Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2023-03-01][nuasmeninta nutartis byloje][e2S-426-866-2023].docx
Bylos nr.: e2S-426-866/2023
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
GOTAS 121769394 suinteresuotas asmuo
MB Barsana 305685447 suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
CIVILINIS PROCESAS
Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai, fizinių asmenų ir įmonių bankrotas, restruktūrizavimas bei ypatingoji teisena
Kitos bylos nagrinėtos supaprastinto proceso tvarka
Bylų nagrinėjimas ypatingosios teisenos tvarka
Bylų dėl antstolių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti nagrinėjimas
KITOS BYLOS, NAGRINĖJAMOS YPATINGOSIOS TEISENOS TVARKA
Bylos, kurios pagal CK bei kitus įstatymus nagrinėtos supaprastinto proceso tvarka

?

Civilinė byla Nr. e2S-423-866/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24369-2022-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.9.; 3.4.5.11

 (S)

 

A picture containing text

Description automatically generated 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. vasario 23 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens K. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 12 d. nutarties, civilinėje byloje pagal antstolio Irmanto Gaidelio prašymą dėl baudos skyrimo už antstolio reikalavimo nevykdymą, suinteresuoti asmenys – T. G., uždaroji akcinė bendrovė „Gotas“, mažoji bendrija „Barsana“, K. G..

 

Teismas

 

nustatė :

 

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėjas antstolis Irmantas Gaidelis kreipėsi į teismą, prašydamas skirti mažosios bendrijos (toliau – MB) „Barsana“ vadovei K. G. 150 Eur baudą už antstolio reikalavimų nevykdymą.

2.       Pareiškėjas nurodė, kad vykdo skolos išieškojimą išieškotojai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Gotas“ iš skolininko T. G. pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. vykdomąjį raštą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-5032-905/2020. Pareiškėjas teigė, kad skolininkas dirba MB „Barsana“, taip pat pažymėjo, kad VĮ Registrų centro duomenimis įmonės vadovė yra K. G., kuri nevykdo antstolio reikalavimų išskaityti skolą iš skolininko gaunamo darbo užmokesčio, ir tokiais veiksmais daro žalą vykdymo procesui, todėl spręstinas klausimas dėl baudos jai skyrimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 12 d. nutartimi nutarė pareiškėjo antstolio Irmanto Gaidelio pareiškimą dėl baudos skyrimo tenkinti iš dalies. Paskirti mažosios bendrijos „Barsana“, j. a. k. 305685447, vadovei K. G. vienkartinę 60 Eur baudą už antstolio Irmanto Gaidelio 2022 m. rugpjūčio 23 d. patvarkymo Nr. S-22-8-31526 nevykdymą. 

4.       Teismas sprendė, kad antstolis tinkamai atliko informavimo apie priimtą 2022 m. rugpjūčio 23 d. Patvarkymą Nr. S-22-8-31526 pareigą, o MB „Barsana“ vadovė antstolio reikalavimų nevykdė, neveikimo priežasčių nenurodė, antstolio prašymas skirti jai baudą yra teisėtas ir pagrįstas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų esmė

5.       Suinteresuotas asmuo K. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 12 d. nutartį ir antstolio prašymą dėl baudos skyrimo atmesti.  

6.       Suinteresuotas asmuo pažymi, jog skolininkas MB „Barsana“ nedirba ir negauna darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų, be kita ko atsižvelgiant į tai, kad skolininkas yra MB „Barsana“ steigėjas ir narys, kuris pagal imperatyvias Mažųjų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 4 dalies nuostatas, negali sudaryti darbo sutarčių.

7.       Suinteresuotas asmuo pažymi, jog šiuo konkrečiu atveju MB „Barsana“ kiekvieną mėnesį už skolininką VSDFV moka PSD ir VSD įmokas nuo minimalios mėnesinės algos (t. y. 730 Eur). Pačiam Skolininkui jokie mokėjimai nėra atliekami. Prieš atliekant minėtus mokėjimus, VSDFV, laikantis teisės aktų reikalavimų, yra pateikiami pranešimai apie savarankiškai dirbantį asmenį SAV06, kurių pagrindu ir atliekami minėti mokėjimai (kaip matyti iš minėtų pranešimų, juose nurodoma 730 Eur (t. y. minimali mėnesinė alga) suma, nuo kurios ir paskaičiuojamos įmokų sumos. Tačiau ši suma - tai suma, nuo kurios skaičiuojamos įmokos, o ne skolininko darbo užmokestis ar kitos jam prilygintos išmokos.

8.       Antstolis, pateikęs užklausą VSDFV, gavo duomenis apie tai, jog skolininkas yra apdraustas valstybiniu socialiniu draudimu, tačiau tai nereiškia, jog jį ir MB „Barsana“ sieja darbo teisiniai santykiai ir/ar kad jis gauna darbo užmokestį ar kitas jam prilygintas išmokas.

9.       Atskirajame skunde nurodoma, kad suinteresuotas asmuo nebuvo informuotas apie šią bylą ir neturėjo galimybės pateikti savo samprotavimų ar įrodymų, todėl būtų neteisinga ir tai neatitiktų esminių civilinio proceso principų, jei būtų atsisakyta priimti kartu su teikiamu atskiruoju skundu pridedamus įrodymus, kurie įrodo skundžiamos nutarties nepagrįstumą.

Teismas

konstatuoja :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų prijungimo

11.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo suformuota praktika, aiškinant, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015).

12.       Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad suinteresuotas asmuo nebuvo pateikęs atsiliepimo pirmosios instancijos teisme, bei į tai, kad  pateikti duomenys yra tiesiogiai susiję su klausimo sprendimu, spręstina, jog jų priėmimas nedarys įtakos proceso trukmei, piktnaudžiavimo teise nenustatyta, todėl jie priimami.  

