Civilinė byla Nr. e2-1119-807/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22428-2019-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.6.10.5.2.5; 3.2.6.1

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

Lietuvos Respublikos vardu

2020 m. lapkričio 9 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Jankienė, sekretoriaujant R. V., dalyvaujant ieškovo atstovui advokato padėjėjui R. S., atsakovo UAB „Handelshus“ atstovui teisininkui L. G., atsakovo ADB „Gjensidige“ įgaliotam atstovui teisininkui A. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo G. B. patikslintą ieškinį atsakovams ADB „Gjensidige“ ir UAB „Handelshus“, dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos sunkiai sužalojant, atlyginimo ir išlaikymo iki gyvos galvos priteisimo, tretieji asmenys byloje – R. D. ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius,

n u s t a t ė:

1.       Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs, prašė: priteisti iš atsakovo ADB „Gjensidige“, ieškovo išlaikymui skirtą kompensaciją, t. y. po 607,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki ieškovo gyvos galvos, periodinių mėnesinių išmokų dydį tiesiogiai siejant su Lietuvos Respublikos vyriausybės patvirtinta minimalia mėnesine alga; priteisti iš atsakovo ADB „Gjensidige“ ieškovo išlaikymui skirtos kompensacijos periodinėmis išmokomis įsiskolinimą 2775,00 Eur sumoje, nuo kreipimosi į teismą dienos iki 2019-12-31, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 2775,00 Eur sumos, skaičiuojamų už laikotarpį nuo 2020-01-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovo UAB „Handelshus“ (ankstesnis juridinio asmens pavadinimas UAB „PONTEM“) ieškovo naudai 15 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo; priteisti iš atsakovų ieškovo naudai pastarojo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Patikslintame ieškinyje nurodoma, kad 2015 m. lapkričio 3 d. apie 7:31 val., (duomenys neskelbtini), R. D., vairuodamas automobilį FORD TRANZIT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbulas, partrenkė ieškovą, dėl ko jam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Automobilis FORD TRANZIT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio dienai priklausė UAB „Handelshus“, o R. D. įvykio dieną dirbo UAB „Handelshus“. Dėl šio įvykio Vilniaus apskrities VPK KPV Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr.01-1-60857-15 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. l d.. VTMT Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialistas, apžiūrėjęs ieškovą, RVUL gydymo stacionare ligos istoriją Nr. 2015/25731 ir rentgeno nuotraukas, padarė išvadą, kad ieškovui nustatyti sužalojimai - daugybiniai abipusiai šonkaulių (II-III, dešinės ir II-IV kairės pusės) lūžiai su kraujo ir oro susikaupimų krūtinplėvės ertmėse, kairio, raktikaulio lūžis, daugybiniai dubens kaulų (abiejų gaktikaulių abiejų šakų) lūžiai, suardantys dubens žiedą, bei kairio šlaunikaulio vidinio krumplio lūžis galėjo būti padaryti aptariamo eismo įvykio metu ir vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu. 

3.       Pažymima, kad po eismo įvykio ieškovui nuo 2016-07-11 nustatytas 25 proc. darbingumas iki pensijos, nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Ieškovas iš sveiko, galinčio pasirūpinti kitais asmenimis, tapo asmeniu, kuriam reikalinga nuolatinė pagalba.

4.       Patikslintame ieškinyje taip pat nurodoma, kad ieškovui yra mokama 301,20 Eur netekto darbingumo pensija bei 9,50 Eur dydžio transporto išlaidų kompensacija.  

5.       Ieškovas jo patirtą neturtinę žalą įvertina 15 000 Eur suma, nurodydamas, kad būtent dėl neteisėtų R. D. veiksmų ieškovas patyrė sunkų sveikatos sužalojimą, jam iki šiol yra būtina kito asmens pagalba, kadangi ieškovas savarankiškai judėti gali tik namuose ir tik su vaikštynės pagalba, jo gyvenimo kokybė pasikeitė, o jai atkurti reikia papildomų lėšų. Papildomai nurodo, kad, nors R. D. buvo transporto priemonės vairuotojas (valdytojas), tačiau UAB „Handelshus“ įvykio dieną buvo R. D. darbdavys, eismo įvykis nutiko darbuotojui atliekant darbo funkcijas.

6.       Reikalavimą dėl periodinių išlaikymo iki gyvos galvos išmokų ieškovas grindžia netektu darbingumu bei suluošinimu (sunkiu sveikatos sutrikdymu). Pažymėjo, kad  2019-03-29 ieškovas sudarė Paslaugų į namus teikimo ir mokėjimo už ją sutartį, pagal kurią ieškovui teikiamos paslaugos buityje, tačiau, kadangi šios paslaugos yra mokamos, ieškovas neturi finansinių galimybių naudotis paslaugomis visa apimtimi.

