Civilinė byla Nr. e2A-380-258/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16549-2020-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1; 2.6.6.2; 3.3.1.18.3.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 2 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Liudos Uckienės ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau –  UAB)  „USI International“ apeliaciniu skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 6 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „USI International“ ieškinį atsakovei UAB  „Ermitažas“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „USI International“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Ermitažas“ 22 922,21 Eur skolą, 54,97 Eur palūkanas už laikotarpį iki kreipimosi į teismą, 0,02 proc. dydžio palūkanas nuo priteistos sumos už kiekvieną pradelstą mokėjimo termino dieną iki visiško prievolės įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad su atsakove 2017 m. lapkričio 16 d. sudarė tiekimo sutartį Nr. E4/4 17.11.16-001 (toliau – Tiekimo sutartis), kurios pagrindu buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros: USI0104062, USI0104063, USI0104064, USI0104065, USI0104066, USI0104067, USI0104068, USI0104070, USI0104073, USI0104099, USI0104100, USI0104101, USI0104102, USI0104103, USI0104104, USI0104105, USI0104106, USI0104299, USI0104300, USI0104306, USI0104307, USI0104308, USI0104309, USI0104310 ir USI0104356. Iki 2019 metų pabaigos sutartiniai santykiai vystėsi normaliai, šalims neturint pretenzijų viena kitai. 2020 metų sausio mėn. pradžioje atsiskaitymai sutriko ir paaiškėjo, jog sąskaitos, kurios buvo išrašytos po 2019 m. rugsėjo 12 dienos, suėjus jų apmokėjimo 110 dienų terminui, neapmokamos. Už pastarąsias prekių tiekimo PVM sąskaitas faktūras atsakovė neatsiskaitė ir liko skolinga 22 922,21 Eur.

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 10 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai – priteisė ieškovei iš atsakovės 22 922,21 Eur skolą, 54,97 Eur palūkanas, 0,02 proc. dydžio palūkanas nuo nesumokėtos už prekes sumos (22 922,21 Eur) už kiekvieną praleistą mokėjimo už įsigytas prekes termino dieną nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. birželio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 758 Eur  bylinėjimosi išlaidas.

4.       Atsakovė UAB „Ermitažas“ pateikė prieštaravimus, kuriuose nesutiko su priteista skola ir nurodė, kad atlikus įskaitymą atsakovės pareiga sumokėti už parduotas prekes pasibaigė ir atsakovė nėra nieko skolinga ieškovei, todėl neginčijant atlikto įskaitymo ir jo nenuginčijus, ieškinys negali ir neturi būti tenkinamas. Pažymėjo, kad 2020 m. vasario 12 d. atsakovė išsiuntė ieškovei pranešimą dėl sutarties nutraukimo. Vadovaujantis Tiekimo sutarties bendrųjų sąlygų 13.5 punktu, praėjus 60 dienų nuo pranešimo išsiuntimo Tiekimo sutartis buvo nutraukta. Tiekimo sutarties nutraukimo dieną atsakovė buvo skolinga ieškovei 120 708,40 Eur už Tiekimo sutarties pagrindu parduotas prekes. Šią skolą atsakovė sumokėjo 2020 m. birželio 1 d. pagal Vilniaus apygardos teismo preliminarų sprendimą civilinėje byloje e2-3245-643/2020. Atsakovės teigimu, tai yra tos pačios sąskaitos, kurių pagrindu ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo ir dėl kurių yra priimtas preliminarus sprendimas šioje byloje. Nors ieškinyje nurodomų sąskaitų bendra suma yra 27 630,83 Eur, tačiau ieškovė reikalauja priteisti tik 22 922,21 Eur. Sumų skirtumas susidarė dėl to, kad vadovaujantis Tiekimo sutarties 13.8 punktu, 2020 m. gegužės 12 d. ieškovei buvo grąžinta prekių už bendrą 4 708,62 Eur sumą. Grąžinus dalį neparduotų prekių ir ieškovei jas priėmus, 2020 m. gegužės 12 d. ieškovei buvo išrašytos ir pateiktos sąskaitos faktūros Nr. DER030658 ir Nr. DER030660. Šios aplinkybės patvirtina, kad iki pat 2020 m. gegužės mėnesio 12 d. šalys vadovavosi Tiekimo sutarties sąlygomis, tačiau ieškovė Tiekimo sutarties nuostatas vykdo pasirinktinai: vienas tvarkingai vykdo pati ir jų vykdymo reikalauja iš atsakovės, kitas – tiesiog ignoruoja. Atsakovės teigimu, ieškovė nevykdė savo pareigos ir nesuteikė (neapmokėjo) atsakovei Teikimo sutartimi sulygtų apyvartos ir akcijų nuolaidų. 2020 m. balandžio 17 d. po ilgų ir nesėkmingų raginimų suteikti apyvartos ir akcijų nuolaidas atsakovė, vadovaudamasi Tiekimo sutarties 8.10 ir 8.12 punktais, elektroniniu laišku pateikė ieškovei debetines sąskaitas faktūras apyvartos nuolaidoms ir akcijų nuolaidoms apmokėti. Taigi, anot atsakovės, jai 2020 m. birželio 1 d. atlikus 120 708,40 Eur mokėjimą už parduotas prekes, ieškovė neturėjo absoliučiai jokio teisinio pagrindo neapmokėti jai pateiktų minėtų debetinių sąskaitų. 2020 m. birželio 4 d. dieną atsakovės skola pagal Tiekimo sutartį buvo 27 630,83 Eur, o ieškovės skola – 31 367,15 Eur. Nurodė, kad 2020 m. birželio 8 d. elektroniniu paštu ir registruotu paštu išsiuntė ieškovei pranešimą dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo, kuriuo informavo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu bei Tiekimo sutarties 8.3 punktu, įskaito atsakovės pagal sutartį mokėtinas sumas (27 630 Eur) į ieškovės pagal sutartį mokėtinas sumas (31 367,15 Eur), todėl prievolė sumokėti ieškovei 27 630 Eur baigėsi.

