Administracinė byla Nr. I-6412-142/2014

Proc. Nr. 3-61-3-00963-2014-8

Procesinio sprendimo kategorija 63.2, 63.3.8; 73

(S)

N U T A R T I S

2014 m. vasario 20 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, susipažinusi su J. A. skundu,

n u s t a t ė:

Teisme 2014 m. vasario 13 d. gautas J. A. (toliau – pareiškėjas) skundas, kuriame pareiškėjas prašo: 1) atnaujinti praleistą 3 metų procesinį terminą skundui dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo paduoti; 2) priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. lapkričio mėnesio neišmokėtą valstybinės pensijos dalį, iš viso 31 763,13 Lt; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Prašymas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą atmestinas. Skundą atsisakytina priimti.

Dėl skundo padavimo termino pareiškėjas paaiškina, kad pirmoji sumažinta valstybinė pensija pareiškėjui išmokėta 2010 m. vasario mėnesį, tačiau terminą kreiptis į teismą praleido, nes teisė į valstybinės pensijos nepriemoką, jos įgyvendinimo tvarka ir ribojimo klausimai įstatymiškai nebuvo sureguliuoti, kaip ir nebuvo aiškiai nustatyti institucijų, įgaliotų mokėti valstybinę pensiją, veiksmų apskundimo terminai. Tik Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, taip pat 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 išaiškino, kad kreipimuisi į administracinį teismą su skundu dėl valstybinės pensijos nepriemokos taikytinas 3 metų procesinis terminas, tačiau pagal Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendimo, 2010 m. birželio 29 d. nutarimo ir 2012 m. vasario 6 d. nutarimo nuostatas pareiškėjas įgijo teisėtą lūkestį tikėtis, kad praradimai, patirti dėl valstybinių pensijų mažinimo dideliu mastu, bus jam kompensuojami teisėkūros subjektų nustatyta tvarka bei terminais. Todėl mano, kad terminą skundui paduoti praleido dėl svarbių priežasčių, nes buvo suklaidintas įstatymų leidėjo ir kitų valstybės institucijų.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Tačiau ši asmens teisė nėra absoliuti – ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka. Vienas iš tokios tvarkos reikalavimų – skundo padavimas nustatytu terminu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, nagrinėdama ginčą dėl Laikinojo įstatymo taikymo neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo, 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, taip pat 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 išaiškino, kad kreipimuisi į administracinį teismą su skundu dėl valstybinės pensijos nepriemokos taikytinas 3 metų procesinis terminas. Taip pat išaiškino, kad pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria nagrinėjamu atveju siejama skundo padavimo teismui termino pradžia.

Pareiškėjas dėl nuo 2010 m. sausio 1 d. susidariusios valstybinės pensijos nepriemokos į teismą kreipėsi 2014 m. vasario 13 d. Pareiškėjui apie jo teises pažeidžiančius veiksmus (apie valstybinės pensijos sumažinimą taikant Laikinojo įstatymo nuostatas) vėliausiai tapo žinoma 2010 m. vasario mėnesį, kai nebuvo išmokėta tam tikra valstybinės pensijos dalis.

Taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 pažymėjo, kad, nors valstybinė pensija yra mokama kiekvieną mėnesį, tai nereiškia, kad pareiškėjas kiekvieną mėnesį, kada jam būdavo išmokama sumažinta valstybinė pensija, iš naujo sužinodavo apie savo teisių pažeidimą, todėl pažeidimo pasekmių skaidymas etapais nėra pagrįstas.

Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad į teismą dėl nuo 2010 m. sausio 1 d. susidariusios valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo pareiškėjas kreipėsi praleidęs 3 metų procesinį terminą.

ABTĮ 34 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareiškėjo prašymu teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Teisminėje praktikoje pripažįstama, kad termino praleidimo priežasčių svarbumą lemia aplinkybės, kurios nepriklausė nuo terminą praleidusio asmens valios ir kurios sudarė jam objektyvias kliūtis skundui į teismą paduoti arba turėjo įtakos jo valiai ir jo pasirinktam elgesiui.

