Civilinė byla Nr. e2-235-620/2020

                                                                                       Teisminio proceso Nr.2-37-3-01184-2019-1

 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.;       2.6.10.5.1.;2.6.9.2.; 3.2.6.5.

 (S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 27 d.

Rokiškis

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėja Loreta Kukelkienė,

dalyvaujant teismo posėdžių sekretorei Jūratei Meiluvienei,

ieškovų atstovui advokatui A. V.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. P. patikslintą ieškinį dėl skolos ir palūkanų priteisimo ir ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį dėl skolos priteisimo , atsakovas J. J..

Teismas

n u s t a t ė:

Ieškovas R. P. pateiktu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo J. J. ieškovo R. P. naudai 2730 Eur skolos ir 5 procentų palūkanas už laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio mėn. 24 d. iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, t.y. 2019 m. rugsėjo 17 d., kas sudaro 282,34 Eur ; 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas ieškinyje nurodo, jog 2017 m. birželio 23 d. atsakovas J. J. surašė paprastą neprotestuotiną vekselį, kuriame nurodė, jog pagal šį paprastąjį vekselį iki 2017 m. rugpjūčio mėn. 23 d. privalu sumokėti R. P. (nurodomi asmens duomenys) du tūkstančius septynis šimtus trisdešimt eurų . Suėjus prievolės įvykdymo terminui, t.y. 2017 m. rugpjūčio 23 d., atsakovas J. J. prievolės - sumokėti 2730 Eur, ieškovui R. P. neįvykdė. Skola nėra apmokėta iki šiol.

Ieškovas R. P., suėjus vekselio mokėjimo terminui, nepasinaudojo teise vekselio turėtojo reikalavimus patenkinti ne ginčo tvarka ir nesikreipė į notarą, kad šis padarytų vykdomąjį įrašą vekselyje (Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 81 str.), todėl prašo teismo priteisti 2730 Eur skolą iš atsakovo J. J..

Atsakovo piniginę prievolę - skolą ieškovui patvirtina paties ieškovo 2017 m. birželio 23 d. surašytas neprotestuotinas vekselis. Nors prievolės įvykdymo terminas suėjo 2017 m. rugpjūčio 23d., atsakovas jau daugiau nei dvejus metus prievolės nevykdo.

Ieškovas supranta, jog nepateikė 2017 m. birželio 23 d. atsakovo surašyto vekselio apmokėjimui laiku, todėl šiuo metu toks dokumentas nebegali būti pripažįstamas tinkamu vekseliu, kaip tą numato Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas. Tačiau toks dokumentas nėra nuginčytas kaip pinigų perdavimo faktą liudijantis dokumentas ir tol, kol dokumentas nėra nuginčytas įstatymo nustatyta tvarka, egzistuoja atsakovo prievolė gautus pinigus ieškovui sugrąžinti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 6.210 straipsnio 1 dalis numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsakovo prievolė gražinti ieškovui 2730 Eur suėjo 2017 m. rugpjūčio mėn. 23 d. Iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, t.y. 2019 m. rugsėjo 17 d., atsakovas buvo praleidęs terminą prievolei įvykdyti dvejus metus ir dvidešimt penkias dienas, todėl vadovaujantis minėta teisės norma atsakovas papildomai turi sumokti ieškovui 5 proc. metines palūkanas. Už šį laikotarpį priskaičiuotina 282,34 Eur (136,5 Eur už metus x 2 metai ir 9,34 Eur už 25 d.) palūkanų.

2019 m. lapkričio 15 d. Panevėžio apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo nutartimi buvo nutarta prie šios bylos prijunti Rokiškio rūmuose nagrinėjamą bylą Nr.e2-10374-1059/2019. Šioje byloje ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra pareiškęs ieškinį tam pačiam atsakovui J. J..

Ieškinyje nurodoma, jog 2017 m. balandžio 3 d. tarp ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip pirkėjo, ir atsakovo J. J., kaip pardavėjo, buvo pasirašyta pirkimo pardavimo sutartis. Sutarties 1.1 punkte buvo numatyta, jog pardavėjas įsipareigoja parduoti, o pirkėjas nupirkti biokuro gamybai skirtą medieną abiejų šalių susitarimu nustatytomis kainomis, sąlygomis ir terminais. Vadovaujantis pirkimo pardavimo sutarties nuostatomis ilgą laiką (nuo 2017 m. pavasario iki 2019 m. rudens) atsakovas teikė ieškovui malkinę medieną skirtą biokurui gaminti. Nuo pat sutarties sudarymo pradžios susiklostė tokie šalių santykiai, jog pinigus ieškovas atsakovui mokėdavo avansu, t.y. pirmiau ieškovas sumokėdavo atsakovui pinigus ir tik vėliau po kurio laiko atsakovas pateikdavo ieškovui prekes. Kuomet atsakovas pateikdavo prekes ieškovui, atsakovas išrašydavo sąskaitą ir tokiu būdu buvo sudengiamas avansas (įskaitomi priešpriešiniai reikalavimai).

Susumavus ieškovo sumokėtas pinigų sumas ir palyginus su atsakovo pateiktų prekių suma (išrašytų sąskaitų suma), gavosi 7882,35 Eur permoka (pateikė lentelę) arba atsakovo skola ieškovui. Ieškovas šią sumą laiko skola, nes atsakovas jau nebeturi faktinių galimybių pateikti daugiau prekių (nebeturi malkinės medienos). 

Nors atsakovas pinigus gavo iš ieškovo vadovaujantis pirkimo pardavimo sutarties nuostatomis, tačiau nesugebėjęs patiekti ieškovui prekių šiuo metu jau yra praradęs teisėtą pagrindą ieškovo pinigus laikyti. Todėl atsakovas privalo grąžinti ieškovui be teisėto pagrindo laikomus 7882,35 Eur (CK 6.237 str. 1. d.).