5.       Ieškovė UAB „USI International“ atsiliepime į atsakovės prieštaravimus nesutiko su prieštaravime išdėstytais argumentais. Ieškovės nuomone, aptariamų nuolaidų suteikimas yra valinis ieškovės aktas, vykdant Tiekimo sutartį, o ne besąlygiška atsakovės teisė gauti tam tikrą piniginę naudą sutarties vykdymo eigoje. Teigė, kad šalys derėjosi dėl suteiktinų nuolaidų, tačiau dėl jų nesusitarė ir atsakovė vienašališkai išrašė debetines sąskaitas, kurios pačios ir jose nurodomas mokėjimo pagrindas bei pinigų suma nebuvo prieš tai akceptuotos ieškovės, kaip sutarties vykdymo jos piniginė prievolė. Tad, esant ginčui dėl Teikimo sutarties vykdymo, atsakovė privalėjo pirmiausiai patvirtinti savo teisę į gautinas nuolaidas arba bendru sutarimu su sutarties kontrahentu, arba teismo sprendimu, po ko jai atsirastų pagrįsta ir teisėta reikalavimo teisė į tam tikrą pinigų sumą dėl taikytinų nuolaidų. Atsakovės išrašytos debetinės sąskaitos apmokėjimui už pačios atsakovės nustatytus mokėjimo pagrindus ir mokėtinas sumas, nesukelia ieškovei pareigos jas apmokėti ir tai nedaro jos atsakovės skolininke, turinčia teisėtą ir pagrįstą piniginį reikalavimą ieškovei. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovė neturėjo teisėto pagrindo atlikti piniginių prievolių įskaitymo, nes ieškovei nebuvo atsiradusi prievolė mokėti atsakovei nuolaidų sumas. Be to, prieštaravimų prieduose esantis elektroninis laiškas, išsiųstas atsakovės darbuotojos J. A., esančios Prekių grupės vadovės, nesukėlė ieškovei jokių teisinių pasekmių, nes pagal Tiekimo sutarties Specialųjį priedą, atsakovės kontaktiniu asmeniu, galinčiu spręsti sutarties vykdymo sąlygų laikymąsi nurodytas K. M.. Tą patvirtina ir pačios Sutarties 14.5 punktas, kuriame nurodoma, kad pranešimus dėl sutarties vykdymo gali teikti įmonės vadovai arba kiti įgalioti atstovai, kokiu ir esąs K. M., kurio toks statusas jau numatytas Specialiose sąlygose. Taigi, formaliai tinkamą pranešimą apie įskaitymą ieškovė gavo tik per paštą 2020 m. birželio 10 d., kai jau buvo pateiktas šios bylos ieškinys ir priimtas preliminarusis teismo sprendimas dėl atsakovės skolos ieškovei, todėl toks įskaitymas nėra galimas, net jeigu jis ir esąs teisiškai pagrįstas.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 10 d. preliminarų sprendimą panaikino ir UAB „USI International“ ieškinį atsakovei UAB „Ermitažas“ dėl skolos priteisimo atmetė.

7.       Teismas nurodė, kad remiantis Tiekimo sutarties 8.7 punktu, ieškovė (pardavėja) įsipareigojo per visą sutarties galiojimo laikotarpį, priklausomai nuo atsakovės (pirkėjos) iš ieškovės per tam tikrą kalendorinį laikotarpį nuperkamų prekių kiekio, suteikti atsakovei apyvartos nuolaidas. Apyvartos nuolaida skaičiuojama procentais nuo prekių apyvartos t. y. nuo atsakovės iš ieškovės per tam tikrą kalendorinį laikotarpį nupirktų prekių vertės be PVM. Jei šalys šios sutarties specialiosiose sąlygose nesusitarė kitaip ieškovė suteikia atsakovei mėnesio, ketvirčio ir metines apyvartos nuolaidas, t. y. visas išvardintas nuolaidas (8.8 punktas). Konkrečias metines ir ketvirčio apyvartos nuolaidas nustato Tiekimo sutarties specialiųjų sąlygų 4.2 punktas. Remiantis 4.2.2. punktu šalys susitarė dėl 5 proc. ketvirčio nuolaidos. Pagal Tiekimo sutarties 8.11 punktą, ieškovė įsipareigojo sutarties galiojimo laikotarpiu prisidėti prie atsakovės organizuojamų akcijų arba inicijuoja jas pati, suteikdama atsakovei akcijos nuolaidas. Akcijos nuolaidos dydis, priklausomai nuo to, kuri šalis organizuoja akciją, yra aptartas ir užfiksuotas Teikimo sutarties specialiųjų sąlygų 4.5.1 ir 4.5.2 punktuose (12,5 proc.). Šalys gali susitarti ir dėl kitokio nuolaidos dydžio, tokiu atveju susitarimas fiksuojamas šalims apsikeičiant elektroniniais laiškais.

8.       Teismas pažymėjo, kad ieškovė ir atsakovė yra verslo subjektai, laisva valia sudariusios sutartį, šalis nuo 2017 metų siejo ilgalaikiai bendradarbiavimo teisiniai santykiai, sutarties sąlygos ieškovei buvo ne tik žinomos, bet ir jas ieškovė visą bendradarbiavimo laikotarpį iki sutartinių santykių pabaigos vykdė teikimo sutartyje nustatyta tvarka. Ieškovė, pasirašydama Tiekimo sutartį sutiko joje išdėstytomis nuostatomis, be kita ko, 8.7 ir 8.11 punktais, bei įsipareigojo suteikti apyvartos ir akcijos nuolaidas. Atsakovė, vadovaudamasi sutartimi išrašė ieškovei debetines sąskaitas: debetinė sąskaita Nr. DEB0652 – už 2019 m. rugsėjo – 2020 m. kovo mėnesiais vykdytas lempučių ir elektros instaliacijos akcijas; debetinė sąskaita Nr. DEB0653 – už 2019 m. liepos – 2020 m. kovo mėnesiais vykdytas šviestuvų akcijas, debetinė sąskaita Nr. DEB0654 – 2019 metų 4 ketvirčio apyvartos nuolaidai apmokėti, debetinė sąskaita – DEB0656 – 2020 metų 1 ketvirčio apyvartos nuolaidai apmokėti, debetinė sąskaita Nr. DEB0657 – 2019 metų metinės apyvartos nuolaidai apmokėti. Atsakydamas į teismo klausimus dėl nuolaidų taikymo, teismo posėdžio metu atsakovės atstovas paaiškino, kad atsakovei pagal tiekimo sutartį yra taikomos trijų rūšių nuolaidos: metinė apyvartos nuolaida, apyvartos ketvirčio nuolaida bei nuolaida nuo pardavimų galutiniam vartotojui sumos. Pirmos dvi nuolaidų rūšys taikomos nuo apyvartos už skirtingus periodus, antra nuolaidų rūšis taikoma nuo pardavimų. Nuolaidų mechanizmas yra aptartas sutartyje bei buvo taikomas viso bendradarbiavimo su ieškove metu.

