Civilinė byla Nr. e2A-2664-614/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06635-2021-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.20.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gruodžio 14 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės, Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Urmilos Valiukienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sakis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-11558-294/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sakis“ ieškinį atsakovei BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „EDS INVEST“, uždaroji akcinė bendrovė „Property Development & Investment“.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Sakis“ (iki 2018 m. rugpjūčio 25 d. UAB ,,Scandia“) pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ 3 000 Eur žalos atlyginimą, taip pat pripažinti, kad atsakovė neturi reikalavimo teisių į UAB „Sakis“, kylančių iš / ar susijusių su 2012 m. liepos 31 d. sudaryta paskolos sutartimi Nr. 12-00278 LTL. Nurodė, kad UAB ,,Sakis“ 2012 liepos 31 d. su atsakove sudarė paskolos sutartį Nr. 12-00278 LTL, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo paskolos sutarties terminais ir sąlygomis vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-3304-781/2014 nuspręsta BKU ,,Vilniaus taupomoji kasa“ iškelti bankroto bylą. Nutartis įsiteisėjo 2014 m. balandžio 7 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Specialiųjų užduočių valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-01003-11. Atsakovė baudžiamajame procese pripažinta civiline ieškove ir pareiškė civilinį ieškinį, tame tarpe pareikšdama ir reikalavimus ieškovei. Pareiškus civilinį ieškinį, atsakovė 2018 m. rugpjūčio 31 d. reikalavimo perleidimo sutartimi, naujajam kreditoriui, KU ,,Taupa“ (toliau – Taupa), perleido visus turimus reikalavimus į ieškovę, kylančius iš Paskolos sutarties. 2018 m. rugpjūčio 31 d. reikalavimo sutartis įvykdyta pilna apimtimi. Taupa 2018 m. lapkričio 5 d. reikalavimo perleidimo sutartimi visus turimus reikalavimus į ieškovę, kylančius iš paskolos sutarties, perleido naujajam kreditoriui UAB „Property Development & Investment“. Ieškovė paskolos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus vykdo periodinėmis, mėnesinėmis įmokomis. Ieškovė, siekdama sumažinti paskolos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų mastą, ketino realizuoti jai nuosavybes teise priklausantį turtą, tačiau to padaryti nepavyko. Ieškovei tapo žinoma, jog nepaisant reikalavimo teisių į ieškovę, kylančių iš paskolos sutarties, perleidimo tretiesiems asmenims, atsakovė baudžiamajame procese pareikšto civilinio ieškinio pagrindu toliau siekia iš ieškovės atgauti paskolos sutarties pagrindu išmokėtą paskolos sumą. Tuo pagrindu 2020 m. baudžiamajame procese, civiliniam ieškiniui užtikrinti, ieškovės turto atžvilgiu taikytas turto apribojimas – areštas. Mano, kad atsakovė, perleidusi savo reikalavimo teises į ieškovės skolą, nebeturi teisės reikalauti piniginių sumų paskolos sutarties pagrindu. Ieškovė, siekdama išspręsti šią situaciją, kuri kupina teisinio neapibrėžtumo ir dvigubo reikalavimo ieškovei grąžinti pagal vieną paskolos sutartį gautą paskolą, prašo teismo pripažinti (konstatuoti), jog atsakovė nebeturi egzistuojančio reikalavimo (teisių) į ieškovę, kylančių iš / ar susijusių su paskolos sutartimi. Priešingu atveju, ieškovės teisės jokiu kitu būdu negali ir nebus apgintos, dėl ko ateityje yra neišvengiami papildomi teisiniai procesai dėl ieškovės bei trečiojo asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimų. Papildomai nurodė, kad 2020 m. balandžio 30 d. sudarė Preliminariąją nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo sutartį. Tačiau dėl ieškovės turto atžvilgiu taikyto apribojimo – arešto sutartis negalėjo būti įvykdyta, konkrečiai, remiantis sutarties 4 punkto nuostatomis, nebuvo įmanoma sudaryti notarinę pirkimo-pardavimo sutartį iki 2020 m. gruodžio 31 d. Žala atsirado sutarties pagrindu, kadangi sutarties 7 punkte buvo susitarta, jog tuo atveju, jeigu sutarties sąlygos (4 punktas) nebus įvykdytos dėl ieškovės kaltės, ieškovė privalo grąžinti ne tik pirkėjo jam sumokėtą 3 000 Eur dydžio avansą, bet ir 3 000 Eur baudą, iš viso 6 000 Eur. Sumokėta bauda yra ieškovės turto netekimas, kurio ieškovė neteko išimtinai dėl po reikalavimo perleidimo atsakovės neteisėtai pareikšto arba palaikomo civilinio ieškinio. Todėl atsakovė privalo padengti visą ieškovės partirtą žalą, kuri susidarė dėl vienašališkų sutartinių santykių tarp šalių sustabdymo.