Ieškovas UB „(duomenys neskelbtini)“ prašė teismo priteisti iš atsakovo J. J. ieškovo naudai 7882,35 Eur skolos; 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas teismo posėdžio metu nedalyvavo, apie jo laiką ir vietą jam buvo pranešta tinkamai ir iki teismo posėdžio pradžios nebuvo gauta prašymų dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo dėl svarbių priežasčių. Nors atsakovas J. J. ir buvo nurodęs, tačiau net iki 2020 m. kovo 9 d. įvykusio teismo posėdžio nebuvo pateikęs įrodymų dėl jo ligos, nors net dviejuose pranešimuose teigė, jog nedarbingumo pažyma yra, be to atsakovui buvo suteiktas pakankamas terminas pasirūpinti tinkamu atstovavimu, gavus jo advokato pranešimą, kad jis nutraukia teisinių paslaugų sutartį su atsakovu. Atsakovas byloje yra pateikęs atsiliepimus į ieškinius, kuriais nurodė, kad su pateiktais ieškiniais nesutinka. Teismo prašė ieškinius atmesti visiškai, priteisti iš ieškovų visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas ir skirti ieškovui R. P. CPK 95 str. numatytą maksimalią 5000 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesu, 50 procentų šios sumos skiriant atsakovui.

Nurodė, jog tarp ieškovo R. P. bei atsakovo J. J. kaip dviejų fizinių asmenų niekada nebuvo susiklostę jokie asmeniniai paskoliniai teisiniai santykiai. J. J. niekada asmeniškai nesiskolino pinigų iš R. P. bei neįsipareigojo paskolos grąžinti. Vekselio turėtojas - ieškovas R. P. niekada anksčiau jokia forma nebandė įgyvendinti savo kreditoriaus teisių į byloje pateikto vekselio apmokėjimą, tačiau 2019-08-30, praėjus daugiau nei 2 metams po vekselyje nurodyto atsiskaitymo termino iš karto kreipėsi į teismą dėl 2730 Eur skolos priteisimo, nors iki tol atsakovui nebuvo pareiškęs jokių pretenzijų dėl šios sumos.

2017-06-23 paprastajame neprotestuotiname vekselyje nenurodytas besąlyginis įsipareigojimas - lingvistinė formuluotė yra „privalau“, o ne „įsipareigoju“, kas rodo J. J. aiškiai išreikštą valią besąlygiškai sumokėti nurodytą sumą. Be to, visos šios bylos kontekste, žinant priežastis, kodėl sudarytas minėtas vekselis, jam yra aišku, kad mokėjimui egzistavo sąlyga - atsakovas būtų turėjęs mokėti tik tokiu atveju, jei nebūtų patiekęs medienos už sumokėtą sumą. Minėtame vekselyje taip pat nenurodyta vekselio apmokėjimo vieta. Banko sąskaita negali būti laikoma vekselio apmokėjimo vieta pagal LAT praktiką, todėl vekselis negali būti laikomas galiojančiu. Dėl šios priežasties manė, kad ieškovas privalo įrodyti skolos buvimo faktą leistinais įrodymais.

Atsakovas nurodė, jog tikrieji tarp šalių buvo susiklostę ne paskoliniai, o verslo pirkimo-pardavimo santykiai. 2017-04-03 (duomenys neskelbtini) tarp ūkininko J. J. ir UAB „(duomenys neskelbtini)", atstovaujamos direktoriaus R. P. (ieškovo šioje byloje) buvo sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis, kuri galiojo iki 2017-12-31, o per 30 dienų nuo sutarties galiojimo pabaigos nei vienai šaliai neinformavus kitos šalies apie sutarties nutraukimą, ji tapo neterminuota sutartimi bei galioja iki šiol.

Minėtos 2017-04-03 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu pardavėjas turėdavo išrašyti pirkėjui išankstinę sąskaitą už 50 procentų medienos vertės, o pirkėjas turėdavo pervesti pardavėjui 50 procentų medienos vertės avansą. Sutartimi šalys nustatė, kad pirkėjas iki gruodžio 31 dienos perkamą ir avansu pagal išankstinę sąskaitą-faktūrą apmokėtą medienos kiekį iki sekančių metų balandžio 30 dienos privalėdavo susmulkinti ir už ją atsiskaityti, o pardavėjas iki tos pačios datos būdavo atsakingas už medienos saugojimą. Šalys nustatė, kad sekantis apmokėjimas būdavo atliekamas pilnai susmulkinus visą medienos kiekį per 21 kalendorinę dieną, pardavėjui išrašius PVM sąskaitą-faktūrą.

2017-06-21 pardavėjas ūkininkas J. J. išrašė pirkėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ išankstinę sąskaitą už patiektiną malkinę medieną 2730 Eur dydžio sumai.

2017-06-23 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas R. P. grynaisiais pinigais už būsimą patiektą medieną ūkininkui J. J. sumokėjo 2730 Eur pagal minėtą išankstinę sąskaitą (2730 Eur dydžio), tačiau neišrašė kasos išlaidų orderio, motyvuodamas tuo, kad laikinai nedirbo buhalterė bei vietoje to pasiūlė ūkininkui J. J. pasirašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo R. P. parengtą paprastąjį neprotestuotinąjį vekselį 2730 Eur sumai, kaip garantą tam atvejui, jei ūkininkas J. J. nepatiektų medienos pagal minėtą išankstinę sąskaitą.

Ūkininkas J. J., neturėdamas atitinkamų teisinių žinių ir iki galo nesuprasdamas vekselio panaudojimo galimybių, priėmė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2730 Eur grynais pinigais bei sutiko pasirašant vekselį garantuoti būsimą medienos pateikimą pirkėjui ir vėliau medieną jam tinkamai pateikė.

Vadovaujantis ūkininko J. J. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017-04-03 sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties 4.4 punktu, susmulkinus visą pagal 2017-06-21 išankstinę sąskaitą apmokėtos ir patiektos medienos kiekį, ūkininkas J. J. 2017-07-03 išrašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atvirkštinio apmokestinimo PVM sąskaitą-faktūrą serija JJ Nr. 5, kurios suma sudarė 2793 Eur + PVM, iš viso - 3379,53 Eur. Kadangi PVM sąskaita-faktūra serija JJ Nr. 5 yra atvirkštinio apmokestinimo, PVM mokestį pagal minėtą sąskaitą apskaičiuoti ir sumokėti privalėjo pirkėjas - UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ūkininko J. J. uždarbį sudarė jam 2017-06-23 grynaisiais sumokėti minėti 2730 Eur ir atitinkamai priemoka pagal patikslintus medienos kiekius 2017-07-03 išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą.

