Teisėja Birutė Drozdienė Baudž. byla Nr. 1A-422-593-2014
Pranešėja Daiva Jankauskienė (Proceso Nr. 1-20-2-00341-2012-8)
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
2.4.7.
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. birželio 5 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Daivos Jankauskienės, teisėjų Gyčio Večersko, Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Rolandai Bučmienei, dalyvaujant prokurorei Džiuljetai Grigienei, išteisintajam S. S., jo gynėjui advokatui Kęstučiui Gudynui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios J. K. ir Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 27 d. nuosprendžio, kuriuo S. S. pagal BK 294 str. 1 d. išteisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p).
Taip pat J. K. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
S. S. buvo kaltinamas pagal BK 294 str. 1 d. tuo, kad 2010 m. vasarą, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė savo tariamą teisę – iš J. K. gavęs apmokėjimą už atliktus rangos darbus, t. y. kapinių tvorelės pamatų išliejimą ir kapinių tvorelės apdailos plokščių sumontavimą (duomenys neskelbtini) kapinėse, Kaune, ir esant ginčui su J. K. dėl apmokėjimo ir atliktų darbų kokybės, savavališkai išmontavo kapinių tvorelės, esančios Romainių kapinėse, apdailos plokštes, tuo padarydamas nukentėjusiajai J. K. 1500 Lt turtinę žalą.
Apeliaciniu skundu nukentėjusioji J. K. prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti teismui, arba perduoti bylą prokurorui. Skunde teigiama, kad priimdamas sprendimą išteisinti S. S. apylinkės teismas nurodė, kad nepadaryta didelė žala, nes turtinės ir neturtinės žalos atlyginimui prašoma nedidelė pinigų suma. Tačiau, nukentėjusiosios nuomone, tai nėra patirtos neturtinės žalos dydžio ekvivalentas, kuriuo vieninteliu vadovaujantis gali nuspręsti, kad padaryta žala nėra didelė. Ji teigia, kad dėl pažeistos konstitucinės teisės į nuosavybę, jai buvo padaryta didelė neturtinio pobūdžio žala. S. S. savo parodymais patvirtino, kad suvokė, jog pasiimdamas 600 Lt vertės tvorelę nuo J. K. vyro kapo, savavališkai vykdo savo teisę, o ne įstatymo nustatyta tvarka, t. y. nesikreipdamas į teismą ir numatė, kad tokiais veiksmais bus padaryta didelė žala kito žmogaus teisėms ir teisėtiems interesams, tokiu būdu jis veikė tyčia. Be to, nustatydamas, kad padaryta žala nėra didelė, apylinkės teismas neatsižvelgė į nuolatinio pobūdžio nuo 2010 m. vasaros besitęsiančius nepatogumus, pažeminimus, išgyvenimus dėl nuniokoto kapo, tokiu būdu neišsamiai ištirdamas bylą. Gamindamas cementinį pagrindą kapo tvorelei, S. S. nesuderino su J. K., koks jis bus pagamintas ir kokio aukščio, todėl pagamino jį savo nuožiūra pernelyg žemą, tvorelės prie cemento pagrindo nepritvirtino, todėl apeliantė mano, kad jis darbus atliko labai nekokybiškai. S. S. už darbą buvo sumokėta 1500 Lt, o dėl perdarymo teks kreiptis į kitus meistrus ir mokėti iš naujo tiek už tvorelės tiek už cemento pagrindo pagaminimą, todėl ji mano, kad teismo vertinta tik išmontuoto ir išvežto turto vertė - 600 Lt, yra nepagrįsta. J. K. mano, jog jai buvo padaryta 1500 Lt turtinė žala ir S. S. turėtų demontuoti ir pasiimti netinkamai pagamintą tvorelės cementinį pagrindą ir atlyginti visą turtinę žalą, t. y. visą jam sumokėtą 1500 Lt piniginę sumą. Apeliantė teigia, kad ji yra pensininkė, turi neįgalumo grupę, todėl įmokėtos piniginės sumos praradimas jai sukelia sunkius padarinius. J. K. nurodo, kad J. I. rekomendavo S. S. iki išaiškėjant darbų trūkumams, o tai, jos manymu, neįrodo, kad rangos darbai buvo atlikti kokybiškai. Be