2. Atsakovė teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti. Nurodė, jog įstatyme nenustatyta preliminarios sutarties šalių pareiga preliminarią pirkimo pardavimo sutartį registruoti nekilnojamojo turto registre, nors tai daryti, siekiant užsitikrinti būsimą sandorį, nedraudžiama. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, jog preliminariosios sutarties registracija gali būti reikšminga sprendžiant ir kitokio pobūdžio preliminarios sutarties pagrindu kilusius šalių tarpusavio ginčus, ypatingai siekiant panaudoti preliminarios sutarties sudarymo faktą prieš sąžiningus trečiuosius asmenis. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškiniu prašo priteisti žalą, kylančią iš ieškovės ir R. K. 2020 m. balandžio 30 d. sudarytos ir neįregistruotos preliminariosios sutarties, apie kurią atsakovė neturėjo galimybių žinoti. Ieškovės reikalavimas priteisti žalą iš atsakovės, remiantis preliminariosios sutarties sudarymo faktu, pažeidžia imperatyvias įstatymo nuostatas bei susiformavusią teismų praktiką, kadangi ieškovė reikalauja žalos atlyginimo iš sąžiningo trečiojo asmens, panaudodama neįregistruoto sandorio faktą. Pažymi, kad ieškovė įrodinėja atsakovės neteisėtus veiksmus, neatsižvelgdama į aplinkybę, jog dėl buvusių ieškovės valdymo organų narių veiksmų atsakovė patyrė žalą ir dėl to yra atliekamas ikiteisminis tyrimas. Dėl ieškovės reikalavimo pripažinti, kad atsakovė neturi reikalavimo teisių į ieškovę pagal paskolos sutartį, pažymi, kad teisiniai santykiai tarp ieškovės ir atsakovės kyla ne tik iš paskolos sutarčių, bet ir iš kitų sutarčių. Įtarimai ikiteisminiame tyrime yra pareikšti ne tik UAB „Scandia“, tačiau ir kitiems asmenims, iššvaisčiusiems atsakovės turtą. Žalingų paskolų išdavimas, tarp kurių buvo ir paskolos sutartis, sudaryta su ieškove, sukėlė itin didelę žalą atsakovei ir reikšmingai prisidėjo prie jos bankroto. Reikalavimo teisių perleidimas negali būti tapatinamas su ikiteisminiame tyrime nustatyta žala. Mano, kad ieškovė siekia civilinio proceso tvarka panaikinti ikiteisminiame tyrime prokuroro priimtus sprendimus, todėl jos reikalavimas turi būti atmestas.
3. Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Property Development & Investment” teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka visiškai ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad 2018 m. lapkričio 5 d. Reikalavimo sutartimi KU „Taupa“ naujajam kreditoriui perleido visas reikalavimo teises, kylančias iš tarp skolininko ir atsakovės sudarytos paskolos sutarties. Reikalavimo sutartimi naujajam kreditoriui yra perleistos visos pirminio kreditoriaus, t. y. atsakovės teisės pagal paskolos sutartį kartu su visais jos pakeitimais bei užtikrinimo priemonėmis. Kadangi 2018 m. lapkričio 5 d. Reikalavimo sutartis yra įvykdyta pilna apimtimi, nėra nuginčyta ar pripažinta negaliojančia, skolininkas paskolos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus šiuo metu vykdo naujajam kreditoriui. Taigi naujajam kreditoriui, kaip galutiniam atsakovės teisių, kylančių iš paskolos sutarties, perėmėjui, nėra suprantama, dėl kokių priežasčių skolininko turtui taikomi apribojimai – areštas. Naujojo kreditoriaus supratimu, skolininko turto areštas yra taikomas baudžiamajame procese pareikšto atsakovės civilinio ieškinio reikalavimų, kylančių iš paskolos sutarties, užtikrinimui, t. y. dėl atsakovės žalos, kylančios dėl paskolos sutarties nevykdymo, atlyginimo. Naujojo kreditoriaus įsitikinimu, remiantis reikalavimo sutartimi, visos prievolės, kylančios iš paskolos sutarties, privalo būti vykdomos išskirtinai tik jam. Taigi visa skola privalo būti padengta ne kam kitam, o būtent naujajam kreditoriui. Negana to, naujajam kreditoriui priklauso ir visa kita iš paskolos sutarties kylanti finansinė nauda, kurią naujasis kreditorius įgijo arba galėtų įgyti ateityje Reikalavimo sutarties pagrindu. Taigi tokiai finansinei naudai gali būti priskiriamos skolos užtikrinimo priemonės arba paskolos sutarties pagrindu kylanti skolininko pareiga atlyginti žalą.
4. Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „EDS INVEST“ teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Pažymėjo, kad Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi atsakovė neperleido trečiajam asmeniui teisių į žalos atlyginimą. Reikalavimų perleidimo sutarties 2.1 punkte įtvirtinta, jog vadovaudamiesi šios sutarties sąlygomis ir atsižvelgdami į sutartyje numatytus šalių įsipareigojimus, pardavėjas parduoda pirkėjui, o pirkėjas perka ir perima už pirkimo kainą visas pardavėjo teises, reikalavimus, nuosavybės teisę ir gaunamą naudą pagal paskolos sutartis ir su jomis susijusias užtikrinimo priemones, įskaitant teises į pagal paskolų sutartis suteiktų paskolų pagrindinę skolos sumą, palūkanas ir delspinigius, baudas, administravimo ir kitus skolininkų mokėtinus mokesčius; bei visas su Reikalavimo teisėmis susijusias teises, įskaitant procesines teises vykstančiuose teisminiuose, arbitražo, vykdymo, išieškojimo ar administraciniuose procesuose, išskyrus šioje sutartyje aiškiai nurodytus atvejus. Atsakovės ir trečiojo asmens sudarytos Reikalavimų perleidimo sutarties 7.5 punkte įtvirtinta išimtis, jog šalys susitaria, kad bet kokiu atveju pirkėjui (trečiajam asmeniui) nepereina ir nepereis jokios teisės, sudarančios pagrindą pardavėjui (atsakovei) reikšti atsakingiems asmenims reikalavimus dėl šių atsakingų asmenų neteisėtais veiksmais pardavėjui sukeltos žalos atlyginimo. Be to, atsakovė iš ieškovės ikiteisminio tyrimo metu reikalauja asmeniškai prieš atsakovę nukreiptais galimai neteisėtais veiksmais gaunant paskolą padarytos žalos atlyginimo, tokia reikalavimo teisė savo esme prilyginama reikalavimo teisei, kuri yra neatsiejamai susijusi su kreditoriaus asmeniu, todėl jai galioja CK 6.102 straipsnio 3 dalyje nustatytas draudimas keisti tokios prievolės kreditorių. Ieškovės nurodomi nuostoliai (žala) kilo dėl netesybų mokėjimo, o ne dėl, pavyzdžiui, turto sugadinimo ar pan. (t. y. atvejo, kuomet nukentėjusi šalis netenka savo turto). Ieškovė sudarė preliminariąją sutartį bei laisva valia prisiėmė įsipareigojimus atlyginti kitos šalies nuostolius. Tokių išlaidų atsiradimo rizika tenka išimtinai ieškovei, sudariusiai preliminariąją sutartį tokiomis sąlygomis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu nusprendė ieškovės UAB „Sakis“ ieškinį atsakovei BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ dėl žalos atlyginimo bei teisės pripažinimo atmesti visiškai.
6. Pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimo dėl žalos atlyginimo, teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė turėjo įrodyti, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių ji patyrė žalą. Šiuo atveju nustatyta, kad ieškovė neįregistravo preliminarios turto pardavimo sutarties viešame registre, kas leistų turėti informaciją tiek ikiteisminį tyrimą vykdančiai institucijai, tiek atsakovei (esančiam civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje). Be to, teismui nepateikti įrodymai, kad ieškovė, ketindama sudaryti notarinę turto pardavimo sutartį kreipėsi į turto areštą uždėjusį pareigūną (instituciją) dėl arešto panaikinimo ar pakeitimo. Papildomai pažymėjo, kad ieškovė, žinodama apie įtarimo įteikimą pusę metų (iki 2020 m. pabaigos), galėjo bendradarbiauti tiek baudžiamajame procese, tiek bendradarbiauti su preliminariu pirkėju) arba kreiptis dėl preliminarios sutarties nutraukimo dėl vykdymo negalimumo ne dėl ieškovės priklausančių veiksmų ar kt. veiksmus. Nurodė, kad iš tiesų, atsakovės teisėti veiksmai (kol neįrodyta priešingai) baudžiamajame procese negali būti laikomi neteisėtais veiksmais šioje civilinėje byloje. Teismo vertinimu, nurodytomis aplinkybėmis atsakovė laikytina sąžininga šalimi, kuri savo veiksmais neapribojo ieškovės teisių naudoti turtą savo nuožiūra, prokuroro uždėtas turto areštas buvo išviešintas ieškovei, pastarasis turėjo teisę naudotis procesinėmis teisėmis ikiteisminiame tyrime, taip pat teikti prašymus bei skųsti procesinius veiksmus, todėl nėra teisinio pagrindo iš atsakovės priteisti 3 000 Eur žalą ieškovei.
7. Pasisakydamas dėl reikalavimo teisės neturėjimo, teismas nurodė, jog byloje nustatyta, kad iš tiesų reikalavimo perleidimo sutartis yra teisėta ir galiojanti. Priešingai nei teigiama ieškinyje bei teismo posėdžio metu, atsakovė ikiteisminiame tyrime nereikalauja ieškovės skolos priteisimo, kuri perleista Reikalavimo perleidimo sutartimi, tačiau žalos atlyginimo. Pažymėjo, kad ieškovės sava aplinkybių interpretacija, nėra ir negali būti pagrindu pripažinti prokuroro veiksmus neteisėtais. Iš ikiteisminio tyrimo sisteminės informacijos matyti, kad ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-01003-11 medžiagoje yra pareikštas KU „Vilniaus taupomoji kasa“ civilinis ieškinys (2020 m. balandžio 23 d. pareikštas patikslintas civilinis ieškinys) ir ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu likviduojama KU „Vilniaus taupomoji kasa“ pripažinta civiliniu ieškovu. 2020 m. gegužės 20 d. UAB „Scandia“ įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl galimai nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 6 dalies, 184 straipsnio 2 dalies, padarymo. Teismas sprendė, kad labiausiai tikėtina išvada, kad šioje civilinėje byloje siekiama apriboti atsakovės teises reikšti baudžiamojoje reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Įvertinęs pateiktus dokumentus, teismas sprendė, kad Reikalavimo perleidimo sutartimi atsakovė turėjo teisę reikalauti žalos atlyginimo iš neteisėtus veiksmus atlikusių asmenų. Ikiteisminiame tyrime pareikštas būtent atsakovės civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo, kuris nesietinas ir netapatintinas su paskolos sutartimi. Bylų tapatumo instituto taikymas užtikrina, kad nebus priimta prieštaringų teismų sprendimų dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu tarp tų pačių ginčo šalių, kas neatitinka proceso koncentracijos, ekonomiškumo, teismų sprendimų aiškumo, neprieštaringumo bei vykdymo aiškumo reikalavimų. Patenkinus ieškovės reikalavimą, būtų nepagrįstai apribota atsakovės teisė ginti, jos manymu, pažeistas teises ir reikalauti žalos atlyginimo iš nusikalstamas veikas padariusių asmenų (jei tokie būtų nustatyti ir pripažinti kaltais). Reikalavime dėl skolos mokėjimo (kuris buvo perleistas) ir reikalavime dėl žalos atlyginimo (kuris pareikštas baudžiamojoje byloje) skiriasi suformuluoti materialiniai reikalavimai ir prašomi teisminės gynybos būdai. Vien dėl šios priežasties negalima apriboti atsakovės teisių pagal ieškovės pageidavimą. Teismas pažymėjo, kad atsakovė neprieštaravo, kad skolą pagal Paskolos sutartį ji perleido ir jokio reikalavimo dėl skolos grąžinimo (pavyzdžiui, palūkanų mokėjimo, pagrindinės skolos mokėjimo ar pan.) nereiškia.
