Civilinė byla Nr. e2A-168-330/2024

Teisminio proceso Nr.

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.6.1; 3.6.6

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. balandžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Antano Rudzinsko ir Irmanto Šulco,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Rusijos bendrovės PAO „Neftianaja kompanija Rosneft“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Rusijos bendrovės PAO „Neftianaja kompanija Rosneft“ ieškinį atsakovams likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Mogita“, R. Č. ir E. Č. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, M. P..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė Rusijos bendrovė PAO „Neftianaja kompanija Rosneft“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) pripažinti negaliojančia 2019 m. balandžio 2 d. pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 2094, sudarytą tarp uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB arba bendrovė) „Mogita“ (šiuo metu likviduojama dėl bankroto) ir R. Č.; taikyti restituciją – priteisti UAB „Mogita“ pastatą-sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – sandėlis), o R. Č. priteisti jos sumokėtą sutarties kainą; 2) pripažinti negaliojančia 2019 m. birželio 14 d. pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 3644, sudarytą tarp UAB „Mogita“ ir R. Č. bei E. Č.; taikyti restituciją – priteisti UAB „Mogita“ žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas), o R. Č., E. Č. priteisti sumokėtą sutarties kainą; 3) priteisti iš atsakovų ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad Rusijos Federacijos Prekybos ir pramonės rūmų Tarptautinio komercinio arbitražo teismas (toliau – Arbitražo teismas) 2019 m. sausio 30 d. sprendimu (arbitražo byla Nr. M-25/2018) ieškovei priteisė iš UAB „Mogita“ 5 750 000 Rusijos rublių skolą, 7 613 JAV dolerių Arbitražo teismo registracijos mokestį ir Arbitražo teismo rinkliavą, 2 151,05 Eur ieškovės patirtas išlaidas arbitražo byloje. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. nutartimi Arbitražo teismo sprendimas pripažintas ir jį leista vykdyti Lietuvos Respublikoje.

3.       Ieškinyje taip pat nurodyta, kad Arbitražo teismas 2019 m. gegužės 6 d. sprendimu ieškovei priteisė iš UAB „Mogita“ 6 882 000 Rusijos rublių skolą, skaičiuojant JAV dolerių ekvivalentu pagal apmokėjimo dienos kursą, esantį Rusijos Federacijos Centriniame banke, taip pat 6 082,46 JAV dolerių Arbitražo teismo registracijos mokestį ir Arbitražo teismo rinkliavą. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. nutartimi Arbitražo teismo sprendimas pripažintas ir jį leista vykdyti Lietuvos Respublikoje.

4.       Ieškovė sužinojo, kad 2019 m. balandžio 2 d. pirkimo–pardavimo sutartimi UAB „Mogita“ pardavė bendrovės akcininkams E. ir R. Č. sandėlį už 55 000 Eur, didžiosios kainos dalies – 45 000 Eur sumokėjimą atidedant daugiau nei pusei metų. 2019 m. birželio 14 d. pirkimo–pardavimo sutartimi UAB „Mogita“ pardavė bendrovės akcininkams E. ir R. Č. žemės sklypą už 30 000 Eur. Ieškovė akcentavo, kad 2021 m. gruodžio 14 d. sandėlio rinkos kaina buvo 203 000 Eur, žemės sklypo – 32 000 Eur.

5.       Siekiant pagal Arbitražo teismo sprendimus įvykdyti priverstinį skolos iš UAB „Mogita“ išieškojimą, paaiškėjo, kad atsakovė UAB „Mogita“ neturi turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas. Pasak ieškovės, bendrovė buvo nemoki tiek ginčijamų sandorių sudarymo, tiek ieškinio pateikimo metu, todėl laikytina, kad pirkimo–pardavimo sutartys dėl sandėlio ir žemės sklypo pardavimo buvo neteisėtos, pažeidžiančios ieškovės teises, o ieškovės skolininkė UAB „Mogita“ apie tai žinojo. Ieškovės vertinimu, egzistuoja visos sąlygos ginčijamas 2019 m. balandžio 2 d. ir 2019 m. birželio 14 d. pirkimo–pardavimo sutartis pripažinti negaliojančiomis actio Pauliana pagrindu.

