Civilinė byla Nr. e2-1723-241/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00837-2020-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.4; 3.4.4.2
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gruodžio 17 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „JUMPS“ direktoriaus V. P. (V. P.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-3489-967/2020, kuria atmestas pareiškėjo prašymas dėl uždarosios akcinės bendrovės „JUMPS“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir uždarajai akcinei bendrovei „JUMPS“ iškelta bankroto byla, tretieji asmenys – AO „ROSEKSIMBANK“ ir Rusijos valstybinė korporacija „VEB.RF“.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas UAB „JUMPS“ direktorius V. P. kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti atsakovės UAB „JUMPS“ restruktūrizavimo bylą. Nurodė, kad bendrovės finansinius sunkumus lėmė neigiamos rinkos sąlygos, staigūs žaliavų kainų pokyčiai, naftos ir jos produktų paklausos kritimas, kurį sukėlė koronaviruso (COVID-19) pandemija. Atsakovės gaunamų piniginių lėšų įsipareigojimams padengti nepakanka. Restruktūrizavus atsakovės skolas, nekeičiant bendrovės veiklos krypties, atsirastų apyvartinių lėšų tolimesniam veiklos vystymui, kuris lemtų didėjantį bendrovės pardavimų skaičių bei galimybę dalimis atsiskaityti su kreditoriais. Bendrovės turimi finansiniai sunkumai – laikini, juridiniam asmeniui iš esmės esant gyvybingam, veiklos tęstinumas gali būti užtikrintas iškėlus restruktūrizavimo bylą ir vykdant restruktūrizavimo planą. 2019 m. bendrovės pardavimai sudarė 21 199 307 Eur, ilgalaikis turtas – 5 500 851 Eur, trumpalaikis turtas – 25 833 972 Eur. Taigi atsakovė veiklą tęsti gali, daliai kreditorių išreiškus norą bendradarbiauti. Restruktūrizavimo plano projekte numatytos gauti piniginės lėšos patvirtina atsakovės galimybę atsiskaityti su kreditoriais ir atstatyti jos mokumą. Atsakovė ves derybas su kreditoriais, galinčiais teikti finansinę pagalbą, daryti atidėjimus, taip pat neatmeta galimybės rasti papildomą potencialų investuotoją bei, suderinusi su kreditorių komitetu ir hipotekos kreditoriais, gauti papildomą finansavimą.
2. Tretieji asmenys AO „ROSEKSIMBANK“ ir Rusijos valstybinė korporacija „VEB.RF“ su pareiškėjo prašymu nesutiko ir prašė iškelti atsakovei UAB „JUMPS“ bankroto bylą. Nurodė, kad bendrovė yra nemoki. 2020 m. kovo 31 d. balanse užfiksuota, jog bendrovės turtas sudaro 31 403 369 Eur (nuosavas kapitalas -6 698 778 Eur), o finansiniai įsipareigojimai – 38 102 147 Eur. Bendrovė 2016 m. patyrė 253 412 Eur nuostolių, o 2019 m. – 5 379 309 Eur nuostolių. Taigi nuostoliai per nurodytą laikotarpį išaugo daugiau nei 21 kartą. Atsakovės pardavimo pajamos mažėja, 2018 m. jos sudarė 88 666 840 Eur, 2019 m. – 21 199 307 Eur, o 2020 m. I ketvirtį – 811 558 Eur. Laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 31 d. iki 2020 m. gegužės 28 d. atsakovės darbuotojų skaičius reikšmingai sumažėjo – nuo 40 iki 15 darbuotojų. Atsakovės pateiktas restruktūrizavimo plano projektas yra nekonkretus, jame nenurodytos aiškios priemonės bendrovės gyvybingumui ir mokumui atstatyti. Restruktūrizavimo laikotarpiu atsakovė neketina pradėti naujų veiklų. Tai reiškia, kad atsakovė restruktūrizavimo laikotarpiu planuoja veikti lygiai taip pat, kaip iki pareiškimo pateikimo. Tokia veiklos vykdymo strategija yra nuostolinga, todėl negali pasiteisinti ateityje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartimi pareiškėjo prašymo iškelti atsakovės UAB „JUMPS“ restruktūrizavimo bylą netekino ir atsakovei iškėlė bankroto bylą.
4. Iš 2020 m. kovo 31 d. UAB „JUMPS“ balanso teismas nustatė, kad bendrovė turi 31 403 369 Eur vertės turtą. Šią sumą sudaro ilgalaikis turtas – 5 463 363 Eur (3 804 Eur nematerialus turtas ir 5 223 733 Eur materialus turtas ), trumpalaikis turtas – 25 940 006 Eur (7 530 750 Eur atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys; 18 404 654 Eur per vienerius metus gautinos sumos, 2 341 Eur kitas trumpalaikis turtas, 2 261 Eur pinigai ir pinigų ekvivalentai). UAB „JUMPS“ per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 26 740 220 Eur. Atsakovė dirba nuostolingai, už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. kovo 31 d. jau patyrusi 42 623 Eur nuostolių.
5. Teismas pažymėjo, kad didžiąją atsakovės turimo turto dalį, t. y. 18 404 654 Eur, sudaro per vienerius metus gautinos sumos. 12 475 700 Eur iš tos sumos atsakovė nurodė kaip gautiną sumą, išieškojus debitorių skolas. 2020 m. rugsėjo 17 d. debitorių sąraše nurodyti 109 skolininkai. Debitorių sąrašo duomenimis, visų skolų grąžinimo terminai jau yra suėję. Tačiau byloje nėra duomenų, pagrindžiančių atsakovės realias galimybes susigrąžinti debitorių skolas, todėl nėra pagrindo atsakovės debitorinius įsipareigojimus vertinti kaip faktiškai turimą turtą ir šių skolų sumas įtraukti į bendrovės turto masę. Esant nurodytoms aplinkybėms, į bendrovės turto vertę neįskaitoma 12 475 700 Eur dydžio debitorinių skolų suma. Taigi patikslinus atsakovės turimo turto dydį, jos turtas iš viso sudaro 18 927 669 Eur.
6. Teismas nustatė, kad atsakovė turi 90 kreditorių, kuriems faktiškai pradelstų vykdyti įsipareigojimų suma sudaro 26 779 048,21 Eur. Atsakovei UAB „JUMPS“ priklausančios visos transporto priemonės, nekilnojamasis turtas, atitinkamos turtinės teisės yra areštuotos, todėl atsakovė negali šiuo turtu nei disponuoti, nei iš jo atsiskaityti su kreditoriais. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-26332-545/2020 pagal ieškovės UAB ,,JUMPS“ patikslintą ieškinį atsakovei SIA ,,UniCredit Leasing“ dėl finansinio lizingo sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir sutarčių sąlygų pakeitimo. Jeigu UAB ,,JUMPS“ ieškinys bus atmestas, ji privalės grąžinti SIA ,,UniCredit Leasing“ sutarčių pagrindu naudotą turtą, kurio likutinė vertė pagal 2020 m. rugsėjo 23 d. patikslinto restruktūrizavimo plano projektą sudaro 373 219,61 Eur.
7. Teismas nurodė, kad 2020 m. kovo 31 d. balansas patvirtina, jog atsakovės įsipareigojimai, susiję su darbo santykiais, sudaro 687 267 Eur. Taigi atsakovė laiku nemoka darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų darbuotojams. Antstolių informacinės sistemos (AIS) duomenimis, dalies darbo užmokesčio įsiskolinimo išieškojimas vyksta priverstine tvarka. Atsakovė yra sumažinusi darbuotojų skaičių, t. y. 2017 m. gruodžio 31 d. ji turėjo 39 apdraustuosius, 2018 m. gruodžio 31 d. – 38, 2019 m. gruodžio 31 d. – 27 , o 2020 m. liepos 31 d. – tik 16.
8. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi buvo įpareigotas nurodyti kiekvienos iš jo įvardintos finansinių sunkumų priežasties mastą. Tačiau šis įpareigojimas nebuvo tinkamai įvykdytas. Nėra pateikti duomenys, kaip bendrovės veiklą (pardavimo pajamų, pelno gavimo ar nuostolių atsiradimo prasme) paveikė, pavyzdžiui, neigiamos rinkos sąlygos, staigūs žaliavų kainų pokyčiai, koronavirusas (COVID-19). Be to, bendrovė jau nuo 2016 m. dirba nuostolingai, nuostoliai didėjo iki 2020 m. rugsėjo 23 d. patikslinto restruktūrizavimo plano projekte išdėstytų priežasčių atsiradimo. Bendrovė 2016 m. patyrė 253 412 Eur nuostolių, o 2019 m. – 5 379 309 Eur. Atsakovės pardavimo pajamos mažėja, 2018 m. jos sudarė 88 666 840 Eur, 2019 m. – 21 199 307 Eur, o 2020 metų I ketvirtį – 811 558 Eur. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovės finansiniai sunkumai, dėl kurių ji nepajėgia laiku vykdyti savo įsipareigojimų, yra ilgalaikiai ir pastovaus pobūdžio.
9. Teismas sprendė, kad restruktūrizavimo plano projekte lakoniškai nurodytos priemonės mokumui atstatyti yra deklaratyvios, tinkamai nedetalizuotos, nepagrįstos objektyviais efektyvumo ir realumo duomenimis. Plano projekte nėra numatytos konkrečios priemonės, kurios leistų daryti išvadą, kad jų įgyvendinimas sudarytų galimybę iš esmės pagerinti bendrovės turtinę padėtį, atsiskaityti su kreditoriais bei išsaugoti bendrovės gyvybingumą.
10. Teismas pažymėjo, kad nėra aišku, kiek iš kiekvienos restruktūrizavimo plano projekte nurodomos atsakovės sudarytos sutarties konkrečiai ketinama gauti piniginių lėšų. Be to, į bylą pareiškėjas yra pateikęs 2020 m. kovo 10 d. Coral Energy PTE LTD pasiūlymą ir 2020 m. liepos 1 d. Vitol S. A. pasiūlymą pirkti naftos produktus, tačiau informacija yra tik bendro pobūdžio, nėra duomenų apie vykdomų užsakymų periodiškumą ir planuojamų gauti pardavimo pajamų dydį. Nors pareiškėjas nurodė, kad su kontrahentais Coral Energy PTE LTD, Atlantis commodities trading PTE LTD, SCAND OIL TRADE OU, NOVUTECH OU pasiekti susitarimai dėl apmokėjimo už patiektas žaliavas termino atidėjimo 60–90 dienų, tačiau nenurodytos prognozės, pagrįstos gaunamų pajamų pagrindu atliktais skaičiavimais, dėl atsakovės finansinių galimybių šiuos susitarimus vykdyti net ir atidėjus mokėjimo terminą.
11. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovė yra nurodžiusi, jog restruktūrizavimo plano vykdymo laikotarpiu, esant poreikiui, yra numačiusi parduoti dalį turimo ilgalaikio turto – 1,37 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Nors atsakovė teigė, kad gautas lėšas iš turto pardavimo numatoma naudoti atsiskaitymui su kreditoriais, einamai veiklai finansuoti, tačiau nėra žinoma, kokia šio žemės sklypo vidutinė rinkos kaina. Todėl negalima vertinti, kokia dalimi gali būti finansuojama veikla arba atsiskaitoma su kreditoriais.
12. Teismas sprendė, kad iš pareiškėjo pateiktų duomenų apie investicinį projektą – (duomenys neskelbtini) rezervuarų parko plėtrą nėra aiškus nei šio projekto įgyvendinimo laikotarpis, nei jo dabartinė stadija, be to, nepateikti konkretūs paskaičiavimai, kokia dalimi (išreikšta pinigine verte) restruktūrizavimo plano vykdymo laikotarpiu didėtų naftos produktų pardavimo pajamos bei kiek iš jų būtų panaudota atsiskaitymams su kreditoriais vykdyti.
13. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų apie konkrečius trečiųjų asmenų įsipareigojimus skolinti lėšas atsakovės apyvartai, detalizuojant tokių susitarimų kontrahentus, skolintinų lėšų dydį ir sąlygas, kurioms esant jos suteikiamos, todėl argumentas, jog bendrovė yra numačiusi gauti naują finansavimą, esant papildomam poreikiui pasinaudoti ir faktoringu, nepagrįstas.
14. Teismas nurodė, kad vykdant 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartį buvo patikslinti duomenys, pareiškėjui nurodant sutarčių kontrahentus, objektą ir galiojimo terminą, tačiau tokia informacija, nesant įrodymų apie sutarčių vykdymą, yra nepakankami pajamų gavimui pagrįsti.
15. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas rašytiniuose paaiškinimuose buvo nurodęs, jog 2020 m. rugpjūčio 19 d. bendrovės įsiskolinimo suma kreditoriams sudarė 26 105 691,34 Eur, ją padengus 1 453 759,31 Eur suma, todėl informacija apie pasikeitusį bendrovės kreditorių sąrašą ir sumažėjusį jų reikalavimų dydį leidžia spręsti, kad bendrovė yra gyvybinga, toliau vykdo veiklą. Tačiau dalinis atsiskaitymas su kreditoriais, teismo vertinimu, savaime nepatvirtina aplinkybės, kad atsakovės pajamos iš esmės padidėjo ir tai leis jai ateityje atsiskaityti su kreditoriais, tęsiant veikla?. Nebuvo pateikta įrodymų, kad atsiskaitymas iš tiesu? yra įvykdytas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
16. Pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartį ir pareiškimą dėl UAB „JUMPS“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Teismas nepranešė pareiškėjui apie savo ketinimą peržengti pateikto pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo nagrinėjimo ribas – apie galimybę iškelti bankroto bylą. Dėl to susiklostė situacija, kad teismas nesuteikė pareiškėjui galimybės pasisakyti dėl bendrovės mokumo. Teismas 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją iki 2020 m. rugsėjo 9 d. pateikti papildomus įrodymus, tačiau šia nutartimi nebuvo pranešta apie ketinimą peržengti bylos nagrinėjimo ribas, t. y. teismas nesudarė galimybių pasisakyti ir teikti įrodymus dėl bankroto bylos iškėlimo sąlygų, o priešingai, įpareigojo pareiškėją teikti įrodymus, susijusius su restruktūrizavimo plano projektu. Teismas, neinformuodamas pareiškėjo apie ketinimą kelti bankroto bylą bei nesuteikdamas galimybės pateikti dokumentų, susijusių su bendrovės finansine būkle skundžiamos nutarties priėmimo dienai, negalėjo tinkamai įvertinti UAB „JUMPS“ turtinės padėties.
16.2. Pagrindinė restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlyga, leidžianti atriboti įmonės restruktūrizavimo ir bankroto procesus, yra įmonės gyvybingumas. Tai, kad UAB „JUMPS“ yra gyvybinga, įrodo aplinkybės, jog bendrovė vykdo pagrindinę ūkinę komercinę veiklą – prekybą nafta ir jos produktais. Bendrovę sieja komerciniai santykiai su kontrahentais, ji tęsia darbo santykius su darbuotojais. Bendrovė ne tik siekia vystyti tolimesnę komercinę veikla, bet ir realiai turi visą infrastruktūrą ir pajėgumus ją vykdyti. Restruktūrizavimo plano projekte yra nurodyta, kad restruktūrizavimo metu bendrovė pagrindines lėšas numato gauti iš pagrindinės veiklos – prekybos nafta ir jos produktais, pajamų iš turto pardavimo (nuomos), veikloje nenaudojamo turto pardavimo, investicinių projektų vystymo, iš savo skolininkų atgautų lėšų, skolintų lėšų apyvartai.
16.3. Pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas galiojančių sutarčių sąrašas, pagal kurias numatoma tęsti darbus, gauti pajamas iš pagrindinės veiklos ir atitinkamai per 4 metus sugeneruoti pelną. Nepaisant to, teismas nepagrįstai nurodė, kad vien tik sutarčių kontrahentų, objektų ir galiojimo termino nurodymas nėra pakankamas, kadangi į bylą nėra pateiktų įrodymų apie sutarčių vykdymą. Viena vertus, teismas nesiūlė pateikti papildomus įrodymus apie sutarčių vykdymą, kita vertus, plano trūkumu laikė duomenis, kuriuos pats 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi pareiškėjui buvo nurodęs pateikti. Teismas, negalėdamas įsitikinti dėl atsakovės UAB „JUMPS“ sudarytų sutarčių vykdymo, turėjo pasiūlyti pareiškėjui pateikti papildomus įrodymus.
