Civilinė byla Nr. e2A-114-516/2023

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00351-2022-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

 2.6.11.4.1; 3.3.1.20

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 28 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Mikuckienės ir Neringos Švedienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Clear Channel Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1200-657/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Clear Channel Lietuva“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Clear Channel Lietuva“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti neteisėtomis Kauno miesto savivaldybės administracijos 2022 m. birželio 14 d. paskelbto viešo konkurso dėl rinkliavos už leidimo įrengti išorinę reklamą dydžio nustatymo sąlygas; įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją nutraukti 2022 m. birželio 14 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos paskelbto viešo konkurso dėl rinkliavos už leidimo įrengti išorinę reklamą dydžio nustatymo (toliau – ir konkursas) procedūras; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad yra suinteresuota dalyvauti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2022 m. birželio 14 d. paskelbtame viešame konkurse dėl rinkliavos už leidimo įrengti išorinę reklamą dydžio nustatymo. Konkursas paskelbtas dėl 27 vietų reklaminiams įrenginiams įrengti. Kiekvieną vietą laimi dalyvis, kuris pasiūlys didžiausią metinės vietinės rinkliavos už leidimo išdavimą dydį. Konkurso skelbime pateiktose išorinės reklamos įrenginių techninėse specifikacijose nėra nurodyta informacija, ar konkrečiu atveju galės būti įrengta kintamojo vaizdo reklama. Nesant šios informacijos, dalyvavimu konkurse suinteresuotas asmuo objektyviai neturi galimybių įvertinti, kokio dydžio ekonominę naudą jis galėtų gauti laimėjęs atitinkamą vietą, o tai lemia ir tai, kad nėra galimybės tinkamai nuspręsti ir dėl adekvataus vietinės rinkliavos dydžio pasiūlymo, kurio pagrindu bus nustatomas konkurso laimėtojas. Atsakovės diskrecijos įgyvendinimas išorinės reklamos projekto derinimo stadijoje gali lemti jokiais objektyviais motyvais neparemtą vienų ūkio subjektų privilegijavimą, o kitų – diskriminavimą. Be to, atsakovei išorinės reklamos įrenginių techninėse specifikacijose nenurodžius tikslių išorinės reklamos įrenginio koordinačių ir plokštumų krypties, tiksli jo vieta ir kryptis taps aiški tik po išorinės reklamos įrenginio projekto suderinimo su atsakove. Dėl šios priežasties dalyvavimu konkurse suinteresuotiems asmenims nėra galimybių tinkamai įvertinti galimą išorinės reklamos įrenginio ekonominę naudą ir tuo pagrindu formuoti savo pasiūlymą konkursui. Konkurso sąlygose numatyti leidimo išorinei reklamai įrengti gavimo terminai yra aiškiai per trumpi. Suprojektuoti naują išorinės reklamos įrenginį ir gauti išorinės reklamos leidimą apytiksliai reikia 90 – 150 darbo dienų, priklausomai nuo išorinės reklamos įrenginio tipo bei vietovės ypatybių. Dėl paskelbto konkurso formato ir apimties mažesnius žmogiškuosius išteklius turinčios įmonės yra aiškiai nepalankesnėje padėtyje, palyginus su įmonėmis, kurių žmogiškieji ištekliai yra didesni. Riboti žmogiškieji ištekliai tiesiogiai riboja ieškovės galimybes dalyvauti konkurse dėl visų išorinės reklamos įrenginių vietų. Konkurso sąlygos nėra tikslios, kelia daug dviprasmybių, dėl to iš esmės negali būti užtikrinamas konkurso skaidrumas, sąžininga dalyvių konkurencija ir lygiateisiškumas. Šie konkurso sąlygų teisėtumo trūkumai egzistuoja dėl visų 27 išorinės reklamos įrenginių vietų, todėl konkursas turėtų būti nutraukiamas visa apimtimi.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Kauno apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 20 d. sprendimu ieškinį atmetė.

4.       Ieškovė konkurso sąlygų neteisėtumą grindė tuo, kad skelbime nėra pateikta informacija, ar skelbime nurodytose vietose galės būti įrengta kintamojo vaizdo reklama, taip pat nėra nurodyta išorinės reklamos įrenginio koordinatės, ašis ir kryptis.

5.       Iš konkurso skelbimo turinio teismas nustatė, kad jame pateiktas reklaminių įrenginių sąrašas su aiškiai nurodytomis įrengimo vietomis (pvz., Tilto g., ties Vaidoto g. 114, centrinė skiriamoji žalioji juosta; Karaliaus Mindaugo pr. ir A. Mickevičiaus g. sankryža, prie upės; kt.). Visi skelbime nurodyti reklaminiai įrenginiai (pagal plotą) priskiriami dideliems ir labai dideliems reklaminiams įrenginiams, kaip tai numatyta Kauno miesto savivaldybės tarybos 2006 m. gegužės 18 d. sprendimu Nr. T-206 patvirtinto Kauno miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano 12.3 ir 12.4 punktuose. Įrenginių formatas nurodytas tiek ir skelbime, tiek ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. balandžio 20 d. įsakyme Nr. A-1421 „Dėl reklaminių įrenginių įrengimo vietų, kurioms vietinės rinkliavos už leidimo įrengti išorinę reklamą dydis nustatomas viešo konkurso tvarka, sąrašų patvirtinimo“ (toliau – Sąrašas), o stendų tipai – Kauno miesto savivaldybės tarybos 2020 m. vasario 25 d. sprendime Nr. T-62 „Dėl Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sudedamųjų dalių – Kauno miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano ir Kauno išorinės vaizdinės reklamos sklaidos specialiojo plano korektūros patvirtinimo“ (toliau – Specialusis planas). Išorinės reklamos įrengimo principai detaliai išdėstyti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2006 m. gegužės 18 d. sprendimu Nr. T-206 patvirtinto Kauno miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano III ir IV dalyse, kuriose nurodyta, kaip turi būti projektuojami ir įrengiami reklaminiai statiniai, kokiais atstumais, kokioje gatvės pusėje ar ašyje įrengiami, koks turi būti atstumas nuo žemės ir pan., todėl bet kuris konkurso dalyvis yra laisvas pasirinkti kryptis atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo (toliau – Reklamos įstatymas) 12 straipsnio 5 dalyje ir kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus.

6.       Teismas nurodė, kad nors skelbime apie konkursą nėra pateikta nuorodų į Kauno miesto savivaldybės administracinius aktus, reglamentuojančius išorinės reklamos įrengimą, tačiau pati ieškovė deklaruoja, jog ji yra visoje Lietuvoje (įskaitant Kauno miestą) veikianti išorinės reklamos paslaugų teikėja, todėl, teismo vertinimu, jai neabejotinai yra žinomi viešai skelbiami atsakovės administraciniai aktai, reglamentuojantys išorinės reklamos įrengimą. Matydama skelbime nurodytą išorinės reklamos įrenginių įrengimo vietų sąrašą, iš aukščiau nurodytų teisės aktų sužinodama išorinės reklamos įrenginio įrengimo konkrečioje vietoje reikalavimus, stendų dydį ir formatą, ieškovė, o ir kiti konkurso dalyviai, neabejotinai galėjo įvertinti, kuriose vietose būtų tikslinga (ir leistina) įrengti kintamo vaizdo reklamą, vaizdo ekranus ir pan.