6.       Atsakovai likviduojama dėl bankroto UAB „Mogita“, R. Č. ir E. Č. atsiliepimuose prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

7.       Atsakovės UAB „Mogita“ atsiliepime į ieškinį akcentuota, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovė neturėjo neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės į skolininkę UAB „Mogita“, nes tų sandorių sudarymo metu ieškovės nurodyti Arbitražo teismo sprendimai neturėjo teisinės galios Lietuvos Respublikoje. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad, sudarant ginčijamus turto perleidimo sandorius, turtas buvo įvertintas turto vertintojų ir parduotas už rinkos kainą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8.       Kauno apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimu ieškinį atmetė.

9.       Vertindamas, ar ieškovė įrodė sąlygų actio Pauliana ieškiniui tenkinti egzistavimą, teismas pažymėjo, kad kreditorius, prašydamas taikyti actio Pauliania nuostatas ir pripažinti skolininko su trečiaisiais asmenimis sudarytus sandorius negaliojančiais, privalo turėti neginčytiną ir neabejotiną reikalavimo teisę į skolininką. Be to, actio Pauliana institutui taikyti svarbu, kad skolininko ir kreditoriaus prievolės pagrindas būtų atsiradęs anksčiau, nei buvo sudarytas kreditoriaus ginčijamas sandoris.

10.       Teismas nustatė, kad ieškovės ginčijami sandoriai buvo sudaryti 2019 m. balandžio 2 d. ir 2019 m. birželio 14 d., o Arbitražo teismo sprendimus vykdyti Lietuvos Respublikoje buvo leista tik 2021 m. rugsėjo 27 d. Teismo vertinimu, Arbitražo teismo sprendimai neturėjo teisinės galios Lietuvos Respublikoje, kol jie nebuvo pripažinti ir juos leista vykdyti galiojančių įstatymų nustatyta tvarka. Šios aplinkybės pagrindu teismas konstatavo, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovė neturėjo reikalavimo teisės į skolininkę UAB „Mogita“. Nustatęs, kad ieškovė nepagrindė būtinosios actio Pauliana ieškinio tenkinimo sąlygos – kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios teisės turėjimo, teismas ieškinį atmetė. 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11.       Ieškovė PAO „Neftianaja kompanija Rosneft“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Ieškovės apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1.                      Atsakovei UAB „Mogita“, kaip arbitražinio ginčo šaliai, Arbitražo teismo 2019 m. sausio 30 d. ir 2019 m. gegužės 6 d. sprendimai turėjo įstatymo galią ir buvo privalomi vykdyti nuo šių sprendimų priėmimo momento.

11.2.                      Prievolės pagal Arbitražo teismo sprendimą galiojimas jos šaliai sietinas su tos prievolės atsiradimo momentu ir jos egzistavimu (šiuo atveju – su Arbitražo teismo sprendimų priėmimo momentu), o ne su Arbitražo teismo sprendimo vykdytinumu.

12.       Atsakovė likviduojama dėl bankroto UAB „Mogita“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo skundo netenkinti bei priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais motyvais:

12.1.                      Ginčijamų sandorių sudarymo metu, t. y. 2019 m. ieškovė neturėjo galiojančios reikalavimo teisės į atsakovę UAB „Mogita“, nes Arbitražo teismo sprendimai teisinę galią Lietuvos Respublikoje įgijo tik nuo 2021 m. rugsėjo 27 d. Tokia teisės aiškinimo ir taikymo taisyklė dėl užsienio valstybės arbitražo teismo sprendimo pripažinimo bei leidimo jį vykdyti, kaip pagrindo tokio sprendimo teisinei reikšmei atsirasti, tvarkos formuojama teisės doktrinoje bei naujausioje kasacinio teismo praktikoje.