16.4. Pareiškėjas į bylą pateikė 2020 m. kovo 10 d. Coral Energy PTE LTD pasiūlymą ir 2020 m. liepos 1 d. Vitol S. A. pasiūlymą pirkti naftos produktus. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nurodė, kad pateikta informacija yra bendro pobūdžio. Coral Energy PTE LTD pateiktame pasiūlyme nurodoma, jog iš UAB „JUMPS“ siekiama per mėnesį pirkti (duomenys neskelbtini) naftos produktų. Vitol S. A. pasiūlyme nurodoma, jog siekiama iš UAB „JUMPS“ per mėnesį nupirkti (duomenys neskelbtini) naftos produktų. Įvertinus minėtus pasiūlymus ir bendrovės pelno maržą, UAB „JUMPS“ turi realias galimybes, įvykdžius dviejų partnerių užsakymus, per ketverius metus gauti 63 840 000 Eur pelną.
16.5. UAB „Verslavita“ atliko naftos produktų saugyklos, esančios (duomenys neskelbtini), vertinimą pagal 2017 m. vasario 10 d. turto apžiūrą. UAB „Verslavita“ sudarytoje naftos produktų saugyklos vertinimo ataskaitoje pateikta išvada, jog šio turto rinkos vertė 2017 m. vasario 10 d. buvo 4 174 000 Eur, priverstinio pardavimo vertė – 2 922 000 Eur. Jei restruktūrizavimo proceso metu būtų nuspręsta realizuoti atitinkamą turtą, būtų atliktas turto vertinimas realizavimo dienai.
16.6. (Duomenys neskelbtini) rezervuarų parko maksimali talpa pakrovimui naftos produktais yra 3 800 mt. Atsižvelgiant į bendrovės nustatytą ir jos klientams priimtiną pelno maržą už kiekvieną sandėliuojamą mt., darytina išvada, jog iš naftos produktų sandėliavimo veiklos UAB „JUMPS“ realiai galėtų gauti 28 000 Eur pelno per mėnesį arba 456 000 Eur per metus, atitinkamai po atlikto plėtros projekto (duomenys neskelbtini) parko generuojamos pajamos galėtų dar padidėti – 576 000 Eur per metus, 2 304 000 Eur per ketverius metus.
16.7. Nei išieškojimo sudėtingumas, nei duomenų, pagrindžiančių bendrovės realias galimybes susigrąžinti debitorių skolas, nebuvimas pats savaime nereiškia, kad iš nurodytų debitorių apskritai nieko negali būti išieškota. Pirmosios instancijos teismui pateiktas debitorių sąrašas buvo sudarytas vadovaujantis aktualiais buhalteriniais duomenimis, todėl visiškas bendrovės turimų reikalavimų neįtraukimas į bendrovės turto masę yra nepagrįstas.
16.8. Vadovaujantis 2019 m. finansinės atskaitomybės duomenimis bendrovės ilgalaikis turtas sudarė 5 500 851 Eur, trumpalaikis turtas – 25 833 972,00 Eur. Vykdomosiose bylose išieškomos įsiskolinimų darbuotojams sumos nėra reikšmingai didelės, vertinant ir lyginant jas su bendrovės apyvarta. Todėl akivaizdu, kad UAB „JUMPS“ bus pajėgi tokius įsiskolinimus padengti restruktūrizavimo procese.
16.9. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad į bylą buvo pateikti pakankamai konkretūs duomenys bei esminės veiklos gairės, kurios yra pakankamos nuspręsti, jog bendrovė atitinka įstatyme numatytas sąlygas kelti restruktūrizavimo, o ne bankroto byla. Tokia išvada darytina ir įvertinus tai, jog restruktūrizavimo plano projektas buvo patikslintas atsižvelgiant į Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi nurodytus trūkumus bei teismo įpareigojimus pateikti papildomus dokumentus.
17. Trečiasis asmuo AO „ROSEKSIMBANK“ prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Teismas visiškai teisingai ir pagrįstai sprendė, kad reali atsakovės UAB „JUMPS“ turtinė padėtis pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir kitus byloje esančius įrodymus yra itin prasta, pradelstų įsipareigojimų kreditoriams mastas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog bendrovė nėra gyvybingas juridinis asmuo, be to, bendrovė objektyviai neturi galimybės įgyvendinti savo ketinimų, nes pateikti duomenys nesuteikia pagrindo manyti, kad UAB „JUMPS“ net ir toliau vykdydama veiklą sugebėtų padengti jau esamas skolas, nedidintų skolinių įsipareigojimų, mokėtų einamus mokesčius ir pan.
17.2. Pareiškėjas, siekdamas pagrįsti, kad UAB „JUMPS“ yra gyvybingas juridinis asmuo, 2020 m. rugsėjo 23 d. patikslino restruktūrizavimo plano projektą, kuriame buvo nurodytas galiojančių sutarčių sąrašas ir teigiama, kad pagal tokį sąrašą yra numatoma tęsti darbus, gauti pajamas iš pagrindinės veiklos ir atitinkamai galima per 4 metus sugeneruoti pelną. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų spręsti, kad atsakovė realiomis sąlygomis yra gebanti atsiskaityti su kreditoriais ir realiai vykdyti veiklą taip, kad dar labiau neblogintų savo finansinės padėties. Bendrovės vadovas galėjo pateikti visus įrodymus, kurie pagrįstų nurodytų sutarčių vykdymo realumą, tačiau akivaizdu, kad tokių įrodymų nebuvo ir nėra, kadangi net su atskiruoju skundu jokie realūs įrodymai apie tariamai tikrai vykdytinas sutartis nepateikti apsiribojant teiginiu, jog teismas pareiškėjui turėjo pasiūlyti tokius įrodymus pateikti.
17.3. Pareiškėjas atskirajame skunde bando įrodinėti, kad vien pagal dviejų bendrovės partnerių pasiūlymus (ne sudarytas sutartis ir jų vykdymo dokumentaciją) galėtų atkurti savo mokumą. Tačiau atskirajame skunde pateikta lentelė su tariamai gautinais pelnais yra ydinga, kadangi tiesiog matematinės daugybos principu pareiškėjas skaičiuoja sumas, tačiau pirminiai duomenys, kurie dauginami, yra niekuo nepagrįsti – nei bendrovės maržos dydis, nei reali galimybė gauti pelną (ne pajamas) už maksimalius siūlomus parduoti kiekius ir nepatyrus jokių veiklos sąnaudų, nei svarbiausias aspektas – iš kur bendrovė gaus lėšų, kad nupirktų nurodomus naftos produktų kiekius, kuriuos parduotų.
17.4. Pareiškėjo pateikta beveik trejų metų senumo UAB „Verslavita“ ataskaita nei pagrindžia, nei paneigia, kokia šiandien yra (duomenys neskelbtini) esančio objekto būklė bei vertė, juolab, neįrodo, kad pardavus šį objektą UAB „JUMPS“ galėtų išspręsti savo nemokumo problemas iš esmės. Taigi objektyviai negalima vertinti, kokia dalimi pardavus turtą galėtų būti finansuojama einamoji veikla arba vykdomi atsiskaitymai su kreditoriais. Nėra apskritai jokių duomenų, kad šis objektas pradėtas vystyti ir gali būti realiai vystomas. Pareiškėjas nepaaiškina, iš kokių lėšų bendrovė atliktų investicijas į šio objekto vystymą, kai jos finansinė padėtis yra itin prasta. Nėra jokių realių plėtros įgyvendinimo planų (investicijos, atliekami darbai, sudarytos sutartys, terminai). Bendrovei turint tiek įsipareigojimų nerealu atlikti plėtros projektą.