Minėti dokumentai, atsakovo nuomone, patvirtina, kad jis su ieškovo vadovaujama įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu tiekė pirkėjui medieną, už kurią pirkėjas atsiskaitydavo avansiniais mokėjimais pagal išankstines sąskaitas, o galutinės PVM sąskaitos-faktūros būdavo išrašomos po patiektos medienos susmulkinimo ir jos kiekio patikslinimo. 2017-06-23 paprastasis neprotestuotinasis vekselis buvo sudarytas kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsisaugojimo priemonė tam atvejui, jei pagal 2017-06-21 išankstinę sąskaitą ūkininkas J. J. galimai pasisavintų gautą 2730 Eur dydžio avansą ir nepatiektų medienos pirkėjui. Tačiau kaip matyti iš 2017-07-03 PVM sąskaitos-faktūros serija JJ Nr. 5, kurios suma sudarė 2793 Eur, minėta mediena pirkėjui buvo patiekta ir naudoti vekselio kaip apsisaugojimo priemonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ neprireikė.

Pagal minėtą 2017-04-03 pirkimo-pardavimo sutartį 2018-2019 metais ūkininkas J. J., kaip tarp šalių ir buvo įprasta, išrašė R. P. vadovaujamai įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ išankstines sąskaitas faktūras bei gavo avansinius mokėjimus už medieną, tačiau už minėtą laikotarpį PVM sąskaitos-faktūros dar nėra išrašytos ir likę UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktini mokėjimai pardavėjui nėra atlikti iki šiol, kadangi pardavėjo pristatyta į sandėlius, esančius Ignalinos bei Zarasų rajonuose, mediena pirkėjo nebuvo smulkinama bei iš jų išvežta, nors pagal šalių sutarties sąlygas tai turėjo būti padaryta dar iki balandžio 30 dienos.

Avansinių mokėjimų atlikimo metu, jų dydis buvo nustatomas pagal ketinamą pristatyti medienos kiekį, o medienos kaina buvo numatoma pagal avansinių sąskaitų išrašymo metu galiojusią nelikvidinės medienos rinkos kainą. Atitinkamai pagal gautus avansinius mokėjimus iš karto po jų gavimo mediena buvo supjauta ir susandėliuota UAB „(duomenys neskelbtini)“ smulkinimui bei išvežimui. Visa tai pagal sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ privalėjo atlikti savo sąnaudomis iki 2019-04-30.UAB „(duomenys neskelbtini)“, pažeisdama sudarytos sutarties nuostatas nepagrįstai ilgai delsė išvežti medieną iš sandėlių ir pavėlavo daugiau nei 3 mėnesius, skaičiuojant nuo sutartyje numatyto galutinio termino. Per minėtą pirkėjo nepagrįstą delsimo laikotarpį rinkoje nukrito medienos kaina, todėl visą tą laiką sandėliuose prabuvusi mediena nuvertėjo.

Atsakovo teigimu, pats nespėjęs laiku išvežti ir realizuoti medienos už numatytą kainą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas R. P. 2019-06 sugalvojo dėl visko apkaltinti ūkininką J. J. ir ėmė jam skambinėti bei reikalauti pinigų, grasindamas atimti iš jo žemes, turtą. Be to, iki šiol įmonė J. J. nėra persiuntusi duomenų apie išvežtą medienos kiekį, todėl yra tikimybė, kad tai pati UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra skolinga ūkininkui J. J. už medieną pagal medienos parengimo metu galiojusią medienos rinkos kainą.

Vėliau, atsakovo J. J. teigimu, nuvykęs pas J. J. gyvenimo draugę, girdint dukrai, draugės motinai ir draugės seseriai ,R. P. grasino, kad „suvarys J. J. į bankrotą“, o ūkininko ūkio žemė su gyvuliais atiteks jam. Nurodė, jog 2019-08 R. P. jam skambino ir liepė atvykti pas jį pasikalbėti dėl tariamos skolos išdėstymo dalimis, nors iš šio žmogaus ar jo įmonės J. J. nieko nesiskolino. Jis numanė, kad nuvykus į susitikimą iš jo gali būti prievarta ar psichologinio spaudimo būdu reikalaujama pasirašyti kokius nors dokumentus, todėl atsisakė.

Kadangi ieškovas R. P., teikdamas 2019-08-30 pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo bei vėliau 2019-09-17 ieškinį dėl skolos priteisimo 2730 Eur sumai nenurodė teismui visų aukščiau atsakovo pažymėtų bei leistinais įrodymais pagrįstų faktinių aplinkybių, jas galimai tyčia nuslėpdamas nuo teismo, daro išvadą, kad ieškovas R. P., pareikšdamas atsakovo J. J. atžvilgiu nepagrįstą ieškinį bei reikalaudamas pareiškėjo J. J. atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, piktnaudžiavo ieškovo procesinėmis teisėmis. R. P., būdamas vieninteliu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, priimančiu sprendimus, negalėjo nežinoti, kad akivaizdžiai nepagrįstai reiškia atsakovo atžvilgiu šį ieškinį bei prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Dėl nesąžiningo ieškovo R. P. elgesio atsakovas patyrė eilę nepatogumų, baimių, teisinių išlaidų dėl būtinos teisminės gynybos, išgyvena nesaugumo jausmą dėl ateities. Todėl atsakovas teismo prašė R. P. taikyti visas CPK 95 str. numatytas piktnaudžiavimo procesu pasekmes, t.y. skirti ieškovui R. P. maksimalią 5000 Eur dydžio baudą, 50 procentų iš šios baudos skiriant atsakovui J. J..

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, jog 2017 m. birželio 23 d. atsakovas J. J. surašė paprastą neprotestuotiną vekselį, kuriame nurodė, jog pagal šį paprastąjį vekselį iki 2017 m. rugpjūčio mėn. 23 d. privalu sumokėti R. P. a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ,du tūkstančiai septyni šimtai trisdešimt eurų 0 ct. Ieškovas R. P. teigė, jog suėjus prievolės įvykdymo terminui, t.y. 2017 m. rugpjūčio 23 d. atsakovas J. J. skolos neapmokėjo. Ieškovas R. P. nurodė, jog suėjus vekselio mokėjimo terminui, jis nepasinaudojo teise vekselio turėtojo reikalavimus patenkinti ne ginčo tvarka ir nesikreipė į notarą, kad šis padarytų vykdomąjį įrašą vekselyje (Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 81 str.).