to, S. S. teismui pateiktos sąmatos J. K. nebuvo patvirtinusi, todėl ji nebuvo tapusi rangos sutarties dalimi ir teismas neturėjo pagrindo ja remtis, spręsdamas apie žalos dydį, kas rodo teismo šališkumą. Skunde teigiama, kad apylinkės teismo pateiktos nuorodos į kasacines bylas yra nekonkrečios, nenurodytas jų ryšys su šia byla. Teismas konstatavo, kad S. S. veikė savavališkai, t. y. peržengiant civilinių santykių ribas, todėl apeliantė mano, kad teismas nepagrįstai pateikia tokią veiką kaip išimtinai civilinius teisinius santykius, nors S. S. buhalterinės apskaitos ar kitais įmonės dokumentais neįformino duomenų apie sutarties sąlygas, užsakovo užduotį, sutartą sumą, apmokėtą sumą. Apeliantė nurodo, kad atliktų darbų priėmimo aktas nebuvo surašytas, t. y. darbai nebuvo priimti teisės aktų nustatyta tvarka, o kol darbai nepriimti, jų nebuvo privaloma apmokėti, todėl teismo teiginys „ženkliai vėluojant atsiskaityti“ yra nepagrįstas. Skunde teigiama, kad savo teises J. K. bandė ginti susitarimo būdu, nes kreipėsi į S. S. su prašymu ištaisyti trūkumus. J. K. teigia, kad 2013-12-06 teismui ji buvo pateikusi prašymą, kuris nebuvo nagrinėjamas, kad Kauno apylinkės teismo 2013-09-19 nutartimi buvo konstatuota, jog ikiteisminio tyrimo metu neatsakyta, ar S. S. veikoje, nuniokojant kapavietę ir sugadinant jos apdailą, nėra nusikaltimo, numatyto BK 187 str. požymių. Teismas padarė išvadą, kad buvo nesilaikoma įstatymų nustatytos tvarkos, pažeisti BPK 181 str. 1 d. reikalavimai. Tačiau byla buvo perduota teismui neįvykdžius teismo 2013-09-19 nutarties. Todėl tokie esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai yra pagrindas perduoti bylą prokurorui, o nagrinėjant bylą teisme nebuvo aiškinamasi, ar S. S. veiksmuose nėra kitų nusikaltimų požymių, numatytų BK 182 str. 1 d., 178 str. 1 d., 222 str. 1 d., 181 str. 1 d., 187 str. Todėl apeliantė mano, kad byla išnagrinėta neišsamiai ir šališkai, su esminiais baudžiamojo proceso (BPK 20 str., 232 str. 3 p., 234 str. 2 d.) pažeidimais, kurie sukliudė priimti teisingą nuosprendį.
Apeliaciniu skundu prokurorė prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir priimti naują, kuriuo S. S. nuteisti pagal BK 294 str. 1 d. - 2 metų laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą, vadovaujantis BK 75 str., atidėti 1 metams, įpareigojant S. S. atsiprašyti nukentėjusiosios J. K., taip pat nukentėjusiosios pareikštą civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš S. S. 1500 Lt turtinei žalai atlyginti ir 3500 Lt neturtinei žalai atlyginti. Skunde prokurorė nurodo, kad tarp S. S., veikiančio, kaip IĮ savininko ir J. K. atsirado civiliniai turtiniai santykiai (vartojimo rangos sutarties santykiai) dėl kapinių tvorelės sumontavimo kartu išliejant pamatus, kurie reikalingi, kad galima būtų sumontuoti tvorelę. Pareiga įforminti tarp šalių susiklosčiusius santykius tenka S. S., kaip verslo subjektui. Šio sandorio S. S. neįformino rašytine sutartimi, todėl nėra aišku, dėl kokių sąlygų šia sutartimi buvo susitarta. Iš bylos duomenų matyti, kad S. S. nurodė, jog su J. K. sutarė dėl 2 000 Lt kainos, J. K. nurodo, kad sutarta kaina buvo 1 400 Lt. Todėl šiuo atveju nesant rašytinės sutarties bei sudarytos sąmatos nėra aišku, kokia buvo tikroji kaina ir jos nustatymo tvarka. Prokurorė teigia, kad teismas nevertino, jog esminis žodinio susitarimo sudaryto tarp J. K. ir S. S. dalykas buvo tvorelės sumontavimas ant J. K. vyro kapo. Tvorelė negali būti sumontuojama kitaip, nei prieš tai išliejant pamatą. Todėl pamatas buvo tik šalutinis dalykas, lyginant su pačia tvorele, kuri buvo esminis šio sandorio tikslas. S. S. savavališkai ir neteisėtai vykdant savo ginčijamą teisę, t. y. konkrečiai išmontuojant ir nuvežant kapo tvorelę, kaip pagrindinį šios sutarties dalyką, J. K. buvo padaryta didesnė žala nei tik 600 Lt. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad IĮ savininkas S. S. buhalterinės apskaitos dokumentais neužfiksavo įmonės kasoje gautų 1400 Lt iš J. K.. Todėl tokie S. S. veiksmai buvo įvertinti 2011-05-18 prokuroro nutarime perduodant medžiagą Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl administracinės atsakomybės taikymo S. S., ko pagrindu S. S. buvo surašyti trys administracinės teisės protokolai. Prokurorė daro išvadą, kad IĮ savininkas S. S., ignoruodamas teisės normas, kurias jis turėjo žinoti, kaip verslininkas, ėmėsi savavališkų ir neteisėtų veiksmų – nuardė kapo tvorelę, kurią buvo sumontavęs ir taip tariamai kompensavo J. K. nesumokėtą sumą jam, nors šios skolos neįrodė jokiais rašytiniais dokumentais. Be to, teismas neįvertino ir nemotyvavo, kodėl nustatė, jog 600 Lt padaryta turtinė žala nėra didelė J. K.. Kapo tvorelė buvo montuojama ant J. K. mirusio vyro kapo, todėl jai šis kapas turėjo išskirtinę reikšmę, o neteisėtai ir savavališkai suniokotas kapas, prieš tai apie savo ketinimus neinformavus J. K., nesuteikus jai galimybės spęsti iškilusį konfliktą, vertinamas kaip didelė žala jos teisėms bei teisėtiems interesams. Nuolatos lankantis kapinėse ir matant suniokotą jos vyro kapą, J. K. patyrė dvasinius išgyvenimus, taip pat nuo 2010 metų rangos darbais sukurtu rezultatu iki šiol negali naudotis, nes S. S., neturėdamas tam teisės, neteisėtai pasisavino tvorelę. Prokurorė teigia, kad vertindamas tik turtinę žalą, teismas ignoravo teismų praktiką, kadangi vertinant, ar žala didelė, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti atsižvelgta ne tik į turtinę jos išraišką, bet ir nukentėjusio asmens pažeistų teisių bei teisėtų interesų svarbą, teisės pažeidimo pobūdį, dėl to patirtus išgyvenimus ir kt. (Nr. 2K-441/2009). Skunde teigiama, kad J. K. yra pensinio amžiaus, jos nurodoma patirta neturtinė žala yra beveik keturis kartus didesnė nei vidutinė senatvės pensija, ji yra našlė bei silpnoji šio sandorio pusė. Be to, S. S. ignoravo ir visuomenės pripažintas paprotines elgesio normas, kurios taikomos kapinėse. Todėl, prokurorės nuomone, J. K. padaryta žala vertintina kaip didelė, padaryta teisėtiems jos interesams. Tačiau teismas vienpusiškai ištyrė faktines veikos padarymo aplinkybes ir vertindamas įrodymus pažeidė BPK 20 str. 5 d.
Atsiliepimu į prokurorės apeliacinį skundą nukentėjusioji J. K. prašo prokuratūros apeliacinį skundą tenkinti.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė prokuratūros ir nukentėjusiosios J. K. apeliacinius skundus tenkinti, o išteisintasis S. S. ir jo gynėjas prašė apeliacinius skundus atmesti.
J. K. ir prokurorės apeliaciniai skundai atmetami.
Tiek nukentėjusioji J. K., tiek prokurorė savo apeliaciniuose skunduose teigia, kad skundžiamu nuosprendžiu S. S. pagal BK 294 str. 1 d. išteisintas nepagrįstai, nes pasiimdamas tvorelės apdailos plokštes nuo J. K. vyro kapo, S. S. tyčia savavališkai vykdė savo teisę ir tokiais veiksmais padarė didelės žalos kito žmogaus teisėms ir teisėtiems interesams, kas jo veiksmus kvalifikuoja kaip nusikaltimą, numatytą BK 294 str. 1 d. Todėl nukentėjusioji ir prokurorė savo apeliaciniuose skunduose prašo S. S. nuteisti už šio nusikaltimo padarymą. Tačiau su tokiais nukentėjusiosios ir prokurorės apeliacinių skundų reikalavimais ir tokius reikalavimus pagrindžiančiais motyvai sutikti negalima.
Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ir jų nekartoti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland). Tokios pozicijos iš esmės laikosi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas, savo 2005-06-23 nutarime Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje (nutartyje) išdėstytos motyvuotos išvados dėl apeliacinio skundo esmės neturi būti suprantamos kaip reikalavimas pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą, bet turi būti atsakyta į apeliacinio skundo prašymus ar esminius argumentus. Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog S. S. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 294 str. 1 d. ir dėl šios veikos pastarasis išteisintas pagrįstai.
Pagal BK 294 straipsnio dispoziciją savavaldžiavimas yra tada, kai asmuo nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdo savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę, numatytą CK 1.136 straipsnyje, kuri yra ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama. Kad neteisėtas kaltininko elgesys būtų pripažintas savavaldžiavimu baudžiamosios teisės prasme, yra būtinos visos įstatymų leidėjo BK 294 straipsnyje numatytos sąlygos (objektyvieji požymiai – veika, padariniai, priežastinis ryšys ir subjektyvieji požymiai – kaltė, motyvas, tikslas). Esminis nusikalstamos veikos numatytos BK 294 str. 1 d. požymis yra didelė žala. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji J. K. nurodė, jog jai padaryta 1500 litų turtinė žala – 900 Lt už tvorelę, o 600 Lt – už cementinį pamatą, tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad cementinis pamatas ant kapo yra likęs, kas paneigia nukentėjusiosios parodymus šioje dalyje. Tuo tarpu S. S. nurodė, kad nuo kapo tvorelės paimtos apdailos plokštės, kurių vertė 600 Lt, nes būtent tokios sumos nukentėjusioji buvo nesumokėjusi S. S. už sutartus ir atliktus jos vyro kapo tvorelės pamato išliejimo ir tvorelės apdailos plokščių sumontavimo darbus. Todėl padaryta turtinė žala, remiantis teismų praktika, nelaikytina didele ir teigti, jog S. S. padarė didelės žalos nukentėjusiosios J. K. teisėms ar teisėtiems reikalavimams, kas yra būtina sąlyga atsakomybei pagal BK 294 str. 1 d. kilti – nėra pagrindo.
Pagal teismų praktiką sudarant sutartis tarp sutarties dalyvių paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai. Jie gali peraugti į baudžiamuosius tik esant tam tikroms papildomoms sąlygoms, susijusioms su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo objektyviu apsunkinimu, t. y. kai asmuo ne tik neketina vykdyti savo prievolės, bet ir sąmoningais veiksmais sumenkina nukentėjusiojo galimybes apginti savo teisę civilinio proceso priemonėmis, užkerta kelią vykdyti sutartį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (kasacinė nutartis Nr. 2K-409/2011).
Įvertinus byloje esančius duomenis matyti, kad tarp J. K. ir S. S. individualios įmonės atsirado civiliniai turtiniai santykiai, susiklostę S. S. individualiai įmonei atlikus kapų tvorelės pastatymo darbus pagal J. K. užsakymą. Pretenzijas S. S. J. K. pareiškė dėl to, kad ji nesumokėjo visos už atliktus darbus sutartos sumos, t. y. 600 Lt iš sutartų 2000 Lt. Nors nukentėjusioji teigia, kad sutarta suma už darbus buvo 1400 Lt ir šią sumą ji S. S. atlikus darbus sumokėjo iš karto, tačiau iš S. S. parodymų matyti, kad J. K. paprašė pratęsti atsiskaitymo laiką, sumokėjo tik 1000 Lt, vėliau jam atvykus ji atidavė dar 400 Lt. Tai, kad nukentėjusioji S. S. mokėjo dalimis, patvirtina ir J. K. brolis liudytojas J. I., kuris nurodė, kad J. K. jam buvo minėjusi, kad už atliktą darbą mokėjo dalimis. Minėtas prieštaravimas tarp nukentėjusiosios ir S. S. bei liudytojo J. I. parodymų kelia pagrįstas abejones J. K. parodymų teisingumu.
Pažymėtina, jog S. S. veiksmai nuo išbetonuotos kapo tvorelės išmontuojant apdailos plokštes, kuomet jis, suprato, kad J. K. neketina sumokėti likusios sumos už sutartus ir atlikus darbus, negali būti vertinami jo tikslingu veikimu prieš nukentėjusiosios interesus, t. y. nėra pagrindo teigti, jog S. S. numatė neigiamus padarinius (didelę žalą nukentėjusiosios teisėms ir teisėtiems interesams) ir tokių padarinių norėjo. Todėl daroma išvada, kad tokie S. S. veiksmai nelaikomi tiek pavojingi, kad būtų galima konstatuoti nusikalstamos veikos, numatytos BK 294 str. 1 d. požymius. Be to, skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas teisingai nurodė, kad nors nukentėjusioji teigia patyrusi didelę moralinę žalą, kurią vertina 3500 Lt suma, nurodo patyrusi dvasinius išgyvenimus dėl nuniokoto kapo, o turtinę žalą vertina 1500 Lt, nes darbai buvo atlikti netinkamai, tačiau objektyviai gali būti vertinama tik išmontuoto ir išvežto turto vertė – 600 Lt. Tokio dydžio žala nelaikytina S. S. savavališko teisės vykdymu padaryta didele žala kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams, kas būtų pagrindas taikyti baudžiamąją atsakomybę už savavaldžiavimą. Todėl nukentėjusiosios ir prokurorės skundų motyvai, kad J. K. patyrė didelės turtinės žalos, yra atmetami.
Darydamas išvadą dėl S. S. kaltės nebuvimo pagal BK 294 str. 1 d., apylinkės teismas rėmėsi byloje esančiais įrodymais ir rašytine bylos medžiaga, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus. Nukentėjusiosios ir prokurorės apeliaciniuose skunduose nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų naikinti ginčijamą nuosprendį, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo padarytomis išvadomis ir tas išvadas pagrindžiančiais motyvais, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio pagrįstumui. Tuo pagrindu nukentėjusiosios ir prokurorės skundų argumentai, kad S. S. veikė savavališkai, t. y. peržengdamas civilinių santykių ribas, tuo J. K. teisėtiems interesams padarydamas didelę žalą ir tai, kad teismas nevienpusiškai ištyrė faktines veikos padarymo aplinkybes, o vertindamas įrodymus pažeidė BPK 20 str. 5 d., atmetami kaip nepagrįsti.
Nukentėjusioji ir prokurorė skunduose teigia, kad nukentėjusiajai buvo padaryta didelė neturtinio pobūdžio žala, tačiau nors didelė žala apima turtinę ir neturtinę žalą, bet šiuo atveju iš kaltinimo S. S. matyti, kad jis buvo kaltinamas savo veiksmais padaręs tik 1500 Lt turtinę žalą, o neturtinė žala jam kaltinime nebuvo inkriminuojama. Todėl vertinant nukentėjusiajai galimai padarytą neturtinę žalą, būtų išeita iš kaltinimo ribų, kuo būtų pažeista S. S. teisė į gynybą, t. y. padarytas esminis BPK pažeidimas. Nukentėjusiosios skundo motyvą, kad S. S. sutartus darbus atliko nekokybiškai, paneigia nukentėjusios brolio liudytojo J. I. parodymai, kad jam sesuo S. S. rekomendavo kaip gerą meistrą.
Nukentėjusioji skunde nurodo, kad S. S. teismui pateiktos sąmatos J. K. nebuvo patvirtinusi, todėl ji nebuvo tapusi rangos sutarties dalimi ir teismas neturėjo pagrindo ja remtis, spręsdamas apie žalos dydį, kas rodo teismo šališkumą. Atkreiptinas dėmesys, kad rangos sutartį apylinkės teismas vertino kitų byloje esančių įrodymų kontekste, todėl tik šio dokumento buvimas ar nebuvimas esminės įtakos apylinkės teismo padarytai išvadai dėl S. S. kaltės nebuvimo neturi. Taip pat tai jokiu būdu nerodo apylinkės teismo šališkumo, o kitų aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą apie teismo šališkumą šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Pažymėtina ir tai, kad apeliaciniuose skunduose minimi S. S. įmonės buhalterinės apskaitos ir dokumentų įforminimo pažeidimai nevertinami, nes dėl jų Kauno miesto apylinkės prokuratūros iniciatyva (2011-05-18 nutarimu) S. S., kaip įmonės savininkas, buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 1731 str. 1 d. už apskaitos taisyklių pažeidimą, ko pagrindu Kauno apskrities VMI, po S. S. įmonės patikrinimo, jam, kaip įmonės savininkui, surašė administracinės teisės protokolus pagal ATPK 1733 str. 1 d., 1729 str. 1 d., 413 str. 1 d.
