Civilinė byla Nr. 3K-3-195/2013
Procesinio sprendimo kategorijos: 42.4; 44.5.1 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. balandžio 2 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Egidijaus Laužiko ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,LitCon“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „ATEA“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Pireka“ (dabar – uždaroji akcinė bendrovė „LitCon“) dėl sutartinės prievolės įvykdymo ir baudos priteisimo. Byloje trečiaisiais asmenimis dalyvauja valstybės įmonė Tarptautinis Palangos oro uostas, Transporto investicijų direkcija.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „ATEA“ prašė priteisti iš atsakovo 202 679 Lt baudą, nustatytą šalių 2009 m. rugsėjo 3 d. preliminariosios sutarties 9 punkte, atsakovui atsisakius sudaryti šioje sutartyje numatytą pagrindinę – subrangos – sutartį, bei procesines 6 proc. palūkanas.
2009 m. rugsėjo 3 d. preliminariąja sutartimi šalys sutarė sudaryti pagrindinę statybos rangos darbų (subrangos) sutartį atsakovui laimėjus trečiojo asmens VĮ Tarptautinio Palangos oro uosto vykdomą Tarptautinio Palangos oro uosto keleivių terminalo plėtros projektavimo paslaugų ir statybos montavimo darbų pirkimą Nr. 78535. Atsakovas laimėjo šį pirkimą ir su trečiuoju asmeniu 2010 m. rugpjūčio 17 d. sudarė viešojo pirkimo sutartį, o su ieškovu – 2010 m. rugsėjo 15 d. projektavimo darbų sutartį. Pagal šią sutartį ieškovas parengė tam tikrus objekto projektavimo darbus. Atsakovas vykdė statybos montavimo darbus atliksiančių subrangovų atranką ir su UAB „Fima“ sudarė statybos rangos sutartį. Ieškovui pareikalavus sudaryti statybos rangos sutartį preliminariosios sutarties pagrindu, atsakovas 2011 m. vasario 22 d. atsisakė tai padaryti, motyvuodamas tuo, jog ši prievolė pasibaigė 2010 m. rugsėjo 3 d. CK 6.165 straipsnio 3 dalies ir 5 dalies pagrindu, suėjus vienerių metų terminui pagrindinei sutarčiai sudaryti, be to, pagal preliminariąją sutartį jis turėjo teisę pasirinkti kitus subrangovus.
Ieškovas taip pat teigė, kad atsakovas neteisėtai vykdė subrangovų atranką, nes viešajame pirkime neleidžiama pakeisti subrangovo, nepateikus aiškių subrangovų atrankos procedūrų sąlygų, be to, jam nebuvo sudaryta galimybė pateikti konkurencingą pasiūlymą dėl subrangos sutarties. Dėl to, anot ieškovo, jam iš atsakovo turi būti priteista preliminariosios sutarties 9 punkte numatyta bauda – 5 proc. nuo 2010 m. gegužės 10 d. jo atsakovui pateiktame pasiūlyme dėl subrangos sutarties nurodytos kainos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. balandžio 2 d. sprendimu priteisė UAB „ATEA“ naudai iš UAB „Pireka“ 202 679 Lt baudą ir šešių procentų palūkanas už priteistą baudą nuo 2011 m. kovo 22 d. iki teismo sprendimo įvykdymo; bylos dalį dėl UAB „ATEA“ reikalavimo pripažinti negaliojančia subtiekėjų atranką ir pripažinimo negaliojančia subtiekimo sutartį bei kitus viešojo pirkimo atrankos rezultatus nutraukė; priteisė iš UAB „Pireka“ UAB „ATEA“ naudai 9026 Lt bylinėjimosi išlaidų ir valstybei – 40 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas, įvertinęs 2009 m. rugsėjo 3 d. preliminariosios sutarties 7 ir 10 punkto sąlygas, konstatavo, kad terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti įtvirtintas 7 punkte, kuriame nustatyta, jog atsakovui laimėjus konkursą šalys pagrindinę sutartį sudarys „per protingą terminą“ (CK 1.117, 6.30 straipsniai). Dėl to teismas pripažino, kad prievolės sudaryti pagrindinę sutartį terminas prasidėjo ne 2009 m. rugsėjo 3 d., o atsakovui laimėjus konkursą – t. y. ne anksčiau negu 2010 m. vasario mėn. buvo atmesti kitų konkurso dalyvių reikalavimai dėl konkurso procedūrų, pareikšti Klaipėdos apygardos teisme, ir ne vėliau negu atsakovas 2010 m. rugpjūčio 17 d. sudarė sutartį su perkančiąja organizacija. Kadangi šalių prievolė sudaryti subrangos sutartį atsirado ir dėl to subrangos sutartis 2009 m. rugsėjo 3 d. preliminarios sutarties pagrindu galėjo būti sudaroma tik po to, kai atsakovas buvo pripažintas laimėjęs konkursą ir apie tai informavo ieškovą, o realiai galėjo būti vykdoma tik po projektų parengimo, t. y. tik po 2010 m. rugsėjo 15 d. projektavimo sutarties įvykdymo, teismas laikotarpį nuo atsakovo ir perkančiosios organizacijos 2010 m. rugpjūčio 17 d. sutarties pasirašymo, apimantį projektavimo sutarties įvykdymą ir trukusį iki atsakovo ir UAB „Fima“ sutarties pasirašymo, pripažino „protingu“ terminu pagal preliminarios sutarties 7 punktą. Teismas konstatavo, kad atsakovas, per preliminariąja sutartimi nustatytą terminą nesudaręs su ieškovu pagrindinės sutarties, bet sudaręs su kitu asmeniu pagrindinę sutartį, pažeidė preliminariąją sutartį.
Taip pat teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovo pasiūlymas nebuvo konkurencingas pagal preliminariosios sutarties 6 punktą, nes atsakovas rėmėsi kito subtiekėjo pasiūlymo mažesne kaina, neatskleisdamas ieškovo ir kito subtiekėjo pasiūlymų turinio santykio, taip nepateikdamas įrodymų, kad ieškovo ir kito subtiekėjo pasiūlymai buvo vienodos apimties ir lygiaverčiai. Teismas priėmė ieškovo argumentą, kad atsakovas nesąžiningai elgėsi atsisakydamas derybų su ieškovu metu atskleisti visą kito subtiekėjo, ieškovo konkurento, pasiūlymo turinį ir taip suvaržė ieškovo galimybes sąžiningai konkuruoti su kitu subtiekėju, siekiant įvykdyti preliminariosios sutarties sąlygą pateikti konkurencingą pasiūlymą, nes konkurencingo pasiūlymo pateikimo galimybę ribojo atsakovo neteikiama informacija apie kitą turimą pasiūlymą.