Atsakovas teigia, jog tarp ieškovo R. P. bei atsakovo J. J. kaip dviejų fizinių asmenų niekada nebuvo susiklostę jokie asmeniniai paskoliniai teisiniai santykiai. Vekselio turėtojas - ieškovas R. P. niekada anksčiau jokia forma nebandė įgyvendinti savo kreditoriaus teisių į šio vekselio apmokėjimą. Atsakovas nurodė, jog tikrieji tarp šalių susiklostę buvo ne paskoliniai, o verslo pirkimo-pardavimo santykiai. 2017-04-03 (duomenys neskelbtini) tarp ūkininko J. J. ir UAB „(duomenys neskelbtini)", atstovaujamos direktoriaus R. P. (ieškovo šioje byloje) buvo sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis. Atsakovas J. J. su ieškovo vadovaujama įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu tiekė pirkėjui medieną, už kurią pirkėjas atsiskaitydavo avansiniais mokėjimais pagal išankstines sąskaitas, o galutinės PVM sąskaitos-faktūros būdavo išrašomos po patiektos medienos susmulkinimo ir jos kiekio patikslinimo

2017-06-21 pardavėjas ūkininkas J. J. išrašė pirkėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ išankstinę sąskaitą už patiektiną malkinę medieną 2730 Eur dydžio sumai.

Atsakovas teigia, jog 2017-06-23 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas R. P. grynaisiais pinigais už būsimą patiektą medieną ūkininkui J. J. sumokėjo 2730 Eur pagal minėtą 2730 Eur dydžio išankstinę sąskaitą, tačiau neišrašė kasos išlaidų orderio, motyvuodamas tuo, kad laikinai nedirbo buhalterė bei vietoje to pasiūlė ūkininkui J. J. pasirašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo R. P. parengtą paprastąjį neprotestuotinąjį vekselį 2730 Eur sumai kaip garantą tam atvejui, jei ūkininkas J. J. nepatiektų medienos pagal minėtą išankstinę sąskaitą. Atsakovas teigė, jog susmulkinus visą pagal 2017-06-21 išankstinę sąskaitą apmokėtos ir patiektos medienos kiekį, ūkininkas J. J. 2017-07-03 išrašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atvirkštinio apmokestinimo PVM sąskaitą-faktūrą serija JJ Nr. 5, kurios suma sudarė 2793 Eur + PVM, iš viso - 3379,53 Eur. Kadangi PVM sąskaita-faktūra serija JJ Nr. 5 yra atvirkštinio apmokestinimo, PVM mokestį pagal minėtą sąskaitą apskaičiuoti ir sumokėti privalėjo pirkėjas - UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ūkininko J. J. uždarbį sudarė jam 2017-06-23 grynaisiais sumokėti minėti 2730 Eur ir atitinkamai priemoka pagal patikslintus medienos kiekius 2017-07-03 išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą.

Atsakovo teigimu,2017-06-23 paprastasis neprotestuotinasis vekselis buvo sudarytas kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsisaugojimo priemonė tam atvejui, jei pagal 2017-06-21 išankstinę sąskaitą ūkininkas J. J. galimai pasisavintų gautą 2730 Eur dydžio avansą ir nepatiektų medienos pirkėjui, tačiau kaip matyti iš 2017-07-03 PVM sąskaitos-faktūros serija JJ Nr. 5, kurios suma sudarė 2793 Eur, minėta mediena pirkėjui buvo patiekta ir naudoti vekselio kaip apsisaugojimo priemonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ neprireikė.

Siekiant išsiaiškinti 2017 m. birželio 23 d. vekselio pasirašymo aplinkybes buvo apklaustas ieškovas R. P. ir jis kaip ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas (bendrovės direktorius) paaiškino, jog su atsakovu J. J. buvo sudaręs medienos pirkimo sutartį. Už teikiamą medieną su atsakovu buvo sutarę, jog mokės išankstiniu apmokėjimu, kaip avansu, o likusią sumą sumokės, kai mediena bus susmulkinta ir nuvežta į katilines. Puikiai atsimena, jog prieš 2019 m. Jonines, atsakovui įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 2730 Eur , kaip išankstinį apmokėjimą už medieną, tačiau J. J. dar jo paprašė, kad papildomai jam paskolintų tokią pat sumą, nes neturi pinigų sumokėti darbuotojams, be to buvo šventės. Jis sutarė, jog iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis pinigų nebeves, tačiau sutiko jam paskolinti grynaisiais pinigais. Kadangi jis turėjo skubiai išvykti, tai sutarė, kad jis grynuosius pinigus paliks savo dukrai A. P., kuri yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterė , o jis galės atvykęs pasiimti ir pasirašyti vekselį tokiai sumai. Jis pats grynųjų pinigų padavime atsakovui nebedalyvavo, tačiau dar jam net nespėjus išvykti, jis matė, kad atsakovas atvyko į įmonę ir vėliau vyr. buhalterė pasakė, kad pinigus atsakovui perdavė. Teigė, jog atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodo klaidingas aplinkybes, jog tai buvo išankstinis apmokėjimas, nes 2730 Eur sumą UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovui buvo pervedęs 209-06-22, tuo tarpu jis pinigų skolinosi jau 2019-06-23, kai pinigus buvo gavęs. Paaiškino, jog kartu su jo dukra dirba ir „UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterė, kuri pati užpildė vekselį ir įrašė tą sumą, kurią nurodė jis ir dėl kurios buvo susitaręs su atsakovu ir vekselį atidavė vyr. buhalterei A. P.. Po to sužinojo, jog įmonei padarius pavedimą, atsakovui pinigus nuskaitė valstybinės institucijos, mano, kad atsakovas buvo joms skolingas, todėl jam nebeliko pinigų. Vekselyje jie aptarė, kad skolą turi atsakovas grąžinti iki 2017-08-23, tačiau iki minėto termino to nepadarė. Tariantis gražiuoju, atsakovas vis teigė, kad neturi pinigų, siūlė susitikti, pasikalbėti, tačiau vėliau atsakovas nebeatsiliepė į jo telefono skambučius, todėl jam teko kreiptis į teismą.

Civilinės teisės prasme vekselis – tai savarankiškas civilinių teisių objektas, piniginis vertybinis popierius (CK 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnio 6 dalis). Vekselis, kaip vertybinis popierius, įstatyme apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalis). Taigi pagal įstatyme įtvirtintą reglamentavimą vekselis patvirtina besąlygišką mokėjimo pareigą ir iš šios pareigos atsiradusią reikalavimo teisę. Be to, vekselis, kaip vertybinis popierius, gali laisvai dalyvauti civilinėje apyvartoje, t. y. būti perleistas nesilaikant prievolių teisės reikalavimo perleidimo taisyklių (CK 1.101 straipsnio 3 dalis).