12.2.                      Ieškovės apeliacinio skundo argumentas, kad arbitražo teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos ir turi būti šalių vykdomas, grindžiamas Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo normomis, nors aptariamu atveju šis įstatymas netaikytinas. Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymas taikomas tik Lietuvos Respublikos teritorijoje vykstančiam arbitražo procesui ir jame priimtiems sprendimams.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

          IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl esminių faktinių aplinkybių ir bylos nagrinėjimo ribų

13.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama pagal apeliacinio skundo ribas.

14.       Ieškovė prašė CK 6.66 straipsnyje įtvirtintu pagrindu pripažinti negaliojančiais sandorius – 2019 m. balandžio 2 d. pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Mogita“ ir R. Č., bei 2019 m. birželio 14 d. pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Mogita“ ir R. Č. bei E. Č.; taikyti restituciją – ginčijamais sandoriais perleistą UAB „Mogita“ turtą priteisti bendrovei, kitai sandorio šaliai priteisti už įsigytą turtą sumokėtas lėšas.

15.       Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pabrėžiama, kad actio Pauliana skirtas ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

16.       Atsižvelgiant į tai, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarties laisvės principo ribojimu, pripažinti sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu ir taikyti teisines sandorio negaliojimo pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui, jog būtų užkirstas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu ir nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui.

17.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką bylose dėl sandorių nuginčijimo actio Pauliana pagrindu, išskyrė tokias būtinąsias actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-502-313/2018 27 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

18.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovė neturėjo galiojančios reikalavimo teisės skolininkei UAB „Mogita“ ir šiuo pagrindu ieškinį atmetė. Apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pateikusi ieškovė teigia, kad teismas nepagrįstai jos neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės, kaip vienos iš actio Pauliana tenkinimo sąlygų, atsiradimą siejo su Arbitražo teismo sprendimų pripažinimu ir leidimu juos vykdyti Lietuvoje. Apeliantės teigimu, atsakovei UAB „Mogita“, kaip arbitražo ginčo šaliai, Arbitražo teismo sprendimai buvo privalomi ir vykdytini nuo tų sprendimų priėmimo dienos.

19.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, reglamentuojančias bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas, bei vertindama apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, patikrina pirmosios instancijos teismo išvados, kuria remiantis konstatuota, kad ieškovė neįrodė vienos iš actio Pauliana instituto taikymo būtinosios sąlygos – kreditoriaus galiojančios reikalavimo teisės egzistavimo, teisėtumą ir pagrįstumą.

Dėl kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės

20.       Actio Pauliana patenkinimo sąlyga – neabejotina ir galiojanti reikalavimo teisė, kurios netinkamo nustatymo klausimas keliamas ieškovės apeliaciniame skunde, reiškia, kad kreditorius, siekdamas pasinaudoti įstatymo suteikiamais savo teisių gynybos būdais, tam turi įrodyti teisinį pagrindą – turimą neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui. Aptariamas teisinis institutas gali būti taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba įvykdęs ją netinkamai. Pripažįstama, kad naudoti actio Pauliana ieškinį kaip teisių gynimo būdą kreditorius gali per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-372-969/2017 48 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

21.       CK 6.66 straipsnio prasme kreditorius yra ne tik asmuo, kuris įgyja reikalavimo teisę į skolininką sutarties pagrindu, bet ir asmuo, kurio reikalavimo teisė į skolininką atsiranda iš deliktinės atsakomybės, paveldėjimo, vaikų, sutuoktinių išlaikymo teisinių santykių ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-469/2019 37 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

22.       Ieškovė, įrodinėdama, kad turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, kaip vieną iš būtinųjų sąlygų ginčyti skolininko sudarytus sandorius taikant actio Pauliana institutą, nurodė, kad Arbitražo teismas 2019 m. sausio 30 d. ir 2019 m. gegužės 6 d. sprendimais priteisė ieškovei iš atsakovės skolą, susidariusią dėl suskystintųjų dujų vagonų prastovų. Nurodyti Arbitražo teismo sprendimai, apeliantės įsitikinimu, patvirtina, kad nuo jų priėmimo momento ieškovė įgijo neabejotiną ir galiojančią reikalavimą teisę į skolininkę UAB „Mogita“.