7.       Teismas nusprendė, kad paskelbto konkurso skelbimo turinys visiškai atitiko Vietinės rinkliavos už leidimo įrengti išorinę reklamą savivaldybės teritorijoje išdavimą nuostatų (toliau – Nuostatai) 17 punkte įtvirtintus reikalavimus, todėl ieškovės teiginius dėl skelbime pateiktos informacijos neišsamumo, konkurso sąlygų neaiškumo atmetė kaip nepagrįstus ir neįrodytus.

8.       Ieškovė byloje nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių tariamai per trumpą terminą leidimui gauti, nustatyta tvarka nuostatų neginčijo, todėl teismas nurodė neturįs pagrindo spręsti, kad atsakovės Nuostatų 17 punkte nustatytas terminas (ne vėliau kaip per 70 darbo dienų) leidimui gauti yra per trumpas ir (ar) pažeidžia ieškovės ir kitų potencialių konkurso dalyvių teises ir teisėtus interesus.

9.       Nors didesnių žmogiškųjų išteklių turėjimas gali turėti įtakos ūkio subjekto galimybei dalyvauti konkurse, tačiau nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, kad atsakovės nurodytos konkurso nuostatos prieštarautų Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau –Konkurencijos įstatymas) 4 straipsnio reikalavimams, kadangi Nuostatų 32 punktas numato, jog konkursas baigiamas skelbime nurodytu laiku. Jeigu iki konkurso pabaigos yra gautas bent vienas pasiūlymas, konkursas pratęsiamas papildomam penkių minučių (be sekundžių) terminui. Po kiekvieno per pratęstą papildomą penkių minučių (be sekundžių) terminą gauto naujo pasiūlymo konkursas pakartotinai pratęsiamas penkių minučių (be sekundžių) terminui, kuris pradedamas skaičiuoti nuo pasiūlymo gavimo momento. Pratęstas konkursas užbaigiamas, jeigu per penkias minutes (be sekundžių) po paskutinio pasiūlymo negaunamas kitas didesnis pasiūlymas. Atsižvelgiant į tai, teismui nesą pagrindo daryti vienareikšmišką išvadą, kad konkursas dėl visų išorinės reklamos įrenginių vietos baigsis tuo pačiu metu.

10.       Be to, teismas nusprendė, kad ieškovė be bendrojo siekio dalyvauti konkurse, teigdama, jog esant tokioms konkurso sąlygoms ribojama ūkio subjektų teisė dalyvauti konkurse, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių teiginius, jog mažiau darbuotojų turintis ūkio subjektas negalėtų dalyvauti konkurse dėl atskirų ar visų išorinės reklamos įrenginių vietų ir neįrodė, kad atsakovė, nustatydama tokį konkurso laiką, kaip nors pažeistų teisės aktų nuostatas, suvaržytų jos teises ar pažeistų teisėtus interesus.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11.       Apeliaciniame skunde ieškovė prašo Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

11.1.                      Pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ginčo santykiams taikytiną reguliavimo metodą ir nepagrįstai susiaurino konkurso sąlygų teisėtumo vertinimą. Teismas nepagrįstai bylą išnagrinėjo pagal dispozityvųjį reglamentavimo metodą, kadangi byloje pagal analogiją turėjo būti taikomos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau –VPĮ) normos bei atsakovės veiklos teisėtumui taikytini viešojo administravimo principai. Iš esmės tapataus pobūdžio bylose yra suformuota teismų praktika, pagal kurią viešojo administravimo subjekto vieši konkursai dėl teisės įrengti reklaminius įrenginius privalo būti organizuojami ir vykdomi laikantis skaidrumo, nediskriminavimo ir lygiateisiškumo principų (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 18 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-667-381/2020). Konkurso sąlygų teisėtumo vertinimo pirmosios instancijos teismas apskritai neatliko ir dėl VPĮ normų bei teismų praktikos taikymo ar netaikymo skundžiamame sprendime nepasisakė.

11.2.                      Leidimų išorinei reklamai įrengti išdavimas ir su tuo susiję teisiniai santykiai patenka į viešojo administravimo sritį, o atsakovei nutarus išorinės reklamos leidimus išduoti viešo konkurso būdu, atsakovės veiklos (įskaitant konkurso sąlygų nustatymo) teisėtumas turi būti vertinamas ir pagal pamatinius viešojo administravimo principus.

11.3.                      Neaiškias konkurso sąlygas teismas nepagrįstai įvertino kaip teisėtas. Konkurso skelbime pateiktose išorinės reklamos įrenginių techninėse specifikacijose nėra nurodyta esminė informacija, t. y. kokio tipo išorinės reklamos įrenginį galės įrengti konkurso laimėtojas. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ši aplinkybė nesudaro pagrindo konstatuoti konkurso sąlygų neteisėtumo, yra nepagrįsta. Konkurso skelbime nėra pateikta jokios informacijos apie tai, ar konkrečiu atveju bus galima įrengti kintamojo vaizdo išorinės reklamos įrenginius, kurie padidina faktinį išorinės reklamos plotą ir yra brangesni. Teismo išvados iš esmės lemia tai, kad suinteresuoti asmenys atsakovės atžvilgiu turėtų prisiimti aiškiai neapibrėžtas finansines rizikas. Tikrasis konkurso objektas (t. y. kokio tipo išorinės reklamos įrenginys galės būti įrengtas) iš esmės paaiškėtų tik vieninteliam viešojo konkurso laimėtojui, kai atsakovė įgyvendintų konkurso sąlygomis neapribotą savo diskreciją pritarti arba nepritarti reklamos įrenginio projektui.

11.4.                      Atsakovei konkurso skelbimo techninėje specifikacijoje nenurodžius tikslių išorinės reklamos įrenginio koordinačių ir plokštumų krypties, tiksli jo vieta ir kryptis taps aiški tik po išorinės reklamos įrenginio projekto suderinimo su atsakove. Dėl šios priežasties teismo išvada, kad bet kuris konkurso dalyvis yra laisvas pasirinkti išorinės reklamos įrenginio kryptis atsižvelgiant į teisės aktuose nustatytus reikalavimus, savaime niekaip nepaneigia fakto, jog dalyvavimu konkurse suinteresuoti asmenys negali būti tikri dėl tikrojo konkurso objekto.

