Civilinė byla Nr. e2S-836-638/2023

       Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00240-2023-6

       Procesinio sprendimo kategorijos:

        (S)

       3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.3.2.5

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 13 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo M. K. ieškinį atsakovams J. D. ir Š. D. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       I. M. K. (toliau – ieškovas) ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų J. D. ir Š. D. (toliau – atsakovai) 84 942,46 Eur skolą, 949,49 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovas pareikštų reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovams priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą bei turtines teises, akcijas, o šių nesant ar esant nepakankamai – areštuoti atsakovų pinigines lėšas, esančias pas atsakovus, bankuose ar pas kitus asmenis, leidžiant atsakovams atlikti operacijas su atitinkamomis lėšomis, jei jomis yra atsiskaitoma su ieškovu. Nurodė, kad pridedamas susirašinėjimas su atsakovu J. D. patvirtina, jog skolą atsakovai pripažįsta, tačiau iki šiol jos neatlygina, be to, atsakovai 2022 metais įvykdė du nekilnojamojo turto perleidimo sandorius, tačiau su ieškovu neatsiskaitė. Šios aplinkybės, didelė reikalavimų suma, atsakovų nesąžiningumas, ieškovo teigimu, sudaro pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Kauno apylinkės teismas 2023 m. balandžio 5 d. nutartimi ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.

4.       Teismas nurodė, kad ieškovas kartu su ieškiniu pateikė rašytinius įrodymus, tikėtinai pagrindžiančius jo pareikštus materialinius teisinius reikalavimus, todėl konstatuotina, kad pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga yra nustatyta (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

5.       Teismas nurodė, kad ieškovas, grįsdamas prašymą taikyti disponavimo turtu suvaržymus bei kitus ribojimus, pridėjo susirašinėjimą tarp ieškovo ir atsakovo J. D., iš kurio turinio matyti, kad pastarasis atsakovas teikia pažadus atsiskaityti. Be to, teigdamas, kad atsakovai 2022 metais įvykdė du nekilnojamojo turto perleidimo sandorius, ieškovas pridėjo išrašą iš Nekilnojamojo turto registro apie nekilnojamojo turto objektą Vilniuje, taip pat – susirašinėjimą mobiliojo ryšio žinutėmis ir elektroniniu paštu. Susipažinęs su šiais duomenimis, teismas nurodė, kad viena vertus, negali identifikuoti, jog būtent atsakovas/atsakovai sudarė ieškovo minimų nekilnojamųjų daiktų perleidimo sandorius (pateiktas nuasmenintas Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas). Kita vertus, pats ieškovas ieškinyje nurodo, kad atsakovai verčiasi nekilnojamojo turto prekyba, todėl vien pats faktas, jog tokie sandoriai buvo atlikti, savaime nesuponuoja išvados dėl atsakovų nesąžiningumo kaip siekio pakeisti savo turtinę padėtį, turint tikslą išvengti išieškojimo. Aplinkybė, kad atsakovas J. D. žada skolą grąžinti, tačiau to neįgyvendina, taip pat nesudaro teisinio pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymui. Teismas nurodė, kad ieškovas rašytiniais įrodymais nepagrindė atsakovų turto masės bei jo vertės pokyčių iki ginčijamos bylos pradėjimo arba ją pradėjus. Nors ieškinio suma nagrinėjamo prašymo atveju yra didelė, tačiau, nesant kitų duomenų ir įrodymų, kurie leistų spręsti dėl sprendimo neįvykdymo rizikos egzistavimo, šis faktas nėra laikytinas vieninteliu ir absoliučiu kriterijumi, suponuojančiu pagrindą taikyti laikinųjų apsaugos priemonių institutą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).

III.       Atskirojo skundo teisiniai argumentai

6.       Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 5 d. nutartį ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: 

1.1.                       Ieškovas pridėjo susirašinėjimą su atsakovu kartu su ieškiniu, atsakovas turėjo atsiskaityti su ieškovu – 2022 balandžio 30 d., tačiau atsakovas atidėjinėjo šią prievolę dėl ieškovui nesuprantamų priežasčių. Atsakovas keletą kartų neatsiskaitymą motyvavo tuo, kad turi perleisti itin brangų turtą Palangoje ir Vilniuje, tik tada galės atsiskaityti su ieškovu. Ieškovas taip pat pridėjo susirašinėjimą su atsakovu, kuriame atsakovas žada parduoti jam priklausantį prabangų nekilnojamąjį turtą, bei pažada, kad su ieškovu atsiskaitys iki 2023 m. sausio 15 d. Tačiau atsakovas, pardavęs itin prabangų nekilnojamąjį turtą, su ieškovu taip ir neatsiskaitė.

