(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 8 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lašas po lašo“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir A. B. pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Lašas po lašo“, tretieji asmenys S. Z., uždaroji akcinė bendrovė „Conlex“,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pateikė pareiškimą, prašydama iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Lašas po lašo“ nemokumo (bankroto) bylą. Nurodė, kad mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2025 m. spalio 3 d. duomenimis įmonės mokestinė nepriemoka buvo 34 633,08 Eur. Išieškoti skolos nepavyko. VMI 2025 m. liepos 30 d. raštu pranešė įmonei apie nemokumo proceso inicijavimą ir ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Įmonė į pranešimą nesureagavo.

2.       Pareiškėja A. B. pateikė pareiškimą, prašydama iškelti atsakovei bankroto bylą. Nurodė, kad ji buvo atsakovės darbuoja. Atsakovės įsiskolinimas jai siekia 5 935,01 Eur. Perspėta apie bankroto bylos inicijavimą atsakovė skolos negrąžino.

3.       Trečiasis asmuo S. Z. prašė iškelti bankroto bylą atsakovei UAB „Lašas po lašo“. Nurodė, kad jis buvo atsakovės darbuotojas. Atsakovė jam skolinga 1 899,81 Eur darbo užmokesčio ir 2 507,75 Eur netesybų, iš viso – 4 407,56 Eur.

4.       Trečiasis asmuo UAB „Conlex“ prašė iškelti bankroto bylą atsakovei UAB „Lašas po lašo“. Nurodė, kad yra perėmusi buvusio atsakovės darbuotojo K. V. 4 071,56 Eur reikalavimą. Atsakovė skolos negrąžina.

5.       Atsakovė UAB „Lašas po lašo“ nesutiko, kad jai būtų keliama bankroto byla. Nurodė, kad nors susiduria su laikinais finansiniais sunkumais, tačiau tęsia veiklą ir sugebės atkurti pelningumą bei atsiskaityti su kreditoriais.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6.       Vilniaus apygardos teismas 2025 m. lapkričio 25 d. nutartimi iškėlė atsakovei UAB „Lašas po lašo“ bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė UAB „Apertus“.

7.       Teismas, įvertinęs į bylą pateiktus duomenis, nusprendė, kad atsakovė atitinka Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 2 straipsnio 7 dalyje nustatytas sąlygas, t. y. UAB „Lašas po lašo“ negali laiku įvykdyti prievolių kreditoriams ir jos įsipareigojimai viršija turimo turto vertę.

8.       Teismas, remdamasis UAB „Lašas po lašo“ 2025 m. rugsėjo 30 d. balanso duomenimis, nustatė, kad įmonė turi 25 790 Eur vertės turto, o jos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekia 618 465 Eur. Atsižvelgdamas į šiuos duomenis, teismas priėjo prie išvados, kad įmonės įsiskolinimai daug kartų viršija turimą turtą, t. y. atitinka vieną iš JANĮ numatytų sąlygų bankroto bylai iškelti. Iš atsakovės 2025 m. rugsėjo 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitos teismas nustatė, kad atsakovė vien per 2025 m. patyrė 15 648 Eur nuostolių. Vien dėl šių priežasčių, teismo vertinimu, yra pagrindas atsakovei UAB „Lašas po lašo“ kelti bankroto bylą.

9.       Pasak teismo, atsakovė nepateikė įrodymų, kad ji yra susidūrusi tik su laikinais finansiniais sunkumais ir kad ketina tęsti veiklą bei atkurti pelningumą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis).

10.       Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovės skolos pareiškėjoms (skola VMI – 34 633,08 Eur, skola A. B. – 5 935,01 Eur) bei skolos tretiesiems asmenims (skola S. Z. – 4 407,56 Eur, skola UAB „Conlex“ – 4 071,56 Eur) viršija visą į atsakovės balansą įrašytą turtą – 25 790 Eur ir nėra duomenų, kad atsakovė galėtų padengti šias skolas.

11.       Remdamasis teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenimis teismas nustatė, kad UAB „Lašas po lašo“ nėra iškelta restruktūrizavimo byla.