17.5. Pareiškėjas nurodo, kad visas objektas, esantis (duomenys neskelbtini) galėtų būti parduodamas tik kaip nedaloma visuma, o priverstinio pardavimo atveju rinkos vertė sudarytų 2 900 000 Eur. Tačiau jokių duomenų, kad rinkoje būtų realus pirkėjas, kuris įsigytų visą objektą, pareiškėjas nepateikė. Netgi jeigu šis objektas būtų nupirktas už nurodytą kainą, tai niekaip nepašalintų atsakovės nemokumo ir nepadarytų jos gyvybinga, kadangi tai būtų elementarus skolos dengimas iš turto pardavimo. Atsakovė vien dviem bankams – AO „ROSEKSIMBANK“ ir Rusijos valstybinei korporacijai „VEB.RF“, yra apytiksliai skolinga virš 25 000 000 Eur.
17.6. Jokių realių veiksmų siekiant išsiieškoti skolas UAB „JUMPS“ nesiėmė iki šiol, todėl nėra pagrindo debitorinius įsipareigojimus vertinti kaip faktiškai turimą turtą ir šių skolų sumas įtraukti į bendrovės turto masę. Teismas pagrįstai į turtą neįskaitė 12 475 700 Eur dydžio debitorinių skolų sumos, kadangi šios sumos atgavimo realumas nėra įrodytas.
17.7. Kaip matyti iš pareiškėjo teikiamų duomenų, mokėjimus (dalinius) darbuotojams atliko UAB „ENERGIJOS PREKYBA“. Vertinant bendrovės mokumo būklę ir galėjimą vykdyti įsipareigojimus tai yra esminė aplinkybė, kuri paneigia bet kokias bendrovės deklaracijas apie tariamai gyvybingą jos padėtį. Trečiųjų asmenų už bendrovę atliekami mokėjimai reiškia, kad pati bendrovė neturi realių galimybių vykdyti net smulkių finansinių įsipareigojimų, o trečiojo asmens atliekamas dalinis prievolės vykdymas reiškia ne bendrovės skolos mažėjimą, bet tai, kad keičiasi bendrovės kreditorius, t. y. iš darbuotojo kreditoriumi tampa UAB „ENERGIJOS PREKYBA“.
18. Trečiasis asmuo Rusijos valstybinė korporacija „VEB.RF“ prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Teismas, nuspręsdamas iškelti atsakovės UAB „JUMPS“ bankroto bylą, neperžengė bylos nagrinėjimo ribų. Pareiškėjas, atstovaujamas advokato, negalėjo nežinoti, kad neįrodžius restruktūrizavimo sąlygų egzistavimo, galės būti iškelta bankroto byla. Juolab, kad didžiausi kreditoriai – tretieji asmenys savo procesiniuose dokumentuose pateikė argumentus, jog šiuo atveju neegzistuoja restruktūrizavimo sąlygos ir prašė teismo iškelti atsakovei bankroto bylą. Teismas skundžiamoje nutartyje suteikė galimybę pareiškėjui pateikti visus dokumentus, susijusius su bendrovės finansine būkle. Be to, tiek prašant iškelti restruktūrizavimo, tiek ir bankroto bylą asmenys privalo pateikti tuos pačius dokumentus, apibūdinančius juridinio asmens finansinę būklę. Kaip matyti, pareiškėjas atskirajame skunde net nenurodo, kokius konkrečiai įrodymus jis būtų pateikęs teismui, o tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo argumentai yra deklaratyvūs.
18.2. Pareiškėjas nenurodė ir nepagrindė, kaip jis užtikrins atsakovės veiklos tęstinumą ateityje, atsižvelgiant į susikaupusius pradelstus įsipareigojimus. Įvertinus pareiškėjo pateiktus duomenis, darytina išvada, kad veiklos tęstinumo (įmonės gyvybingumo) objektyviai neįmanoma išsaugoti. UAB „JUMPS“ finansiniai rezultatai patvirtina, kad bendrovės pardavimo pajamos drastiškai mažėja (2018 m. – 88 666 840 Eur, 2019 m. – 21 199 307 Eur, o 2020 m. I ketvirtį – tik 811 558 Eur). Darbuotojų skaičius taip pat mažėja, bendrovė laiku nemoka darbuotojams darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų.
18.3. Patikslintame restruktūrizavimo plane pareiškėjas nurodė 14 sutarčių, kurias planuojama vykdyti restruktūrizavimo laikotarpiu. Pareiškėjas pateikė tik sutarties sudarymo datą, tačiau, priešingai nei buvo įpareigotas teismo, nepateikė informacijos, kiek iš kiekvienos sutarties konkrečiai planuojama gauti lėšų restruktūrizavimo laikotarpiu. Tokia informacija yra esminė, kadangi iš jos spręstina apie įmonės galimybes išgyventi. Pareiškėjas nepateikė ir jokios konkrečios, objektyviais duomenimis pagrįstos informacijos apie sutarčių realų galiojimą bei vykdytinumą, t. y. kad iš nurodytų sutarčių gaunamų pajamų pakaks atsakovės veiklos vykdymui palaikyti.
18.4. Pareiškėjas niekaip nepagrindė, jog pelno marža, planuojama gauti iš Coral Energy PTE LTD ir Vitol S. A., yra (duomenys neskelbtini) nepriklausomai nuo naftos produkto tipo, t. y. ne tik visiškai nedetalizavo šio skaičiaus, bet ir nepateikė absoliučiai jokių objektyvių duomenų. Be to, pareiškėjas nurodo, kad restruktūrizavimo laikotarpiu UAB „JUMPS“ neketina pradėti visiškai naujų veiklų. Taigi bendrovė restruktūrizavimo laikotarpiu planuoja veikti lygiai taip pat. Akivaizdu, kad tokia veiklos vykdymo strategija negali pasiteisinti, kadangi pats pareiškėjas pripažįsta veiklos nuostolingumą ir negalėjimą vykdyti įsipareigojimų kreditoriams.
18.5. Pareiškėjas kartu su atskiruoju skundu pateikė bendrovės skolų kreditoriams suvestinę, kuri neva patvirtina, jog bendrovė ženkliai sumažino įsiskolinimų darbuotojams bei kitiems kreditoriams sumą. Tačiau vien tai, kad UAB „JUMPS“ atsiskaitė su kreditoriais 1 453 759,31 Eur apimtimi, niekaip nepatvirtina, jog bendrovės pajamos iš esmės padidėjo ir tai leis jai ateityje atsiskaityti su kreditoriais ir tęsti veiklą. Tai, jog bendrovė galimai padengė dalį įsipareigojimų, neleidžia daryti išvados, kad bendra įsipareigojimų suma sumažėjo (galimai atsirado naujų reikalavimų ar kitų kreditorių reikalavimų suma padidėjo). Atskirajame skunde pateikta informacija yra abstrakti ir deklaratyvi, pareiškėjo nurodyti teiginiai nepatvirtina atsakovės pajėgumo sėkmingai pasiekti restruktūrizavimo tikslą.
18.6. Pareiškėjas jokio verslo plano mokumui atkurti nepateikė, nurodytos mokumo atkūrimo priemonės yra tik teorinės viltys ir vizijos. Patikslintame plane lakoniškai nurodoma, kad UAB „JUMPS“ planuoja vystyti investicinį projektą (duomenys neskelbtini), tačiau nepateikė jokios konkrečios informacijos ir dokumentų, patvirtinančių realius ketinimus vystyti projektą, kokio dydžio pajamas ir per kurį laikotarpį planuojama gauti iš šio investicinio projekto. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją pateikti minėtus objektyvius duomenis, tačiau jie nebuvo pateikti. Akivaizdu, kad šis plane numatytas veiklos šaltinis yra deklaratyvus.
18.7. Atskirajame skunde pareiškėjas pateikė lentelę, kad, įvykdžius investicinį rezervuarų parko projektą, UAB „JUMPS“ galėtų gauti ženklaus pelno iš naftos produktų sandėliavimo veiklos. Šiuo atveju planuojamą gauti pelną pareiškėjas vėl skaičiuoja be jokių objektyvių duomenų pagrindimo. Byloje esantys UAB „JUMPS“ finansinės atskaitomybės dokumentai rodo priešingai – ne tik bendrovės pelnas, bet ir pajamos yra ženkliai sumažėjusios. Tai tik dar kartą patvirtina, kad šioje byloje pareiškėjo pozicija yra akivaizdžiai deklaratyvi, nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis.
