Administracinė byla Nr. eI-3397-968/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01963-2018-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 21.2; 22.7; 55.1.3

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 9 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Rytis Krasauskas,

dalyvaujant pareiškėjui V. J. (V. J.),

atsakovės Lietuvos valstybės atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovams D. B. ir E. B.,

trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos profesinės sąjungos atstovui J. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinės mokesčių inspekcijos profesinei sąjungai, dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo ir neturtinės žalos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (elektroninės bylos Nr. eI-3397-968/2018 (toliau – e. byla) (1 t., b. l. 1–3), prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) viršininkės 2018-05-04 įsakymą Nr. P-372 „Dėl V. J. tarnybinio nusižengimo“ (toliau – 2018-05-04 įsakymas) (e. bylos 1 t., b. l. 134); 2) priteisti pareiškėjui 3 vidutinio darbo užmokesčio (toliau – VDU) dydžio neturtinę žalą.

2. Pareiškėjas nurodo, kad jis VMI viršininkės 2018-04-26 įsakymu Nr. P-354 nuo 2018-04-27 buvo atleistas iš VMI Bendrųjų reikalų departamento Sistemos aptarnavimo skyriaus (toliau –BRD SAS) vyriausiojo specialisto pareigų. Skundžiamu 2018-05-04 įsakymu pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, apie tai pareiškėjas informuotas 2018-05-11. Pareiškėjo nuomone, tarnybinė nuobauda jam skirta neteisėtai. Tarnybinio pažeidimo tyrimą atliko neteisėtos sudėties komisija pareiškėjo galimam tarnybiniam nusižengimui tirti (toliau – Tyrimo komisija), nes ji sudaryta pažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-25 nutarimu Nr. 977 patvirtintose Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėse (toliau – Taisyklės) įtvirtintus reikalavimus (Tyrimo komisijos pirmininke paskirta VMI Personalo skyriaus vedėjo pavaduotoja S. M. (jos nesant – VMI Personalo skyriaus vedėjas A. I.), nariais paskirti: VMI Teisės departamento Juridinio skyriaus vedėjo pavaduotoja I. K.-Ū., VMI BRD Kanceliarijos skyriaus vedėja G. S.). Pareiškėjui nepateikta motyvuota išvada apie tyrimo rezultatus. Tyrimo komisijos 2018-04-30 parengta tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada Nr. (6.17-01) 7-204 „Dėl V. J. veiksmų“ (toliau – Tyrimo išvada) negali būti objektyvi, nes atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą nebuvo užtikrinti nešališkumo ir objektyvumo principai. VMI viršininkės 2018-03-07 įsakymu Nr. V-122 sudaryta VMI informacijos surinkimo ir įvertinimo darbo grupė (toliau – Darbo grupė) tyrė jo elgesį valstybės tarnyboje ir rinko jį diskredituojančią informaciją. Nuobaudai skirti nebuvo gautas privalomas VMI profesinės sąjungos, kurio valdymo organo nariu yra pareiškėjas, sutikimas. Pareiškėjas teigia, kad, jam skiriant tarnybinę nuobaudą siekta sumenkinti jo, kaip vieno iš VMI profesinės sąjungos vadovų, autoritetą, tokiu būdu buvo daromas spaudimas kitiems VMI profesinės sąjungos nariams. VMI 2018-02-26 vykusiuose darbo tarybos rinkimuose, pareiškėjas teigia surinkęs 437 balsų (daugiausia iš visų kandidatų), o dėl to, kad Darbo tarybos rinkimų komisija nepagrįstai išeliminavo kitus kandidatus, surinkusius daugiausiai balsų, jis Vilniaus miesto apylinkės teismui (toliau – VMAT) 2018-03-02 apskundė šios komisijos sprendimą (VMAT 2018-05-28 sprendimu panaikino VMI darbo tarybos rinkimų rezultatus ir visiškai patenkino pareiškėjo ieškinį) ir dėl to sulaukė vadovybės nepasitenkinimo. Būtent dėl to VMI viršininkės 2018-03-07 įsakymu Nr. V-122 buvo sudaryta speciali darbo grupė rinkti jį diskredituojančią informaciją bei apkalbas. VMI veiksmai, susiję su pareiškėjo atžvilgiu atlikto tarnybinio nusižengimo tyrimu ir 2018-05-04 įsakymo priėmimu, pareiškėjui sukėlė emocinius išgyvenimus, viršijančius įprastų išgyvenimų lygį, dėl to jis patiria stresą, jam yra padaryta ir toliau daroma neturtinė žala.

3. Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus, pateikė papildomus paaiškinimus.

4. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė ir atsakovė VMI atsiliepime (e. bylos 1 t., b. l. 12–22) su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Tyrimo komisija sudaryta nepažeidžiant Taisyklių. Taisyklėse yra numatyta valstybės tarnautojo, įtariamo padarius tarnybinį nusižengimą, teisė baigus tarnybinio nusižengimo tyrimą, susipažinti su motyvuota išvada apie tyrimo rezultatus ir tarnybinio nusižengimo medžiaga. Ši teisė pareiškėjui nebuvo apribota, jis turėjo visas galimybes kreiptis į VMI ir susipažinti su išvada apie tyrimo rezultatus. Pareiškėjui kartu su pranešimu apie tarnybinį nusižengimą buvo siunčiama ir Darbo grupės išvada tokiu būdu jam buvo suteiktos visos galimybės susipažinti su tarnybinio nusižengimo tyrimu susijusia medžiaga. Susiklosčius situacijai, kad tiek VMI Personalo skyriaus vedėjas, tiek šio skyriaus vedėjo pavaduotoja tą patį mėnesį (tik skirtingais laikotarpiais) buvo numatę kasmetines atostogas, Tyrimo komisijos sudėtis buvo surinkta tokia, kad bent vienas iš šių asmenų tarnybinio nusižengimo tyrimo metu joje dalyvautų. Be to, Tyrimo komisijos susitikimo metu pareiškėjas susipažino tiek su jos sudėtimi, tiek su kita tarnybinio nusižengimo tyrimo informacija, tačiau nušalinimo nei Tyrimo komisijai ar atskiriems jos nariams nepareiškė, nors tokia teisė yra numatyta Taisyklėse. VMI 2018-04-24 raštu informavo VMI profesinę sąjungą apie atliekamą tarnybinio nusižengimo tyrimą, taip pat apie 2018-04-27 vykusį Tyrimo komisijos pokalbį su pareiškėju, tačiau VMI profesinė sąjunga į Tyrimo komisiją nesikreipė, nepareiškė noro susipažinti su tarnybinio nusižengimo tyrimo informacija, nepateikė (ne)sutikimo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjui. Tokiais veiksmais VMI profesinė sąjunga siekė vilkinti visą procesą ir sudaryti prielaidas pareiškėjui išvengti tarnybinės nuobaudos paskyrimo. VMI profesinė sąjunga privalėjo aiškiai išreikšti savo poziciją dėl nuobaudos skyrimo ir apie savo sprendimą pranešti prašymą pateikusiam asmeniui. VMI darbo taryba išreiškė norą susipažinti su tarnybinio nusižengimo medžiaga, atvyko su ja susipažinti, pateikė savo nuomonę šiuo klausimu. VMI neatliko jokių neteisėtų veiksmų, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo. Be to, pareiškėjo teiginiai dėl neturtinės žalos atsiradimo yra nepagrįsti.

5. Atsakovių atstovės teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus motyvus, prašė skundą atmesti.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo VMI profesinė sąjunga atsiliepime (e. bylos 1 t., b. l. 138–139) visiškai sutinka su pareiškėjo skundo argumentais ir palaiko visus jo reikalavimus. Nurodo, kad VMI nesikreipė į VMI profesinę sąjungą dėl privalomojo išankstinio sutikimo skirti jam tarnybinę nuobaudą, nepateikė jai Tyrimo išvados. Apie tai, jog pareiškėjui buvo skirta tarnybinė nuobauda VMI profesinė sąjunga sužinojo tik paskelbus skundžiamą 2018-05-04 įsakymą. VMI profesinė sąjunga atsiliepime teigia, kad pareiškėjas galimai yra persekiojamas nuo 2017 m., VMI darbuotojams buvo daromas spaudimas, kad šie neigiamai atsilieptų apie pareiškėją. VMI vadovybė pažeidžia profesinių sąjungų nepriklausomumo principą.