11.5.                      Nepagrįsta teismo išvada, kad konkurso sąlygomis nėra pažeisti savivaldybės turto valdymo principai. Dėl netinkamai ir neaiškiai suformuluotų konkurso sąlygų atsakovė už leidimų išorinei reklamai įrengti suteikimą gaus žymiai mažesnę ekonominę naudą nei galėtų gauti esant aiškiai apibrėžtoms konkurso sąlygoms, nes ūkio subjektai nėra linkę prisiimti neapibrėžtas finansines rizikas. Konkurso sąlygos neužtikrina, kad konkursą laimės būtent tas pretendentas, kuris viešuosius interesus tenkinančiai ir konkursą organizuojančiai atsakovei sandorį pasiūlytų sudaryti naudingiausiomis sąlygomis.

11.6.                      Teismas nepagrįstai sprendė dėl konkurso sąlygose įtvirtinto termino gauti leidimą išorinei reklamai įrengti teisėtumo. Visose į konkursą įtrauktose vietose išorinės reklamos įrenginiai be išimties turės turėti elektros įvadą, dėl to išorinės reklamos įrenginius bus būtina prijungti prie elektros tinklų. Tokiu atveju reklaminio įrenginio projektas turi būti suderintas su elektros tinklų valdytojais. Tokiam derinimui yra būtina pateikti topografinį planą (nuotrauką) ir prijungimo prie elektros tinklų projektą. Apygardos teismas iš esmės suklydo ir klaidingai sutapatino dvi skirtingas procedūras, t. y. topografinio plano ir prijungimo prie elektros tinklų projekto parengimą (kurių kiekvieno rengimas užtrunka apie 30 darbo dienų), ir šių, jau parengtų, dokumentų derinimą bei patvirtinimą. Taigi, teismo nurodyti 10 darbo dienų dokumentų derinimo terminai nėra apeliantės nurodytų 25–35 darbo dienų terminų patikslinimas, o priešingai, papildomas laiko tarpas. Jeigu išorinės reklamos įrenginį ketinama įrengti kultūros paveldo teritorijose bei apsaugos zonose, vien dokumentų (topografinių planų ir kitų projektų) derinimai su trečiaisiais asmenimis gali užtrukti ne mažiau kaip 50–60 darbo dienų su sąlyga, kad šie asmenys iš karto pritaria pateiktam projektui ir neišreiškia jokių pastabų. Be to, pati atsakovė iki 2020 m. vasario 25 d. galiojusiame ankstesniame viešų konkursų organizavimo tvarką numatančiame teisės akte išorinės reklamos įrenginiams įrengti buvo numačiusi net 180 kalendorinių dienų terminą.

11.7.                      Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinti Nuostatai savo esme yra norminis administracinis aktas, kurio teisėtumas gali būti ginčijamas tik specialia Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) numatyta tvarka ir kurio teisėtumo kontrolės patikrą gali inicijuoti tik specialūs įstatyme tiesiogiai nurodyti asmenys.

11.8.                      Apygardos teismas neteisingai sprendė dėl konkurso formato ypatumų nulemtos diskriminacijos. Net jeigu konkurso pabaigos terminas nusikeltų dėl iki konkurso pabaigos gautų pasiūlymų, tai savaime niekaip neeliminuoja fakto, kad iki numatyto konkurso pabaigos laiko (2022 m. liepos 15 d. 12.00 val.), vienam apeliantės darbuotojui vienu metu tektų sekti ir aktyviai dalyvauti net 9 tuo pačiu metu vykstančiuose aukcionuose, kai didesnius žmogiškuosius išteklius turintys ūkio subjektai kiekvienam aukcionui galėtų paskirti po vieną darbuotoją. Atsakovė galėjo išskaidyti atskirų vietų konkurso pabaigos terminus ir tokiu būdu užtikrinti, kad dalyvavimo konkurse galimybės nebus apribotos dėl ūkio subjektų turimų darbuotojų skaičius.

12.       

12.1.                      Konkurso skelbimo tekste aiškiai nurodyta reklaminio įrenginio vieta (pvz., Tilto g., ties Vaidoto g. 114, centrinė skiriamoji žalioji juosta arba priešais A. Juozapavičiaus pr. 7 R, prietilčio zona), aiškūs reklaminio įrenginio techniniai reikalavimai (pvz., vertikalus, dvi ažūrinės kojos, dvipusis, maksimalus plotas – 48 kv. m. arba horizontalus, dvi ažūrinės kojos, vienpusis, maksimalus plotas – 18 kv. m), pradinė mažiausia rinkliava, minimalus rinkliavos kėlimo dydis, konkurso laimėtojui leidimo išdavimo data, konkursinio pasiūlymo galiojimo užtikrinimo dydis.

12.2.                      Nesant įrodymų, kad Nuostatai prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, teismas pagrįstai atmetė apeliantės argumentus, jog konkurso teisėtumas nulemtas neteisėto akto pagrindo.

12.3.                      Konkursas nepatenka į VPĮ apibrėžto viešojo pirkimo sąvoką, o konkurso objektas nėra viešojo pirkimo objektas, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl teismo pareigos konkurso sąlygas įvertinti VPĮ normų aspektu yra nepagrįsti.

12.4.                      Ta aplinkybė, kad konkurso skelbime pateiktose išorinės reklamos įrenginių techninėse specifikacijose nėra nurodyta informacija, ar konkrečiu atveju galės būti įrengta kintamojo ar statinio vaizdo reklama, niekaip neriboja konkurencijos ir nevaržo apeliantės galimybių veikti reklamos rinkoje, nes visiems konkurso dalyviams yra pateikiama vienoda informacija, t. y. konkurso sąlygos nenustato nevienodų (diskriminacinių) sąlygų atskiriems ūkio subjektams.

12.5.                      Apeliantės teiginiai apie galimą būsimą rinkos dalyvių diskriminavimą jau po įvykusio konkurso yra nepagrįsti ir nesusiję su konkurso sąlygomis ir jų tariamu neteisėtumu. Net ir tuo atveju, jei leidimo įrengti išorinę reklamą išdavimo procedūros metu būtų priimtas konkretus sprendimas, neatitinkantis konkretaus subjekto lūkesčių, toks sprendimas galėtų būti vertinamas konkretaus sprendimo ginčo teisenoje.

12.6.                      Konkurso skelbime pateiktose išorinės reklamos įrenginių aprašyme nenurodytos reklaminių įrenginių koordinatės nesudaro pagrindo pripažinti konkursą neteisėtu, kadangi apeliantė nenurodo, kad tokia sąlyga yra būtina pagal teisės aktus.

12.7.                      Apeliantės teiginiai apie pačios Kauno miesto savivaldybės administracijos pažeidžiamas teises gauti maksimalią naudą dėl jos paskelbtų konkurso sąlygų niekaip nesusiję su apeliantės, kaip potencialios konkurso dalyvės, teisėmis ir teisėtais interesais. Apeliantė neturi įgaliojimų nei ginti viešąjį interesą, nei Kauno miesto savivaldybės administracijos neva pažeidžiamas teises.