12.       Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas nusprendė, kad atsakovei UAB „Lašas po lašo“ keltina bankroto byla (JANĮ 21 straipsnio 2 dalis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13.       Atsakovė UAB „Lašas po lašo“ pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 25 d. nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

13.1.       Pirmosios instancijos teismas, gavęs atsakovės atsiliepimą, tą pačią dieną 13 val. priėmė nutartį iškelti įmonei bankroto bylą. Akivaizdu, kad per tokį trumpą laiko tarpą teismas negalėjo tinkamai įvertinti ir ištirti atsakovės teiginių, priimti sprendimą ir dar surašyti nutartį. Atsakovės finansinė būklė buvo įvertinta formaliai.

13.2.       Atsakovės finansiniai sunkumai nėra rimti, jie yra trumpalaikiai ir atsakovė gali sėkmingai tęsti savo komercinę veiklą. UAB „Lašas po lašo“ komercinė veikla yra maisto kavinė, restoranas. Bendrovė sėkmingai pradėjo veiklą ir ją vykdė, 2021 m. bendrovė generavo 19 077 Eur grynojo pelno. Tačiau nutiko taip, kad atsakovės vadovė dar 2024 m. susirgo rimta liga, kuri paveikė jos emocinę ir psichologinę būseną. Vadovė buvo nedarbinga 2025 m. balandžio – rugsėjo mėn., todėl negalėjo pilnavertiškai veikti atsakovės komercinėje veikloje. Dėl šiuo metu pagerėjusios atsakovės vadovės sveikatos būklės UAB „Lašas po lašo“ komercinė veikla tik pagyvės ir bus didinama. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas neįvertino.

13.3.       Atsakovė 2025 m. turi jau 384 439 Eur pajamų ir generuoja tik 15 648 Eur nuostolį, kurį iki šių metų pabaigos planuoja paversti pelnu. Didžiąją dalį minusinio kapitalo sudaro ilgalaikės atsakovės pagrindinio akcininko paskolos sutartys, skirtos tiek plėsti, gerinti komercinės veiklos vykdymą (investicijos), tiek ir įvykdyti finansinius įsipareigojimus. Atsakovės finansinė padėtis nėra tokia bloga, kaip tai gali atrodyti formaliai įvertinus tik skaičius. Per vienerius metus mokėtini įsipareigojimai yra tik 107 565 Eur. Atsižvelgus į gautinas komercinės veiklos pajamas ir į tai, kad atsakovės vadovė jau pilnavertiškai grįžo ir gali prisidėti prie komercinės veiklos, šie finansiniai įsipareigojimai yra laikino pobūdžio.

14.       Pareiškėja VMI pateikė atsiliepimą, prašydama Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 25 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

14.1.       Atsakovės skola VMI, susidariusi nuo 2025 m. sausio 16 d., nemažėja, o tik didėja. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2025 m. gruodžio 10 d. išrašas patvirtina, kad bendrovės skola šią dieną yra 51 891,74 Eur, kai pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo teismui dieną buvo 34 633,08 Eur. VMI nuo 2025 m. vasario 20 d. sistemingai bandė išieškoti mokestinę nepriemoką iš bendrovės banko sąskaitų ir turto, tačiau nesėkmingai. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovės finansiniai įsiskolinimai VMI nėra trumpalaikiai.

14.2.       Pagal Juridinių asmenų registro duomenis atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentai pateikti už 2021 m. Bendrovės paskutiniame 2021 m. pateiktame balanse nurodyta, kad atsakovė turėjo 352 663 Eur vertės turto, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 362 232 Eur, trumpalaikis turtas sudarė 336 736 Eur. Trumpalaikis turtas nelaikytinas realiai egzistuojančiu ir galinčiu būti panaudotu turtinių prievolių vykdymui.

14.3.       Remiantis Nekilnojamojo turto, Kelių transporto priemonių registrų duomenimis, atsakovė nuosavybės teise registruotino nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi. Antstolių informacinės sistemos 2025 m. spalio 3 d. duomenimis, užvestos 29 vykdomosios bylos, iš jų 7 vykdomosios bylos VMI naudai dėl 36 280,82 Eur skolos išieškojimo. Remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) duomenimis, bendrovėje apdraustųjų asmenų 0, skola – 10 938,39 Eur.