7.       Atsakovas ADB „Gjensidige“ atsiliepimu prašė patikslintą ieškinį atmesti. Nurodė, jog 2019-06-18 ieškovas kreipėsi į atsakovą su pretenzija „Dėl papildomos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo“, kurioje nurodė, jog prašo išmokėti po 100,00 Eur kasmėnesinių išmokų pagalbai buityje. Atsakovui neužteko ieškovo pateiktos informacijos ir dokumentų, todėl atsakydamas į minėtą pretenziją, paprašė ieškovo pateikti papildomą informaciją, įskaitant ir dokumentus, patvirtinančius išlaidas, skirtas samdomam pagalbai buityje asmeniui (pasirašytas sutartis, mokėjimo už paslaugas įrodymus ir pan.), tačiau iš ieškovo jokio atsakymo nesulaukė.

8.       Pažymėjo, jog ieškovas neteisingai nurodo, kad jo gaunamos mėnesinės pajamos sudaro tik 310,70 Eur, kadangi 2019 m. lapkričio 6 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių išmokų skyrius pateikė duomenis apie ieškovui išmokėtas sumas, iš kurių matyti, jog ieškovui nuo 2016 m. rugsėjo mėn. iki šiol mokama priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija, kurios dydis svyruoja nuo 112,00 Eur iki 114,00 Eur.

9.       Atsakovas UAB „Handelshus“ atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, prašė teismo taikyti ieškinio senaties terminą ir tuo pagrindu ieškinį atmesti. Nurodė, jog ieškovo teisė į neturtinės žalos atlyginimą atsirado jo sužalojimo dieną – 2015 m. lapkričio 3 d., o trejų metų ieškinio senaties terminas pasibaigė 2018 m. 3 d. Tuo tarpu ieškovas į teismą kreipėsi tik 2019 m. liepos 26 d.

10.       Tretieji asmenys Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius ir R. D. atsiliepimų į patikslintą ieškinį nepateikė, teismo posėdyje, nagrinėjant bylą iš esmės, nedalyvavo. Byloje gautas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2020-08-14 prašymas civilinę bylą nagrinėti trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.

11.       Ieškovo atstovas advokato padėjėjas R. S. teismo posėdyje ieškinį palaikė jame nurodytais argumentais bei motyvais, prašė priteisti iš atsakovo ADB „Gjensidige“ ieškovo išlaikymui skirtą kompensaciją, t. y. po 607,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki ieškovo gyvos galvos, ieškovo išlaikymui skirtos kompensacijos periodinėmis išmokomis įsiskolinimą – 2775,00 Eur; iš atsakovo UAB „Handelshus“ prašė priteisti 15 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, bei iš abiejų atsakovų ieškovo naudai pastarojo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, jog 2015 m. lapkričio 3 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu R. D., vairuodamas automobilį FORD TRANZIT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbulas, partrenkė ieškovą, dėl ko jam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Kadangi R. D. vykdė darbo funkcijas, už jį neturtinę žalą atlygino darbdavio UAB „Handelshus“ draudikas. ADB „Gjensidige“ išmokėjo ieškovui 5000,00 Eur dydžio draudimo išmoką patirtai neturtinei žalai atlyginti, tačiau liko neatlyginta turtinė žala. Nurodė, jog ieškovas gyvena vienas, po eismo įvykio patirtų sužalojimų jis negeba pats pasirūpinti savimi bei apsitarnauti, todėl jam reikalingas žmogus, kuris jį slaugytų. Nors ieškovas sutiko su atsakovo ADB „Gjensidige“ atlyginta 5000,00 Eur neturtine žala, vis tik, tuo metu ieškovas nežinojo, kad niekuomet nebegalės savarankiškai vaikščioti.

12.       Atsakovo ADB „Gjensidige“ atstovas teisininkas A. S. teismo posėdžio metu nurodė, jog su ieškiniu nesutinka. Pažymėjo, kad, priešingai nei patikslintame ieškinyje nurodo ieškovas, jo gaunamas kasmėnesines pajamas sudaro ne vien tik netekto darbingumo pensija ir kompensacija transporto išlaidoms padengti, tačiau ir tikslinė pagalbos (priežiūros) išmoka. Papildomai nurodė, jog, kaip matyti iš byloje esančių Vilniaus miesto socialinės paramos centro pinigų priėmimo kvitų, gaunamos tikslinės išmokos ieškovas pilnai neišnaudoja. Paaiškino, jog ieškovas neįrodo, kad gaunamos tikslinės kompensacijos jam neužtenka papildomoms išlaidoms padengti, be to, byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų aplinkybes, jog ieškovas pats negeba savimi pasirūpinti.

13.       Atsakovo UAB „Handelshus“ atstovas teisininkas L. G., nagrinėjant bylą iš esmės, palaikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį jame nurodytais argumentais ir motyvais, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog ieškovas praleido trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Paaiškino, jog ieškovo teisė į ieškinį atsirado 2015 m. lapkričio 3 d., t. y. eismo įvykio dieną, kuomet buvo sunkiai sutrikdyta ieškovo sveikata. Taigi, ieškinio senaties terminas baigėsi 2018 m. lapkričio 3 d., t. y. praėjus trejų metų ieškinio senaties terminui.