8. Teismas padarė įrodymais pagrįstą išvadą, kad ieškovė neįrodė savo ieškinio pagrįstumo, todėl jos ieškinį atmestė visiškai.
III. Apeliacinio skundo argumentai
9. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą panaikinti ir klausimą įspręsti iš esmės - priteisti ieškovei UAB ,,Sakis“ iš atsakovės B KB KU ,,Vilniaus taupomoji kasa“ 3 000 Eur dydžio žalos atlyginimą; pripažinti (konstatuoti), jog B KB KU ,,Vilniaus taupomoji kasa“ neturi reikalavimo teisių į UAB ,,Sakis“ kylančių iš / ar susijusių su 2012 m. liepos 31 d. sudaryta paskolos sutartimi Nr. 12-00278 LTL. Nurodė, kad:
9.1. teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neanalizavo itin reikšmingų aplinkybių. Pabrėžė, kad atsakovė, siekdama realizuoti (atgauti Paskolos sutartimi išmokėtas sumas) turimą reikalavimo teisę į ieškovę, 2018 m. rugpjūčio 31 d. perleido reikalavimo teisę į ieškovę naujajam kreditoriui. Tokiu būdu atsakovė atsisakė visų esamų ir būsimų reikalavimų į ieškovę, kylančių iš Paskolos sutarties. Nepaisant to, atsakovė baudžiamajame procese tęsė procesus susijusius su civiliniu ieškiniu tai pačiai perleistai paskolos sumai. Atsakovės civilinio ieškinio dalis yra grindžiama su ieškove sudarytos Paskolos sutarties faktu, reikalavime nurodomos sumos, kurios atitinka ieškovei paskolos sutartimi išmokėtas sumas. Taigi, perleidusi reikalavimo teises į ieškovę, atsakovė vis tiek reikalauja tų pačių pinigų grąžinimo iš ieškovės;
9.2. skundžiamu sprendimu yra ignoruojamas faktas, jog atsakovei perleidus reikalavimo teisę į ieškovės skolą, kylančią iš Paskolos sutarties, atsakovė toliau palaikė civilinį ieškinį. Priešingai nei teigiama skundžiamame sprendime, būtent atsakovė, bet ne ieškovė yra atsakinga už kilusios žalos atsiradimą. Būtent atsakovės veiksmai lėmė žalos atsiradimo faktą. Ieškovė patyrė nuostolių dėl to, kad negalėjo realizuoti atitinkamo turto, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas ikiteisminiame tyrime (sudariusi preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį, negalėjo dėl šio turto sudaryti pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties), todėl būtent atsakovė yra atsakinga už kilusios žalos atsiradimą. Todėl darytina prielaida, jog tuo atveju, jei teismas būtų tinkamai identifikavęs atsakovės atliktus pažeidimus, skundžiamu sprendimu būtų priimtas akivaizdžiai ieškovei naudingas sprendimas, nes ieškovės patirta žala yra tiesioginė atsakovės neteisėtų veiksmų pasekmė;
9.3. į byla buvo pateikti įrodymai susiję su ieškovės įsipareigojimų vykdymu naujajam kreditoriui. Akivaizdu, jog tuo atveju, jei ieškovė ateityje įvykdys Paskolos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus visa apimtimi, o atsakovės civilinis ieškinys bus tenkintas, skola, nors šiuo atveju, baudžiamajame procese, ji vadinama žala, bus išieškota iš ieškovės du kartus. Todėl ieškovė teikė ieškinį, kuriuo siekė konstatuoti, jog atsakovė neturi finansinio reikalavimo į ieškovę kylančio iš Paskolos sutarties. Tačiau šių itin reikšmingų aplinkybių nagrinėjo.
10. Atsakovė likviduojama dėl bankroto „Vilniaus taupomoji kasa“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą bei priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:
10.1. priešingai nei siekia įrodyti ieškovė, apribojimai jos turtui yra taikomi ne dėl atsakovės, o dėl nusikalstamas veikas, kaip įtariama, padariusių asmenų veiksmų. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Specialiųjų užduočių valdyba atlieka ikiteisminį tyrimą Nr. 06-1- 01003-11, kuriame atsakovė yra pripažinta civiliniu ieškovu (toliau – ikiteisminis tyrimas). Atsakovės atstovai 2015 m. balandžio 24 d. pateikė pareiškimą dėl civilinio ieškinio patikslinimo, kuriuo nurodė, jog atsakovei buvo sukelta žala, išduodant paskolas, taip pat ir 2009 m. gegužės 28 d. suteikiant paskolą ieškovei. 2020 m. birželio 12 d. atsakovė pateikė patikslintą civilinį ieškinį, kuriuo patikslino jai sukeltą žalą, išduodant paskolas įvairiems fiziniams ir juridiniams asmenims, taip pat ir ieškovei. Užtikrinant šį civilinį ieškinį, taikytos atitinkamos civilinio ieškinio užtikrinimo priemonės. Atsakovė, reikšdama civilinį ieškinį ikiteisminiame tyrime, nenurodė, kad žala jai padaryta būtent (ar tik) ieškovės (kaip juridinio asmens) veiksmais. Sprendimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo užtikrinant galimą išieškojimą patenkinus civilinį ieškinį priėmė ikiteisminį tyrimą kontroliuojantis prokuroras. Sprendimas dėl taikytinų laikinų apribojimų pobūdžio ir apimties priimtas būtent įvertinus reikštinų įtarimų esmę ir apimtį. Iš įtarimo formuluotės esmės matyti, kad, inter alia, fiziniam asmeniui (buvusiai ieškovės vadovei) galimai atlikus inkriminuojamas nusikalstamas veikas, neteisėtai galėjo būti įgytas turtas ir ieškovės naudai. Atitinkamai, nėra pagrindo bandyti tiesiogiai sieti ikiteisminiame tyrime taikomų apribojimų su iš tarp ieškovės ir atsakovės anksčiau sudarytą paskolos sutartį kylančių reikalavimo teisių perleidimu. 2020 m. gegužės 20 d. ieškovei (apeliantei) įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl galimai nusikalstamų veikų. Remiantis nurodytu, aplinkybė, jog atsakovė pardavė reikalavimo teisę pagal Paskolos sutartį, negali būti tapatinama su ikiteisminiame tyrime nustatyta žala;