12.8.                      Apeliantė byloje nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos argumentus dėl tariamai per trumpo termino leidimui gauti, nustatyta tvarka nuostatų neginčijo, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovės Nuostatų 17 punkte nustatytas terminas (ne vėliau kaip per 70 darbo dienų) leidimui gauti yra per trumpas ir (ar) pažeidžia apeliantės ir kitų potencialių konkurso dalyvių teises ir teisėtus interesus.

12.9.                      Kauno miesto savivaldybės taryba vadovaudamasi Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo (toliau – Rinkliavų įstatymas) 12 straipsnio 3 dalimi turėjo teisę nuspręsti dėl konkurso organizavimo tvarkos, todėl apeliantei, nesutinkančiai su tam tikromis konkurso sąlygomis ir siekiančiai konkursą nutraukti, tenka pareiga įrodyti, kad Kauno miesto savivaldybės administracija pažeidė imperatyvias teisės normas. Apeliantė tokių įrodymų nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl faktinių bylos aplinkybių

14.       Byloje nustatyta, kad atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija 2022 m. birželio 14 d. savo interneto svetainėje www.kaunas.lt paskelbė viešą konkursą dėl rinkliavos už leidimo įrengti išorinę reklamą dydžio nustatymo. Konkurso tikslas – viešo konkurso būdu nustatyti dalyvį, pageidaujantį įrengti išorinę reklamą 27 nurodytose reklaminių įrenginių vietose, kuris pasiūlys didžiausią metinės vietinės rinkliavos už leidimo išdavimą dydį. Visose 27 vietose yra numatyta didelių ir labai didelių reklaminių įrenginių įrengimas. Vietinės rinkliavos už leidimo įrengti išorinę reklamą dydis nustatomas viešo konkurso būdu, sąraše, patvirtintame Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. A-1421 ,,Dėl reklaminių įrenginių įrengimo vietų, kurioms vietinės rinkliavos už leidimo įrengti išorinę reklamą dydis nustatomas viešo konkurso tvarka, sąrašų patvirtinimo“. Skelbime taip pat pateiktas reklaminių įrenginių sąrašas: nurodant jų vietą (pvz., Tilto g., ties Vaidoto g. 114, centrinė skiriamoji žalioji juosta, kt.), stendo tipą (pvz., vertikalus, dvi ažūrinės kojos, dvipusis), maksimalus plotas (pvz., 48 kv. m), registracijos dalyvauti konkurse pradžia – (2022 m. birželio 20 d. 9.00 val.) ir pabaiga (2022 m. liepos 12 d. 14.00 val.), konkurso pradžia (2022 m. liepos 14 d. 9.00 val.) ir pabaiga (2022 m. liepos 15 d. 12.00 val.), sąskaita, į kurią turi būti sumokėta konkursinio pasiūlymo garantija už konkrečią reklaminio įrenginio vietą, pradinė mažiausia rinkliava (pvz., 2 880 Eur), minimalus rinkliavos kėlimo dydis (pvz., 30 Eur), terminas nuo kada konkurso laimėtojui galėtų būti išduotas leidimas (pvz., nuo 2022 m. rugsėjo 19 d.), konkursinio pasiūlymo galiojimo užtikrinimo dydis (pvz., 720 Eur). Be to, skelbime buvo nurodyti kontaktinio asmens duomenys, o taip pat kad konkursas vykdomas elektroniniu būdu specialioje interneto svetainėje ekonkursai.kaunas.lt (http://ekonkursai.kaunas.lt).

Dėl bylos esmės

15.       Nagrinėjamu atveju ginčas kilęs dėl viešo konkurso teisinių santykių, kurių reglamentavimo teisinius pagrindus apibrėžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) VI knygos XLIX skyrius (6.947–6.952 straipsniai). Pagal CK 6.947 straipsnio 1 dalį asmens viešas pažadėjimas sumokėti specialų atlyginimą (premiją) už geriausią tam tikro darbo atlikimą arba kitokį rezultatą (konkurso paskelbimas) įpareigoja šį asmenį sumokėti pažadėtą atlyginimą asmeniui, kurio darbas ar kitoks rezultatas pagal konkurso sąlygas pripažintas konkurso nugalėtoju. Konkursu taip pat yra pripažįstamas asmens viešas pažadėjimas suteikti specialią teisę už geriausią tam tikros teisės įgyvendinimo projektą. Toks viešas pažadėjimas įpareigoja šį asmenį suteikti specialią teisę asmeniui, kurio projektas pagal konkurso sąlygas pripažintas konkurso nugalėtoju.

16.       Apeliantės teigimu, nagrinėjamu atveju pagal analogiją turėjo būti taikomos VPĮ normos bei atsakovės veiklos teisėtumui taikytini viešojo administravimo principai. Pasak apeliantės, iš esmės tapataus pobūdžio bylose yra suformuota teismų praktika, pagal kurią viešojo administravimo subjekto vieši konkursai dėl teisės įrengti reklaminius įrenginius privalo būti organizuojami ir vykdomi laikantis skaidrumo, nediskriminavimo ir lygiateisiškumo principų.

17.       Šiuo atveju viešo konkurso dėl vietinės rinkliavos už leidimo įrengti išorinę reklamą savivaldybės teritorijoje išdavimo laimėtojui savivaldybė suteikia teisę įrengti specialią (-ias) išorinės reklamos pateikimo priemonę (-es) ir ant jos (-jų) skleisti reklamą arba skleisti reklamą ant pritaikytos (-ų) išorinės reklamos pateikimo priemonės (-ių). Vertinant šalių ginčo dėl viešo konkurso aplinkybes, reikia atsižvelgti į viešo konkurso procedūros esmę, paskirtį ir tikslus. CK 1.2 straipsnio 1 dalis nustato, kad civiliniai santykiai reglamentuojami vadovaujantis, be kita ko, jų subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių principais. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog tinkamo viešo konkurso organizavimo ir vykdymo būtina sąlyga yra šio proceso skaidrumas, viešą konkursą organizuojanti institucija privalo užtikrinti, kad atliekant konkurso procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi skaidrumo, nediskriminavimo, lygiateisiškumo principų, kad būtų užtikrinta sąžiningos konkurencijos laisvė. Tinkamai laikantis šių principų galėtų būti išvengta galimų nesąžiningos konkurencijos prielaidų viešo konkurso procedūroje. Išvardytų principų laikymasis yra svarbus siekiant atliekamo viešo konkurso tikslų. Taigi, viešų konkursų organizavimo ir vykdymo proceso teisinis reglamentavimas yra susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl šių normų reikalavimai dažniausiai yra imperatyvaus pobūdžio. Siekiant įgyvendinti būtent šį tikslą, teisės normose yra detaliai ir preciziškai reglamentuota kiekviena konkurso organizavimo bei vykdymo stadija bei joms keliami reikalavimai. Tačiau vien detalaus reglamentavimo nepakanka – šios normos, kaip minėta, yra imperatyvaus pobūdžio, todėl jų turi būti griežtai laikomasi, tokiu būdu sukuriant visiems konkurso dalyviams vienodas ir lygias sąlygas rungtis konkurse ir sudarant realias prielaidas, kad konkursą laimės būtent tas pretendentas, kuris viešuosius interesus tenkinančiai ir konkursą organizuojančiai institucijai pasiūlys sudaryti sandorį naudingiausiomis sąlygomis (Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-115/2006; 2014 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1015/2014; 2019 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-964-302/2019). Taigi sutiktina su apeliantės argumentais, kad nagrinėjamu atveju pagal analogiją turėjo būti taikomos VPĮ normos bei atsakovės veiklos teisėtumui taikytini viešojo administravimo principai.