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžios

14.       Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių operatyviai ir tinkamai ginti savo pažeistas teises. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012).

15.       CK 1.125 straipsnio 8 dalyje reikalavimams dėl žalos atlyginimo nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Trejų metų sutrumpintas ieškinio senaties terminas taikytinas reikalavimams atlyginti tiek turtinę, tiek neturtinę žalą pareikšti, išskyrus atvejus, kai CK ar kiti įstatymai nustato kitokius sutrumpintus terminus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2008).

16.       CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia arba turi suvokti apie savo teisės pažeidimą.

17.       Nagrinėjamu atveju, ieškinio senaties termino eigos pradžia ieškovo reikalavimams priteisti turtinę ir neturtinę žalą dėl patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo skaičiuotina nuo sužalojimo momento, t. y. nuo 2015 m. lapkričio 3 d. įvykusio eismo įvykio. Vadinasi, ieškinio senaties terminas baigėsi praėjus trejiems metams, o būtent – 2018 m. lapkričio 3 d. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, jog sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti ieškovas yra praleidęs.

Dėl praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo

18.       Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas.

19.       Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad ieškinio senatį reikia taikyti ne mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą, o atsižvelgiant į įvairias aplinkybes – šalių elgesį, jų aktyvumą, jų ginamos vertybės svarbą, lyginant ją su būtinybe remtis ieškinio senaties instituto normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013, 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-313/2015). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų viešųjų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2012; kt.). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį teismas ex officio turi patikrinti ne tik tai, ar ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti.

20.       Civiliniame kodekse

21.       Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2013).

22.       Nagrinėjamu atveju, nustatyta, jog ieškinio senaties terminas ieškovo reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti teisme prasidėjo žalos ieškovo sveikatai padarymo dieną (2015 m. lapkričio 3 d.) ir pasibaigė 2018 m. lapkričio 3 d. (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Tuo tarpu ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo teisme pareikštas tik 2019 m. liepos 26 d., pasibaigus ieškinio senaties terminui.

23.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl vienos svarbiausių teisės saugomų vertybių – asmens sveikatos. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas dėl eismo įvykio metu patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo neteko 75 procentų darbingumo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas po 2015 m. lapkričio 3 d. įvykusio eismo įvykio buvo hospitalizuotas Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (RVUL) traumatologijos skyriuje, kuriame jam buvo diagnozuota politrauma – dešinės pusės šonkaulių lūžis, krūtinės ląstos sumušimas, abipusis hematoroksas, dešiniojo šlaunikaulio vidinio krumplio, dubens kaulų lūžiai. 2016 m. liepos 11 d. ieškovui atlikta dešiniojo šlaunikaulio osteosintezė, taikytas reabilitacinis gydymas, ko pasekoje, ieškovo būklė pagerėjo nežymiai: jis negalėjo pats apsitarnauti. Nuo 2016 m. liepos 11 d. ieškovui nustatytas 25 procentų darbingumas iki pensijos, vėliau – nustatyti ir specialieji poreikiai (SP2). Ieškovo atžvilgiu išliko biosocialinių funkcijų sutrikimai, vaikščioti gali, tačiau sunkiai ir tik po namus, su vaikštynės pagalba, todėl jam reikalinga nuolatinė kito žmogaus priežiūra. Nuo 2015 m. iki šiol ieškovas epizodiškai lankosi pas gydytojus. Teismo manymu, nors žala ieškovo sveikatos būklei padaryta 2015 m. lapkričio 3 d., realus žalos mastas ir ieškovo sveikatos sužalojimo pasekmės paaiškėjo vėliau, po ilgalaikio reabilitacijos periodo. Ieškovas, kaip patirtus neigiamus išgyvenimus nurodo ne tik skausmą ar išgąstį, bet ir vėliau – gydymo, reabilitacijos, nedarbingumo būklės nustatymo metu išgyventą gyvenimo būdo pasikeitimą, profesinių galimybių praradimą, patiriamas kūno dalių disfunkcijas, kitokius veiklos bei galimybių apribojimus. Nors ieškovas ir neprašė teismo atnaujinti praleisto ieškinio senaties termino, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama kasacine praktika, teismas ex officio privalo patikrinti ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti be ieškovo prašymo (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).

24.       Įvertinus paminėtų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti ieškovas praleido dėl svarbių priežasčių, todėl, senaties terminas atnaujintinas (žr. pvz., Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-199-585/2012, Šiaulių apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-909-569/2017).

