Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [Ik-2318-365-2010].doc
Bylos nr.: Ik-2318-365/2010
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. I-2318-365/2010

(Proceso Nr. 3-61-3-01477-2010-5)

Procesinio sprendimo kategorija 6.3.1

 (S)

 

 

 

 

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gruodžio 23 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Irenos Paulauskienės ir Liudmilos Zaborovskos, sekretoriaujant Daivai Aranauskienei, dalyvaujant pareiškėjai D. J., atsakovės atstovei Aliftinai Kutyš, trečiojo suinteresuoto asmens atstovei G. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. J. skundą atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 1-ajam pensijų skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus ir

n u s t a t ė:

 

                Pareiškėja D. J. kreipėsi į teismą su skundu, patikslintu skundu ir prašė: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) 2010 05 10 sprendimą Nr. (6.5)1-2648; 2) įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrio 1-ajį pensijų skyrių (toliau – VSDFV Vilniaus skyrius) tinkamai kvalifikuotai peržiūrėti ir pakeisti 2009 12 23 sprendimą Nr. l1-17-25745; 3) įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių paskirti pareiškėjai kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas (b. l. 1-2, 28-30).

Pareiškėja nurodė, kad atsakovas ir tretysis suinteresuotas asmuo atsisakė jai skirti kompensaciją už kenksmingas darbo sąlygas aiškindami tuo, kad „kompensacija už kenksmingas darbo sąlygas skiriama tik asmenims, dirbusiems institucijose, kurios priklausė Chemijos pramonei, o institutas, kuriame ji išdirbo 15 metų, nepriklausė chemijos pramonei”. Nurodo, kad pagal Socialinio draudimo pensijų įstatymo 67 str. asmenims, dirbusiems darbus kenksmingomis darbo sąlygomis iki 1995 m sausio 1 d., remiantis L.M. L. 1976 m. knyga „Lengvatinė pensija” skiriama išmoka. Paaiškino, kad 1978 metais rugpjūčio 4 dieną, baigusi Vilniaus Valstybinio Universiteto, Chemijos fakultetą, buvo priimta dirbti į (duomenys neskelbtini), kuris vėliau buvo pervadintas į  ,,(duomenys neskelbtini)” ir iki 1993 10 10 dirbo chemikės darbą, kenksmingomis darbo sąlygomis. Kenksmingomis darbo sąlygomis dirbo visą darbo dieną. Visus penkiolika darbo metų Elektrografijos MTI gamino elektrografinius skystus ryškalus, kurie buvo naudojami karinei pramonei mikrofilmavimui. Tai yra grynai chemikės darbas, susijęs su gamyba. Visą laiką dirbo su kenksmingomis cheminėmis medžiagomis – lakais, dažais, pigmentais, tirpikliais, kurios yra įvardintos prieduose. Tos pačios medžiagos yra įvardintos ir L.M. L. 1976 m. knygoje „Lengvatinė pensija” sąrašuose 1 ir 2, kuria ir dabar Lietuvos Respublika vadovaujasi skirdama išmoką už kenksmingas darbo sąlygas.  Rusijos chemikų profsąjungos išaiškinime dėl kompensacijų už kenksmingas darbo sąlygas parašyta, kad moterims, dirbusioms daugiau 7,5 metus kenksmingomis darbo sąlygomis ir turinčiom ne mažiau 15 metų bendro darbo stažo priklauso lengvatinė pensija, taip pat pažymima, kad lengvatinė pensija priklauso žmonėms, dirbusiems 100 % darbo dienos. Taip pat išaiškina, kad  kenksmingomis sąlygomis dirbančiais žmonėmis laikomi tie, kurie dirba su lakais-dažais ir kitomis nuodingomis medžiagomis. Ji atitinka visus nustatytus reikalavimus lengvatinei pensijai gauti, nes dirbo pilną darbo dieną kenksmingom darbo sąlygom su lakais-dažais ir kitomis nuodingomis medžiagomis. Išaiškinime pagrindinis dėmesys atkreipiamas į tai, kad lengvatinės pensijos (jos atveju turėtų būti piniginis priedas) yra skiriamos nepriklausomai nuo to, kuriai žinybai priklausė įmonė, kurioje buvo vykdoma chemijos pramonė - dirbama kenksmingomis darbo sąlygomis.

