas priteisti žalos atlyginimą yra nepagrįstas. Taip pat pažymėtina, jog žalos sąmatoje nurodyta, jog remonto darbų kaina – 1 571,60 Eur ir tik atlikus išskaitymą už dalių būklės pagerinimą apskaičiuota žala sudarė – 1 206,02 Eur. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo pritarti apeliantės argumentams dėl priteistos žalos dydžio, kadangi dydis pagrįstas leistinais rašytiniais įrodymais, kuriais abejoti pagrindo teismas nenustatė.
50. Apeliantė taip pat teigia, jog nenustatyti jos neteisėti veiksmai. Kaip jau minėta, CK 6.266 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės, reiškianti, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto statinio, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą, kuris laikomas ir neteisėtais veiksmais, ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjama valdytojo kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016).
51. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, 2017 m. rugpjūčio 6 d. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos nutarime dėl administracinio nusižengimo bylos Nr. AV2-1887 teisenos nutraukimo, konstatuota, jog nėra įrodymų, patvirtinančių, kad T. Č. sąmoningai nesilaikė Kelių eismo taisyklių reikalavimų, todėl spręsta, kad automobilio Mercedes Benz Sprinter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas savo veika kelių eismo taisyklių reikalavimų nepažeidė, todėl dėl eismo įvykio jo kaltės nėra.
52. Dėl šių aplinkybių laikytini nepagrįstais apeliantės argumentai, jog nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad transporto priemonės vairuotojas, veikdamas tiek rūpestingai ir apdairiai, kiek yra būtina atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes negalėjo pastebėti ir sustoti ar kitaip išvengti kliūties. Galimai saugaus greičio nesilaikymas ir neatidumas įvykio metu taip pat galėjo lemti žalos atsiradimą. Taip pat pažymėtina, jog šie apeliantės argumentai laikytini deklaratyviais, apeliantė, teigdama, jog galėjo būti viršytas leistinas greitis, pažeistos kitos kelių eismo taisyklės ar vairuotojas būti nepakankamai atidus, turėjo pareigą šias aplinkybės įrodyti (CPK 178 straipsnis), tokių duomenų nesant, išvados daromos pagal byloje esančiu duomenis.
53. Pritartina pirmosios instancijos teismo nurodytiems argumentams, jog minėta policijos medžiaga įrodo priežastinį ryšį, jog dėl netinkamai įrengto kanalizacijos šulinio dangčio ieškovui kilo žala, kurią pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį nuostatas, privalo atlyginti atsakovė.
54. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
55. Apeliacinės instancijos teismas priėjo išvados, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai pritaikė procesines ir materialines teisės normas, todėl sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ar pakeisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 straipsnis).
56. Apeliacinį skundą atmetus, apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos. Ieškovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias jis patyrė sumokėdamas advokatui už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą – 400 Eur. Ieškovas pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus, šios išlaidos laikytinos pagrįstomis, protingomis, todėl yra priteistinos ieškovui iš apeliantės (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kiti byloje dalyvaujantys asmenys nenurodė, kad turėjo bylinėjimosi išlaidų ir neprašė jų atlyginti.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-12683-734-2018 palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš apeliantės (atsakovės) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188710061, bylinėjimosi išlaidas – 400 Eur (keturis šimtus eurų).
Teisėjai Loreta Bujokaitė
Žilvinas Terebeiza
Vytautas Zelianka