Dėl periodinių išmokų, numatytų CK 6.288 straipsnio 3 dalyje, priteisimo

25.       Vadovaujantis CK 6.283 straipsnio 1 dalimi, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius. Ši teisės norma įtvirtina specialų civilinės deliktinės atsakomybės atvejį, kai civilinė atsakomybė kyla pažeidus asmens sveikatą. Pats normos turinys suponuoja, kad ja siekiama užtikrinti kompensuojamosios civilinės atsakomybės funkcijos įgyvendinimą – kompensuoti nukentėjusiajam jo teisių pažeidimu padarytą žalą ir taip atkurti padėtį, buvusią iki delikto padarymo. To paties straipsnio 2 dalyje nustatytas dėl sveikatos sužalojimo asmeniui atsirandančių nuostolių turinys. Šiuos nuostolius sudaro ir nagrinėjamu atveju aktualios su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, maitinimo, vaistų įsigijimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių priemonių įsigijimo, bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos). Taigi, minėtomis išlaidomis pagrįsti nuostoliai apima visas būtinas išlaidas, kurios priežastiniu ryšiu susijusios su sveikatos sužalojimu ir kurias nukentėjęs asmuo patyrė, siekdamas susigrąžinti sveikatą.

26.       Asmens teisė į sveikatą yra viena iš svarbiausių absoliučių žmogaus teisių, kurią pažeidus ji ne visada gali būti atkurta. Kompensacinis deliktinės atsakomybės turinys, kuris reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta nukentėjusiam asmeniui į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį grąžinti (lot. restitutio in integrum), leidžia daryti išvadą, kad nukentėjęs asmuo gali pasinaudoti visomis su sveikatos priežiūra susijusiomis paslaugomis, kurios yra būtinos, ir objektyviai, kiek tai įmanoma, gali padėti asmeniui susigrąžinti sveikatą, buvusią iki sužalojimo, ir turėti teisę į tokių išlaidų atlyginimą. Kita vertus, nustatant žalos dydį, siekiama kompensuoti tik tikrąjį žalos dydį atitinkančius nuostolius, kadangi kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, o kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010; 2012 m. gegužės 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012; 2017 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-313/2017 52 punktą).

27.       Eismo įvykių metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 nutarimu Nr. 795 (toliau – Taisyklės), 1 dalyje nurodyta, kad Taisyklės reglamentuoja žalos, padarytos eismo įvykio metu ar atsiradusios vėliau kaip eismo įvykio padarinys, administravimą ir draudimo išmokos mokėjimą dėl eismo įvykio, kuriam įvykus transporto priemonės valdytojui dėl nukentėjusiam trečiajam asmeniui padarytos žalos kyla civilinė atsakomybė ir pagal TRVCAPDĮ turi būti mokama draudimo išmoka. Pagal Taisyklių 55 dalį, socialinio draudimo išmokos, ligos pašalpos, netekto darbingumo pensijos ar kompensacijos, mokamos pagal teisės aktus dėl eismo įvykio metu patirto sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, ir laidojimo pašalpos įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Atsakingas draudikas ar Biuras moka nukentėjusiam trečiajam asmeniui likusios žalos dydžio draudimo išmoką, kiek jos nepadengia socialinis draudimas ir privalomasis sveikatos draudimas.

28.       Atsakovas ADB „Gjensidige“ dar 2016 m. vasario mėn. išmokėjo ieškovui maksimalią 5000,00 Eur dydžio draudimo išmoką, skirtą neturtinei žalai atlyginti (e.b.l. 54, t. 1) bei 114,79 Eur sumą už gydymui skirtas priemones (e.b.l. 52, t. 1). Draudikas papildomai paaiškino, jog, vadovaujantis TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalimi, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5 000 000,00 Eur dėl žalos asmeniui (tarp jų – 5000,00 Eur dėl neturtinės žalos padarymo) bei 1 000 000,00 Eur dėl žalos turtui. Tai reiškia, jog draudiko atsakomybė, atlyginant eismo įvykio metu visų nukentėjusių trečiųjų asmenų patirtą žalą, yra ribojama 5 000 000,00 Eur suma.

29.       Nagrinėjamu atveju, ieškovas, vadovaudamasis CK 6.288 straipsnio 3 dalimi, prašė teismo iš atsakovo ADB „Gjensidige“ priteisti periodines išmokas, skirtas ieškovo išlaikymui, kurios siekia Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydį, t. y. po 607,00 Eur sumą kas mėnesį. Patikslintame ieškinyje nurodė, jog prašo teismo šias išmokas prilyginti rentai iki gyvos galvos. Teismas, vertindamas šį ieškinio reikalavimą, sprendžia, jog minėta specialioji nuostolių atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju reglamentuojanti teisės norma nustato tik realiai asmens patirtų su sveikatos grąžinimu susijusių išlaidų atlyginimą. Be kita ko, renta iki gyvos galvos, kaip ji apibrėžiama CK 6.456 straipsnio 1 dalyje, suprantama kaip – tam tikrų išmokų mokėjimas fiziniam asmeniui, perdavusiam turtą su sąlyga mokėti rentą. Ieškovo patikslintame ieškinyje taip pat minimas išlaikymas iki gyvos galvos (CK 6.461 straipsnio 1 dalis), kurio pagrindu rentos gavėjas - fizinis asmuo perduoda jam priklausantį gyvenamąjį namą, butą, žemės sklypą ar kitokį nekilnojamąjį daiktą rentos mokėtojui nuosavybės teise, o rentos mokėtojas įsipareigoja išlaikyti rentos gavėją ir (arba) šio nurodytą asmenį (asmenis) iki gyvos galvos. Akivaizdu, jog rentos iki gyvos galvos bei išlaikymo iki gyvos galvos institutai, nagrinėjamu atveju, neturi nieko bendra su ieškovo reikalaujamomis priteisti periodinėmis išmokomis, kurios, pagal savo esmę, yra kildinamos iš deliktinės civilinės atsakomybės instituto, kaip žalos, padarytos sveikatos sužalojimu, atlyginimas.