9.       Teismas nustatė, kad pranešimas apie sutarties nutraukimą ieškovei išsiųstas 2020 m. vasario 12 d., vadovaujantis tiekimo sutarties bendrųjų sąlygų 13.5 punktu, praėjus 60 dienų nuo pranešimo išsiuntimo tiekimo sutartis buvo nutraukta. Kaip teismo posėdžio metu paaiškino, atsakovės atstovas 120 708, 40 Eur skolą atsakovė ieškovei apmokėjo, po preliminaraus teismo sprendimo kitoje byloje priėmimo, tą patvirtino ir ieškovė, o likusi suma, kuri ginčijama šioje byloje buvo įskaityta dėl taikytų nuolaidų, vykdant sutartį. Viso sutarties nutraukimo metu, jei nebūtų taikomos nuolaidos, ieškovės apskaičiuota suma sudarė 143 685, 58 Eur, kurios dalį 120 708, 40 Eur atsakovė apmokėjo ir neginčijo, o 22 922,21 Eur suma buvo įskaityta vykdant sutartinius įsipareigojimus dėl pritaikytos nuolaidos. Aplinkybių, kad nuolaidos suma apskaičiuota neteisingai ieškovė iš esmės neįrodinėjo, bandė kelti teismo abejones dėl nuolaidų taikymo metodo, tačiau neginčijo, kad sutartis nuo 2017 metų buvo vykdoma. Savo skaičiavimų, kurie paneigtų atsakovės skaičiavimus ieškovė neteikė, teismas įvertinęs visos apskaičiuotos sumos po tiekimo sutarties nutraukimo (143 685, 58 Eur) bei taikytos nuolaidos dydį (22 922,21 Eur) sprendžia, jog nuolaidos suma atitinka sąžiningumo kriterijų, nėra neproporcingai didelė ar neatitinkanti tarp šalių susiklosčiusių komercinių santykių.

10.       Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, kad anksčiau tokių nuolaidų neapmokėdavo, atvirkščiai, teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad ieškovė atsisakė dalyvauti akcijose dėl to, jog toks bendradarbiavimas tapo nuostolingas. Byloje pridėtas susirašinėjimas dėl nuolaidų suderinimo patvirtina, kad šalys bandė keisti sąlygas, tačiau nepavykus suderinti savo pozicijų, sutartis buvo nutraukta. Teismo vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad anksčiau ieškovė tokiose akcijose dalyvaudavo, taikė nuolaidas atsakovei, šalys bendradarbiavo ir sutarties sąlygų neginčijo. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė pagrįstai galėjo tikėtis nuolaidų atlyginimo, ir ieškovei atsisakius suderinti apyvartas, remiantis sutarties 8.14 punktu pati pagal savo turimus prekių teikimo dokumentus apskaičiuoti apyvartą.

11.       Teismas taip pat nurodė, kad ieškovė neginčijo atsakovės aritmetinių paskaičiavimų, susijusių su skolų dydžiais, todėl teismas neturi pagrindo abejoti jų pagrįstumu. Konstatavus, kad ieškovė neapmokėjo sutartimi sulygtų nuolaidų, atsakovė turėjo teisę atlikti įskaitymą, įskaitymas atitinka įstatyme įtvirtintas būtinąsias įskaitymo sąlygas, todėl teismas daro išvadą, kad atsakovė pagrįstai ir teisėtai atliko 27 630,83 Eur dydžio įskaitymą (CK 6.130, 6.189, 6.200 straipsniai).

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12.       Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:

12.1.Teismas perteikdamas Sutarties 8.7 punkto nuostatas dėl sąlygų, kuriomis suteikiama apyvartos nuolaida, neįvertino esminės aplinkybės, jog ši nuolaida suteikiama pasiekus tik tam tikrą prekių apyvartos lygį per tam tikrą laikotarpį. Tokia formuluotė reiškia, kad ne šiaip per tam tikrą laikotarpį nupirktų prekių vertės suma yra pagrindas taikyti nuolaidą, o tik tam tikra iš anksto sutartyje nustatyta nupirktų prekių suma per tam tikrą laikotarpį, kas yra aptarta Sutarties 8.8 punkte ir Sutarties specialiose sąlygose. Tokia Sutarties sąlyga yra skatinamoji pirkėjui, motyvuojanti jį pirkti kuo daugiau prekių, o ne šiaip taikoma nepriklausomai nuo įsigytų prekių vertės per tam tikrą laikotarpį ir taikoma pagal faktą.

