Civilinė byla Nr. e2YT-294-445/2024

Teisminio proceso Nr. 2-51-3-01350-2023-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

3.2.3.2; 3.2.6.1; 3.4.5.15.2

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. A. 2023-09-27 pareiškimą (toliau – ir pareiškimas) suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Turto bankui, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Varėnos rajono savivaldybei, valstybės įmonei Registrų centrui dėl statinio – garažo bokso su rūsiu nuosavybės įgijimo įgyjamosios senaties būdu.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad pareiškėjas valdant įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į garažo boksą su rūsiu, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), garažo plotas 23,04 kv. m, rūsio plotas 14,51 kv.m, kito rūsio plotas 8,24 kv.m, esantį pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 6G1/p., adresas (duomenys neskelbtini).

Nurodo, kad 1990-07-04 Varėnos miesto savivaldybės taryba sprendimu suteikė kooperatyvui „Ąžuolas“ 1 ha žemės sklypą, o 1990 m. balandžio 9 d. Varėnos rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto potvarkiu Nr. 88p sudaryta komisija parinko 1 ha žemės sklypą garažų statyboms (šiuo metu tai yra (duomenys neskelbtini)). 1991-05-02 kooperatyvui „Ąžuolas“ buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. 1315-13, 120 vnt. garažų statybą vykdyti ūkio būdu. Varėnos rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1990-03-21 sprendimu Nr. 64 patvirtintame kooperatyvo sąraše (duomenys neskelbtini) numeriu, atitinkančiu garažo bokso numerį, įrašyta pareiškėjo V. A. sutuoktinės motina M. A.. Pagal burtus atitekusį garažo boksą Nr. (duomenys neskelbtini) iš silikatinių plytų pastatė pareiškėjas, nors kooperatyvo nare buvo įrašyta A.. Tuo metu gauti leidimą statyti garažą, reikėjo, kad asmuo turėtų automobilį ar motociklą su priekaba. Pareiškėjas nė vienos iš šių transporto priemonių neturėjo, todėl garažą statė M. A. vardu. V. A. garažo statybose dalyvavo nuo pat pradžių: kirto mišką, kasė rūsius, dalyvavo statant garažą. 1994 m. gegužės 6 d. M. A. padovanojo savo dukters sutuoktiniui V. A. garažo boksą Nr. (duomenys neskelbtini). Sutartyje nurodyti šalių asmens kodai, sudarymo data ir vieta (dovanojimo sutartis pridedama). Po 1994 metų sudarytuose Varėnos garažų kooperatyvo „Ąžuolas“ sąrašuose (duomenys neskelbtini) bokso savininku įrašytas V. A.. 2023 metais buvo atlikti garažo su rūsiu, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai. Atlikus kadastrinius matavimus nustatyta, kad garažo statyba baigta 100 procentų, garažo plotas 23,04 kv.m, rūsio plotas 14,51 kv.m, kito rūsio plotas 8,24 kv.m. Pastato, kuriame yra boksas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 6G1/p. Kooperatyvo narė M. A. ir tuo pačiu pareiškėjas, nuosavybės teisės į jo valdomą (naudojamą) garažą, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl kooperatinių garažų ir sodininkų bendrijų“ pagrindu, neįgijo. Šiuo metu jau negaliojančiu, 1991-03-01 Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu Nr. 83, „Dėl garažų statybos ir eksploatavimo kooperatyvų“, 1.5 punktu buvo nustatyta, jog esami garažų statybos kooperatyvai gali būti reorganizuoti į garažų eksploatavimo kooperatyvus (bendrijas), kurių veikla grindžiama įstatymais, taip pat garažų savininkų bendrosios veiklos sutartimi. Tačiau garažų statybos kooperatyvas „Ąžuolas“ nebuvo reorganizuotas į garažų eksploatavimo kooperatyvą (bendriją). Taip pat negaliojančiu, 1994-07-26 Lietuvos Respublikos nutarimu Nr. 650, Dėl garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos pavyzdinių įstatų patvirtinimo, 2 p., buvo pavesta miestų (rajonų) valdyboms iki 1995-01-01 perregistruoti esamų garažų statybos ir eksploatavimo kooperatyvų, reorganizuotų į bendrijas, įstatus. Kadangi garažų statybos kooperatyvas „Ąžuolas“ nebuvo reorganizuotas į garažų eksploatavimo kooperatyvą (bendriją), iki 1995-01-01, nebuvo perregistruoti jo įstatai, tokio juridinio asmens (Varėnos miesto statybos kooperatyvo „Ąžuolas“) neliko, ką patvirtina VĮ Registrų centras duomenys. Pareiškėjo naudojamas garažas, viešajame registre niekada nebuvo registruotas (RC išrašai pridedami). Garažas, neturi bendrų patalpų su kitais statiniais, turi atskirą įvažiavimą. Nuo 1994 metų pareiškėjas garažu nepertraukiamai naudojasi iki šiol. Pareiškėjas rūpinasi kasdienine garažo priežiūra, saugo jį nuo nepageidaujamo trečiųjų asmenų poveikio. Nuo pat garažo įsigijimo pareiškėjas juo naudojasi. Garažą jis prižiūri išlaiko ir remontuoja. Garažą įgijo pagal sandorį, t. y. sąžiningai. Garažas viešajame registre nėra įregistruota kito asmens vardu. Tai patvirtina VĮ Registrų duomenys. Kaip matyti iš nurodytų aplinkybių, kurias gali patvirtinti aplinkinių garažų savininkai, visą valdymo laikotarpį ( nuo 1994 metų iki 2023 metų) garažo boksas Nr. (duomenys neskelbtini) V. A. yra valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai. Garažą pareiškėjas valdo kaip savą, čia jis laiko automobilį ir kitus daiktus, vienas turi jo raktus, visada elgiasi kaip daikto savininkas ir kiti asmenys niekada neturėjo ir neturi daugiau teisių už jį į garažo boksą Nr. (duomenys neskelbtini). Garažą pareiškėjas įsigijo 1994 metais, todėl dar 2004 metais suėjo valdymo terminas, nustatytas CK 4.68 str. įgyti nuosavybės teisę į daiktą įgyjamosios senaties būdu.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškėjo pareiškimą, kuriuo prašo pareiškėjo pareiškimo tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Nurodo, kad pareiškėjo pareiškime nurodytas garažas yra valstybinėje žemėje, nesuformuotame žemės sklype, o sklypas po garažu galės būti formuojamas tik įregistravus pastatą – garažo boksą.