Teismas padarė išvadą, kad atsakovo mokėtinos baudos dydis skaičiuotinas nuo visos ieškovo pasiūlymo kainos (preliminariosios sutarties 9 punktas, CK 6.258 straipsnio 1 dalis, 6.71 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. liepos 13 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimą paliko nepakeistą; priteisė iš atsakovo ieškovui 3000 Lt atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų.
Teisėjų kolegija konstatavo, kad sutartinių sąlygų analizė byloje nustatytų aplinkybių kontekste, priešingai nei teigia apeliantas, visiškai patvirtina teismo argumentus, jog atsakovas buvo įsipareigojęs ieškovui, kad, jam laimėjus konkursą, o šiam pateikus konkurencingą pasiūlymą, su juo bus sudaryta subrangos sutartis (CPK 185 straipsnis). Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino preliminariosios sutarties sąlygose įtvirtintas nuostatas (CK 6.193 straipsnis), ir turėjo pagrindą spręsti, jog preliminariosios sutarties 7, 10 punktuose įtvirtinti susitarimai neprieštarauja CK 1.117, 6.165 straipsnių, apibrėžiančių termino sąvoką bei preliminariosios sutarties pabaigą, reikalavimams. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad teismas teisingai nurodė, jog įstatymas nedraudžia terminus apibrėžti įvykiais ir vertinamosiomis sąvokomis, kaip „protingas terminas“, ir, remdamasis bylos aplinkybėmis, pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju protingas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti ginčo atveju skaičiuotinas ne nuo preliminariosios sutarties, bet nuo 2010 m. rugpjūčio 17 d. atsakovo ir perkančiosios organizacijos pirkimo sutarties sudarymo ir 2010 m. rugsėjo 15 d. projektavimo darbų sutarties įvykdymo 2010 m. spalio 1 d. – 2010 m. spalio 4 d.
Teisėjų kolegija konstatavo, kad, nustačius, jog per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą atsakovas neįvykdė prievolės su ieškovu sudaryti pagrindinę subrangos sutartį, bet ją sudarė su kitu asmeniu, ir neįrodė, jog ieškovo pateiktas pasiūlymas buvo nekonkurencingas, teismas pagrįstai sprendė, jog buvo pažeista preliminarioji sutartis, ir tenkino ieškovo reikalavimą taikyti atsakovui civilinę sutartinę atsakomybę – priteisė ieškovui iš atsakovo baudą ir procesines palūkanas.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas UAB ,,LitCon“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 13 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, arba bylą gražinti iš naujo nagrinėti į Vilniaus apygardos teismą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasaciniame skunde nurodyti šie teisiniai argumentai:
1. Nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose buvo iš esmės pažeisti civilinio proceso principai ir normos, turinčios užtikrinti tinkamą ir teisingą bylos išnagrinėjimą bei bylos šalies teisę į gynybą nuo pareikštų reikalavimų. Atsakovas tiek ginčui esant ikiteisminėje stadijoje, tiek atsiliepime į ieškinį, tiek vėlesnėje pasirengimo bylą nagrinėti teisme stadijoje nuosekliai laikėsi pozicijos ir aiškiai nurodė, kad baudos pagal 2009 m. rugsėjo 3 d. preliminariąją sutartį priteisti negalima dėl to, jog prievolė pagal ją pasibaigė suėjus vienerių metų terminui nuo sutarties sudarymo dienos. Be to, dar iki jos pasibaigimo šalių valia buvo jos nevykdyti, ką patvirtina 2010 m. rugsėjo 15 d. ginčo šalių sudaryta projektavimo darbų sutartis, kuria šalys susitarė ne tik dėl projektavimo darbų atlikimo, bet ir iš naujo susitarė dėl pagrindinės subrangos sutarties sudarymo tvarkos bei nesudarymo padarinių. Tačiau nei iki ginčo tarp šalių kilimo, nei ikiteisminėje stadijoje, nei ieškinyje, nei patikslintame ieškinyje, nei vėlesnėje pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje ieškovas aiškiai nenurodė ir neįrodinėjo, kad: projektavimo darbų sutarties 1.3, 2.1, 2.2 ir 2.3 punktų nuostatos nelaikytinos savarankišku preliminariuoju susitarimu dėl to paties dalyko, dėl kurio buvo sudaryta preliminarioji sutartis, o yra tik susitarimas dėl preliminariosios sutarties pakeitimo; kad ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovo baudos pagal preliminariąją sutartį, atsakovui pažeidus subrangovų atrankos tvarką. Taigi, savo teisės reikalauti sutarties sudarymo ir baudos, kuri buvo numatyta preliminarioje sutartyje, sumokėjimo ieškovas nesiejo su projektavimo darbų sutarties nuostatomis. Ieškovui ginčijant subrangovų atrankos projektavimo darbų sutarties 1.3 punkto nuostatų teisėtumą, atsakovas net negalėjo įsivaizduoti, kad aptariamos projektavimo darbų sutarties nuostatos yra tik susitarimas dėl preliminariosios sutarties pakeitimo. Matydamas, kad projektavimo darbų sutartyje baudos nenumatyta, ir aiškiai suvokdamas, jog yra nelogiška laikyti, kad esą galioja pagrindinės sutarties sudarymo pareigos pagal abi sutartis, atsakovas neįrodinėjo, jog suteikė ieškovui „paskutinio pasiūlymo teisę“, taip pat „geriausio pasiūlymo“ sąvokos turinio. CPK 226 straipsnyje reikalaujama visus motyvus (paaiškinimus), kuriais grindžiami atsikirtimai ar reikalavimai, nurodyti pasirengimo nagrinėti bylą metu. CPK 141 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia keisti ieškinio pagrindą tik iki teismo nutarties paskirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo, o 181 straipsnio 2 dalis numato teismo teisę atsisakyti priimti įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti anksčiau. Ieškovas motyvą (paaiškinimą) dėl sutarčių santykio galėjo pateikti jau ieškinyje, o privalėjo tai padaryti bent jau pasirengimo nagrinėti bylą teismo posėdyje metu, tačiau tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu nurodė, kad esą projektavimo darbų sutarties nuostatos, kurios nustato pagrindinės montavimo darbų sutarties sudarymo taisykles, vertintinos ne kaip savarankiškos, bet kaip nustatančios tvarką, kuria remiantis turi būti patikrinamas ieškovo pagal preliminariąją sutartį siūlomos kainos konkurencingumas, t. y. vertintinos kaip preliminariosios sutarties 6 punkto įgyvendinimo taisyklės. Naujas „detalizacijos“ argumentas esmingai keitė įrodinėjimo dalyką ir onus probandi paskirstymą. Kadangi dėl naujo ieškovo motyvo iš esmės keitėsi įrodinėjimo dalykas ir įrodinėjimo naštos pasiskirstymas, o iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios atsakovas neturėjo pareigos įrodinėti ir visomis jam prieinamomis priemonėmis (liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais ir pan.) neįrodinėjo, kad atsakovas buvo suteikęs ieškovui „paskutinio pasiūlymo“ teisę, neįrodinėjo „už kitų tiekėjų pasiūlymus geresnio ieškovo pasiūlymo“ sąvokos turinio ir kad ieškovo pasiūlymas nebuvo geresnis už alternatyvių tiekėjų pasiūlymus, atsakovas teismo posėdžio metu ne vieną kartą prašė teismo nepriimti šio ieškovo motyvo. Tačiau pirmosios instancijos teismas, neteisėtai priėmęs aptariamą motyvą ir ieškovo pareigą pagal preliminariąją sutartį pasiūlyti konkurencingą kainą aiškindamas per projektavimo darbų sutarties 1.3 punkto prizmę bei nurodydamas, jog atsakovas neįrodė, kad ieškovas siūlė nekonkurencingą kainą, įrodinėjimo naštą neteisėtai perkėlė atsakovui.