12.2. Apie teisės į nuolaidą apskritai atsiradimą tik pasiekus tam tikrą, o ne bet kokią per tam tikra laikotarpį pasiektą faktinę apyvartą, liudija Specialiųjų sąlygų 4.2 dalis, kurioje nustatytos procentais nuolaidos nuo tam tikros pinigų sumos , paskutinė iš kurių nurodyta >200.001 – 3 proc. Tačiau šioje sąlygų skiltyje nenurodyta, per kurį laikotarpį turi būti pasiekta nurodyta apyvarta. Sąlygų 4.2.1 punkte , įvardintame, kaip „Mėnesio“ nuolaida, nenurodytas nei jos dydis procentais, nei kokia apyvarta per mėnesį turi būti pasiekta. Sąlygų 4.2.2 punkte, įvardintame, kaip „Ketvirčio“ nuolaida, nurodytas jos dydis 5 procentai, tačiau nenurodyta nuo kokios pasiektos apyvartos per ketvirtį taikoma šį nuolaida. Sąlygų 4.2.3 punkte, įvardintame, kaip „Metų“ nuolaida, nenurodytas nei jos dydis procentais, nei kokia turėtų būti pasiekta metų apyvarta. Taigi, Sutartyje ir jos Specialiose sąlygose nėra nurodyta jokio prekių apyvartos piniginės masės kriterijaus , nuo kurio turėtų būti skaičiuojama ketvirčio 5 proc. nuolaida.

12.3. Ieškovei sumokėjus atsakovo reikalaujamas nuolaidas, sumažės jo pajamos, o tuo pačiu ir pelnas, ir savaime suprantama, pelno mokestis. LR Mokesčių administravimo įstatyme , be kita ko, yra įtvirtintas sandorio turinio esmės viršenybė virš formos. Šiuo atveju niekas negali paneigti, kad mokesčių administratorius netaikys šios taisyklės ieškovo be teisėto pagrindo, t.y. nesant tinkamai nustatytai sutartinei prievolei, atsakovui sumokėtoms nuolaidų sumoms, pripažindamas tai neteisėtu pajamų mažinimu ir taikydamas šioms sumoms papildomą apmokestinimą bei mokestines sankcijas.

12.4. Pirmosios instancijos teismas Specialiose sąlygose rado nuorodą tik į ketvirtines apyvartos nuolaidas, ką ir nurodė sprendime, tačiau nutylėdamas savo nustatytą aplinkybę, jog metinės nuolaidos apskritai Specialiose sąlygose neaptartos, vis tik akceptavo kaip tinkamą ir pagrįstą atsakovo sąskaitą ieškovui DRB Nr. 0657 8.301,47 Eur sumai, kaip metinę nuolaidą. Taigi, atsakovas, pateikdamas sąskaitas už apyvartos nuolaidas, o po to jas įskaitydamas į savo skolą ieškovui už neapmokėtas prekes, nei ieškovui, nei teismui nepateikė jas pagrindžiančių duomenų apie pasiektas tam tikras apyvartas (nupirktų prekių pinigines sumas) per tam tikrą laikotarpį, nekalbant jau apie tai, jog metinės apyvartos nuolaidos dydis procentais Sutarties Specialiosiose sąlygose apskritai nenurodytas.

12.5. Teismas, bandydamas pagrįsti ir pateisinti akcijinių  nuolaidų reikalavimus, vadovaujasi tik formaliais pagrindais, t.y. Sutarties ir Specialiųjų sąlygų nuostatomis apie tokias nuolaidas. Tačiau absoliučiai ignoruojamos tos aplinkybės, kad prisidėjimas prie akcijų ir aptariamų nuolaidų suteikimas yra valinis ieškovės aktas, vykdant Tiekimo sutartį, o ne besąlygiška atsakovės teisė gauti tam tikrą piniginę naudą sutarties vykdymo eigoje. Minėta kad Sutartyje numatyta ieškovės teisė prisidėti prie atsakovo vykdomų akcijų, bet ne pareiga jose dalyvauti. Šios Sutarties nuostatos ( 8.11 punktas) ir sąvokos būtent tokios esmės nepaneigė nei atsakovės atstovas, nei toks paneigimas nurodytas teismo sprendime.

12.6. Atsakovė per visą bylos procesą nėra pateikusi nei vieno rašytinio įrodymo, pagrindžiančio reikalaujamos nuolaidos dydžio ir fakto, kad apskritai vykdė nuolaidų akcijas, į kurias buvo įtrauktos ieškovės prekės. Pateikti pluoštai dokumentų su pačios atsakovės surašytais kažkokiais skaičiais ir skaičiavimais tėra atsakovo pavykęs bandymas suklaidinti teismą, įteigiant, kad tai akcijinių nuolaidų skaičiavimo dokumentai. Realiai taikytas nuolaidas gali šiuo atveju patvirtinti tik kasos aparatų fiskaliniai čekiai, kuriuose nurodoma pradinė prekės kaina, nuolaidos suma ir galutinė mokėtina kaina. Tokių įrodymų atsakovė nepateikė.

12.6. Iš bylos ginčo aplinkybių matosi, kad ieškovė 2019 metais atsisakė jose dalyvauti , t.y. savanoriškai prisidėti, ir nei atsakovė, nei teismas nenurodė tokių Sutarties sąlygų, kurios besąlygiškai įpareigotų ieškovę dalyvauti tokiose atsakovės rengiamose akcijose ar jos prievolės net neprisidėjus prie akcijos jas apmokėti, net jei jos buvo vykdomos ir dėl ieškovės prekių. Teismas neatsižvelgė į tai, tai kad pagal Sutarties 2.1 punktą prekės nuo jų perdavimo momento pirkėjui, t.y. atsakovei, tampa jo nuosavybe. Tai reiškia, kad atsakovė, kaip daikto savininkė, turėjo teisę bet kokiems komerciniams veiksmams su šiomis prekėmis, tuo niekaip nesukeldamas ieškovui – prekių tiekėjui, prievolės dalyvauti akcijiniuose (pigiau parduodant prekes, nei įprastai) šių prekių pardavimuose ir savo sąskaita dengti pardavėjo – šiuo atveju atsakovės, tam tikrus finansinis praradimus.

12.7. Visi argumentai dėl įskaitymo neteisėtumo išdėstyti prieštaravimuose į atsakovės atsiliepimą į preliminarų sprendimą, kurių esmė, be jau aptarto apskritai ieškovės tokios prievolės nebuvimo. Pranešimą paštu apie padarytą įskaitymą ieškovė gavo jau teisme iškėlus civilinę bylą dėl ieškovės ieškinio ir net priėmus preliminarų sprendimą.

13. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo ieškovės UAB „USI International“ apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

13.1. Ieškovė ir atsakovė, būdami patyrę prekybos verslo profesionalai, laisva valia ir derybų būdu susitarė bei pasirašė Tiekimo sutartį, kurios specialiųjų sąlygų 4.2 punkte įtvirtino konkrečias metinės ir ketvirčio apyvartos nuolaidas. Tiekimo sutarties specialiųjų sąlygų 4.2 punkte yra aiškiai nustatyti: a) metinės apyvartos nuolaidos dydžiai: nupirkus prekių už 0 – 100000 Eur – 1 proc. nuo nupirktų prekių vertės; nupirkus prekių už 100001 – 150000 Eur — 1,5 proc. nuo nupirktų prekių vertės; nupirkus prekių už 150001 – 200000 Eur – 2 proc. nuo nupirktų prekių vertės; nupirkus prekių už 200001 Eur ir daugiau – 3 proc. nuo nupirktų prekių vertės; b) ketvirčio apyvartos nuolaidos dydis –  5 proc. nuo per atitinkamą kalendorinį ketvirtį nupirktų prekių vertės. Aplinkybė, kad šalių susitarimu nustatytos ir sutartyje įtvirtintos nuolaidos nėra įrašytos į atitinkamus Tiekimo sutarties specialiųjų sąlygų laukelius negali pakeisti ar paneigti sutarties šalių valios ir ieškovės pareigos tokias nuolaidas suteikti ir jas apmokėti. Svarbiausia yra tai, kad dėl šių nuolaidų yra susitarta, jos yra įtvirtintos sutartyje (Tiekimo sutarties specialiųjų sąlygų 4.2 punktas). Pažymi, kad iki iškilusio ginčo šalims nekilo jokių klausimų ir buvo visiškai aišku, kokios nuolaidos yra taikomos ir už kokius laikotarpius bei nuo kokių apyvartos sumų šios nuolaidos yra skaičiuojamos.

13.2. Ieškovei duomenys apie pasiektą metinę ir ketvirčių apyvartą buvo pateikti 2020 m. balandžio mėnesį. Teismui šie duomenys buvo pateikti 2020 m. rugsėjo 8 d. vykusio teismo posėdžio metu. Teismui ir ieškovei pateiktuose įrodymuose aiškiai nurodyta, kokia prekių pirkimo apyvarta pasiekta per kalendorinius metus bei atitinkamą kalendorinį ketvirtį. Atitinkamai, tiek ieškovė, tiek teismas turėjo galimybę įvertinti, ar nuolaidų suma yra apskaičiuota teisingai ir pagal Tiekimo sutarties sąlygas. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai įvertino ir skundžiamame sprendime įtvirtino, kad nuolaidų sumos yra apskaičiuotos teisingai.

13.3. Atsakovė visą bendradarbiavimo ir Tiekimo sutarties vykdymo laikotarpį pirko ieškovė prekes (pagrindinė sąlyga apyvartos nuolaidai), o ieškovė apmokėdavo atsakovei apyvartos nuolaidas. Tai patvirtina į bylą pateikti įrodymai – 2019 metais ieškovės išrašytos kreditinės PVM sąskaitos – faktūros. Ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovė nepateikė apyvartos nuolaidų apmokėjimo įrodymų, yra niekiniai.

13.4. Tiekimo sutartis ir jos sąlygos dėl apyvartos ir akcijų nuolaidų taikymo turi būti aiškinama atsižvelgiant į tikruosius šalių ketinimus ir tarpusavio santykių praktiką bei elgesį. Aiškinant sutartį negalima vadovautis jos pažodiniu aiškinimu, kaip tą daro ieškovė, nurodydama, kad apyvartos nuolaidų dydžių nurodymas ne toje sutarties specialiųjų sąlygų eilutėje turėtų lemti tokių nuolaidų netaikymą. Ieškovės, kaip prekybos verslo profesionalo, veikiančio jau 26 metus, argumentai dėl ieškovės kaip silpnosios sutarties šalies, kurios naudai ta sutartis turėtų būti aiškinama, taip pat neturi jokio teisinio pagrindo.

13.5. Ieškovės apeliacinio skundo samprotavimai dėl teismo pareigos įvertinti ginčą mokesčių teisės aspektu nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

13.6. Atsakovės į bylą pateiktas susirašinėjimas elektroniniu paštu akivaizdžiai parodo, kad atsakovės prekių grupės vadovė ir ieškovės įmonės atstovai bandė susitarti dėl prisidėjimo prie akcijų nuolaidų dydžio. Nepavykus susitarti dėl 15 proc. nuolaidos, buvo taikoma Tiekimo sutarties specialiųjų sąlygų 4.5.1 ir 4.5.2 nustatytas 12,5 proc. nuolaida. Tai reiškia, kad organizuojant tam tikros prekių grupės akciją, ieškovė turėjo suteikti atsakovei akcijos nuolaidą – sumokėti 12,5 proc. nuo prekių pardavimo galutiniams vartotojui pajamų. Nei vienas atsakovės į bylą pateiktas elektroninis laiškas nepatvirtina, kad ieškovė atsisakė prisidėti prie atsakovės organizuojamų akcijų ir apmokėti akcijos nuolaidų sąskaitas. Ieškovė tokių įrodymų į bylą apskritai neteikė. Priešingai, tiek 2019 metais, tiek ir ankstesniais metais, ieškovė nuolat prisidėdavo prie atsakovės organizuojamų ieškovės prekių akcijų. Šios akcijos buvo organizuojamos jų vykdymą suderinus su ieškove. Ieškovė suteikdavo akcijos nuolaidas — sumokėdavo atsakovei 12,5 proc. nuo prekių pardavimo galutiniam vartotojui pajamų.

13.7. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė pateikė įrodymus dėl akcijų nuolaidų apskaičiavimo. Teismui buvo pateiktos lentelės su užfiksuotais vykdytų akcijų laikotarpiais, akcijose dalyvavusiomis prekėmis, akcijų metų parduotų prekių kiekiais, pardavimų suma ir akcijos nuolaidos apskaičiavimu.