30.       Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo ar asmenys privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (CK 6.283 straipsnio 1 dalis); nuostolius nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (CK 6.283 straipsnio 2 dalis). Tokias negautas pajamas paprastai sudaro sumažėjęs darbo užmokestis ar kitokios pajamos, kurias praranda nukentėjęs asmuo, dėl sveikatos sužalojimo tapęs iš dalies ar visiškai nedarbingas. Nors teismų praktikoje pirmiausia orientuojamasi į realiai dėl sveikatos sužalojimo prarastas ar sumažėjusias pajamas, tačiau lygiai taip pat vertinama ir dėl sveikatos sužalojimo asmens prarasta ar sumažėjusi galimybė gauti atitinkamas pajamas ateityje, net jei iki sveikatos sužalojimo nukentėjusysis nedirbo ir negavo jokių pajamų (pavyzdžiui, nepilnametis (-ė), studentas (-ė), namų šeimininkas (-ė), pensininkas (-ė) ir pan.). Toks šios normos aiškinimas iš esmės atitinka ir Europos deliktų teisės principų (angl. Principles of European Tort Law, sutrumpintai PETL) 10:202 straipsnį „Asmens sveikatos sužalojimas ir mirtis“ (angl. Personal Injury and Death), pagal kurį žala sveikatai apima ne tik prarastas realias pajamas (angl. loss of income), bet ir pakenkimą asmens galimybei užsidirbti (angl. impairment of earning capacity), nepriklausomai nuo to, ar šiuo metu, ar ateityje asmuo realiai pasinaudos šia galimybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604-219/2015).

31.       CK 6.288 straipsnio 3 dalis įtvirtina du su nukentėjusio asmens suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu susijusios žalos atlyginimo mokėjimo būdus – periodinėmis išmokomis arba visos žalos dydžio vienkartine išmoka. Minėti žalos atlyginimo būdai, priklausomai nuo to, kuris iš jų taikomas, lemia skirtingų vertinamųjų kriterijų pasirinkimą, atliekant žalos atlyginimo skaičiavimą. Be to, sprendžiant turtinės žalos, padarytos sužalojus sveikatą, atlyginimo mokėjimo periodinėmis išmokomis klausimą, vertinamos realiuoju laikotarpiu egzistuojančios aplinkybės, o sprendžiant šios žalos atlyginimo mokėjimo vienkartine išmoka klausimą – vertinamos ilguoju laikotarpiu tikėtinai atsirasiančios aplinkybės.

32.       Sprendžiant žalos atlyginimo priteisimo klausimą dėl pajamų, kurių nukentėjęs asmuo negaus ateityje, turi būti teikiama pirmenybė žalos atlyginimo negautų pajamų forma mokėjimui periodinėmis išmokomis prieš žalos atlyginimo priteisimą visos žalos dydžio vienkartine išmoka. Tačiau net ir tokiu atveju negali būti paneigta ieškovo galimybė reikalauti viso žalos atlyginimo sumokėjimo vienkartine išmoka. Todėl ieškovui (nukentėjusiam asmeniui) tenkanti įrodinėjimo našta neturi būti tokia, kad iš esmės paneigtų jo galimybę įrodyti žalos dydį arba ji būtų pernelyg apsunkinta. Tais atvejais, kai iš pateiktų įrodymų būtų galima daryti pagrįstai tikėtiną išvadą, kad ieškovo pajamos, kurias jis galėtų gauti, jei nebūtų sužalota jo sveikata, ilguoju laikotarpiu didėtų ir egzistuotų skirtumas tarp šių pajamų ir jo po sužalojimo gaunamų pajamų, teismas, atsižvelgdamas į CK 1.5 straipsnyje nustatytus principus ir CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, turėtų teisę pats nuspręsti, kokio dydžio negautų pajamų atlyginimas ieškovui būtų sąžiningas ir teisingas pagal konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-1075/2019, 2020 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-150-687/2020).