15.       Nors atsakovė teigia, kad vykdo veiklą, tačiau ji neužtikrina pajamų srauto, kuris būtų pakankamas tinkamai vykdyti finansinius įsipareigojimus. Byloje pateikti duomenys pagrindžia, kad atsakovė nėra pajėgi padengti savo finansinius įsipareigojimus valstybės biudžetui, todėl nėra pagrindo manyti, jog ateityje mokestinė nepriemoka mažės, o patiriami finansiniai sunkumai yra tik laikino pobūdžio.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

17.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovei iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

18.       Juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-244-910/2023, 19 punktas). Kitaip tariant, nemokumo samprata atitinka du nemokumo kriterijus: likvidumo ir balanso testus. Likvidumo testas siejamas su skolininko negalėjimu įvykdyti prievolių, o balanso testas – su bendrovės turimo turto ir pradelstų įsipareigojimų santykio vertinimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-451-567/2023, 37 punktas; 2025 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1109-467/2025, 22 punktas).

19.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Pateikdamas tokius nemokumo požymius, kasacinis teismas nurodė, kad juridinio asmens nemokumo būsena yra siejama būtent su ilgalaikiais ir rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti įprastą ūkinę komercinę ar kitą įstatuose apibrėžtą veiklą ir reikalaujančiais kraštutinių priemonių taikymo priverstinai nutraukiant tokio asmens veiklą ir likviduojant jį per bankroto procedūrų vykdymą. Rimtiems finansiniams sunkumams, kaip nemokumo būsenos pagrindui, konstatuoti nepakanka nustatyti pavienių ir (ar) atsitiktinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo atvejų – turi būti nustatytas tokių atvejų pakartotinumas, tęstinumas ir pastovumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

20.       Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, kiekvienu atveju svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji turi tik laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti, išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Taip pat pažymima, kad bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020; 2025 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1109-467/2025, 24 punktas).

21.       Nagrinėjamu atveju apeliantė (atsakovė) UAB „Lašas po lašo“, nesutikdama su skundžiama nutartimi dėl bankroto bylos jai iškėlimo, teigia, kad bendrovės finansiniai sunkumai nėra rimti, jie yra trumpalaikiai ir atsakovė gali sėkmingai tęsti savo komercinę veiklą, įmonė 2021 m. generavo net 19 077 Eur grynojo pelno.

22.       Visų pirma pažymėtina tai, kad, siekiant tinkamai įvertinti juridinio asmens turtinę padėtį, yra reikalingi išsamūs tokias aplinkybes atspindintys duomenys. Teismų praktikoje šiuo aspektu išaiškinta, kad tam, jog būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausia apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022). Be to, atliekant mokumo situacijos analizę, svarbi ir finansinių rodiklių dinamika (kaip kinta finansinė padėtis, ar ji gerėja, ar blogėja) (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-967-934/2024, 21 punktas; 2025 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1109-467/2025, 26 punktas).

23.       Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, vertinant atsakovės (ne)mokumą, visiškai neturi reikšmės atsakovės finansinė padėtis (turėtas turtas, gautas pelnas), buvusi 2021 m. Kaip minėta, sprendžiant apie įmonės mokumą ir galėjimą vykdyti įsipareigojimus kreditoriams vertinami tik aktualūs finansinės atskaitomybės ir kiti dokumentai, kurie pagrįstų, jog bendrovė, nors ir susidūrė su finansiniais sunkumais, tačiau vykdo ir (ar) gali toliau sėkmingai vykdyti veiklą.

24.       Pažymėtina ir tai, kad nors nemokumo procese teismas turi būti aktyvus ir užtikrinti viešojo intereso apsaugą bei prireikus pareikalauti papildomų duomenų ir juos rinkti savo iniciatyva, kita vertus, aktyvaus teismo vaidmuo nepašalina įrodinėjimo pareigos taisyklių taikymo ir proceso rungtyniškumo principo įgyvendinimo, todėl, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo pareiga tenka įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Dėl to įmonė, kuriai inicijuojama bankroto byla, turėtų pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį, galėjimą vykdyti įsipareigojimus kreditoriams, vykdyti veiklą ir gauti pajamų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokių įrodymų apeliantė nepateikė (CPK 178 straipsnis).