23.       Nagrinėjamos bylos kontekste aplinkybė dėl užsienio Arbitražo teismo sprendimų, kuriais ieškovei iš atsakovės priteista skola, priėmimo savaime nepatvirtina ieškovės – užsienio valstybėje (Rusijoje) registruoto juridinio asmens (kreditoriaus) neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės Lietuvos Respublikoje turėjimo joje (Lietuvos Respublikoje) registruoto juridinio asmens (skolininko) atžvilgiu nuo tų užsienio arbitražo sprendimų priėmimo momento.

24.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, teismui aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininką siejančios prievolės atsiradimo momentą. Tai reikšminga, nes paprastai kreditoriaus teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo: skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės, priešingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sąlyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą. Kasacinis teismas išaiškino, kad kreditorius turi įrodyti ne tik tai, jog turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę (kaip vieną iš actio Pauliana sąlygų), bet ir tai, kad ši jo teisė atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-120-611/2021 28 punktas).

25.       Atsižvelgiant į 1958 metų Konvencijoje dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo nustatytą arbitražinio susitarimo privalomumą, užsienio arbitražo sprendimu patvirtintų reikalavimų teisėtumas ir pagrįstumas nebegali būti ginčijamas ir revizuojamas, tačiau tai nereiškia, kad užsienio Arbitražo teismo sprendimo priėmimas savaime, be jokių sąlygų, gali sukurti atitinkamas teises ir pareigas ginčo, kuris buvo išspręstas arbitražo procese, šalims, šiuo konkrečiu atveju – galimybę kreditoriui naudotis Lietuvos Respublikos teisės aktų suteikta teise ginčyti skolininko sudarytus sandorius taikant actio Pauliana institutą.

26.       Tam, kad kreditorius galėtų naudotis jam užsienio arbitražo teismo sprendimu sukurtomis (patvirtintomis) teisėmis, būtina, kad toks sprendimas taptų galiojantis ir įgytų vykdytinumo savybę Lietuvos Respublikos teritorijoje, t. y. turi būti išspręstas tokio sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvoje klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-943/2022 43 punktas).

27.       Teisės doktrinoje išaiškinta, kad užsienio arbitražo teismo sprendimo pripažinimas Lietuvos Respublikoje reiškia, kad tokio sprendimo teisiniai padariniai išplečiami į Lietuvos Respublikos teritoriją. Kol užsienio arbitražo teismo sprendimas nėra pripažintas Lietuvoje, tol jis neturi nei res judicata, nei prejudicinės galios, jis nesukelia teisinių padarinių ir neprivalo būti vykdomas Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pripažintas ir leistas vykdyti užsienio arbitražo teismo sprendimas sukelia tokius pačius teisinius padarinius, kaip ir Lietuvoje priimtas arbitražo teismo sprendimas (R. Jokubauskas, M. Kirkutis, E. Tamošiūnienė, V. Višinskis. Ginčų nagrinėjimas komerciniame arbitraže. Monografija. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2020, p. 127).

28.       Vadovaujantis CPK 809 straipsnio 1 dalimi, užsienio arbitražų sprendimai Lietuvos Respublikos teritorijoje gali būti vykdomi tik po to, kai juos pripažįsta valstybės įgaliota teisminė institucija (Lietuvos apeliacinis teismas). Iš šios teisės normos kartu išplaukia ir tai, kad nepripažintas ir neleistas vykdyti arbitražo teismo sprendimas <∙∙∙>, nesaisto teismo, nagrinėjančio bylą, kurioje dalyvauja viena iš arbitražinio susitarimo šalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-378/2017, 21 punktas).