33.       Pagal ieškovo pateiktą 2017 m. sausio 11 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus išduotą Specialiųjų poreikių nustatymo pažymą SP Nr. 192, ieškovui neterminuotai nuo 2016 m. liepos 11 d. nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (e.b.l. 25, t. 1). Atsižvelgiant į tai, jog nuolatinės priežiūros poreikis ieškovo atžvilgiu nustatytas neterminuotam laikotarpiui, negalima atmesti tikimybės, kad, panaudojus visas galimas medicinines ir profesines reabilitacijos bei specialiosios pagalbos priemones, ieškovo atžvilgiu nustatytas nuolatinės priežiūros poreikio lygis gali keistis.

34.       Nors ieškovas patikslintame ieškinyje nurodo, kad šiuo metu jo faktines pajamas kas mėnesį sudaro 310,80 Eur, atsakovas ADB „Gjensidige“ atsiliepimu į patikslintą ieškinį bei palaikydamas atsiliepimą teismo posėdžio metu teisingai pastebi, jog kartu su šia suma ieškovas kas mėnesį gauna priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, kuri svyruoja nuo 112,00 Eur iki 114,00 Eur sumos (e.b.l. 78-80, t. 1). Vadinasi, ieškovo kas mėnesį gaunamas pajamas sudaro ne nurodyta 310,70 Eur, o maždaug 424,70 Eur suma. Tuo tarpu byloje esantys biudžetinės įstaigos Vilniaus miesto socialinės paramos centro pinigų priėmimo kvitai patvirtina, jog ieškovas už pagalbą namuose kas mėnesį moka tik po 56,80 Eur – 75,74 Eur (e.b.l. 81-86, t. 1). Tai reiškia, jog ieškovui už teikiamas paslaugas, kaip kad pagalbą namuose, atsiskaityti pilnai pakanka jo gaunamos priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos, kurios dalis (nuo 36,25 Eur iki 57,20 Eur) lieka nepanaudota. Remiantis minėtomis aplinkybėmis, darytina išvada, jog pilnai atsiskaičius už būtinąją pagalbą, ieškovui lieka nuo apytiksliai 349,00 Eur iki 367,90 Eur nepanaudotų lėšų kas mėnesį (valstybinė socialinio draudimo netekto darbingumo pensija – 301,20 Eur; transporto išlaidų kompensacija 9,50 Eur; bei likusi dalis priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos).

35.       Kaip jau minėta, iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovui pagalba namuose yra pilnai kompensuojama iš Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto. Kaip atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodo ir atsakovas ADB “Gjensidige”, ieškovas teismui nepateikė jokių duomenų dėl išlaidų, kurių nekompensuoja jo gaunama tikslinė kompensacija ir netekto darbingumo pensija, taip pat nepateikė tokias galimas išlaidas pagrindžiančių įrodymų. Taigi, darytina išvada, jog nagrinėjamoje byloje nėra pateikti įrodymai, pagrindžiantys ieškovo patiriamas papildomas išlaidas, tokių išlaidų būtinumą ir kainas. Šią aplinkybę patvirtina ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 17 d. nutartis bei ją nepakeista palikusi Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-849-275/2020.

36.       Nagrinėjamoje civilinėje byloje sprendžiamas deliktinės civilinės atsakomybės klausimas. Tokioms civilinėms byloms būdingi rungimosi ir dispozityvumo principai, kurie, be kita ko, reiškia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Rungimosi principo esmė yra ta, kad nešališkas teismas nagrinėja privačių šalių privatų ginčą, todėl būtent šalims tenka įrodinėjimo pareiga ir ji negali būti perkeliama teismui (žr. pvz., panašaus pobūdžio civilinėje byloje: Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-617-343/2012, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-57/2014; taip pat žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2013, Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 3 d. civilinėje byloje Nr. 2A-358/2013).

37.       Dėl minėto, sutiktina su atsakovo ADB „Gjensidige“ pozicija, jog, priteisus ieškovui kas mėnesį mokamas 607,00 Eur dydžio periodines išmokas, ieškovas atsidurtų palankesnėje situacijoje, nei, kad buvo prieš eismo įvykį. Ieškovas nepateikė teismui pakankamai duomenų, įrodančių, jog gaunamos lėšos (netekto darbingumo pensija, tikslinė kompensacija transporto išlaidoms bei pagalbai namuose) nepadengia kitų ieškovo patiriamų išlaidų, todėl, teismas sprendžia, kad, tenkinus reikalavimą dėl periodinių išmokų priteisimo, ieškovas nepagrįstai praturtėtų skolininko sąskaita. Remiantis tuo, kas išdėstyta, ieškinys šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, jog ieškinys dalyje dėl reikalavimo priteisti išlaikymą iki gyvos galvos ieškovo naudai atmestas, atitinkamai, negali būti tenkinamas ir išvestinis reikalavimas dėl periodinių išmokų įsiskolinimo.

Dėl ieškovo teisės į neturtinės žalos atlyginimą

38.       Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Aptariamo straipsnio antrojoje dalyje, be kita ko, nurodyti ir kriterijai, kuriais remiantis, nustatomas priteistinos neturtinės žalos dydis. Taigi teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. 