18.       Aukščiau minėtus principus privalo užtikrinti viešo konkurso organizatorius ir rengėjas, todėl siekiant nepažeisti paminėtų principų, jau pirminiuose skelbiamo konkurso dokumentuose turi būti aiškiai ir suprantamai nurodomos konkurso sąlygos, kad bet kuris konkurso dalyvis galėtų vienodai šias sąlygas suprasti bei aiškinti ir visi dalyviai turėtų vienodas galimybes rengdami savo pasiūlymus. Todėl, konkurso organizatorius konkurso sąlygas turi suformuluoti taip, kad dalyviai galėtų tinkamai parengti pasiūlymus, o šie būtų objektyviai įvertinti.

19.       Ieškovės nuomone, ginčo konkurso sąlygos dėl kai kurių esminių ekonominių aspektų yra visiškai neapibrėžtos ir gali būti vertinamos dviprasmiškai, dėl to dalyvavimu konkurse suinteresuoti asmenys negali tinkamai apsispręsti dėl ekonominių pasiūlymo sąlygų (t. y. kokio dydžio vietinės rinkliavos pasiūlymas būtų adekvatus konkrečiu atveju), o atsakovė po konkurso pabaigos kiekvienu atveju galėtų esmingai pagerinti arba pabloginti konkretaus išorinės reklamos įrenginio ekonominę naudą. Pasak apeliantės, konkurso skelbime pateiktose išorinės reklamos įrenginių techninėse specifikacijose nėra nurodyta esminė informacija, t. y. kokio tipo išorinės reklamos įrenginį galės įrengti konkurso laimėtojas.

20.       Kauno miesto savivaldybės tarybos 2006 m. gegužės 18 d. sprendimu Nr. T-206 patvirtinto Kauno miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano 14 punkte nurodyta, kad pagal reklamos turinio kaitą, dinamiką reklaminiai įrenginiai skirstomi: statiški (nekintamo vaizdo) (14.1 papunktis) ir kinetiniai (kintamo vaizdo: mechaniniai dinaminiai (kelių besikeičiančių plokštumų); elektroniniai (vaizdo ekranai ir pan.), tačiau pačiame konkurso skelbime nėra pateikta jokios informacijos apie tai, ar konkrečiu atveju konkrečioje vietoje bus galima įrengti kintamojo vaizdo išorinės reklamos įrenginius. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. A-1282 patvirtintą „Leidimų įrengti išorinę reklamą išdavimo tvarkos aprašas“ (2018 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. A-4370 redakcija) 11.2 papunktį reklamos turinio kaitos ir dinamikos vertinimo kriterijai yra vertinami išorinės reklamos įrengimo projekto derinimo metu.

21.       Šiuo atveju sutiktina su apeliante, kad konkurso sąlygose tiksliai nenurodant, kokį konkrečiai reklaminį įrenginį bus leista įrengti konkrečioje reklamos įrenginio vietoje, konkurso dalyvis objektyviai neturi galimybių įvertinti, kokio dydžio ekonominę naudą jis potencialiai galėtų gauti laimėjęs atitinkamą vietą, o tai lemia ir tai, jog dėl to nėra galimybių tinkamai nuspręsti ir dėl tikslaus vietinės rinkliavos dydžio pasiūlymo, kurio pagrindu būtų nustatomas konkurso laimėtojas. Technologiniai reklaminių įrengimų ypatumai (akivaizdu, kad kintamojo vaizdo išorinės reklamos įrenginiai padidina faktinį išorinės reklamos plotą, nes tuo pačiu metu išorinės reklamos paslaugos gali būti parduodamos žymiai didesniam subjektų skaičiui) savo esme lemia ir visiškai skirtingas išorinės reklamos įrenginių ekonomines sąlygas.

22.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad matydama skelbime nurodytą išorinės reklamos įrenginių įrengimo vietų sąrašą, iš teisės aktų sužinodama išorinės reklamos įrenginio įrengimo konkrečioje vietoje reikalavimus, stendų dydį ir formatą, ieškovė, o ir kiti konkurso dalyviai neabejotinai gali įvertinti, kuriose vietose būtų tikslinga (ir leistina) įrengti kintamo vaizdo reklamą, vaizdo ekranus ir pan. Sutiktina su minėta teismo išvada, kad ieškovė ir kiti dalyviai gali įvertinti, kokio tipo reklaminį įrenginį būtų tikslingiau įrengti konkrečioje vietoje, tačiau toks subjektyvus įvertinimas nelemia, kad būtent tokio tipo reklaminį įrenginį ir bus leista įrengti toje konkrečioje vietoje. Kaip minėta, tai, kokio tipo reklaminį įrenginį bus galima įrengti (ar konkrečiu atvejus galima įrengti kintamojo vaizdo išorinės reklamos įrenginius), bus vertinama išorinės reklamos įrengimo projekto tikrinimo procese, kuris vyks jau po konkurso pabaigos. Taigi šiuo atveju pagal atsakovės paskelbto konkurso sąlygas ūkio subjektas turi prisiimti riziką, kad pateikus vietinės rinkliavos pasiūlymą kaip už kintamojo vaizdo išorinės reklamos įrenginį, tokio įrenginio, atsakovei atsisakius tvirtinti tokio įrenginio projektą, jis negalėtų įrengti ir patirtų nuostolius. Atsakovė, kaip išorinės reklamos projektų vertinimą atliekantis subjektas, iki konkurso paskelbimo turėjo visas galimybes įvertinti, kokio tipo reklamos įrenginiai galėtų būti įrengti kiekvienoje konkrečioje vietoje ir ar egzistuotų galimybė įrengti kintamojo vaizdo išorinės reklamos įrenginius. Šiuo atveju nėra aišku, dėl kokio reklaminio įrenginio tipo varžysis konkurso dalyviai. Tokie atsakovės veiksmai lemia, kad konkurso dalyviai negali objektyviai įvertinti, kokį pasiūlymą jiems teikti būtų naudingiausia. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad neaiškių, netikslių ir dviprasmiškų pirkimo dokumentų nuostatų nulemtų negatyvių padarinių rizikos našta tenka perkančiajai organizacijai; teismui konstatavus ginčo konkurso sąlygos neaiškumą, dviprasmiškumą, lėmusį nevienodą tiekėjų jos turinio suvokimą ir taikymą, ji negali būti pripažinta teisėta (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-690/2015).