Atsakovė VSDFV Vilniaus skyrius su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 83-84) nurodė, kad kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas skyrimą ir mokėjimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (1994-07-18 Nr. 1-549, nauja redakcija išdėstyta 2005-05-19 įstatymu Nr.X-209, toliau - Pensijų įstatymas) 67 straipsnis bei Kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašas (toliau - Tvarkos aprašas), patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-02-20 nutarimu Nr.267. Pareiškėjos pateiktoje darbo knygelėje bei socialinio draudimo pažymėjime yra padaryti įrašai, kad nuo 1978-08-04 priimta dirbti į Elektrografijos mokslinio tyrimo institutą inžinierės pareigoms, nuo 1993-04-01 darbo santykiai tęsiasi EĮ „(duomenys neskelbtini)” personalinėje įmonėje „(duomenys neskelbtini)” jaunesniosios mokslinės bendradarbės pareigose, nuo 1993-10-10 atleista iš darbo. Pareiškėja kaip patvirtinimus pateikė Elektrografijos mokslinio tiriamojo instituto direktoriaus 1978-08-04 įsakymo Nr. 358 ir Elektrografijos instituto „(duomenys neskelbtini)” direktoriaus 1993-10-10 įsakymo Nr. 6-K išrašų bei asmens kortelės kopijas, kurių įrašai pavirtina D. J. užimtas mokslinės bendradarbės pareigas minėtame institute. Be to, pateiktoje skyriaus viršininko I. S. 1978-08-08 tarnybinio pranešimo Nr. 91 kopijoje taip pat nurodoma, kad D. J. atliks tyrimus, bandymus su cheminėmis medžiagomis. Pagal Sąrašo Nr. 1 VIII skyrių ir Sąrašo Nr. 2 XI skyrių „Chemijos pramonė” kompensacijos skiriamos darbininkams ir inžinerijos - technikos darbuotojams, dirbusiems visą darbo dieną cheminės produkcijos gamybos įmonėse, priskirtose chemijos pramonei arba kuriose buvo cheminės produkcijos gamyba. Kadangi D. J. dirbo mokslo tiriamąjį darbą su cheminėmis medžiagomis mokslinio tyrimo institute, t. y. nedirbo darbų, įvardytų Sąraše Nr. 1 ir Sąraše Nr. 2, Pensijų skyrius vedėja 2009 m. gruodžio 23 d. priėmė sprendimą Nr. 11-17-25745 neskirti kompensacijos D. J.

Tretysis suinteresuotas asmuo VSDFV su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 69-70) nurodė, kad pareiškėja 2009-11-03 kreipėsi į VSDF valdybos Vilniaus skyriaus 1 pensijų skyrių dėl kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas paskyrimo. Pagal pareiškėjos pateiktus kompensacijai skirti dokumentus, ji nuo 1978-08-04 iki 1985-02-28 Elektrografijos mokslinio tyrimo institute, ir PĮ „(duomenys neskelbtini)” dirbo skyriaus inžiniere, o nuo 1985-03-01 iki 1994-12-31 - moksline bendradarbe ir atliko tyrimus/bandymus su toksinėmis cheminėmis medžiagomis. Taigi pareiškėja dirbo mokslo tiriamąjį darbą mokslinio tyrimo institute, t.y. nedirbo darbų, įvardytų Sąrašo Nr. l VIII skyriuje ir Sąrašo Nr. 2 XI skyriuje. Nurodo, kad kompensacijų skyrimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nenumatyta skirti kompensacijas remiantis tuo, kad už darbą su kenksmingomis medžiagomis asmeniui buvo suteikiamos tam tikros lengvatos (skiriamas pienas, suteikiamos papildomos atostogos ar nustatoma sutrumpinta darbo trukmė). Todėl VSDF valdybos Vilniaus skyriaus 1 pensijų skyrius 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. 11-17-25745 teisėtai bei pagrįstai atsisakė skirti pareiškėjai kompensaciją.

Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėja prašė skundą tenkinti, remiantis skunde išdėstytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad Mokslinių tyrimų institutas buvo įkurtas TSRS ir priklausė karinei pramonei. Nors jis buvo pavadintas institutu, jame vyko gamyba. Pakeitus instituto darbą, jame toliau buvo vykdomas gamybos procesas. Ji dirbo kenksmingomis sąlygomis ir už tai gaudavo pieno bei turėjo trumpesnę paskutinę mėnesio darbo dieną. Darbo dokumentuose ji buvo įrašyta kaip mokslinė bendradarbė, todėl, kad parašė kelis mokslinius straipsnius, tačiau dėl to darbo pobūdis nepasikeitė. Kadangi institutas buvo pavadintas institutu, o ne gamykla, nors ten vyko ir gamyba, buvo palikti instituciją atitinkantys dokumentai, o juose parašyta, kad priimta į darbą atlikti  bandomąją gamybą, o ne gamybą.