18.8. Pareiškėjas patikslintame plane nepagrįstai nurodo, kad yra galimybė su kreditoriais sudaryti susitarimus dėl pagalbos restruktūrizavimo proceso metu. Į bylą tėra pateiktas vienintelis UAB „JUMPS“ kreditoriaus Coral energy PTE LTD raštas, kuriuo neatsisakoma derėtis dėl pagalbos. Tačiau šio kreditoriaus reikalavimą sudaro 303 466,35 Eur, o visų likusių kreditorių reikalavimai – virš 27 000 000 Eur. Neturint kreditorių daugumos palaikymo, sėkmingas restruktūrizavimo procesas neįmanomas.
18.9. Teismas 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją nurodyti mastą, kuriuo kiekviena iš plane minimų priežasčių nulėmė neva laikinus finansinius sunkumus. Tačiau pareiškėjas šio įpareigojimo neįvykdė, kadangi patikslindamas restruktūrizavimo planą, nepateikė objektyvių duomenų dėl finansinių sunkumų masto.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatė, byloje nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.
Dėl naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų
20. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagristai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).
21. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
22. Kartu su atskiruoju skundu pareiškėjas pateikė naujus rašytinius įrodymus – 2017 m. Naftos produktų saugyklos vertinimo ataskaitą, mokėjimų nurodymus, ataskaitą apie sumokėtas įmokas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos finansinę ataskaitą, skolos kreditoriams lentelę. Trečiasis asmuo AO „ROSEKSIMBANK“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus – 2015 m. rugsėjo 15 d. notarų vykdomųjų įrašų kopijas. Šių naujų įrodymų priėmimo klausimas yra išspręstas (įrodymai priimti) Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartimi, todėl pakartotinai jų priėmimo klausimas nesprendžiamas.
23. 2020 m. lapkričio 11 d. pareiškėjas teismui pateikė rašytinius paaiškinimus ir naujus rašytinius įrodymus – UAB „JUMPS“ kreditorinių įsipareigojimų ir skolų darbuotojams sąrašus. Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo rašytinių paaiškinimų ir su jais teikiamų naujų rašytinių įrodymų priėmimo, minėta 2020 m. lapkričio 12 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją iki 2020 m. lapkričio 19 d. pateikti teismui papildomus įrodymus – duomenis, kurie pagrįstų sąrašuose nurodytus atsakovės įsipareigojimų kreditoriams pokyčius, t. y. banko sąskaitų išrašus ir (ar) mokėjimo nurodymus, taip pat pateikti įrodymus, kurie leistų nustatyti mokėtų lėšų kilmę (nuosavos, skolintos ar kitos). Pareiškėjui pateikus reikalaujamus papildomus įrodymus, teismas tretiesiems asmenims sudarė galimybę pareikšti nuomonę dėl tokių įrodymų turinio vertinimo.
24. 2020 m. lapkričio 18 d. pareiškėjas pateikė prašymą pratęsti terminą įrodymams pateikti, kartu su prašymu pateikė naujus įrodymus – mokėjimų nurodymų kopijas. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjos 2020 m. lapkričio 19 d. rezoliucija terminas pratęstas iki 2020 m. lapkričio 26 d.
25. 2020 m. lapkričio 27 d. pareiškėjas, vykdydamas Lietuvos apeliacinio teismo įpareigojimus, pateikė naujus rašytinius įrodymus – banko sąskaitų išrašų, mokėjimo nurodymų kopijas, reikalavimų teisių perleidimo sutarties ir panešimo dėl reikalavimo teisių įgijimo kopijas.
26. 2020 m. lapkričio 30 d. pareiškėjas Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė susitarimo dėl reikalavimo teisių perleidimo ir pranešimo dėl įvykdyto reikalavimo teisių perleidimo kopijas.
27. 2020 m. gruodžio 3 d. tretieji asmenys AO „ROSEKSIMBANK“ ir Rusijos valstybinė korporacija „VEB.RF“ pateikė rašytinius paaiškinimus dėl pareiškėjo naujų įrodymo vertinimo.
28. 2020 m. gruodžio 9 d. pareiškėjas pateikė rašytinius paaiškinimus ir naują rašytinį įrodymą – UAB „JUMPS“ gaunamo pelno iš nefasuotų naftos produktų gamybos paskaičiavimo lentelę.
29. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjo 2020 m. lapkričio 11 d., 2020 m. lapkričio 18 d., 2020 m. lapkričio 27 d., 2020 m. lapkričio 30 d. pateikti nauji rašytiniai įrodymai yra susijęs su bylos esme, dalis jų į apeliacinę bylą pateikti vykdant teismo įpareigojimą. Tretieji asmenys turėjo galimybę pasisakyti ir 2020 m. gruodžio 3 d. rašytiniuose paaiškinimuose pasisakė dėl šių įrodymų turinio vertinimo, todėl pareiškėjo pateikti nauji įrodymai priimami ir vertinami kartu su kitais byloje esančiais duomenimis. Atitinkamai priimami ir trečiųjų asmenų rašytiniai paaiškinamai dėl šių naujų įrodymų turinio vertinimo.
30. Iš pareiškėjo pateiktų 2020 m. gruodžio 9 d. rašytinių paaiškinimų turinio matyti, kad pareiškėjas siekia atsikirsti į trečiųjų asmenų 2020 m. gruodžio 3 d. rašytiniuose paaiškinimuose pateiktus argumentus dėl naujų įrodymų vertinimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. lapkričio 12 d. nutartimi tokios teisės ar įpareigojimo pareiškėjui nebuvo nustatęs. Be to, rašytiniai paaiškinimai ir naujas įrodymas yra pateikti pasibaigus teismo nustatytam terminui. Todėl pareiškėjo 2020 m. gruodžio 9 d. rašytinius paaiškinimus ir prie jų pridėtą naują įrodymą atsisakoma priimti, kadangi jų priėmimas sudaro prielaidą vilkinti bylos nagrinėjimą.
Dėl trečiojo asmens įtraukimo į bylą
31. 2020 m. gruodžio 7 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas P. V. prašymas įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu, leisti susipažinti su byla ir nustatyti terminą atsiliepimui pateikti.
32. Civilinio proceso teisės trečiųjų asmenų instituto tikslas – užtikrinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą. Tiek tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus (CPK 46 straipsnis), tiek tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnį), turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir įstatymo nustatytą galimybę šį interesą įgyvendinti įstodami į prasidėjusį teisminį ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009).
33. CPK 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva.
34. Taigi pagal galiojantį teisinį reguliavimą apeliacinėje instancijoje negalimas trečiųjų asmenų įtraukimas į procesą. Tretieji asmenys įstoti į bylą gali tik pirmosios instancijos teisme iki baigiamųjų kalbų pradžios. Kadangi P. V. prašymas įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu pateiktas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, tokio prašymo patenkinimas negalimas.
Dėl ginčo ribų pirmosios instancijos teisme
35. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priima nutartį atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą ir iškelti bankroto bylą, jeigu padaro pagrįstą išvadą, kad juridinis asmuo yra nemokus ir yra bent viena iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių. Tokiu būdu įstatymų leidėjas nustatė, kad teismas, nagrinėdamas pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir nustatęs, kad įmonė yra nemoki bei esant bent vienai JANĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių, turi iškelti bankroto bylą nesant atskiro prašymo dėl bankroto bylos iškėlimo. Tačiau toks teismo sprendimas iš esmės reiškia bylos nagrinėjimo ribų peržengimą, todėl toks sprendimas negali būti siurprizinis ir teismas privalo informuoti šalis apie ketinimą peržengti bylos nagrinėjimo ribas ir sudaryti šalims galimybę pasisakyti ir teikti įrodymus dėl bankroto bylos iškėlimo sąlygų. Teismas turi užtikrinti proceso rungtyniškumo principą bei teisę į teisingą teismą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020).
36. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas peržengė bylos nagrinėjamo ribas ir pareiškėjo atžvilgiu priėmė siurprizinį (netikėtą) procesinį sprendimą. Pažymėtina, kad bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo ribas apibrėžia ne tik ieškinio (pareiškimo) pagrindas ir dalykas, tačiau ir priešingos šalies atsikirtimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350-701/2018, 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-16-1075/2020; kt.). Iš bylos duomenų matyti, kad tretieji asmenys AO „ROSEKSIMBANK“ ir Rusijos valstybinė korporacija „VEB.RF“ bylos nagrinėjimo metu nesutiko su restruktūrizavimo bylos iškėlimu ir prašė atsakovei UAB „JUMPS“ iškelti bankroto bylą. Taigi bylos nagrinėjimo ribos buvo apibrėžtos tiek prašymu dėl restruktūrizavimo bylos, tiek prašymais dėl bankroto bylos iškėlimo. Esant tokiai situacijai, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo papildomai pareiškėją informuoti, kad byloje bus sprendžiamas klausimas ir dėl bankroto bylos iškėlimo.
37. Atskirojo skundo argumentai dėl pareiškėjo apribotos galimybės pasisakyti ir teikti įrodymus dėl bankroto bylos iškėlimo sąlygų nėra pagrįsti. Pareiškėjui buvo žinomas trečiųjų asmenų prašymų turinys, todėl bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo metu pareiškėjas turėjo galimybę pateikti įrodymus, paneigiančius atsakovės bankroto ir patvirtinančius restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygas. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas atskirajame skunde nenurodė, kokių konkrečių papildomų duomenų jis negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui. Nepaisant to, pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Taigi nėra pagrindo spręsti, kad pažeista pareiškėjo teisė į teisingą teismą.
Dėl nemokumo bylos iškėlimo sąlygų
38. Restruktūrizavimo byla keliama, jeigu: 1) juridinis asmuo turi finansinių sunkumų; 2) juridinis asmuo yra gyvybingas; 3) juridinis asmuo nėra likviduojamas dėl bankroto (JANĮ 21 straipsnio 1 dalis). Visos šios sąlygos restruktūrizavimo bylos iškėlimui turi egzistuoti ir bent vienos jų nesant, restruktūrizavimo byla negali būti keliama (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
39. Juridinio asmens finansiniai sunkumai yra padėtis, kai juridinis asmuo yra nemokus arba yra reali tikimybė, kad taps nemokus per artimiausius tris mėnesius (JANĮ 2 straipsnio 5 dalis). Juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis). Juridinio asmens nemokumas yra būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi, juridinio asmens gyvybingumas yra tiek būtina restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlyga, tiek vienas iš restruktūrizavimo proceso tikslų – įmonės gyvybingumo išsaugojimas.
40. Kaip minėta, teismas priima nutartį atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą ir iškelti bankroto bylą, jeigu padaro pagrįstą išvadą, kad juridinis asmuo yra nemokus ir yra bent viena iš JANĮ 22 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių. Pagal šio straipsnio 2 dalį, bankroto byla keliama tuo atveju, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Kadangi pagal JANĮ nuostatas juridinio asmens restruktūrizavimo byla gali būti keliama nemokiam juridiniam asmeniui, todėl pagrindinė restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlyga, leidžianti atriboti restruktūrizavimo ir bankroto procesus, yra įmonės gyvybingumas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1282-881/2020).
41. Skundžiamoje nutartyje konstatuota, kad atsakovė UAB „JUMPS“ yra nemoki – jos pradelsti įsipareigojimai (26 779 048,21 Eur) žymiai viršija turimo turto vertę (18 927 669 Eur).
42. Pirmosios instancijos teismas atsisakė iškelti atsakovės restruktūrizavimo bylą ir iškėlė bankroto bylą, konstatavęs, kad bendrovė nėra gyvybinga (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat padaręs išvadą, kad pareiškėjo pateiktame restruktūrizavimo plano projekte numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės atsakovei įveikti finansinių sunkumų, atkurti gyvybingumo ir išvengti bankroto (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punkto).
43. Pareiškėjas atskiruoju skundu neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, kad atsakovė yra nemoki. Atskirajame skunde nesutinkama su skundžiamos nutarties argumentais, jog UAB „JUMPS“ nėra gyvybingas juridinis asmuo. Pareiškėjo teigimu, bylos nagrinėjimo metu buvo įrodytos aplinkybės, kad atsakovė yra gyvybinga, o restruktūrizavimo plano projekte nurodytos priemonės yra pakankamos įveikti juridinio asmens finansinius sunkumus.
Dėl juridinio asmens gyvybingumo
44. JANĮ projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, turėtų būti įsitikinęs juridinio asmens gyvybingumu – taip būtų sudarytos prielaidos išvengti nesėkmingų restruktūrizavimo atvejų. Siūloma nustatyti, kad juridinio asmens gyvybingumas būtų suprantamas, kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti prievoles ateityje. Gyvybingumą galėtų pagrįsti reikalavimas prie pareiškimo teismui iškelti restruktūrizavimo bylą pridėti restruktūrizavimo plano projektą (kai kreipiasi pats juridinis asmuo), kuris vėliau, kreditoriams pritarus, būtų teikiamas tvirtinti teismui. Teismas turėtų priimti nutartį atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą ir iškelti bankroto bylą, jeigu padaro pagrįstą išvadą, kad juridinis asmuo yra nemokus ir yra bent viena įstatyme nustatytų aplinkybių (restruktūrizavimo plano priemonės nepadės išvengti bankroto, restruktūrizavimas negalimas dėl sąlygų neatitikimo, nebuvo įgyvendinti tam tikri procedūriniai reikalavimai ir pan.). Šiomis nuostatomis siekiama spręsti problemą dėl pavėluoto bankroto proceso inicijavimo ir mažinti nuostolius kreditoriams (2018 m. spalio 23 d. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo projekto aiškinamasis raštas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1033-407/2020; 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1282-881/2020).
45. Šiuo metu galiojantis JANĮ juridinio asmens gyvybingumą sieja su įmonės ūkinės komercinės veiklos, leisiančios jai vykdyti savo prievoles ateityje, vykdymu. Tačiau, nei įstatymas, nei jo parengiamieji dokumentai nedetalizuoja, pagal kokius kriterijus turi būti vertinamas juridinio asmens gyvybingumas ir sprendžiama dėl gebėjimo vykdyti savo prievoles ateityje.
46. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad gyvybingumo samprata turi būti aiškinama, visų pirma, pagal restruktūrizavimo proceso tikslus. JANĮ tikslas yra sudaryti sąlygas veiksmingam juridinių asmenų nemokumo procesui, užtikrinant kreditorių ir juridinių asmenų interesų pusiausvyrą (JANĮ 1 straipsnio 1 dalis). Atitinkamai, restruktūrizavimo proceso veiksmingumas priklauso nuo juridinio asmens gyvybingumo. Todėl teismas, taikydamas gyvybingumo sąlygą, turi įvertinti, ar juridinio asmens restruktūrizavimo procesas galės būti veiksmingas, užtikrins skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Kitaip tariant, gyvybingumo sąlygos vertinimas susijęs su reikšmingų faktinių aplinkybių visumos vertinimu.
47. Vertindamas įmonės gyvybingumo sąlygą, teismas turi vertinti reikšmingų faktinių aplinkybių visumą: kokios priežastys lėmė įmonės nemokumo problemas, kokią ūkinę komercinę veiklą vykdo juridinis asmuo ir kokios yra šios veiklos perspektyvos, numatomos gauti pajamos (pelnas), ar jos leis ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus kreditoriams, kiek darbuotojų dirba įmonėje (darbuotojų skaičiaus kaita) ir pan. Jei įmonė ūkinės komercinės veiklos nevykdo ar numatoma vykdyti ūkinė komercinė veikla akivaizdžiai neleis juridiniams asmeniui ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus, tai kelia abejonių dėl įmonės gyvybingumo. Taip pat vertinant gyvybingumą, reikia atsižvelgti ir į esminių įmonės prievolinių įsipareigojimų vykdymą. Juridinių asmenų restruktūrizavimo procesas negali paneigti juridinio asmens prievolių privalomumo (šios nutarties 35 punkte nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo nutartis).
48. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje dalyvaujančių asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė neatitinka gyvybingo juridinio asmens kriterijaus.