25.       Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „Lašas po lašo“ – maitinimo paslaugas teikianti įmonė (restoranas). Paskutiniai atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentai Juridinių asmenų registrui buvo teikti 2021 m. Remiantis atsakovės pirmosios instancijos teismui pateiktu 2025 m. rugsėjo 30 d. balansu, bendrovės turimo turto vertė siekia 25 790 Eur, iš jo ilgalaikis turtas (transporto priemonės) – 18 376 Eur, trumpalaikis (žaliavos, medžiagos ir komplektavimo detalės bei pirkėjų skolos) – 1 414 Eur, o mokėtinos skolos ir trumpalaikiai įsipareigojimai siekia 618 465 Eur, iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 107 565 Eur. Remiantis byloje esančia 2025 m. rugsėjo 30 d. pelno (nuostolių) ataskaita, bendrovės veikla nuostolinga, patirti nuostoliai siekia 15 648 Eur. Nors nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui atsakovė nepateikė duomenų, kokios jos pradelstos skolos kreditoriams, tačiau vien UAB „Lašas po lašo“ turimos skolos šios bylos pareiškėjams ir tretiesiems asmenims viršija į atsakovės balansą įrašyto turto vertę, t. y. skola VMI pareiškimo pateikimo dieną siekė 34 633,08 Eur, o 2025 m. gruodžio 10 d. duomenimis – 51 891,74 Eur, skolos buvusiems įmonės darbuotojams A. B. – 5 935,01 Eur, S. Z. – 4 407,56 Eur, UAB „Conlex“, perėmusiam reikalavimo teisę iš buvusio darbuotojo K. V. – 4 071,56 Eur.

26.       Remiantis tiek VMI nurodytais, tiek ir viešai prieinamais duomenimis, nustatyta, kad nuo 2025 m. rugsėjo 27 d. atsakovė darbuotojų neturi, kai dar 2025 m. birželio 4 d. turėjo net 28 darbuotojus. Skola VSDFV 2026 m. sausio 6 d. duomenimis sudarė 14 790,63 Eur, antstolių informacinės sistemos 2025 m. spalio 3 d. duomenimis atsakovei užvestos 29 vykdomosios bylos dėl skolų išieškojimo.

27.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad bankroto procese prioritetas turi būti teikiamas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla turėtų būti keliama tik tuomet, kai teismui nelieka jokių abejonių dėl įmonės nemokumo. Šiuo atveju, įvertinus bylos duomenis, t. y. atsakovės turtinę padėtį, turimas skolas kreditoriams, kurios net iš dalies nėra dengiamos, aplinkybę, kad bendrovė, teikianti maitinimo (restorano) paslaugas, šią dieną neturi nė vieno darbuotojo, nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad UAB „Lašas po lašo“ yra moki, įsipareigojimus ir veiklą galinti vykdyti bendrovė. Priešingai, prieš tai aptarti bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad atsakovė, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, atitinka abi JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nustatytas sąlygas, t. y. UAB „Lašas po lašo“ negali laiku įvykdyti prievolių kreditoriams ir jos įsipareigojimai viršija turimo turto vertę. Įrodymų, kad įmonė bus pajėgi atsiskaityti su kreditoriais, sumokėti mokesčius ir, kaip teigiama atskirajame skunde, iki 2025 m. pabaigos turimą nuostolį paversti pelnu, apeliantė nepateikė.

28.       Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad be JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nustatytų formalių sąlygų, kurioms esant gali būti konstatuotas juridinio asmens nemokumas, pagal galiojantį teisinį reguliavimą, bankroto byla negali būti keliama bendrovei, kuri yra gyvybinga (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis). Juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-321-933/2023, 28 punktas; 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-650-407/2024, 21 punktas).