23.       Apeliantė ginčo konkurso sąlygų neteisėtumą taip pat grindė argumentu, kad atsakovei konkurso skelbimo techninėje specifikacijoje nenurodžius tikslių išorinės reklamos įrenginio koordinačių ir plokštumų krypties, tiksli jo vieta ir kryptis taps aiški tik po išorinės reklamos įrenginio projekto suderinimo su atsakove.

24.       Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad konkurso skelbime yra aiškiai pateiktas reklaminių įrenginių sąrašas su aiškiai nurodytomis įrengimo vietomis, o išorinės reklamos įrengimo principai detaliai išdėstyti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2006 m. gegužės 18 d. sprendimu Nr. T-206 patvirtinto Kauno miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano III ir IV dalyse, kur nurodyta, kaip turi būti projektuojami ir įrengiami reklaminiai statiniai, kokiais atstumais, kokioje gatvės pusėje ar ašyje įrengiami, koks turi būti atstumas nuo žemės ir pan., todėl bet kuris konkurso dalyvis yra laisvas pasirinkti kryptis atsižvelgiant į Reklamos įstatymo 12 straipsnio 5 dalyje ir kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus.

25.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Reklamos įstatymo 12 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog išorinė reklama turi būti įrengiama vadovaujantis projektavimą, architektūrą, statybą, kultūros paveldo objektų ir kraštovaizdžio apsaugą, teritorijų planavimą, eismo saugumą ir valstybinės kalbos vartojimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, Išorinės reklamos įrengimo taisyklėmis, savivaldybės institucijos patvirtintais išorinės reklamos specialiojo teritorijų planavimo dokumentais ir (ar) kompleksinio teritorijų planavimo dokumentais, ir (ar) juose nustatytais išorinės reklamos įrengimo reglamentais, o tuo atveju, kai išorinė reklama įrengiama pagal savivaldybės vykdomosios institucijos patvirtintą tipinio dydžio ir turinio išorinės reklamos įrengimo projektą, – ir savivaldybės vykdomosios institucijos patvirtintais tipinio dydžio ir turinio išorinės reklamos įrengimo reikalavimais. Taigi minėta įstatymo norma pateikia nuorodas į kitus teisės aktus, kuriais turėtų būti vadovaujamasi įrengiant išorinę reklamą, o minėtame specialiajame plane nurodyti reklamos įrengimo reikalavimai bus vertinami su atsakove derinant išorinės reklamos įrenginio projektą jau po laimėtojo paskelbimo iki išorinės reklamos leidimo išdavimo. Taigi, nors bet kuris konkurso dalyvis yra laisvas pasirinkti išorinės reklamos įrenginio kryptis atsižvelgiant į teisės aktuose nustatytus reikalavimus, tai savaime niekaip nepaneigia fakto, kad dalyvavimu konkurse suinteresuoti asmenys negali būti tikri dėl konkurso objekto vietos ir ją turi identifikuoti tik kaip labiausiai tikėtiną, nes tiksli jo vieta ir kryptis taps aiški tik po išorinės reklamos įrenginio projekto suderinimo su atsakove. Sutiktina su apeliante, kad konkurso sąlygose atsakovei nenumačius jokių konkrečių išorinės reklamos įrenginio koordinačių ir nenurodžius pradinės plokštumų krypties, nėra jokios galimybės įvertinti bent pradinio išorinės reklamos įrenginio ypatumų ir tokiu būdu spręsti dėl vietinės rinkliavos dydžio pasiūlymo konkurse, todėl tokia sąlyga negali būti laikoma aiškia.

26.       Apeliantė skunde teigia, kad dėl netinkamai ir neaiškiai suformuluotų konkurso sąlygų atsakovė už leidimų išorinei reklamai įrengti suteikimą gaus žymiai mažesnę ekonominę naudą nei galėtų gauti esant aiškiai apibrėžtoms konkurso sąlygoms, nes ūkio subjektai nėra linkę prisiimti neapibrėžtas finansines rizikas.

27.       Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – VSTVNDJĮ) 9 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis šiais principais: 1) visuomeninės naudos – valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą; 2) efektyvumo – sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei; 3) racionalumo – valstybės ir savivaldybių turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai valdomas ir naudojamas; 4) viešosios teisės – sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais. Taigi nors apeliantė neturi įgaliojimų nei ginti viešąjį interesą, nei Kauno miesto savivaldybės administracijos teises, tačiau skelbdama viešą nuomos konkursą dėl jai nuosavybės teise priklausančio turto nuomos, savivaldybė privalo atsižvelgti į nurodytus principus.

28.       Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad viešą konkursą dėl rinkliavos už leidimo įrengti išorinę reklamą dydžio nustatymo procedūras organizavusi atsakovė, konkurso sąlygose nenurodydama reklamos įrenginio tipo ir tikslios vietos, pažeidė aptartus VSTVNDJĮ 9 straipsnyje įtvirtintus viešos (kolektyvinės) naudos, efektyvumo, racionalumo ir teisėtumo principus. Dėl netinkamai ir neaiškiai suformuluotų konkurso sąlygų, atsakovė už leidimų išorinei reklamai įrengti suteikimą galimai gautų žymiai mažesnę ekonominę naudą, nei galėtų gauti esant aiškiai apibrėžtoms konkurso sąlygoms, nes ūkio subjektai teiktų pasiūlymus dėl rinkliavos dydžio su prielaida, kad atsakovė galėtų nesuderinti išorinės reklamos įrenginio projekto ir neleistų įrengti kintamojo vaizdo išorinės reklamos, generuojančios didesnę ekonominę naudą. Vadinasi, esamos konkurso sąlygos neužtikrina, kad konkursą laimės būtent tas pretendentas, kuris viešuosius interesus tenkinančiai ir konkursą organizuojančiai atsakovei pasiūlytų sandorį sudaryti naudingiausiomis sąlygomis. Todėl teisėjų kolegija pritaria apeliantės argumentams, kad aiškiai nesuformulavus kai kurių esminę reikšmę siūlytinos vietinės rinkliavos dydžiui turinčių konkurso sąlygų, yra pažeidžiami ir imperatyvūs savivaldybės turto valdymo principai, nes savivaldybės turtas turi būti naudojamas racionaliai bei ekonomiškai. 

