Civilinė byla Nr. e2-5773-670/2021
Teisminio proceso Nr. 2-19-3-00832-2021-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.3.2.6.2; 2.4.2.1; 2.4.2.3; 2.4.2.9.2;
3.1.7.4.; 3.2.6.1
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gruodžio 7 d.
Jurbarkas
Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų teisėjas Raimundas Klimaitis,
sekretoriaujant Angelinai Liaudanskienei,
dalyvaujant ieškovei R. B. ir jos atstovui advokatui Donatui Ramanauskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovui S. G. dėl nekilnojamojo turto pripažinimo asmenine nuosavybe.
Teismas
n u s t a t ė:
Ieškovė R. B. ieškiniu prašo pripažinti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) priklauso asmeninės nuosavybės teise Z. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusiai (duomenys neskelbtini).
Ieškinyje nurodo, kad ieškovės tėvai Z. G. ir S. G. susituokė (duomenys neskelbtini) Santuokiniam gyvenimui nesusiklosčius (duomenys neskelbtini) tėvai išsiskyrė, tačiau santuoka oficialiai nutraukta nebuvo. Tėvai jokių ryšių nepalaikė, nevedė bendro ūkio, šiuo metu net nežinoma tėvo gyvenamoji vieta. 1992 m. kovo 20 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu mama Z. G. įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Šį butą Z. G. įsigijo už savo asmenines lėšas ir valstybės vienkartines išmokas. Ieškovės mama mirė (duomenys neskelbtini). Tvarkantis palikimo priėmimo dokumentus notarinėje kontoroje buvo paaiškinta, kad Z. G. butą įgijo santuokos metu, todėl nėra teisinio pagrindo laikyti, kad butas yra mirusiosios asmeninė nuosavybė.
Atsakovas S. G. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai ir teismo šaukimas jam įteikti viešo paskelbimo būdu. Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašymų negauta, byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.
Ieškovė R. B. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad po mamos mirties pradėjus tvarkyti paveldėjimo dokumentus paaiškėjo, kad 1/2 dalis buto mamai nepriklauso. Butą mama įsigijo 1992 m., sumokėjo 26 000 investicinių čekių ir 3 600 rublių. Butas jai buvo suteiktas darbovietės, kurioje tuo metu dirbo. Bute apsigyveno ji su vyru, savo dviem vaikais ir mama. Apie tėvą S. G. ji nieko nežino ir jo neprisimena, nes tėvas mamą su vaikais paliko kai jai buvo 2,5 metų. Niekada mama su tėvu nebendravo ir apie jį neturėjo jokių žinių. Ji kartu su mama bute gyveno iki pat jos mirties.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina kad pareiškėja R. G. (duomenys neskelbtini) susituokė su P. B., santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini); Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas, iš kurio matyti, kad Z. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) įgytas 1992 m. kovo 20 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374; Jurbarko rajono savivaldybės 2-ojo notaro biuro 2021 m. birželio 29 d. liudijimas, kuriame nurodoma, kad pradėta paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal byloje esančius duomenis mirusiosios duktė R. B. yra mirusiosios palikimą priėmusi įpėdinė; Z. G. paso išduoto 1993 m. liepos 14 d. Jurbarko migracijos tarnyboje, kopija, iš kurios matyti, kad yra Tauragės metrikacijos įstaigos įrašas patvirtinantis apie (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką su S. G.; Valstybės įmonės registrų centras Gyventojų registro išrašas, kad S. G., gimęs (duomenys neskelbtini) yra našlys nuo 2021 m. kovo 30 d.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnyje nustatyta, kad Civilinio kodekso trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo (2001 m. liepos 1 d.), ar jam įsigaliojus. Pažymėtina, kad tiek ginčo turto įgijimo metu galiojusio 1969 m. Santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) 21 straipsnyje, tiek 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Įstatymuose (SŠK 22 straipsnis, CK 3.89 straipsnis) numatyta ir asmeninė sutuoktinių nuosavybė, tačiau kiekvienu atveju turto priklausymo asmeninės nuosavybės teise vienam iš sutuoktinių faktas turi būti įrodinėjamas paneigiant bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją. Toks faktas turi būti įrodinėjamas rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis). Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Jeigu byla teisme nagrinėjama įsigaliojus naujajam CK, tai turi būti daroma ne pagal SŠK, o pagal CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-579/2002, 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-343/2006). Taigi, nors ginčo turtas buvo įgytas 1992 m. dėl jo teisinio režimo turi būti taikomos CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normos.
Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatą asmenine sutuoktinių nuosavybe laikoma turtas sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas ar lėšas gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.
Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes ir pateiktus rašytinius įrodymus, ieškovės paaiškinimus, darytina išvada, kad nors ieškovės mama nekilnojamąjį turtą įgijo formaliai būdama santuokoje ir nenutraukusi santuokos su S. G. mirė, tačiau nekilnojamasis turtas buvo įgytas išskirtinai jos poreikiams tenkinti už asmenines lėšas ir valstybės skirtą vienkartinę išmoką, kadangi ieškovės mama Z. G. su sutuoktiniu S. G. kartu negyveno ir bendro ūkio nevedė nuo 1956 metų. Kaip nurodo ieškovė, tėvų santuokiniam gyvenimui nesusiklosčius tėvas išvyko gyventi atskirai palikdamas mamą gyventi su trimis vaikais ir jokių duomenų apie jį neturi.
Byloje nėra pateikta duomenų, kad ieškovės tėvas S. G. su ieškovės mama Z. G. būtų gyvenęs kartu ir vedęs bendrą ūkį, kad S. G. būtų savo lėšomis, darbu ar kitu būdu prisidėjęs prie buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo, priežiūros ar išlaikymo. Iki Z. G. mirties jokių pretenzijų dėl minėto turto priklausymo niekada nebuvo pareiškęs, galimai jis net nežino, kad toks turtas buvo įgytas. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, pagrįstos tiek rašytiniais įrodymais, tiek ieškovės parodymais, kurie patvirtina faktą, kad šis nekilnojamasis turtas buvo įgytas už asmenines ieškovės mamos lėšas, turint tikslą įgyti šį turtą asmeninėn nuosavybėn. Šiame bute Z. G. kartu su savo dukra pareiškėja R. B. gyveno iki savo mirties ir nuo pat jo įgijimo save laikė vienintele šio turto savininke.
Įvertinus visas pirmiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) priklauso Z. G., mirusiai (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso Z. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusiai (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise.
Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus.
Teisėjas Raimundas Klimaitis