ĮPVĮ reglamentuoti vekselio apmokėjimo terminai (ĮPVĮ V skyrius) ir vekselio pateikimo apmokėti terminai (ĮPVĮ VI skyrius). ĮPVĮ 55 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vekselio turėtojas netenka teisės pareikšti reikalavimų jo davėjui, indosantams ir kitiems įsipareigojusiems asmenims, išskyrus akceptavusįjį, kai pasibaigia nustatyti terminai: 1) pateikti vekselį, mokėtiną jį pateikus arba per tam tikrą laiką po pateikimo; 2) įforminti protestą dėl neakceptavimo arba neapmokėjimo; 3) pateikti apmokėti, kai įrašyta sąlyga „grąžinti be išlaidų“ ar „neprotestuotinas“.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal ĮPVĮ 55 straipsnio, kuris taikytinas ir paprastajam vekseliui (ĮPVĮ 79 straipsnio 1 dalies 4 punktas), 1 dalies 3 punktą, kai pasibaigia nustatyti terminai pateikti apmokėti vekselį, kuriame įrašyta sąlyga „neprotestuotinas“, vekselio turėtojas netenka teisės pareikšti reikalavimų jo davėjui, išskyrus akceptavusįjį. Pastaroji įstatymo nuostata suponuoja išvadą, kad kai pasibaigia įstatyme nustatyti terminai pateikti apmokėti neakceptuotą neprotestuotiną paprastąjį vekselį, jis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą ir dėl jo nebetaikytinos ĮPVĮ nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo tvarkos bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių. Aplinkybė, jog yra praleistas terminas pateikti vekselį apmokėti, savaime nereiškia, kad yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas. Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, tai, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą (CPK 178 straipsnis). Praleidus įstatymo nustatytą paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminą ir netekus galimybės pasinaudoti teise reikalauti vekselį apmokėti ĮPVĮ nustatyta tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą ne ginčo tvarka, vekselis tampa paprastu skolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi, ir tokia išvada atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-716/2013,2017 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43-916/2017).

Lietuvos Aukščiausiojo teismo išplėstinė teisėjų kolegija, įgyvendindama kasacinio teismo funkciją formuoti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką bei vadovaudamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: tuo atveju, kai vekselis netenka vertybinio popieriaus teisinio statuso dėl turinio, formos trūkumų ar įstatyme nustatytų terminų jam pateikti apmokėti ir pateikti reikalavimus pagal jį praleidimo, iš vekselio kylantiems reikalavimams patenkinti negali būti taikomos ĮPVĮ nuostatos, be kita ko, vekselyje įtvirtinta prievolė netenka besąlygiškumo ir abstraktumo savybių; tokiu atveju reikalavimo teisė pagal vekselį savaime nepasibaigia, tačiau jai patenkinti taikomos konkrečius prievolinius santykius reglamentuojančios CK ar kitų materialiųjų įstatymų normos. Sprendžiant dėl prievolinių santykių egzistavimo ir (ar) jų turinio vekselis tampa paprastu rašytiniu įrodymu, dėl jo įrodomosios reikšmės sprendžiama pagal atitinkamus santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas. Dėl įrodinėjimo taisyklių, kai ĮPVĮ nustatyta tvarka nerealizuoto vekselio pagrindu reiškiamas reikalavimas kildinamas iš paskolos teisinių santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-100-469/2019).

Tais atvejais, kai ĮPVĮ nustatyta tvarka nerealizuoto vekselio pagrindu reiškiamas reikalavimas kildinamas iš paskolos teisinių santykių, reikalavimo pagrįstumas teismo turi būti vertinamas pagal paskolos santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas bei procesines įrodinėjimo taisykles ir jas aiškinančią teismų praktiką.

Šiame kontekste aktualūs kasacinio teismo išaiškinimai, pagal kuriuos tam, kad nerealizuotas ĮPVĮ tvarka vekselis būtų pripažintas paskolos rašteliu, jis turi atitikti CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus, t. y. turi būti vertinama: 1) ar toks dokumentas gali būti laikomas paskolos gavėjo pasirašytu paskolos rašteliu (pvz., ar yra pasirašytas vekselį išrašiusio asmens, ar nurodyta pinigų suma ir pan.); 2) ar šio dokumento turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas savo reikalavimą dėl vekselyje nurodytos mokėjimo prievolės įvykdymo grindė tarp šalių susiklosčiusiais paskolos teisiniais santykiais. Šiems santykiams pagrįsti teismas apklausė liudytojas, kurios tiesiogiai dalyvavo surašant vekselį bei perdavė ieškovo R. P. paliktus paskolinti atsakovui J. J. pinigus.

Liudytoja A. P. paaiškino, jog ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhaltere. J. J. buvo sudaręs sutartį su bendrove, kad kerta medžius laukuose, kitose vietose ir pats arba samdė UAB „(duomenys neskelbtini)“ techniką, kuri nutraukdavo nukirstus medžius ir sudėdavo pagal kelią į rietuves, kad galėtų atvažiuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ technika ir juos susmulkinti bei išvežti į katilines. Už darbus J. J. būdavo mokama avansu. Medienos kaina būdavo nustatoma pagal rinkos kainas, dėl jos niekada nekilo ginčų. Ūkininkas J. J. būdavo iškerta ir tokių medžių, t.y. spygliuočių , ar lapuočių, kuriuos dar reikia palaikyti laukuose, kad nudžiūtų spygliai, ar lapai ir tik tada ištraukdavo juos prie kelio, nes tokia mediena nebūdavo tinkama vežti į katilines. Kiek atsimena, prieš 2017 metų Jonines atsakovas buvo atvykęs pas ją, kaip įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterę ir paprašė išankstinės sąskaitos ir atlikti pavedimą kitą dieną. Kai ji atliko pavedimą, J. J. su ja susisiekė ir informavo, kad jis negavo pinigų, nes jo sąskaita buvo areštuota ir iš jos nuimti pinigai, klausė ką jam dabar daryti. Ji atsakė nežinojusi apie jo areštuotą sąskaitą, be to ir jis neprašė duoti pinigų iš kasos. Tada tos pačios pervestos sumos, t.y. 2730 Eur jis paprašė iš R. P., kad jis paskolintų. R. P. turėjo išvykti, jis paliko grynuosius pinigus ir jos paprašė, kad perduotų J. J.. Jis atvyko greitai, dar R. P. nebuvo išvykęs. Ji paprašė viename kabinete sėdančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterės A. A., kad ji atspausdintų vekselį, nes turėjo šabloną. Į vekselį įrašė prašomą paskolinti sumą, t.y. 2730 Eur, padavė grynuosius pinigus J. J., kuris pasirašė vekselį ir išvyko . J. J. puikiai suprato, jog asmeniškai iš R. P. gauna grynuosius pinigus ir paklausus R. P., jam priminus, kad jis asmeniškai yra skolingas R. P. , pabrėždavo, kad tai žinantis.