2. Susieję preliminariąją ir projektavimo darbų sutartį tokiu būdu, kad esą pastarąja buvo įformintas preliminarusis susitarimas buvo tik susitarimas dėl pirmosios pakeitimo, žemesniųjų instancijų teismai pažeidė CPK 185 straipsnį, 270 straipsnio 4 dalį ir CK 6.193 straipsnį, nes net netyrė, ar, keisdamos preliminariąją sutartį, šalys neatsisakė jos nuostatos dėl baudos. Projektavimo darbų sutartyje nėra nė menkiausios užuominos į tai, kad nepasirinkus ieškovo subrangovu šalia projektavimo darbų sutarties 2.3 punkte numatytų padarinių taikytina ir preliminariosios sutarties 9 punkte nustatyta bauda. Atsakovas pareiškia, kad šalių valia sudarant projektavimo darbų sutartį buvo netaikyti baudos, jeigu atsakovas, nepriklausomai nuo priežasčių, subrangovu pasirinks kitą tiekėją nei ieškovas. Teismai visiškai nesiaiškino, kokia buvo šalių valia dėl baudos taikymo ieškovo nepasirinkus subrangovu; kodėl ginčo šalys projektavimo darbų sutartyje neaptarė netesybų taikymo subrangos sutarties sudarymo su kitu nei ieškovas tiekėju atveju.
3. Teismai pažeidė pamatinius proceso rungimosi (CPK 12 straipsnis) ir nešališkumo (CPK 21 straipsnis) principus, nes savo iniciatyva rinko įrodymus nesant tam įstatyme įtvirtinto pagrindo (CPK 179 straipsnio 2 dalis), tai turėjo įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. Apie atsakovo patirtį viešuosiuose pirkimuose, atsakovo valią pagrindinę sutartį sudaryti su ieškovu bei atsakovo sąžiningumą teismas nusprendė remdamasis centrinio viešųjų pirkimų portalo (www.cvpp.lt), atsakovo internetinio puslapio bei informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis, kurių nėra byloje. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimą grindė byloje neištirtomis aplinkybėmis, kurių nepagrindžia jokie bylos įrodymai. Byloje net nebuvo tiriama šalių valia dėl preliminariosios sutarties sąvokos „laimėjus pasiūlymą“, t. y. jos turinys, taip pat aplinkybės, kada buvo atmestos kitų tiekėjų pretenzijos, nėra jokių įrodymų dėl šių aplinkybių. Byloje nėra viešojo intereso, tik privatus. Dėl to atsakovas nesupranta, kodėl teismai savo iniciatyva rinko įrodymus.
4. Teismai šalių santykiams netinkamai taikė CK 6.193 straipsnyje nustatytas sutarčių aiškinimo taisykles (netinkamai kvalifikavo santykius), nepagrįstai prioritetą suteikdami ieškovo paaiškinimams (CPK 176, 185 straipsniai), bei rėmėsi aplinkybėmis, kurios nebuvo įrodinėjamos bylos nagrinėjimo metu ir nebuvo pagrįstos bylos įrodymais, todėl nepagrįstai nusprendė, kad atsisakymo su ieškovu sudaryti pagrindinę sutartį metu galiojo atsakovo prievolė pagal preliminariąją sutartį, ir nepagrįstai priteisė baudą. Šalys byloje nurodė skirtingus ketinimus dėl preliminariosios ir projektavimo sutarčių. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nesant galimybės nustatyti tikruosius šalių ketinimus, sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Esant priešingiems šalių paaiškinimams dėl ketinimų ginčo sutarčių atžvilgiu, teismai nesivadovavo lingvistiniu sutarčių aiškinimo metodu, o prioritetą nepagrįstai suteikė ieškovo paaiškinimams ir jo iniciatyva liudyti iškviesto ieškovo darbuotojo A. V. parodymams. Teismai neįvertino atsakovo argumentų, paremtų lingvistiniu sutarčių aiškinimo metodu. Aiškindamas CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bonus pater familias kriterijų, Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra išaiškinęs, kad, be kita ko, visuotinai priimtų ir analogiškų šalims protingų asmenų vienodai suprantamų posakių (terminų) vartojimas sudarant sutartį yra viena priemonių, užtikrinančių teisinį tikrumą ir sutarties šalių teisėtų lūkesčių apsaugą, kad siurprizinis, priešingas įprastinei prasmei sutarties tekste vartojamų posakių (sąvokų) aiškinimas, nepagrįstas įstatyme nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, teismo sprendimas yra negalimas. Teismai nesivadovavo šiuo bonus pater familias kriterijaus išaiškinimu (neatsižvelgė bei nevertino projektavimo darbų sutartyje vartojamų posakių (sąvokų) įprastinės prasmės) ir neatsižvelgė į kitas aplinkybes, kurios leidžia teigti, jog protingas asmuo sutartis aiškintų taip, kaip tai byloje darė atsakovas. Teismai nesivadovavo CK 6.193 straipsnio 5 dalies nurodymu, kad, aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių elgesį po sutarties sudarymo ir vykdymo veiksmus.