29.       Aptarta užsienio arbitražo teismo sprendimo pripažinimo tvarka aktuali šioje byloje nagrinėjamam ginčui tuo aspektu, kad užsienio Arbitražo teismo sprendimai, kuriais remdamasi ieškovė įrodinėjo neabejotinos ir galiojančios kreditoriaus teisės turėjimą, sukuriantį prielaidas savo interesus ginti reiškiant ieškinį actio Pauliana pagrindu, buvo pripažinti Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. nutartimi. Ieškovės ginčijami sandoriai sudaryti 2019 m. balandžio 2 d. ir 2019 m. birželio 14 d., t. y. iki užsienio Arbitražo teismo sprendimų pripažinimo ir leidimo juos vykdyti Lietuvos Respublikoje.

30.       Užsienio arbitražo sprendimo galiojimas į Lietuvą išplečiamas tik jį pripažinus, todėl laikytina, kad kol jis nėra pripažintas, Lietuvoje jis materialiųjų teisinių padarinių nesukelia (išskyrus pačioms bylos šalims) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-943/2022 46 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Nors ginčo šalių sutartinių santykių turinys ir jo teisinis įvertinimas arbitražo procese pagrindžia aplinkybę, kad šalys ir anksčiau turėjo tarpusavio teisių ir pareigų (iki priimant Arbitražo teismo sprendimus), tačiau actio Pauliana taikymo aspektu pripažintina, jog ieškovė neabejotiną (neginčijamą) ir galiojančią reikalavimo teisę, kaip sąlygą actio Pauliana ieškiniu ginčyti atsakovės UAB „Mogita“ sudarytus sandorius, Lietuvos Respublikoje įgijo tik 2021 m. rugsėjo 27 d., t. y. Lietuvos apeliaciniam teismui pripažinus ir leidus vykdyti Lietuvoje užsienio Arbitražo teismo 2019 m. sausio 30 d. ir 2019 m. gegužės 6 d. sprendimus.

31.       Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovė neturėjo neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės skolininkei UAB „Mogita“, kuri (reikalavimo teisė) sudarytų pagrindą tenkinti ieškinį, grindžiamą actio Pauliana instituto normomis. Pripažinus, kad ieškovė neįrodė vienos iš būtinųjų actio Pauliana taikymo sąlygų, pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, jog nėra pagrindo ginčijamus sandorius pripažinti negaliojančiais. 

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

32.       Teisėjų kolegija, apibendrindama pirmiau išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reguliuojančias actio Pauliana ieškinio tenkinimo sąlygas, ir nustatęs, jog ieškovė neįrodė vienos iš tokio ieškinio tenkinimo sąlygos – neabejotinos ir galiojančios kreditoriaus reikalavimo teisės turėjimo ginčijamų sandorių sudarymo metu, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti ieškovės apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

33.       Kadangi ieškovės apeliacinis skundas netenkinamas, atsakovei likviduojamai dėl bankroto UAB „Mogita“ iš ieškovės priteistinos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovė prašo priteisti 1 815 Eur išlaidas, kurias sudaro advokatui sumokėtas užmokestis už atsiliepimo į apeliacinį skundą ir prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas parengimą.

34.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovės prašymas atlyginti bylos nagrinėjimo metu patirtas išlaidas yra pagrįstas įrodymais, prašomos priteisti išlaidos neviršija užmokesčio už civilinėse bylose teikiamą advokato teisinę pagalbą dydžių, nustatytų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, priteisia iš ieškovės PAO „Neftianaja kompanija Rosneft“ atsakovei likviduojamai dėl bankroto UAB „Mogita“ 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Mogita“, juridinio asmens kodas 135537025, iš ieškovės PAO „Neftianaja kompanija Rosneft“, juridinio asmens kodas INN7706107510, 1 815 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų penkiolikos eurų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimą.

Teisėjai                                                                                  Gintaras Pečiulis

Antanas Rudzinskas

Irmantas Šulcas