Teisminio nagrinėjimo metu atsakovo atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad Mokslinių tyrimų institutų pareigybės niekada nebuvo sąraše darbų ,už kurių atlikimą galima gauti  kompensaciją. Nors pareiškėja ir dirbo kenksmingomis sąlygomis, tačiau jos užimamos pareigos  nesuteikė jai teisės į kompensaciją.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovė  palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą. Teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad mokslinių tyrimų institutai niekada nebuvo įtraukti į sąrašus lengvatinei pensijai gauti. 1976 m. išaiškinime yra nurodyta, kad mokslinių tyrimų institutų bandomojoje gamyboje dirbantys asmenys, dirbę darbus numatytus sąrašuose turi teisę gauti lengvatinę pensiją ir tuo pačiu kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas. Institutui vykdant gamybą, šis procesas turi būti išskirtas atskirame struktūriniame padalinyje, numatyti atskiri gamybos planai. Dirbant tokiame padalinyje, išeinant iš darbo, vadovas privalo išduoti pažymą apie ypatingas darbo sąlygas, patvirtinančią, kad asmuo turi teisę į lengvatinę pensiją. Pareiškėja pažymos ar duomenų apie tai, kad institute vyko gamyba nepateikė. Darbas su kenksmingomis medžiagomis teisę į kompensaciją suteikia tik tuomet, kai yra įtrauktas į konkrečius sąrašus. Pažymėjo, kad institutas kuriame dirbo pareiškėja, niekada neturėjo cheminės pramonės šakos statuso.

Teisminio nagrinėjimo metu liudytoja apklausta Ž. U. aiškino, kad pažįsta pareiškėją, apie 10 metų kartu dirbo institute. Jos pareigos buvo technikės, o pareiškėjos – jaunesnioji mokslinė bendradarbė. Pareigos skyrėsi, kadangi ji baigė tik technikumą, o pareiškėja – institutą. Darbo pobūdis – elektrografinių ryškalų gamyba – nesiskyrė. Lengvatinės pensijos negauna, kolegų, kurie ją gautų nežino.

Skundas netenkinamas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2009 11 03 kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyriaus 1 pensijų skyrių dėl kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas paskyrimo ir pateikė  kompensacijai skirti reikalingus dokumentus (b. l. 85).

VSDFV Vilniaus skyriaus 1 pensijų skyrius 2009 12 23 sprendimu Nr. 11-17-25745 nusprendė neskirti pareiškėjai kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas, nes neatitinka Pensijų įstatymo 67 str. bei Kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašo 2 p. nustatytų reikalavimų. Nurodė, kad kompensacija už ypatingas darbo sąlygas dirbusiems chemijos pramonėje skiriama tik asmenims, dirbusiems TSRS chemijos pramonės ministerijos produkcijos gamybos įmonėse. Mokslinio tyrimo instituto darbuotojai, tame tarpe ir moksliniai bendradarbiai neįvardinti gamybinių cechų, profesijų ir pareigų sąraše Nr. 1 ir Nr. 2 (b. l.110).

 Pareiškėja prašydama pakeisti VSDF valdybos Vilniaus skyriaus 1 pensijų skyriaus sprendimą, kreipėsi į VSDFV (b. l. 71), kuri 2010  05 10 sprendimu Nr. (6.5)1-2648  nusprendė, kad VSDF valdybos Vilniaus skyriaus 1 pensijų skyrius, neskirdamas pareiškėjai kompensacijos, nepažeidė ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, todėl naikinti ar keisti jį nėra pagrindo (b. l. 72).

Kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas skiriamos ir mokamos, vadovaujantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (Žin.,1994, Nr. 59-1153; 2005, Nr. 71-2555, toliau - Pensijų įstatymas) 67 straipsniu bei Vyriausybės 1995 m. vasario 20 d. nutarimu Nr. 267 patvirtintu Kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašu (Žin., 1995, Nr. 17-398; 2005, Nr. 83-3068, toliau - Tvarkos aprašas).