Suinteresuotas asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškėjo pareiškimą, kuriame nurodo, kad, atsižvelgiant į bylą trauktinų suinteresuotų asmenų poziciją, ir tik pareiškėjui rašytiniais įrodymais įrodžius pastato-garažo statybos teisėtumą (t. y. kad ji buvo vykdoma laikantis teisės aktų, reglamentuojančių statybos teisinius santykius atitinkamu laikotarpiu reikalavimų), taip pat jeigu būtų nustatytos visos LAT praktikoje išskirtos nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį būtinosios sąlygos, būtų pagrindas nustatyti pareiškėjui nuosavybės teises pagal įgyjamąją senatį į prašomą garažo boksą. Inspekcija nurodė, kad ji neturi jokio teisinio suinteresuotumo šios civilinės bylos baigtimi, o teismo sprendimas neturės jokios įtakos Inspekcijos teisėms bei pareigomis. Nurodė, kad pareiškėjas byloje nepateikė jokių įrodymų apie garažo priėmimą eksploatuoti valstybinėje komisijoje. Pagal teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, „įrodyti aplinkybes, būtinas juridiniam faktui nustatyti, turi dėl tokio fakto kreipęsis asmuo. <...> kad kompetentingų institucijų per visą statinio eksploatavimo laiką nebuvo konstatuotas savavališkos statybos faktas, savaime nereiškia statybos teisėtumo ir neperkelia įrodinėjimo naštos institucijoms, atsakingoms už statybos teisėtumo priežiūrą“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-(duomenys neskelbtini)/2018).