39.       Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - TPVCAPDĮ) 2 straipsnio 5 punkte numatyta, jog Eismo įvykio žala– per eismo įvykį padaryta žala nukentėjusio trečiojo asmens turtui, nukentėjusiam trečiajam asmeniui ir (ar) neturtinė žala arba žala, kuri atsirado vėliau kaip eismo įvykio padarinys.

40.       TPVCAPDĮ 2 straipsnio 14 punkte nurodyta, kad Neturtinė eismo įvykio žala – asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitos piniginės išraiškos neturinčios pasekmės, atsiradusios dėl padarytos per eismo įvykį žalos asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo.

41.       Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymas sveikatos sutrikdymo bylose yra specifinis tuo, kad teismas, atsižvelgdamas į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus (žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitus), turi atsižvelgti ir į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobūdį; sveikatos sutrikdymo trukmę; netekto darbingumo laipsnį; ligos progresavimo tikimybę; prognozes; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius; galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse); kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, stiprumui, reikšmingas, nustatant jų piniginį – kompensacinį ekvivalentą. Taip pat svarbu išlaikyti pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimą pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010).

42.       Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, skirta atkurti socialiniam teisingumui. Negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai, nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės ar savo dydžiu niekaip nepagrįstos kompensacijos. Nukentėjusiojo - ieškovo padėtis negali būti nepagrįstai pagerinta, o kaltininko - atsakovo nepagrįstai pabloginta. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad piniginė kompensacija už patirtą neturtinę žalą negali užtikrinti nukentėjusiojo asmens visiško grąžinimo į padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo. Tokia kompensacija siekiama kiek įmanoma maksimaliau sušvelninti dėl žalos padarymo kilusias negatyvias pasekmes. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, siekiama tikslo ne pagerinti žmogaus turtinę padėtį, o kompensuoti asmens negatyvius išgyvenimus, sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui iš viso niekas – pinigai ar kitas materialus turtas – negali atstoti. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas.

43.       Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl pagrindo nustatymo neturtinei žalai kilti nėra, nes ieškovui dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Tačiau dėl ieškovo naudai priteistino neturtinės žalos dydžio, ieškovo ir atsakovo UAB „Handelshus“ pozicijos yra skirtingos.

44.       Teismo vertinimu, ieškovo prašomas 15 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimas negali būti laikomas pagrįstu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes. Tokia neturtinės žalos atlyginimo suma iš esmės neatitinka konstitucinio teisingo žalos atlyginimo principo (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis), CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų ir tokios kategorijos bylose teismo taikomų neturtinės žalos nustatymo kriterijų, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvų.

45.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015 m. lapkričio 3 d. apie 7:31 val., (duomenys neskelbtini), trečiasis asmuo byloje R. D., vairuodamas automobilį FORD TRANZIT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbulas, partrenkė ieškovą G. B., dėl ko jam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata (e.b.l. 1-12, t. 1). Neabejotina, kad dėl patirtų sunkių sveikatos sužalojimų (dešinės pusės šonkaulių lūžio, krūtinės ląstos sumušimo, apibusio hematorokso, dešiniojo šlaunikaulio vidinio krumplio, dubens kaulų lūžių), ieškovas patyrė skausmus, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sukrėtimą, sumažėjo jo bendravimo, taip pat - darbo galimybės. Tačiau, sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, turi būti atsižvelgiama ir į tos pačios kategorijos bylose teismų taikomus neturtinės žalos nustatymo kriterijus.

46.       Pagrindiniai ieškovo argumentai, kuriais jis grindžia prašomos priteisti neturtinės žalos atlyginimą, yra tie, jog dėl patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo, ieškovas neteko galimybės dirbti, jam iš esmės buvo apribota judėjimo laisvė, kadangi ieškovas iki šiol gali judėti tik namuose ir tik su vaikštynės pagalba, be kita ko, ieškovui yra būtina kito asmens pagalba, kadangi jis pats negali atlikti visų namų apyvokos darbų. To pasekoje, ypatingai pasikeitė ieškovo gyvenimo kokybė, kuriai atkurti reikia papildomų lėšų.

47.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuojamojoje kasacinėje jurisprudencijoje yra ne kartą pažymėjęs, jog teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, taip pat yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-582/2009, Nr. 3K-3-217-690/2018), ir teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo, paprastai turi atsižvelgti į teismų praktikoje analogiško pobūdžio bylose priteisiamas sumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, Nr. 2K-38-942/2017).