Pensijų įstatymas numato, kad teisę gauti kompensaciją turi nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, išdirbę šio įstatymo 67 straipsnio 2-4 dalyse ir Tvarkos aprašo 6.1-6.9 punktuose nustatytomis sąlygomis ir nustatytą laiką, arba ne mažiau kaip pusę šio laiko minėto įstatymo 67 straipsnio 5 dalyje ir Tvarkos aprašo priede nurodytu laikotarpiu. Pagal Pensijų įstatymo 67 straipsnio 2 dalį, teisę gauti kompensaciją turi moterys, kurios iki 1995-01-01 nustatytą laiką dirbo kenksmingomis darbo sąlygomis darbus, nurodytus Lietuvoje galiojusiame gamybų, cechų, profesijų ir pareigų sąraše Nr. 1 (toliau - Sąrašas Nr.l), taip pat dirbusios kitus darbus sunkiomis sąlygomis, nurodytus sąraše Nr. 2 (toliau - Sąrašas Nr. 2), patvirtintuose buvusios TSRS Ministrų Tarybos 1956 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 1173.

Pagal Sąrašo Nr. 1 VIII skyrių ir Sąrašo Nr. 2 XI skyrių „Chemijos pramonė” kompensacijos skiriamos darbininkams ir inžinerijos - technikos darbuotojams, visą darbo dieną dirbusiems cheminės produkcijos gamyboje įmonėse, kurios buvo priskirtos chemijos pramonės šakai arba kuriose buvo šios produkcijos gamyba.

Iš byloje pateiktų darbo knygelės bei socialinio draudimo pažymėjimo kopijų įrašų, matyti, kad pareiškėja nuo 1978 08 04 priimta dirbti į Elektrografijos mokslinio tyrimo institutą inžinierės pareigoms, nuo 1993 04 01 darbo santykiai tęsėsi EĮ „(duomenys neskelbtini)” personalinėje įmonėje „(duomenys neskelbtini)” jaunesniosios mokslinės bendradarbės pareigose, nuo 1993 10 10 atleista iš darbo (b. l. 87-94). Elektrografijos mokslinio tiriamojo instituto direktoriaus 1978 08 04 įsakymo Nr. 358 ir Elektrografijos instituto „(duomenys neskelbtini)” direktoriaus 1993 10 10 įsakymo Nr. 6-K išrašų bei asmens kortelės kopijų įrašai taip pat patvirtina, kad pareiškėja buvo priimta į inžinierės pareigas, o vėliau paskirta jaunąja moksline bendradarbe. Instituto skyriaus viršininko I. S. 1978 08 08 tarnybinio pranešimo Nr. 91 kopijoje taip pat nurodoma, kad D. J. atliks tyrimus, bandymus su cheminėmis medžiagomis (b. l. 95, 96), o ne dirbs  gamyboje.

Teismas daro išvadą, kad įrodyta aplinkybė, jog pareiškėja mokslinio tyrimo institute atliko tyrimus/bandymus su toksinėmis cheminėmis medžiagomis, , t.y. dirbo tiriamąjį mokslinį darbą, ir tai negali būti pagrindas skirti kompensaciją, nes Pensijų įstatymo 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta teisė į kompensaciją siejama su asmens darbo, dirbto kenksmingomis sąlygomis (pareigų, profesijos), įrašymu į Lietuvoje galiojusius gamybų, cechų ir profesijų Sąrašą Nr. 1 bei Sąrašą Nr. 2, o ne tik su kenksmingomis darbo sąlygomis. Kompensacijų skyrimą reglamentuojančiuose teisės aktuose taip pat nenumatyta skirti kompensacijas remiantis tuo, kad už darbą su kenksmingomis medžiagomis asmeniui buvo suteikiamos tam tikros lengvatos, t. y. skiriamas pienas, nustatoma sutrumpinta darbo trukmė.

            Teismas daro išvadą, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 1 pensijų skyriaus 2009  12 23 sprendimas Nr. 11-17-25745 ir VSDFV 2010 05 10 sprendimas Nr. (6.5)1-2648 yra teisėti ir pagrįsti, todėl pareiškėjos skundas atmestinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 d. 1 p., 127 str., teismas
n u s p r e n d ė :

 

Pareiškėjos D. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 
 
 
 
Teisėjai                                                                                                           Irena Paulauskienė
 
 
                                                                                                        Liudmila Zaborovska
 
 
                                                                                                        Gintaras Dzedulionis