10.2. nesuprantamas apeliantės argumentas, kad atsakovė iš jos antrą kartą reikalauja tų pačių sumų - atsakovė tiesiog siekia apginti pažeistas savo teises bei gauti žalos, kurią patyrė dėl galimai neteisėtų įtariamųjų ikiteisminiame tyrime (nebūtinai ieškovės) veiksmų, atlyginimą. Atsakovė neprieštarauja, kad skola pagal Paskolos sutartį (kylanti iš sutartinių teisinių santykių) yra perleista. Tačiau reikalavimo perleidimo sutartimi nebuvo perleistas reikalavimas dėl žalos, padarytos išduodant paskolas, atlyginimo. Būtent tuo tikslu, kad būtų kompensuota ši atsakovės patirta žala, priteisiant žalos atlyginimą iš kaltų asmenų (ieškovės ar kitų asmenų) atsakovė ir pareiškė civilinį ieškinį ikiteisminiame tyrime. Reikalavimų perleidimo sutarties 2.1 punkte įtvirtinta, jog vadovaudamiesi šios sutarties sąlygomis ir atsižvelgdami į sutartyje numatytus šalių įsipareigojimus, pardavėjas parduoda pirkėjui, o pirkėjas perka ir perima už pirkimo kainą visas pardavėjo teises, reikalavimus, nuosavybės teise? ir gaunamą naudą pagal Paskolos sutartis ir su jomis susijusias užtikrinimo priemones, įskaitant teises į pagal Paskolų sutartis suteiktų paskolų pagrindinę skolos sumą, palūkanas ir delspinigius, baudas, administravimo ir kitus skolininkų mokėtinus mokesčius; bei visas su reikalavimo teisėmis susijusias teises, įskaitant procesines teises vykstančiuose teisminiuose, arbitražo, vykdymo, išieškojimo ar administraciniuose procesuose, išskyrus šioje Sutartyje aiškiai nurodytus atvejus. Atsakovės ir trec?iojo asmens sudarytos Reikalavimu? perleidimo sutarties 7.5 punkte įtvirtinta išimtis, jog šalys susitaria, kad bet kokiu atveju pirkėjui (trečiajam asmeniui) nepereina ir nepereis jokios teisės, sudaranc?ios pagrindą pardavėjui (atsakovei) reikšti atsakingiems asmenims reikalavimus dėl šiu? atsakingu? asmenu? neteisėtais veiksmais pardavėjui sukeltos žalos atlyginimo. Todėl tokie atsakovės veiksmai, kuriuos atsakovė atliko siekdamas apginti pažeistas savo teises, negali būti laikomi neteisėtais, o reikalavimas dėl žalos atlyginimas vertintinas kaip neatsiejamai susije?s su asmeniu (CK 6.101 straipsnio 3 dalis);
10.3. ieškovė BPK nustatyta tvarka neskundė ikiteisminio tyrimo metu priimtų sprendimų, kuriais pritaikius laikiną nuosavybės teisės apribojimą buvo apribotos ieškovės nuosavybės teisės, t. y. nepasinaudojo BPK suteikiamomis teisėmis, kad apgintų savo tariamai pažeistas teises. Šių veiksmų ji nesiėmė net tuomet, kai, kaip teigia, pasirašė preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį dėl turto, kuriam taikomi atitinkami apribojimai ikiteisminiame tyrime, pirkimo-pardavimo;
10.4. apeliantės reikalavimas dėl jai tariamai padarytos 3 000 Eur dydžio žalos atlyginimo, dėl kurio apeliaciniame skunde iš esmės nepasisako ir pati apeliantė, taip pat yra visiškai nepagrįstas, kadangi nėra įrodytos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos. Pažymėjo, jog ieškovė įrodinėja Unijos neteisėtus veiksmus, neatsižvelgdama į aplinkybę, jog dėl buvusių ieškovės valdymo organų narių ar kitų asmenų veiksmų Unija patyrė žalos ir dėl to yra atliekamas ikiteisminis tyrimas. Apeliantė neinformavo nei ikiteisminį tyrimą atliekančios institucijos, nei atsakovės apie pasirašytą preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, sutarties neįregistravo viešame registre. Tuo tarpu, preliminarios sutarties sudarymo faktas prieš trečiuosius asmenis (šiuo atveju ir atsakovę) gali būti panaudotas tik tuo atveju, jei preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre (CK 1.75 straipsnio 2 dalis). Ieškovės reikalavimas priteisti žalą iš Unijos, remiantis preliminariosios sutarties sudarymo faktu, pažeidžia imperatyvias įstatymo nuostatas bei susiformavusią teismų praktiką, kadangi ieškovė reikalauja žalos atlyginimo iš sąžiningo trečiojo asmens, panaudodama neįregistruoto sandorio faktą. Negana to, turtui, kurį parduoti ieškovei esą sutrukdė taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, nustatyta ir hipoteka, tačiau byloje nėra įrodymų / duomenų, kad buvo gautas hipotekos kreditoriaus sutikimas ar kad dėl tokio sutikimo gavimo apskritai buvo kreiptasi. Šios aplinkybės papildomai paneigia bet kokias galimybes taikyti civilinę atsakomybę atsakovės atžvilgiu.