Apeliacinės instancijos teismas tik išvardijo sutarčių aiškinimo kriterijus, tačiau nenurodė, kaip jie patvirtina teismo pateiktą ginčo šalių santykių kvalifikavimą. Dėl to tai negali būti laikoma tinkamu teismo sprendimo motyvavimu (CPK 270 straipsnio 4 dalis).
Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas ir aiškindamas tikruosius ieškovo ir atsakovo ketinimus, nepagrįstai rėmėsi viešuosius pirkimus reglamentuojančiomis teisės normomis. Ginčo šalys nėra perkančiosios organizacijos ar tiekėjai viešųjų pirkimų prasme. Dėl to jų tarpusavio santykiams, įskaitant preliminariosios sutarties bei projektavimo darbų sutarties sudarymą ir vykdymą, viešųjų pirkimų teisės normos netaikytinos. Teismai byloje netyrė viešojo pirkimo sutarties sąlygų. Šios sutarties nėra byloje. O statybos darbų subrangos sutartį UAB „Fima“ ir atsakovas sudarė jau po viešojo pirkimo sutarties sudarymo. Vadinasi, nebuvo pagrindo išvadai, kad nebuvo galimas ieškovo pakeitimas kitu subrangovu – UAB „Fima“. Tai pripažįsta ir ieškovas, projektavimo sutarties pagrindu iš UAB „Forma“ perėmęs projektavimo darbų atlikimą.
5. Teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 6.165, 1.66, 1.117 ir 6.30 straipsnius, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, todėl nepagrįstai nusprendė, kad preliminarioji sutartis nepasibaigė 2010 m. rugsėjo 3 d. Teismai nepagrįstai sprendė, kad preliminariosios sutarties 7 punktu šalys nustatė terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti. Aiškindamas CK 1.117 straipsnį, Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra nurodęs, kad terminas negali būti apibrėžiamas įvykiu, kuris nėra neišvengiamas (gali įvykti arba neįvykti iš viso), nes taip neapibrėžiamas termino, kaip laiko tarpo, pabaigos momentas. Įvykis „konkurso dalyviui laimėjus pasiūlymą“ nėra laikytinas terminu, nes nėra neišvengiamas. Tai, ar atsakovas laimės viešajame pirkime, taip pat tiesiogiai nepriklauso ir nuo šalių valios, o perkančioji organizacija taip pat dėl įvairių priežasčių gali atmesti paraišką ar pasiūlymą viešajame pirkime. Sąvoka „per protingą terminą“ taip pat negali būti pripažįstama ir sutartyje nustatytu terminu. Tai yra sudedamoji sąlygos „konkurso dalyviui laimėjus pasiūlymą“ dalis. Šia sąvoka nėra apibrėžtas termino, kaip laiko tarpo, pabaigos momentas. Vadinasi, preliminariosios sutarties 7 punkte yra įtvirtintas ne terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti, bet sąlyga (CK 6.30 straipsnis), kuriai esant kyla šalių pareiga sudaryti pagrindinę sutartį, todėl taikytinas CK 6.165 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nustatytas terminas.
6. Padarę išvadą, kad preliminariosios sutarties 7 punkte buvo nustatytas terminas, teismai nenustatinėjo sąlygos, su kuria siejamas „protingo termino“ skaičiavimas, turinio (CK 6.193 straipsnis), taip pat netyrė, kada tiksliai prasidėjo „protingo termino“ skaičiavimas, o savo išvadas pagrindė aplinkybėmis, kurios nebuvo įrodinėjamos byloje (CPK 176 straipsnis, 185 straipsnio 1 dalis); teismai taip pat nesiaiškino, ar „protingas terminas“ gali būti ilgesnis nei vieneri metai (CK 1.9 straipsnio 3 dalis). Teismai byloje nenustatė „protingo termino“ eigos pradžios, o ši aplinkybė turi esminės reikšmės nustatant, ar tuo metu, kai ieškovas pareikalavo sudaryti pagrindinę sutartį, prievolė ją sudaryti dar nebuvo pasibaigusi. Teismai nevertino, ar, atsižvelgiant į imperatyviąją CK 6.165 straipsnio 3 dalies nuostatą, „protingas terminas“ gali būti ilgesnis kaip vieneri metai, ir šiuo teisės klausimu visiškai nepasisakė.
7. Teismai netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą (CPK 176–185 straipsniai), todėl nepagrįstai nusprendė, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovo pasiūlymas buvo ne geresnis už UAB „Fima“ pasiūlymą. Atsakovas neįrodinėjo ir neprivalėjo įrodinėti, kad jis tinkamai vykdė projektavimo darbų sutarties 1.3 punkto nuostatas. Nors teismai neteisėtai konkurencingos kainos onus probandi perkėlė atsakovui, skirtingai nei nurodė teismai, byloje pakako įrodymų spręsti, kad ieškovo paskutinis pasiūlymas nebuvo geresnis už kito tiekėjo pasiūlymą. Klaidingą teismų sprendimą šiuo klausimu lėmė tai, kad teismai netinkamai įvertino įrodymus ir nesivadovavo įrodymų pusiausvyros principu. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog tiek ieškovas, tiek ir UAB „Fima“ siūlė kainas dėl to paties objekto. Ieškovas byloje neįrodė, kad dalį darbų, dėl kurių buvo preliminariai tariamasi su atsakovu, atliko kiti ūkio subjektai. Dėl to teiginiai, kad esą UAB „Fima“ siūlė sutartyje nustatytą kainą dėl mažesnės apimties darbų ar kad darbų kaina galėjo būti pakeista papildomu susitarimu, tolygūs reductio ad absurdum. Kadangi UAB „Fima“ pasiūlymo kaina buvo 2 627 541,96 Lt be PVM, o ieškovo didesnė, buvo pagrindas spręsti, kad ieškovo siūlyta kaina nebuvo geresnė.