13.8. Ieškovė klaidina teismą ir sąmoningai iškaipo faktus, teigdama, kad „visos sąskaitos išrašytos 2020 balandžio mėn. 15 d., t.y. tada, kai ieškovė pateikė pirmą ieškinį atsakovui dėl skolos už patiektas prekes.“ Sąskaitos apyvartos ir akcijų nuolaidoms apmokėti buvo išrašytos 2020 m. balandžio 15 d. ir pateiktos ieškovei 2020 m. balandžio 17 d. Ieškinys dėl skolos priteisimo Vilniaus apygardos teismui pateiktas ir preliminarus sprendimas buvo priimtas tik 2020 m. gegužės 14 d.

13.9. Ieškovė eilinį kartą atsisakė derinti prekių pirkimo apyvartą ir akcijų pardavimų apyvartą, kurių pagrindu pagal sutarties sąlygas ieškovė privalėjo suteikti atsakovui apyvartos ir akcijų nuolaidas. Dėl šios priežasties 2020 m. balandžio 17 d. vadovaudamasi Tiekimo sutarties 8.14 punktu, atsakovė pagal savo turimus prekių tiekimo dokumentus pati apskaičiavo apyvartas, kaip tai numato sutarties bendrųjų sąlygų 8.10 ir 8.12 punktai, ir elektroniniu laišku pateikė ieškovei debetines sąskaitas – faktūras apyvartos nuolaidoms ir akcijų nuolaidoms apmokėti. Sąskaitose aiškiai ir suprantamai buvo nurodyti apyvartų ir akcijų laikotarpiai ir nuolaidų sumos. Bendra nuolaidų suma sudarė 26658,53 Eur. Jokių prieštaravimų dėl sąskaitų nebuvo gauta iki pat bylos nagrinėjimo pradžios. Nebuvo prašyta patikslinti ar paaiškinti apyvartų ir nuolaidų skaičiavimą.

13.10. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino atlikto įskaitymo pagrįstumą ir teisėtumą. Pranešimas dėl įskaitymo buvo pasirašytas atsakovės įmonės generalinio direktoriaus ir patvirtintas įmonės antspaudu, kas vadovaujantis Tiekimo sutarties bendrųjų sąlygų 14.5 punktu yra tinkamas kitos sutarties informavimas. Pranešimas buvo išsiųstas iš atsakovės darbuotojos J. A., iki išsiuntimo apie 1,5 metų nuolat bendravusios su ieškovės atstovais, pašto dėžutės. Atsakovės samprotavimai, kad generalinio direktoriaus pasirašytas ir įmonės antspaudu patvirtintas pranešimas, turėjo būti išsiųstas būtent iš K. M., įmonėje nebedirbančio jau daugiau nei 2 metus yra ne tik nelogiškas, bet ir sunkiai įgyvendinimas. Net ir nevertinant aplinkybės, kad įskaitymas buvo atliktas dar iki civilinės bylos iškėlimo, atliktas įskaitymas yra teisėtas, nes ieškovė teisme neginčijo atsakovės reikalavimo sumokėti apyvartos ir akcijų nuolaidų sumas – byla buvo pradėta dėl skolos priteisimo, o reikalavimas pripažinti atliktą įskaitymą negaliojančiu nebuvo pareikštas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas

14.       Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl skolos

15.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo šalys sudarė 2017 m. lapkričio 16 d. šalys sudarė ilgalaikio bendradarbiavimo sutartį Nr. E4/4 17.11.16-001 (Tiekimo sutartis), pagal kurios 2.1 punktą Pardavėjas (ieškovė) įsipareigojo perduoti prekes Pirkėjo (atsakovės) nuosavybėn, o Pirkėjas įsipareigojo priimti prekes ir sumokėti už jas nustatytą pinigų sumą šios Sutarties numatytomis sąlygomis ir tvarka. Šios sutarties pagrindu ieškovė patiekė atsakovei prekes ir išrašė sąskaitas.

16.       Reikalavimą dėl skolos priteisimo pagal sutartį ieškovė grindė į bylą pateiktomis 2020 m. sausio 30 d. išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis, kurių apmokėjimo data 2020-05-19: USI0104062, USI0104063, USI0104064, USI0104065, USI0104066, USI0104067, USI0104068, USI0104070, USI0104073; 2020 m. vasario 3 d. išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis, kurių apmokėjimo data 2020-05-23: USI0104099, USI0104100, USI0104101, USI0104102, USI0104103, USI0104104, USI0104105, USI0104106; 2020 m. vasario 10 d. išrašytomis sąskaitomis faktūromis, kurių apmokėjimo data 2020-05-30: USI0104299, USI0104300, USI0104306, USI0104307, USI0104308, USI0104309, USI0104310, USI0104356. Bendra šių sąskaitų suma – 22 922,21 Eur.

17.       Šalių sudarytos Tiekimo sutarties 8.3 punktas ir Sutarties priedo Specialiųjų sąlygų 3.2 punktas nustato Pirkėjo – atsakovo prievolę atsiskaityti už pateiktas prekes per 110 kalendorinių dienų nuo jų patiekimo. Byloje nėra ginčo dėl to, kad nustatytu terminu ieškovės išrašytos sąskaitos-faktūros nebuvo apmokėtos. Atsakovė įrodinėjo byloje, kad ji neturi sutartinės pareigos apmokėti ieškovės reikalaujamą sumą, nes ji, vadovaudamasi Tiekimo sutarties 8.10 ir 8.12 punktais, elektroniniu laišku pateikė ieškovei debetines sąskaitas–faktūras apyvartos nuolaidoms ir akcijų nuolaidoms apmokėti: DEB0652 (8 221,93 Eur sumai), DEB0653 (4 400,99 Eur sumai), DEB0654 (3 862,38 Eur sumai), DEB0656 (1 871,76 Eur sumai) ir DEB0657 (8 301,47 Eur sumai), bendrai – 26 658,53 Eur sumai. 2020 m. gegužės mėnesį ieškovei buvo grąžintos neparduotos prekės, kurių bendra vertė yra 4 708,62 Eur. Šių prekių verte buvo sumažinta atsakovės skolos suma. Byloje taip pat nustatyta, kad 2020 m. birželio 8 d. atsakovė išsiuntė ieškovei pranešimą dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo 27 630,83 Eur sumai.