48.       Pagal formuojamą naujausią kasacinio teismo praktiką, neturtinės žalos atlyginimo dydžiai (kartu su draudimo išmoka) asmenims, tiesiogiai nukentėjusiems dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 281 straipsnio 3 dalyje, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 1 d. (šis laikotarpis aktualus ir nagrinėjamai bylai, kadangi byla teisme iškelta 2019-07-31, o eismo įvykis įvyko 2015-11-03) nustatyti nuo 5000,00 Eur iki 28 962,00 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-942/2016, 2K-61-696/2016, 2K-154-699/2016, 2K-25-489/2017, 2K-94-696/2017, 2K-155-511/2017, 2K-110-699/2017, 2K-359-697/2017, 2K-362-697/2018, 2K-102-303/2019).

49.       Pažymėtina, jog civilinės atsakomybės draudimo atveju, pareiga atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą kyla dviem asmenims: draudikui ir žalą padariusiam asmeniui (draudėjui). Šių asmenų pareigos atsiradimo pagrindai ir apimtis skirtingi. Draudiko pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Bendroji taisyklė yra ta, kad, esant draudiminiam įvykiui, draudikas atlygina žalą, neperžengdamas sutartyje nustatytos draudimo sumos ribų. Tuo tarpu žalą padariusio asmens (draudėjo) pareiga atlyginti žalą kyla delikto pagrindu, t. y. jį su ieškovu (nukentėjusiuoju) sieja deliktinė prievolė, ir materialinės žalos atlyginimui taikomas visiškas žalos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2, 3 dalys). Jeigu ieškovui (nukentėjusiajam) teismo nustatytos neturtinės žalos visiškai nepadengia išmokėta draudimo išmoka ir draudimo atlyginimo dydžio tokiai žalai atlyginti nepakanka, likusią žalos dalį atlygina ją padaręs asmuo, atsakingas už žalos padarymą (Panevėžio apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-520-544/2020).

50.       Vadovaujantis TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalimi, draudiko atsakomybė atlyginant eismo įvykio metu nukentėjusių trečiųjų asmenų patirtą neturtinę žalą yra ribojama 5000,00 Eur suma. Nagrinėjamu atveju, atsakovo UAB „Handelshus“ civilinės atsakomybės draudikas – atsakovas ADB „Gjensidige“ dar 2016 m. vasario mėn. išmokėjo ieškovui 5000,00 Eur išmoką (e.b.l. 54, t. 1), skirtą neturtinei žalai atlyginti, kurią ieškovas įskaitė į atlygintinos neturtinės žalos dydį (20 000 – 5000 = 15 000 Eur).

51.       Teismas pažymi, jog ieškovo reikalaujama 15 000,00 Eur dydžio neturtinė žala žymiai viršija sumas, nurodytas teismų praktikoje, suformuotoje kitose panašaus pobūdžio bei faktinių aplinkybių bylose (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-25-489/2017 (5000,00 Eur), 2K-359-697/2017 (8000,00 Eur), 2K-110-699/2017 (10 000,00 Eur), 2K-20-689/2020 (8000,00 Eur) ir kt.), o objektyviai pagrįstų argumentų, dėl kurių neturtinės žalos dydis šioje byloje turėtų būti priteistas nukrypstant nuo panašaus pobūdžio bylose suformuotos teismų praktikos (t. y. žymiai viršijant vidurkį), ieškovas nepateikė.

52.       Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovo reikalaujamą neturtinės žalos atlyginimą yra pagrindas mažinti. Atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių ir išdėstytų argumentų visumą, teismo vertinimu, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, 5000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti yra pakankama suma, kuri priteistina ieškovo G. B. naudai (CK 6.250 str., 6.270 str. 1 d.).

            Dėl bylinėjimosi išlaidų

53.       CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Atsakovas UAB „Handelshus“ nurodė, kad bylos nagrinėjimo eigoje iš viso patyrė 237,52 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atstovo kelionėmis į teismo posėdžius. Šios išlaidos yra pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais (e.b.l. 95-98, t. 2). Tenkinus ieškinį iš dalies (patenkinta 11 % ieškinio reikalavimų, atmesta 89 % ieškinio reikalavimų), iš ieškovo atsakovo UAB „Handelshus“ naudai yra priteisiamos 211,40 Eur dydžio bylinėjimosi (kelionės) išlaidos (237,52x89:100).

54.       Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje teismas patyrė 18,88 Eur išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu, ieškinį tenkinus iš dalies, šios išlaidos priteistinos iš ieškovo (atmesta 89 % ieškinio reikalavimų) į valstybės biudžetą, kadangi, patenkinus 11 % ieškinio reikalavimų, atsakovų lygiomis dalimis atlygintina suma neviršytų minimalaus 5,00 Eur dydžio (18,88x11:100= 2.08 Eur) (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 79 straipsnio 1 dalis, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1-2 dalys). 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 270, 271 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo UAB „Handelshus“, j. a. k. 221412030, ieškovo G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 5000,00 Eur (penkis tūkstančius eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimą.

Kitą ieškinio reikalavimų dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovo G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo UAB „Handelshus“, j. a. k. 221412030, naudai 211,40 Eur (du šimtus vienuolika eurų 40 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 18,88 Eur (aštuoniolika eurų 88 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                      Diana Jankienė