49. Nors pareiškėjas atskirajame skunde akcentuoja aplinkybę, kad UAB „JUMPS“ vykdo ūkinę komercinę veiklą, tęsia darbo santykius su darbuotojais, tačiau vien faktinis veiklos vykdymas neparodo juridinio asmens gyvybingumo. Pareiškėjas turėjo procesinę pareigą įrodyti, kad atsakovės UAB „JUMPS“ vykdoma veikla suteiks jai tikėtiną galimybę ateityje atsiskaityti su kreditoriais. Nagrinėjamu atveju patikimų įrodymų tokioms aplinkybės pagrįsti nebuvo pateikta.
50. 2020 m. rugsėjo 23 d. patikslinto restruktūrizavimo plano projekte pareiškėjas nurodė galiojančių sutarčių sąrašą, pagal kurias numatoma tęsti darbus, gauti pajamas iš pagrindinės veiklos ir atitinkamai galimai per ketverius metus sugeneruoti pelną, tačiau pareiškėjas teismui nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų tokių sutarčių vykdymą. Be to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, dalis restruktūrizavimo plano projekte nurodytų sutarčių, tikėtina, yra pasibaigusios – pasibaigęs sutarties terminas arba sutarties pabaiga apibrėžta visišku įsipareigojimų įvykdymu, tačiau duomenų apie įsipareigojimų (ne)įvykdymą nepateikta. Įrodymų, kurie pagrįstų su kontrahentais sudarytų sutarčių realų vykdymų, pareiškėjas nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui, todėl atskirojo skundo argumentas, jog įrodymai nepateikti, nes jų pateikti nepasiūlė (neįpareigojo) pirmosios instancijos teismas, laikytini deklaratyviais.
51. Atskirajame skunde nurodoma, kad atsakovė yra gavusi dviejų partnerių – Coral Energy PTE LTD ir Vitol S. A. pasiūlymus pirkti naftos produktus. Pareiškėjo teigimu, atsakovė, įvykdžiusi šių partnerių užsakymus, turi realias galimybes per ketverius metus gauti 63 840 000 Eur pelną. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pateiktas pelno skaičiavimas nėra pagrįstas jokiais faktiniais duomenimis. Pateiktame skaičiavime nurodoma, kad UAB „JUMPS“ pelno maržą sudaro (duomenys neskelbtini) nepriklausomai nuo naftos produkto tipo, tačiau toks skaitmuo (maržos dydis) nepagrįstas įrodymais. Be to, mažai tikėtina, kad maržos dydis visus ketverius metus, pasaulinėje rinkoje svyruojant naftos kainai, gali išlikti stabilus. Pritartina trečiojo asmens AO „ROSEKSIMBANK“ argumentams, kad pareiškėjas nepaaiškino, kokiomis lėšomis atsakovė planuoja įsigyti nurodomus naftos produktų kiekius, kuriuos galėtų parduoti (perparduoti) partneriams Coral Energy PTE LTD ir Vitol S. A.
52. Bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad UAB „JUMPS“ neturi apyvartinių lėšų, kurios leistų įsigyti naftos produktus, ypač nurodomus jų kiekius (duomenys neskelbtini). Dabartinė bendrovės finansinė situacija neleidžia jai tinkamai vykdyti net einamųjų mokėjimų – mokėti darbo užmokestį darbuotojams, mokestines prievoles valstybei. 2020 m. kovo 31 d. balansas patvirtina, jog atsakovės įsipareigojimai, susiję su darbo santykiais, sudarė 687 267 Eur, dalies darbo užmokesčio įsiskolinimo išieškojimas vyksta priverstine tvarka. Iš viešai prieinamų duomenų matyti (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad atsakovė UAB „JUMPS“ nuo 2020 m. rugsėjo mėn. turi nepadengtą įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, skola didėja ir 2020 m. gruodžio 8 d. sudarė 43 568,14 Eur. Atsakovės pradelstų įsipareigojimų ir turimo turto santykis, neigiamas nuosavas kapitalas (-6 698 778 Eur), viešai prieinami duomenys apie vykdomus išieškojimus (dalis jų kredito įstaigoms), leidžia spręsti apie labai prastą juridinio asmens kreditingumą, kuris paneigia UAB „JUMPS“ galimybę gauti finansavimą tolesnei veiklai – naftos produktams įsigyti. Nors pareiškėjas nurodė, kad bendrovės veiklą galėtų finansuoti potencialūs investuotojai, lėšas paskolinti verslo partneriai, tačiau nepateikė konkrečių dokumentų, kurie patvirtintų realų ketinimą gauti lėšas apyvartai.
53. Pažymėtina, kad juridinio asmens gyvybingumo vertinimui, be kita ko, reikšminga nustatyti, kaip įmonė vykdo (bent iš dalies) mokestines prievoles ir finansinius įsipareigojimus darbuotojams (darbo užmokestį). Tinkamas įmonės prievolių darbuotojams vykdymas yra socialiai ir ekonomiškai reikšmingas įmonės gyvybingumo rodiklis, leidžiantis spręsti dėl įmonės veiklos vykdymo ir gebėjimo ją vykdyti restruktūrizavimo proceso metu. Gyvybingumo vertinimui reikšminga aplinkybe laikoma tai, kaip laikotarpiu nuo pareiškimo iškelti juridinio asmens nemokumo bylą pateikimo teismui dienos iki sprendimo iškelti (atsisakyti iškelti) juridinio asmens nemokumo bylą priėmimo dienos, įmonė vykdo minėtus įsipareigojimus. Šios nutarties 52 punkte aptartos faktinės aplinkybės, susijusios su mokestinių prievolių ir finansinių įsipareigojimų darbuotojams vykdymu, nagrinėjamu atveju papildomai patvirtina pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad UAB „JUMPS“ nėra gyvybingas juridinis asmuo.
54. Pareiškėjas nurodo, kad iš naftos produktų sandėliavimo veiklos UAB „JUMPS“ galėtų gauti 28 000 Eur pelno per mėnesį arba 456 000 Eur per metus, atitinkamai po atlikto plėtros projekto (duomenys neskelbtini) rezervuarų parko generuojamos pajamos galėtų dar padidėti – 576 000 Eur per metus, 2 304 000 Eur per ketverius metus. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nurodyti pareiškėjo skaičiavimai taip pat nėra pagrįsti faktiniais bylos duomenimis. Į bylą nėra pateikti įrodymai, kurie pagrįstų nurodomą (duomenys neskelbtini) pelno maržą. Be to, kaip teisingai pastebėjo trečiais asmuo Rusijos valstybinė korporacija „VEB.RF“, pareiškėjas skaičiuoja pelną pagal rezervuarų talpą, t. y. laiko, kad rezervuarai bus 100 procentų užpildyti. Tačiau vien bendrovės turimų įrenginių maksimalus pajėgumas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, negali pagrįsti ateityje vykdytinos veiklos apimties, atitinkamai gautinų pajamų ar pelno. Savo skaičiavimams pagrįsti pareiškėjas turėjo pateikti konkrečius duomenis, kurie leistų nustatyti rezervuarų užpildymo tikėtinumą (sudarytas sutartis su klientais, pasiūlymus). Byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, kad atsakovė būtų pajėgi vykdyti parko plėtros projektą. Nepaisant to, net ir pripažinus pareiškėjo skaičiavimą pagrįstu, nurodomos pajamos, lyginant su atsakovės turimų įsipareigojimų suma, neleidžia spręsti apie tinkamą atsiskaitymą su kreditoriais ateityje.
55. Pareiškėjas, pateikdamas UAB „Verslavita“ atliko naftos produktų saugyklos, esančios (duomenys neskelbtini), vertinimą, pagrindė šio turimo turto vertę – 4 174 000 Eur, priverstinio pardavimo kaina – 2 922 000 Eur. Tačiau vien konkretaus turto realizavimo galimybė nepagrindžia įmonės gyvybingumo. Pažymėtina, kad juridinio asmens gyvybingumas yra siejamas su įmonės ūkinės komercinės veiklos, leisiančios jai vykdyti savo prievoles ateityje, vykdymu. Likvidaus turto realizavimas, siekiant padengti kreditorių skolas, nėra komercinės veiklos vykdymas. Pardavus turtą ir atsiskaičius su dalimi kreditorių, įmonės padėtis nepasikeistų – sumažėtų bendra įsiskolinimų suma, tačiau sumažėtų ir turimo turto vertė. Svarbu ir tai, kad įmonės turto, naudojamo komercinei veiklai vykdyti, pardavimas suponuoja juridinio asmens veiklos apribojimą – įmonė dengdama įsiskolinimus atsisako dalies veiklos.
56. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovės turto sudėtį, pagrįstai rėmėsi aktualia teismų praktika, kurioje išaiškinta, jog vertinant trumpalaikio turto sudėtį, preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1825-370/2017, 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-432-798/2018; kt.). Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių realias galimybes atgauti skolas iš debitorių, todėl teismas pagrįstai debitorinių skolų (12 475 700 Eur) neįskaičiavo į bendrovės turtą. Taigi nėra pagrindo spręsti, kad UAB „JUMPS“ savo veiklą gali ateityje finansuoti iš debitorių gautinų lėšų, o skolų susigrąžinimą taikyti kaip priemonę finansiniams sunkumams įveikti.
57. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui nurodė, kad laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 25 d. iki 2020 m. lapkričio 8 d. bendrovė savo įsiskolinimus kreditoriams sumažino 3 135 353,96 Eur suma, iš jos padengė 25 656,14 Eur įsiskolinimą darbuotojams (darbuotojų reikalavimų suma sumažėjo nuo 99 872, 85 Eur iki 74 216,71 Eur). Pareiškėjas, vykdydamas Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartimi nustatytus įpareigojimus, pateikė banko sąskaitos išrašus ir mokėjimo nurodymus, kuriais atlikti mokėjimai kreditoriams. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktus naujus rašytinius įrodymus, daro išvadą, kad jie nepagrindžia atsakovės gyvybingumo. Kaip matyti, nurodytus mokėjimus atliko ne pati atsakovė, o kitas juridinis asmuo – UAB „ENERGIJOS PREKYBA“. Pareiškėjas nepaaiškino, kokiu pagrindu šiuos mokėjimus atsakovės vardu atliko trečiasis asmuo ir kaip pasikeitė UAB „JUMPS“ turimo turto ir įsipareigojimų santykis. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartimi pareiškėjas buvo įpareigotas pateikti ne tik duomenis, kurie pagrįstų mokėjimus kreditoriams, tačiau ir įrodymus, kurie leistų nustatyti mokėtų lėšų kilmę (nuosavos, skolintos ar kitos). Pastarojo įpareigojimo pareiškėjas neįvykdė, 2020 m. lapkričio 26 d. prašyme dėl įrodymų priėmimo formaliai nurodė, kad mokėjimai buvo vykdomi iš dalies skolintomis, taip pat atsakovės veikloje gautomis lėšomis. Šių teiginių pareiškėjui sąmoningai nepagrindus įrodymais, įvertinus aplinkybę, kad mokėjimai atlikti iš UAB „ENERGIJOS PREKYBA“ banko sąskaitos, laikytina, kad jie atlikti skolintomis lėšomis. Taigi įsipareigojimų dengimas skolintomis lėšomis nekeičia atsakovės finansinės padėties ir neįrodo juridinio asmens gyvybingumo. Priešingai, parodo įmonės negalėjimą savo nuosavomis lėšomis bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais, įskaitant darbuotojus ir valstybės biudžetą.
58. Atsakovės gyvybingumo nepagrindžia ir pareiškėjo apeliacinės instancijos teisme įrodinėjama aplinkybė, kad UAB „ENERGIJOS PREKYBA“ iš UAB „JUMPS“ kreditorių įgijo 893 924 Eur reikalavimo teisę į atsakovę. Nemokaus juridinio asmens kreditorių pasikeitimas esmingai nekeičia įmonės finansinės padėties. Byloje esanti faktinių aplinkybių visuma leidžia teigti, kad atsakovė neturi galimybės tinkamai atsiskaityti tiek su pradiniais kreditoriais, tiek su jų reikalavimo teisių perėmėjais. Tokia pati išvada darytina ir apie kitą pareiškėjo nurodomą verslo partnerį SOSCOR ENERGY PTE LTD, kuris ketina iš kreditoriaus CORAL ENERGY PTE LTD įgyti 5 365 968,98 Eur reikalavimo teisę į atsakovę UAB „JUMPS“. Be to, dėl nurodytos reikalavimo teisės įgijimo, pareiškėjo teigimu, tarp subjektų dar vyksta derybos.
59. Teismų praktikoje aiškinant anksčiau galiojusio Įmonių restruktūrizavimo įstatymo normas buvo laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant, ar galima restruktūrizuoti finansinių sunkumų turinčią įmonę, svarbus vaidmuo tenka įmonės kreditoriams, kurių reikalavimai bus tenkinami restruktūrizavimo plano įgyvendinimo metu, laikantis restruktūrizavimo plane nustatytos tvarkos, iš pajamų, gautų tiek tęsiant įmonės veiklą, tiek pardavus įmonei veikloje nereikalingą turtą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2- 484-330/2017). Reikšmingas kreditorių vaidmuo išliko ir pagal naująjį reglamentavimą, JANĮ 107 straipsnis taip pat numato kreditorių pritarimo būtinumą restruktūrizavimo plano projektui.
60. Po reikalavimo teisių perėmimo nurodytų subjektų UAB „ENERGIJOS PREKYBA“ ir SOSCOR ENERGY PTE LTD siūlomos nuolaidos atidėti mokėjimo vykdymo terminus reiškia tai, kad atsakovė UAB „JUMPS“ tam tikrą laikotarpį neturės pareigos padengti jiems savo įsiskolinimo, tačiau nesudaro pagrindo spręsti, jog tai atitinka bendrovės skolų nurašymo situaciją ar papildomo finansavimo šaltinio atsiradimą. Nepaisant to, likusi dalis atsakovės kreditorių reikalavimų yra tokio dydžio, kad net minėtų verslo partnerių nuolaidos negali prisidėti prie atsakovės finansinių sunkumų pašalinimo ir sėkmingo restruktūrizavimo proceso. Didieji kreditoriai AO „ROSEKSIMBANK“ (14 995 641,38 EUR) ir Rusijos valstybinė korporacija „VEB.RF“ (11 299 138,70 Eur) nesutinka su restruktūrizavimo bylos iškėlimu.
61. Pareiškėjas nepateikė konkrečių argumentų, kuriais ginčytų pirmosios instancijos teismo išvadas, kad jo pateiktame restruktūrizavimo plano projekte numatytos priemonės nėra pakankamai pagrįstos. Vien pareiškėjo subjektyvi nuomonė, kad į bylą buvo pateikti pakankamai konkretūs duomenys bei esminės veiklos gairės, kurios yra pakankamos nuspręsti, jog bendrovė atitinka įstatyme numatytas sąlygas kelti restruktūrizavimo, o ne bankroto bylą, skundžiamos teismo nutarties išvadų nepaneigia. Pažymėtina, kad pasikeitus teisiniam reguliavimui ir esant galimybei restruktūrizavimo bylą iškelti nemokiam juridiniam asmeniui, vien deklaratyvių, teorinio pobūdžio priemonių finansiniams sunkumams įveikti nepakanka. Teisinio reguliavimo keliamas tikslas išvengti nesėkmingų restruktūrizavimo atvejų, todėl jau pradinėje bylos inicijavimo stadijoje restruktūrizavimo plano projektas ir jame numatomos priemonės bylą nagrinėjančiam teismui turi leisti pakankami įsitikinti restruktūrizavimo sėkme.
62. Nustačius, kad UAB „JUMPS“ yra nemoki ir negyvybinga, pirmosios instancijos teismo nutartimi pagrįstai iškelta bankroto, o ne restruktūrizavimo byla (JANĮ 22 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylos procesinės baigties
63. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, kurių atskirojo skundo argumentai ir apeliacinės instancijos teismui pateikti nauji įrodymai nepaneigia, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu).
64. Byloje nėra duomenų apie trečiųjų asmenų bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Danutė Gasiūnienė