18.       Tiekimo sutarties 8.7 p. nustatyta, kad pardavėjas visam sutarties galiojimo laikotarpiui, priklausomai nuo Pirkėjo iš Pardavėjo per tam tikrą kalendorinį laikotarpį nuperkamų prekių kiekio, suteikia Pirkėjui apyvartos nuolaidas. Pagal 8.8 punktą apyvartos nuolaida skaičiuojama procentais nuo Prekių apyvartos, t. y. nuo Pirkėjo iš Pardavėjo per tam tikrą kalendorinį laikotarpį nupirktų prekių vertės be PVM. Jei šalys šios sutarties Specialiose sąlygose nesusitarė kitaip. Pardavėjas suteikia Pirkėjui mėnesio, ketvirčio ir metines apyvartos nuolaidas. Pagal sutarties 8.9 punktą nuolaidų, taikomų už pasiektą apyvartą per tam tikrus laikotarpius, dydis procentais numatomas šios sutarties sąlygų 4.2 ir 4.3 punktuose. Sutarties 8.10 punktą numatyta apyvartos nuolaidų mokėjimo tvarka. Pasibaigus kiekvienam atitinkamam ataskaitiniam laikotarpiui (mėnesiui, ketvirčiui, metams) iki kito kalendorinio mėnesio 7 dienos Pirkėjas išrašo ir pateikia Pardavėjui PVM sąskaitą-faktūrą nuolaidos sumai, nurodydamas apyvartos nuolaidos skaičiavimo laikotarpį.

19.       Specialiųjų sąlygų 4.5 numato „Prisidėjimą nuo organizuojamų akcijų (1% nuo pardavimo pajamų): 4.5.1 Organizuojamų pardavėjo: 12,5 % organizuojamų akcijų metu nuo standartinio asortimento (Akcijinėms prekėms papildoma nuolaida netaikoma). Pagal Specialiųjų sąlygų 4.2p. Pardavėjo taikomos nuolaidos už pasiektą apyvartą (proc.) -0-100000-1%; 100001-150000-1.5%; 150001-200000- 2%; 200000-3%. Šalys gali susitarti ir dėl kitokio nei nurodyta Specialiųjų sąlygų 4.5.1 ir 4.5.2 punktuose Akcijos nuolaidos dydžio, tokiu atveju susitarimas fiksuojamas šalims apsikeičiant elektroniniais laiškais.

20.       Byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovės išrašytose sąskaitose nurodomu laikotarpiu vyko nuolaidų akcijos su ieškovės prekėmis. Taip pat byloje nėra duomenų, kad atsakovės vykdytų ieškovės prekių pardavimo mąstai pasiekė būtinas Specialiųjų sąlygų nuostatas, kurios suteikia teisę į apyvartos nuolaidos gavimą. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad atsakovės į bylą pateiktas susirašinėjimas elektroniniu paštu akivaizdžiai parodo, kad atsakovės prekių grupės vadovė ir ieškovės įmonės atstovai bandė susitarti dėl prisidėjimo prie akcijų nuolaidų dydžio. Pasak atsakovės, nepavykus susitarti dėl 15 proc. nuolaidos, buvo taikoma Tiekimo sutarties specialiųjų sąlygų 4.5.1 ir 4.5.2 nustatytas 12,5 proc. nuolaida, kas reiškia, kad organizuojant tam tikros prekių grupės akciją, ieškovė turėjo suteikti atsakovei akcijos nuolaidą – sumokėti 12,5 proc. nuo prekių pardavimo galutiniams vartotojui pajamų. Teisėjų kolegija, nesutikdama su tokiais atsakovės argumentais, pažymi, kad nurodytas susirašinėjimas vyko 2019 m. birželio-liepos mėnesiais. Šalys tarėsi dėl akcijų procentų ir atitinkamai iš susirašinėjimo matyti, kad šalių derėjosi dėl 2018 m. -2019 m. taikytų akcijų nuolaidų, taip pat aptarė dėl jų pagrindu išrašytų kreditinių sąskaitų. Tarp šalių nebuvo ginčo dėl jų apmokėjimo. Tačiau atsakovė nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad turėjo pagrindą išrašyti 2020 m. debetines sąskaitas (2020-04-15 DEB0652 (8 221,93 Eur sumai) ir 2020-04-15 DEB0653 (4 400,99 Eur sumai) pagal jos vykdytas akcijas, arba buvus šalių susitarimą šių akcijų vykdymui.

21.       Pažymėtina, jog šalys Specialiose sutarties sąlygose sutarė tik dėl 5 proc. ketvirčio nuolaidos. Tačiau debetinės sąskaitos pagal 8.10.1 punktą turėjo būti išrašytos pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui (ketvirčiui). Atsakovė 2020-04-15 išrašė 5 debetines sąskaitas: DEB0654 (3 862,38 Eur sumai) už 2019 m. 4 ketvirtį, DEB0656 (1 871,76 Eur sumai) už 2020 m. pirmą ketvirtį ir DEB0657 (8 301,47 Eur sumai) už 2019 m. Metinis apyvartos nuolaidos mokestis apskritai nebuvo numatytas, todėl atsakovės išrašyta sąskaita tokios nuolaidos sumokėjimui DEB0657 neatitinka sutarties sąlygų, o tai reiškia, kad išrašyta nesant teisinio pagrindo. Kitos atsakovės debetinės sąskaitos išrašytos nesuderinus su ieškove jos pasiektų apyvartų, taip pat jos išrašytos nesilaikant Tiekimo sutarties 8.10 punkto. Debetinėse sąskaitose nėra nurodytas nuo kokios apyvartos koks procento dydis buvo pritaikytas. Šios aplinkybės nebuvo nurodytos ir atsakovės procesiniuose dokumentuose.