IV. Atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas UAB ,,ATEA“ prašo kasacinį skundą atmesti, palikti nepakeistus Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 13 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas, turėtas kasaciniame teisme. Atsiliepime nurodyti šie teisiniai argumentai:
1. Dėl tinkamo ir teisingo bylos išnagrinėjimo bei šalies teisės į gynybą nuo pareikštų reikalavimų. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių. Tokių kilo būtent kasatoriui, nes ieškovas įrodė aplinkybes, kuriomis jis rėmėsi, kai tuo tarpu kasatorius ne tik vengė į bylą pateikti įrodymus, bet ir nesilaikė nuoseklios pozicijos. Kasatoriaus argumentacija, kad preliminarioji sutartis pasibaigė po vienerių metų nuo jos sudarymo, nes sutartyje nėra nustatytas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti, atsirado tik atsakovui pateikus 2011 m. vasario 22 d. atsisakymą su ieškovu sudaryti subrangos sutartį. Iki tol atsakovas neginčijo preliminariosios sutarties galiojimo. Nei atsakovas, nei ieškovas, sudarydami projektavimo darbų sutartį, nebuvo nei expressis verbis, nei savo tolesniu elgesiu ir veiksmais išreiškę valios atsisakyti preliminariosios sutarties. Argumentą, kad projektavimo sutartis iš esmės pakeitė preliminariąją sutartį, teisme pareiškė atsakovas, todėl jam ir teko pareiga įrodinėti novaciją, kuri, remiantis CK 6.141 straipsnio 2 dalimi, yra nepreziumuojama. Dėl to ieškovas neturėjo pareigos įrodyti priešingai, kai iš ieškovo pozicijos ir procesinių dokumentų darytina logiška išvada apie novacijos nebuvimą. Teismai tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą ir, priešingai nei teigia kasatorius, įrodinėjimo naštos neperkėlė išimtinai atsakovui, nes būtent atsakovo argumentams pagrįsti jis turėjo įrodyti konkrečias aplinkybes, tačiau to neatliko. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Ieškinyje ieškovas nuosekliai įrodinėjo atsakovo pareigą sumokėti netesybas dėl pagrindinės sutarties nesudarymo ir vengimo ją sudaryti, inter alia nesuteikiant ieškovui galimybės pasinaudoti „paskutinio pasiūlymo“ teise. Ieškovo pozicija tiek ikiteisminio susirašinėjimo metu, tiek ir teisme nekito: šalys nepanaikino prievolės sudaryti pagrindinės sutarties, todėl, atsakovui pažeidus savo įsipareigojimus, taikoma sutartinė atsakomybė netesybų forma. Teismai teisingai pažymėjo, kad atsakovas neįvykdė įrodinėjimo pareigos pakankamai pagrįsti, jog ieškovo pasiūlymo kaina buvo nekonkurencinga. Atsakovas pateikė tik subrangos sutarties su UAB „Fima“ priedą, tačiau iš šio priedo nematyti, ar UAB „Fima“ į pasiūlymo kainą įskaičiavo visus techniniame projekte numatytus sprendinius, ar visi šie sprendiniai buvo įgyvendinti ir nebuvo keisti. Atsakovui atsisakius ieškovo reikalavimu pateikti visą subrangos sutartį su UAB „Fima“, visus jos priedus ir susijusius susitarimus, nebuvo įrodyta, ar atsakovo pateiktame sutarties priede iš tiesų užfiksuota galutinė kaina, už kurią UAB „Fima" realiai atliko darbus, ar ši kaina nebuvo didesnė, vertinant subrangos sutartį, visus jos priedus ir susijusius susitarimus. Taigi atsakovas nepateikė įrodymų, kurių pagrindu galima būtų objektyviai palyginti UAB „Fima“ ir ieškovo pasiūlymų kainas ir įsitikinti atsakovo teiginių apie tariamą UAB „Fima“ pasiūlymo geresnę kainą pagrįstumu. Atsakovas neįrodė, kad UAB ,ATEA“ buvo sudarytos sąlygos išsamiai susipažinti su UAB „Fima“ pasiūlymu, kad būtų vykdytos detalios derybos ir sudarytos sąlygos ieškovui pateikti „paskutinį pasiūlymą“, kaip kad nustatyta projektavimo darbų sutarties 1.3.2–1.3.4 punktuose.
Ieškovas 2011 m. kovo 22 d. ieškinyje rėmėsi aplinkybe, kad atsakovo vengimas sudaryti pagrindinę sutartį apima ir informacijos apie galimybę pasinaudoti „paskutinio pasiūlymo“ teise nepateikimą. Ieškinyje ieškovas nuosekliai šiuos atsakovo padarytus projektavimo sutarties nuostatų pažeidimus susiejo su reikalavimu priteisti netesybas, todėl darytina pagrįsta išvada, kad dar pasirengimo bylos nagrinėjimui iš esmės stadijoje ieškovas pateikė visus savo motyvus ir šie motyvai nebuvo keičiami bylos nagrinėjimo metu.
2. Dėl CPK 185 straipsnio, 270 straipsnio 4 dalies ir CK 6.193 straipsnio. Negalima sutikti su nurodytais kasatoriaus argumentais, kad projektavimo darbų sutarties sudarymas patvirtina šalių valios pasikeitimą. Šie argumentai yra visiškai nepagrįsti, neatitinka tikrovės bei prieštarauja faktinei situacijai, byloje surinktiems įrodymams ir tikriesiems šalių ketinimams. Teismai, priimdami skundžiamus sprendimus, tinkamai ištyrė visus byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas, kad šalys, sudarydamos projektavimo darbų sutartį, neatsisakė preliminariosios sutarties vykdymo ir sutartinių sankcijų, dėl ko netesybų taikymas buvo pagrįstas ir atitiko šalių sudarytas sutartis. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad šalių tikrieji ketinimai, sudarant projektavimo darbų sutartį, buvo susitarti dėl techninio projekto dalių parengimo bei konkurencingos pagal techninį projektą ketinamų atlikti darbų kainos nustatymo. Kitokią išvadą pagrindžiančių įrodymų, išskyrus subjektyvų kasatoriaus aiškinimą, nėra. Kasatorius nurodė, kad ieškovas nepageidavo taikyti netesybas, tačiau savo teiginių nepagrindė bylos medžiaga, ir remiasi naujais argumentais, kas nėra leidžiama. Logiška ir nuoseklu, kad projektavimo sutartyje šalys nenurodė netesybų, nes jos buvo nustatytos preliminariojoje sutartyje.
3. Dėl rungimosi ir nešališkumo principų. Remiantis CPK 179 straipsnio 3 dalimi, teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Vien ta aplinkybė, kad Lietuvos apeliacinis teismas pasinaudojo „LITEKO“ ir centrinio viešųjų pirkimų portalo duomenimis, nesudaro pagrindo teigti, kad teismas pažeidė rungimosi ir nešališkumo principą. Atmestinas kasatoriaus argumentas, kad esą pirmosios instancijos teismas savo sprendimą grindė byloje neištirtomis aplinkybėmis, nes byloje buvo pateikti ieškovo paaiškinimai, susiję su supaprastinto riboto konkurso „VĮ Tarptautinio Palangos oro uosto keleivių terminalo plėtros projektavimo paslaugų ir statybos montavimo darbų pirkimas“ rezultatais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktika dėl įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo yra gausi, išsami ir nuosekli. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagal vidinį savo įsitikinimą įvertino byloje esančius įrodymus.