Liudytoja A. A. apklausta teismo posėdžio metu paaiškino, jog yra UAB “(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterė ir sėdi viename kabinete su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhaltere A. P..2019 m. tiksliai dienos neatsimena, jai įmonės vadovas R. P. pasakė, kad jis turi skubiai išvykti, o J. J. jo buvo prašęs paskolinti pinigų. Atsimena, kad buvo prašoma paskolinti virš dviejų tūkstančių eurų. Grynus pinigus direktorius R. P. paliko A. P.. Ji savo kompiuteryje turėjo vekselio pavyzdį, todėl jos paprašė jį parengti įrašant šalių duomenis, sumą, jos grąžinimo terminus. Ji vekselį atspausdino ir padavė A. Labai greitai į jų kabinetą prisistatė J. J., pasirašė vekselį, pasiėmė R. P. paliktus pinigus, kuriuos jam perdavė A. P. ir išvažiavo labai laimingas. Jis neprieštaravo dėl vekselyje įrašytos sumos, gautų pinigų grąžinimo termino. Ji žino, kad J. J. pardavė medieną UAB „(duomenys neskelbtini)“. Minėtos įmonės buhalterė jam mokėdavo bankiniais pavedimais avansiniais mokėjimais. J. J. dažnai prašydavo avansinių mokėjimų. Paaiškino, jog UAB „(duomenys neskelbtini) iš J. J. pirko medieną, jai UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikė paslaugas-transporto priemonės suveždavo į krūvą, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ smulkintuvas ją susmulkindavo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu skiedrovežiu išveždavo į katilines.

Nors ir atsakovas nurodė, jog 2017-06-23 paprastasis neprotestuotinasis vekselis buvo sudarytas kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsisaugojimo priemonė tam atvejui, jei pagal 2017-06-21 išankstinę sąskaitą ūkininkas J. J. galimai pasisavintų gautą 2730 Eur dydžio avansą ir nepatiektų medienos pirkėjui, tačiau byloje pateikti įrodymai liudija priešingai ir patvirtina ieškovo R. P. nurodytus teiginius. UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos išrašas (dubliko priedas Nr. 2), patvirtina aplinkybę, kad lygiai tokia pati suma, t.y. 2730 Eur, 2017 m. birželio 22 d. bankiniu pavedimu buvo sumokėta atsakovui už prekes (malkinę medieną). Ji patvirtina, kad už atsakovo atsiliepime nurodomą 2017 m. birželio 21 d. išankstinę sąskaitą mokėjo ne R. P. grynais pinigais, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankiniu pavedimu, ką patvirtino ir liudytoja A. P., apklaustas ieškovas R. P.. Liudytojos A. P. ir A. A. patvirtino, jog atsakovui ieškovas buvo palikęs paskolinti grynuosius pinigus ir paprašęs juos perduoti, nes jam reikėjo išvykti. Vekselis buvo atspausdintas ir pasirašytas abiejų buhalterių akivaizdoje, be to pinigų perdavimą tiesiogiai matė ir kita kabinete buvusi kitos įmonės darbuotoja, be to jos aiškiai patvirtino ir pinigų pasiskolinimo priežastis, kurias nurodė ir ieškovas, t.y., jog pervedus 2730 Eur sumą avansiniu mokėjimu atsakovui ji buvo nurašyta mokesčių inspekcijos už skolas. Atsakovas suprato, kad pinigus jam skolina ieškovas R. P., tik jo prašymu pinigus jam perdavė įmonės buhalterė, jam artimas asmuo-dukra A. P.. Ieškovas R. P. įrodė paskolos sutarties sudarymo faktą ir byloje pateiktas atsakovo pasirašytas vekselis gali būti pripažintas paskolos rašteliu, nes jame yra duomenys, rodantys, kad šalis siejo paskolos santykiai ir atsakovui buvo perduotas paskolos dalykas nurodytas vekselyje, tik suklysta mokėjimo vieta (Hansabankas, nurodytas sąskaitos numeris), nes jis buvo atliktas įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, kabinete, vekselį užpildžius pagal prašymą kitos įmonės vyr. buhalterei A. A. ,tačiau tai negali būti pagrindu jo nelaikyti paskolos rašteliu.

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina faktą, jog atsakovas J. J. iš ieškovo R. P. pasiskolino 2730 Eur, kurią turėjo grąžinti iki 2017 m. rugpjūčio 23 d., įrodymų apie jos grąžinimą nėra pateikta, todėl ši suma priteistina iš atsakovo ieškovo naudai (CK 6.256 straipsnio 1 dalis ,6.38 straipsnio 1 dalis, CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1-2 punktai ).Iš atsakovo ieškovo naudai taip pat priteistinos 5 procentų palūkanos už laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio mėn. 24 d. iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, t.y. 2019 m. rugsėjo 17 d., iš viso282,34 Eur bei 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos-2019 m. rugsėjo 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis ).

  Vertinant ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus reikalavimus atsakovui nustatyta, jog 2017-04-03 tarp ūkininko J. J. ir UAB „(duomenys neskelbtini)", atstovaujamos direktoriaus R. P. (ieškovo šioje byloje) buvo sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis, pagal kurią padavėjas J. J. įsipareigojo parduoti, o pirkėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nupirkti biokuro gamybai skirtą medieną abiejų šalių susitarimu nustatytomis kainomis , sąlygomis ir terminais. Pagal minėtos sutarties 2.1 punktą buvos nustatyta, jog sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento ir galioja iki 2017-12-31, o per 30 dienų nuo sutarties galiojimo pabaigos nei vienai šaliai neinformavus kitos šalies apie sutarties nutraukimą, ji tapo neterminuota sutartimi bei galioja iki šiol. Minėtos pirkimo-pardavimo sutarties 4.2. punkto pagrindu pardavėjas turėdavo išrašyti pirkėjui išankstinę sąskaitą už 50 procentų medienos vertės, o pirkėjas turėdavo pervesti pardavėjui 50 procentų medienos vertės avansą. Sutarties 4.3. punkto pagrindu šalys nustatė, kad iki pirkėjas iki gruodžio 31 dienos perkamą ir avansu pagal išankstinę sąskaitą-faktūrą apmokėtą medienos kiekį iki sekančių metų balandžio 30 dienos privalėdavo susmulkinti ir už ją atsiskaityti, o pardavėjas iki tos pačios datos būdavo atsakingas už medienos saugojimą. Šalys tos pačios sutarties 4.4. punktu nustatė, kad sekantis apmokėjimas būdavo atliekamas pilnai susmulkinus visą medienos kiekį per 21 kalendorinę dieną, Pardavėjui išrašius PVM sąskaitą-faktūrą.