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Registrų centras pateikė atsiliepimą į pareiškėjo pareiškimą, kuriuo teismo prašo pareiškėjo pareiškimo tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra, o valstybės įmonę Registrų centrą, kuris įtrauktas suinteresuotu asmeniu, pašalinti iš bylos.

Suinteresuotas asmuo Varėnos rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į pareiškėjo pareiškimą, kuriuo prašo pareiškėjo pareiškimą nagrinėti ir procesinį sprendimą priimti teismo nuožiūra, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo pareiškimą, kuriuo prašo pareiškėjo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.

Teismas

konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Apie bylos nagrinėjimą, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 532 straipsnis, buvo paskelbtas teismo pranešimas internete, tačiau jokie fiziniai ar juridiniai asmenys nesikreipė dėl jų įtraukimo į bylos nagrinėjimą, atitinkamai nepareiškė prieštaravimų pareiškėjo pareiškimui. Byloje pareiškėjo įtraukti ir atsiliepimus teikę suinteresuoti asmenys prieštaravimų pareiškėjo pareiškimui nepareiškė. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija kelia statybos teisėtumo (statybos baigimo įforminimo) klausimą, ieškinio dėl to nėra pareiškusi. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nesiekia įrodyti jo valdomo garažo bokso su rūsiu statybos teisėtumo, savavališkos statybos klausimas nėra jo pareiškimo dalykas, jis įrodinėja įgyjamosios senaties sąlygų buvimą, tarp kurių nėra sąlygos dėl statybos teisėtumo.

Ypatingoji teisena skirta nagrinėti byloms, kuriose nėra sprendžiami ginčai dėl teisės, tačiau proceso operatyvumo ir ekonomiškumo tikslais CPK 443 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad byla nagrinėjama ypatingąja teisena, neatsižvelgiant į tai, jog nagrinėjimo metu kilo ginčas dėl teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Šiuo atveju, esant tam tikroms ginčo dėl statybos teisėtumo (statybos baigimo įforminimo) užuomazgoms, teismas bylą vis tiek nagrinėja ypatingąja teisena, t. y. pagal poreikį taikydamas atitinkamas bendrosios ieškinio teisenos normas. Šiuo atveju byloje yra priimamas sprendimas, o ne nutartis.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: pirma, pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso) 4.47 straipsnio nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas. Antra, daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.69 straipsnio 3 d.). Trečia, asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.26 straipsnio 3 d., 4.70 straipsnio 1 d.). Ketvirta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. Daikto valdymas laikomas teisėtu ir atsiradusiu sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.23 straipsnio 2 d., 4.26 straipsnio 2 d.). Penkta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. Valdymo viešumo sąlyga nustatyta, siekiant sudaryti galimybę daikto savininkui (jeigu toks yra) įgyvendinti savo teisę į daiktą, pavyzdžiui, pareikšti ieškinį dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo. Atviro daikto valdymo sąlyga pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.68 straipsnio nuosavybės teisei įgyjamąja senatimi pripažinti gali būti nustatyta nepriklausomai nuo to, ar daikto valdymo faktas buvo įregistruotas viešame registre. Šešta, daiktas valdomas nepertraukiamai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.71 straipsnio 1 d. daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktą nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktą įgijimo iki nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.33 straipsnio 1, 2 d. nustatyta, kad nekilnojamojo daikto valdymas baigiasi, kai valdytojas ne tik praranda galimybę paveikti daiktą pagal savo valią, bet ir kai nesiima jokių priemonių šią galimybę susigrąžinti arba kai valdytojo bandymai susigrąžinti poveikį daiktui buvo nesėkmingi. Nepertraukiamas valdomo daikto naudojimas pagal paskirtį nėra būtina nepertraukiamo valdymo sąlyga. Svarbu daiktą valdyti taip, kad būtų aišku, jog asmens valdymas tęsiasi, t. y. jis neatsisakė daikto valdymo. Septinta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas). Aštunta, valdymas tęsėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.68 straipsnio 1 d. nustatytą terminą – pareiškėjas nekilnojamąjį daiktą valdė ne mažiau kaip 10 metų; kilnojamąjį daiktą – ne mažiau kaip 3 metus. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2004; 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2006; 2007 m. spalio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2007; 2008 m. spalio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2009; 2010 m. kovo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2010; 2011 m. vasario 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; 2017 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-916/2017 ir kt.). Teisme nustačius visas pirmiau nurodytas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygas, valdymo teisės pagrindu teismo sprendimu gali būti pripažinta nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi į daiktą, jeigu dėl konkretaus daikto įgijimo nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu nėra apribojimų ar draudimų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.68–4.71 straipsniai).

Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo nurodomas nekilnojamasis daiktas garažo boksas su rūsiu, kuriam prašoma nustatyti valdymo įgyjamąja senatimi faktą, ar to daikto daiktinės teisės (nuosavybė, valdymas ar kitos) kada nors buvo įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. 2023-03-06 buvo atlikti garažo su rūsiu, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), garažo plotas 23,04 kv. m, rūsio plotas 14,51 kv.m, kito rūsio plotas 8,24 kv.m, esančio pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 6G1/p., adresas (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai, atitinkamai yra tenkinamos pirmoji ir antroji įgyjamosios senaties nustatymo sąlygos. Byloje pateiktais duomenimis garaž boksą 1992 metais pareiškėjas įsigijo iš statytojos M. A., garažu nepertraukiamai naudojasi iki šiol. Atsižvelgdamas į šias byloje nustatytas aplinkybes, kurios patvirtina, kad pareiškėjas nekilnojamąjį daiktą įgijo teisėtai ir jį valdo sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai, teismas daro išvadą, kad yra tenkinamos trečioji, ketvirtoji, penktoji ir šeštoji įgyjamosios senaties nustatymo sąlygos. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjas garažą, pradėtą statyti ir pastatytą 1991 m., nuo įsigijimo (dovanojimo) 1994 m. valdė kaip savą, atitinkamai yra tenkinama septintoji įgyjamosios senaties nustatymo sąlyga. Pareiškėjas nekilnojamąjį daiktą valdo daugiau kaip 10 metų (pagal byloje nustatytas aplinkybes nuo 1994 metų), atitinkamai yra tenkinama aštuntoji iš aštuonių būtinųjų įgyjamosios senaties nustatymo sąlygų.

Teismui nėra pagrindo laikyti pareiškėją nesąžiningu, jam siekiant įgyti nuosavybės teisę į turtą, nes byloje nustatytomis aplinkybėmis, nėra kitų nustatytų suinteresuotųjų asmenų, turinčių daugiau teisių už pareiškėją į jo valdomą nekilnojamąjį daiktą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.70 straipsnis). Pareiškėjui pradėjus nepertraukiamai valdyti garažą (jame laikant automobilį, kitus daiktus, turint raktus, jį naudojant, prižiūrint kaip savo), jis pagrįstai buvo įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau teisių į šį statinį negu jis. Per visą patalpos – garažo bokso valdymo laikotarpį, t. y. 30 metų, niekas nepareiškė jokių pretenzijų dėl pareiškėjo valdomo garažo, niekas nebandė įgyvendinti savo teisių į šį nekilnojamąjį daiktą.

Teismas, atsižvelgdamas į visumą nustatytų aplinkybių, į tai, kad iki teismo posėdžio nebuvo ginčijamas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas, įvertinęs visumą duomenų, pareiškėjo pareiškimą tenkina.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.47 straipsnio 1 dalies 11 punktu, 4.68 - 4.71 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 530-533 straipsniais, 270 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti daikto valdymo įgyjamąja senatimi faktą, t. y. faktą, jog V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į garažo boksą su rūsiu, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo plotas 23,04 kv. m, rūsio plotas 14,51 kv.m, kito rūsio plotas 8,24 kv.m, esantį pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 6G1/p, adresas (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.

Teisėjas                                                               Dalis Žilionis