22.       Byloje nustatyta, kad 2020 m. vasario 12 d. atsakovė išsiuntė ieškovei pranešimą dėl sutarties nutraukimo. Vadovaujantis Tiekimo sutarties bendrųjų sąlygų 13.5 punktu, praėjus 60 dienų nuo pranešimo išsiuntimo Tiekimo sutartis buvo nutraukta. Tiekimo sutarties nutraukimo dieną atsakovė buvo skolinga ieškovei 120 708,40 Eur už Tiekimo sutarties pagrindu parduotas prekes. Šią skolą atsakovė sumokėjo 2020 m. birželio 1 d. pagal Vilniaus apygardos teismo preliminarų sprendimą civilinėje byloje e2-3245-643/2020. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į išnagrinėtos bylos preliminariame sprendime nustatytas aplinkybes, nustatė, kad viso sutarties nutraukimo metu, jei nebūtų taikomos nuolaidos ieškovės apskaičiuota suma sudarė 143 685, 58 Eur, kurios dalį 120 708, 40 Eur atsakovė apmokėjo ir neginčijo, o 22 922,21 Eur suma buvo įskaityta vykdant sutartinius įsipareigojimus dėl pritaikytos nuolaidos. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad savo skaičiavimų, kurie paneigtų atsakovės skaičiavimus ieškovė neteikė, teismas įvertinęs visos apskaičiuotos sumos po tiekimo sutarties nutraukimo (143 685, 58 Eur) bei taikytos nuolaidos dydį (22 922,21 Eur) sprendė, jog nuolaidos suma atitinka sąžiningumo kriterijų, nėra neproporcingai didelė ar neatitinkanti tarp šalių susiklosčiusių komercinių santykių. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su šia išvada, pažymi, kad ieškovė atsakovės skaičiavimų neginčijo, tačiau visuose savo procesiniuose dokumentuose iš esmės nesutiko su atsakovės išrašytomis debetinėmis sąskaitomis, nes jos išrašytos nesant tam jokio pagrindo, nesilaikant sutartinių nuostatų. Teisėjų kolegija šiuos ieškovės argumentus laiko pagrįstais. 

Dėl atsakovės atlikto įskaitymo

23.       Atsakovė laiko, kad jos prievolė ieškovei baigėsi priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymu. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Tačiau tam, kad galima būtų atlikti įskaitymą, turi būti pirmosios instancijos teismo sprendime, remiantis kasacinio teismo praktika, nurodytos visos sąlygos, kurių apeliacinės instancijos teismas nekartoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2006, 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010 ir k.t.). Kaip minėta,  šioje byloje nenustatyta, kad atsakovė turėjo teisėtą pagrindą ieškovei išrašyti debetines sąskaitas, o ieškovė turėtų prievolę už tai sumokėti. Tam, kad laikyti, jog šalių reikalavimai yra vienarūšiai, abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pvz., šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.). Nagrinėjamu atveju atsakovė atliko ginčijamą įskaitymą neturėdama į ieškovę priešpriešinio (antroji sąlyga) vienarūšio (trečioji sąlyga) (ir atitinkamai galiojančio (ketvirtoji sąlyga) vykdytino (penktoji sąlyga) ir apibrėžto (šeštoji sąlyga) reikalavimo, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai debetinių sąskaitų faktūrų pagrindu atliktą įskaitymą įvertino kaip tinkamą atsakovės prievolei pasibaigti. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės pozicija, kad atsakovei neturint ieškovės patvirtintos teisės į konkrečias nuolaidų sumas, t.y. nesuteikus tam tikrų konkrečių nuolaidų, atsakovės išrašytos debetinės sąskaitos apmokėjimui už atsakovės nustatytus mokėjimo pagrindus ir mokėtinas sumas, nesukelia ieškovei pareigos jas apmokėti ir todėl ieškovė netampa atsakovės skolininke. 

24.       Ieškovė nurodo, kad įskaitymas yra negaliojantis CK 6.134 str. 1 d. 1 p. pagrindu. Su tokiu ieškovės argumentu nėra pagrindo sutikti. CK 6.134 str. 1 d. išvardyta, kokius reikalavimus įskaityti draudžiama. Be kitų reikalavimų, draudžiama įskaityti reikalavimus, kurie ginčijami teisme (CK 6.134 str. 1 d. 1 p.). Pagal kasacinio teismo suformuotą nuoseklią praktiką, pastaroji teisės norma gali būti taikoma tik tiems atvejams, kada kontrahentas įskaitymą atlieka esant iškeltai civilinei bylai teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2009). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė pranešimą apie vienašališką įskaitymą ieškovei išsiuntė 2020-06-08 10:09 el. laišku. Po to pranešimas buvo išsiųstas ir paštu. Ieškovės ieškinys teismui pateiktas 2020-06-08 16:06:34 (LITEKO duomenys). Ieškinys priimtas 2020-06-10. Taigi, civilinė byla iškelta po atsakovės pranešimo apie atlikta įskaitymą, todėl atmestini kaip nepagrįsti ieškovės argumentai, kad reikalavimų įskaitymas pripažintinas negaliojančiu CK 6.134 str. 1 d. 1 p, pagrindu. 

Dėl procesinės bylos baigties

25.       Įvertinęs nustatytas bylos faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas tenkina apeliacinį skundą, naikina skundžiamą galutinį sprendimą ir priima naują sprendimą – preliminarų sprendimą palieka galioti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

26.       Nagrinėjamu atveju apeliacinis skundas tenkintinas visiškai, todėl atsakovei bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Ieškovei preliminariu sprendimu buvo priteistos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme. Palikus galioti preliminarų sprendimą, lieka galioti ir sprendimo dalis dėl ieškovei priteistų bylinėjimosi išlaidų. Ieškovei priteisiama 517 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 1 000 Eur ir bylinėjimosi išlaidų (viso 1517 Eur) apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e d ž i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 6 d. galutinį sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 10 d. preliminarų sprendimą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „USI International“, j. a. k. 211471450, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ermitažas“, j. a. k. 300090381, 1517 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos                                Rita Kisielienė

Liuda Uckienė

Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė