Nr. DOK-3756
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00426-2019-0
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2021 m. liepos 8 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas) ir Gedimino Sagačio,
susipažinusi su 2021 m. birželio 29 d. paduotu ieškovės mažosios bendrijos „Skolpreka“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 1 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 1 d. nutarties, kuria panaikinta dalis Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 23 d. sprendimo atsakovo I. Lasausko atžvilgiu ir ši bylos dalis perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o sprendimo dalis, kuria atmestas reikalavimas kitų atsakovų atžvilgiu, palikta nepakeista, peržiūrėjimo. Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalį, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl šios normos taikymo ir aiškinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-1075/2020, kt.). Teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovės ieškinys yra perteklinis tyčinio bankroto pasekmėms pašalinti, nes nemokumo administratorius bankroto procese atskirose bylose jau prašė žalos atlyginimo iš buvusių įmonės vadovų ir (ar) kitų susijusių asmenų (akcininkės, darbuotojų) ne tyčinio bankroto pagrindu. Dėl to buvo nepagrįstai apribota ieškovės kaip kreditorės ĮBĮ 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta teisė reikšti tiesiogiai buvusiems įmonės valdymo organams ieškinį, kai tokios įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu.
Kasacinis skundas grindžiamas ir tuo, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog priežastinis ryšys tarp tyčinio bankroto nutartyje konstatuotų atsakovų neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtos žalos nėra preziumuojamas, taip nukrypdamas nuo teismų praktikos, susijusios su atitinkamų civilinės atsakomybės sąlygų prezumpcija ir įrodinėjimo pareiga tokio pobūdžio bylose. Kai nustatyti dėl tyčinio bankroto atsakingo asmens neteisėti veiksmai (kuriais įmonė buvo privesta prie bankroto tyčia) ir tos įmonės kreditoriaus žala (likviduotos įmonės bankroto byloje patvirtinto kreditoriaus reikalavimo suma, neišieškota bankroto procese), priežastinis ryšys tarp šio asmens neteisėtų veiksmų, sukeliant tyčinį bankrotą, ir tos įmonės kreditoriaus žalos (sumos, neišieškotos įmonės bankroto byloje) yra preziumuojamas. Dėl tyčinio bankroto atsakingas asmuo turi teisę paneigti šią priežastinio ryšio prezumpciją, įrodinėdamas, kad įmonė nebūtų pajėgi atsiskaityti su konkrečiu kreditoriumi net asmeniui neatlikus neteisėtų veiksmų, dėl kurių bankrotas buvo pripažintas tyčiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-1075/2020). Teismas ignoravo civilinėje byloje Nr. 2-332-553/2019 konstatuotas faktines aplinkybes, tarp jų ir atsakovų neteisėtus veiksmus, privedant įmonę prie bankroto, jau įmonei esant nemokiai, iš esmės bloginant jos padėtį. Atsakovai neįrodinėjo priešingų aplinkybių. Teismas ignoravo ieškovės rašytiniais įrodymais pagrįstas aplinkybes ir pateiktus žalos paskaičiavimus dėl konkrečių asmenų padarytos žalos, o atsakovai šių duomenų nepaneigė.
Skunde nurodoma ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas kvestionavo įsiteisėjusia ir galiojančia Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutartimi BUAB ‚,Conlasa“ bankroto byloje patvirtintą ir bankroto procese nepatenkintą kreditoriaus reikalavimo dydį (analogiško dydžio reikalavimas buvo pareikštas šioje byloje), kaip iš esmės paneigdamas teismo sprendimo privalomumo principą, sprendimo prejudicinę galią. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatą, nes įsiteisėjusia teismo nutartimi dėl UAB ‚,Conlasa“ bankroto pripažinimo tyčiniu buvo konstatuota aplinkybė, kad jos valdymo organams buvo žinoma apie bendrovės pradelstus įsipareigojimus, įmonės finansinę būklę, o teismas padarė priešingą išvadą, kad šie asmenys nežinojo apie įmonės finansinę padėtį.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų kasacijai. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ĮBĮ normas, ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtai teismo nutarčiai priimti. Nors kasaciniame skunde nurodomos ir cituojamos kasacinio teismo nutartys, tačiau nurodytais argumentais nepagrindžiama kasacinio skundo atitiktis CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimams.
Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakius priimti kasacinį skundą, už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis grąžintinas jį sumokėjusiai ieškovei (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Grąžinti MB „Skolpreka“ (j. a. k. 304082599) 1932 (vieną tūkstantį devynis šimtus trisdešimt du) Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2021 m. birželio 29 d. pervedimu banke UAB Paysera Lt.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Artūras Driukas
Virgilijus Grabinskas
Gediminas Sagatys