Nukentėjusioji skunde teigia, kad nagrinėjant bylą teisme nebuvo aiškinamasi, ar S. S. veiksmuose nėra kitų nusikaltimų požymių. Tačiau Kauno apylinkės teismo 2013-11-21 nutartimi ši byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje kaltinant S. S. pagal BK 294 str. 1 d., todėl vadovaujantis BPK 255 str., (byla be kita ko teisme nagrinėta tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje), šiuo atveju pagrįstai buvo vertinama S. S. kaltė tik dėl nusikaltimo, numatyto BK 294 str. 1 d., padarymo. Nukentėjusioji skunde taip pat nurodo, kad byla buvo perduota teismui neįvykdžius teismo 2013-09-19 nutarties, kuria buvo konstatuota, kad ikiteisminio tyrimo metu neatsakyta, ar S. S. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 187 str. požymių. Tačiau po minėtos teismo nutarties priėmimo, ikiteisminis tyrimas buvo tęsiamas, atliekami tyrimo veiksmai ir 2013-11-14 surašytas kaltinamasis aktas, kuriuo S. S. kaltintas pagal BK 294 str. 1 d. Todėl negalima daryti išvados, kad byla buvo perduota teismui neįvykdžius teismo 2013-09-19 nutarties ir tai neleidžia teigti, jog buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, kas sudarytų pagrindą perduoti bylą prokurorui.
Apeliaciniame skunde nukentėjusioji teigia, jog teismas nesiaiškino, ar S. S. veikoje nėra nusikaltimų, numatytų BK 182 str. 1 d., 178 str. 1 d., 222 str. 1 d., 181 str. 1 d., 187 str. sudėties. Tačiau bylos medžiaga nustatyta, jog kokių nors duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog S. S. savo veiksmais apgaule įgijo svetimą turtą ar išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino (LR BK 182 str. 1 d.), pavogė svetimą turtą (BK 178 str.), tyčia sugadino ar sunaikino svetimą turtą (187 str.) ar prievartavo nukentėjusiosios turtą (BK 181 str.) – nėra. Įvertinus tai, jog apylinkės teismas nuosprendyje konstatavo ir su tuo kolegija sutinka, kad J. K. buvo nesumokėjusi už S. S. padarytą antkapio pamatų tvorelę, laikyti tvorelę S. S. svetimu turtu ir S. S. veiksmus vertinti kaip pažeidžiančius J. K. nuosavybės teises – nėra pagrindo. Taip pat nėra pagrindo S. S. veiksmus vertinti pavojingais finansų sistemai (BK 222 str.), kadangi tokie jo veiksmai jau įvertinti Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos, surašant jam administracinės teisės pažeidimo protokolus pagal Administracinių teisės pažeidimo kodekso 1733 str. 1 d. (prekių pardavimas be dokumentų ir dokumentų suklastojimas), 1729 str. 1 d. (mokesčio mokėtojo registravimo duomenų pateikimo tvarkos pažeidimas).
Įvertinus paminėtas aplinkybes konstatuojama, kad skundžiamas nuosprendis, kuriuo S. S. išteisintas pagal BK 294 str. 1 d., kaip nepadaręs nusikalstamos veikos, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo S. S. nuteisti pagal BK 294 str. 1 d., taip pat patenkinti nukentėjusiosios civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti teismui, ar perduoti bylą prokurorui, pagrindo nėra.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r i a :
nukentėjusiosios J. K. ir prokurorės apeliacinius skundus atmesti.
Kolegijos pirmininkė teisėja Daiva Jankauskienė
Teisėjai: Gytis Večerskas
Kęstutis Dargužis