Atsakovas J. J. atsiliepime nurodė, jog su ieškovo vadovaujama įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu tiekė pirkėjui medieną, už kurią pirkėjas atsiskaitydavo avansiniais mokėjimais pagal išankstines sąskaitas, o galutinės PVM sąskaitos-faktūros būdavo išrašomos po patiektos medienos susmulkinimo ir jos kiekio patikslinimo. Ieškovas taip pat teigė, jog vadovaujantis minėtos pirkimo-pardavimo sutarties nuostatomis , atsakovas ilgą laiką , t.y. nuo 2017 m. pavasario iki 2019 m. rudens teikė ieškovui malkinę medieną skirtą biokuro gaminti.

Apklaustas ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas , direktorius R. P. paaiškino, jog su atsakovu buvo sutarę, kad įmonė atlieka atsakovui išankstinį apmokėjimą už tiektą medieną, kurią vėliau UBA „(duomenys neskelbtini)“ susmulkindavo .Kaina bus tokia tai dienai, kai mediena susmulkinama ir išvežama į katilines. Susitarė, jog atsakovas medieną iškerta, vėliau jie samdo UAB „(duomenys neskelbtini)“ techniką , kuri medieną ištraukia iš laukų iki pakelių, o tuomet UAB „(duomenys neskelbtini)“ su sava technika ją susmulkina ir išveža į katilines bei atsakovui sumoka likusią kainos dalį pagal tos dienos kainas. Medienos kainą sutarė nuo 2 iki 2,5 Eur už erdvinį metrą, tačiau atsakovas gaudavo ir po 2,5 Eur; 3 Eur;3,50 Eur , o būdavo, jog net po 4 Eur pagal tuo metu galiojančias kainas. Paaiškino, jog būdavo, kad atsakovo darbuotojai išpjaudavo spygliuočių medieną, kuri laikoma nestandartine. Jei nori, kad ji atitiktų standartus, tokią medieną reikėdavo laikyti iškirstuose laukuose apie pusę metų, jog saulė ir vėjas paveiktų spyglius, kurie nudžiūtų ir tik tada vežti į krūvą, o vėliau smulkinti ir pristatyti į katilines. Jo žmonės važiuodavo, preliminariai paskaičiuodavo kiek yra paruošta medienos (erdvinių metrų), tuomet būdama skaičiuojama kai nuveža į pakelę, kur mediena yra smulkinama. Pastebėjo, jog atsakovas yra pradėjęs pardavinėti medieną, kuri jų jau buvo nuvežta į pakeles ir paruošta smulkinimui .Atsakovas dažnai ne laiku kirsdavo spygliuočius, nes 2018 m. rugpjūčio mėnesį jis kirto, o jie tik 2019 m. birželio mėnesį galėjo jį ištempti į pakeles .Reikėjo jį kirsti dar kovo ar balandžio mėnesį, tuomet į pakeles ją buvo galima traukti ir tvarkyti liepos mėnesį. Jis ne kartą yra atsakovui tai sakęs, kad atsakingiau žiūrėtų į vykdomą veiklą , nes bendrovė jau būdavo sumokėjusi pinigus kaip avansą, kuris buvo užšaldomas, nes negalima tinkamai ir laiku paruošti medienos, kad ji būtų standartinė ir būtų galima ją susmulkinti ir pristatyti į katilines. Po to pastebėjo, jog atsakovas daro didesnes išlaidas, nei atlieka drabų, krito darbo našumas, jis tinkamai nekontroliavo savo darbuotojų. Pamatęs tai, kaip įmonės vadovas, pasiūlė sustabdyti avansinius mokėjimus, nes nebuvo paruoša mediena jos smulkinimui. Tuomet iš atsakovo sužinojo, jog tą mediena, kuri buvo ištraukta į pakeles ir kurią turėjo smulkinti Mažeikių rajone atsakovas pardavė. Nors jis teigė, kad pardavė tris mašinas, tačiau ten medienos buvo maždaug aštuonios mašinos. Ieškovo atstovas nurodė, kad jis apie tai kalbėjo su atsakovu, tačiau vėl praėjus maždaug trims savaitėms sužinojo, kad kita mediena, paruoša Zarasų rajone, atsakovo taip pat buvo parduota Latvijos kompanijai, t.y. atsakovas, stigdamas pinigų, pradėjo prekiauti mediena, kuri buvo jau ištraukta ir sandėliuojama pakelėse UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis kvietė atsakovą atvykti į bendrovę ir viską suskaičiuoti, nes atsakovo buhalterijoje buvo chaosas, todėl jų įmonės buhalterė padėdavo išrašyti sąskaitas. Atsakovas neatvažiavo, todėl toliau atsakovui nebemokėjo avansinių mokėjimų. Paskutiniai mokėjimai buvo nedidelėmis sumomis, atsakovo prašymu, mokėti iš kasos, o ne bankiniais pavedimais, kas užfiksuota ieškinyje nurodytoje lentelėje. Paaiškino, jog net ir buvusi paruošta smulkinimui mediena, kurią atsakovas sugebėjo parduoti kitiems asmenims būtų padengusi maždaug tik pusę avansinio mokėjimo .Pateiktoje lentelėje jie įtraukė visą atsakovui išmokėtą pinigų sumą ir atsakovo patiektą prekių kiekį. Paaiškino, jog atsakovui niekada negrasino. Įmonėje dirba atsakovo draugės tėvas V., kuris skundėsi, jog skauda nugara. Jis pasiūlė jam nebedirbti ir kadangi jam iki namų buvo kokie 5-6 kilometrai, jis nutarė jį parvežti į namus. Nuvežęs ir paleidęs, pamatė, jog į kiemą su automobiliu atvyko atsakovas pasiimti V. dukters. Iki atsakovo mašinos buvo apie 10 metrų, jis pasiūlė atsakovui susitikti, apgalvoti per savaitgalį ir susitikti pirmadienį, viską suskaičiuoti, nes skola yra nemaža. Taip viskas ir pasibaigė. Jo draugė su dukra į automobilį atėjo vėliau, o uošvienės iš viso net nebuvo. Pamatęs, jog su atsakovu susitarti yra beviltiškas reikalas, todėl kreipėsi į teismą. Kadangi ieškinys reiškiamas atsakovui dėl skolos gražinimo, todėl, ieškovo įsitikinimu, atsakovo prielaidos, jog ieškovas galimai naudojasi teisėsaugos institucijomis, neteisėtai siekdamas gauti iš atsakovo turtinės naudos, ar R. P. nepagrįstai apkaltino J. J. sukčiavimu, ar R. P. ir jo vadovaujama įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ J. J. pareiškė atskirus nepagrįstus turtinius reikalavimus yra absoliučiai nepagrįstos ir prasimanytos. Tokie viešai reiškiami niekuo nepagrįsti teiginiai, ieškovo nuomone, yra labai panašūs į šmeižtą ir neteisingos informacijos apie asmenį skleidimą.