29.       Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai nusprendė dėl konkurso sąlygose įtvirtinto termino gauti leidimą išorinei reklamai įrengti teisėtumo, nes esą pati atsakovė iki 2020 m. vasario 25 d. galiojusiame ankstesniame viešų konkursų organizavimo tvarką numatančiame teisės akte išorinės reklamos įrenginiams įrengti buvo numačiusi net 180 kalendorinių dienų terminą.

30.       Nuostatų 39 punkte nustatyta, kad leidimas turi būti gautas ne vėliau kaip per 70 darbo dienų nuo konkurso laimėtojo patvirtinimo dienos arba nuo konkurso skelbime (Nuostatų 17.4 papunktis) nurodytos datos, jei reklaminio įrenginio vieta nėra laisva, t. y. nesibaigė išduoto leidimo galiojimo terminas.

31.       Pažymėtina, kad Nuostatai yra norminis teisės aktas ir jo teisėtumas sprendžiant klausimą dėl pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis negali būti kvestionuojamas. Bendrosios kompetencijos teismas nesprendžia klausimų dėl norminių teisės aktų (Nuostatų) teisėtumo, tokią kompetenciją turi tik administracinis teismas. CPK 3 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad nagrinėdamas konkrečią bylą ir nustatęs, jog norminis teisės aktas ar jo dalis, kurio atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ar įstatymams kontrolė nepriklauso Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai, gali prieštarauti įstatymui ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) norminiam teisės aktui, teismas, priimdamas sprendimą, neturi tokiu teisės aktu vadovautis. Šiuo atveju bendrosios kompetencijos teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir nutartimi kreipiasi į administracinį teismą prašydamas patikrinti, ar atitinkamas norminis teisės aktas ar jo dalis atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą. Teismas taip pat nutartimi sustabdo bylos nagrinėjimą, kai administracinis teismas yra priėmęs nagrinėti kito teismo nutartyje suformuluotą paklausimą tuo pačiu teisės klausimu ir teismas neturi kitų teisinių argumentų dėl norminio teisės akto ar jo dalies atitikties įstatymui ar Vyriausybės norminiam teisės aktui.

32.       Nurodytas teisinis reglamentavimas reiškia, kad bendrosios kompetencijos teismas negali pats nuspręsti dėl norminio teisės akto teisėtumo, tačiau tam, kad būtų pagrindas tokiu aktu nesivadovauti ir kreiptis į administracinį teismą dėl jo teisėtumo, turi būti konstatuojamas jo prieštaravimas įstatymui ar Vyriausybės norminiam teisės aktui. Vien abejonių, kad tam tikrame norminiame akte nustatyti terminai yra nepakankami (per trumpi) tam tikriems veiksmams atlikti, šiuo atveju nepakanka.

33.       Apeliantė tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde nurodė tam tikrus terminus, kurie, pasak jos, pagrindžia, jog per 70 darbo dienų nuo konkurso laimėtojo patvirtinimo dienos neįmanoma gauti visų reikalingų leidimų ir atlikti visus būtinus suderinimus. Tačiau pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 3D-754 patvirtinto Topografinių planų ir inžinerinių tinklų planų derinimo tvarkos aprašo 13–14 punktus topografinio plano derinimas užtrunka 10 darbo dienų. Pagal Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. IV-138 patvirtintų Reklamos kultūros paveldo objektuose, jų teritorijose ir apsaugos zonose įrengimo taisyklių (redakcija nuo 2017 m. rugpjūčio 31 d.) 7 punktą reklamos įrengimo projektas turi būti suderintas arba reklamos davėjui pateiktos pastabos dėl jo per 7 darbo dienas nuo gavimo dienos. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnio 17 dalį inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkas (valdytojas) ar naudotojas, išduoda arba motyvuotai atsisako išduoti prisijungimo sąlygas per 10 darbo dienų nuo statytojo (užsakovo) prašymo išduoti šias sąlygas gavimo dienos. Preziumuojama, kad valstybės institucijos laikosi minėtų terminų, o ieškovė įrodymų, kurie pagrįstų per trumpą terminą leidimui gauti, nepateikė, taip pat nepagrindė, kad kai kurie derinimo (leidimų gavimo) veiksmai negalėtų būti atliekami paraleliai keliose institucijose vienu metu, todėl nėra pagrindo spręsti, jog terminas leidimui gauti yra nustatytas neteisėtai.  

34.       Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl konkurso formato ypatumų. Pasak apeliantės, atsakovės pasirinktas konkurso formatas ir apimtis riboja mažesnius žmogiškuosius išteklius turinčių ūkio subjektų dalyvavimo konkurse galimybes ir suteikia konkurencinį pranašumą ūkio subjektams, kurie turi didesnius žmogiškuosius išteklius. Su šiuo apeliantės argumentu nėra pagrindo sutikti.

35.       Nuostatų 32 punktas numato, kad konkursas baigiamas skelbime nurodytu laiku. Jeigu iki konkurso pabaigos yra gautas bent vienas pasiūlymas, konkursas pratęsiamas papildomam penkių minučių (be sekundžių) terminui. Po kiekvieno per pratęstą papildomą penkių minučių (be sekundžių) terminą gauto naujo pasiūlymo konkursas pakartotinai pratęsiamas penkių minučių (be sekundžių) terminui, kuris pradedamas skaičiuoti nuo pasiūlymo gavimo momento. Pratęstas konkursas užbaigiamas, jeigu per penkias minutes (be sekundžių) po paskutinio pasiūlymo negaunamas kitas didesnis pasiūlymas. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo daryti vienareikšmišką išvadą, jog konkursas dėl visų išorinės reklamos įrenginių vietos baigsis tuo pačiu metu. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovės organizuojamas konkursas automatizuoto aukciono būdu dėl visų 27 išorės reklamos įrenginių vietų užtikrina konkurso dalyvių lygų varžymąsi, nes išskaidžius analogiško pobūdžio aukcionų pabaigos terminus galėtų susidaryti situacija, kai konkurso dalyviai, laimėję aukcioną, prarastų suinteresuotumą toliau varžytis likusiuose aukcionuose, o tokiu būdu savivaldybė už leidimų išorinei reklamai įrengti suteikimą negautų siekiamos ekonominės naudos. Toks aukciono formatas neriboja ieškovės galimybės dalyvauti viešame konkurse, ieškovė pati turi įsivertinti savo ekonominius pajėgumus tiek dalyvauti konkurse, tiek vėliau įvykdyti laimėto konkurso sąlygas. Be to, apeliantei nėra ribojamos galimybės pasitelkti kitus asmenis siekiant teikti naujus pasiūlymus aukcionuose.  

36.       Vadovaudamasi nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje nustatytas aplinkybes bei netinkamai taikė viešą konkursą reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės. Teisėjų kolegijos vertinimu, skaidrumo, lygiateisiškumo principų, kurie taikytini ir vykdant viešo konkurso procedūras (sprendimo 17 punktas) pažeidimas laikytinas esminiu ir neleidžia konkurso sąlygų, susijusių su reklamos įrenginio tipo ir konkrečios jo įrengimo vietos nenurodymu, pripažinti teisėtomis.

37.       Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimą naikina ir priima naują sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas) – ieškovės ieškinį patenkinti iš dalies, pripažįstant neteisėtomis 2022 m. birželio 14 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos paskelbto viešo konkurso dėl rinkliavos už leidimo įrengti išorinę reklamą dydžio nustatymo sąlygas toje apimtyje, kuria nebuvo nurodytas reklamos įrenginio tipas ir konkreti reklamos įrenginio vieta, ir minėtas konkursas nutraukiamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

38.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Šiame straipsnyje išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir žyminiam mokesčiui (CPK 93 straipsnio 1–3 dalys). Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

39.       Apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinus iš dalies, ieškovė turi teisę į dalies bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos bei apeliacinės instancijos teismuose, atlyginimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė suformulavo 2 ieškinio reikalavimus: pripažinti neteisėtomis 2022 m. birželio 14 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos paskelbto viešo konkurso dėl rinkliavos už leidimo įrengti išorinę reklamą dydžio nustatymo sąlygas ir įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją nutraukti 2022 m. birželio 14 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos paskelbto viešo konkurso dėl rinkliavos už leidimo įrengti išorinę reklamą dydžio nustatymo procedūras. Ieškovė viešo konkurso sąlygas ginčijo keturiais aspektais (dėl reklamos įrenginio konkrečios vietos, tipo, termino leidimui gauti ir konkurso formato). Atsižvelgdama į ieškinio reikalavimų pobūdį bei tenkintų bei atmestų ieškinio reikalavimų santykį, vadovaudamasi protingumo, teisingumo ir proporcingumo principais, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės ieškinys tenkinamas 75 proc., todėl ieškovė turi teisę į būtent tokios dalies bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

40.       Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė iš viso 8 336,90 Eur išlaidas advokato suteiktoms teisinėms paslaugoms apmokėti, t. y.: už ieškinio ir prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo parengimą – 5 584,15 Eur, už atsiliepimo į atsakovės atskirąjį skundą parengimą – 786,50 Eur; už dubliko byloje parengimą – 1 966 ,25 Eur ir 141 Eur žyminį mokestį.

41.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos)).

42.       Pagal Rekomendacijas ieškovei rekomenduojama maksimali priteistina suma sudaro 8 303,52 Eur (už ieškinį priteistina suma yra 4 324,75 Eur (Rekomendacijų 8.2 punktas), už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 691,96 Eur (Rekomendacijų 8.16 punktas), už atsiliepimą į atskirąjį skundą – 691,96 Eur (Rekomendacijų 8.16 punktas), už dubliko pateikimą – 2 594,85 Eur (Rekomendacijų 8.3 punktas). Ieškovės prašomos priteisti išlaidos advokato suteiktoms teisinėms paslaugoms apmokėti (8 336,90 Eur) iš esmės atitinka rekomenduojamus dydžius, todėl nemažinamos. Kaip minėta, ieškovės ieškinys patenkintas 75 proc., todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 6 252,68 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti ir 105,75 Eur sumokėto žyminio mokesčio.  

43.       Trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisės ir pareigos numatytos CPK 47 straipsnio 2 dalyje, kurioje detalizuota, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi teisę ir į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tuo atveju, jeigu teismo sprendimas priimtas tos šalies (ieškovo arba atsakovo) naudai, kurios interesus gynė trečiasis asmuo. Tai reiškia, kad tokiu atveju taip pat taikoma bendroji CPK 93 straipsnio 1 dalyje ir CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė „pralaimėjęs moka“ (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1316-196/2016).

44.       Trečiasis asmuo, veikęs ieškovės pusėje, pirmosios instancijos teisme patyrė 595 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti (atsiliepimui į ieškovės ir atsakovės atsikirtimus pateikti), pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl trečiajam asmeniui iš atsakovės priteisiamos 595 Eur bylinėjimosi išlaidos.

45.       Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka apeliantė prašė priteisti 3 953,80 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro sumokėtas 100 Eur žyminis mokestis už apeliacinio skundo padavimą, 3 853,80 Eur išlaidos, kurios buvo patirtos apmokėti advokato suteiktas paslaugas rengiant apeliacinį skundą.

46.       Pagal Rekomendacijas maksimali už apeliacinio skundo pateikimą priteistina suma yra 3 026,85 Eur (Rekomendacijų 8.10 punktas). Teisėjų kolegijos manymu, byloje nėra pagrindo viršyti Rekomendacijose numatyto užmokesčio dydžio. Susipažinus su ieškovės apeliaciniu skundu, nustatyta, kad ieškovė iš esmės vadovavosi argumentais, išdėstytais jos procesiniuose dokumentuose, pateiktuose pirmosios instancijos teismui, todėl apeliacinio skundo parengimas nereikalavo papildomo pasiruošimo ar specialių žinių. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju byloje nėra jokių ypatingų aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo Rekomendacijose nurodytos priteistinų bylinėjimosi išlaidų skaičiavimo tvarkos ir priteisti ieškovei jos nurodytą patirtą bylinėjimosi išlaidų sumą. Nurodytų argumentų pagrindu bei remiantis teisingumo bei protingumo principais, ieškovės prašomos priteisti išlaidos, patirtos rengiant apeliacinį skundą mažintinos iki rekomenduojamos 3 026,85 Eur sumos, o atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas 75 proc. apimtimi, jai iš atsakovės priteistina iš viso 2 345,14 Eur (2 270,14 Eur teisinės pagalbos išlaidos ir 75 Eur sumokėtas žyminis mokestis) bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 20  d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti neteisėtomis 2022 m. birželio 14 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos paskelbto viešo konkurso dėl rinkliavos už leidimo įrengti išorinę reklamą dydžio nustatymo sąlygas toje apimtyje, kuria nebuvo nurodytas reklamos įrenginio tipas ir konkreti reklamos įrenginio vieta (koordinatės, ašis ir kryptis).

Nutraukti 2022 m. birželio 14 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos paskelbto viešo konkurso dėl rinkliavos už leidimo įrengti išorinę reklamą dydžio nustatymo procedūras.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Clear Channel Lietuva“ (juridinio asmens kodas 111789288) iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos (juridinio asmens kodas 188764867) 6 358,43 Eur (šešis tūkstančius tris šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus ir 43 centus) bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.

Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Katos studija“ (juridinio asmens kodas 159829671) iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos (juridinio asmens kodas 188764867) 595 Eur (penkis šimtus devyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Clear Channel Lietuva“ (juridinio asmens kodas 111789288) iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos (juridinio asmens kodas 188764867) 2 345,14 Eur (du tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt penkis eurus ir 14 centų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos                                                Rasa Gudžiūnienė 

                                                        Vilija Mikuckienė

                                                        Neringa Švedienė