4. Dėl CK 6.193 straipsnio taikymo. Kasatorius visiškai nepagrįstai prioritetą bando suteikti ne lingvistiniam ir fragmentiškam sutarčių nuostatų aiškinimui, atskiriant pavienes nuostatas nuo kitų, bandant ignoruoti kitus byloje esančius įrodymus. Surinkta bylos medžiaga (sutarčių nuostatos, šalių susirašinėjimas el. paštu, liudytojo A. V. parodymai, ieškovo atstovų paaiškinimai) patvirtina, kad šiuo atveju teismai galėjo ir tinkamai taikė būtent tikrųjų šalių ketinimų metodą, lygiagrečiai gilindamiesi ir į sutarčių sąlygų lingvistinę prasmę, jų sisteminius ir loginius ryšius. Atsakovas nepakvietė apklausai į teismo posėdį nė vieno UAB „LitCon“ darbuotojo, nors tokias galimybes turėjo, o apsiribojo vien mėginimais išimti iš konteksto atskirus teiginius ar atskiras sutarčių nuostatas ir jas savaip interpretuoti, iškraipant šių teiginių ir sutarčių nuostatų prasmę. Kasatoriaus argumentai ne tik nepaneigia teismų motyvų, bet aiškiai prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Bylos medžiaga (el. laiškai, liudytojo parodymai) patvirtina, kad šalių veiksmai ir susirašinėjimas iki 2011 m. vasario 22 d. buvo nukreipti į pagrindinės sutarties sudarymą. Nesant techninio projekto elektrotechnikos, silpnų srovių ir kompiuterizacijos, technologinės bei automatikos dalių, negalėjo būti atliekami ir rangos darbai pagal preliminariąją sutartį: gaisrinė ir apsauginė signalizacija; elektroniniai ryšiai; technologinių procesų valdymas ir automatizacija; technologinė įranga; vaizdo stebėjimo sistema. Atsakovo partneriui UAB „Forma“ atsisakius vykdyti atitinkamus projektavimo darbus, iškilo grėsmė visam konkursui. Tik dėl šios priežasties kasatoriaus prašymu ieškovas sutiko atlikti projektavimo darbus ir pasirašė projektavimo sutartį. Tačiau jokiais savo veiksmais šalys nesusitarė nebevykdyti ir preliminariosios sutarties. Ieškovas objektyviai negalėjo pasiūlyti darbų pagal preliminariąją sutartį kainos anksčiau nei 2010 m. spalio 4 d., t. y. kol dar nebuvo baigti projektavimo darbai, nes viešasis pirkimas buvo organizuojamas ne tik statybos rangos, bet ir projektavimo darbams atlikti, pirkimo paskelbimo metu techninio projekto perkančioji organizacija neturėjo, nes jis dar nebuvo parengtas. Dėl to į pirkimo pasiūlymo kainą buvo įtraukta tik orientacinė preliminariojoje sutartyje nurodytų darbų kaina.
Kasatoriaus argumentai, kad esą apeliacinės instancijos teismas tinkamai nemotyvavo savo sprendimo, atmestinas. Ieškovo vertinimu, teismų motyvai buvo gana išsamūs ir vien ta aplinkybė, kad kasatorius nesutinka su teismų motyvais, nelemia priimtų sprendimų neteisėtumo. Teismai tinkamai įvertino ir kvalifikavo šalių santykius bei priėmė teisingą sprendimą.
5. Dėl CK 6.165, 1.66, 1.117 ir 6.30 straipsnių taikymo. Kasatorius nurodo, kad pagal preliminariosios sutarties 7 punktą negali būti laikoma, jog yra nustatytas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti. Preliminariosios sutarties galiojimo terminas ir pagrindinės sutarties sudarymo terminas buvo gana aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžti preliminariosios sutarties 7 ir 10 punktuose. Pagal preliminariosios sutarties 7 punktą šalys susitarė, kad jos konkurso dalyviui (atsakovui) laimėjus pasiūlymą geranoriškai ir per protingą terminą sudarys pagrindinę sutartį ir ją sąžiningai vykdys. Preliminariosios sutarties 10 punkte nurodyta, kad preliminarioji sutartis galioja nuo jos pasirašymo dienos iki subrangos sutarties pasirašymo dienos arba pirkimo rezultato, kurio laimėtoju paskirtas kitas asmuo nei atsakovas. Taigi šalys tinkamai įvykdė CK 6.165 straipsnio 3 dalies nuostatas ir aiškiai, atsižvelgdamos į preliminariosios sutarties tikslą ir konkrečias jos sudarymo aplinkybes, apibrėžė, per kokį laikotarpį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis bei kiek galioja preliminarioji sutartis.
Pažymėtina, kad CK nedraudžia terminus apibrėžti įvykiais ir vertinamosiomis sąvokomis, tokiomis kaip „protingas terminas“ ar pan. Tokios terminų apibrėžtys civiliniuose teisiniuose santykiuose yra vartojamos dažnai. Termino pradžia ir pabaiga nustatoma įvertinant konkrečias faktines aplinkybes. Civiliniuose teisiniuose santykiuose galioja dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad viskas, kas nėra tiesiogiai draudžiama, tas yra leidžiama. Taigi, tai, kad CK 1.117 straipsnis vienareikšmiškai nenurodo, jog terminas taip pat gali būti apibrėžiamas nurodant įvykius (viešojo pirkimo laimėjimą ir pagrindinės subrangos sutarties sudarymą) ir „protingą terminą“ po pirmojo iš šių įvykių įvykimo, nereiškia, kad šalių sutarimu terminas negalėjo būti nustatytas tokiu būdu. Teismų praktikoje pateikiami išaiškinimai, kad „protingo termino“ klausimas sprendžiamas kiekvienu atveju, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, pavyzdžiui, į tai, kiek laiko trunka sutarties šalių bendravimas sutarties pagrindu, jų indėlį į sutartinius santykius, kiek laiko pareikalautų naujų sutartinių santykių suformavimas ir kitas svarbias aplinkybes. Kasatorius remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais 2009 m. gruodžio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2009, tačiau šios bylos faktinės aplinkybės iš esmės yra skirtingos, todėl kasatoriaus nurodytas kasacinio teismo išaiškinimas negali būti taikomas.