Ieškovo UAB “(duomenys neskelbtini)“ vadovo R. P. paaiškinimus patvirtino ir įmonės vyr. buhalterė, liudytoja A. P. , kuri paaiškino, jog ji vedė balansą, padėdavo išrašyti J. J. sąskaitas, nes pats to padaryti nesugebėjo. Jis su jomis būdavo susipažinęs, pasirašydavo .Jo niekas neapgaudinėjo, nes viską prieš vežant į katilines užpajamuodavo, rašydavo važtaraščius, galėjo viską tikrinti. J. J. atvažiuodavo, viską fiksuodavo, rašydavo į užrašus .Atvažiavęs pats peržiūrėdavo susmulkintos medienos kiekius, niekada nereiškė dėl jų pretenzijų. Niekas jo neapgaudinėjo , tačiau padėdavo, net ji patardavo, kad samdytų normaliai dirbančius darbuotojus.2019 metais prasidėjo įvairūs pažeidimai, nes nuvykę įmonės darbuotojai smulkinti jau prie kelio ištrauktos medienos, už kurią buvo J. J. jau sumokėję ,ne viską rasdavo. Taip buvo atsitikę Zarasų rajone. Paskambinus J. J., jis neneigė, kad dalį medienos pats pardavė, nors atskiro susitarimo nebuvo. Darbininkai taip pat neberado ištrauktos prie kelio medienos ir Kriaunų seniūnijoje, Rokiškio rajone. Pradėjus fiksuoti tokius įvykius paaiškėjo, kad J. J. nepristatė tiek medienos kiekio, nors avansiniai mokėjimai jam buvo pervesti.

Iš byloje pateiktos lentelės, kurioje yra nurodytos ieškovo atsakovui sumokėtos pinigų sumos ir atsakovo išrašytos sąskaitos už patiektas prekes matyti, jog yra gaunama permoka 7882,35 Eur. Pervesti ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigai atsakovui J. J. yra įrodyti prie ieškinio pateiktomis PVM sąskaitomis-faktūromis, mokėjimo nurodymais (mokėjimo paskirtis-išankstinis apmokėjimas) bei kasos išlaidų orderiais, pasirašytomis ne tik ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterės, bet ir atsakovo J. J., taip pat sąskaitos išrašais. Matyti, jog kuomet atsakovas patiekdavo prekes, atsakovas išrašydavo sąskaitą ir tokiu būdu buvo sudengiamas avansas (įskaitomi priešpriešiniai reikalavimai). Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog tarp avansinių mokėjimų ir atsakovo patiektų prekių yra susidariusi minėta skola. Atsakovas nepateikė įrodymų, ar paaiškinimų, kad jis turi faktinių galimybių pateikti daugiau prekių (malkinės medienos), ar įrodymų, jog ieškovas įrašė mažesnius susmulkintos medienos kiekius. Priešingai, iš liudytojų parodymų matyti, jog pats atsakovas tikrindavo susmulkintos medienos kiekius, fiksavo, niekada dėl jų nereiškė pretenzijų, viskas prieš vežant į katilines būdavo užpajamuota, o ieškovo darbuotojai ne kartą buvo radę paruoštus smulkinti medienos kiekius, kurie jau buvo ištraukti prie kelio ir paruošti smulkinti ir faktiškai nupirkti iš atsakovo, sumažėjusius arba jų neberasdavo, atsakovui neneigiant, kad jis juos yra pardavęs.

Atsižvelgiant į aptartus įrodymus ir tai, jog asmuo, kuris be pagrindo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, todėl ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinys tenkintinas ir iš atsakovo J. J. ieškovo naudai priteistina 7882,35 Eur skola (CK 6.237 straipsnio 1 dalis), 5 procentų dydžio metinės palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme -2019 m. spalio 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis ).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šioje byloje ieškovas R. P. patyrė 61 Eur žyminio mokesčio ir 300 Eur advokato pagalbai bylinėjimosi išlaidų, kurios patenkintus ieškinį priteistinos iš atsakovo J. J. ieškovo R. P. naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra sumokėjusi 177 Eur žyminio mokesčio ir 726 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Minėtos bylinėjimosi išlaidos visiškai patenkintus ieškinį priteistinos iš atsakovo J. J. ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Patenkinus ieškinį iš atsakovo taip pat priteistinos teismo turėtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 13,30 Eur valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškovo R. P. ir ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinius tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo J. J., a.k(duomenys neskelbtini) 2730 Eur (du tūkstančius septynis šimtus trisdešimt eurų) skolos, 282,34 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt du eurus, 34 euro ct) palūkanų už laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio mėn. 24 d. iki 2019 m. rugsėjo 17 d., 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos-2019 m. rugsėjo 18 d. iki sprendimo visiško įvykdymo ir 361 Eur (tris šimtus šešiasdešimt vieną eurą ) bylinėjimosi išlaidų ieškovo R. P., a.k(duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovo J. J., a.k(duomenys neskelbtini)7882,35 (septynis tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniasdešimt du eurus 35 euro ct) skolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme -2019 m. spalio 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 903 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k.302516869,naudai.

Priteisti iš atsakovo J. J., a.k(duomenys neskelbtini) 13,30 Eur (trylika eurų 30 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Valstybei priteistas išlaidas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pasirinktą surenkamąją sąskaitą (gavėjo kodas – 188659752; įmokos kodas – 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.

Teisėja                                                Loreta Kukelkienė