11. Trečiasis asmuo UAB „EDS INVEST“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą bei priteisti trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:
11.1. ikiteisminiame tyrime yra pareikštas atsakovės civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo, kuris nesietinas ir netapatintinas su Paskolos sutartimi. Atsakovė ikiteisminiame tyrime nereikalauja ieškovės skolos priteisimo, kuri perleista reikalavimo perleidimo sutartimi, tačiau žalos atlyginimo. Todėl atsakovė turėjo teisę reikalauti žalos atlyginimo iš neteisėtus veiksmus atlikusių asmenų. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi atsakovė neperleido trečiajam asmeniui teisių į žalos atlyginimą. Reikalavimų perleidimo sutarties 2.1 punkte įtvirtinta, jog vadovaudamiesi šios Sutarties sąlygomis ir atsižvelgdami į Sutartyje numatytus šalių įsipareigojimus, pardavėjas parduoda pirkėjui, o pirkėjas perka ir perima už pirkimo kainą visas pardavėjo teises, reikalavimus, nuosavybės teisę ir gaunamą naudą pagal Paskolos sutartis ir su jomis susijusias užtikrinimo priemones, įskaitant teises į pagal Paskolų sutartis suteiktų paskolų pagrindinę skolos sumą, palūkanas ir delspinigius, baudas, administravimo ir kitus skolininkų mokėtinus mokesčius; bei visas su Reikalavimo teisėmis susijusias teises, įskaitant procesines teises vykstančiuose teisminiuose, arbitražo, vykdymo, išieškojimo ar administraciniuose procesuose, išskyrus šioje Sutartyje aiškiai nurodytus atvejus. Prie atsakovės ir trečiojo asmens sudarytos Reikalavimų teisių perleidimo sutarties sudaryto Akto 1 punkte nurodyta, jog šalys šiuo Aktu patvirtina, kad pardavėjas perdavė, o pirkėjas priėmė pirkėjo nuosavybės teisėn šio Akto priede nurodytas reikalavimo teises. Akto priede nurodyta tik Paskolos sutartis. Reikalavimų perleidimo sutarties 7.5 punkte įtvirtinta išimtis, jog šalys susitaria, kad bet kokiu atveju pirkėjui (trečiajam asmeniui) nepereina ir nepereis jokios teisės, sudarančios pagrindą pardavėjui (atsakovui) reikšti atsakingiems asmenims reikalavimus dėl šių atsakingų asmenų neteisėtais veiksmais pardavėjui sukeltos žalos atlyginimo. Trečiojo asmens įgytos Reikalavimo teisės pagal Paskolos sutartį (kurias trečiasis asmuo vėliau perleido KU „Taupa“) yra teisės gauti paskolų pagrindinę skolos sumą, palūkanas ir delspinigius, baudas, administravimo ir kitus pagal Paskolos sutartį mokėtinus mokesčius. Šios reikalavimo teisės yra sutartinės bei yra atskiros nuo atsakovės teisių į neteisėtais veiksmais sukeltos žalos atlyginimą (civilinės atsakomybės). Atsakovė reikalavimo teisių dėl žalos atgynimo pagal Reikalavimų perleidimo sutartį neperleido, todėl ieškovės teiginiai, kad atsakovė atsisakė bet kokio išieškojimo iš ieškovės, yra nepagrįsti;
11.2. civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje pareikštas, laikant, kad atlikus nusikalstamas veikas, ieškovės naudai galimai neteisėtai galėjo būti įgytas atsakovės turtas, t. y. civiliniu ieškiniu siekiama žalos atlyginimo, o ne paskolos sumos pagal Paskolos sutartį priteisimo. Patenkinus ieškovės reikalavimą, būtų nepagrįstai apribota atsakovės teisė ginti, jos manymu, pažeistas teises ir reikalauti žalos atlyginimo iš nusikalstamas veikas padariusių asmenų (jei tokie būtų nustatyti ir pripažinti kaltais). Priešingai nei teigia ieškovė, šiuo atveju atsakovė turėjo teisę baudžiamojoje byloje pareikšti civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo. Pažymėjo, jog būtent nagrinėjant atsakovės civilinį ieškinį bus sprendžiama dėl atsakovės teisės į žalos atlyginimą, žalos dydžio, žalą sukėlusių asmenų ir t. t. Todėl būtent baudžiamojoje byloje, kurioje pareikštas atsakovės civilinis ieškinys, turi būti analizuojami ieškovės civilinės atsakomybės sąlygų buvimo klausimai, o ne šioje civilinėje byloje;
11.3. ieškovė neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų. Pirma, CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Remiantis ikiteisminio tyrimo duomenis, ieškovė kartu su organizuota grupe (fizinių asmenų) galimai atliko nusikalstamas veikas, dėl kurių atsakovės vertinimu buvo patirta 2 490 732,16 Eur nuostolių. Atsižvelgiant į tai, atsakovės siekis pasinaudoti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse įtvirtinta teise reikalauti žalos atlyginimo negali būti laikomas neteisėtais veiksmais. Šiuo metu nei apkaltinamasis nuosprendis, nei išteisinamasis nuosprendis ieškovės atžvilgiu nėra priimti. Atitinkamai nėra išspręstas ir civilinio ieškinio baudžiamajame procese tenkinimo / netenkinimo klausimas. Todėl nėra pagrindo spręsti, kad atsakovė ieškovės atžvilgiu civilinį ieškinį baudžiamajame procese pateikė nepagrįstai. Negana to, net jeigu ir būtų priimtas išteisinamasis nuosprendis ir / ar atmestas atsakovės civilinis ieškinys, tai savaime negalėtų reikšti, jog atsakovė atliko neteisėtus veiksmus;