29.       Nagrinėjamu atveju apeliantės atskirajame skunde dėstoma pozicija apie ketinimą toliau sėkmingai vykdyti veiklą yra grindžiama tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir nepaneigia nustatytų aplinkybių apie įsipareigojimų kreditoriams nevykdymą, skolų didėjimą, visų įmonėje buvusių darbuotojų atleidimą ir bendrovės gyvybingumo nebuvimą. Atsakovė į bylą nepateikė objektyvių duomenų, kurie leistų teigti priešingai ar leistų daryti kitokias išvadas dėl jos gyvybingumo, nepateikė duomenų, pagrindžiančių galimą veiklos vykdymą ir tęstinumą, kitaip tariant, atsakovė įrodymų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes ar patvirtinančių pakankamai pagrįstas teigiamas perspektyvas, kad finansinė situacija artimiausiu metu gali pasikeisti, nepateikė nei pirmosios instancijos teisme, nei kartu su atskiruoju skundu (CPK 178 straipsnis), todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo padaryti kitokią išvadą.

30.       Įvertinęs aptartus duomenis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo UAB „Lašas po lašo“ nemokumą, nes atsakovė negali laiku įvykdyti prievolių kreditoriams, jos įsipareigojimai viršija turimo turto vertę, be to, byloje nėra duomenų, kad atsakovė iš tiesų vykdo veiklą (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis).

31.       Apeliantės teigimu, UAB „Lašas po lašo“ finansinė būklė buvo įvertinta formaliai. Tokį argumentą iš esmės grindė tuo, kad pirmosios instancijos teismas, 2025 m. lapkričio 25 d. gavęs atsakovės atsiliepimą į pareiškimą, tą pačią dieną 13 val. priėmė nutartį iškelti įmonei bankroto bylą. Apeliantės manymu, teismas negalėjo per tokį trumpą laiką tinkamai įvertinti ir ištirti atsakovės teiginių ir dar surašyti nutartį, todėl vien dėl šios priežasties skundžiama nutartis turėtų būti panaikinta.

32.       Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu atskirojo skundo argumentu. Apeliantės teiginiai dėl įmonės finansinės būklės bei atsiliepime į pareiškimą nurodytų aplinkybių neva formalaus įvertinimo yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais. Remiantis LITEKO duomenimis, 2025 m. lapkričio 3 d. rezoliucija atsakovei UAB „Lašas po lašo“ buvo pratęstas terminas iki 2025 m. lapkričio 24 d. pateikti atsiliepimą į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, o 2025 m. lapkričio 10 d. teismo pranešimu buvo paskirtas atsakovės UAB „Lašas po lašo“ bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka 2025 m. lapkričio 25 d. 13 val. Atsakovės atsiliepimas į pareiškimą per elektroninių paslaugų portalą (EPP) teismui buvo pateiktas 2025 m. lapkričio 24 d. 17.09 val., priimtas – 2025 m. lapkričio 25 d. 8.14 val. Atkreiptinas dėmesys, kad UAB „Lašas po lašo“ pirmosios instancijos teismui pateikto atsiliepimo apimtis nebuvo didelė, kartu su atsiliepimu buvo pateikti tik 2 priedai – balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, gavęs atsakovės atsiliepimą ir jį įvertinęs, turėjo teisę nuspręsti, ar jame nurodytų aplinkybių ir pateiktų rašytinių įrodymų pakanka sprendimui (nutarčiai) priimti, neatidedant bylos nagrinėjimo ar nutarties priėmimo ir paskelbimo. Be to, skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, be kita ko, įvertino atsakovės pateiktus dokumentus, atsakė į esminius atsiliepime į pareiškimą nurodytus argumentus, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirojo skundo argumentas, jog skundžiama nutartis buvo priimta neišnagrinėjus atsakovės atsiliepime nurodytų aplinkybių, yra nepagrįstas. Aplinkybė, kad skundžiama nutartis buvo priimta tą pačią dieną, kai buvo gautas atsakovės atsiliepimas į pareiškimą, nesudaro pagrindo konstatuoti jos neteisėtumo, atsižvelgiant ir į tai, jog nemokumo byla bendrovei buvo iškelta pagrįstai.

33.        Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, jų nepažeidė, atskleidė bylos esmę, o taip pat teisingai pritaikė JANĮ nuostatas, reglamentuojančias nemokumo bylos iškėlimą, ir nusprendė, jog apeliantė UAB „Lašas po lašo“ atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje pateiktą nemokumo sampratą, todėl apeliantei pagrįstai iškėlė bankroto bylą. Atsižvelgiant į tai, kad atskiruoju skundu nebuvo paneigtas pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų pagrįstumas ir teisingumas, atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                Rasa Gudžiūnienė