6. Dėl „protingo termino“ pradžios momento. Kasatoriaus siekiama pabrėžti problematika, susijusi su protingo termino atskaitos pradžia, yra teisiškai nereikšminga, nes šią aplinkybę teismai tinkamai nustatė ir kasatoriaus argumentai teismo išvadų nepaneigia.
7. Dėl CPK 176–185 straipsnių taikymo. Teismai, priimdami skundžiamus sprendimus, teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir priėmė pagrįstas išvadas, kad ieškovui nebuvo sudarytos galimybės pateikti paskutinį pasiūlymą, nes jam nebuvo suteikta visa tam reikalinga informacija. Atsakovas neatsakinėjo į ieškovo prašymus pateikti informaciją apie kitų tiekėjų pasiūlymų kainas, apie pasiūlymų kainose įvertintus ar neįvertintus sprendinius, neatsakinėjo į klausimus, ar ieškovo pasiūlytos kainos yra tinkamos. Ieškovas su UAB „Fima“ kainomis, tokias, kokias jas pateikė kasatorius, susipažino tik parengiamajame posėdyje. Kasatorius kasaciniame skunde vėl pateikia subjektyvų faktinių aplinkybių vertinimą, detalizuojamą lentelėje. Kasacinis teismas iš naujo netiria faktinių aplinkybių, todėl šie kasacinio skundo apskritai nenagrinėtini.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasaciniu skundu teismų priimti sprendimai ginčijami teigiant, kad bylą nagrinėję teismai neteisingai taikė įstatymo ir teismų praktikos nuostatas dėl preliminariosios sutarties terminų, įrodinėjimo taisyklių ir sutarčių aiškinimo. Byloje nekonstatavus pagrindo peržengti kasacinio skundo ribas, teisėjų kolegija pasisako dėl nurodytų kasatoriaus argumentų pagrįstumo.
Dėl preliminariosios sutarties termino
Kasatorius teigia, kad teismai, spręsdami, kad preliminarioji sutartis nepasibaigė per vienerius metus nuo jos sudarymo CK 6.165 straipsnio 3 dalies pagrindu, nes jos sąlygose buvo nustatytas pagrindinės sutarties sudarymo terminas, sutarties šalių apibrėžtas kaip ,,protingas terminas“, netinkamai aiškino ir taikė CK 6.165, 1.66, 1.117 ir 6.30 straipsnius, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šie kasatoriaus argumentai nepagrįsti.
Iš teismų procesinių dokumentų turinio matyti, kad, spręsdami dėl preliminariosios sutarties termino, teismai vertino jos sąlygų visumą ir padarė išvadą, kad, pirma, jos šalys prievolės sudaryti pagrindinę sutartį atsiradimą susiejo įvykiu, kurio buvimas preliminariosios sutarties sudarymo metu nebuvo ir negalėjo būti žinomas – viešojo pirkimo konkurso laimėjimu, t. y. sudarė sandorį su atidedamąja sąlyga; antra, susitardamos, kad pagrindinė sutartis bus sudaryta per protingą terminą kasatoriui laimėjus viešojo pirkimo konkursą, nustatė pagrindinės sutarties sudarymo terminą, kurį apibrėžė ne konkrečia laiko trukme, o vertinamąja sąvoka ,,protingas terminas“. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokios bylą nagrinėjusių teismų išvados atitinka įstatymo ir teismų praktikos nuostatas.
Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje vertinant analogiškas nagrinėjamai teisines situacijas, kai preliminariųjų sutarčių sąlygose prievolės sudaryti pagrindinę sutartį atsiradimas siejamas su įvykiu, kuris nėra neišvengiamas (gali įvykti arba neįvykti), laikomasi pozicijos, kad teismai dėl tokios preliminariosios sutarties sąlygos turinio reikšmės: ar ja nustatytas terminas ar atidedamoji prievolės atsiradimo sąlyga, turi spręsti įvertinę konkrečias bylos aplinkybes bei pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles nustatę tikrąją šalių valią (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Eskom“ v. K. B., K. S., kt., bylos Nr. 3K-3-220/2011). Byloje nustatyta, kad šalys ginčo preliminariąja sutartimi įtvirtino ketinimą bendradarbiauti vykdant Tarptautinio Palangos oro uosto keleivių terminalo plėtros projektavimo paslaugų ir statybos montavimo darbus, preliminariąja sutartį įvardydami kaip pagrindą sudaryti subrangos sutartį dėl preliminariojoje sutartyje nurodytų darbų tuo atveju, jeigu kasatorius laimės viešąjį pirkimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokį sutarties šalių susitarimą bylą nagrinėję teismai pagrįstai kvalifikavo kaip sandorį su atidedamąja sąlyga.
CK 1.117 straipsnyje, reglamentuojančiame termino apibrėžtį, be kita ko, nustatyta, kad įstatymų ar sandorių nustatytas arba teismo paskiriamas terminas nurodomas kalendorine data arba nurodomas metais, mėnesiais, savaitėmis, dienomis ar valandomis skaičiuojamas laikas (1.117 straipsnio 1 dalis); terminas gali būti apibrėžiamas ir nurodant įvykį, kuris neišvengiamai turi įvykti (1.117 straipsnio 2 dalis). Taigi, šiame CK straipsnyje nėra nuostatos dėl ,,protingo termino“ kaip termino nurodymo būdo. Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ,,protingo termino“ sąvoka yra plačiai vartojama kituose CK straipsniuose, pvz. CK 6.53 straipsnio ,,Prievolių įvykdymo terminas“ 2 dalyje nustatyta, kad prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, išskyrus atvejus, jeigu pagal įstatymus ar sutarties esmę aiškus kitoks prievolės įvykdymo terminas; tokiais atvejais prievolės įvykdymo terminas turi būti protingas ir sudaryti sąlygas skolininkui tinkamai įvykdyti prievolę; CK 6.61 straipsnio ,,Prievolės atlikti tam tikrą darbą neįvykdymo pasekmės“ 1 dalyje nustatyta, kad kai skolininkas neįvykdo prievolės atlikti tam tikrą darbą, kreditorius turi teisę atlikti tą darbą skolininko sąskaita per protingą terminą ir už protingą kainą, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis, arba reikalauti atlyginti nuostolius; CK 6.199 straipsnyje ,,Sutartis neapibrėžtam terminui“ nustatyta, kad neapibrėžtam terminui sudarytą sutartį bet kuri šalis gali nutraukti apie tai per protingą terminą iš anksto įspėjusi kitą šalį, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita; CK 6.209 straipsnyje ,,Papildomas terminas sutarčiai įvykdyti“ nustatyta, kad jeigu sutartis neįvykdyta, nukentėjusi šalis gali raštu nustatyti protingą papildomą terminą sutarčiai įvykdyti ir pranešti apie tai kitai šaliai; ir t. t.