7. Teismo posėdyje VMI profesinės sąjungos atstovas nurodė, kad pareiškėjo persekiojimas prasidėjo po to, kai profesinė sąjunga iškėlė klausimą dėl galimai neteisėto lėšų perskirstymo, o viešai paskelbus apie švaistomas VMI Vidaus saugumo skyriaus (toliau – VSS) lėšas, pareiškėjui buvo pradėtas patikrinimas. VMI profesinės sąjungos buvo prašoma skirti atstovus į sudaromas komisijas ir pareiškėjas buvo į jas skiriamas. Nepaisant to, kad pareiškėjas dalyvavo VMI komisijose kaip profesinės sąjungos narys, VMI profesinė sąjunga nėra gavusi nei vieno VMI nusiskundimo ar pareiškimo dėl netinkamo jo elgesio komisijose. Pareiškėjas ne kartą nesutikdamas su komisijų sprendimais, tą pažymėdavo komisijų protokoluose. Į VMI komisijas žmonės buvo skiriami ne pagal žinias, tačiau pagal išankstinį nusistatymą, todėl komisijų veikla buvo neskaidri. Pareiškėjo veikla VMI profesinėje sąjungoje turėjo įtakos Darbo grupės išvadai. VMI profesinės sąjungos atstovas teigia manąs, kad VSS darbuotojai pareiškėjui kerštauja dėl to, kad buvo kritikuojamas jų darbas. nurodo, kad iš pradžių buvo inicijuotas tyrimas, o tik vėliau buvo apklausiami darbuotojai. VMI profesinės sąjungos atstovo nuomone, pareiškėjui yra kenkiama dėl jo būvimo profesinės sąjungos nariu ir sąjungos siekio dirbti teisės aktų ribose.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

8. Pareiškėjas prašo teismo panaikinti 2018-05-04 įsakymą, kuriuo jam skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Taip pat pareiškėjas prašo priteisti 3 VDU dydžio neturtinę žalą.

9. Remiantis rašytiniais įrodymais, teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, nustatyta, kad:

9.1. VSS vedėja 2018-03-01 tarnybiniu pranešimu Nr. (14.32-20) 109-89 (toliau – 2018-03-01 raštas) informavo VMI viršininką, kad iš įvairių VMI dirbančių asmenų VSS gauna žodinių atsiliepimų bei nuomonių apie BRD SAS vyriausiojo specialisto V. J. elgesį, kuris galimai neetiškas, nepagarbus, diskredituojantis valstybės tarnautojo statusą, VMI kaip institucijos įvaizdį, demotyvuojantis valstybės tarnautojus ir darbuotojus, su kuriais sudaroma darbo sutartis (toliau – darbuotojai), tam tikrais atvejais galimai turintis patyčių ir diskriminacijos dėl tautybės bei lyties požymių; prie 2018-03-01 rašto pridėti 4 VSS darbuotojų pranešimai (e. bylos 1 t., b. l. 86–87).

9.2. VMI viršininkė 2018-03-07 įsakymu sudarė Darbo grupę (jos vadove paskirta Personalo skyriaus vedėjo pavaduotoja S. M., nariais – Teises departamento Juridinio skyriaus vedėjas D. B. ir BRD Kanceliarijos vyriausioji specialistė L. K.), kuriai pavesta iki 2018-03-30, atsižvelgiant į 2018-03-01 rašte išdėstytus faktus bei prašymą, surinkti objektyvią informaciją ir pateikti viršininkui pasiūlymus dėl tolimesnių veiksmų (e. bylos 1 t., b. l. 91). Darbo grupė 2018-03-29 parengė išvadą Nr. (6.17-01) 7-162 (toliau – 2018-03-29 išvada) (e. bylos 1 t., b. l. 100–107), kurioje, įvertinus surinktą informaciją, nustatė, kad V. J. savo elgesiu bendraudamas su valstybės tarnautojais ir darbuotojais darbo saugos instruktažo metu, vertinimo komisijos posėdžio, konkursų priimat į darbą metu, darydamas spaudimą valstybės tarnautojams ir darbuotojams bei blogai atlikdamas savo funkcijas susijusias su darbo saugos instruktažu galimai pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 3 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4–6, 8 punktus, VMI viršininko 2005-07-25 įsakymu Nr. V-141 (redakcija 2015-04-03 įsakymas Nr. V-140) patvirtinto Valstybinės mokesčių inspekcijos valstybės tarnautojo elgesio kodekso (toliau – Elgesio kodeksas) 6.1–6.5, 7.1–7.3, 8.5, 9.1, 9.3, 10.1–10.3, 11.3, 12.2, 13.1–13.5, 13.7, 16.1, 16.2, 17.3, 17.4 papunkčius, VMI viršininko 2006-07-13 įsakymu Nr. VA-65 patvirtinto Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vidaus darbo tvarkos aprašo (toliau – Darbo tvarkos aprašas) 21–24, 26 punktus. Darbo grupė 2018-03-29 išvadoje ir, be kita ko, pasiūlė inicijuoti BRD SAS vyriausiajam specialistui V. J. tarnybinio nusižengimo tyrimą, uždrausti jam dalyvauti tarnybinės veiklos vertinimo, priėmimo į darbą komisijose, uždrausti VMI profesinėms sąjungoms skirti kitus narius dalyvauti nurodytuose komisijose.

9.3. VMI viršininkė 2018-03-30 įsakymu Nr. V-165 sudarė Tyrimo komisiją, kurios pirmininke paskirta Personalo skyriaus vedėjo pavaduotoja S. M. (jos nesant – Personalo skyriaus vedėjas A. I.), nariai – Teisės departamento Juridinio skyriaus vedėjo pavaduotoja I. K.-Ū., VMI, BRD Kanceliarijos skyriaus vedėja G. S. (e. bylos 1 t., b. l. 129).

9.4. VMI viršininkė 2018-04-06 raštu Nr. (6.15-01) R-1990 „Dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo“ (toliau – 2018-04-06 raštas) (e. bylos 1 t., b. l. 96) pareiškėjui išsiuntė tos pačios dienos pranešimą Nr. (6.17-01)7-174 apie tarnybinį nusižengimą (toliau – Pranešimas) ir Darbo grupės 2018-03-29 išvadą bei paprašė pateikti rašytinį paaiškinimą dėl nurodyto galimo tarnybinio nusižengimo per 5 darbo dienas nuo Pranešimo gavimo dienos (e. bylos 1 t., b. l. 96–107). Pareiškėjas, atsakydamas į Pranešimą, VMI viršininkei pateikė 2018-04-18 preliminarų paaiškinimą (toliau – Paaiškinimas) (e. bylos 1 t., b. l. 130–131). Atsakydama į Paaiškinime pateiktus paaiškinimus ir klausimus, susijusius su pareiškėjo atžvilgiu atliekamu tarnybinio nusižengimo tyrimu ir vadovaudamasi Taisyklėmis, VMI viršininkė 2018-04-24 raštu Nr. (1.13-31-4)R-2364 pakvietė pareiškėją atvykti 2018-04-27 VMI patalpose susitikti su Tyrimo komisija (e. bylos 1 t., b. l. 118).

9.5. VMI 2018-04-24 raštu Nr. (1.13-31-4) R-2363 VMI profesinę sąjungą informavo apie tai, kad atliekamas tarnybinio nusižengimo tyrimą dėl V. J. veiksmų ir kad 2018-04-27 13.30 val. organizuojamas susitikimas (e. bylos 1 t., b. l. 116).

9.6. Pareiškėjo susitikimas su Tyrimo komisijos nariais ir VMI darbo tarybos atstove įvyko 2018-04-27 13.30 val. Šio susitikimo metu V. J. pateikta su tarnybinio nusižengimo tyrimu susijusi medžiaga taip pat jis atsakė į kai kuriuos jam užduotus klausimus (e. bylos 1 t., b. l. 108–109).

9.7. VMI viršininkės 2018-04-26 įsakymu Nr. P-354, atsižvelgiant į VMI vykusius struktūros pokyčius ir į tai, kad V. J. nesutiko užimti jam siūlomų naujų pareigų, pareiškėjas atleistas iš BRD SAS vyriausiojo specialisto pareigų (e. bylos 1 t., b. l. 62).

9.8. Tyrimo komisija 2018-04-30 surašė Tyrimo išvadą (e. bylos 1 t., b. l. 77–85), kurioje, įvertinusi surinktus duomenis, konstatavo, kad buvęs BRD SAS valstybės tarnautojas V. J. netinkamai atliko valstybės tarnautojo pareigas, t. y.: 1) Darbo saugos instruktažo metu (2018-01-19, 2018-01-30, 2018-02-05) aplaidžiai, nemandagiai, nekultūringai, nepagarbiu tonu bendravo su naujai priimtais VMI valstybės tarnautojais, darbuotojais, praktikantais bei juos menkino, įžeidinėjo, tyčiojosi, jų akivaizdoje buvo menkinamas VMI įvaizdis, departamentų (skyrių) vardas bei atskiri valstybės tarnautojai, diskredituojamas valstybės tarnautojo statusas, taip pat V. J. nepakankamai vykdė savo pareigybės aprašyme numatytas tiesiogines funkcijas, t. y. darbo saugos instruktažo metu suteikdavo apie darbo saugą ne visą ir nekokybišką informaciją ir tuo pažeidė VTĮ 3 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4, 8 punktus, 15 straipsnio 1–5 punktus, Vyriausybės 2002-06-24 nutarimu Nr. 968 patvirtintų Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių (toliau – Etikos taisyklės) 2.1, 2.3, 2.5, 3.1, 5.2, 6.2, 8.2, 9.1–9.6 papunkčius; Elgesio kodekso 6.1–6.3, 6.5, 7.1–7.3, 9.1, 9.3, 12.2, 13.1, 13.2, 13.4, 13.5, 13.7, 16.1, 16.2, 17.3, 17.4 papunkčius, Darbo tvarkos aprašo 21–24 punktus, 26 punktą; 2) 2018 m. eilinio valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos posėdžių metu (2018-02-20 ir 2018-02-21 dienomis vykusių vertinimų metu) pareiškėjas elgėsi neetiškai, vertinamus valstybės tarnautojus savo nepagarbiu tonu, nekorektiškais klausimais demotyvavo, sukėlė blogas emocijas, t. y. privertė pasijusti kaltais, pažemintais, atvirai iš jų tyčiojosi ir taip pažeidė VTĮ 3 straipsnio 2 dalies 1, 4, 5, 8 punktus, Etikos taisyklių 2.1, 6.2, 9.2, 9.4, 9.5 papunkčius, Elgesio kodekso 6.1, 6.5, 9.1, 10.1, 13.1, 13.2, 16.1, 17.4 papunkčius, Darbo tvarkos aprašo 21–24 punktus, 26 punktą; 3) priėmimo į valstybės tarnybą konkurso metu (2017-12-13) pareiškėjas menkino VMI VSS įvaizdį, taip pažeisdamas VTĮ 3 straipsnio 2 dalies 1, 4, 8 punktus, Etikos taisyklių 2.1, 5.2, 6.2, 9.1–9.4, 9.6 papunkčius, Elgesio kodekso 6.1, 6.2, 9.1, 9.3, 10.1, 13.1, 13.2, 13.5, 13.7, 16.1, 16.2, 17.3, 17.4 papunkčius, Darbo tvarkos aprašo 21, 22, 24, 26, 27 punktus; 4) pareiškėjas 2018-02-21 siųsdamas elektroninį laišką, adresuotą visiems VMI valstybės tarnautojams ir darbuotojams, naudojo nepagarbų, nemandagų, įžeidžiantį ir VMI administracijos padalinį diskredituojantį išsireiškimą „Komiksų piešėjų skyrius“ (toks apibūdinimas, nepaisant to, kuriam VMI administracijos padaliniui jis buvo skirtas, vertintinas kaip nepagarbus, menkinantis, turintis patyčių požymių, demotyvuojantis valstybės tarnautojus ir darbuotojus), taip pažeisdamas VTĮ 3 straipsnio 2 dalies 1, 4, 8 punktus, Etikos taisyklių 2.1, 5.2, 6.2, 9.1–9.4, 9.6 papunkčius, Elgesio kodekso 6.1, 6.2, 9.1, 9.3, 10.1, 13.1, 13.2, 13.5, 13.7, 16.1, 16.2, 17.3, 17.4 papunkčius, Darbo tvarkos aprašo 21, 22, 24, 26 punktus. Tyrimo išvadoje taip pat konstatuota, kad Ž. Ž. ir V. I. pranešimuose minima informacija nenagrinėjama, nes jos Tyrimo komisija negali patvirtinti ar paneigti, ir kad pažeidimai padaryti 2018-01-19, 2018-01-30, 2018-02-05, 2018-02-20, 2018-02-21, 2017-12-13 ir laikotarpiu nuo 2017-11-02 iki 2018-02-05 (nepažeidžiant darbuotojų teisių, nenorint, kad būtų žinomos jų pavardės, nustatyti tikslių datų Tyrimo komisija negali) tyčia. Tyrimo išvadoje pasiūlyta pripažinti, kad buvęs BRD SAS vyriausiasis specialistas V. J. padarė tarnybinį nusižengimą, ir, vadovaujantis VTĮ 29 straipsnio 3 dalies 3 punktu, skirti jam tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą.

9.9. VMI viršininkė priėmė skundžiamą 2018-05-04 įsakymą, kuriuo, be kita ko, atsižvelgdama į Tyrimo išvadą, pripažino, kad buvęs BRD SAS vyriausiasis specialistas V. J. pažeidė VTĮ 3 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4, 5, 8 punktus ir 15 straipsnio 1–5 punktus, Etikos taisyklių 2.1, 2.3, 2.5, 3.1, 5.2, 6.2, 8.2, 9.1–9.6 papunkčius, Elgesio kodekso 6.1–6.3, 6.5, 7.1–7.3, 9.1, 9.3, 10.1, 12.2, 13.1, 13.2, 13.4, 13.5, 13.7, 16.1, 16.2, 17.3, 17.4 papunkčius, Darbo tvarkos aprašo 21–24, 26, 27 punktus ir padarė tarnybinį nusižengimą. Skundžiamu 2018-05-04 įsakymu pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Šis įsakymas pareiškėjui išsiųstas 2018-05-07 (e. bylos 1 t., b. l. 4). VMI viršininkė 2018-05-11 įsakymu Nr. P-394 (toliau – 2018-05-11 įsakymas) (jis tą pačią dieną išsiųstas pareiškėjui) 2018-05-04 įsakymo antrą punktą išdėstė nauja redakcija: „2. Nusprendžiu, kad V. J. turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas“ (e. bylos 1 t., b. l. 6, 7).

Dėl Skundžiamų įsakymų

10. Pareiškėjas teismo prašo panaikinti tik 2018-05-04 įsakymą, kuriuo pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, nors, kaip minėta, šis įsakymas buvo pakeistas 2018-05-11 įsakymu, 2018-05-04 įsakymo antrą punktą išdėstant nauja redakcija: „2. Nusprendžiu, kad V. J. turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas“. Atsižvelgiant į tai, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 80 straipsnio 2 dalies nuostata, kad administracinis teismas nėra saistomas pareikšto reikalavimo formuluotės, nagrinėjamoje byloje teismas pasisakys tiek dėl 2018-05-04 įsakymo, tiek dėl 2018-05-11 įsakymo (toliau – 2018-05-04 ir 2018-05-11 įsakymai vadinami Skundžiamais įsakymais) teisėtumo ir pagrįstumo.

11. Reikalavimą panaikinti Skundžiamus įsakymus pareiškėjas iš esmės grindžia tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros taisyklių pažeidimais. Pareiškėjas teigia, kad nagrinėjamu atveju nebuvo gautas privalomas VMI profesinės sąjungos, kurios valdymo organo nariu jis yra, sutikimas, o tarnybinio pažeidimo tyrimą atliko neteisėtos sudėties Tyrimo komisija. Nurodyti procedūriniai pažeidimai, pareiškėjo nuomone, laikytini savarankišku Skundžiamų įsakymų panaikinimo pagrindu. VMI su tokia pareiškėjo pozicija nesutinka. Taigi nagrinėjamu atveju būtina įvertinti, ar, priimant Skundžiamus įsakymus, buvo laikomasi pagrindinių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros taisyklių ir ar jų nesilaikymas laikytinas savarankišku pagrindu šiuos įsakymus panaikinti.

12. Įsakymas priimtas, be kita ko, vadovaujantis VTĮ 29 straipsnio 3 dalies 3 punktu (jame nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojui gali būti skiriamas griežtas papeikimas), 30 straipsniu, kuriame reglamentuojamas tarnybinių nuobaudų skyrimas, Taisyklių 14.1 papunkčiu (pagal šį teisinį reguliavimą valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo per VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą priima atitinkamu teisės aktu įformintą sprendimą pripažinti, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, ir skirti jam tarnybinę nuobaudą, jeigu pateiktoje išvadoje nurodyta, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą).

13. Tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarka detalizuota VTĮ 30 straipsnyje ir Taisyklėse. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) ne kartą yra konstatavęs, kad tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarką reglamentuojančios normos yra dvejopos pagal jų pažeidimo pasekmes paskirtos nuobaudos teisėtumui. Vienų tarnybinės nuobaudos skyrimo taisyklių pažeidimą įstatymų leidėjas besąlygiškai sieja su paskirtosios nuobaudos neteisėtumu. Kitų tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos pažeidimų įtaka paskirtos nuobaudos teisėtumui turi būti vertinama pagal bendrąsias taisykles, įtvirtintas ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte – administracinis aktas turi būti panaikintas, jeigu jis neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (žr., pvz., LVAT 2015-03-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A-497-492/2015, išplėstinės teisėjų kolegijos 2018-02-14 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3008-662/2018). Ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės; kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (žr., pvz., LVAT 2005-04-22 sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-416/2005).

14. Pareiškėjas teigia, kad nagrinėjamu atveju nebuvo gautas privalomas VMI profesinės sąjungos, kurios valdymo organo nariu jis yra, sutikimas. Remiantis 2018-10-01 Išplėstinio išrašo iš Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro su istorija duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2007-04-11 yra VMI profesinės sąjungos renkamo organo – Tarybos – narys. Šioje byloje nėra ginčo, kad VMI profesinė sąjunga yra šioje įstaigoje veikiantis VMI darbuotojus atstovaujantis juridinis asmuo. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas VMI profesinės sąjungos renkamo organo nariu yra daugiau nei 10 metų ir kaip šios profesinės sąjungos atstovas dalyvauja VMI kuriamų komisijų veikloje, konstatuotina, kad jo profesinė veikla buvo arba turėjo ir privalėjo būti žinoma tiek Tyrimo komisijai, tiek atskiriems jos nariams, tiek Skundžiamus įsakymus pasirašiusiai VMI viršininkei.

15. LVAT savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, kad situacijos ypatumai, kai tarnybinė nuobauda skiriama veikiančios profesinės sąjungos renkamo organo nariui, VTĮ nėra aptarta. Todėl, vadovaujantis šio įstatymo 5 straipsniu (jame nustatyta, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis Įstatymas), yra būtina išaiškinti, kaip tokius teisinius santykius reglamentuoja kiti darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai. Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymas yra specialus teisės aktas, kuris yra skirtas ginti profesinių sąjungų narius nuo bet kokio neteisėto poveikio. Pagal šio įstatymo 21 straipsnio 1, 2 dalį įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nariams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas VTĮ 5 straipsnio nuostatas, šis Profesinių sąjungų įstatymo nustatytas reikalavimas taikytinas ir valstybės tarnautojams, kurie yra institucijoje veikiančios profesinės sąjungos renkamo organo nariai (žr., pvz., LVAT 2018-01-31 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-154-552/2018).

16. Byloje nėra duomenų, kad, atliekant pareiškėjo tarnybinio pažeidimo tyrimą, VMI valstybės tarnautojai (t. y. Tyrimo komisija, jos nariai, ar VMI viršininkė) būtų prašę VMI profesinės sąjungos renkamojo organo – Tarybos, kurios nariu ginčo laikotarpiu buvo išrinktas pareiškėjas, sutikimo. Teismas nesutinka su VMI pozicija, kad tokiu sutikimo prašymu galėtų būti laikomas VMI 2018-04-24 informacinio pobūdžio raštas (žr. šio teismo sprendimo 9.5 punktą). VMI 2018-04-24 rašte pateikiama informacija apie pareiškėjo atžvilgiu atliekamą tarnybinio pažeidimo tyrimą, jame joks savarankiškas prašymas dėl sutikimo davimo nėra formuluojamas. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, minimo rašto turinį, teismas kaip teisiškai nereikšmingus pareigos pareiškėjui skiriant tarnybinę nuobaudą gauti VMI profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimą kontekste atmeta VMI teiginius, kad nagrinėjamu atveju VMI profesinė sąjunga į Tyrimo komisiją nesikreipė, nepareiškė noro susipažinti su tarnybinio nusižengimo tyrimo informacija, nepateikė (ne)sutikimo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjui, kad tokiais veiksmais VMI profesinė sąjunga siekė vilkinti visą procesą ir sudaryti prielaidas pareiškėjui išvengti tarnybinės nuobaudos paskyrimo, ir kad VMI profesinė sąjunga privalėjo aiškiai išreikšti savo poziciją dėl nuobaudos skyrimo ir apie savo sprendimą pranešti prašymą pateikusiam asmeniui.

17. Nagrinėjamu atveju išankstinio profesinės sąjungos sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą neturėjimas, ypač atsižvelgiant į tai, kad, kaip matyti iš bylos medžiagos, Skundžiamais įsakymais pripažinta, kad pareiškėjui turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas ir dėl jo profsąjunginės veiklos arba su šia veikla susijusios veiklos (t. y. dalyvavimo komisijų veikloje ir pan.; žr. ir šio teismo sprendimo 9.8 punktą), laikytinas esminiu Skundžiamų įsakymų trūkumu. Šiuo atveju buvo pažeista pagrindinė procedūra, o nustatytas pažeidimas nelaikytinas formaliu. Todėl vien dėl šios aplinkybės yra pakankamas pagrindas išvadai, kad Skundžiami įsakymai yra neteisėti iš esmės, t. y. savo turiniu prieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktams (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tai konstatavęs, teismas nebevertina kitų pareiškėjo argumentų, inter alia (lot. k. be kita ko), susijusių su tarnybinio pažeidimo tyrimą atlikusios Tyrimo komisijos sudėtimi, šios komisijos šališkumu ir neobjektyvumu.

Dėl neturtinės žalos

18. Pareiškėjas dėl VMI veiksmų, susijusių su jo atžvilgiu atlikto tarnybinio nusižengimo tyrimu ir Skundžiamų įsakymų priėmimu, prašo teismo priteisti jam 3 VDU dydžio neturtinę žalą.

19. Nustačius, kad Skundžiami įsakymai yra neteisėti (žr. šio teismo sprendimo 17 punktą), pareiškėjui atsiranda teisė į dėl to kilusios neturtinės žalos atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad VTĮ nenumato neturtinės žalos atlyginimo ir vadovaujantis VTĮ 5 straipsniu (jame nustatyta, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis Įstatymas), ginčui taikytinos Lietuvos Respublikos darbo kodekso (redakcija įsigaliojusi 2017-07-01) nuostatos. Pagal Darbo kodekso 151 straipsnį kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti taip pat ir savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą neturtinę žalą. VTĮ 331 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala, atsiradusi dėl valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos neteisėtų veiksmų, atlyginama Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) nustatyta tvarka. Tokiu būdu pareiškėjas turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą atsiradusį iš tarnybos santykių.

20. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247straipsnis; 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.

21. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą nuodugniu, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies taip pat išplaukia, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

22. Neturtinės žalos atlyginimo reikalavimą pareiškėjas grindžia tuo, kad VMI priimtais Skundžiamais įsakymais buvo siekiama menkinti jo, kaip vieno iš VMI profesinės sąjungos vadovų, autoritetą, tokiu būdu darant spaudimą kitiems VMI profesinės sąjungos nariams. Pareiškėjui buvo sukelti emociniai išgyvenimai, viršijantys įprastų išgyvenimų lygį, dėl to jis patyrė ir patiria stresą, jam yra padaryta ir toliau daroma neturtinė žala.

23. Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes (žr. ir šio teismo sprendimo 9.1–9.9 punktus), vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu ir protingumo bei sąžiningumo principais, konstatuoja, kad neteisėtais Skundžiamais įsakymais pareiškėjui buvo padaryta neturtinė žala, t. y. jam buvo sukelti neigiami emociniai išgyvenimai, viršijantys įprastų išgyvenimų lygį. Nagrinėjamu atveju yra visos keturios sąlygos, paprastai būtinos civilinei atsakomybei atsirasti, t. y. neteisėti veiksmai (neteisėtų Skundžiamų įsakymų priėmimas), padaryta žala (sukelti neigiami emociniai išgyvenimai, viršijantys įprastų išgyvenimų lygį), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir pareiškėjui kilusios neturtinės žalos bei VMI tarnautojų, kurie pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimą atliko ir Skundžiamus įsakymus priėmė prieš tai negavę VMI profesinės sąjungos renkamojo organo (t. y. Tarybos) sutikimo, kaltė. Nagrinėjamu atveju VMI tarnautojų kaltė pasireiškė neatsargumu, t. y. jie, atlikdami tarnybinio nusižengimo tyrimą ir priimdami Skundžiamus įsakymus nebuvo tiek rūpestingi ir apdairūs, kiek šiomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 2, 3 dalys). Kita vertus, byloje nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo teiginius, esą neteisėtais pripažinti Skundžiami įsakymai buvo priimti turint tikslą menkinti jo, kaip vieno iš VMI profesinės sąjungos vadovų, autoritetą, tokiu būdu darant spaudimą kitiems VMI profesinės sąjungos nariams; todėl šie pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

24. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatytų VMI pažeidimų pobūdį, mastą ir trukmę, Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų, pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 500 Eur. Kadangi nagrinėjamu atveju neturtinė žala atsirado iš tarnybos santykių, 500 Eur suma pareiškėjui priteistina iš VMI.

25. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1, 4 punktais, 132, 133 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo V. J. (V. J.) skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininkės 2018-05-04 įsakymą Nr. P-372 „Dėl V. J. tarnybinio nusižengimo“ ir 2018-05-11 įsakymą Nr. P-394 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018-05-04 įsakymo Nr. P-372 „Dėl V. J. tarnybinio nusižengimo“ pakeitimo“.

Priteisti pareiškėjui V. J. (V. J.) (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (į. k. 188659752) 5 00 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Likusią pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas                                                Rytis Krasauskas