Kalbant apie procesinių terminų skaičiavimo pradžią, pirmiausia reikia pažymėti, kad pareiškėjai negali laukti neribotą laiką iki kreipimosi į teismą. Pareiškėjai privalo rodyti tam tikrą apdairumą ir nedelsdami pateikti skundą teismui. Nagrinėjamu atveju iš viešosios erdvės (visuomenės informavimo priemonės plačiai nušvietė aktualų šiai bylai klausimą) valstybines pensijas gaunantiems asmenims turėjo būti gerai žinoma, kad dalis tokias pensijas gaunančių asmenų pradėjo ginti savo pažeistą teisę teisme dar tuomet, kai Konstitucinis Teismas nebuvo gavęs prašymo tirti atitinkamų teisės aktų, kuriais sumažintos valstybinės pensijos, atitiktį Konstitucijai, ir tik tų asmenų aktyvių pastangų dėka administraciniai teismai kreipėsi į Konstitucinį Teismą. Po to, buvo viešai paskelbta, kad Konstitucinis Teismas nagrinės atitinkamą konstitucinės justicijos bylą. Viena veiksmingiausių asmens, kuris mano, kad jo teisės yra pažeidžiamos, teisinės gynybos priemonių yra operatyvus teisminio proceso dėl pažeistų teisių atkūrimo inicijavimas. Griežtu procesinių terminų skaičiavimu yra siekiama skatinti asmenis operatyviai reaguoti į savo teisių pažeidimą ir įstatyme nustatyta tvarka užtikrinti kaip galima greitesnę jo galbūt pažeistų teisių gynybą. Įstatyme nustatyti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012; 2011 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-62/2011).

Pareiškėjo nurodytos priežastys negali būti pripažintos svarbiomis, nes jos priklausė nuo jo paties pasirinkto elgesio. Pareiškėjas nenurodė jokių svarbių ir objektyvių priežasčių ir nepateikė įrodymų, dėl kurių būtų pagrindas atnaujinti procesinį skundo dėl nuo 2010 m. sausio 1 d. neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo padavimo terminą. Pareiškėjas neneigia, kad 2010 m. vasario mėnesį gavo sumažintą valstybinę pensiją, taigi nuo šios datos jam buvo (turėjo būti) žinoma apie jo teisės gauti paskirto dydžio valstybinę pensiją pažeidimą. Konstituciniam Teismui 2012 m. vasario 6 d. nutarime konstatavus valstybinių pensijų mažinimo neteisėtumą, ir netgi po jo įsiteisėjimo 2012 m. rugsėjo 21 d., dar nebuvo pasibaigęs procesinis skundo padavimo terminas. Pareiškėjas objektyviai nepagrindė, kodėl po Konstitucinio Teismo nutarimo įsiteisėjimo delsė ginti savo pažeistą teisę teisme. Pareiškėjas nepagrįstai aiškina, kad buvo suklaidintas, nes buvo įgijęs teisėtą lūkestį, jog įstatymų leidėjas nustatys kompensavimo mechanizmą, tačiau jokia valstybės institucija nežadėjo tuoj pat atkurti sumažintų nagrinėjamos rūšies pensijų. Pareiškėjas taip pat nenurodė objektyvių aplinkybių, kodėl po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 pateikto išsamaus išaiškinimo apie teisės į valstybinės pensijos nepriemoką gynimo tvarką ir terminus delsė kreiptis į teismą beveik metus laiko. Minėta, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turi ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą, o vadovaujantis pareiškėjo nurodoma motyvacija, teismai dar trejus metus po Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo turės pareigą atnaujinti praleistus terminus analogiškose bylose. Darytina išvada, kad pareiškėjas nerūpestingai ilgai delsė ginti savo pažeistas teises teisme. Todėl prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą netenkintinas.

  Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, ir vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu (administracinio teismo teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu praleistas skundo (prašymo) padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą) atsisakytina priimti pareiškėjo skundą.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsnio 3 dalimi, 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 68 straipsniu,

n u t a r ė:

Pareiškėjo J. A. prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą atmesti.

J. A. skundą atsisakyti priimti.

Nutarčiai įsiteisėjus skundą su priedais grąžinti J. A.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja                                                                                                         Halina Zaikauskaitė