1.2.                       Teismas nevertino tokių įrodymų, kad 2023 m. kovo 8 d. atsakovas  savo el. laiške Kauno apylinkės teismui nurodė, kad jokios skolos nėra. Savo ruožtu, atsakovė  teismui nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes neva jos laidavimas nėra galiojantis, nors abu vekselius šalys pasirašė pas notarę, kuri ir patvirtino šiuos sandorius. Atsakovų veiksmai lemia, kad yra didelė tikimybė, kad jie gali slėpti ar perleisti savo turtą toliau ir taip neatsiskaityti su ieškovu, dėl ko yra visi pagrindai laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

1.3.                       Nebuvo įvertintas ir atsakovo elgesys, kuomet ieškovui 2023 m. kovo 7 d. klausiant dėl skolos grąžinimo, jis atsako „kovo 21 d. pasisakysiu“ ir sąmoningai delsia teikti prieštaravimus, ką padaro tik po 2023 m. kovo 21 d.  darbo valandų. Toks dvi savaites delsiantis atsakovo elgesys leidžia pagrįstai manyti, kad išpardavus itin brangų turtą, atsakovai iššvaistys pinigines lėšas ir teismo sprendimas taps nebeįmanomu vykdyti.

1.4.                       Atsakovai artimiausiu metu jau išvaistė ir perleido gautas lėšas už parduotą turtą kitiems asmenims ir gali nebeturėti pakankamai turto įvykdyti galimai jiems nepalankų teismo sprendimą, t. y. sumokėti ieškovui virš 85 000 Eur skolą, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas bus apsunkintas arba apskritai neįmanomas. Pats teismas pripažįsta, kad ieškinio suma yra didelė.

7.       Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

9.       Byloje sprendžiama dėl teisėtumo ir pagrįstumo pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestas.

10.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).

11.       Nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu siekiama priteisti solidariai iš atsakovų 84 942,46 Eur skolą, 949,49 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

12.       Šioje byloje pirmosios instancijos teismas, pagal prima facie doktriną konstatavęs preliminarų ieškinio pagrįstumą, netenkino ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nenustatęs antrosios jos taikymui būtinos sąlygos – teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės, todėl teismas pasisako tik šiuo aspektu.

13.       Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai suformuotoje praktikoje yra išaiškinta, kad laikinųjų apsaugos priemonių kaip itin asmens teises varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik labai išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie to asmens (atsakovo) jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių pagrindinis tikslas – išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-9-464/2022).

14.       Vertindamas atskirojo skundo argumentus dėl grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui, egzistavimo, apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo bei sąsajumo principais.

15.       Kaip matyti iš ieškovo procesiniuose dokumentuose dėstomų argumentų, atsakovų nesąžiningumas iš esmės grindžiamas susirašinėjimu mobiliojo ryšio žinutėmis ir elektroniniu paštu tarp ieškovo ir atsakovo J. D., iš kurio turinio matyti, kad atsakovas žada atsiskaityti. Taip pat ieškovas ieškinyje nurodo, kad atsakovai verčiasi nekilnojamojo turto prekyba. Pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad vien pats faktas, jog tokie sandoriai buvo atlikti, savaime nesuponuoja išvados dėl atsakovų nesąžiningumo kaip siekio pakeisti savo turtinę padėtį, turint tikslą išvengti išieškojimo. Ieškovas argumentų ar įrodymų, leidžiančių daryti bent tikėtiną išvadą apie atsakovų siekį išvengti ieškovui galbūt palankaus sprendimo vykdymo, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad naujausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra nurodoma, jog vien ieškovo nurodomos aplinkybės, kad atsakovas (-ai) neatsiskaito su ieškovu, nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo (-ų) nesąžiningumo ir spręsti, jog atsakovas (-ai) turi ketinimų savo turtą paslėpti ar kitaip išvengti pareigos vykdyti būsimą teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-296-881/2023).

16.       Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad ieškinio suma nagrinėjamo prašymo atveju yra didelė, tačiau teismas pagrįstai sprendė, kad nesant kitų duomenų ir įrodymų, kurie leistų spręsti dėl sprendimo neįvykdymo rizikos egzistavimo, šis faktas nėra laikytinas vieninteliu ir absoliučiu kriterijumi, suponuojančiu pagrindą taikyti laikinųjų apsaugos priemonių institutą.

17.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra ne kartą pasisakyta, kad, nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1724-180/2016; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1000-196/2017; 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1073-464/2017).

18.       Kaip jau ne kartą pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra konkrečių duomenų apie atsakovo (šiuo atveju ieškovo) nesąžiningai atliekamus veiksmus, t. y. kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-241-241/2017; 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1590-302/2018; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1339-370/2019; 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-764-881/2020). Taigi, esminė aplinkybė, nulemianti grėsmės teismo sprendimo įvykdymui ar jo vykdymo pasunkėjimui konstatavimą, yra asmens, kurio turto atžvilgiu prašoma taikyti areštą, nesąžiningumas. Nagrinėjamu atveju ieškovo atskirojo skundo argumentai dėl susirašinėjimo su atsakovu, dėl neatsiskaitymo, nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad grėsmė kaip sąlyga taikyti atsakovų atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones šiuo atveju nebuvo įrodyta. Ieškovas neįrodė atsakovų nesąžiningumo, nepateikė teismui jokių duomenų, kad atsakovai ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti. 

19.       Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmestinas, o teismo  nutartis paliktina nekeistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

20.       Apeliantui išaiškintina, jog prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkinimas neužkerta kelio bet kurioje civilinio proceso stadijoje pakartotinai kreiptis į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikus papildomus įrodymus ar paaiškėjus aplinkybėms, galinčioms turėti įtakos būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui (CPK 144 straipsnio 2 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                Diana Labokaitė