Dėl faktinių bylos aplinkybių

13.       Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis Irmantas Gaidelis vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. vykdomąjį raštą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-5032-905/2020, dėl 2 730,24 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 349,21 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko T. G. išieškotojos UAB „Gotas“ naudai. 

14.       Antstolis 2022 m. rugpjūčio 23 d. priėmė Patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-22-8-31526, kuriuo iš MB „Barsana“ buvo pareikalauta iš skolininko darbo užmokesčio dalies ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti nurodytą skolininko darbo užmokesčio dalį, išskaičiuotas sumas pervedant į antstolio depozitinę sąskaitą banke.

15.       Iš aktualaus Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo nustatyta, kad nuo 2021 m. sausio 19 d. MB „Barsana“ vadovauja K. G..

Dėl atskirojo skundo (ne)pagrįstumo

16.       Antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (CPK 585 straipsnio 1 dalis).

17.       Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas gali skirti procesinio poveikio priemones – baudas (CPK 585 straipsnio 2 dalis, 616 straipsnis). Tokia bendro pobūdžio taisyklė suponuoja, kad šios procesinės atsakomybės subjektas yra kiekvienas asmuo, kuriam antstolis, neviršydamas jam suteiktų galių, įstatymų nustatyta tvarka pateikia reikalavimus atlikdamas vykdymo veiksmus. Paprastai tai yra baudinio pobūdžio procesinė teisinė sankcija, skiriama už proceso pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107-687/2015, 2017 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-695/2017). Jeigu antstolio reikalavimo nevykdo ar kitaip kliudo vykdyti vykdomuosius dokumentus juridinis asmuo, baudą teismas gali skirti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo vykdymą atsakingam asmeniui (CPK 585 straipsnio 3 dalis).

18.       CPK normos, reglamentuojančios antstolio ir kitų asmenų veiksmus vykdymo procese, yra įsakmaus pobūdžio ir turi būti vykdomos arba turi būti ginčijami antstolio veiksmai. Jeigu neįvykdytas teisėtas antstolio reikalavimas, tai yra pagrindas šio reikalavimo nevykdžiusio asmens veiksmus vertinti kaip neteisėtus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2011). Antstolio teisėtų reikalavimų privalomumas reiškia tai, kad įstatymas nesuteikia teisės asmeniui, kurio atžvilgiu atitinkami dokumentai yra priimti, pasirinkti, ar jis vykdys atitinkamus teismo ar antstolio reikalavimus, ar nevykdys, ar vykdys iš dalies, ar vykdys kitu (savo pasirinktu) būdu nei nurodė antstolis. Negalint įvykdyti antstolio reikalavimo, antstoliui turi būti nurodytos pagrįstos nevykdymo priežastys. Svarbios priežastys, dėl kurių antstolio reikalavimas gali būti neįvykdytas, yra faktinės ar teisinės aplinkybės, dėl kurių antstolio įpareigojimo objektyviai neįmanoma įvykdyti. Visais kitais atvejais, kai antstolio įpareigojimas nevykdomas be svarbių priežasčių, asmuo, kuriam toks reikalavimas yra pareikštas, laikomas atlikusiu neteisėtus veiksmus ir pažeidusiu įstatymo reikalavimus.

19.       Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju, teismas baudą paskyrė ne tik už tai, kad nebuvo vykdomi išskaitymai iš darbo užmokesčio, bet ir už tai, kad antstolis nebuvo informuotas apie antstolio patvarkymo nevykdymo priežastis.

20.       Tačiau, kartu su atskiruoju skundu pateikti rašytinai įrodymai patvirtina viena vertus, kad skolininkas yra mažosios bendrijos narys, kita vertus, kad skolininko su mažąją bendrija nesieja darbo santykiai ir darbo užmokestis nebuvo apskaičiuojamas ar išmokamas.

21.       Mažųjų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad mažosios bendrijos narys gali sudaryti civilines sutartis su mažąja bendrija dėl paslaugų teikimo ir (ar) darbų mažajai bendrijai atlikimo, išskyrus darbo santykių požymius turinčias sutartis.

22.       Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 12 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad individualių įmonių savininkų, mažųjų bendrijų narių, ūkinių bendrijų tikrųjų narių ir šeimynos dalyvių socialinio draudimo įmokos mokamos kartą per mėnesį ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio paskutinės dienos.

23.       Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apeliantės kartu su apeliaciniu skundu pateikimų rašytinių įrodymų teisiniu vertinimu, t. y. kad antstolio kartu su prašymu pateikti VSDFV duomenys apie skolininko draudžiamąsias pajamas, nepatvirtina, kad skolininkas gauna darbo užmokestį, be kita ko nurodytoje pažymoje yra nurodoma, kad skolininkas bendrijos narys.

24.       Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad nors mažosios bendrijos vadovė ir turėjo pareigą informuoti antstolį dėl kokių priežasčių patvarkymas nėra vykdomas, tačiau kita vertus konstatuotina, kad išskaitymo veiksmai nebuvo atliekami dėl objektyvių priežasčių, todėl spręstina, kad šiuo atveju nėra pakankamo teisinio ir faktinio pagrindo baudos skyrimui.

25.       Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės - pareiškėjo antstolio Irmanto Gaidelio prašymą dėl baudos skyrimo atmesti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).        

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria :

suinteresuoto asmens K. G. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 12 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės - pareiškėjo antstolio Irmanto Gaidelio prašymą dėl baudos skyrimo atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

Teisėja                                                                                        Asta Pikelienė


Paminėta tekste:
  • e2-5032-905/2020
  • CPK
  • 3K-3-38-969/2015
  • CPK 337 str. Apeliacinės instancijos teismo teisės