Civilinė byla Nr. e2-2396-527/2017
Teisminio proceso Nr. 2-17-3-01817-2017-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.5.39.2.5.2; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2

JONAVOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S U Ž A K I Ų
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. rugpjūčio 16 d.
Jonava
Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Jolita Cirulienė,
vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui V. S. dėl žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė:
2017-07-13 ieškovė kreipėsi į teismą, ieškinyje prašydama atgręžtinio reikalavimo teise priteisti jai iš atsakovo 685 Eur nuostolių atlyginimą subrogacijos tvarka, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jei per teismo nustatytą terminą nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį. Atsakovui adresuoti ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti įstatymų nustatyta tvarka atsakovo mamai 2017-07-28 (CPK 123 str.). Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Kadangi atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovei prašant, priimtinas sprendimas atsakovui už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus apie tai šalių (CPK 142 str. 4 d., 153 str. 2 d., 285 ir 286 str.).
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai – draudimo sutarties Nr. 710-110-004165, tarnybinio pranešimo, pranešimo apie žalą, defektinio akto, informacijos apie sudarytą draudimo sutartį, sprendimo dėl draudimo išmokos mokėjimo, draudimo išmokos sumokėjimą patvirtinančio pavedimo, sąskaitos faktūros Nr. YPV1605179, atliktų darbų ir sunaudotų medžiagų ataskaitos, sąmatos-užsakymo ir VĮ Registrų centro Nekilnojamo turto registro išrašo kopijos – patvirtina ieškinio dalyką ir pagrindą.
Nustatyta, jog atsakovas 2016-04-01, vairuodamas automobilį Volkswagen Golf, v. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė transporto priemonės, nuvažiavo nuo kelio ir apgadino kelio apšvietimo stulpą, esantį (duomenys neskelbtini), dėl ko draudėjui UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pagal 2015-06-11 su ieškove sudarytą draudimo sutartį Nr. 710-110-004165, kuria buvo apdrausta adresu (duomenys neskelbtini),, esanti parduotuvė-statiniai su kitais priklausiniais, buvo išmokėta 685 Eur draudimo išmoka.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsniu, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė regreso tvarka reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius.
CK 6.263 straipsnyje numatyta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, žalą, padarytą turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
Aiškinant įstatymo normas, reglamentuojančias sausumos transporto priemonių draudimą, būtina atsižvelgti į tai, kad naudojamos transporto priemonės yra didesnio pavojaus šaltinis aplinkiniams (CK 6.270 str.). Transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinis aplinkiniams, sukuria imperatyvią pareigą jos valdytojams draustis civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir laikytis tam tikrų reikalavimų jas eksploatuojant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010-10-07 nutartis byloje Nr. 3K-7-300/2010). CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.
CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, jei asmuo nuostolių dydžio nurodyti negali, tai jų dydį nustato teismas. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatyme nustatytų ar leistų išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 str.), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009).
Šiuo atveju atsakovas pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 punkto reikalavimų nurodymą, kad „eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai“, KET 133 punkto reikalavimą „Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatytos kliūties“. Atsakovas, nevykdydamas šių reikalavimų, nepasirinko saugaus greičio ir nesuvaldė vairuojamo automobilio, kuris nuvažiavo nuo kelio bei atsitrenkė į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausantį kelio apšvietimo stulpą, esantį (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino, tokiu būdu padarydamas žalą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, kuriai ieškovė pagal 2015-06-11 sudarytą draudimo sutartį Nr. 710-110-004165, kuria buvo apdrausta adresu (duomenys neskelbtini), esanti parduotuvė-statiniai su kitais priklausiniais, išmokėjo 685 Eur draudimo išmoką, kuri kaip nuostolių atlyginimas subrogacijos tvarka priteistina iš atsakovo – didesnio pavojaus šaltinio valdytojo.
Prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir nustatytais terminais (CK 6.38 ir 6.63 str.). Kadangi atsakovas ieškovės reikalavimo grąžinti sumokėtą draudimo išmoką tinkamai nevykdė, iš jo taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2017-07-13 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 ir 6.210 str.).
Ieškinį tenkinus visiškai, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo taip pat priteistina ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos – 15 Eur sumokėtas žyminis mokestis bei 0,86 Eur užmokestis už Nekilnojamojo turto regreso centrinio banko išrašą.
Teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 153 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285–287 straipsniais,
n u s p r e n d ė:
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei ERGO Insurance SE (įmonės kodas 10017013), Lietuvoje veikiančiai per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą (įmonės kodas 302912288, buveinė: Vilnius, Geležinio Vilko g. 6A, a. s. Nr. LT18 7300 0100 0017 0937, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000) iš atsakovo V. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)):
- 685 Eur nuostolių atlyginimą subrogacijos tvarka,
- 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-07-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir
- bylinėjimosi išlaidas – 15 Eur žyminį mokestį ir 0,86 Eur užmokestį už Nekilnojamojo turto regreso centrinio banko išrašą.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Jonavos rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.
Teisėja Jolita Cirulienė