11.4. ieškovė nesikreipė į atsakovę ar prokurorus, pritaikiusius Turtui areštą, dėl susidariusios situacijos galimo sprendimo / leidimo parduoti Turtą. Iki ieškinio šioje byloje pareiškimo, atsakovė apskritai nežinojo apie ieškovės sudarytą Preliminariąją sutartį ir ieškovės siekį parduoti jai priklausantį Turtą. Be to, ieškovė, žinodama apie įtarimo įteikimą pusę metų galėjo bendradarbiauti tiek baudžiamajame procese, tiek bendradarbiauti su preliminariu pirkėju arba kreiptis dėl Preliminarios sutarties nutraukimo dėl vykdymo negalimumo ne dėl Ieškovo priklausančių veiksmų ar kt.;
11.5. antra, CK 6.247 straipsnyje nurodyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Remiantis atsakovės į bylą pateiktu Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu apie ieškovės Turtą, viso šio Turto atžvilgiu nuo 2019 m. lapkričio 28 d. yra įregistruota hipoteka (Hipotekos registro pranešimas apie hipotekos įregistravimą Nr. 20120190149189). Ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad šios hipotekos kreditorius sutiko / neprieštaravo dėl Turto pardavimo pagal Preliminariąją sutartį. Be šio Turto hipotekos kreditoriaus sutikimo ieškovė nebūtų turėjusi teisės Turto parduoti net ir tuo atveju, jeigu Generalinės prokuratūros areštai Turto atžvilgiu nebūtų taikomi;
11.6. trečia, CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Ieškovės nurodomi nuostoliai (žala) kilo dėl netesybų mokėjimo, o ne dėl, pavyzdžiui, turto sugadinimo ar pan. (t. y. atvejo, kuomet nukentėjusi šalis netenka savo turto). Ieškovė sudarė Preliminariąją sutartį bei laisva valia prisiėmė įsipareigojimus atlyginti kitos šalies nuostolius. Tokių išlaidų atsiradimo rizika tenka išimtinai ieškovei, sudariusiam Preliminariąją sutartį tokiomis sąlygomis;
11.7. ketvirta, CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Atsakovės veiksmuose nėra kaltės, kadangi siekis pasinaudoti teisės aktų nuostatomis ginant galimai pažeistas teises neturėtų būti laikomas kaltais atsakovo veiksmais. Atsakovė apie ieškovės sudarytą Preliminariąją sutartį ir siekį Turtą parduoti jokių duomenų neturėjo, Preliminariosios sutarties sudarymo faktas Nekilnojamojo turto registre nebuvo išviešintas. Remiantis šios bylos medžiaga, ieškovė dėl susidariusios situacijos sprendimo / leidimo parduoti Turtą į atsakovę taip pat nesikreipė, todėl atsakovė nepagrįstai kaltinama ieškovės laisva valia prisiimta rizika dėl Preliminariosios sutarties nesudarymo. Ikiteisminiame procese šiuo metu nėra priimta galutinių procesinių sprendimų, pagal kuriuos būtų pripažinta, kad ieškovė nusikalstamų veikų nepadarė ir / ar atsakovė nepatyrė žalos dėl galimai neteisėtų ieškovės veiksmų, todėl darytina išvada, jog ieškovės teiginiai, kad atsakovaė yra kalta dėl ieškovės deklaruojamų nuostolių, yra nepagrįsti.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
14. Apeliacinis procesas vyksta dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės UAB „Sakis“ ieškinys atsakovei BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ dėl žalos atlyginimo bei teisės pripažinimo.
15. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą panaikinti ir klausimą įspręsti iš esmės - priteisti ieškovei UAB ,,Sakis“ iš atsakovės B KB KU ,,Vilniaus taupomoji kasa“ 3 000 Eur dydžio žalos atlyginimą; pripažinti (konstatuoti), jog B KB KU ,,Vilniaus taupomoji kasa“ neturi reikalavimo teisių į UAB ,,SAKIS“ kylančių iš / ar susijusių su 2012 m. liepos 31 d. sudaryta paskolos sutartimi Nr. 12-00278 LTL.
Dėl reikalavimo atlyginti žalą
16. Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti esant šioms sąlygoms: asmens, įpareigoto atlikti atitinkamus veiksmus ar nuo jų susilaikyti, neteisėtiems veiksmams ar neveikimui (CK 6.246 straipsnis), kaltei dėl šių neteisėtų veiksmų padarymo ar neveikimo (CK 6.248 straipsnis), žalai (CK 6.249 straipsnis) ir priežastiniam ryšiui tarp veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis). Teisę į žalos atlyginimą asmuo turi tik tuomet, kai jis ją patyrė dėl kito asmens neteisėtų veiksmų.
17. CK 6.245 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019, 77 punktas). Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010; 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1089-701/2019, 33 punktas).
18. Byloje apeliantė siekia prisiteisti žalos atlyginimą, teigdama, jog būtent atsakovės veiksmai lėmė žalos atsiradimo faktą, nes ieškovė patyrė nuostolių dėl to, kad negalėjo realizuoti atitinkamo turto, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas ikiteisminiame tyrime (sudariusi preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį, negalėjo dėl šio turto sudaryti pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties), todėl būtent atsakovė yra atsakinga už kilusios žalos atsiradimą. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais sutikti negali.