Aptartas teisinis reguliavimas rodo, kad CK 1.117 straipsnyje nėra įtvirtinto baigtinio civilinių teisinių terminų nustatymo būdų sąrašo. Ikisutartiniuose santykiuose galioja bendrieji civilinių santykių reglamentavimo principai, inter alia sutarties laisvės ir civilinių teisinių santykių subjektų autonomijos. Šių principų taikymas nagrinėjamai teisinei situacijai reiškia, kad, nesant įstatyme įtvirtinto imperatyvo, draudžiančio preliminariosios sutarties šalims susitarti, kad pagrindinė sutartis bus sudaryta per protingą terminą, toks susitarimas yra teisėtas ir sukeliantis teisinius padarinius. ,,Protingo termino“ sąvoka yra vertinamoji, todėl visais atvejais turi būti nustatoma įvertinus konkrečias reikšmingas nagrinėjamo ginčo aplinkybes.
Kasatoriaus argumentai, kad bylą nagrinėję teismai nenustatė ,,protingo termino“ sąlygos turinio, neatitinka teismų procesinių dokumentų. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, kad ,,protingu terminu“ laikytinas laikotarpis nuo kasatoriaus ir perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo sutarties sudarymo iki kasatoriaus ir UAB ,,Fima“ subrangos sutarties pasirašymo, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ši išvada pagrįsta.
Dėl sutarčių aiškinimo taisyklių taikymo
Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog sutarties turinio nustatymas yra fakto klausimas, todėl kasacinio teismo gali būti nagrinėjamas tik sutarčių aiškinimą reglamentuojančių civilinės teisės normų taikymo aspektu. Kasatorius teigia, 2010 m. rugsėjo 15 d. ginčo šalių sudaryta projektavimo darbų sutartimi šalys susitarė ne tik dėl projektavimo darbų atlikimo, bet ir iš naujo susitarė dėl pagrindinės subrangos sutarties sudarymo tvarkos bei nesudarymo pasekmių, todėl bylą nagrinėję teismai, spręsdami, kad ginčo šalys nepakeitė preliminariosios padarinių ir neatsisakė jos sąlygos dėl netesybų, pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatorius nepateikė pakankamų argumentų šiam savo teiginiui pagrįsti. Bylą nagrinėję teismai išvadą, kad šalys, sudarydamos projektavimo darbų sutartį, tęsė preliminariąja sutartimi sudarytą susitarimą bendradarbiauti dalyvaujant viešojo pirkimo konkurse ir įgyvendinant viešojo pirkimo sutartį, bet neatsisakė preliminariosios sutarties, padarė įvertinę sutarčių aiškinimui reikšmingų aplinkybių visumą: abiejų sutarčių sudarymo aplinkybes, jų turinį, sutarčių sąlygų tarpusavio ryšį, ginčo šalių veiksmus ikisutartiniuose santykiuose ir kt. Priešingai negu nurodo kasatorius, apeliacinės instancijos teismas neapsiribojo bendrųjų sutarčių aiškinimo taisyklių nurodymu, o didelį dėmesį skyrė tikrosios sutarties šalių valios nustatymui reikšmingų aplinkybių vertinimui. Pagrįsti atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai, kad kasatorius, teigdamas, jog vietoj pradinės preliminariosios sutarties buvo sudaryta ją pakeičianti projektavimo darbų sutartis, teigia buvus novacijos faktą, todėl turėtų įrodyti CK 6.141 straipsnio taikymui reikšmingas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad pagal CK 6.11 straipsnio 2 dalį novacija nepreziumuojama, todėl visais atvejais turi būti aiškiai ir neabejotinai pareikšta. Procesinių bylos dokumentų turinys rodo, kad aplinkybių, patvirtinančių novaciją, byloje nenustatyta.
Dėl įrodinėjimą reglamentuojančių proceso teisės normų taikymo
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatoriaus argumentai dėl įrodinėjimo taisyklių pažeidimo neatitinka kasacijos pagrindams keliamų reikalavimų, t. y. nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismai padarė proceso teisės pažeidimų, dėl kurių galėjo būti priimtas iš esmės neteisėtas sprendimas (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasatorius nesutinka su teismų sprendimuose išdėstytu įrodymų vertinimu, tačiau jo argumentai nepakankami pripažinti, kad teismų procesinių sprendimų išvados dėl byloje nustatytų aplinkybių yra nepagrįstos ar neteisėtos. Teismai vertino bylos įrodymų ir reikšmingų aplinkybių visumą, vien tai, kad apeliacinės instancijos teismas nutartyje savo iniciatyva padarė nuorodą į viešąsias duomenų bazes, nereiškia, kad priimtas procesinis sprendimas neteisėtas, CPK 179 straipsnio 3 dalis teismui suteikia teisę naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų, išvadą, jog kasatorius yra patyręs viešųjų pirkimų dalyvis, teismas grindė ir jo paties pateiktais duomenimis apie vykdomų darbų objektus, be to, ši faktinė aplinkybė (kasatoriaus patirtis viešuosiuose pirkimuose) nevertintina kaip galinti nulemti sprendimą dėl ginčo esmės.
Išdėstytų argumentų visumos pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad nenustatyta įstatyme įtvirtintų pagrindų pakeisti ar panaikinti skundžiamą teismo sprendimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Ieškovas 2013 m. kovo 1 d. pateikė prašymą atlyginti 10 648 Lt bylinėjimosi išlaidas, patirtas kasaciniame teisme, 2012 m. lapkričio 2 d. sąskaitą–faktūrą serija NIP Nr. 12028, atliktų darbų išklotinę, AB SEB banko 2012 m. gruodžio 13 d. vietinio mokėjimo nurodymą. Atmetus atsakovo kasacinį skundą, ieškovui iš kasatoriaus priteistina 2000 Lt advokato pagalbos išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnis, 98 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85).
Kasaciniame teisme turėta 40,88 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 2 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atmetus kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai priteistinos iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui UAB „ATEA“ (j. a. k. 122588443) iš kasatoriaus atsakovo UAB ,,LitCon“ (j. a. k. 123228761) 2000 (du tūkstančius) Lt advokato pagalbos kasaciniame teisme išlaidų atlyginimo.
Priteisti valstybei iš kasatoriaus atsakovo UAB ,,LitCon“ (j. a. k. 123228761) 40,88 Lt (keturiasdešimt litų 88 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo. Priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Egidijus Laužikas
Sigita Rudėnaitė