19. Atsakovės į bylą pateiktame 2021 m. balandžio 2 d. Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento rašte „Dėl informacijos suteikimo“, 2020 m. gegužės 20 d. UAB „Scandia“ (esamas pavadinimas – UAB „SAKIS“) (ieškovei) įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl galimai nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Šiame rašte taip pat nurodyta, jog fiziniai asmenys, veikdami organizuotoje grupėje, padėjo savo ir UAB „Scandia“ (ieškovės) naudai iššvaistyti didelės vertės atsakovės turtą, iš viso 8 600 000 LTL (2 490 732,16 Eur). Ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-01003-11 medžiagoje Kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ pareiškė civilinį ieškinį ir ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu likviduojama Kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ buvo pripažinta civiliniu ieškovu. Užtikrinant šį civilinį ieškinį, taikytos atitinkamos civilinio ieškinio užtikrinimo priemonės.
20. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, pritaria pirmosios instancijos teismui, kad atsakovės siekis pasinaudoti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse įtvirtinta teise reikalauti žalos atlyginimo (ikiteisminio tyrimo metu reikšti civilinį ieškinį) negali būti laikomas neteisėtais veiksmais. Priešingai nei nurodė ieškovė, apribojimai jos turtu yra taikomi ne dėl atsakovės, o dėl galimai nusikalstamas veikas padariusių asmenų veiksmų. Be to, prokuroro pritaikytas turto areštas buvo išviešintas ieškovei, todėl manydama, kad ikiteisminiame tyrime taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas nepagrįstai suvaržo jos teises sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, ieškovė turėjo teisę kreiptis į ikiteisminį tyrimą kontroliuojantį prokurorą su prašymu taikomą laikiną nuosavybės teisės apribojimą panaikinti arba pakeisti jo apimtį, tačiau šia galimybe nepasinaudojo.
21. Apeliantei neįrodžius atsakovės neteisėtų teismų (CPK 178 straipsnis), civilinės atsakomybės atsakovei taikymas negalimas, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai ir teisėtai ieškovės reikalavimą dėl 3 000 Eur dydžio žalos atlyginimo atmetė.
Dėl reikalavimo pripažinti, kad atsakovė neturi reikalavimo teisių į UAB „Sakis“, susijusių su 2012 m. liepos 31 d. sudaryta paskolos sutartimi Nr. 12-00278 LTL baudžiamajame procese
22. Apeliantės teigimu, atsakovė nebeturi iš paskolos santykių kylančių finansinių reikalavimų ieškovei, kadangi visas reikalavimo teises į ieškovę Paskolos sutarties pagrindu perleido sudarydama Reikalavimo teisių perleidimo sutartį, todėl prašo pripažinti, kad atsakovė neturi reikalavimo teisių į UAB „Sakis“, susijusių su 2012 m. liepos 31 d. sudaryta paskolos sutartimi Nr. 12-00278 LTL baudžiamajame procese.
23. Teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami interesų gynimas – įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasis teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008, 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).
24. Teisė į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, inter alia turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta.
25. Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimas pripažinti, kad atsakovė baudžiamajame procese neturi reikalavimo teisių į UAB „Sakis“, susijusių su 2012 m. liepos 31 d. sudaryta paskolos sutartimi Nr. 12-00278 LTL, nenagrinėtas teisme, kadangi pagal pareikšto reikalavimo pobūdį jokių materialinių teisinių pasekmių nesukuria. Ieškinio reikalavimas dėl ginčo esmės suformuluotas kaip fakto pripažinimas ir neatitinka CK 1.138 straipsnyje nurodytų civilinių teisių gynimo būdų. Šiuo atveju nuo atsakovės pareikšto civilinio ieškinio ieškovė turės galimybę gintis nagrinėjant baudžiamąją bylą.
26. Dėl nurodytų priežasčių byla dėl reikalavimo pripažinti, kad atsakovė neturi reikalavimo teisių į UAB „Sakis“, susijusių su 2012 m. liepos 31 d. sudaryta paskolos sutartimi Nr. 12-00278 LTL nutrauktina kaip nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka (CPK 293 straipsnio 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
27. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovei nėra atlyginamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.
28. Atsakovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 988,57 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios pagrįstos 2021 m. lapkričio 22 d. pažyma „Dėl suteiktų teisinių paslaugų ir jų apmokėjimo civilinėje byloje Nr. e2A-2664-614/2021“. Išlaidų dydis už advokato paslaugas neviršija neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) maksimalaus dydžio, todėl nėra pagrindo jas mažinti. Ieškovės apeliacinio skundo netenkinus, atsakovei iš ieškovės priteistinos 988,57 Eur apeliaciniame teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).
29. Trečiasis asmuo UAB „EDS INVEST“ apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 306,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios pagrįstos 2021 m. lapkričio 22 d. pažyma „Dėl teisinių paslaugų ir jų apmokėjimo civilinėje byloje Nr. e2A-2664-614/2021“. Kadangi išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) maksimalaus dydžio, todėl nėra pagrindo jas mažinti. Ieškovės apeliacinio skundo netenkinus, trečiajam asmeniui iš ieškovės priteistinos 1 306,80 Eur apeliaciniame teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis)
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą dalyje dėl reikalavimo pripažinti, kad atsakovė neturi reikalavimo teisių į UAB „Sakis“, susijusių su 2012 m. liepos 31 d. sudaryta paskolos sutartimi Nr. 12-00278 LTL panaikinti ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukti.
Likusioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės UAB „Sakis“, juridinio asmens kodas 122036797, atsakovės BKU „Vilniaus taupomoji kasa“, juridinio asmens kodas 112040690, naudai 988,57 Eur (devynis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus 57 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovės UAB „Sakis“, juridinio asmens kodas 122036797, trečiojo asmens UAB „EDS INVEST“, juridinio asmens kodas 304478449, naudai 1 306,80 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus šešis eurus 80 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Asta Jakutytė-Sungailienė
Eglė Surgailienė
Urmila Valiukienė